Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinio proceso kodeksas

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 12 punktuose nustatytų ar kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios ribotų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo veiksmus, atliekamus pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nustatytą tvarką, jei tai yra numatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą finansų įstaigoms.

Tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Šioje dalyje nurodytų lėšų areštas, teismo nutartyje nurodytas leidimas atlikti operacijas su areštuotomis lėšomis ar antstolio nustatyta konkreti suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, nestabdo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimo vykdymo. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuotų lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra nustatyta kitaip.

Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Šiame straipsnyje nustatytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taisyklės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali:

Kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus taip pat turi kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.

Be šio Kodekso, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas.

Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.

Kai byla vedama per advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų reikalavimų, atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat nurodomas advokato elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.

Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.

Sprendimą teisėjas priima vienas (kai bylą nagrinėja vienas teisėjas) arba teisėjų balsų dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą teisėjai.

Priimamame sprendime turi būti visos šio Kodekso 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo dalys.

Sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant. Teismas neskelbia fizinio asmens kodo, paprastai neskelbia gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat specialių kategorijų asmens duomenų.

Sprendimą paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų. Skelbiant sprendimą teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti. Visi esantieji teismo posėdžių salėje sprendimą išklauso stovėdami, išskyrus šio Kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

Paskelbęs sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėjas išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jų apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.

Teisėjas, turėjęs kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma. Atskiroji nuomonė pridedama prie bylos. Kad tokia nuomonė yra, tik pranešama.

Ištaisymai sprendimo tekste turi būti teisėjų aptarti ir pasirašyti.

Kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio Kodekso 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą sprendimo paskelbimo dieną. Šio sprendimo patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo teismo nurodytos sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos dalyvaujantiems byloje asmenims.

Šio Kodekso 270 straipsnyje nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtintos kopijos išduodamos arba išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos. Sprendimo, kuriame atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintos kopijos išduodamos arba išsiunčiamos tik šio Kodekso 101 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims. Kitiems asmenims sprendimo patvirtintos kopijos išduodamos arba išsiunčiamos nepažeidžiant komercinės paslapties apsaugos.

Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Pareiškime turi būti nurodyta:

Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus šio Kodekso 113 straipsnyje numatytas išimtis.

Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka.

Jeigu toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas ir pareiškimas, visų pirma turi būti išnagrinėtas pareiškimas ir įsiteisėti teismo nutartis, priimta dėl šio pareiškimo.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kai šioje dalyje numatytu atveju byla perduodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas įvykdo šio Kodekso 317 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai vadovaujantis šio Kodekso 317 straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis gali:

Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis.

Teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.

Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

Atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

Atskirasis skundas dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo dienos, kurią atskirasis skundas buvo gautas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis dėl atskirojo skundo turi būti priimta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo. Kai prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo netaikant šio Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų.

Preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo ir įteikiamos šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Ieškovui preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta, teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai, išskyrus teismo sprendimus ir nutartis dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimų ir nutarčių dėl globos ir rūpybos nustatymo ir panaikinimo asmenims, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, kuriems atimta ar apribota teisė savarankiškai disponuoti savo pajamomis ir turtu, taip pat nuo sprendimų ir nutarčių dėl globėjo ar rūpintojo šiems asmenims paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų įsiteisėjimo privalo šių sprendimų ir nutarčių duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali šio Kodekso 56 straipsnyje nurodyti asmenys.

Atstovavimo sutartyje ar jos išraše, be kitų duomenų, turi būti nurodytas atstovo darbo vietos adresas.

Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio Kodekso, nustato Antstolių įstatymas.

Atstovavimo sutartyje ar jos išraše, be šio Kodekso 599 straipsnyje nustatytų privalomų duomenų, turi būti nurodytas ir atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Patvarkymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose). Kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytam patvarkymui netaikomas šio Kodekso 613 straipsnio 2 dalies reikalavimas patvarkymą patvirtinti antstolio antspaudu.

Antstolio įrašų elektroniniame vykdomajame dokumente darymo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka nustatoma Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Išieškotojas ir skolininkas privalo nedelsdami raštu pranešti antstoliui apie savo elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.

Kai yra šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos įteikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas išieškotojui išduoda elektroninį vykdomąjį raštą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose). Privalomus elektroninio vykdomojo rašto rekvizitus nustato teisingumo ministras.

Asmenys, pateikdami vykdyti elektroninį vykdomąjį dokumentą, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresą, telefono numerį, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

Antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais:

Kai Baudžiamojo proceso kodekso ar šio Kodekso nustatyta tvarka turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį pagal tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimus, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Antstolis, iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavęs duomenis apie skolininką, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, esant rašytiniam skolininko prašymui, privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju išieškojimas stabdomas 6 mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko darbo pradžios, kai šis skolininkas prašymą stabdyti išieškojimą antstoliui pateikia savo darbo pradžios dieną. Šis terminas yra nepertraukiamas, nenutrūksta ir nėra pratęsiamas, įskaitant atvejus, kai keičiasi skolininko darbdavys, bet jais neapsiribojant. Jeigu skolininkas prašymą stabdyti išieškojimą antstoliui pateikia vėliau nei nuo savo darbo pradžios, išieškojimas stabdomas tik likusiam terminui po šio skolininko prašymo pateikimo antstoliui dienos. Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių gali būti stabdomas tik esant šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms, iš viso ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus.

Šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos taikomos skolininko darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms ir daviniams, kuriuos skolininko darbdavys jam išmoka po šio skolininko prašymo stabdyti išieškojimą pateikimo antstoliui dienos, tačiau netaikomos išieškant iš šio Kodekso 737 straipsnyje nurodytų skolininko pajamų.

Jeigu mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdydamas vykdomąją bylą, antstolis privalo panaikinti skolininko turto areštą.

Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu.

Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo patvirtintą kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims.

Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai.

Antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas.

Prireikus teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, antstolį ar kitus vykdymo proceso dalyvius.

Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, vykdomojo dokumento duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ar kitų valstybės informacinių sistemų.

Skubaus vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas.

Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja pašto siunta. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje.

Išduodant vykdomąjį raštą, prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, kopijos (prie elektroninio vykdomojo rašto – skaitmeninės kopijos).

Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka.

Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

Gavęs pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą šio Kodekso 660 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.

Pasirašydamas vykdomajame dokumente, skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam asmeniškai.

Išieškotas ir šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Sumos, kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.

Dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame Kodekse nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.

Vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ar jį išdavusiai institucijai ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

Mirus asmeniui, kuris buvo skolininkas, reikalavimą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo antstolis pareiškia Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus asmeniui, kuris buvo skolininkas, vykdomajame dokumente nurodyta pareiga negali pereiti šio asmens įpėdiniui, šiame straipsnyje nustatyta tvarka iš įpėdinio gali būti išieškomos vykdymo išlaidos, kiek leidžia paveldėtas turtas, nesvarbu, kokiu palikimo priėmimo būdu pagal Civilinio kodekso normas skolininko turtas buvo paveldėtas.

Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki trijų šimtų eurų baudą.

Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas, taip pat konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).

Kai byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama naudojant saugias informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), teisėjų kolegijos nariai teismo posėdyje gali dalyvauti iš skirtingų teismo (teismo rūmų) patalpų.

Bylą nagrinėjant naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai gali būti skirtingose teismo (teismo rūmų) ar ne teismo patalpose.

Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekomunikacijos ir kita).

Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže.

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) numatytais atvejais teismai teikia pagalbą arbitražo bylos šalims ir arbitražo teismui. Teismų kompetenciją arbitražinio nagrinėjimo metu nustato šis Kodeksas ir Komercinio arbitražo įstatymas.

Prašymus dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimus) nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę prašymui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti prašymą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir prašymą nagrinėjantis teismas. Prašymai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo nutartis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teismo nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles. Byloje taip pat galima procesą atnaujinti.

Prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas gali pripažinti tik dalį užsienio teismo sprendimo.

Pareiškėjas turi teisę prašyti dalies užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat atsisakymo pripažinti dalį sprendimo.

Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu šis teismo sprendimas yra apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų sprendimų kontrolės formomis arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs.

Prašymai nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinę hipoteką pateikiami nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.

Prašymai nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinį įkeitimą pateikiami skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) apylinkės teismui.

Skelbime apie varžytynes nurodoma:

Prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas.

Kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.

Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras.

Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu.

Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu grupės ieškinyje yra reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, grupės ieškinio bylą nagrinėjantis teismas priima visiems grupės nariams bendrą sprendimą dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių grupės ieškinio byloje – tarpinį sprendimą.

Remdamasis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismas išsprendžia kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus ir priima individualius sprendimus kiekvienam grupės nariui.

Grupės atstovas apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio bylos iškėlimo turi pranešti atsakovui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas rašytinę pretenziją atsakovo – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba atsakovo – juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje apibūdinama grupė,  nurodomi jos reikalavimai ir įspėjama, kad, jeigu reikalavimai nebus įvykdyti per šioje pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. Pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti grupės atstovas nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų terminą. Jeigu per nustatytą terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad atsakovas jos nepatenkino.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka netaikoma, jeigu grupės ieškiniu reiškiamiems reikalavimams pagal kitus teisės aktus nustatyta kitokia privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka arba grupė pasinaudojo kitais neprivalomais ginčų sprendimo ne teisme būdais.

Grupės ieškinys gali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu teismas nustato, kad:

Be šiame Kodekse nustatytų bendrųjų ieškinio pareiškimo sąlygų, grupės ieškinys turi atitikti šias specialiąsias sąlygas:

Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje ieškiniui nustatytų reikalavimų, grupės ieškinyje turi būti:

Kaip grupės ieškinio priedai turi būti pateikta:

Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), kuris grupės narių vardu pasirašo ieškinį ir kartu su grupės advokatu (išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, kai grupei turėti advokatą neprivaloma) veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams.

Grupės atstove gali būti asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, profesinė sąjunga, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, profesinė sąjunga atstovauja visų grupės narių interesams. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl grupės narių narystės asociacijoje netaikomas, kai grupės atstovė yra įgaliotoji vartotojų asociacija, atitinkanti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytas sąlygas, ir grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių.

Grupės atstovas yra laikomas ieškovu. Bylos nagrinėjimo metu grupės atstovas grupės narių vardu teikia teismui įrodymus, atsikirtimus, argumentus, reikalavimus ar skundus, naudojasi kitomis šio Kodekso 42 straipsnyje nurodytomis šalių procesinėmis teisėmis.

Grupės atstovas turi visas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusias teises ir pareigas. Bylinėjimosi išlaidas apmoka grupės nariai grupės atstovui šio Kodekso 44116 ir 44117 straipsniuose nustatyta tvarka.

Grupės atstovas privalo:

Grupės atstovas pakeičiamas teismo nutartimi, kai:

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, kuria pakeičiamas grupės atstovas, teismas viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Ši nutartis neskundžiama.

Kai vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi grupės atstovas pakeičiamas, grupės nariams ir pripažintam naujam grupės atstovui iki jo pripažinimo atlikti procesiniai veiksmai yra privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi grupės nariams ir buvusiam grupės atstovui. Dėl grupės atstovo pakeitimo grupės teisiniai santykiai su grupės advokatu nesibaigia.

Jeigu grupės nariai nesutaria dėl naujo grupės atstovo kandidatūros arba grupė dėl kitų priežasčių lieka be grupės atstovo, teismas specialiame interneto tinklalapyje viešai paskelbia, kad grupė nebeturi grupės atstovo, ir nustato ne trumpesnį negu trisdešimt dienų terminą, per kurį teismui turi būti pateiktas grupės nario kreipimasis dėl jo pripažinimo grupės atstovu ir įrodymai, kad daugiau kaip pusė visų grupės narių pritaria naujo grupės atstovo kandidatūrai. Jeigu per šį teismo nustatytą terminą grupės nario kreipimasis dėl pripažinimo grupės atstovu nepateikiamas, teismas grupės ieškinį palieka nenagrinėtą.

Visi grupės nariai laikomi ieškovais. Savo procesines teises ir pareigas, išskyrus šiame skyriuje nurodytas teises ir pareigas, grupės nariai įgyvendina per grupės atstovą. Grupės nariai grupės ieškinio byloje kiekvienas atskirai negali savarankiškai vesti bylos ir veikti savo vardu, išskyrus procesą dėl grupės narių pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kurio metu kiekvienas grupės narys savarankiškai veda bylą dėl jo pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų ir veikia savo vardu.

Laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia šio Kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą.

Kiekvienas grupės narys gali raštu pranešti teismui, kad pasitraukia iš grupės. Šia teise grupės narys gali pasinaudoti tol, kol teismas priima šio Kodekso 4418 straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, išskyrus šio Kodekso 4416 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Pasitraukimas iš grupės neužkerta pasitraukusiam grupės nariui kelio reikšti individualų ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

Kai grupės ieškiniu reiškiami ir individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, kiekvienas grupės narys, išreikšdamas valią būti grupės nariu ir pareikšti ieškinį teismui, privalo grupės atstovui pranešti apie turimą individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus.

Grupės narys individualiai gali kreiptis dėl pagal jo individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą priimto individualaus teismo sprendimo grupės ieškinio byloje priverstinio vykdymo.

Grupės ieškinyje pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai nagrinėjami pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, jeigu kitokių taisyklių nenustatyta šiame skyriuje.

Grupė turi teisę pakeisti grupės ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat padidinti ar sumažinti bendrus grupės ieškinio reikalavimus tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į prie grupės prisijungusių grupės narių reikalavimus ir šių reikalavimų pobūdį. Šiuos procesinius veiksmus atlieka grupės atstovas tol, kol vadovaujantis šio Kodekso 4418 straipsnio 4 dalimi teismui tvirtinti pateikiamas patikslintas grupės narių sąrašas ir, jeigu reikia, patikslintas ieškinys.

Grupė gali pasinaudoti teise atsiimti grupės ieškinį tol, kol teismas pagal šio Kodekso 4418 straipsnio 7 dalį neišsiuntė pranešimo atsakovui. Vėliau atsiimti grupės ieškinį galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Jeigu grupė atsiima grupės ieškinį po to, kai teismas išsiuntė pranešimą atsakovui, grupės atstovas turi teismui pateikti daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius sutikimus dėl grupės ieškinio atsiėmimo. Šiuos procesinius veiksmus atlieka grupės atstovas.

Grupė gali sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Apie šį ketinimą grupės atstovas informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda parengtos taikos sutarties kopiją ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites nuo informavimo dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą sudaryti taikos sutartį turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui patvirtinus taikos sutartį, byla bus nutraukta ir grupės narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Sudaryta taikos sutartis yra privaloma grupės nariams, nepasinaudojusiems šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise.

Grupė gali atsisakyti grupės ieškinio. Apie šį ketinimą grupės atstovas informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda paaiškinimus dėl grupės ieškinio atsisakymo priežasčių ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites nuo  informavimo dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą atsisakyti grupės ieškinio turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui priėmus nutartį dėl grupės ieškinio atsisakymo, byla bus nutraukta ir grupės narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Grupės ieškinio atsisakymas yra privalomas grupės nariams, nepasinaudojusiems šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise.

Vykdomasis raštas dėl bendro sprendimo grupės ieškinio byloje išduodamas grupės atstovui.

Grupės atstovui pareiškus grupės ieškinį, teismas nutartimi dėl grupės ieškinio priėmimo išsprendžia klausimą, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio proceso taisykles. Ta pačia nutartimi teismas nustato grupės papildymo terminą ir patvirtina grupės atstovo pateiktą pranešimą dėl grupės pildymo. Nutartis, kuria atsisakyta priimti grupės ieškinį, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Neteko galios 2020-01-30.

Kai grupės ieškinys neatitinka šio Kodekso 4413 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

Teismas, priėmęs nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo, specialiame interneto tinklalapyje paskelbia teismo patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl grupės ieškinio priėmimo, grupės egzistavimas vėlesnėse grupės ieškinio bylos nagrinėjimo stadijose negali būti ginčijamas.

Teismas, atsižvelgdamas į grupės ieškinio dalyką ir pagrindą, į galimą grupės dydį ir jos narių sklaidą, nutartyje dėl grupės ieškinio priėmimo nustato nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą grupei papildyti. Teismas, gavęs motyvuotą grupės atstovo prašymą, gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip trisdešimt dienų.

Grupės atstovas šio Kodekso 4413 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą teismo nutartimi patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais.

Asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio ar iš grupės pasitraukti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje nutartyje nustatytą laiką neribojama. Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio Kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir ieškovu grupės ieškinio byloje.

Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, grupės atstovas ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų turi pateikti teismui tvirtinti patikslintą grupės narių sąrašą ir, jeigu reikia, patikslintą grupės ieškinį. Keturiolikos kalendorinių dienų terminą teismas gali atnaujinti, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar patikslintas grupės ieškinys, kurį pareiškė grupės atstovas, atitinka šio Kodekso 4413 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir, įvertinęs, ar visi ieškinį pareiškę asmenys gali būti laikomi grupės nariais, patvirtina galutinį grupės narių sąrašą.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta nutartis yra neskundžiama.