LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS

Kodeksas skelbtas: Žin., 1972, Nr. 18-137

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS

Dėl Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso

patvirtinimo

Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodeksą ir nustatyti, kad jis

įsigalioja nuo 1973 metų sausio 1 dienos.

2 straipsnis. Pavesti

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos

Respublikos darbo įstatymų kodekso įsigaliojimo tvarką ir suderinti Lietuvos

Respublikos įstatymus su kodeksu.

Vilnius,

1972 m. birželio 1 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS

Pirmasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

10 straipsnis.

Nesutarimų, kylančių sudarant ir keičiant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka

Nesutarimus

tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto, kylančius

sudarant ir keičiant kolektyvinę sutartį, sprendžia aukštesnieji ūkiniai ir

profsąjungų organai dalyvaujant administracijos, darbo kolektyvo ir

profsąjungos komiteto atstovams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

11

straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas

Kolektyvinė

sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai šalys ją pasirašo, ir ji turi būti

nustatyta tvarka įregistruota.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418,

1984-11-28

12

straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo terminas

Kolektyvinė

sutartis sudaroma kasmet ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.

13

straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo sritis

Kolektyvinė

sutartis taikoma visiems įmonės, organizacijos darbininkams ir tarnautojams

nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai.

14

straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai

Kolektyvinę

sutartį jos galiojimo laiku keičia bei papildo įmonės, organizacijos

profsąjungos komitetas ir įmonės, organizacijos administracija, po to, kai

pakeitimai ir papildymai apsvarstomi darbo kolektyvo susirinkimuose

(konferencijose) ir jiems pritariama.

15

straipsnis. Nesutarimų, kylančių vykdant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka

Nesutarimai

tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos

profsąjungos komiteto, kylantys vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami šio

kodekso 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

16

straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė

Įsipareigojimų

pagal kolektyvinę sutartį vykdymą kontroliuoja įmonės, organizacijos

administracija, įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ir jų aukštesnieji

organai.

Įmonės,

organizacijos administracija ir įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ne

rečiau kaip dukart per metus atsiskaito įmonės, organizacijos darbo kolektyvui,

kaip vykdoma kolektyvinė sutartis arba atitinkamos jos dalys.

17 straipsnis.

Profsąjungų atleidimas nuo turtinės atsakomybės pagal kolektyvines sutartis

Profesinės

sąjungos neatsako turtu pagal kolektyvines sutartis.

Trečiasis skirsnis

DARBO SUTARTIS

18

straipsnis. Darbo sutarties šalys ir turinys

Darbo

sutartis yra susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos,

kuriuo dirbantysis įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos

darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai, o įmonė,

įstaiga, organizacija įsipareigoja mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir

užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir

šalių susitarimo.

19

straipsnis. Būtinosios darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje

darbo sutartyje šalys turi aptarti darbininko ar tarnautojo darbo vietą, taip

pat darbo funkciją, tai yra sulygti dėl tam tikros profesijos, specialybės,

kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų.

Atskiroms

darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose gali būti numatomos ir kitos būtinosios

sąlygos, nustatomos šalių susitarimu.

20

straipsnis. Papildomosios darbo sutarties sąlygos

Šalių

susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų,

neprieštaraujančių darbo įstatymams (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.).

21

straipsnis. Garantijos, priimant į darbą

Draudžiama

nepagrįstai atsisakyti priimti į darbą.

Sutinkamai

su TSRS Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija neleidžiamas joks

tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas arba tiesioginių ar

netiesioginių pirmenybių teikimas, priimant į darbą, priklausomai nuo lyties,

rasės, tautybės ir pažiūros į religiją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-211, 1990-05-15, Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

22

straipsnis. Darbo sutarties terminas

Darbo

sutartys sudaromos:

1)

neapibrėžtam terminui;

2)

apibrėžtam ne ilgesniam kaip trejų metų terminui;

3)

tam tikro darbo atlikimo laikui.

23

straipsnis. Darbo sutarties forma

Darbo

sutartis gali būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma.

24

straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

Darbo

sutartis sudaroma, darbininkui ar tarnautojui susitariant su įmonės, įstaigos, organizacijos

vadovu arba kitu tam įgaliotu jos atstovu.

Darbo

sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, arba

nuo to momento, kuris nustatytas sutartyje šalių susitarimu.

Jei

darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis

laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas.

24(1)

straipsnis. Darbo sutartis su pensinio amžiaus darbininkais ir tarnautojais

Įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija kartu su profsąjungos komitetu turi teisę

palaikyti darbo santykius su pensinio amžiaus darbininkais ir tarnautojais,

jeigu jie dirba sąžiningai, su visa energija, yra pasiekę gerų darbo rezultatų

ir turi pelnytą autoritetą kolektyve. Su kitais pensinio amžiaus darbuotojais,

turinčiais reikiamą stažą visai pensijai paskirti, darbo santykiai tęsiami

šalių susitarimu, sudarant (pakartotinai sudarant) terminuotą darbo sutartį

(iki dvejų metų) arba nutraukiami administracijos iniciatyva profsąjungos

komiteto sutikimu (šio kodekso 43 straipsnio pirmosios dalies 1-1 punktas).

Ši

pensinio amžiaus asmenų atleidimo tvarka netaikoma darbuotojams, kuriuos į

pareigas išrinko darbo kolektyvas, taip pat asmenims, kuriems įstatymų yra

nustatyta kitokia atleidimo iš darbo ryšium su amžiumi tvarka.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

25

straipsnis. Draudimas, priimant į darbą, reikalauti dokumentų, išskyrus

numatytus įstatymuose

Priimant į darbą,

draudžiama reikalauti iš dirbančiųjų dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose.

26

straipsnis. Priėmimo į darbą įforminimas

Priėmimas

į darbą įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu

(potvarkiu).

Sudarant

žodinę darbo sutartį, įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą išvardijamos

būtinosios ir papildomosios darbo sutarties sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-946, 1986-07-05

27

straipsnis. Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą

Darbininkas

ar tarnautojas neturi teisės be administracijos sutikimo pavesti atlikti savo

darbą kitam asmeniui.

28

straipsnis. Išbandymas, priimant į darbą

Sudarant

darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, siekiant

patikrinti, ar darbininkas arba tarnautojas tinka jam pavedamam darbui. Sąlyga

dėl išbandymo turi būti nurodama įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą.

Išbandymo

laikotarpiu darbininkams ir tarnautojams pilnutinai taikomi darbo įstatymai.

Išbandymas

nenustatomas, priimant į darbą: asmenis, kuriems nesukako aštuoniolikos metų;

jaunuosius darbininkus, jiems baigus profesines technikos mokyklas; jaunuosius

specialistus, jiems baigus aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, ir

kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Išbandymas taip pat nenustatomas, priimant dirbti kitoje vietovėje ir perkeliant

dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją.

29

straipsnis. Išbandymo terminas priimant į darbą

Išbandymo

terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, jeigu kitaip nenustato TSR

Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai, o atskirais atvejais, suderinus su

atitinkamu profsąjungos komitetu, - šeši mėnesiai.

Į

išbandymo terminą neįskaitomas laikino nedarbingumo laikotarpis ir kiti

laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

30

straipsnis. Išbandymo, priimant į darbą, rezultatai

Jei

išbandymo terminas pasibaigė, o darbininkas ar tarnautojas tebedirba, jis

laikomas išlaikiusiu išbandymą, ir po to nutraukti darbo sutartį leidžiama tik

bendrais pagrindais.

Jei

išbandymo rezultatas nepatenkinamas, įmonės, įstaigos, organizacijos

administracija atleidžia darbuotoją iš darbo be įmonės, įstaigos, organizacijos

profsąjungos komiteto sutikimo ir neišmokėdama išeitinės pašalpos. Tokį

atleidimą iš darbo darbininkas ar tarnautojas turi teisę apskųsti rajono

(miesto) teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

31

straipsnis. Darbo knygelės

Darbo

knygelės turi būti įforminamos visiems darbininkams ir tarnautojams,

dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas.

Darbininkams

ir tarnautojams, pradėjusiems dirbti pirmą kartą, darbo knygelės įforminamos ne

vėliau kaip per 5 dienas, priėmus į darbą. Darbo knygelė yra pagrindinis

darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo

stažą. Darbo knygelėje įrašomi duomenys apie darbą, paskatinimus ir

apdovanojimus už darbinius nuopelnus įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Nuobaudos

darbo knygelėje neįrašomos.

32

straipsnis. Giminaičių tarnybos vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje

apribojimas

Draudžiama

dirbti vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje asmenims, kuriuos sieja

artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai,

seserys, sūnūs, dukterys, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys,

tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesiogiu

pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.

Išimtis

iš šios taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

33

straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi

Administracija

neturi teisės reikalauti, kad darbininkas ar tarnautojas atliktų darbą,

nesulygtą darbo sutartimi.

34

straipsnis. Perkėlimas į kitą darbą

Perkelti

į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, taip pat perkelti

dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba į kitą vietovę nors ir kartu su

įmone, įstaiga, organizacija, leidžiama tik darbininko ar tarnautojo sutikimu,

išskyrus šio kodekso 36, 37 ir 158 straipsniuose numatytus atvejus.

Nelaikoma

perkėlimu į kitą darbą ir nereikia darbuotojo sutikimo pakeisti jo darbo vietą

toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kitame struktūriniame padalinyje

toje pat vietovėje, pavesti dirbti su kitu mechanizmu ar agregatu pagal jo

specialybę, kvalifikaciją arba pareigas, sulygtas darbo sutartimi.

Administracija neturi teisės pakeisti darbininko arba tarnautojo darbą į tokį

darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

35

straipsnis. Esminių darbo sąlygų pakeitimas

Ryšium

su gamybos ir darbo organizavimo pakeitimais leidžiama pakeisti esmines darbo

sąlygas tęsiant darbą pagal tą pačią specialybę, kvalifikaciją arba einant tas

pačias pareigas. Apie esminių darbo sąlygų pakeitimą - darbo apmokėjimo sistemų

ir dydžių, lengvatų, darbo režimo, nepilno darbo laiko nustatymą ar

panaikinimą, profesijų sugretinimą, kategorijų ir pareigų pavadinimo pakeitimą

ir kitus - darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Jeigu

ankstesnės esminės darbo sąlygos negali būti paliktos, o darbuotojas nesutinka

tęsti darbą naujomis sąlygomis, darbo sutartis nutraukiama pagal šio kodekso 39

straipsnio 6 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

36

straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą gamybinio būtinumo atveju

Jeigu

įmonei, įstaigai, organizacijai iškyla gamybinis būtinumas, administracija turi

teisę perkelti darbininkus ir tarnautojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi

nesulygtą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba kitoje

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet toje pat vietovėje, mokant darbo

užmokestį pagal atliekamą darbą, bet ne mažesnį už vidutinį uždarbį pirmesniame

darbe. Taip perkelti leidžiama, siekiant užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar

gamybinei avarijai, jas likviduoti arba nedelsiant pašalinti jų pasekmes,

užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, prastovai, valstybinio ar

visuomeninio turto žuvimui arba sugedimui ir kitais išimtiniais atvejais, taip

pat pavaduoti nesančiam darbininkui ar tarnautojui. Perkėlimas į kitą darbą

nesančiam darbuotojui pavaduoti negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį per

kalendorinius metus.

Nesančio

darbuotojo laikino pavadavimo atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų

darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus.

37

straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju

Straipsnio galiojimas sustabdytas:

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

38

straipsnis. Nušalinimas nuo darbo

Nušalinti

nuo darbo (pareigų), sustabdant atlyginimo mokėjimą darbininkui ar tarnautojui,

galima tik tam įgaliotų organų pasiūlymu TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymų numatytais atvejais.

Jei

darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, narkotinio ar toksinio apsvaigimo

būklėje, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija tą dieną (pamainą)

neleidžia jam dirbti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

39

straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo

sutarties pasibaigimo pagrindai yra:

1)

šalių susitarimas;

2)

termino pasibaigimas (22 straipsnio 2 ir 3 punktai), išskyrus atvejus, kai

darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena šalis nepareikalavo jų nutraukti;

3)

darbuotojo pašaukimas ar stojimas į karinę arba alternatyvią (darbo) tarnybą;

4)

darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva (40

straipsnis), administracijos iniciatyva (43 straipsnis) arba profsąjungos

organo ar Valstybės kontrolės departamento pareigūnų reikalavimu (48 ir 48(1)

straipsniai);

5)

darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba

perėjimas į renkamąsias pareigas. Darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą

darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją;

6)

darbininko ar tarnautojo atsisakymas persikelti į darbą kitoje vietoje kartu su

įmone, įstaiga, organizacija, taip pat atsisakymas tęsti darbą pakeitus esmines

darbo sąlygas;

7)

įsiteisėjimas teismo nuosprendžio, kuriuo darbininkas ar tarnautojas nuteistas

(išskyrus atvejus, kai nuteisiama lygtinai ir atidedamas nuosprendžio vykdymas)

laisvės atėmimu, pataisos darbais ne darbovietėje ar kitokia bausme, dėl kurios

pasidaro nebegalima toliau dirbti tą darbą;

8)

teismo (teisėjo) nutarimas nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ryšium su

padarytu administraciniu teisės pažeidimu.

Perdavimas

įmonės, įstaigos, organizacijos, pavaldžios tam tikram organui, į kito organo

pavaldumą darbo sutarties nenutraukia. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms

susiliejus, įmonę, įstaigą, organizaciją padalijus ar prijungus prie jos kitą,

darbo santykiai darbininko ar tarnautojo sutikimu tęsiasi; nutraukti šiais

atvejais darbo sutartį administracijos iniciatyva galima tik sumažinus

darbuotojų skaičių arba etatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

Nr. I-897, 1990-12-28, Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33

Nr. I-1573, 1991-07-18, Žin., 1991-08-10, Nr. 22-568

40 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbininko

ar tarnautojo iniciatyva

Darbininkai

ir tarnautojai turi teisę nutraukti darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam

terminui, apie tai raštu įspėję administraciją prieš du mėnesius. Kai darbo

sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių, darbininkai ir tarnautojai apie

tai raštu įspėja administraciją prieš vieną mėnesį. Pasibaigus šiems terminams,

darbininkas ar tarnautojas turi teisę nutraukti darbą, o įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija privalo išduoti darbuotojui darbo knygelę ir su

juo atsiskaityti.

Darbų,

į kuriuos darbininkas ar tarnautojas perkeltas už darbo drausmės pažeidimą (158

straipsnio 4 punktas), atlikimo laikas į įspėjimo dėl atleidimo terminą

neįskaitomas.

Terminuota

darbo sutartis (22 straipsnio 2 ir 3 punktai) darbuotojo reikalavimu turi būti

nutraukiama prieš terminą, jeigu dėl ligos ar invalidumo negali darbuotojas

atlikti sutartyje numatyto darbo, administracija pažeidė darbo įstatymus,

kolektyvinę arba darbo sutartį, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

41 straipsnis. Darbininko ir tarnautojo teisė atšaukti

pareiškimą nutraukti darbo sutartį

Darbininkai

ir tarnautojai turi teisę atšaukti savo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jei

įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, gavusi šį pareiškimą, dar nėra

išleidusi įsakymo atleisti iš darbo.

42

straipsnis. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas darbuotojo reikalavimu

Kilus

nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą

darbuotojo reikalavimu (40 straipsnio trečioji dalis), ginčą sprendžia

darbininko ar tarnautojo pareiškimu darbo ginčus nagrinėjantys organai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

43

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas administracijos iniciatyva

Darbo

sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, taip pat terminuotą darbo sutartį,

įmonės, įstaigos, organizacijos administracija prieš terminą gali nutraukti tik

šiais atvejais:

1)

kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama, taip pat kai sumažinamas joje

darbuotojų skaičius arba etatai;

1(1)

(galiojimas sustabdytas);

2)

kai paaiškėja, kad darbininkas ar tarnautojas neatitinka einamų pareigų arba

dirbamo darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos ar sveikatos būklės, kliudančių

toliau dirbti tą darbą;

3)

kai darbininkas ar tarnautojas be svarbių priežasčių sistemingai nevykdo

pareigų, jam pavestų pagal darbo sutartį ar vidaus darbo tvarkos taisykles, jei

darbininkui ar tarnautojui pirmiau buvo skirtos drausminės arba visuomeninės

nuobaudos;

4)

kai darbininkas ar tarnautojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių

(įskaitant nebuvimą darbe daugiau kaip tris valandas per darbo dieną);

5)

kai neatvykstama į darbą daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės dėl laikino

nedarbingumo, neskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų, jeigu TSR Sąjungos

įstatymais nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos)

paliekama ilgesnį laiką. Darbininkams ir tarnautojams, netekusiems darbingumo

ryšium su darbiniu suluošinimu ar profesine liga, darbo vieta (pareigos)

paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

6)

kai į darbą grąžinamas darbininkas ar tarnautojas, pirmiau dirbęs tą darbą;

7)

kai pasirodo darbe neblaivus, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būklėje;

8)

kai darbovietėje padaromas valstybinio ar visuomeninio turto grobimas

(įskaitant ir smulkųjį), nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba

organo, į kurio kompetenciją įeina administracinės nuobaudos skyrimas arba

visuomeninio poveikio priemonių taikymas, nutarimu.

Atleisti

iš darbo šio straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais leidžiama,

jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

Neleidžiama

darbuotojo atleisti iš darbo administracijos iniciatyva jo laikino nedarbingumo

laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 5 punktą), taip pat

darbuotojo atostogų metu, išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija

visiškai likviduojama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

44

straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

45

straipsnis. Draudimas nutraukti darbo sutartį administracijos iniciatyva be

įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo

Nutraukti

darbo sutartį įmonės, įstaigos, organizacijos iniciatyva neleidžiama be įmonės,

įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimo, išskyrus TSR Sąjungos

įstatymų numatytus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

46

straipsnis. Terminas darbo sutarčiai nutraukti, administracijai gavus įmonės,

įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto sutikimą

Įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija gali nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo tos dienos, kai įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetas priėmė nutarimą duoti sutikimą darbuotoją atleisti, o atleidžiant šio

kodekso 43 straipsnio 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, - ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo aptikimo dienos, šio kodekso 43 straipsnio

8 punkte, - ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio

įsiteisėjimo arba organo, į kurio kompetenciją įeina administracinės nuobaudos

skyrimas arba visuomeninio poveikio priemonių taikymas, nutarimo priėmimo

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

47

straipsnis. Išeitinė pašalpa

Pasibaigus

darbo sutarčiai šio kodekso 39 straipsnio 3 ir 6 punktuose bei 43 straipsnio

1-1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais arba dėl to, kad administracija

pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę ar darbo sutartį (40 straipsnio trečioji

dalis), darbininkams ir tarnautojams išmokama dviejų savaičių vidutinio

uždarbio išeitinė pašalpa.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

48

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas profsąjungos organo reikalavimu

Profsąjungos

organo (ne žemesnio už rajoninį) reikalavimu administracija privalo nutraukti

darbo sutartį su vadovaujančiu darbuotoju arba pašalinti jį iš einamų pareigų,

jeigu jis pažeidžia darbo įstatymus, nevykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimų,

biurokratiškai elgiasi, vilkina reikalų tvarkymą. Vadovaujantis darbuotojas,

kurį į pareigas išrinko darbo kolektyvas, atleidžiamas profsąjungos organo (ne

žemesnio už rajoninį) reikalavimu, remiantis atitinkamo darbo kolektyvo

visuotinio susirinkimo (konferencijos) arba jo pavedimu - darbo kolektyvo

tarybos sprendimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

48(1)

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas valstybės kontrolės departamento

pareigūnų reikalavimu

Valstybės

kontrolieriaus, jo pavaduotojo ar vyriausiojo kontrolieriaus reikalavimu

administracija privalo atleisti iš užimamų pareigų valstybinių įstaigų ir

įmonių vadovaujančiuosius darbuotojus, šiurkščiai pažeidusius Lietuvos

Respublikos įstatymus arba padariusius esminę žalą valstybės ar piliečių

interesams.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. I-897, 1990-12-28,

Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33

49

straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas

Įsakymuose,

nutarimuose, potvarkiuose ir kitokiuose apie darbą dokumentuose darbo sutarties

pasibaigimo priežasties formulavimas turi atitikti faktines darbo pasibaigimo

aplinkybes ir darbo įstatymus.

Darbo

knygelėje įrašai apie darbo sutarties pasibaigimą turi visiškai atitikti

galiojančių įstatymų formuluotes, ir juose nurodomas atitinkamas įstatymo

straipsnis ir punktas.

50

straipsnis. Administracijos pareiga išduoti darbuotojui, atleidžiamam iš darbo,

darbo knygelę ir su juo atsiskaityti

Atleisdama iš darbo,

administracija privalo darbininko ar tarnautojo atleidimo iš darbo dieną

išduoti jam darbo knygelę, padarydama joje įrašą apie atleidimą, ir su juo

galutinai atsiskaityti.

51

straipsnis. Pažymos apie darbą ir darbo užmokestį davimas

Administracija

privalo duoti darbininkui ar tarnautojui jo prašymu pažymą apie darbą toje

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydama joje darbuotojo specialybę,

kvalifikaciją, pareigas, kiek laiko jis dirbo ir darbo užmokesčio dydį.

Trečiasis - A skirsnis

PALAISVINAMŲ DARBUOTOJŲ UŽIMTUMO UŽTIKRINIMAS

Kodeksas papildytas skirsniu:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

51(1)

straipsnis. Teisės į darbą užtikrinimo garantijos palaisvinamiems darbuotojams

Darbininkai

ir tarnautojai gali būti palaisvinami iš įmonių, įstaigų, organizacijų, jeigu

jų veikla nutraukiama, mažinamas darbuotojų skaičius arba etatai.

Teisė

į darbą palaisvinamiems darbuotojams garantuojama:

suteikiant

kitą darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;

suteikiant

darbą kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje pagal ankstesnę profesiją,

specialybę, kvalifikaciją, o jeigu tokio darbo nėra - kitą darbą atsižvelgiant

į individualius pageidavimus ir visuomenės poreikius;

suteikiant

galimybę išmokti naujų profesijų (specialybių) ir suteikiant atitinkamą darbą.

51(2)

straipsnis. Darbuotojų palaisvinimo tvarka

Apie

numatomą palaisvinimą darbuotojai asmeniškai įspėjami ne vėliau kaip prieš du

mėnesius.

Palaisvinant

darbuotojus ryšium su jų skaičiaus arba etatų mažinimu, atsižvelgiama į

įstatymų numatytą pirmenybinę teisę palikti darbe.

Kartu

su įspėjimu apie atleidimą ryšium su darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimu

administracija siūlo darbuotojui kitą darbą toje pačioje įmonėje, įstaigoje,

organizacijoje. Jeigu nėra darbo pagal atitinkamą profesiją arba specialybę,

taip pat jeigu darbininkas arba tarnautojas atsisako perkėlimo į kitą darbą

toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, darbuotojas savo nuožiūra

kreipiasi pagalbos į įdarbinimo organą arba įsidarbina savarankiškai. Kartu

administracija praneša įdarbinimo organui apie numatomą darbuotojo

palaisvinimą, nurodydama jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir darbo

apmokėjimo dydį.

Įdarbinimo

organas siūlo darbininkui arba tarnautojui darbą toje pačioje arba kitoje

vietovėje pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o jeigu jo nėra, -

parenka kitą darbą, atsižvelgdamas į individualius pageidavimus ir visuomenės

poreikius. Prireikus darbuotojas jo sutikimu gali būti siunčiamas mokytis

naujos profesijos (specialybės), vėliau suteikiant jam darbą.

51(3)

straipsnis. Lengvatos ir kompensacijos palaisvinamiems darbuotojams

Darbuotojams,

palaisvinamiems iš įmonių, įstaigų, organizacijų, nutraukus darbo sutartį

ryšium su įgyvendinamomis priemonėmis darbuotojų skaičiui ir etatams mažinti:

1)

išmokama vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio išeitinė pašalpa;

2)

paliekamas vidutinis darbo užmokestis įsidarbinimo laikotarpiu, bet ne daugiau

kaip du mėnesius nuo atleidimo dienos įskaitant išeitinės pašalpos išmokėjimą;

3)

paliekamas vidutinis darbo užmokestis įsidarbinimo laikotarpiu, išimties būdu,

ir trečiąjį mėnesį nuo atleidimo dienos įdarbinimo organo sprendimu su sąlyga,

jeigu darbuotojas iš anksto (per dvi savaites nuo atleidimo) kreipėsi į šį

organą ir nebuvo jo įdarbintas.

Mėnesinė

išeitinė pašalpa ir paliekamas vidutinis uždarbis išmokami ankstesnėje

darbovietėje.

Nurodytiems

darbuotojams išsaugomas nepertrauktasis darbo stažas, jeigu darbo pertrauka po

atleidimo nebuvo ilgesnė kaip trys mėnesiai.

Kai

įmonės, įstaigos, organizacijos reorganizuojamos ir likviduojamos,

palaisvintiems darbuotojams paliekamas įsidarbinimo laikotarpiu, bet ne daugiau

kaip trims mėnesiams, vidutinis darbo užmokestis įskaitant mėnesinę išeitinę

pašalpą ir nepertrauktasis darbo stažas.

Palaisvintiems

darbuotojams taip pat suteikiamos kitos lengvatos ir kompensacijos sutinkamai

su įstatymais.

Ketvirtasis skirsnis

DARBO LAIKAS

52

straipsnis. Normali darbo trukmė

Normalus

darbininkų ir tarnautojų darbo laikas įmonėse, įstaigose, organizacijose negali

būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-404, 1990-07-24,

Žin., 1990-08-10, Nr. 22-540

53

straipsnis. Sutrumpinta darbo trukmė

Sutrumpinta

darbo trukmė nustatoma:

1)

darbininkams ir tarnautojams nuo 16 iki 18 metų amžiaus - 36 valandos per

savaitę, o asmenims nuo 15 iki 16 metų ir moksleiviams nuo 14 iki 15 metų,

dirbantiems atostogų metu

(205 straipsnis) - 24 valandos per savaitę.

Moksleivių,

dirbančių mokslo metais laisvu nuo mokymosi laiku, darbo laiko trukmė negali

viršyti pusės maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos šio punkto pirmojoje

pastraipoje atitinkamo amžiaus asmenims;

2)

darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis, - ne

daugiau kaip 36 valandos per savaitę.

Be

to, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų

22 straipsniu TSR Sąjungos įstatymai nustato sutrumpintą darbo trukmę atskirų

kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir kitiems).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

54

straipsnis. Penkių dienų darbo ir kasdieninio darbo trukmė

Darbininkams

ir tarnautojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis.

Esant

penkių dienų darbo savaitei, kasdieninio darbo (pamainos) trukmę nustato vidaus

darbo tvarkos taisyklės arba pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija,

suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu,

atsižvelgdama į darbo specifiką, darbo kolektyvo nuomonę ir laikydamasi

nustatytos darbo savaitės trukmės (52 ir 53 straipsnis).

Su

pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip

vienas mėnuo prieš jiems įsigaliojant.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. XI-2229, 1988-03-30

55

straipsnis. Šešių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė

Tose

įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur dėl gamybos pobūdžio ir darbo sąlygų

netikslinga įvesti penkių dienų darbo savaitę, nustatoma šešių dienų darbo

savaitė su viena poilsio diena.

Esant

šešių dienų darbo savaitei, kasdieninis darbas negali trukti ilgiau kaip 7

valandas, kai savaitinė norma yra 40 valandų, 6 valandas - kai savaitinė norma

yra 36 valandos, ir 4 valandas - kai savaitinė norma yra 24 valandos.

Straipsnio pakeitimai;

Nr. I-523, 1990-09-04,

Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629

55(1)

straipsnis. Penkių arba šešių dienų darbo savaitės nustatymo tvarka

Penkių

arba šešių dienų darbo savaitę nustato įmonės, įstaigos, organizacijos

administracija kartu su profsąjungos komitetu, atsižvelgusi į darbo specifiką,

darbo kolektyvo nuomonę ir suderinusi su vietine Liaudies deputatų taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

56

straipsnis. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse

Švenčių

dienų (74 straipsnis) išvakarėse darbininkų ir tarnautojų, išskyrus šio kodekso

53 straipsnyje nurodytus darbininkus ir tarnautojus, darbo laikas sutrumpinamas

viena valanda, esant tiek penkių dienų, tiek šešių dienų darbo savaitei.

Poilsio

dienų išvakarėse, esant šešių dienų darbo savaitei, darbas neturi trukti ilgiau

kaip

5 valandas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-523, 1990-09-04,

Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629

57

straipsnis. Naktinio darbo trukmė

Dirbant

nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos) trukmė sumažinama viena valanda. Ši

taisyklė netaikoma darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas darbo

laiko sutrumpinimas (53 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas ir antroji

dalis).

Dirbti

nakties metu neleidžiama: nėščioms moterims ir moterims, turinčioms iki dvejų

metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip 18 metų

amžiaus; kitų kategorijų darbuotojams, sutinkamai su įstatymais. Skirti

invalidus dirbti nakties metu galima tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems

nedraudžia medicininės rekomendacijos.

Naktinis

laikas yra nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2144, 1988-01-27

58

straipsnis. Naktinio darbo trukmė, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat

pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei

Naktinio

darbo trukmė sulyginama su dieninio darbo trukme tais atvejais, kada tai būtina

dėl gamybos sąlygų, konkrečiai, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat

pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei su viena poilsio

diena.

59

straipsnis. Nepilnas darbo laikas

Darbininkui,

tarnautojui susitarus su administracija, gali būti nustatoma, tiek priimant į

darbą, tiek ir vėliau, nepilna darbo diena arba nepilna darbo savaitė. Nėščios

moters, moters, turinčios iki keturiolikos metų vaiką (įskaitant esantį jos

rūpyboje), arba slaugančios sergantį šeimos narį sutinkamai su medicinine

išvada, prašymu, administracija privalo jai nustatyti nepilną darbo dieną arba

nepilną darbo savaitę.

Šiais

atvejais darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba priklausomai nuo

išdirbio.

Darbas

nepilno darbo laiko sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nesukelia jokių

apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą ir

įgyvendinant kitas darbines teises.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2144, 1988-01-27

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

60

straipsnis. Kasdienio darbo pradžia ir pabaiga

Kasdieninio

darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės ir

pamainų grafikai, kuriuos sutinkamai su galiojančiais įstatymais tvirtina

administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetu.

61

straipsnis. Nenormuota darbo diena

Nenormuota

darbo diena įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti taikoma tik

darbininkams ir tarnautojams, nurodytiems sąraše, kuris tvirtinamas TSR

Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

62

straipsnis. Pamaininis darbas

Esant

pamaininiam darbui, kiekviena darbuotojų grupė turi dirbti nustatytą darbo

laiką.

Darbuotojai

keičiasi pamainomis tolygiai. Perėjimą iš vienos pamainos į kitą nustato

pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės,

įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, atsižvelgdama į darbo specifiką

ir darbo kolektyvo nuomonę.

Su

pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip prieš

mėnesį iki jų įsigaliojimo.

Draudžiama

skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. XI-2229, 1988-03-30

63

straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita

Nepertraukiamai

veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat atskirose gamybose,

cechuose, baruose, skyriuose ir kai kurių rūšių darbuose, kur dėl gamybos

(darbo) sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbininkų ir tarnautojų

kategorijai nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, leidžiama,

suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, įvesti

suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi

viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus.

64

straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas

Viršvalandiniai

darbai paprastai neleidžiami. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami

viršijant nustatytą darbo trukmę (54, 55, ir 63 straipsniai).

Administracija

gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato

TSR Sąjungos įstatymai ir šio kodekso 65 straipsnis. Viršvalandiniai darbai

gali būti dirbami tik įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto

leidimu.

Dirbti

viršvalandinius darbus neleidžiama: nėščioms moterims ir moterims, turinčioms

iki dviejų metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip

aštuoniolikos metų amžiaus; darbuotojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo,

bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose, - užsiėmimų dienomis;

kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su įstatymais.

Moteris,

turinčias nuo dviejų iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, ir invalidus galima

skirti dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu; be to, invalidus - tik ta

sąlyga, jei tokių darbų jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. XI-2144, 1988-01-27

65

straipsnis. Išimtiniai atvejai, kada leidžiami viršvalandiniai darbai

Viršvalandiniai

darbai leidžiami šiais išimtiniais atvejais:

1)

kai dirbama darbus, būtinus šalies gynybai ir siekiant užkirsti kelią

visuomeninėms nelaimėms bei pavojams;

2)

kai dirbama visuomenei būtinus vandens tiekimo, dujų tiekimo, apšvietimo,

kanalizacijos, transporto, pašto, telegrafo bei telefono ryšių darbus, siekiant

pašalinti atsitiktines ar staiga atsiradusias aplinkybes (avarijas, gaivalines

nelaimes), trikdančias normalų jų funkcionavimą;

3)

kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės

kliūties ryšium su techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per

normalų darbo valandų skaičių, jeigu dėl pradėto darbo nutraukimo gali sugesti

medžiagos ar įrengimai;

4)

kai dirbama trumpalaikius mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbus,

jeigu dėl jų sugedimo žymus dirbančiųjų skaičius nutraukia darbą;

5)

darbui tęsti nepertraukiamoje gamyboje, neatvykus pamainininkui; šiais atvejais

pamainininką administracija turi nedelsiant pakeisti kitu darbuotoju;

6)

pakrovimo bei iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams

atlikti, kai būtina atituštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat

transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, siekiant išvengti krovinių

susikaupimo išsiuntimo bei paskirties punktuose ir transporto priemonių

prastovos.

66

straipsnis. Maksimalus viršvalandžių skaičius

Viršvalandiniai

darbai neturi viršyti kiekvienam darbininkui ir tarnautojui keturių valandų per

dvi dienas iš eilės ir 120 valandų per metus.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos administracija privalo vesti tikslią kiekvieno

darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

Penktasis skirsnis

POILSIO LAIKAS

67

straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti

Darbininkams

ir tarnautojams duodama ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir

pavalgyti.

Darbininkas

ir tarnautojas pertrauką naudoja savo nuožiūra. Jis turi teisę šiuo laiku

palikti darbo vietą.

Pertrauka

neįskaitoma į darbo laiką.

Pertraukos

pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės.

Esant

šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse,

administracijai suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetu, gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti.

Tuose

darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos, darbininkui ar

tarnautojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokių darbų

sąrašą ir pavalgymo tvarką bei vietą nustato administracija, suderinusi su

įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

68

straipsnis. Poilsio dienos

Esant

penkių dienų darbo savaitei, darbininkams ir tarnautojams suteikiamos dvi

poilsio dienos per savaitę, o esant šešių dienų darbo savaitei - viena poilsio

diena.

Bendra

poilsio diena yra sekmadienis.

Esant

penkių dienų darbo savaitei, antra poilsio diena, jeigu jos nenustatė

įstatymai, nustatoma įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiku.

69

straipsnis. Poilsio dienos įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių darbas

susijęs su gyventojų aptarnavimu

Įmonėms,

įstaigoms, organizacijoms, kur bendrą poilsio dieną darbo negalima nutraukti

dėl reikalo aptarnauti gyventojus (parduotuvės, buitinio aptarnavimo įmonės,

teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato vietinės Liaudies deputatų

tarybos.

70 straipsnis.

Poilsio dienos nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose

Įmonėse,

įstaigose, organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių

techninių sąlygų arba dėl reikalo nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus,

taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos

įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbininkų ir tarnautojų

grupei pagal pamainų grafikus, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su

įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu.

71

straipsnis. Poilsio dienos, esant suminei darbo laiko apskaitai

Esant

suminei darbo laiko apskaitai (63 straipsnis), darbininkams ir tarnautojams

duodamos poilsio dienos pagal darbo grafikus (tvarkaraščius).

72

straipsnis. Kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė

Kassavaitinis

nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip keturiasdešimt dvi valandas.

73

straipsnis. Draudimas dirbti poilsio dienomis

Dirbti

poilsio dienomis draudžiama. Atskirus darbininkus ir tarnautojus tomis dienomis

galima skirti į darbą tik įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto

leidimu ir tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir

švenčių dienomis (75 straipsnis) apmokamas dvigubai tokia tvarka:

1)

vienetininkams - pagal dvigubus vienetinius įkainius;

2)

darbuotojams, kurių darbas apmokamas pagal valandinius ar dieninius atlygius,

sumokamas dvigubas valandinis ar dieninis atlygis;

3)

darbuotojams, gaunantiems mėnesinę algą, virš algos sumokamas viengubas

valandinis ar dieninis atlygis, jeigu, dirbant švenčių dienomis, nebuvo viršyta

mėnesinė darbo laiko norma, ir dvigubas valandinis ar dieninis atlygis, - jeigu

mėnesinė darbo laiko norma buvo viršyta.

Šventės

dieną dirbusiam darbininkui ar tarnautojui pageidaujant, jam gali būti duodama

kita poilsio diena.

104

straipsnis. Naktinio darbo apmokėjimas

Už

naktinį darbą (57 straipsnis) mokama daugiau. Apmokėjimo dydį nustato TSR

Sąjungos įstatymai.

105

straipsnis. Darbo apmokėjimo pagaminus produkciją, pripažintą broku, tvarka

Sutinkamai

su TSR Sąjungos įstatymais pagaminus produkciją, pripažintą broku, ne dėl

darbininko arba tarnautojo kaltės, darbas už jos pagaminimą apmokamas pagal

mažesnius įkainius. Šiais atvejais mėnesinis darbininko ar tarnautojo darbo

užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jam nustatytos kategorijos

tarifinio atlygio (algos).

Gaminių

brokas, atsiradęs dėl apdirbamos medžiagos paslėpto defekto, taip pat brokas ne

dėl darbuotojo kaltės pastebėtas po to, kai gaminį priėmė techninės kontrolės

organas, tam darbuotojui apmokamas kaip tinkami gaminiai.

Visiškas

brokas dėl darbininko arba tarnautojo kaltės neturi būti apmokamas. Dalinis

brokas dėl darbininko arba tarnautojo kaltės apmokamas pagal mažesnius įkainius

priklausomai nuo produkcijos tinkamumo laipsnio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

106 straipsnis.

Apmokėjimo už prastovos laiką ir įdiegiant naujas gamybas (produkciją) tvarka

Sutinkamai

su TSR Sąjungos įstatymais prastovos, kilusios ne dėl darbininko arba

tarnautojo kaltės, laikas, jeigu darbuotojas įspėjo administraciją

(brigadininką, meistrą, kitus pareigūnus) apie prastovos pradžią, apmokamas

taip, kad išeitų ne mažiau kaip du trečdaliai darbuotojui nustatytos

kategorijos tarifinio atlygio (algos).

Prastovos, kilusios dėl darbuotojo kaltės,

laikas neapmokamas.

Naujos

gamybos (produkcijos) įdiegimo laikotarpiu administracija gali darbininkams

primokėti iki ankstesnio vidutinio uždarbio ne daugiau kaip šešis mėnesius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

107

straipsnis. Darbo apmokėjimo neįvykdžius išdirbio normų tvarka

Sutinkamai

su TSR Sąjungos įstatymais, kai darbininkas arba tarnautojas ne dėl savo kaltės

neįvykdo išdirbio normų, apmokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju

mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai nustatytos

jam kategorijos tarifinio atlygio (algos). Neįvykdžius išdirbio normų dėl

darbininko arba tarnautojo kaltės, apmokama pagal atliktą darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

108

straipsnis. Darbo apmokėjimas pagal neužbaigtą vienetinę paskyrą

Jeigu

darbininkas neužbaigia darbo pagal vienetinę paskyrą dėl nepriklausančių nuo jo

priežasčių, atlikta darbo dalis apmokama, įskaitant jam duotus avansus. Darbas

šiuo atveju įkainojamas šalių susitarimu, o joms nesusitarus - nustatyta darbo

ginčams nagrinėti tvarka.

109

straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai

Darbo

užmokestis mokamas ne rečiau kaip kiekvieną pusmėnesį.

Atskiroms

darbininkų ir tarnautojų kategorijoms TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymais gali būti nustatyti kiti darbo užmokesčio mokėjimo terminai.

Kai

darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su poilsio ar šventės diena, darbo

užmokestis mokamas šių dienų išvakarėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

110

straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, išleidžiant darbuotoją atostogų

Kai

darbininkas ar tarnautojas išleidžiamas atostogų, darbo užmokestis už visą

atostogų laiką ir uždarbis už laiką, dirbtą iki išeinant atostogų, mokamas ne

vėliau kaip prieš tris dienas iki prasidedant atostogoms.

Jei

darbininkui ar tarnautojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku (šio

straipsnio pirmoji dalis) nesumokamas, darbuotojui duotos atostogos perkeliamos

tokiu dienų skaičiumi, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį.

111

straipsnis. Atsiskaitymo, atleidžiant iš darbo, terminai

Darbininką

ar tarnautoją atleidžiant iš darbo, visos iš įmonės, įstaigos, organizacijos

jam priklausančios sumos sumokamos:

1)

kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš

darbo dienos, - atleidimo iš darbo dieną;

2)

kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba

(dėl ligos, pravaikštos, laisvės atėmimo ir t.t.), - per vieną dieną nuo tos

dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

112

straipsnis. Atsakomybė už uždelsimą išduoti darbo knygelę

Kai

uždelsiama išduoti darbo knygelę dėl administracijos kaltės, darbuotojui

sumokamas vidutinis uždarbis už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

113

straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo vieta

Darbininkams

ir tarnautojams darbo užmokestis paprastai mokamas toje vietoje, kur jie dirba.

114

straipsnis. Avansų davimas, įskaitant juos į darbo užmokestį

Esant

vienetiniam darbo apmokėjimui, pirmojoje mėnesio pusėje darbuotojams duodamas

avansas, kuris įskaitomas į darbo užmokestį. Avanso dydis nustatomas įmonės,

organizacijos administracijos susitarimu su profsąjungos organizacija, sudarant

kolektyvinę sutartį, bet minimalus jo dydis negali būti mažesnis už darbininko

tarifinį atlygį už dirbtą laiką.

Įmonė,

organizacija turi teisę duoti darbininkams ir tarnautojams neplaninius avansus,

įskaitomus į darbo užmokestį, iki darbuotojo mėnesinio tarifinio atlygio

(algos) dydžio.

115

straipsnis. Mokėjimas darbo užmokesčio, kurio darbuotojas laiku nepasiėmė

Įmonės,

įstaigos, organizacijos administracija įpareigota laiku darbuotojui pranešti

apie jam priskaičiuotas sumas.

Darbininkui

ar tarnautojui priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurių jis laiku

nepasiėmė, įmonė, organizacija moka pirmuoju darbuotojo reikalavimu.

116

straipsnis. Atsiskaitymo knygelės

Visiems

darbininkams, taip pat tarnautojams, kurių darbas apmokamas pavienečiui,

administracija turi duoti atsiskaitymo knygeles po penkių dienų, priėmus į

darbą.

Į

atsiskaitymo knygeles įrašomos darbo sąlygos ir atsiskaitymai pagal darbo

užmokestį.

117

straipsnis. Materialinis buitinis ir kultūrinis darbininkų ir tarnautojų

aptarnavimas iš visuomeninių vartojimo fondų

Be darbo užmokesčio,

darbininkams ir tarnautojams iš visuomeninių vartojimo fondų mokamos

valstybinio socialinio draudimo pašalpos, pensijos, duodami kelialapiai į

sanatorijas, poilsio namus ir turistines bazes, teikiama nemokama medicinos

pagalba ir nemokamas mokymas, daromos kitos išmokos ir teikiamos kitos

lengvatos. Nurodytų fondų lėšos taip pat skiriamos gyvenamųjų namų, mokyklų,

kultūrinių, buitinių ir medicinos įstaigų statybai, darbininkų bei tarnautojų

kultūrinio buitinio aptarnavimo gerinimui, taip pat vaikų išlaikymui

ikimokyklinėse vaikų įstaigose.

Septintasis skirsnis

DARBO NORMAVIMAS

118

straipsnis. Darbo normos

Darbo

normos - išdirbio, laiko, aptarnavimo, darbuotojų skaičiaus - nustatomos

darbininkams ir tarnautojams pagal pasiektą technikos, technologijos, gamybos

ir darbo organizavimo lygį.

Esant

kolektyvinėms darbo organizavimo ir apmokėjimo formoms, gali būti taip pat

taikomos sustambintos ir kompleksinės normos.

Darbo

normos būtinai turi būti keičiamos naujomis atestavus ir racionalizavus darbo

vietas, įdiegus naują techniką, technologiją ir organizacines technines

priemones, užtikrinančias darbo našumo didėjimą.

Tai,

kad atskiras darbuotojas, brigada, savo iniciatyva taikydama naujus darbo būdus

ir pirmūnų patyrimą, savo jėgomis tobulindama darbo vietas, pasiekė didelio

produkcijos išdirbio lygio, nėra pagrindas peržiūrėti normas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

119

straipsnis. Užtikrinimas normalių darbo sąlygų išdirbio normoms įvykdyti

Įmonės,

įstaigos, organizacijos administracija turi užtikrinti normalias darbo sąlygas,

kad darbininkai ir tarnautojai galėtų įvykdyti išdirbio normas.

Tokiomis

sąlygomis laikoma:

1)

tinkama mašinų, staklių ir prietaisų būklė;

2)

aprūpinimas laiku technine dokumentacija;

3)

darbui atlikti reikalingų medžiagų ir įrankių reikiama kokybė ir jų padavimas

laiku;

4)

gamybos aprūpinimas laiku elektros energija, dujomis ir kitokia energija;

5)

saugios ir sveikos darbo sąlygos (saugumo technikos taisyklių ir normų laikymasis,

reikiamas apšvietimas, apšildymas, ventiliacija, triukšmo, spinduliavimo,

vibravimo ir kitų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų sveikatą, žalingų

padarinių pašalinimas ir t.t.)

120

straipsnis. Laikinos normos

Vienų

ar kitų darbų įdiegimo laikotarpiu, kai nėra patvirtintų darbo normavimo

normatyvinių dokumentų, nustatomos laikinos normos. Laikinos normos neturi

galioti daugiau kaip tris mėnesius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

121

straipsnis. Sumažintos išdirbio normos

Įstatymų

nustatytais atvejais kai kurioms darbuotojų grupėms gali būti nustatomos

sumažintos išdirbio normos.

122

straipsnis. Normuotų užduočių ir aptarnavimo normų nustatymas

Esant

laikiniam darbo apmokėjimui, darbininkams ir tarnautojams nustatomos normuotos

užduotys. Atskiroms funkcijoms ir darbų apimtims atlikti gali būti nustatytos

aptarnavimo normos arba darbuotojų skaičiaus normos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

123

straipsnis. Darbo normų įvedimas, pakeitimas ir peržiūrėjimas. Bendrų ir

tipinių normų pakeitimas bei peržiūrėjimas

Darbo normas įveda,

pakeičia ir peržiūri įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi

su profsąjungos komitetu.

Apie

naujų darbo normų įvedimą darbininkams ir tarnautojams turi būti pranešama ne

vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

Apie

vienkartinių darbo normų įvedimą atskiriems vienkartiniams darbams

(neplaniniams, avariniams) darbininkams ir tarnautojams gali būti pranešama ir

anksčiau kaip prieš mėnesį, bet visais atvejais dar nepradėjus darbų.

Bendras

ir tipines (tarpšakines, šakines, žinybines) normas pakeičia ir peržiūri jas

patvirtinę organai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. XI-2229, 1988-03-30

124

straipsnis. Sprendimas nesutarimų, kilusių nustatant ar peržiūrint išdirbio

normas (laiko normas), aptarnavimo normas

Nesutarimus

tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos

profsąjungos komiteto, kilusius nustatant ar peržiūrint išdirbio normas (laiko

normas), aptarnavimo normas, sprendžia kartu aukštesni ūkiniai ir profsąjungų

organai, dalyvaujant šalių atstovams.

125

straipsnis. Vienetinių įkainių nustatymo tvarka

Esant

vienetiniam darbo apmokėjimui, įkainiai nustatomi, vadovaujantis nustatytomis

darbo kategorijomis, tarifiniais atlygiais (algomis) ir išdirbio normomis

(laiko normomis).

Vienetinis

įkainis nustatomas valandinį (dieninį) tarifinį atlygį, atitinkantį atliekamo

darbo kategoriją, dalijant iš valandinės (dieninės) išdirbio normos. Vienetinis

įkainis taip pat gali būti nustatomas valandinį arba dieninį tarifinį atlygį,

atitinkantį atliekamo darbo kategoriją, dauginant iš laiko normos, išreikštos

valandomis arba dienomis.

125(1)

straipsnis. Darbininkams ir tarnautojams - išradėjams ir racionalizatoriams

ankstesnių įkainių tam tikram laikui palikimas

Jeigu, panaudojus

išradimą ar racionalizacinį pasiūlymą, įmonėje, įstaigoje arba organizacijoje

įvedamos naujos normos ir įkainiai, darbininkams ir tarnautojams - išradimo

arba racionalizacinio pasiūlymo autoriams ankstesnieji įkainiai paliekami

šešiems mėnesiams nuo naujų normų ir įkainių įvedimo. Kitiems darbuotojams,

dalyvavusiems ruošiantis panaudoti šį išradimą arba racionalizacinį pasiūlymą,

ankstesnieji įkainiai paliekami trims mėnesiams.

Ankstesnieji

įkainiai paliekami ir tais atvejais, kai išradėjas arba racionalizatorius

anksčiau nedirbo to darbo, kuriam naujos normos ir įkainiai įvesti ryšium su jo

pasiūlymo įgyvendinimu, ir kai jis pervestas į šį darbą po to, kai pasiūlymas

pateiktas.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. VIII-2570, 1975-03-26

Aštuntasis skirsnis

GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS

126

straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams, išrinktiems renkamosioms

pareigoms

Darbininkams

ir tarnautojams, atleistiems nuo darbo dėl jų išrinkimo renkamosioms pareigoms

valstybės organuose, taip pat partinėse, profsąjungų, komjaunimo, kooperatinėse

ir kitose visuomeninėse organizacijose, pasibaigus jų įgaliojimams renkamosiose

pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nėra, - kitas

lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba, darbuotojui sutikus, kitoje

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Jei

atsisakoma suteikti pirmesnį darbą (pareigas) arba kitą lygiavertį darbą

(pareigas), darbininkas ar tarnautojas gali kreiptis į organus, nagrinėjančius

darbo ginčus.

127

straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams valstybinių ar visuomeninių

pareigų ėjimo laikui

Valstybinių ar

visuomeninių pareigų ėjimo laikui, jeigu pagal galiojančius TSR Sąjungos ir

Lietuvos Respublikos įstatymus tos pareigos gali būti einamos darbo metu,

darbininkams ir tarnautojams garantuojama, kad bus palikta darbo vieta

(pareigos) ir vidutinis uždarbis.

Darbininkams

ir tarnautojams, šaukiamiems atlikti pareigų, numatytų TSRS Visuotinės karinės

prievolės įstatymo, suteikiamos garantijos ir lengvatos sutinkamai su tuo

įstatymu.

Vidutinis

uždarbis paliekamas, einant šias valstybines ar visuomenines pareigas darbo

metu:

1)

realizuojant rinkimų teisę;

2)

deputatams dalyvaujant Liaudies deputatų tarybos sesijose, o įstatymų nustatytais

atvejais - ir vykdant kitas deputato pareigas;

3)

dalyvaujant delegatais valstybinių, partinių, profsąjungų, komjaunimo ir kitų

visuomeninių organizacijų šaukiamuose suvažiavimuose, plenumuose,

konferencijose;

4)

iškvietus į kvotos, parengtinio tardymo organus, pas prokurorą ir į teismą

liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, specialistu, vertėju, kviestiniu, taip

pat dalyvaujant teismo posėdžiuose liaudies tarėjais, visuomeniniais

kaltintojais ir visuomeniniais gynėjais, visuomeninių organizacijų ir darbo

kolektyvų atstovais;

5)

vykdant liaudies kontrolės organų užduotis - sutinkamai su TSRS įstatymu dėl

liaudies kontrolės TSRS Sąjungoje;

6)

dirbant pensijų skyrimo komisijose prie Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų

komitetų ir medicininės darbingumo ekspertizės komisijose (MDEK) profsąjungų

organizacijų paskirtais šių komisijų nariais;

7)

iškvietus liudytojais į pensijų skyrimo komisijas duoti parodymų apie darbo

stažą;

8)

dalyvaujant savanoriškųjų gaisrininkų draugovių nariams likviduojant gaisrą

arba avariją;

9)

einant kitas valstybines ar visuomenines pareigas - TSR Sąjungos ir Lietuvos

Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

128

straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems kelti

kvalifikacijos

Darbininkams

ir tarnautojams, pasiųstiems kelti kvalifikacijos, nutraukiant darbą, paliekama

darbo vieta (pareigos) ir mokamos įstatymų numatytos išmokos.

129

straipsnis. Darbo užmokesčio palikimas perkėlus į kitą nuolatinį mažiau

apmokamą darbą ir pakeitus darbo vietą

Perkėlus darbininką

ar tarnautoją į kitą nuolatinį mažiau apmokamą darbą, darbuotojui paliekamas jo

pirmesnis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos.

Tais

atvejais, kai pakeitus darbininko ar tarnautojo darbo vietą (34 straipsnio

antroji dalis) sumažėja uždarbis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, jam

primokama iki ankstesnio vidutinio uždarbio du mėnesius nuo darbo vietos

pakeitimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

130

straipsnis. Garantijos donorams

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija neturi kliudyti darbininkams ir

tarnautojams kraujo davimo dieną išvykti į sveikatos apsaugos įstaigą. Davęs

kraujo donoras kraujo davimo dieną nuo darbo atleidžiamas.

Darbininkams

ir tarnautojams donorams, nemokamai davusiems kraujo visą fiziologinę dozę,

jeigu jie pageidauja, suteikiamos dvi nemokamos poilsio dienos iš karto po

kraujo davimo dienos arba pridedamos prie kasmetinių atostogų.

Darbininkams

ir tarnautojams donorams, mokamai davusiems kraujo arba nemokamai davusiems

kraujo ne visą fiziologinę dozę, jeigu jie pageidauja, suteikiama viena

nemokama poilsio diena iš karto po kraujo davimo dienos arba pridedama prie

kasmetinių atostogų.

Kompensacijų,

mokamų donorams iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, dydį nustato Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2225, 1992-01-21, Žin., 1992-02-10, Nr. 4-63

131

straipsnis. Garantijos, pasiunčiant į medicinos įstaigas patikrinti sveikatos

Darbininkams

ir tarnautojams, kuriems privalomas sveikatos patikrinimas, už laiką, jų išbūtą

medicinos įstaigoje, tikrinant sveikatą, darbovietėje paliekamas vidutinis

uždarbis.

131(1)

straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams - išradėjams ir

racionalizatoriams

Darbininkams

ir tarnautojams - išradimų arba racionalizacinių pasiūlymų autoriams teikiamos

garantijos ir lengvatos sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. VIII-2570, 1975-03-26

132

straipsnis. Garantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju

Darbininkams

ir tarnautojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per

visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir vidutinis

uždarbis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote

susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato TSR Sąjungos

įstatymai.

133

straipsnis. Kompensacijos darbininkams ir tarnautojams, kurių darbas susijęs su

važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio

Darbininkams ir

tarnautojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su

važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios

padidintos išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato specialios

taisyklės.

134

straipsnis. Garantijos ir kompensacijos perkeliant dirbti į kitą vietovę

Darbininkams

ir tarnautojams, perkeliamiems į kitą darbą, jeigu tai susiję su perkėlimu į

kitą vietovę (kitą gyvenamąją vietovę pagal esantį administracinį-teritorinį

suskirstymą), mokama:

1)

darbininko ar tarnautojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (išskyrus atvejus, kai

administracija suteikia atitinkamas susisiekimo priemones);

2)

turto pervežimo išlaidos;

3)

dienpinigiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;

4)

vienkartinė pašalpa pačiam darbininkui ar tarnautojui ir kiekvienam

persikeliančiam jo šeimos nariui;

5)

darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje

vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje

išbūtą laiką.

Šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbininkams ir tarnautojams

kompensacijų dydį, jų mokėjimo ir garantijų suteikimo tvarką nustato TSR

Sąjungos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3236, 1983-06-29

135

straipsnis. Garantijos ir kompensacijos priimant į darbą kitoje vietovėje

Darbininkams

ir tarnautojams, kurie persikelia (pagal išankstinį susitarimą) į darbą kitoje

vietovėje, mokama:

1)

darbininko arba tarnautojo ir jo šeimos narių kelpinigiai (išskyrus atvejus,

kai administracija suteikia atitinkamas susisiekimo priemones);

2)

turto pervežimo išlaidos;

3)

dienpinigiai už kiekvieną kelionėje išbūtą dieną;

4)

darbo užmokestis už įsiruošimo į kelionę ir įsikurdinimo naujoje gyvenamojoje

vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip pat už kelionėje

išbūtą laiką.

Vienkartinė

pašalpa patiems darbininkams ir tarnautojams gali būti mokama šalių susitarimu.

Šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbininkams ir tarnautojams

kompensacijų dydį, jų mokėjimo ir garantijų suteikimo tvarką, taip pat

garantijas ir kompensacijas asmenims, persikeliantiems į kitą gyvenamąją

vietovę ryšium su nusiuntimu dirbti organizuoto telkimo ir visuomeninio šaukimo

tvarka, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3236, 1983-06-29

136

straipsnis. Garantijos ir kompensacijos asmenims, persikeliantiems į kitą

vietovę ryšium su jų nusiuntimu dirbti skirstymo tvarka

Garantijas

ir kompensacijas asmenims, persikeliantiems į kitą vietovę (kitą gyvenamąją

vietovę pagal esantį administracinį- teritorinį suskirstymą) ryšium su jų

nusiuntimu dirbti skirstymo tvarka, baigus aspirantūrą, aukštąsias,

specialiąsias vidurines, profesines technikos ir kitokias mokyklas, nustato TSR

Sąjungos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3236, 1983-06-29

137

straipsnis. Sumokėtų kompensacijų grąžinimo atvejai

Jeigu

darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti

dirbti, arba iki pasibaigiant darbo terminui, numatytam įstatymo arba sutarto

perkeliant, siunčiant ar priimant į darbą, o nesant nustatyto termino, -

atleidus iki pasibaigiant vieneriems darbo metams, jo paties prašymu arba už

nusikalstamus veiksmus, kurie remiantis įstatymais yra darbo sutarties

nutraukimo pagrindas, darbuotojas privalo grąžinti visas lėšas, jam išmokėtas

ryšium su perkėlimu dirbti į kitą vietovę.

Jeigu

darbuotojas dėl svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti

dirbti, jis privalo grąžinti jam išmokėtas lėšas, atskaičius jau padarytas

kelionės išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3236, 1983-06-29

138

straipsnis. Kompensacija už darbininkams ir tarnautojams priklausančių įrankių

nusidėvėjimą

Įmonė,

organizacija garantuoja, kad darbininkams ir tarnautojams bus nemokamai duodami

darbui reikalingi įrankiai ir prietaisai.

Kai įmonės,

organizacijos reikalams naudojami darbininkams ir tarnautojams priklausantys

įrankiai bei prietaisai, įmonė, organizacija privalo kompensuoti darbininkui ir

tarnautojui už įrankių bei prietaisų nusidėvėjimą atitinkama suma, kurios dydį

nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su įmonės,

organizacijos profsąjungos komitetu, jeigu šių išmokų dydis ir jų mokėjimo

tvarka nenustatyti centralizuotai.

139

straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas

Išskaitos

iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymų numatytais atvejais.

Išskaitos

iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimui įmonei,

įstaigai, organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos

patvarkymu:

1)

grąžinti avansui, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti

sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistam ir laiku

negrąžintam avansui, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo

dirbti į kitą vietovę atveju, taip pat ūkiniams reikalams, jei darbuotojas

neginčija išskaitos pagrindo ir dydžio.

Šiais

atvejais administracija turi teisę duoti patvarkymą išskaitai padaryti ne

vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baigėsi avansui grąžinti ar

įsiskolinimui padengti nustatytas terminas, arba nuo tos dienos, kai buvo

išmokėta neteisingai apskaičiuota suma;

2)

darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams,

už kuriuos jis jau gavo atostogas, - už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaitos

už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo šio kodekso 39

straipsnio 3, 5 ir 6 punktuose ir 43 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais

pagrindais, siunčiant jį mokytis, taip pat ryšium su išėjimu į pensiją;

3)

atlyginti žalai, kurią darbininkas ar tarnautojas dėl savo kaltės padarė

įmonei, įstaigai, organizacijai (146 straipsnio antroji dalis).

Darbo

užmokesčio, administracijos permokėto darbuotojui (ir neteisingai pritaikius

įstatymą), negalima iš jo išieškoti, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1569, 1977-05-25

Nr. X-3363, 1983-08-31

140

straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas

Kiekvieną

kartą, išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti

dvidešimt procentų, o TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų specialiai

numatytais atvejais - penkiasdešimt procentų darbo užmokesčio, išmokėtino

darbininkui ar tarnautojui.

Darant

išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbininkui

ar tarnautojui bet kuriuo atveju turi būti paliekama penkiasdešimt procentų

uždarbio.

Šio

straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyti apribojimai netaikomi

išskaitoms iš darbo užmokesčio, atliekant pataisos darbus ir išieškant

alimentus nepilnamečiams vaikams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1313, 1986-12-22

141 straipsnis.

Draudimas daryti išskaitas iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kai kurių

kitų išmokų

Neleidžiama

daryti išskaitų iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kitų išmokų, į kurias

pagal įstatymus nenukreipiamas išieškojimas.

Devintasis skirsnis

MATERIALINĖ DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ

142

straipsnis. Pagrindinės darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės už

įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą taisyklės

Siekiant,

kad darbininkai ir tarnautojai tausotų socialistinę nuosavybę, taip pat

siekiant sustiprinti darbo užmokesčio išsaugojimo garantijas, šio skirsnio

taisyklės sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais nustato, kokiomis sąlygomis ir

kokiose ribose darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už žalą, jų

padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai, su kuriomis jie turi darbo santykius,

ir jos atlyginimo tvarką.

Darbininkai

ir tarnautojai, kurie kalti dėl įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos

žalos, materialiai atsako tik tuo atveju, kai padaryta tiesioginė tikra žala.

Paprastai materialinė atsakomybė apribojama tam tikra darbininko ar tarnautojo

uždarbio dalimi ir neturi viršyti viso padarytos žalos dydžio, išskyrus TSR

Sąjungos įstatymų numatytus atvejus (143 ir 144 straipsniai).

Neleidžiama

reikalauti, kad darbuotojas materialiai atsakytų už žalą, kuri atsirado dėl

normalios gamybinės ar ūkinės rizikos.

Žala

atlyginama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas traukiamas drausminėn,

administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn už veiksmą (neveikimą), kuriuo

padaryta žala įmonei, įstaigai, organizacijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1105, 1976-12-16

Nr. XI-924, 1986-06-26

143

straipsnis. Garantijos nustatant dydį materialinės darbininkų ir tarnautojų

atsakomybės už žalą, padarytą įmonei, įstaigai,

organizacijai

Už

žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai einant darbines pareigas,

darbininkai ir tarnautojai, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako materialiai

tiesioginės tikrosios žalos dydžiu, bet ne daugiau kaip savo vidutinio

mėnesinio uždarbio.

Materialinė

atsakomybė, didesnė kaip vidutinis mėnesinis uždarbis, leidžiama tik      TSR

Sąjungos įstatymuose nurodytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

144

straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų ribotosios materialinės atsakomybės

atvejai

Ribotoji

materialinė atsakomybė sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais yra nustatyta:

1)

darbininkams ir tarnautojams už medžiagų, pusfabrikačių, gaminių (produkcijos)

sugadinimą arba sunaikinimą dėl nerūpestingumo, jų tarpe ir juos gaminant, taip

pat už įmonės, įstaigos, organizacijos išduotų darbuotojui naudotis įrankių, matavimo

prietaisų, specialių drabužių ir kitų daiktų sugadinimą arba sunaikinimą dėl

nerūpestingumo - dėl jų kaltės padarytos žalos dydžio, bet ne didesnė kaip jų

vidutinis mėnesinis uždarbis;

2)

įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir jų pavaduotojams, taip pat įmonių,

įstaigų, organizacijų struktūrinių poskyrių vadovams ir jų pavaduotojams už

žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai tuo, kad per daug išmokėta

pinigų, netinkamai buvo organizuota materialinių ar piniginių vertybių apskaita

ir saugojimas, nesiimta reikiamų priemonių užkirsti kelią prastovoms, blogos

kokybės produkcijos gaminimui, materialinių ar piniginių vertybių grobimui,

naikinimui bei gadinimui - padarytos dėl jų kaltės žalos dydžio, bet ne didesnė

kaip jų vidutinis mėnesinis uždarbis;

3)

pareigūnams, kaltiems dėl neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą

darbą, - šio kodekso 248 straipsnyje nurodytais atvejais ir nurodyto dydžio.

145

straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pilnutinės materialinės atsakomybės

atvejai

Sutinkamai

su TSR Sąjungos įstatymais darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už

visą dėl jų kaltės įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą šiais

atvejais:

1)

kai tarp darbuotojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos pagal šio kodekso 145-1

straipsnį yra sudaryta rašytinė sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutinę

atsakomybę už neišsaugojimą turto ir kitų vertybių, kurios jam perduotos

saugoti ar kitais tikslais;

2)

kai turtą ir kitas vertybes darbuotojas yra gavęs atsiskaitytinai pagal vienkartinį

įgaliojimą arba pagal kitus vienkartinius dokumentus;

3)

kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais

baudžiamų veikų požymių;

4)

kai žalą padarė darbuotojas, būdamas neblaivus;

5)

kai žala padaryta medžiagų, pusfabrikačių, gaminių (produkcijos) - taip pat jų

gamybos procese - bei įmonės, įstaigos, organizacijos išduotų darbuotojui

naudotis įrankių, matavimo prietaisų, specialių drabužių ir kitų daiktų

trūkumu, tyčiniu sunaikinimu arba tyčiniu sugadinimu;

6)

kai sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais darbuotojui yra nustatyta pilnutinė

materialinė atsakomybė už žalą įmonei, įstaigai, organizacijai, padarytą einant

darbines pareigas;

7)

kai žala padaryta neinant darbinių pareigų.

145(1)

straipsnis. Rašytinės sutartys dėl pilnutinės materialinės atsakomybės

Rašytines

sutartis dėl pilnutinės materialinės atsakomybės įmonė, įstaiga, organizacija

gali sudaryti su darbuotojais (sukakusiais 18 metų amžiaus), einančiais

pareigas arba atliekančiais darbus, betarpiškai susijusius su perduotų jiems

vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), pervežimu arba naudojimu

gamybos procese. Tokių pareigų ir darbų sąrašas, taip pat tipinė sutartis dėl

pilnutinės individualinės materialinės atsakomybės tvirtinami TSR Sąjungos

įstatymais nustatoma tvarka.

Jeigu

darbininkai bei tarnautojai išvien dirba kai kuriuos darbus, susijusius su

perduotų jiems vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), pervežimu

arba naudojimu gamybos procese, kai neįmanoma atriboti kiekvieno darbuotojo

materialinės atsakomybės ir sudaryti su juo sutarties dėl pilnutinės

materialinės atsakomybės, gali būti įvedama kolektyvinė (brigadinė) materialinė

atsakomybė.

Kolektyvinę

(brigadinę) materialinę atsakomybę nustato įmonės, įstaigos, organizacijos

administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetu. Rašytinė sutartis dėl kolektyvinės (brigadinės) materialinės

atsakomybės sudaroma tarp įmonės, įstaigos, organizacijos ir visų kolektyvo

(brigados) narių.

Sąrašą

darbų, kuriuos dirbant gali būti įvedama kolektyvinė (brigadinė) materialinė

atsakomybė, jos taikymo sąlygas, taip pat tipinę sutartį dėl kolektyvinės

(brigadinės) materialinės atsakomybės tvirtina TSR Sąjungos įstatymais

nustatomi organai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1105, 1976-12-16

146

straipsnis. Įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos žalos atlyginimo tvarka

Padaręs

žalą darbininkas ar tarnautojas gali savo noru atlyginti ją visą arba iš

dalies. Įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai sutinkant, darbuotojas

gali perduoti padarytai žalai atlyginti lygiavertį turtą arba pataisyti

sužalotąjį.

Ne

didesnę kaip vidutinis mėnesinis uždarbis žalą darbininkai ir tarnautojai

atlygina įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos patvarkymu, o įmonių,

įstaigų, organizacijų vadovai ir jų pavaduotojai - aukštesniojo pagal pavaldumą

organo patvarkymu, išskaitant iš darbuotojo darbo užmokesčio. Administracijos

arba aukštesniojo pagal pavaldumą organo patvarkymas turi būti duotas ne vėliau

kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala,

ir nukreiptas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus septynioms dienoms nuo tos

dienos, kai buvo pranešta apie tai darbuotojui. Jeigu darbuotojas nesutinka su

išskaita arba jos dydžiu, darbo ginčas pagal jo pareiškimą nagrinėjamas

įstatymų numatyta tvarka.

Kitais

atvejais žala atlyginama, administracijai pareiškiant ieškinį rajono (miesto)

teisme.

Teismo

tvarka materialinė žala iš įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų ir jų

pavaduotojų išieškoma tada, kai pareiškia ieškinį aukštesnysis pagal pavaldumą

organas arba prokuroro pareiškimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

146(1)

straipsnis. Žalos dydžio nustatymas

Padarytos

įmonei, įstaigai, organizacijai žalos dydis nustatomas pagal faktinius

nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, vadovaujantis

materialinių vertybių balansine verte (savikaina), atskaičius nusidėvėjimą

pagal nustatytas normas.

Materialinių

vertybių grobimo, trūkumo, tyčinio sunaikinimo ar tyčinio sugadinimo atvejais

žala nustatoma pagal valstybines mažmenines kainas, o tais atvejais, kai

materialinių vertybių mažmeninės kainos mažesnės už didmenines kainas, - pagal

didmenines kainas. Jeigu tos rūšies materialinėms vertybėms mažmeninių kainų

nėra, žala nustatoma pagal kainas, apskaičiuotas TSRS valstybinio kainų

komiteto nustatoma tvarka.

Viešojo

maitinimo įmonėse (gamyboje ir bufetuose) ir komiso prekybos produkcijos bei

prekių grobimu arba trūkumu padarytos žalos dydis nustatomas pagal kainas,

kurios yra nustatytos šios produkcijos bei prekių pardavimui (realizavimui).

TSR

Sąjungos įstatymais gali būti nustatyta speciali tam tikrų rūšių turto bei kitų

vertybių grobimu, tyčiniu gadinimu, trūkumu arba praradimu padarytos įmonei,

įstaigai, organizacijai atlygintinos žalos dydžio nustatymo tvarka, tarp jų

dvigubai ar daugiau kartų padidintas jos dydis, taip pat tais atvejais, kai

faktinis žalos dydis viršija nominalų dydį.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. IX-1105, 1976-12-16

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418, 1984-11-28

Nr. XI-924, 1986-06-26

147

straipsnis. Aplinkybės, turinčios įtakos atlygintinos žalos dydžiui

Dėl

kelių darbuotojų kaltės padarytos atlygintinos žalos dydis kiekvienam iš jų

nustatomas, atsižvelgiant į kaltės laipsnį, materialinės atsakomybės rūšį ir

ribas.

Teismas

gali atsižvelgdamas į kaltės laipsnį, konkrečias aplinkybes ir materialinę

darbuotojo padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Neleistina

sumažinti atlygintinos žalos dydį, jeigu žala padaryta nusikaltimu, kurį darant

buvo siekiama savanaudiško tikslo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1105, 1976-12-16

Dešimtasis skirsnis

DARBO DRAUSMĖ

148

straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pareigos

Darbininkai

ir tarnautojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės,

laiku ir tiksliai vykdyti administracijos patvarkymus, kelti darbo našumą,

gerinti produkcijos kokybę, laikytis technologinės drausmės, darbo apsaugos,

saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų, tausoti ir gausinti

socialistinę nuosavybę.

149

straipsnis. Darbo drausmės užtikrinimas

Darbo

drausmė įmonėse, įstaigose, organizacijose užtikrinama reikiamų organizacinių

ir ekonominių sąlygų normaliam labai našiam darbui sudarymu, sąmoninga pažiūra

į darbą, įtikinėjimo, auklėjimo metodais, taip pat skatinimu už sąžiningą

darbą.

Darbo

kolektyvuose sudaroma nepakantumo aplinka darbo drausmės pažeidėjams, griežtas

draugiškas reiklumas darbuotojams, kurie nesąžiningai vykdo darbines pareigas.

Atskiriems nesąžiningiems darbuotojams prireikus taikomos drausminio ir

visuomeninio poveikio priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418, 1984-11-28

Nr. XI-2229, 1988-03-30

150

straipsnis. Administracijos pareigos

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija privalo tinkamai organizuoti darbininkų ir

tarnautojų darbą, sudaryti sąlygas darbo našumui didinti, užtikrinti darbo ir

gamybinę drausmę, nenukrypstamai laikytis darbo įstatymų ir darbo apsaugos

taisyklių, rūpintis darbuotojų poreikiais, gerinti jų darbo ir buities sąlygas.

151

straipsnis. Vidaus darbo tvarkos taisyklės

Darbo

tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose apibrėžia vidaus darbo taisyklės,

kurias tvirtina darbo kolektyvas administracijos ir profsąjungos komiteto

teikimu, remdamasis tipinėmis taisyklėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418, 1984-11-28

152

straipsnis. Drausmės statutai

Kai

kuriose liaudies ūkio šakose atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms

galioja drausmės statutai.

153

straipsnis. Techninės taisyklės (instrukcijos), pareiginės instrukcijos ir

nuostatai

Kai

kuriose profesijose ir tarnybose, be vidaus darbo tvarkos taisyklių ir drausmės

statutų, darbininkų ir tarnautojų pareigas taip pat gali nustatyti techninės

taisyklės bei instrukcijos ir pareiginės instrukcijos bei nuostatai.

154

straipsnis. Paskatinimai už sėkmingą darbą

Už

pavyzdingą darbinių pareigų vykdymą, laimėjimus socialistiniame lenktyniavime,

darbo našumo didinimą, produkcijos kokybės gerinimą, ilgalaikį ir

nepriekaištingą darbą, novatoriškumą darbe ir už kitus pasiekimus darbe skiriami

šie paskatinimai:

1)

padėkos paskelbimas;

2)

premijos davimas;

3)

apdovanojimas vertinga dovana;

4)

apdovanojimas Garbės raštu;

5)

įrašymas Garbės knygoje, Garbės lentoje.

Vidaus

darbo tvarkos taisyklėse ir drausmės statutuose gali būti numatoma ir kitokių

paskatinimų.

155

straipsnis. Paskatinimų skyrimo tvarka

Paskatinimus

skiria administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos

komitetu arba suderinusi su juo.

Paskatinimai

skelbiami administracijos įsakymais (potvarkiais).

156

straipsnis. Pirmenybės ir lengvatos sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems

darbines pareigas

Pirmiausia

darbininkams ir tarnautojams, sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems savo

darbines pareigas, teikiamos pirmenybės ir lengvatos socialinio-kultūrinio ir

butų-buitinio aptarnavimo srityje (kelialapiai į sanatorijas ir poilsio namus,

butų sąlygų pagerinimas ir pan.).

Tokiems

darbuotojams taip pat teikiama pirmenybė, keliant į aukštesnes pareigas darbe.

157

straipsnis. Paskatinimai už ypatingus darbinius nuopelnus

Už

ypatingus darbinius nuopelnus darbininkai ir tarnautojai teikiami aukštesniems

organams paskatinti, apdovanoti ordinais, medaliais, garbės raštais, ant

krūtinės nešiojamais ženkleliais ir suteikti garbės vardams bei geriausio tos

profesijos darbuotojo vardui.

158

straipsnis. Nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą

Už

darbo drausmės pažeidimą įmonės, įstaigos, organizacijos administracija skiria

šias drausmines nuobaudas:

1)

pastabą;

2)

papeikimą;

3)

griežtą papeikimą;

4)

(galiojimas sustabdytas);

5)

atleidimą iš darbo (43 straipsnio 3, 4, 7 ir 8 punktai).

Drausminės

atsakomybės įstatymuose ir drausmės statutuose gali būti numatomos atskiroms

darbininkų kategorijoms ir kitos drausminės nuobaudos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

159

straipsnis. Terminas drausminei nuobaudai skirti

Drausminė

nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko,

kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.

Negalima

skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai

nusižengimas buvo padarytas, išskyrus atvejus, kai darbuotojo nusižengimą

nustato kvotos, tardymo organai ar kiti įstatymų įgalioti tyrimą atlikti

pareigūnai arba institucijos. Jei tyrimas pradėtas nepraėjus šešiems mėnesiams

nuo nusižengimo padarymo dienos, tyrimo laikas neįskaitomas į šešių mėnesių

terminą drausminei nuobaudai skirti. Atlikus tyrimą, įgaliotas pareigūnas ar

institucija per

5 dienas privalo drausminę nuobaudą skiriančiam asmeniui pateikti siūlymus ją

taikyti. Drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį nuo

tos dienos, kai gautas įgalioto pareigūno ar institucijos siūlymas taikyti

drausminę atsakomybę arba kai nutraukiama baudžiamoji byla.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1034, 1999-01-14, Žin.,

1999-02-03, Nr. 13-313

160

straipsnis. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka

Prieš

skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu.

Jei

per administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas

atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima

skirti ir be pasiaiškinimo.

Drausminė

nuobauda skiriama administracijos įsakymu (potvarkiu) ir darbuotojui pranešama

pasirašytinai.

161

straipsnis. Drausminės nuobaudos parinkimas

Skiriant

drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto nusižengimo sunkumą, į

aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir į tai, kaip darbininkas ar

tarnautojas dirbo anksčiau.

162

straipsnis. Draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo

drausmės pažeidimą

Už

kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą.

163

straipsnis. Drausminės nuobaudos apskundimas

Drausminę

nuobaudą galima apskųsti ta pačia tvarka, kokia nustatyta darbo ginčams

spręsti.

Darbo

ginčą nagrinėjantis organas turi teisę atsižvelgti į padaryto nusižengimo

sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbininko ar tarnautojo ankstesnį

darbą ir elgesį, taip pat į tai, ar atitinka drausminė nuobauda padaryto

nusižengimo sunkumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

164

straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimo terminas

Jei

per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui

nebuvo skiriama naujos nuobaudos, tai laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.

165

straipsnis. Drausminės nuobaudos panaikinimas

Jei

darbininkas ar tarnautojas gerai ir sąžiningai dirba, tai jam skirtą drausminę

nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo

terminui.

166

straipsnis. Darbo drausmės pažeidimo klausimo perdavimas svarstyti darbo

kolektyvui, draugiškajam teismui ar visuomeninei organizacijai

Administracija turi

teisę, užuot skyrusi drausminę nuobaudą, perduoti darbo drausmės pažeidimo

klausimą svarstyti darbo kolektyvui, draugiškajam teismui ar visuomeninei

organizacijai.

Taikant

šio kodekso 43 straipsnio 3 punktą, į visuomenines nuobaudas atsižvelgiama tuo

atveju, kai jos skirtos laikantis šio kodekso 159 straipsnyje numatytų terminų

ir šio kodekso 164 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų galiojimo terminų

ribose.

Vienuoliktasis skirsnis

DARBO APSAUGA

167

straipsnis. Sveikų ir saugių darbo sąlygų užtikrinimas

Visose

įmonėse, įstaigose, organizacijose sudaromos sveikos ir saugios darbo sąlygos.

Užtikrinti

sveikas ir saugias darbo sąlygas privalo įmonių, įstaigų, organizacijų

administracija.

Administracija

privalo diegti šiuolaikines saugumo technikos priemones, užkertančias kelią

gamybiniam traumatizmui, ir užtikrinti sanitarines bei higienines sąlygas,

neleidžiančias kilti darbininkų ir tarnautojų profesinėms ligoms.

Darbo

kolektyvai svarsto darbo sąlygų, apsaugos gerinimo ir sanitarinių sveikatingumo

priemonių kompleksinius planus ir jiems pritaria bei kontroliuoja, kaip šie

planai vykdomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418, 1984-11-28

168

straipsnis. Darbo apsaugos taisyklių ir normų laikymasis, projektuojant

gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant gamybinius įrengimus ir

ruošiant

technologinius procesus

Projektuojant

gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant mašinas bei kitus gamybinius

įrengimus ir ruošiant technologinius procesus, turi būti laikomasi darbo

apsaugos taisyklių bei normų ir ieškoma tobulesnių priemonių dirbantiesiems

apsaugoti nuo kenksmingų ir pavojingų gamybinių veiksnių poveikio.

Projektai

mašinų, staklių ir kitų gamybinių įrengimų, kuriems keliami didesni saugumo

technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, turi atitikti specialius

normatyvus, ruošiamus ir tvirtinamus nustatyta tvarka. Nesant specialių

normatyvų, projektavimo organizacija atsako už jos paruoštų projektų atitikimą

darbo apsaugos reikalavimams.

169

straipsnis. Darbo apsaugos reikalavimų laikymasis, statant ir eksploatuojant

gamybinius pastatus, įrenginius ir įrengimus

Gamybiniai pastatai,

įrenginiai, įrengimai, technologiniai procesai turi atitikti reikalavimus,

kurie užtikrina sveikas ir saugias darbo sąlygas.

Tie

reikalavimai apima racionalų teritorijos ir gamybinių patalpų naudojimą,

tinkamą įrengimų eksploatavimą ir technologinių procesų organizavimą,

dirbančiųjų apsaugojimą nuo kenksmingų darbo sąlygų poveikio, gamybinių patalpų

ir darbo vietų laikymą pagal sanitarijos ir higienos normas bei taisykles,

sanitarinių ir buitinių patalpų įrengimą.

Statant

ir eksploatuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, turi būti laikomasi darbo

apsaugos taisyklių ir normų.

170

straipsnis. Draudimas pradėti eksploatuoti įmones, neatitinkančias darbo

apsaugos reikalavimų

Nė viena įmonė, cechas,

baras, gamybos vienetas negali būti priimami ir pradedami eksploatuoti, jeigu

juose neužtikrintos sveikos ir saugios darbo sąlygos.

Pradėti

eksploatuoti naujus ir rekonstruotus gamybinius objektus neleidžiama be

valstybinę sanitarinę ir techninę priežiūrą vykdančių organų, profsąjungų

technikos inspekcijos (275 straipsnis) ir pradedančios eksploatuoti objektą

įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto leidimo.

171

straipsnis. Draudimas atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų ir kitų gamybinių

įrengimų pavyzdžius, neatitinkančius darbo apsaugos reikalavimų

Nė vienas naujos

mašinos ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdys (partija) negali būti atiduotas į

serijinę gamybą, jeigu jis neatitinka darbo apsaugos reikalavimų.

Neleidžiama

atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų, mechanizmų ir kitų gamybinių įrengimų

pavyzdžių (partijų) be atitinkamo valstybinės priežiūros organo (275

straipsnis) leidimo, o mašinų, mechanizmų ir kitų įrengimų, kuriems keliami

didesni saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, pavyzdžių

(partijų) - be pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros

organų (276 straipsnis), profsąjungų technikos inspekcijos ir sanitarinės

priežiūros organų leidimo.

172

straipsnis. Administracijai privalomos darbo apsaugos taisyklės

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija privalo aprūpinti reikiamais techniniais

įrengimais visas darbo vietas ir sudaryti jose darbo sąlygas, atitinkančias

darbo apsaugos taisykles (saugumo technikos taisykles, sanitarijos normas bei

taisykles ir kt.). Pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų

pagrindus tokias taisykles (bendras visoms liaudies ūkio šakoms ar tarpšakines)

tvirtina TSRS Ministrų Taryba arba jos pavedimu kiti valstybės organai kartu su

VPSCT arba suderinę su ja.

Šakines

darbo apsaugos taisykles ir normas nustatyta tvarka tvirtina ministerijos,

valstybiniai komitetai ir žinybos, valstybinės priežiūros organai (275

straipsnis) kartu su atitinkamų profesinių sąjungų centro komitetais arba suderinę

su jais.

Jeigu

taisyklėse nėra reikalavimų, kurių būtina laikytis, atliekant darbus, saugioms

darbo sąlygoms užtikrinti, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija,

suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, imasi

priemonių, kurios užtikrintų saugias darbo sąlygas.

173

straipsnis. Darbininkams ir tarnautojams privalomos darbo apsaugos instrukcijos

Darbininkai

ir tarnautojai privalo laikytis darbo apsaugos instrukcijų, kurios nustato

darbų atlikimo ir elgesio gamybinėse patalpose ir statybos aikštelėse

taisykles. Tokias instrukcijas ruošia ir tvirtina įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos

profsąjungos komitetu. Ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos,

suderinusios su profesinių sąjungų centro komitetais, o reikiamais atvejais ir

su atitinkamais valstybinės priežiūros organais

197 straipsnis. Nėštumo, gimdymo ir iš dalies apmokomos

atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų

Moterims duodamos nėštumo

ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir

penkiasdešimt šešios po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems

ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos

apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos nepriklausomai nuo

faktiškai iki gimdymo išnaudotų dienų skaičiaus.

Moterų pageidavimu suteikiamos iš dalies apmokomos

atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų, mokant per tą

laikotarpį pašalpas įstatymo nustatyta tvarka. Šias atostogas galima imti visas

iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku iki vaikui sueis pusantrų metų. Jos

įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą

pagal specialybę.

Iš dalies apmokomos atostogos vaikui prižiūrėti iki

jam sueis pusantrų metų šeimos pasirinkimu gali būti suteikiamos vaiko tėvui,

senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką.

Moteris ir asmenys, išvardyto šio straipsnio

trečiojoje dalyje, jeigu pageidauja, atostogų vaikui prižiūrėti metu gali

dirbti nepilno darbo laiko sąlygomis arba namie. Šiuo atveju jiems paliekama