LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS

teisė gauti pašalpas, nurodytas šio straipsnio antrojoje dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

198

straipsnis. Kasmetinių atostogų prijungimas prie nėštumo ir gimdymo atostogų

Betarpiškai

prieš nėštumo atostogas arba iškart po jų moteriai jos pareiškimu suteikiamos

kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje,

organizacijoje.

Dirbantiems

vyrams, kurių žmonoms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jų pageidavimu

kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos atostogų metu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

199 straipsnis. Papildomosios atostogos vaikui

prižiūrėti iki jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio

Be šio kodekso 197 straipsnyje numatytų atostogų,

moteriai jos pareiškimu duodamos papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki

jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio.

Šios atostogos gali būti suteikiamos asmenims,

išvardytiems 197 straipsnio trečiojoje dalyje.

Šias

atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku, iki vaikui

sueis treji metai amžiaus.

Papildomosios

atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio, įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį

darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę.

Į

darbo stažą, duodantį teisę į paskesnes kasmetines atostogas, papildomųjų

atostogų, nepaliekant darbo užmokesčio, laikas neįskaitomas.

Moteris

ir asmenys, nurodyti šio straipsnio antrojoje dalyje, jeigu pageidauja,

papildomųjų atostogų vaikui prižiūrėti metu gali dirbti nepilno darbo laiko

sąlygomis arba namie.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-2687, 1982-11-30

Nr. XI-2144, 1988-01-27

Nr. XI-3023, 1989-06-21

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

200

straipsnis. Atostogos moterims, įvaikinusioms vaikus

Moterims,

įvaikinusioms naujagimius tiesiog iš gimdymo namų, duodamos atostogos už laiką

nuo įvaikinimo dienos iki kūdikiui sueis penkiasdešimt šešios dienos, mokant už

šį laiką valstybinio socialinio draudimo pašalpą. Betarpiškai po šių atostogų

moteriai jos pareiškimu duodamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo

stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Įvaikinusios

kūdikį moters pageidavimu duodamos iš dalies apmokamos atostogos vaikui

prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų amžiaus, mokant už šį laiką pašalpas

pailsėti ir pavalgyti (67 straipsnis) arba perkelti į darbo dienos (darbo

pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (darbo pamainą).

202(1)

straipsnis. Lengvatos motinoms, auginančioms vaiką namuose

Motinoms,

auginančioms vaiką namuose iki jam sueis aštuoneri metai amžiaus, paliekamas

nepertraukiamasis darbo stažas.

Motinoms,

auginančioms namuose vaiką invalidą iki jam sueis 12 metų amžiaus, duodamos

papildomosios apmokamos atostogos įstatymo nustatyta tvarka. Motinos

pageidavimu jai duodamos papildomosios neapmokamos atostogos vaikui prižiūrėti

(iki vieno mėnesio).

Motinoms,

auginančioms namuose vaiką invalidą, kol jam sueis 16 metų amžiaus, mokamos

pašalpos, o vaiko invalido auginimo namuose laikas įskaitomas į motinos

bendrąjį darbo stažą.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-3023, 1989-06-21

202(2)

straipsnis. Papildomosios lengvatos dirbančioms motinoms

Dirbančioms

motinoms, auginančioms vaiką invalidą arba du vaikus iki 12 metų amžiaus,

suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo

laikas dviem valandomis per savaitę), o turinčioms tris ir daugiau vaikų - dvi

dienas per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis

valandomis per savaitę), apmokant už tai iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir

ūkių lėšų.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-3023, 1989-06-21

202(3)

straipsnis. Lengvatos ir garantijos tėvams, auginantiems vaikus be motinos,

taip

pat nepilnamečių globėjams (rūpintojams)

Tėvai, auginantys

vaikus be motinos (jai mirus, atėmus iš jos motinystės teises, jai ilgą laiką

gydantis gydymosi įstaigose ir kitais atvejais, kai motina negali rūpintis

vaiku), taip pat nepilnamečių globėjai (rūpintojai) turi teisę naudotis

įstatymų nustatytomis lengvatomis ir garantijomis, kurios taikomos motinoms

ryšium su motinyste.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

203

straipsnis. Garantijos priimant į darbą ir draudimas atleisti iš darbo nėščias

moteris, turinčias nepilnamečių vaikų

Draudžiama

atsisakyti priimti moteris į darbą ir mažinti joms darbo užmokestį dėl motyvų,

susijusių su nėštumu arba nepilnamečių vaikų auginimu.

Neleidžiama

administracijos iniciatyva atleisti iš darbo nėščių moterų ir moterų, turinčių

iki trejų metų vaikų (vienišų motinų, turinčių iki keturiolikos metų vaikų arba

vaikų invalidų iki 16 metų), išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija

visiškai likviduojama. Šiais atvejais leidžiama jas atleisti būtinai

įdarbinant. Nurodytas moteris administracija privalo įdarbinti taip pat tais

atvejais, kai jos atleidžiamos pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai.

Įdarbinimo laikotarpiu joms paliekamas vidutinis darbo užmokestis, bet ne

daugiau kaip tris mėnesius nuo terminuotos darbo sutarties pasibaigimo dienos.

Jeigu

įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama, šio straipsnio antrojoje

dalyje nurodytas moteris privalo įdarbinti ministerija, žinyba, kuriai pavaldi

likviduojamoji įmonė, įstaiga, organizacija, ir rajonų, miestų, miestų rajonų

Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Atleistos moterys turi būti

įdarbintos per dvi savaites nuo atleidimo iš darbo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2144, 1988-01-27

Nr. XI-3023, 1989-06-21

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

204

straipsnis. Motinos ir vaiko aptarnavimas įmonėse ir organizacijose, kuriose

dirba daug moterų

Įmonėse,

organizacijose, kuriose dirba daug moterų, organizuojami vaikų lopšeliai, vaikų

darželiai, kūdikių žindymo kambariai, taip pat asmeninės moterų higienos

kambariai.

Tryliktasis skirsnis

JAUNIMO DARBAS

222 straipsnis.

Darbo laiko sutrumpinimas besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose

Darbininkams

ir tarnautojams, sėkmingai besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų

jaunimo mokyklų - vakarinių (pamaininių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo

lavinimo mokyklų IX-XI klasėse, darbo savaitė mokslo metų laikotarpiu

sutrumpinama viena darbo diena arba ją atitinkančių darbo valandų skaičiumi

(sutrumpinant savaitėje darbo dieną), o sėkmingai besimokantiems kaimo jaunimo

mokyklų- vakarinių (pamaininių, sezoninių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo

lavinimo mokyklų IX-XI klasėse- darbo savaitė sutrumpinama dviem darbo dienomis

arba jas atitinkančių darbo valandų skaičiumi (sutrumpinant savaitėje darbo

dieną).

Per

mokslo metus, esant šešių dienų darbo savaitei, IX-XI klasių moksleiviai

atleidžiami nuo darbo ne daugiau kaip 36 darbo dienas arba jas atitinkantį

darbo valandų skaičių. Esant penkių dienų darbo savaitei, bendras nuo darbo

laisvų darbo valandų skaičius lieka tas pats, o bendras nuo darbo laisvų darbo

dienų skaičius pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės ir sudaro

31,5 dienos, esant aštuonių valandų pamainai, arba 31 dieną, kai pamaina trunka

8 valandas 12 minučių.

Už

laiką, kai moksleiviai atleidžiami nuo darbo, jiems sumokama penkiasdešimt

procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje, bet ne mažiau už

nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Darbo

laiko sutrumpinimą V - VIII klasių moksleiviams reguliuoja TSR Sąjungos

įstatymai ir jų nustatomose ribose - Lietuvos Respublikos įstatymai.

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija turi teisę papildomai duoti darbininkų ir

kaimo jaunimo mokyklų IX-XI klasių moksleiviams jų pageidavimu dar vieną ar dvi

nuo darbo laisvas dienas savaitėje, nepalikdama darbo užmokesčio, jeigu tai

nekenkia gamybinei veiklai.

223

straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi bendrojo lavinimo mokyklose

Darbininkams

ir tarnautojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų ir kaimo

jaunimo mokyklose - vakarinėse (pamaininėse, sezoninėse) ir neakivaizdinėse

vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, duodamos baigiamiesiems egzaminams

laikyti XI klasėje - 20 darbo dienų atostogos, o VIII klasėje - 8 darbo dienų

atostogos, pagrindinėje darbovietėje paliekant darbo užmokestį, kuris

apskaičiuojamas imant pagrindu tarifinį atlygį arba algą.

Besimokantiems,

nenutraukiant darbo, minėtų mokyklų V, VI, VII, IX ir X klasėse duodamos

keliamiesiems egzaminams laikyti 4 - 6 nuo darbo laisvos dienos, pagrindinėje

darbovietėje paliekant vidutinį uždarbį. Šiuo dienų skaičiumi (8 - 12 dienų)

sumažinamas bendras skaičius dienų, duodamų pagal šio kodekso 222 straipsnį.

224

straipsnis. Besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokyklose kasmetinių atostogų

laikas

Besimokančiųjų,

nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo mokyklose kasmetines atostogas jų

pageidavimu įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi priderinti prie

egzaminų mokyklose laiko.

225

straipsnis. Besimokančiųjų bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose

viršvalandinių darbų apribojimas

Besimokančius,

nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose

draudžiama skirti viršvalandiniams darbams užsiėmimų mokyklose dienomis.

226

straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi profesinėse technikos mokyklose

Darbininkai

ir tarnautojai, sėkmingai besimokantys, nenutraukdami darbo, vakarinėse

(pamaininėse) profesinėse technikos mokyklose, 30 darbo dienų per metus

atleidžiami nuo darbo egzaminams pasiruošti ir išlaikyti, paliekant jiems

penkiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje.

227

straipsnis. Atostogos laikyti stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir

specialiąsias vidurines mokyklas

Darbininkams

ir tarnautojams, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir

specialiąsias vidurines mokyklas, duodamos atostogos, nepaliekant darbo

užmokesčio.

Asmenims,

kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias mokyklas (įskaitant

gamyklas-aukštąsias technikos mokyklas), duodamos 15 kalendorinių dienų

atostogos, o į specialiąsias vidurines mokyklas- 10 kalendorinių dienų

atostogos, neįskaitant laiko, sugaišto važiuojant į mokyklą ir atgal.

228

straipsnis. Lengvatos darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse

ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Darbininkams

ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir

specialiosiose vidurinėse mokyklose, duodama nustatyta tvarka apmokamų atostogų

ryšium su mokymusi; jiems teikiama taip pat kitų lengvatų.

229

straipsnis. Darbo laiko sutrumpinimas besimokantiems vakarinėse ir

neakivaizdinėse

aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Vakarinių ir

neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentai ir vakarinių bei neakivaizdinių

specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviai dešimties mokslo mėnesių laikotarpiu,

prieš pradėdami ruošti diplominį projektą (darbą) arba laikyti valstybinius

egzaminus, turi teisę gauti, esant šešių dienų darbo savaitei, vieną laisvą nuo

darbo dieną savaitėje užsiėmimams pasiruošti, mokant už ją penkiasdešimt

procentų jų gaunamo darbo užmokesčio, bet ne mažiau už minimalų darbo

užmokestį. Esant penkių dienų darbo savaitei, laisvų nuo darbo dienų skaičius

pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės, o laisvų nuo darbo valandų

skaičius lieka tas pats.

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija studentų ir moksleivių pageidavimu turi

teisę per 10 minėtų mokslo mėnesių papildomai duoti dar vieną ar dvi nuo darbo

laisvas dienas savaitėje, nepaliekant darbo užmokesčio.

230

straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse

aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose

Studentams,

sėkmingai besimokantiems vakarinėse aukštosiose mokyklose, kasmet laboratorinių

darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame

kursuose - 20 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 30

kalendorinių dienų. Moksleiviams, sėkmingai besimokantiems vakarinėse

specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų

laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose - 10 kalendorinių

dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 20 kalendorinių dienų.

Studentams

ir moksleiviams, sėkmingai besimokantiems neakivaizdinėse aukštosiose ir

specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir

egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose - 30

kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose - 40 kalendorinių

dienų.

Laboratorinių

darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodamų atostogų trukmė pagal kursus,

atsižvelgiant į specialybę ir darant išimtį iš bendros taisyklės, gali būti

nustatyta tvarka pakeista, laikantis bendros šių atostogų trukmės, nustatytos

visam mokymosi laikui.

Vakarinių

ir neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir

moksleiviams valstybinių egzaminų laikotarpiu duodamos 30 kalendorinių dienų

atostogos.

Diplominio

projekto (darbo) ruošimo ir gynimo laikotarpiu vakarinių ir neakivaizdinių

aukštųjų mokyklų studentams duodamos 4 mėnesių atostogos, o vakarinių ir

neakivaizdinių specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviams - 2 mėnesių

atostogos.

Už

atostogų ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir

specialiosiose vidurinėse mokyklose laiką darbininkams ir tarnautojams

paliekamas darbo užmokestis, bet ne daugiau už nustatytą sumą.

231

straipsnis. Atostogos susipažinti su pasirinktos specialybės darbu ir

pasiruošti medžiagos diplominiam projektui

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija, atsižvelgdama į atitinkamų mokyklų

rekomendacijas, turi teisę duoti besimokantiems vakarinių ir neakivaizdinių

aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų paskutiniuose kursuose papildomas

vieno mėnesio atostogas, nepalikdama darbo užmokesčio, susipažinti tiesiog

gamyboje su pasirinktos specialybės darbu ir pasiruošti medžiagos diplominiam

projektui. Atostogų laikui studentams ir moksleiviams skiriama stipendija

bendrais pagrindais.

232

straipsnis. Kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą apmokėjimas

Įmonių,

įstaigų, organizacijų administracija vieną kartą per metus apmoka

neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir

moksleiviams penkiasdešimt procentų kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą

laboratorinių darbų atlikti, įskaitų bei egzaminų laikyti ir atgal.

Be

to, tiek pat apmokama kelpinigių, kai vykstama diplominio projekto (darbo)

ruošti bei ginti ir valstybinių egzaminų laikyti.

233

straipsnis. Paskatinimas darbininkų ir tarnautojų, kurie dirba ir kartu mokosi

Keliant

kvalifikacines kategorijas arba darbe keliant į aukštesnes pareigas, turi būti

atsižvelgiama į tai, kad darbininkai ir tarnautojai sėkmingai eina profesinį

mokymą gamyboje, turi bendrojo lavinimo ir profesinį parengimą, taip pat yra

baigę aukštąjį ar specialųjį vidurinį mokslą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-946, 1986-07-05

Penkioliktasis skirsnis

DARBO GINČAI

Skirsnis neteko galios:

Nr.VIII-1742, 2000-06-20, Žin.,

2000-07-12, Nr. 56-1640

Šešioliktasis skirsnis

PROFESINĖS SĄJUNGOS. DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ

DALYVAVIMAS

ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ, ORGANIZACIJŲ VALDYME

Skirsnis neteko galios:

Nr.I-2019, 1991-11-21, Žin., 1991-12-10, Nr. 34-934

Šešioliktasis-A skirsnis

DARBO KOLEKTYVAS

Kodeksas papildytas skirsniu

(268(1)-268(8) straipsniai):

Nr. XI-2229, 1988-03-30

268(1)

straipsnis. Darbo kolektyvo savivalda darbo sferoje

Darbo kolektyvas,

būdamas pilnateisis šeimininkas įmonėje, savarankiškai sprendžia visus

gamybinio ir socialinio vystymo klausimus. Sutinkamai su įstatymais darbo

kolektyvas įgyvendina priemones, susijusias su darbo organizavimu, normavimu,

apmokėjimu ir apsauga. Socialistinė savivalda realizuojama plataus viešumo

sąlygomis viso kolektyvo ir jo visuomeninių organizacijų dalyvavimu rengiant

svarbiausius sprendimus ir kontroliuojant jų vykdymą, vadovų renkamumu ir

įmonės valdymo vienvaldiškumu.

Savivaldą

įgyvendina įmonių, susivienijimų struktūrinių vienetų darbo kolektyvai, padaliniai

ir brigadų kolektyvai.

268(2)

straipsnis. Darbo kolektyvo visuotinio susirinkimo (konferencijos) įgaliojimai

darbo sferoje

Darbo

kolektyvo visuotinis susirinkimas (konferencija) renka įmonės vadovą, darbo

kolektyvo tarybą ir išklauso jų veiklos ataskaitas, svarsto ir tvirtina įmonės

ekonominio ir socialinio vystymo planus, priima socialistinius įsipareigojimus,

pritaria kolektyvinei sutarčiai, tvirtina vidaus tvarkos taisykles, svarsto

kitus svarbiausius įmonės veiklos darbo sferoje klausimus.

Visuotinio

susirinkimo (konferencijos) sprendimai, priimti darbo kolektyvo įgaliojimų

ribose ir sutinkamai su įstatymais, yra privalomi kolektyvo nariams ir

administracijai, taip pat aukštesniesiems valstybiniams ir ūkiniams organams.

268(3)

straipsnis. Darbo kolektyvo tarybos įgaliojimai

Laikotarpiu tarp

darbo kolektyvo visuotinių susirinkimų (konferencijų) jo įgaliojimus vykdo

darbo kolektyvo taryba.

Darbo

kolektyvo taryba:

kontroliuoja,

kaip vykdomi darbo kolektyvo susirinkimų (konferencijų) sprendimai, kaip

realizuojamos darbininkų, tarnautojų kritinės pastabos ir pasiūlymai,

informuoja darbo kolektyvą apie jų vykdymą;

išklauso

administraciją apie planų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą,

gamybinės-ūkinės veiklos rezultatus, numato priemones, padedančias įmonei

efektyviau dirbti, laikytis socialinio teisingumo principo;

kartu

su partinės, profsąjungos ir komjaunimo organizacijų renkamaisiais organais

tvirtina socialistinio lenktyniavimo sąlygas ir susumuoja jo rezultatus;

sprendžia

įmonės valdymo ir organizacinės struktūros tobulinimo, darbuotojų darbo

apmokėjimo ir jų asmeninio indėlio atitikimo užtikrinimo, teisingo socialinių

gėrybių paskirstymo klausimus;

priima

sprendimus dėl gamybos, mokslo ir technikos vystymo, materialinio skatinimo, socialinio

vystymo fondų panaudojimo, lėšų skyrimo gyvenamiesiems namams, vaikų įstaigoms,

valgykloms statyti, darbininkų, tarnautojų darbo sąlygoms ir apsaugai, jų

medicininiam, buitiniam ir kultūriniam aptarnavimui gerinti, spendžia kitus

kolektyvo socialinio vystymo klausimus;

sprendžia

kadrų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo, vidaus darbo tvarkos taisyklių,

valstybinės, gamybinės ir darbo drausmės laikymosi įmonėje klausimus, numato

priemones drausmei stiprinti;

kontroliuoja,

kaip gamybos novatoriams, pirmūnams, karo ir darbo veteranams teikiamos

lengvatos ir pirmenybės iš materialinio skatinimo ir socialinio vystymo fondų

lėšų:

išklauso

padalinių kolektyvų atstovus, teikia pasiūlymus, kaip taikyti moralinio ir

materialinio skatinimo priemones už darbo laimėjimus, svarsto pristatymo

valstybiniams apdovanojimams klausimus;

sprendžia

gamybų, cechų, skyrių, barų ir kitų padalinių kolektyvų tarybų išrinkimo

klausimus ir nustato jų teises įmonės (susivienijimo struktūrinio vieneto)

darbo kolektyvo tarybos įgaliojimų ribose;

sprendžia

kitus gamybinio ir socialinio vystymo klausimus, jeigu jie nepriskirti darbo

kolektyvo susirinkimo (konferencijos) kompetencijai.

Darbo

kolektyvo taryba dirba, palaikydama glaudžius ryšius su administracija,

partine, profsąjungos, komjaunimo ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis.

Darbo

kolektyvo tarybos sprendimai, priimti jos įgaliojimų ribose ir sutinkamai su

įstatymais, yra privalomi administracijai ir kolektyvo nariams. Jeigu

administracija nesutinka su darbo kolektyvo tarybos sprendimu, klausimas

sprendžiamas darbo kolektyvo visuotiniame susirinkime (konferencijoje).

268(4)

straipsnis. Vadovų rinkimai darbo kolektyvuose

Įmonių,

susivienijimų struktūrinių vienetų, padalinių vadovai, taip pat meistrai ir

brigadininkai renkami atitinkamo kolektyvo visuotiniame susirinkime

(konferencijoje) ir tvirtinami nustatyta tvarka. Jeigu kolektyvo išrinktos

kandidatūros nepatvirtina aukštesnysis organas, rengiami nauji rinkamai. Be to,

aukštesnysis organas privalo paaiškinti kolektyvui, dėl kokių priežasčių

atsisakyta patvirtinti rinkimų rezultatus.

Išrinkti įmonių,

susivienijimų struktūrinių vienetų vadovai gali būti prieš terminą atleisti iš

pareigų remiantis darbo kolektyvo visuotinio susirinkimo (konferencijos)

sprendimu arba jo įgaliojimu - darbo kolektyvo tarybos sprendimu, o padalinių

vadovai, meistrai ir brigadininkai- atitinkamo kolektyvo sprendimu. Kolektyvo

sprendimą prieš terminą atleisti įmonių ir susivienijimų struktūrinių vienetų

vadovus įstatymuose numatytais pagrindais privalo vykdyti aukštesnysis organas,

o kiek tai liečia padalinių vadovus, taip pat meistrus ir brigadininkus, -

įmonės vadovas.

Pasibaigus

įgaliojimų laikui, vadovai, taip pat meistrai ir brigadininkai gali būti vėl

išrinkti arba jiems suteikiamas kitas darbas laikantis šio kodekso 126

straipsnyje nustatytų garantijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

268(5)

straipsnis. Darbo kolektyvo materialinio suinteresuotumo ūkinės veiklos

rezultatais bendrieji principai

Įmonės

darbo laimėjimai ir nuostatai tiesiogiai atsiliepia kolektyvo ūkiskaitinių

pajamų lygiui, kiekvieno darbuotojo gerovei. Įmonė, gaminanti ir realizuojanti

geresnę produkciją (darbus, paslaugas) mažesniais kaštais, gauna didesnes

ūkiskaitines pajamas ir turi pranašumą savo gamybinio ir socialinio vystymo bei

darbuotojų darbo apmokėjimo srityje.

Įmonė

atlygina nuostolius, padarytus kitoms organizacijoms ir valstybei, moka baudas,

netesybas ir kitas įstatymų nustatytas sankcijas iš kolektyvo ūkiskaitinių

pajamų. Administracija nustato konkrečius padalinius ir darbuotojus, kurie

kalti dėl įmonei padarytų nuostolių, apie tai praneša darbo kolektyvui ir

konkretiems padaliniams bei darbuotojams uždeda turtinę (materialinę)

atsakomybę sutinkamai su įstatymais.

268(6)

straipsnis. Brigados kolektyvo formavimas

Nauji

darbuotojai į brigadą priimami brigados kolektyvo sutikimu. Neleidžiama, kad

brigada atsisakytų priimti tuos darbuotojus, kurie pasiųsti į brigadą

įdarbinimo tvarka sutinkamai su įstatymais (jaunieji specialistai, baigusieji

profesinio techninio mokymo sistemos mokyklas ir kiti).

Brigados

kolektyvas turi teisę reikalauti iš administracijos, kad ji iš brigados

sudėties pašalintų darbuotojus, kai mažinamas brigados skaičius, kai

darbuotojas neatitinka dirbamo darbo ir kitais atvejais, numatytais šio kodekso

43 straipsnyje. Administracija sutinkamai su įstatymais perkelia tokius

darbuotojus jų sutikimu į kitą darbą arba nustatyta tvarka atleidžia.

268(7)

straipsnis. Kolektyvinio uždarbio paskirstymas brigadoje taikant darbinio

dalyvavimo koeficientą

Brigados kolektyvas

gali paskirstyti kolektyvinį uždarbį, taikydamas darbinio dalyvavimo

koeficientą. Koeficientus brigados nariams tvirtina brigados kolektyvas

brigadininko (brigados tarybos) teikimu.

Taikant

darbinio dalyvavimo koeficientą, darbuotojo darbo užmokestis negali būti

mažesnis už valstybės nustatytą minimumą (90 straipsnis).

268(8)

straipsnis. Abipusė administracijos ir brigados atsakomybė

Įmonės,

susivienijimo, struktūrinio padalinio administracija yra atsakinga, kad

brigadai būtų sudarytos normalios sąlygos labai našiam darbui (suteikia darbą,

aprūpina tvarkingais mechanizmais ir įrengimais, technine dokumentacija, medžiagomis

ir įrankiais, energija, sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas). Jei brigada

neįvykdo gamybinių rodiklių dėl administracijos kaltės, brigadai paliekamas

darbo apmokėjimo fondas, apskaičiuotas pagal tarifinius atlygius. Pareigūnai,

kalti dėl to, kad pažeidė administracijos pareigas brigadai, traukiami

drausminėn atsakomybėn, o už tai, kad brigadai per daug išmokėta pinigų, - taip

pat materialinėn atsakomybėn įmonei įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiu.

Brigada yra

atsakinga įmonės administracijai, jei dėl savo kaltės neįvykdo gamybinių

rodiklių. Tais atvejais apmokama už atliktą darbą, premijos ir kiti paskatinimų

mokėjimai nepriskaičiuojami. Žala, padaryta įmonei dėl brigados kaltės

pagaminus nekokybišką produkciją, atlyginama iš jos kolektyvinio uždarbio

vidutinio mėnesinio brigados uždarbio ribose. Paskirstant kolektyvinį uždarbį

tarp brigados narių, atsižvelgiama į konkrečių darbuotojų kaltę pagaminus

nekokybišką produkciją.

Septynioliktasis skirsnis

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS

269

straipsnis. Socialinio draudimo taikymas visiems darbininkams ir tarnautojams

Visų

darbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas yra privalomas.

270

straipsnis. Socialinio draudimo lėšos

Darbininkų

ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas vykdomas iš valstybės lėšų.

Socialinio draudimo įnašus moka įmonės, įstaigos, organizacijos be jokių

išskaitymų iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio. Jeigu įmonės,

įstaigos, organizacijos nesumoka draudimo įnašų, dėl to darbininkai ir tarnautojai

nepraranda teisės į aprūpinimą, teikiamą valstybinio socialinio draudimo

tvarka.

Valstybinio

socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos tik pagal jų tiesioginę

paskirtį.

271

straipsnis. Aprūpinimo pagal socialinį draudimą rūšys

Darbininkai

ir tarnautojai, o atitinkamais atvejais ir jų šeimų nariai pagal valstybinį

socialinį draudimą aprūpinami:

1)

laikino nedarbingumo pašalpomis, o moterys, be to, nėštumo, gimdymo ir vaikui

prižiūrėti, iki jam sueis vieneri metai amžiaus, pašalpomis;

2)

kūdikio gimimo pašalpomis; laidojimo pašalpomis;

3)

senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijomis, taip pat ištarnauto

laiko pensijomis, nustatytomis kai kurioms darbuotojų kategorijoms.

Valstybinio

socialinio draudimo lėšos naudojamos taip pat sanatoriniam kurortiniam

darbininkų ir tarnautojų gydymui, jų aprūpinimui profilaktoriumais ir poilsio

namais, gydomajam (dietiniam) maitinimui, pionierių stovyklų išlaikymui ir

kitoms valstybinio socialinio draudimo priemonėms.

Straipsnio pakeitimai;

Nr. X-2687, 1982-11-30

272

straipsnis. Aprūpinimas laikino nedarbingumo pašalpomis

Laikino

nedarbingumo pašalpos mokamos ligos, suluošinimo, laikino perkėlimo į kitą

darbą ryšium su ilga, sergančio šeimos nario slaugymo, karantino, sanatorinio

kurortinio gydymo ir protezavimo atvejais - iki viso uždarbio dydžio.

Ligos

ar suluošinimo atvejais pašalpos mokamos iki bus atgautas darbingumas arba iki

bus nustatytas invalidumas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

273

straipsnis. Aprūpinimas nėštumo ir gimdymo pašalpomis

Nėštumo

ir gimdymo pašalpos mokamos per visas nėštumo ir gimdymo atostogas viso

uždarbio dydžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1519, 1973-10-31

Nr. X-796, 1980-12-24

273(1)

straipsnis. Socialinio draudimo pašalpų išdavimo pagrindinės sąlygos ir dydžiai

Sutinkamai su TSR

Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais valstybinio

socialinio draudimo pašalpų išdavimo pagrindines sąlygas ir dydžius nustato

TSRS Ministrų Taryba kartu su VPSCT.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. X-796, 1980-12-24

274

straipsnis. Aprūpinimas pensijomis

Darbininkams,

tarnautojams ir jų šeimų nariams pensijos skiriamos sutinkamai su TSRS

valstybinių pensijų įstatymu.

Ištarnauto

laiko pensijos, nustatytos kai kurioms darbuotojų kategorijoms, skiriamos pagal

TSRS Ministrų Tarybos nutarimus.

Darbininkams,

tarnautojams ir jų šeimų nariams, tuo pat metu turintiems teisę į įvairias

pensijas, skiriama viena pensija jų pasirinkimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Aštuonioliktasis skirsnis

DARBO ĮSTATYMŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA BEI KONTROLĖ

IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMĄ

275

straipsnis. Darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės organai

Sutinkamai

su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais, kaip

laikomasi darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, prižiūri ir kontroliuoja:

1)

specialiai tam įgalioti valstybės organai ir inspekcijos, nepriklausančios savo

veikloje nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų aukštesnių organų

administracijos;

2)

profesinės sąjungos, taip pat jų žinioje esančios technikos inspekcija ir

teisinė darbo inspekcija - pagal šių inspekcijų nuostatus, kuriuos tvirtina

VPSCT.

Liaudies

deputatų tarybos ir jų vykdomieji bei tvarkomieji organai kontroliuoja, kaip

laikomasi darbo įstatymų, TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymuose

numatyta tvarka.

Ministerijos,

valstybiniai komitetai ir žinybos vykdo vidinę žinybinę kontrolę, kaip laikosi

darbo įstatymų joms pavaldžios įmonės, įstaigos, organizacijos.

Aukščiausiąją

priežiūrą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų tiksliai ir vienodai

vykdomi darbo įstatymai, įgyvendina TSRS generalinis prokuroras ir jam pavaldūs

Lietuvos Respublikos prokuroras bei žemesnieji prokurorai pagal TSRS įstatymą

dėl TSRS prokuratūros.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

276

straipsnis. Pramonės darbų saugumo valstybinė priežiūra

Valstybinę

priežiūrą, kad būtų laikomasi darbų saugumo taisyklių, kai kuriose pramonės

šakose ir kai kuriuose objektuose vykdo (greta profesinių sąjungų technikos

inspekcijos) Lietuvos Respublikos valstybinis pramonės ir kalnakasybos darbų

saugumo priežiūros komitetas ir vietiniai jo organai sutinkamai su šio komiteto

nuostatais.

Lietuvos

Respublikos teritorijoje nurodytoji priežiūra vykdoma nerūdinių iškasenų, chemijos

ir naftos bei dujų pramonėje, geologinio žvalgymo ekspedicijose ir partijose,

taip pat įrengiant ir eksploatuojant kėlimo įrenginius, katilinių įrengimus ir

slėgimo indus, garo ir karšto vandens vamzdynus, objektus, susijusius su dujų

gavyba, transportavimu, laikymu ir naudojimu, vykdant pramoninius sprogdinimo

darbus.

277

straipsnis. Valstybinė energetikos priežiūra

Valstybinę

priežiūrą, kaip vykdomos priemonės, užtikrinančios elektros ir šilumą

naudojančių įrengimų saugų aptarnavimą, vykdo TSRS energetikos ir

elektrifikavimo ministerijos sistemos valstybinės energetinės priežiūros

organai - pagal Valstybinės energetinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus.

278

straipsnis. Valstybinė sanitarinė priežiūra

Valstybinę

sanitarinę priežiūrą, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos laikosi higieninių

normų, sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių, vykdo

TSRS sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos organai ir įstaigos pagal

Valstybinės sanitarinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus, o kai kuriuose

objektuose - atitinkamų ministerijų ir žinybų medicininės tarnybos.

279

straipsnis. Visuomeninė darbo įstatymų laikymosi kontrolė

Visuomeninę

darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių laikymosi kontrolę vykdo profesinės

sąjungos, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komiteto

visuomeniniai inspektoriai ir komisijos pagal jų nuostatus, kuriuos tvirtina

VPSCT.

Visuomeninę

sanitarinę kontrolę vykdo visuomeniniai sanitariniai inspektoriai įmonėse,

įstaigose, organizacijose.

280

straipsnis. Atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Pareigūnai,

kalti dėl darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, įsipareigojimų

pagal kolektyvines sutartis ir darbo apsaugos susitarimus nevykdymo arba

kliudymo profesinių sąjungų veiklai, atsako TSR Sąjungos ir Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

281

straipsnis. Drausminė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Drausminėmis

nuobaudomis už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustatyta

tvarka baudžia aukštesni pareigūnai arba organai.

Profesinių

sąjungų technikos ir teisinių inspektorių, pramonės ir kalnakasybos darbų

saugumo valstybinės priežiūros ir sanitarinės priežiūros organų įgalinimus

kelti klausimus, kad būtų nubausti drausminėmis nuobaudomis arba nušalinti nuo

darbo pareigūnai, kalti dėl darbo įstatymų ar darbo apsaugos taisyklių

pažeidimo, nustato minėtų organų nuostatai.

282

straipsnis. Administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Už

darbo įstatymų pažeidimą administracine tvarka bausti pareigūnus nustatyto

dydžio baudomis turi teisę:

technikos

inspektoriai - už saugumo technikos ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą;

pramonės

ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organai - už nevienkartinį

darbų saugumo normų ir instrukcijų pažeidimą pramonės šakose ir objektuose,

kuriuos kontroliuoja pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės

priežiūros organai;

sanitarijos

ir epidemiologijos tarnybos organai - už sanitarinių higieninių ir sanitarinių

priešepideminių taisyklių pažeidimą.

283

straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą

Baudžiamąją

atsakomybę už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustato

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138-141 straipsniai.

Devynioliktasis skirsnis

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

284

straipsnis. Lengvatos darbo srityje kai kurių kategorijų darbininkams ir

tarnautojams

TSR

Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti darbo srityje lengvatų kai kurių kategorijų darbininkams ir

tarnautojams.

285

straipsnis. Darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybės kai kuriose

liaudies ūkio šakose

TSR

Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybių transporte, ryšių

ūkio įmonėse bei organizacijose - TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo

įstatymų pagrindų nustatytų normų ribose.

286

straipsnis. Sezoninių, laikinų ir kai kurių kitų kategorijų darbininkų ir

tarnautojų ypatingos darbo sąlygos

TSR

Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti ypatingas darbo sąlygas darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems

sezoninius darbus ar miško pramonės ir miškų ūkio darbus, laikiniems

darbininkams ir tarnautojams, taip pat asmenims, dirbantiems pas piliečius

pagal sutartis (namų darbininkėms ir kt.), numatydami atskiras išimtis iš TSR

Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų dėl darbo ir poilsio

laiko režimo, dėl skyrimo dirbti viršvalandžius ir nedarbo dienomis, dėl

kompensacijos už tą darbą, dėl laikino perkėlimo į kitą darbą ir atleidimo iš

darbo.

287

straipsnis. Papildomi pagrindai kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų

darbo sutarčiai pasibaigti, esant tam tikroms sąlygoms

Be šio kodekso 39 ir

43 straipsniuose numatytų pagrindų, kai kurių kategorijų darbininkų ir

tarnautojų darbo sutartis, remiantis TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymais, gali pasibaigti šiais atvejais:

1)

kai darbuotojas, kuriam taikoma drausminė atsakomybė pavaldumo tvarka, vieną

kartą šiurkščiai pažeidžia darbines pareigas;

2)

kai darbuotojas, tiesiogiai aptarnaujantis pinigines ar prekines vertybes,

kaltai atlieka veiksmus, duodančius administracijai pagrindo juo ateityje

nebepasitikėti;

3)

kai auklėjimo funkcijas vykdančio darbuotojo amoralus poelgis nesuderinamas su

tolesniu šios rūšies darbu;

4)

kai teismo nutarimu darbuotojas siunčiamas į gydymo ir darbo profilaktoriumą.

TSR Sąjungos

įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos Respublikos įstatymai gali

nustatyti papildomų pagrindų kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų

darbo sutarčiai pasibaigti, kai pažeidžiamos nustatytos priėmimo į darbą

taisyklės ir kitais atvejais.

2

ir 3 punktuose nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama, laikantis šio

kodekso 45 straipsnio taisyklių.

Šiame

straipsnyje nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama (išskyrus

atleidimą iš darbo pagal šio straipsnio 4 punktą), laikantis šio kodekso 43

straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.

288

straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų materialinė atsakomybė tais atvejais, kai

faktinis žalos dydis viršija nominalų jos dydį

Sutinkamai su TSR

Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais darbininkų ir

tarnautojų materialinės atsakomybės už tam tikrų rūšių turto bei kitų vertybių

grobimu, tyčiniu gadinimu, trūkumu ar praradimu padarytą įmonei, įstaigai,

organizacijai žalą, taip pat tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija

nominalų jos dydį, ribas nustato TSR Sąjungos įstatymai ir TSRS Ministrų

Tarybos nutarimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-924, 1986-06-26

289

straipsnis. Kitos kai kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo

reguliavimo ypatybės

Sutinkamai

su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais kitos kai

kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo reguliavimo ypatybės atskirais

klausimais gali būti nustatomos tik TSR Sąjungos įstatymais ir TSRS Ministrų

Tarybos nutarimais.

290

straipsnis. Šio kodekso numatytų terminų skaičiavimas

Terminų,

su kuriais šis kodeksas sieja darbinių teisių ir pareigų atsiradimą ar

pasibaigimą, eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos, kuria

apibrėžta jų pradžia.

Metais,

mėnesiais ir savaitėmis skaičiuojami terminai pasibaigia atitinkamą paskutinių

termino metų, mėnesio ar savaitės dieną. Į kalendorinėmis savaitėmis ar

dienomis skaičiuojamą terminą įeina ir nedarbo dienos.

Jei

paskutinė termino diena tenka nedarbo dienai, tai termino pasibaigimo diena

laikoma artimiausioji po jos einanti darbo diena.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. VIII-1519, 1973-10-31

2.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. VIII-2570, 1975-03-26

3.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. IX-1105, 1976-12-16

4.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. IX-1569, 1977-05-25

5.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-796, 1980-12-24

6.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-2687, 1982-11-30

7.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-3236, 1983-06-29

8.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-3363, 1983-08-31

9.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. X-4418, 1984-11-28

10.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-924, 1986-06-26

11.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-946, 1986-07-05

12.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-1313, 1986-12-22

13.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-2144, 1988-01-27

14.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-2229, 1988-03-30

15.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-2572, 1988-09-28

16.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Įsakas

Nr. XI-3023, 1989-06-21

17.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

PADARYTI

PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE

Šis įstatymas įsigalioja

panaikinus 1990 metų balandžio 25 dienos Lietuvos Respublikos įstatymą

"Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados

sąlygomis", t.y. nuo 1990 m. liepos 31 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-404, 1990-07-24,

Žin., 1990-08-10, Nr. 22-540

PADARYTI

PAKEITIMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO

52 STRAIPSNYJE

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1990 m. rugsėjo 1 dienos.

19.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-523, 1990-09-04, Žin., 1990-09-20, Nr. 26-629

DĖL

PAKEITIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO 55 IR

56 STRAIPSNIUOSE

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1990 m. rugsėjo 4 dienos.

20.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-712, 1990-10-25, Žin., 1990-11-10, Nr. 31-757

DĖL

ŠVENČIŲ DIENŲ

21.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-831, 1990-12-04, Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

PADARYTI

PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE

22.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-897, 1990-12-28, Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33

PADARYTI

PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSE

Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

23.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1573, 1991-07-18, Žin., 1991-08-10, Nr. 22-568

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, BAUDŽIAMOJO

KODEKSO IR DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

24.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2019,

1991-11-21, Žin., 1991-12-10, Nr. 34-934

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO

25.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO

26.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2225, 1992-01-21, Žin.,

1992-02-10, Nr. 4-63

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSO 130 STRAIPSNIO PAKEITIMO

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1291, 1996-04-17, Žin., 1996-04-26, Nr. 37-933

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL ŠVENČIŲ DIENŲ" PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-396, 1997-07-02, Žin., 1997-07-16, Nr. 67-1671

DARBO

ĮSTATYMŲ KODEKSO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1034,

1999-01-14, Žin., 1999-02-03, Nr. 13-313

DARBO

ĮSTATYMŲ KODEKSO 159 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1742, 2000-06-20, Žin., 2000, Nr. 56-1640 (2000-07-12)

DARBO

GINČŲ NAGRINĖJIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-09-19)

autrap@lrs.lt