Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, darbo užmokestį, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

Šis Įstatymas Europos prokuratūros veiklai Lietuvos Respublikoje taikomas tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.

Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 2 priede.

Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.

Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka:

Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – generalinis prokuroras) ir jo pavaduotojai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją.

Už prokuratūros ūkinę ir finansinę veiklą atsako generalinis prokuroras (jo įgalioti prokurorai ar valstybės tarnautojai).

Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).

Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.

Teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie subjektai už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.

Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.

Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros parlamentinę ne proceso veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) Seimo statuto nustatyta tvarka.

Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.

Už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui. Seimui atsiskaitoma teikiant metinę Prokuratūros veiklos ataskaitą, kuri taip pat skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), garantuodama valstybės saugumą ir viešąją tvarką, savo veiksmus koordinuoja su generaliniu prokuroru.

Generalinis prokuroras apie prokuratūros ne proceso veiklą teikia informaciją Vyriausybei.

Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia, teikia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus.

Prokuratūra užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų prašymus gauna per Generalinę prokuratūrą, o Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais – ir per teritorines prokuratūras.

Prokuratūra bendradarbiauja su užsienio valstybių prokuratūromis, kitomis valstybinėmis įstaigomis ar visuomeninėmis organizacijomis, dalyvauja tarptautinių institucijų veikloje.

Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros.

Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai.

Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinės prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją.

Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja departamento vyriausiasis prokuroras, direktorius ir jų pavaduotojai, skyriui, departamento skyriui – skyriaus vyriausiasis prokuroras, skyriaus vedėjas ir jų pavaduotojai.

Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija (toliau – kolegija). Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai.

Kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“.

Generalinės prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras.

Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal kompetenciją.

Teritorinės prokuratūros pagal kompetenciją:

Neteko galios nuo 2012-01-01.

Generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos, Pretendentų egzaminų komisijas.

Asmenų, pretenduojančių į bet kurias laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, atrankai atlikti sudaroma Prokurorų atrankos komisija.

Asmenų, pretenduojančių į vyriausiojo prokuroro (vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) pareigas, atrankai atlikti sudaroma Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija.

Prokurorų tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma Prokurorų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija).

Prokurorų padarytiems įstatymų pažeidimams, tarnybiniams nusižengimams, prokuroro vardą žeminantiems poelgiams, taip pat kitiems Prokurorų etikos kodekso pažeidimams nagrinėti sudaroma Prokurorų etikos komisija (toliau – Etikos komisija).

Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Asmuo į tas pačias pareigas šiose komisijose gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Į kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.

Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).

Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš septynių narių. Asmuo į tas pačias pareigas šioje komisijoje gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po du prokurorus pasiūlo generalinis prokuroras ir kolegija. Po vieną nepriekaištingos reputacijos socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininką pasiūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.

Asmuo gali būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.

Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

Šiame straipsnyje nurodytų komisijų narių darbas komisijose apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.