Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas

Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 8, 12, 13 punktuose ir 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 7 dalies 1, 2 punktuose ir 8 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju dėl iš tarnybos atleidžiamo prokuroro yra nagrinėjamas šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytas kreipimasis arba 41 straipsnio 5 dalyje nurodytas teikimas, išeitinė išmoka prokurorui išmokama per 5 darbo dienas nuo sprendimo, išnagrinėjus šį kreipimąsi ar teikimą, priėmimo dienos. Priėmus sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju, pripažinimo padariusiu įstatymų pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, išeitinė išmoka šiam prokurorui nemokama.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus išeitinę išmoką, mokamą atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju, atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų tarnybos prokuroru stažą, – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų tarnybos prokuroru stažą, – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties metų tarnybos prokuroru stažą, – tris kartus.

Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Generalinis prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.

Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

Prokurorų pareiginė alga apskaičiuojama šio Įstatymo 1 priede nustatytą atitinkamos pareiginės algos koeficientą padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto bazinio dydžio.

Prokurorų pareiginė alga indeksuojama Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.

Prokurorui suteikiamos 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos.

Prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus suteikiama 1 darbo diena papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė negali būti ilgesnė kaip  40 darbo dienų.

Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Neteko galios nuo 2023-01-01.

Tarnybinio būtinumo atvejais atšaukti prokurorą jo sutikimu iš kasmetinių ir papildomų atostogų gali generalinis prokuroras (jo pavaduotojas). Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos kitu laiku Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Prokurorui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

Prokuroro prašymu dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos.

Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kūrybinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Prokurorui, kuris po pirmo teigiamo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kūrybines atostogas. Kūrybinių atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis nemokamas.

Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Generaliniam prokurorui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.

Prokuroro, kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18 metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai, nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė sumoka 93,10 mėnesio darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.

Prokuroras, žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.

Prokurorui, kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka kompensaciją pagal darbingumo netekimo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:

Prokuroro žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinės aplinkybės nustatomos teismo sprendimu ar generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

Gavusiam kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos sutrikdymo neteko darbingumo, sumokamas pagal netektą darbingumą priklausančios kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.

Prokuroro gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

Prokurorai įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.

Prokurorui, tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta tvarka gali būti suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos ir (arba) kompensuojamos Vyriausybės nustatyto dydžio gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietovėje išlaidos ar jų dalis.

Prokuroro komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Prokurorui, kuris naudoja netarnybinį transportą tarnybos reikmėms ne komandiruotės metu, generalinio prokuroro nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos su važiavimu susijusios išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Šių kompensacijų dydį nustato Vyriausybė.

Prokurorui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos nario ar išlaikytinio, kurio globėju ar rūpintoju jis yra paskirtas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Prokuroro, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpos skiriamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

Prokurorai į privalomąją karo tarnybą nešaukiami.

Prokurorai turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.

Generalinis prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.

Prokuroro asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Dėl tarnybos prokuroro patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tarnybiniai šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka.

Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys neišduodami.

Prokuroras, panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:

Prokurorui draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:

Neteisėtai panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Prokuroras gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra galimybės:

Prokuroras turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.

Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.

Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).

Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.

Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.

Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.

Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras.

Prokuroro asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro pažymėjimas ir prokuroro ženklas. Prokuroro pažymėjimas išduodamas vadovaujantis Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenimis.

Prokuroras teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.

Prokurorų mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.

Valstybės vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės aktus nustato generalinis prokuroras.

2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 197), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimu 2009/426/TVR (OL 2009 L 138, p. 14).

2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL 2017 L 283, p. 1).

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL 2018 L 295, p. 138).

Prokuroras jo paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas nustatytas darbo užmokestis ir apmokamos kitos teisės aktų nustatytos su delegavimu susijusios išlaidos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui garantuojamos einamos pareigos.

Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos prokurorų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.

Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų jį paskyrus Europos prokuroru, pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki atleidimo iš Europos prokuroro pareigų, be atrankos paskiriamas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu jis iš Europos prokuroro pareigų atleistas pasibaigus kadencijai arba savo noru.

Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų jį paskyrus Europos prokuroru, be atrankos gali būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu iš Europos prokuroro pareigų jis atleistas pasibaigus kadencijai arba savo noru ir nuo atleidimo nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.

Buvęs prokuroras šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka negali būti skiriamas į vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

Lietuvos Respublikai Eurojuste atstovauja Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste padeda jo pavaduotojas ir padėjėjas, taip pat gali padėti paskirti papildomi pavaduotojas ir padėjėjas.

Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.

Kai Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nėra ar jis negali eiti šių pareigų, jo funkcijas atlieka pavaduotojas.

Jeigu Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste išrenkamas Eurojusto pirmininku, generalinis prokuroras gali paskirti kitą prokurorą, atrinktą vadovaujantis šio Įstatymo 373 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, dirbti Eurojusto buveinės vietoje tol, kol Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste eis Eurojusto pirmininko pareigas.

Lietuvos nacionaliniu nariu Eurojuste, jo pavaduotoju ir padėjėju gali būti skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras.

Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus nustato generalinis prokuroras, suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru.

Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atranką atlieka Atrankos į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigas komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina generalinis prokuroras.

Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste, jo pavaduotoją ir padėjėją penkerių metų kadencijai, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos siūlymą, skiria generalinis prokuroras. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms.

Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje. Prireikus generalinis prokuroras gali nustatyti, o Eurojusto kolegijos prašymu jos nurodytam laikotarpiui privalo nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ar padėjėjo darbo vietą Eurojusto buveinės vietoje.

Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, mokamas šiame Įstatyme nustatytas darbo užmokestis. Pasibaigus paskyrimo į pareigas laikotarpiui, prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas į prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba teritorinėje prokuratūroje. Šiuo pagrindu prokuroras be atrankos negali būti paskirtas į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas.

Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, taip pat šio Įstatymo 372 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju paskirtam prokurorui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, ir jų šeimos nariams taikomos šio Įstatymo 371 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Kai su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais prokurorais kartu gyvena jų ar jų sutuoktinių vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėjais ar rūpintojais šie prokurorai ar jų sutuoktiniai yra paskirti, visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos šių vaikų (įvaikių), nepilnamečių išlaikytinių ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato, kokia šioje dalyje nurodytų ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų dalis yra apmokama ar kompensuojama, o generalinis prokuroras – apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką.

Kai su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais prokurorais kartu gyvena ir pagal bendrojo ugdymo programas mokosi jų ar jų sutuoktinių vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėjais ar rūpintojais šie prokurorai ar jų sutuoktiniai yra paskirti, visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos šių vaikų (įvaikių), išlaikytinių mokymosi išlaidos, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos nuo to laiko, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams paprastai sueina 6 metai, bet ne ilgiau negu jiems sueina 20 metų. Vyriausybė nustato, kokia šioje dalyje nurodytų mokymosi išlaidų dalis apmokama ar kompensuojama, o generalinis prokuroras – apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką.

Prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.

Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.

Prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ar nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikalstamų veikų, ar nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas.

Specialus statusas taip pat gali būti suteikiamas prokurorui, kuriam pavedama atlikti tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir ginti viešąjį interesą civilinės ir administracinės teisės priemonėmis, kai pažeidimo padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Sprendimą dėl specialaus statuso suteikimo prokurorui ir specialaus statuso panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar galimai pažeisto viešojo intereso yra didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. Specialų statusą prokurorui galima suteikti tik prokuroro sutikimu.

Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau šiam prokurorui proceso metu aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras arba generalinio prokuroro sprendimu generalinio prokuroro pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas).

Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 33, 34, 36, 37, 371, 372, 373, 374, 375, 376, 378, 379, 3710, 39 straipsnių, 391 straipsnio 2 dalies, 40, 41 ir 42 straipsnių nuostatos.

Neteko galios nuo 2025-01-01

Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.

Specialaus statuso suteikimo prokurorams ir specialaus statuso panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.

Prokuroras jo sutikimu gali būti paskirtas dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla, paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinėje sutartyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Prokurorui iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos.

Už laiką, kurį prokuroras dalyvauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų tiems projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš prokuratūros lėšų prokurorui nemokamas.

Prokuroro paskyrimo dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose tvarką nustato generalinis prokuroras.

Kandidatų į Europos prokurorus, nurodytus Reglamento (ES) 2017/1939 12 straipsnyje, atrankos tvarka nustatoma bendru teisingumo ministro ir generalinio prokuroro įsakymu.

Kandidatams į Europos prokurorus keliami reikalavimai nustatyti Reglamento (ES) 2017/1939 16 straipsnio 1 dalyje.

Kandidatų atranką atlieka Kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisija. Šioje komisijoje yra trys prokuratūros atstovai ir po vieną Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovą. Kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisijos personalinę sudėtį tvirtina teisingumo ministras.

Tris geriausiai įvertintus kandidatus Europos Sąjungos Tarybai teikia Vyriausybė.

Generalinio prokuroro nustatyta tvarka vyksta kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus, nurodytus Reglamento (ES) 2017/1939 13 straipsnyje, atranka.

Kandidatams į Europos deleguotuosius prokurorus keliami reikalavimai nustatyti Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje.

Geriausiai įvertintus kandidatus į Europos deleguotuosius prokurorus Europos vyriausiajam prokurorui pateikia generalinis prokuroras, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Europos vyriausiojo prokuroro patvirtintą Europos deleguotųjų prokurorų skaičių Lietuvos Respublikai.

Europos deleguotajam prokurorui, veikiančiam Europos prokuratūros vardu, šis įstatymas su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis taikomas tiek, kiek jo įgaliojimų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.

Europos prokuroras, Europos deleguotasis prokuroras turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.

Europos deleguotajam prokurorui aukštesnysis prokuroras yra tik Europos prokuroras. Europos prokuroro kaip aukštesniojo prokuroro statusą ir proceso veiklą proceso įstatymai ir šis įstatymas reglamentuoja tiek, kiek Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Europos deleguotojo prokuroro veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Europos prokurorui ir teismui.

Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka Europos prokuroras gali atlikti Europos deleguotojo prokuroro funkcijas Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju Europos prokuroras turi tokius pačius įgaliojimus kaip ir Europos deleguotasis prokuroras.

Europos prokuroro ir Europos deleguotojo prokuroro įgaliojimai sietini su nusikalstamų veikų tyrimu ir asmenų baudžiamuoju persekiojimu pagal Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytą kompetenciją.

Šis Įstatymas Europos deleguotųjų prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką reglamentuoja tiek, kiek jų nenustato Europos Sąjungos teisės aktai.

Europos deleguotajam prokurorui darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui moka Europos prokuratūra.

Prokurorui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą pasibaigus darbo dienai mokama, kai prokuroras atlieka generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestas funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama, kai pagal generalinio prokuroro ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro patvirtintą budėjimo grafiką prokuroras turi būti nurodytoje vietoje (darbo vietoje arba namuose) poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus galėtų atlikti neatidėliotinus veiksmus.

Prokurorui už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubo prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis.

Prokurorui už darbą naktį mokamas pusantro prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis.

Prokurorui už viršvalandinį darbą mokamas pusantro prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis. Už viršvalandinį darbą poilsio dienomis ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubo prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis, o už viršvalandinį darbą švenčių dienomis – dviejų su puse prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis.

Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose mokamas 50 procentų jo pareiginės algos dydžio atlygis proporcingai budėtam laikui. Už darbą atvykus į darbo vietą atlikti neatidėliotinų veiksmų poilsio ir švenčių dienomis mokama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Prokuroro prašymu už darbą ar budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse nustatyta tvarka arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas poilsio laikas, padaugintas iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už suteiktą poilsio laiką prokurorui mokamas jo pareiginės algos dydžio atlygis.

Kai prokuroras laikinai pavaduoja aukštesnįjį prokurorą (neturintį pavaduotojo), jam mokama aukštesniojo prokuroro pareiginė alga.

Šiame straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą ir poilsio laiko už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą suteikimo tvarką nustato generalinis prokuroras.

Prokurorui už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimą laiką. Budėjimo namuose laikas į darbo laiką neįskaičiuojamas, išskyrus laiką, per kurį, atvykus į darbo vietą, faktiškai atliekami neatidėliotini veiksmai.