Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas

Diplomatas – diplomatinį rangą turintis statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė (toliau – diplomatinė atstovybė) – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai tiesiogiai pavaldi užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija (organizacijomis) palaikyti, Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždaviniams įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisėms ir teisėtiems interesams ginti (toliau, išskiriant konkrečią diplomatinės atstovybės rūšį, atitinkamai – diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje arba atstovybė prie tarptautinės organizacijos).

Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba (toliau – diplomatinė tarnyba) – valstybės tarnybos dalis, kuria per diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendinama ir vykdoma Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užsienio politika ir kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.

Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas (toliau – diplomatinis atstovas) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas oficialiai atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, reziduojantis užsienio valstybėje arba Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga (toliau – konsulinė įstaiga) – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Konsuliniame statute.

Lietuvos Respublikos specialioji misija (toliau – specialioji misija) – užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.

Lietuvos Respublikos specialusis atašė (toliau – specialusis atašė) – Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, karys, valstybės pareigūnas, Lietuvos banko tarnautojas arba įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, pagal juos paskyrusios, perkėlusios arba į pareigas priėmusios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką.

Lygiavertės pareigos – tai pačiai diplomatų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:

Užsienio reikalų ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintais diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principais, yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą diplomatinėje tarnyboje ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.

Diplomatų pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus tvirtina užsienio reikalų ministras, konsultuodamasis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis.

Diplomatų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis užsienio reikalų ministro tvirtinama Diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.

Diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, steigia ir likviduoja Vyriausybė. Steigdama diplomatinę atstovybę, Vyriausybė nustato jos pavadinimą. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje sudėtį nustato užsienio reikalų ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota diplomatinė atstovybė (toliau – priimančioji valstybė), nėra susitarta dėl diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičiaus. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.

Esant susitarimui, užsienio valstybė gali atstovauti Lietuvos Respublikos interesams kitose valstybėse, jeigu šios valstybės sutinka. Sprendimą dėl tokio atstovavimo priima Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, Seimo Užsienio reikalų komitetui pritarus.

Diplomatinė atstovybė priimančiojoje valstybėje atlieka šias funkcijas:

Diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę.

Konsulinės įstaigos gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, jeigu jų nedraudžia priimančiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai arba dėl kurių neprieštarauja priimančioji valstybė, arba kurios numatytos Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės tarptautinėse sutartyse.

Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo nariai ir jų šeimos nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, susitarimuose.

Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

Atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo nariai ir jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kuriuos jiems pripažįsta tarptautinė viešoji teisė ir specialūs tarptautiniai susitarimai šiais klausimais ir valstybės, kurioje jie reziduoja, įstatymai.

Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų privilegijų ir imunitetų.

Konsulinės įstaigos personalo nariai ir jų šeimos nariai, akredituoti buvimo valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, susitarimuose.

Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių.

Specialiosios misijos nariai ir jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1969 m. Konvencijoje dėl specialiųjų misijų.

Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra specialioji misija, jurisdikcijos atžvilgiu.

Asmenys, išskyrus diplomatinius atstovus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 28 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse, į diplomatinę tarnybą priimami konkurso būdu. Konkurso organizavimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

Į diplomato pareigas negali būti priimtas asmuo:

Asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje pateikiami duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, ar diplomatas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, asmuo, siekiantis diplomato statuso, nepriimamas į diplomatinę tarnybą, o su diplomatu nutraukiama diplomato tarnybos ar terminuota diplomato tarnybos sutartis.

Asmens, pretenduojančio į diplomatinę tarnybą, atitiktis reikalavimams, būtiniems išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinama iki diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo. Į diplomato pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, parengiamajam laikotarpiui sudaroma šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis. Per parengiamąjį laikotarpį užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmė – 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.

Likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia su asmeniu sudaryti diplomato tarnybos sutartį arba raštu praneša, kad su juo sudaryti diplomato tarnybos sutartį atsisakoma.

Pasibaigus parengiamajam laikotarpiui ir su asmeniu sudarius diplomato tarnybos sutartį arba atsisakius su juo sudaryti diplomato tarnybos sutartį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigia.

Asmuo, gavęs pirmą diplomatinį rangą, prisiekia Lietuvos Respublikai. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

Priesaiką priima užsienio reikalų ministras. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.

Diplomatas privalo:

Įstatymai gali nustatyti ir kitų diplomatams taikomų pareigų.

Diplomatas turi teisę:

Teisę atkurti diplomato statusą – šio įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ne žemesnes negu eitos diplomato pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu į žemesnes diplomato pareigas turi asmenys, nurodyti šio įstatymo 48 straipsnyje, 62 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse ir 92 straipsnio 13 dalyje. Skiriant asmenį į diplomato pareigas, atsižvelgiama į jo eitas diplomato pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, jo turėtą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį, jo veiklos kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybės institucijose vertinimą.

Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų diplomatams taikomų teisių.

Diplomatui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas (toliau – dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla), jeigu tai nesukelia interesų konflikto diplomatinėje tarnyboje, nesudaro prielaidų diplomatinę tarnybą panaudoti privačiais interesais, nediskredituoja diplomatinės tarnybos autoriteto, nekliudo diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, dėl kurių diplomatas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą ar užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas.

Sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla priima užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo diplomato prašymu. Diplomatų prašymai leisti dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla nagrinėjami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

Sprendimas dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą ar užsiima kita veikla. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl diplomato kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Diplomatą perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, diplomatas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų paaiškėjimo dienos, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla.

Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla atšaukiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

Sprendimas neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas atšaukti diplomatui leidimą dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Užsienio reikalų ministerija turi atlyginti diplomatui neteisėtu sprendimu neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi Užsienio reikalų ministerija turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

Diplomato darbo užmokestį sudaro:

Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (diplomatinis rangas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.

Diplomatui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato užsienio reikalų ministras. Už laiką, kurį diplomatas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų diplomatui nemokamas.

Pareiginės algos koeficientą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatyme. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.

Priimant asmenį į diplomato pareigas, pareiginės algos koeficientas nustatomas atsižvelgiant į suteikiamą diplomatinį rangą, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.

Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, diplomatui pareiginė alga nustatoma taip:

Diplomatų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba darbo dienų skaičiaus pagal diplomatui nustatytą darbo laiko normą; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš diplomato faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

Diplomatų tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomato tarnybinės veiklos vertinimo tikslas ‒ įvertinti diplomato kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus vykdant jam suformuluotas užduotis.

Diplomato tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas ir Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama kaip:

Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai diplomatas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu.

Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, bet diplomatui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.

Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:

Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:

Diplomato tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių ir užsienio reikalų ministrui priėmus šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu ir nustatyta tvarka gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planas.

Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, susijusiu su diplomato veiklos rezultatais, arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę jo pareigybei nustatytame pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą ir (arba) perkelti jį į aukštesnes pareigas, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas taip pat atliekamas, kai eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu diplomato tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.

Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo eilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai nustatomas trumpesnis diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, įskaitant parengiamąjį laikotarpį.

Diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Atestacijos komisiją. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius ar kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius ar kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punkte, 6 dalies 1 ar 3 punkte, 7 dalyje.

Diplomato, laikinai perkelto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tarnybinė veikla vertinama valstybės institucijoje, kurioje jis eina pareigas, į kurias yra perkeltas, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Diplomatų darbui, išskyrus diplomatinius atstovus, taikomi tokie rotacijos principai:

Diplomatas pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, 43 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 6 dalis ir 44 straipsnio 1 dalį negali būti skiriamas ar perkeliamas į pareigas, kurias einant jį ir jo sutuoktinį arba partnerį, sugyventinį, jeigu jis nurodytas diplomato viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimąjį giminaitį ar svainystės ryšiais susijusį asmenį sietų tiesioginio pavaldumo santykiai.

Diplomatų rotacijos tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Diplomatas jo rašytiniu prašymu ar sutikimu gali būti perkeliamas ar paskiriamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama ar skiriama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Gali būti sukeistos dviejų diplomatų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo.

Diplomatas į aukštesnes pareigas gali būti perkeliamas ar paskiriamas tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu. Diplomatas į politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo ir padalinio vadovo pavaduotojo pareigas gali būti perkeliamas ar paskiriamas tik atrankos būdu.

Atranką į laisvas diplomato pareigas vykdo Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Atrankos metu įvertinama kandidatų atitiktis pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, taip pat kompetentingos institucijos išvada apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, kurias galėtų kelti kandidato paskyrimas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, jeigu tokios išvados paprašo užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo. Kompetentinga institucija išvadą pateikia per 7 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens motyvuoto prašymo gavimo dienos. Kompetentingos institucijos išvada teikiama ir kandidatui. Tais atvejais, kai kompetentingos išvados pateikimas kandidatui gali atskleisti išvadą teikiančios kompetentingos institucijos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) padaryti žalos jos veiklai, šios kompetentingos institucijos vadovo sprendimu išvada kandidatui neteikiama.

Esant tarnybinei būtinybei ir institucijų vadovams šį klausimą suderinus, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęsiamas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per 5 tarnybos metus. Laikino perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Laikino perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka darbo užmokestį, ne mažesnį, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas, ir ne didesnį, negu pagal tai pareigybei, į kurią jis laikinai perkeltas, nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficientą. Pasibaigus laikino perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo tarnybinės veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į kurią jis buvo perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo laikinai perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje. Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu mutatis mutandis taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Diplomatas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui paliekamas diplomatinis rangas, perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatams, laikinai perkeltiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis ir kitos delegavimo išlaidos. Diplomatams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu taikomos tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pasibaigus laikino perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į delegavimo metu eitas pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo veiklos tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, į kurią jis buvo laikinai perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.

Esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti laikinai perkeltas į kitas diplomato pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Perkėlimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu 3 metai. Laikinai perkeltam į kitas pareigas diplomatui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.

Diplomatas į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Atleidus Užsienio reikalų ministerijos kanclerį ar užsienio reikalų viceministrą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 ar 8 punkte nurodytais pagrindais, diplomatas, ėjęs šias pareigas, perkeliamas arba paskiriamas į kitas pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu diplomatas perkeliamas arba skiriamas į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jis perkeliamas arba paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas, arba, jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu – į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas jam buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis perkeliamas arba skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas.

Kai yra tarnybinė būtinybė ir užsienio reikalų ministras ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų ar kitų organizacijų vadovai suderina tokią galimybę, diplomatas, gavus jo rašytinį sutikimą, gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams pasitelkiamas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas. Diplomatui, pasitelktam padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų. Dėl tokio pasitelkimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui nustatomas ne mažesnis negu iki pasitelkimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, paliekamas diplomatinis rangas, pasitelkimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje nurodomos pareigos, į kurias diplomatas yra skiriamas, taip pat nurodoma, kad sutartis pasibaigia diplomatą atšaukus iš pareigų šio įstatymo nustatyta tvarka arba pasibaigus sutarties terminui.

Užsienio reikalų ministras turi teisę šio įstatymo 92 straipsnyje numatytais pagrindais nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį ir atšaukti iš pareigų paskirtą dirbti diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar į specialiąją misiją paskirtą diplomatą. Su diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigia, kai Respublikos Prezidentas išleidžia dekretą dėl diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų.

Pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai, asmuo, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis pagal šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, turi teisę per 3 mėnesius pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai grįžti į iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas ne mažiau negu iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo apmokamas karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo, jeigu tokią galimybę nustato atitinkami įstatymai ar statutai.

Jeigu terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai pasibaigus asmenį Respublikos Prezidentas vėl skiria diplomatiniu atstovu, su juo sudaroma nauja terminuota diplomato tarnybos sutartis.

Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai diplomatas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.

Nuotolinio darbo atveju dirbtas laikas apskaičiuojamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Savo darbo laiką diplomatas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

Nuotolinis darbas nesukelia tarnybos Lietuvos valstybei stažo ar diplomatinės tarnybos stažo apskaičiavimo ar kitų su tarnybos santykiais susijusių ribojimų, neriboja ir nevaržo diplomato teisių.

Užsienio reikalų ministras privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems diplomatams bendradarbiauti su kitais Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose dirbančiais diplomatais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, gauti jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.

Diplomato sutuoktinis arba partneris, išvykęs kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovo pareigas, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis arba partneris per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau negu iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu arba partneriu.

Laikotarpis, kurį diplomato sutuoktinis arba partneris praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, įskaitomas į diplomato sutuoktinio arba partnerio socialinio draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, užsienio valstybėje kartu gyvenantis sutuoktinis arba partneris turi teisę įsidarbinti toje valstybėje, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba leidžiama pagal tos valstybės įstatymus. Apie įsidarbinimą diplomato sutuoktinis arba partneris turi informuoti užsienio reikalų ministrą.

Diplomato sutuoktinis arba partneris diplomatas, nutraukęs diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu arba partneriu diplomatu, paskirtu dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atkurti diplomato statusą – grįžti į ne žemesnes negu eitos, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu – į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Su šiuo asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis, užsienio reikalų ministro įsakymu jam grąžinamas iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turėtas diplomatinis rangas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo sutuoktinio arba partnerio darbo diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio arba partnerio darbo diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.

Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas.

Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas.

Diplomatiniu atstovu gali būti skiriamas tik diplomatas, turintis Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą. Diplomatiniu atstovu paskirtas diplomatas eina ambasadoriaus pareigas pagal šį įstatymą, nepaisant to, kokios pareigos pagal tarptautinę praktiką įvardijamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose jį skiriant.

Informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Prašymo dėl sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje pateikimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas su skiriamu diplomatiniu atstovu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.

Kai diplomatinis atstovas pareigas eina daugiau kaip 3 metus, Vyriausybė gali siūlyti Respublikos Prezidentui jį atšaukti. Išimties atveju Vyriausybė gali siūlyti Respublikos Prezidentui atšaukti diplomatinį atstovą iš pareigų anksčiau, negu sueis 3 metai nuo jo paskyrimo.

Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi:

Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. Dėl tokio laikino pavedimo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir diplomatiniam atstovui toliau mokamas jam nustatytas darbo užmokestis ir taikomos šio įstatymo 84 straipsnyje, 85 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 89 straipsnio 7, 8, 11 ir 14 dalyse diplomatui ir jo šeimos nariams nustatytos garantijos. Šios garantijos taikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikino pavedimo diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas dienos. Laikinas pavedimas diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas nutraukiamas užsienio reikalų ministro įsakymu.

Iš anksto apsvarsčius diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų klausimą Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą Vyriausybės teikimu atšaukia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Užsienio valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje Lietuvos Respublikai atstovavo atšaukiamas diplomatinis atstovas, apie atšaukimą iš pareigų informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.

Diplomatinio atstovo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atšaukimas iš pareigų yra prilyginamas diplomato grąžinimui į Užsienio reikalų ministeriją ir tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai atšaukiamas vyresnis negu 65 metų diplomatinis atstovas. Atšaukus iš pareigų vyresnį negu 65 metų diplomatinį atstovą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 92 straipsnio nuostatomis. Atšaukus iš pareigų diplomatinį atstovą, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 45 straipsnio nuostatomis.

Laikinasis reikalų patikėtinis užsienio valstybėje pradeda vykdyti savo funkcijas tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui arba kita valstybėje, į kurią jis skiriamas atstovauti Lietuvos Respublikai, įprasta tvarka. Jeigu laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas, kai diplomatinis atstovas laikinai negali eiti savo pareigų, jis pradeda vykdyti savo funkcijas nuo pranešimo valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministerijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.

Laikinasis reikalų patikėtinis prie tarptautinės organizacijos pradeda vykdyti savo funkcijas šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas, kai diplomatinis atstovas prie tarptautinės organizacijos laikinai negali eiti savo pareigų, jis savo funkcijas pradeda vykdyti nuo pranešimo tarptautinei organizacijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.

Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas (toliau – diplomatinis pasas) – Užsienio reikalų ministerijos išduotas asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kad šis asmuo yra diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu pasu pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas.

Diplomatinio paso pavyzdį tvirtina užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Diplomatinis pasas išduodamas nemokamai.

Užsienio reikalų ministerija diplomatinius pasus išduoda:

Diplomatiniai pasai išduodami Respublikos Prezidento sutuoktiniui arba partneriui ir vaikams, Seimo Pirmininko sutuoktiniui arba partneriui, Ministro Pirmininko sutuoktiniui arba partneriui, užsienio reikalų ministro sutuoktiniui arba partneriui, Lietuvos Respublikos piliečių, išrinktų Europos Parlamento nariais, sutuoktiniams arba partneriams. Diplomatiniai pasai taip pat išduodami Seimo nario sutuoktiniui arba partneriui ir specialiosios misijos vadovo sutuoktiniui arba partneriui, jeigu šių asmenų vykimą kartu su Seimo nariu ar specialiosios misijos vadovu į užsienį lemia tarnybinės užduoties ar misijos specifika.

Diplomatiniai pasai diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose dirbančių ar laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, prašymu išduodami kartu su jais gyvenantiems jų šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 18 straipsnyje. Diplomatų, specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, karinių atstovų ir jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ir jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, prašymu jų šeimos nariams, nevykstantiems į užsienio valstybę gyventi kartu su jais, gali būti išduodami diplomatiniai pasai kelionėms pas diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją, asmenį, kuriam diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu.

Diplomatinius pasus turi teisę turėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, kadenciją baigę Respublikos Prezidentai, buvę Seimo pirmininkai, ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministrai, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų pirmininkai, jeigu jie nebuvo pašalinti iš einamų pareigų arba jiems Seimo nario mandatas nebuvo panaikintas Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyto apkaltos proceso tvarka, taip pat asmenys, turintys Respublikos Prezidento suteiktus diplomatinius rangus, kai jų diplomato tarnybos sutartys arba terminuotos diplomato tarnybos sutartys nutraukiamos vadovaujantis šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punktu ar 10 punktu.

Diplomatiniame pase daromi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje nurodyti įrašai.

Diplomatiniame pase taip pat daromi įrašai, atitinkantys diplomatinio paso išdavimo pagrindą pagal šio įstatymo 65 straipsnį.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys diplomatiniame pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įrašų vertimas į anglų kalbą. Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė diplomatiniame pase įrašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Visus įrašus diplomatiniame pase daro Užsienio reikalų ministerija.

Diplomatinius pasus per 7 kalendorines dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Užsienio reikalų ministerijai privalo grąžinti:

Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje, diplomatiniai pasai paliekami.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys per nustatytą terminą diplomatinių pasų negrąžina, šie pasai užsienio reikalų ministro įsakymu skelbiami negaliojančiais. Diplomatinio paso paskelbimas negaliojančiu nepanaikina pareigos jį grąžinti.

Už pavyzdingą diplomato pareigų atlikimą, iniciatyvumą ir kūrybingumą bei pasižymėjimą diplomatinėje tarnyboje diplomatas gali būti skatinamas: