Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas

Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejus, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos.

Diplomato skatinimas įforminamas užsienio reikalų ministro įsakymu. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6, 7 ir 9 punktuose numatytos skatinimo priemonės įgyvendinamos ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo užsienio reikalų ministro įsakymo įsigaliojimo dienos, o šio straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktuose numatytos skatinimo priemonės – per vienus metus nuo užsienio reikalų ministro įsakymo įsigaliojimo dienos.

Už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ar ilgametį sąžiningą darbą diplomatinėje tarnyboje diplomatas nustatyta tvarka gali būti teikiamas valstybės apdovanojimui gauti.

Apie diplomato gautus skatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į diplomato asmens bylą.

Už tarnybinius nusižengimus diplomatui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į diplomato veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai diplomatui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui, o vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas užsienio reikalų ministro sprendimu arba gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Užsienio reikalų ministerijoje turi būti pradėtas diplomatų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, inventorizaciją arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, atliekamas ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenkama diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas.

Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio nusižengimo teiseną, baudžiamasis procesas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, priimamas išteisinamasis nuosprendis arba asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai diplomato veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.

Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima užsienio reikalų ministras.

Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, gali būti skundžiamas teismui.

Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo diplomatams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.

Diplomato, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dalyvauja darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.

Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

Diplomatą į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į diplomato pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

Vykdydamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, diplomatą į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybės valdomas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, pretenduojantį tapti diplomatu, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos personalą sudaro:

Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos personalui vadovauja ir jo veiklą koordinuoja diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos vadovas.

Specialiosios misijos nariais gali būti paskirti diplomatai ar kiti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir, jeigu taikoma, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisei dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikti.

Su diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos administracinio techninio personalo ir aptarnaujančio personalo nariais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar profesinės karo tarnybos kariai, (administratoriais, padėjėjais, vyriausiaisiais specialiaisiais kurjeriais, raštvedžiais, sekretoriais, specialiaisiais kurjeriais, ūkvedžiais, vairuotojais, vyresniaisiais specialiaisiais kurjeriais, valytojais, kiemsargiais) Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalį, sudaro terminuotas darbo sutartis. Užsienio reikalų ministras tvirtina atrankos į šias pareigas ir įdarbinimo tvarkos aprašą, šių pareigybių skaičių, tipines šių pareigybių aprašymų, kuriuose nurodomi bendri specialieji reikalavimai, taikomi pareigybei, ir bendros (konkrečiam darbui atlikti reikalingos) darbo funkcijos, formas (toliau – tipinė pareigybės aprašymo forma) ir darbuotojų pareigybių aprašymus, kuriuose gali būti nurodyti ir kiti, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, specialieji reikalavimai, taikomi konkrečiai pareigybei, ir funkcijos.

Specialiųjų atašė, tarp jų ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė, ir jų pavaduotojų skyrimo ir veiklos tvarka nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose.

Specialieji patarėjai – valstybės tarnautojai, laikinai perkelti dirbti į atstovybę prie tarptautinės organizacijos, padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką daugiašalių santykių srityje. Valstybės tarnautojai prireikus gali būti laikinai perkelti į specialiojo patarėjo pareigas ir diplomatinėje atstovybėje užsienio valstybėje padėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką gynybos srityje. Kiekvienos atskiros srities specialiųjų patarėjų skyrimo tvarką, jų darbo užsienyje sąlygas nustato Vyriausybė.

Specialieji atašė, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai yra tiesiogiai pavaldūs juos paskyrusiam arba perkėlusiam ministrui ar ministro įgaliojimu juos paskyrusiam arba perkėlusiam įstaigos prie ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos (toliau kartu – valstybės institucija) vadovui ir diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovui. Specialieji atašė ir specialieji patarėjai užtikrina informacijos apie juos paskyrusios valstybės institucijos interesus bei veiklą valstybėje, kurioje jie akredituoti, perdavimą diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovui.

Diplomatinės tarnybos institucijos yra:

Diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ir specialioji misija yra tiesiogiai pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai.

Diplomatinei atstovybei vadovauja diplomatinis atstovas arba Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis (toliau – laikinasis reikalų patikėtinis).

Diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą.

Diplomatinės atstovybės vadovas užsienio valstybėje gali būti paskirtas atstovauti Lietuvos Respublikai ir tarptautinėje organizacijoje.

Diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ir specialioji misija finansuojamos iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos patalpų nuomos ir įsigijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančio diplomato šeimos nariai yra kartu gyvenantys diplomato:

Kito valstybės tarnautojo šeimos nariais laikomi tie patys asmenys, kurie laikomi diplomato šeimos nariais pagal šio straipsnio 1 dalį.

Specialiosios misijos nario šeimos nariais mutatis mutandis laikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą diplomatinėje tarnyboje, kai pasibaigus parengiamajam laikotarpiui gauna diplomatinį rangą, prisiekia ir sudaro diplomato tarnybos sutartį.

Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą diplomatinėje tarnyboje, kai gauna diplomatinį rangą, prisiekia ir sudaro terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

Terminuota diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą nustatytam terminui, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja tam tikrą laiką eiti diplomato tarnybos sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.

Su asmeniu, Respublikos Prezidento skiriamu diplomatiniu atstovu ir iki paskyrimo nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.

Neteko galios nuo 2022-09-01.

Užsienio reikalų ministro sprendimu su į diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu, kuriam pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų ir (ar) kitų funkcijų, numatytų Konsuliniame statute, įgyvendinimu, gali būti sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis su šioje dalyje nurodytu asmeniu sudaroma vieniems metams.

Su asmeniu, kuris priimamas į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas (žemesnes negu padalinio vadovo ar jo pavaduotojo), ne ilgiau kaip 3 metams sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Atranka į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, nuo sutarties sudarymo dienos yra taikomos šiame įstatyme nurodytos diplomatui privalomos nuostatos, išskyrus rotacijos taisyklių laikymąsi ir kitus ypatumus, privalomus tik pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantiems diplomatams.

Neteko galios nuo 2022-09-01.

Diplomatui draudžiama:

Kituose įstatymuose numatyti kiti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejai mutatis mutandis taikomi ir diplomatams.

Diplomatai turi tobulinti kvalifikaciją. Diplomatų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Įgyvendinant užsienio reikalų ministro nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba diplomatinės tarnybos institucijai, kurioje diplomatas eina pareigas, nustatytus tikslus ir uždavinius atsiradus poreikiui diplomatui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų teisėtų lėšų, ir (ar) diplomato lėšų.

Diplomatų pareigybių grupės ir joms priskirtos diplomatų pareigybės nustatytos šio įstatymo priede.

Diplomatų pareigybės skirstomos į 9 grupes. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė.

Diplomatų pareigybių minimalūs pareiginės algos koeficientai nustatyti šio įstatymo priede.

Diplomatams mokamos šios priemokos:

Priemokų dydį, jų skyrimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras. Kiekviena priemoka, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. Diplomatui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos baigiasi:

Apie laikinojo reikalų patikėtinio atšaukimą iš pareigų ir apie tai, kad diplomatinis atstovas vėl pradėjo eiti pareigas, valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje laikinasis reikalų patikėtinis atstovavo Lietuvos Respublikai, informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai:

Atašė diplomatinis rangas yra žemiausias, o Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinis rangas – aukščiausias.

Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus užsienio reikalų ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras. Šie diplomatiniai rangai suteikiami iki gyvos galvos.

Ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė rangus suteikia užsienio reikalų ministras.

Atestacijos komisija užsienio reikalų ministrui teikia rekomendacijas dėl ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė diplomatinių rangų suteikimo ir teikimo suteikti Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus.

Diplomatiniai rangai, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus, suteikiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, taip pat asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas.

Nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų, išskyrus trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatinius rangus, kurie nuosekliai suteikiami ne anksčiau kaip po 3 metų, nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Ši nuostata netaikoma, jeigu diplomatas nesilaiko rotacijos principo, nustatyto šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta rangų teikimo eilė taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas.

Sprendimas suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko priimamas šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu diplomato skatinimo būdu ne anksčiau kaip po  vienų metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus.

Asmeniui, skiriamam diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, išskyrus atvejus, kai terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.

Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu, sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, nustatytą Socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – senatvės pensijos amžius), išeina iš diplomatinės tarnybos.

Asmuo (išskyrus turintį Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą), dirbęs pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, diplomatinio rango netenka pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai.

Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11, 12, 13 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų terminas netaikomas, kai, esant tarnybinei būtinybei, diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka buvusiems diplomatams, nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu ir priimtiems dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją, taip pat buvusiems diplomatams, nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu ir išvykusiems kartu su sutuoktiniais arba partneriais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją. Šie asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius po sutuoktinio arba partnerio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos, arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio arba partnerio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.

Per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą 5 metų terminą diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje nurodytiems buvusiems diplomatams, išskyrus atvejus, kai valstybės politiko įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo įgaliojimai nutrūko dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės ar įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų.

Esant tarnybinei būtinybei, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka diplomato statusas gali būti atkurtas netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 metų termino buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jeigu diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11, 12, 13 punktuose, 2 dalies 1, 3, 4 punktuose ir 13 dalyje nustatytais pagrindais.

Diplomatinius rangus už diplomato priesaikos nesilaikymą gali atimti juos suteikęs Respublikos Prezidentas užsienio reikalų ministro teikimu arba užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu.

Diplomatinių rangų, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus, atėmimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Apie užsienio valstybių apdovanojimus diplomatas privalo informuoti Užsienio reikalų ministeriją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių apdovanojimų gavimo.

Gautų dovanų priėmimo, deklaravimo ir saugojimo tvarką nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.

Diplomatai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas diplomato pareigų neatlikimas ar netinkamas jų atlikimas dėl diplomato kaltės.

Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Už Užsienio reikalų ministerijai padarytą materialinę žalą diplomatai traukiami materialinėn atsakomybėn.

Ginčai dėl diplomatų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Diplomato sutuoktinis diplomatas, nutraukęs diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atkurti diplomato statusą – grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Su šiuo asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis, užsienio reikalų ministro įsakymu jam grąžinamas iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turėtas diplomatinis rangas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo sutuoktinio darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.

Darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje (toliau šiame skyriuje – darbuotojai), mokamas darbo užmokestis susideda iš:

Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgdamas į šio skyriaus nuostatas, nustato užsienio reikalų ministras. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas funkcijų, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, sąrašas, taip pat nustatomi pareiginės algos koeficiento didinimo pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis dydžiai, detalizuojami konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis ir panašiai), priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.

Darbuotojo pareiginė alga nustatoma taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus Seimo patvirtintam pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatomam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka:

Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientą, kuris gali būti padidintas šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio ir iš Vyriausybės nustatyto gyvenimo lygio vietos koeficiento.

Jeigu darbuotojo pareigybės aprašyme numatytos ir kitos, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, funkcijos, už jų atlikimą darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas iki 70 procentų darbo apmokėjimo sistemoje, nurodytoje šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka.

Pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas iki 10 procentų atsižvelgiant į darbuotojo turimą darbo diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose patirtį.

Pareiginės algos koeficiento padidinimas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 70 procentų šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio.

Darbuotojo pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas šio straipsnio 3–7 dalyse nustatyta tvarka, nurodomas darbo sutartyje. Šis koeficientas nustatomas iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.

Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos dydžio.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų darbuotojui mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

Darbuotojui ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriama premija už labai gerą darbą ar vienkartinių užduočių atlikimą. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio. Premijos skiriamos neviršijant Užsienio reikalų ministerijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

Darbuotojui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.

Mirus darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra mirusio darbuotojo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

Materialines pašalpas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų asignavimų.

Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojas gali būti apdraudžiamas sveikatos draudimu arba jam gali būti kompensuotos sveikatos draudimo išlaidos, jeigu jis nėra apdraustas (apsidraudęs) sveikatos draudimu, galiojančiu toje valstybėje, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kurioje yra darbuotojo darbo vieta, jam gali būti skiriamos gyvenamosios patalpos ar išmoka (kompensacija) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat gali būti kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, ir iš jos išlaidos. Šioje dalyje nurodytos socialinės garantijos nustatomos darbo sutartyje.

Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

Diplomatą į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

Kiti įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Diplomatas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjo vieni metai.

Tarnybinė nuobauda užsienio reikalų ministro motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, bet ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos, arba kai diplomatas gauna valstybės apdovanojimą.

Diplomatas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Užsienio reikalų ministerijai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Diplomatas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių diplomato darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Užsienio reikalų ministerijai padarytą žalą diplomatas gali atlyginti savo noru.

Jeigu diplomatas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas užsienio reikalų ministro sprendimu išskaitomas iš diplomato darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio diplomato vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų diplomatui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Pagal šio straipsnio 2 dalį diplomatui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Diplomatas, nesutinkantis su užsienio reikalų ministro sprendimu dėl Užsienio reikalų ministerijai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį.

Diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties su diplomatu nutraukimas arba diplomato perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.

Žala, atsiradusi dėl Užsienio reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Diplomato padarytą žalą atlyginusi Užsienio reikalų ministerija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iš žalą padariusio diplomato tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių diplomato darbo užmokesčių. Jeigu diplomatas žalą padarė tyčia, Užsienio reikalų ministerija į padariusį žalą diplomatą turi tokio dydžio regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama šio įstatymo 75 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nustatyta tvarka.

Diplomatas nuo pareigų privalo būti nušalintas Darbo kodekso nustatytais atvejais, taip pat kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba kai diplomatas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, diplomatas nušalinamas nuo pareigų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui.

Diplomatas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu:

Diplomatas nuo pareigų nušalinamas užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.

Sprendime nušalinti diplomatą nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam diplomatas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Šio straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nušalintas nuo pareigų diplomatas su jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes diplomato pareigas, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo nuo pareigų tikslui.

Nušalinimo terminui pasibaigus, diplomatas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo su juo nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

Už nušalinimo laikotarpį diplomatui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Diplomatas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jeigu diplomatas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo perkeltas į kitas diplomato pareigas, jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Delspinigiai nemokami, jeigu žala diplomatui atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendimą nušalinti diplomatą nuo pareigų priėmusio asmens reikalavimu nušalintas diplomatas grąžina diplomatinį pasą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.

Nuo pareigų nušalintas diplomatas nepraranda teisės dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla pagal šio įstatymo 31 straipsnį.

Tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo savivaldybės meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nurodytas pareigas. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar išrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogų, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalį ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Diplomatinės tarnybos stažą sudaro diplomatinėje tarnyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. ištarnautų pilnų metų skaičius. Į diplomatinės tarnybos stažą taip pat įskaitomi diplomato kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į kitas pareigas, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ir pasitelkimo laikotarpiai pagal šio įstatymo 43 straipsnį, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogų, pagal šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai.

Laikotarpis, kurį diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į diplomatinės tarnybos stažą ir į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios diplomato ar valstybės tarnautojo nušalinimą.

Diplomatui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat diplomatui, kuris yra asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.

Diplomatui už kiekvienų 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

Diplomatui kasmetinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Diplomatui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos Lietuvos valstybei stažą, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju diplomatui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis diplomatas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus.

Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos diplomatą į pareigas priėmusio asmens ir diplomato susitarimu.

Darbo kodekse nustatytais pagrindais nemokamos atostogos suteikiamos diplomato prašymu.

Diplomatui jį į pareigas priėmusio asmens ir diplomato susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su Užsienio reikalų ministerijos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.

Šiuo atveju diplomatui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

Jeigu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena sutuoktinis arba partneris, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato sutuoktiniui arba partneriui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Diplomato sutuoktiniui arba partneriui, gaunančiam pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ši kompensacija nemokama.

Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), už kiekvieną vaiką (įvaikį) diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti nepilnamečiai vaikai, kurių globėju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis arba partneris, diplomatui visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos vaikų (įvaikių) ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o užsienio reikalų ministras – apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką.

Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis arba partneris, diplomatui visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos vaiko (įvaikio) paprastai nuo 6 metų mokymosi išlaidos tol, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki jam sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų apmokamą ar kompensuojamą dalį, o užsienio reikalų ministras – apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką.

Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato sutuoktiniui arba partneriui, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti išlaikytinio globėju ar rūpintoju, pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui.

Diplomatų, perkeltų į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, šeimos nariams mokamos kompensacijos ir taikomos socialinės garantijos, nustatytos Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme.

Jeigu toje pačioje ar skirtingose diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose dirba kartu gyvenantys sutuoktiniai arba partneriai diplomatai, šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos tam sutuoktiniui arba partneriui, kuriam jos priklausytų didesnės, o šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos sutuoktinių arba partnerių pasirinkimu vienam iš jų.

Diplomatai apdraudžiami gyvybės draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Diplomatas, dirbantis diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Nesant galimybių apdrausti diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ar jo šeimos narių, su jų asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normas nustato Vyriausybė. Sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normos apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytą gyvenimo lygio vietos koeficientą.

Diplomato socialinį ir sveikatos draudimą bei diplomato sutuoktinio arba partnerio pensijų, motinystės ir nedarbo socialinį draudimą nustato šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos už diplomatų sutuoktinius arba partnerius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis arba partneris praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo diplomato darbo užmokesčio arba, jeigu diplomato darbo užmokestis sudaro mažiau negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – minimalioji mėnesinė alga), – nuo minimaliosios mėnesinės algos. Šis reikalavimas netaikomas diplomato sutuoktiniui arba partneriui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ar turinčiam Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų draudžiamųjų pajamų.

Už diplomato šeimos narius, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnyje, Užsienio reikalų ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.

Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jiems nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), sutuoktiniui arba partneriui, sugyventiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali dirbti ir kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama 37,24 mėnesio diplomato vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.

Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.

Diplomatas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 9,31 iki 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo diplomatui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos teikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.

Užsienio reikalų ministerija, išmokėjusi kompensaciją, įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, Užsienio reikalų ministerija regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši kompensacija mokama iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.

Diplomatas, kurio pareigybė naikinama, perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokių pareigų nėra, – diplomatas su jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Jeigu iki pareigybės panaikinimo diplomatas į kitas pareigas nepaskiriamas, su juo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis. Diplomatui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.

Diplomatams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis: