LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas
6 versijos
· 1998-06-25
2001-12-06
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 19, 16, 11 y 23 más
2000-07-17
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 19, 11, 44 y 16 más
1999-11-23
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 19, 11, 44 y 14 más
Pakeitimai 1999-11-23
@@ -2,7 +2,7 @@
Redagavo: Ramunė Lūžaitė
(1999.12.03)
(1999.12.09)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1998, Nr.64-1840
@@ -52,6 +52,16 @@
RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1435, 99.11.23, Žin., 1999, Nr.104-2975 (99.12.08)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
@@ -138,7 +148,9 @@
demokratiškumas ir kolegiškumas;
4) advokatų profesinės veiklos teisėtumas;
4) advokatų profesinės veiklos
teisėtumas;
5) Advokatų profesinės etikos kodekso
@@ -280,23 +292,23 @@
reikalavimais;
6) jeigu pareiškėjas atleistas iš
teisėjų, notarų, advokatų, prokurorų ar teisėsaugos institucijų už profesinės
veiklos pažeidimus.
6) jeigu pareiškėjas atleistas iš teisėjų,
notarų, advokatų, prokurorų ar teisėsaugos institucijų už profesinės veiklos
pažeidimus.
10 straipsnis. Išvada dėl asmens
sveikatos
Lietuvos advokatų taryba, spręsdama asmens
pripažinimo advokatu klausimą, šio įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 9
straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais turi pareikalauti iš pareiškėjo
pateikti medicinos išvadą dėl sveikatos būklės.
Lietuvos advokatų taryba, spręsdama
asmens pripažinimo advokatu klausimą, šio įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 9 straipsnio
4 punkte nurodytais pagrindais turi pareikalauti iš pareiškėjo pateikti
medicinos išvadą dėl sveikatos būklės.
11 straipsnis. Pripažinimo advokatu
@@ -310,9 +322,9 @@
pareiškėją ne vėliau kaip per 5 dienas.
2. Atsisakymas pripažinti pareiškėją advokatu
turi būti motyvuotas raštu. Pareiškėjas per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo
2. Atsisakymas pripažinti pareiškėją
advokatu turi būti motyvuotas raštu. Pareiškėjas per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo
dienos turi teisę sprendimą atsisakyti pripažinti advokatu apskųsti Vilniaus
@@ -488,13 +500,13 @@
administracinės teisės, Lietuvos Respublikos civilinės teisės, Lietuvos
Respublikos civilinio proceso teisės, Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės,
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės, Lietuvos Respublikos darbo
teisės, Lietuvos Respublikos finansų teisės, tarptautinės viešosios teisės,
Europos Sąjungos teisės.
Respublikos civilinio proceso teisės, Lietuvos Respublikos baudžiamosios
teisės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės, Lietuvos Respublikos
darbo teisės, Lietuvos Respublikos finansų teisės, tarptautinės viešosios
teisės, Europos Sąjungos teisės.
3. Neišlaikęs advokato kvalifikacinių
@@ -508,9 +520,9 @@
5. Jeigu asmuo per 2 metus nuo advokato
kvalifikacinių egzaminų išlaikymo advokatu nepripažįstamas, advokato kvalifikacinių
egzaminų rezultatai netenka galios.
kvalifikacinių egzaminų išlaikymo advokatu nepripažįstamas, advokato
kvalifikacinių egzaminų rezultatai netenka galios.
Straipsnio
@@ -672,9 +684,9 @@
ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai
ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesinę paslaptį ir savo
elgesiu nepakenkti advokato vardui.
ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesinę paslaptį ir savo elgesiu
nepakenkti advokato vardui.
Tepadeda man Dievas.”
@@ -748,23 +760,23 @@
teismo paskyrimą.
5. Advokato(-ų) kontoros steigimo ir
registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos advokatūros statutas, kurio
nuostatos negali prieštarauti šiam įstatymui bei negali nustatyti advokato(-ų)
kontoroje papildomų, nei nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimų.
6. Advokato(-ų) kontoroje turi būti
priimamasis bei telefoninis ryšis (stacionarinis arba mobilusis).
5. Advokato(-ų) kontoros steigimo ir registravimo
tvarką reglamentuoja Lietuvos advokatūros statutas, kurio nuostatos negali
prieštarauti šiam įstatymui bei negali nustatyti advokato(-ų) kontoroje
papildomų, nei nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimų.
6. Advokato(-ų) kontoroje turi būti priimamasis
bei telefoninis ryšis (stacionarinis arba mobilusis).
7. Advokato(-ų) kontoros dokumentų
tvarkymo tvarką, gaunamų lėšų apskaitą ir apskaitos dokumentų formas nustato Lietuvos
advokatų taryba, suderinusi su Finansų ministerija.
tvarkymo tvarką, gaunamų lėšų apskaitą ir apskaitos dokumentų formas nustato
Lietuvos advokatų taryba, suderinusi su Finansų ministerija.
8. Advokatas (-ai) gali steigti
@@ -826,9 +838,9 @@
kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos įrašo advokatą į Praktikuojančių
advokatų sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės draudimo
sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą.
advokatų sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės
draudimo sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą.
3. Apie advokato įrašymą į
@@ -866,9 +878,9 @@
teismo sprendimas;
4) paaiškėja, kad įrašant į Praktikuojančių
advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
4) paaiškėja, kad įrašant į
Praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
5) advokatas yra išrenkamas į valstybės
@@ -992,9 +1004,9 @@
nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;
2) yra nepriekaištingos reputacijos
pagal šio įstatymo 9 straipsnį;
2) yra nepriekaištingos reputacijos pagal
šio įstatymo 9 straipsnį;
3) yra susitaręs su advokatu atlikti
@@ -1072,648 +1084,662 @@
praktikos atlikimo tvarka
Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką
Advokato padėjėjo praktikos atlikimo
tvarką nustato Lietuvos advokatūros statutas.
PENKTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
TEISĖS IR PAREIGOS,
PROFESINĖS
VEIKLOS GARANTIJOS
32 straipsnis. Bendroji advokato
profesinė pareiga
1. Advokatas privalo sąžiningai vykdyti
savo profesines pareigas. Ir atlikdamas savo profesines pareigas, ir jų
neatlikdamas advokatas turi laikytis šiai profesijai keliamų Advokatų
profesinės etikos kodekso reikalavimų.
2. Savo veikloje advokatas privalo
laikytis duotos priesaikos ir įstatymų.
33 straipsnis. Atsisakymas sudaryti
teisinės pagalbos sutartį
Jeigu advokatas nenori sudaryti su
klientu teisinės pagalbos sutarties, privalo nedelsdamas klientą apie tai
informuoti.
34 straipsnis. Kitos advokato pareigos
Advokatas privalo:
1) naudoti tik teisėtas priemones bei
būdus savo klientų interesams ginti;
2) saugoti profesinės veiklos metu jam
patikėtas žinias;
3) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;
4) nuolat kelti savo profesinę
kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos
advokatų taryba, o koordinuoja Teisingumo ministerija, kuri turi teisę siūlyti
konkrečias kvalifikacijos kėlimo priemones bei reikalauti iš Lietuvos advokatų
tarybos ataskaitų advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimo klausimais.
35 straipsnis. Advokato ir advokato
padėjėjo socialinis draudimas
Advokatas ir advokato padėjėjas privalo
apsidrausti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1429, 99.11.18, Žin., 1999, Nr.102-2923 (99.12.01)
36 straipsnis. Draudimas reklamuotis
1. Advokatui draudžiama tiesiogiai ar
netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
draudimas nėra taikomas, kai duomenys apie advokatą, jo kontorą yra nurodomi
informaciniuose leidiniuose, oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.
37 straipsnis. Kitos veiklos apribojimai
1. Advokatas, įrašytas į Praktikuojančių
advokatų sąrašą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose
ir organizacijose, užsiimti verslu, išskyrus teisinės pagalbos teikimą, darbą
advokatų savivaldos institucijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.
2. Advokatas, kuriam Advokatų garbės
teismo sprendimu laikinai uždrausta profesinė veikla, gali eiti kitas apmokamas
pareigas, nesusijusias su advokato praktika.
3. Advokatas pats ar kito asmens vardu
neturi teisės pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo klientų turto ar teisių į šį
turtą, kurioms jis atstovavo ar kurias gynė byloje. Tokios sutartys negalioja.
Sprendžiant šių sutarčių negaliojimo pasekmių klausimą, vadovaujamasi Lietuvos
Respublikos civiliniu kodeksu.
38 straipsnis. Advokato teisės
Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą,
turi teisę:
1) atstovauti šalims, pareiškėjams,
tretiesiems ir suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjant civilines ir
administracines bylas, dalyvauti gynėju ar atstovu baudžiamosiose bylose;
2) fizinių ir juridinių asmenų pavedimu
atstovauti jiems valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose ir
palaikydamas teisinius ryšius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
3) iš visų fizinių ir juridinių asmenų
išreikalauti teisinei pagalbai teikti reikalingus dokumentus ar jų nuorašus;
4) rinkti ir pateikti įrodymus
naudodamasis įstatymų leidžiamomis priemonėmis;
5) pasirinkti specializaciją;
6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis
teisėmis teisinei pagalbai teikti;
7) susipažinti su teismų ir kitų
institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su
priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir
bylos medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo
posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų,
dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje.
39 straipsnis. Advokato teisė susitikti
su klientu
Draudžiama kliudyti advokatui be
pašalinių susitikti su klientu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
40 straipsnis. Advokato garantijos
1. Advokatas negali būti liudytoju ar
teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines
pareigas.
2. Profesinių pareigų atlikimo metu
advokato negalima sulaikyti, atlikti jo asmens patikrinimo ar asmens kratos,
išskyrus atvejus, kai advokatas daro nusikaltimą arba jam yra iškelta
baudžiamoji byla.
3. Niekas negali areštuoti, konfiskuoti
ar tikrinti dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, kurias
advokatas yra gavęs atlikdamas profesines pareigas ar kuriose yra jo profesinės
veiklos duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.
4. Krata, poėmis advokato kontoroje
pagal šio straipsnio 2 dalį, dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų
laikmenų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, konfiskavimas ar tikrinimas gali
būti atliekami, jei advokatui iškelta baudžiamoji byla.
5. Apie advokato patraukimą kaltinamuoju
arba atliktus procesinius veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, turi
būti pranešta Lietuvos advokatų tarybai.
41 straipsnis. Teisė susitikti su suimtu
ar sulaikytu advokatu
Lietuvos advokatų tarybos nariai arba
jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka susitikti su
advokatu, kuris yra sulaikytas ar suimtas.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SUSITARIMAS
DĖL TEISINĖS PAGALBOS
42 straipsnis. Kliento ir advokato
susitarimas
1. Advokatą pasirenka klientas, o
įstatyme numatytais atvejais paskiria teismas, tardytojas, prokuroras.
2. Dėl teisinės pagalbos gali būti
susitariama su keliais advokatais.
3. Klientas su advokatu ar advokatais
dėl teisinės pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.
43 straipsnis. Advokato įgalinimų
įforminimas
1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą
ar paskyrimą, advokatas pateikia orderį ar sutartį.
2. Advokato orderio turinį ir formą
tvirtina Lietuvos advokatų taryba, o jo užpildymo ir pateikimo taisykles
nustato Lietuvos advokatūros statutas.
PENKTASIS
44 straipsnis. Užmokestis už advokato
teikiamą teisinę pagalbą
1. Advokatui už teisinės pagalbos teikimą
klientai moka užmokestį. Dėl užmokesčio dydžio klientas ir advokatas susitaria
raštu Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka.
2. Draudžiama dėl advokato užmokesčio susitarti
taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, išskyrus civilines
bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos fiziniam asmeniui kūno sužalojimo ar
sveikatos netekimo atvejais. Šiais atvejais advokato užmokestis negali viršyti
1/3 patenkintos ieškinio sumos.
3. Nustatant užmokesčio dydį, turi būti
atsižvelgta į bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento
finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Teisingumo ministras kartu su
Lietuvos advokatų tarybos pirmininku tvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio
dydžio ir apskaičiavimo tvarkos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1435, 99.11.23, Žin., 1999, Nr.104-2975 (99.12.08)
45 straipsnis. Advokato išlaidų
apmokėjimas
1. Advokato darbas ir su profesine
veikla susijusios išlaidos apmokamos iš užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą
ir lėšų, gautų už valstybinį advokatų darbo apmokėjimą.
2. Ginčus dėl užmokesčio už teikiamą
teisinę pagalbą dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba. Jos sprendimas gali
būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
46 straipsnis. Valstybinis advokato
darbo apmokėjimas
1. Advokato, teikiančio teisinę pagalbą
baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, darbą
apmoka Teisingumo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Valstybinio advokato darbo apmokėjimo
dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
3. Advokatas moka mokesčius valstybei
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
TEISĖS IR PAREIGOS,
PROFESINĖS
VEIKLOS GARANTIJOS
32 straipsnis. Bendroji advokato
profesinė pareiga
1. Advokatas privalo sąžiningai vykdyti
savo profesines pareigas. Ir atlikdamas savo profesines pareigas, ir jų
neatlikdamas advokatas turi laikytis šiai profesijai keliamų Advokatų
profesinės etikos kodekso reikalavimų.
2. Savo veikloje advokatas privalo
laikytis duotos priesaikos ir įstatymų.
33 straipsnis. Atsisakymas sudaryti teisinės
pagalbos sutartį
Jeigu advokatas nenori sudaryti su
klientu teisinės pagalbos sutarties, privalo nedelsdamas klientą apie tai
informuoti.
34 straipsnis. Kitos advokato pareigos
Advokatas privalo:
1) naudoti tik teisėtas priemones bei
būdus savo klientų interesams ginti;
2) saugoti profesinės veiklos metu jam
patikėtas žinias;
3) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;
4) nuolat kelti savo profesinę
kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos
advokatų taryba, o koordinuoja Teisingumo ministerija, kuri turi teisę siūlyti
konkrečias kvalifikacijos kėlimo priemones bei reikalauti iš Lietuvos advokatų
tarybos ataskaitų advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimo klausimais.
35 straipsnis. Advokato ir advokato
padėjėjo socialinis draudimas
Advokatas ir advokato padėjėjas privalo
apsidrausti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1429, 99.11.18, Žin., 1999, Nr.102-2923 (99.12.01)
36 straipsnis. Draudimas reklamuotis
1. Advokatui draudžiama tiesiogiai ar
netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
draudimas nėra taikomas, kai duomenys apie advokatą, jo kontorą yra nurodomi
informaciniuose leidiniuose, oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.
37 straipsnis. Kitos veiklos apribojimai
1. Advokatas, įrašytas į Praktikuojančių
advokatų sąrašą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose
ir organizacijose, užsiimti verslu, išskyrus teisinės pagalbos teikimą, darbą
advokatų savivaldos institucijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.
2. Advokatas, kuriam Advokatų garbės
teismo sprendimu laikinai uždrausta profesinė veikla, gali eiti kitas apmokamas
pareigas, nesusijusias su advokato praktika.
3. Advokatas pats ar kito asmens vardu
neturi teisės pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo klientų turto ar teisių į šį
turtą, kurioms jis atstovavo ar kurias gynė byloje. Tokios sutartys negalioja.
Sprendžiant šių sutarčių negaliojimo pasekmių klausimą, vadovaujamasi Lietuvos
Respublikos civiliniu kodeksu.
38 straipsnis. Advokato teisės
Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą,
turi teisę:
1) atstovauti šalims, pareiškėjams,
tretiesiems ir suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjant civilines ir administracines
bylas, dalyvauti gynėju ar atstovu baudžiamosiose bylose;
2) fizinių ir juridinių asmenų pavedimu
atstovauti jiems valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose ir
palaikydamas teisinius ryšius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
3) iš visų fizinių ir juridinių asmenų
išreikalauti teisinei pagalbai teikti reikalingus dokumentus ar jų nuorašus;
4) rinkti ir pateikti įrodymus
naudodamasis įstatymų leidžiamomis priemonėmis;
5) pasirinkti specializaciją;
6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis
teisėmis teisinei pagalbai teikti;
7) susipažinti su teismų ir kitų
institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su
priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir
bylos medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo
posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų,
dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje.
39 straipsnis. Advokato teisė susitikti
su klientu
Draudžiama kliudyti advokatui be
pašalinių susitikti su klientu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
40 straipsnis. Advokato garantijos
1. Advokatas negali būti liudytoju ar
teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.
2. Profesinių pareigų atlikimo metu
advokato negalima sulaikyti, atlikti jo asmens patikrinimo ar asmens kratos,
išskyrus atvejus, kai advokatas daro nusikaltimą arba jam yra iškelta
baudžiamoji byla.
3. Niekas negali areštuoti, konfiskuoti
ar tikrinti dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, kurias
advokatas yra gavęs atlikdamas profesines pareigas ar kuriose yra jo profesinės
veiklos duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.
4. Krata, poėmis advokato kontoroje
pagal šio straipsnio 2 dalį, dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų
laikmenų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, konfiskavimas ar tikrinimas gali
būti atliekami, jei advokatui iškelta baudžiamoji byla.
5. Apie advokato patraukimą kaltinamuoju
arba atliktus procesinius veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, turi
būti pranešta Lietuvos advokatų tarybai.
41 straipsnis. Teisė susitikti su suimtu
ar sulaikytu advokatu
Lietuvos advokatų tarybos nariai arba
jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka susitikti su
advokatu, kuris yra sulaikytas ar suimtas.
ŠEŠTASIS
DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
47 straipsnis. Pagrindai advokato
drausmės bylai iškelti
1. Advokatui, advokato padėjėjui už šio
įstatymo, Lietuvos advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso
reikalavimų bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.
2. Sprendimą iškelti drausmės bylą
priima Lietuvos advokatų taryba arba teisingumo ministras.
48 straipsnis. Advokatų garbės teismas
1. Advokatų drausmės bylą Lietuvos
advokatūros statuto nustatyta tvarka nagrinėja Advokatų garbės teismas, kurį
sudaro 5 nariai.
2. Advokatų garbės teismas iš advokatų,
turinčių ne mažesnį kaip 7 metų advokato darbo stažą, sudaromas šia tvarka:
1) 3 narius iš advokatų renka visuotinis
advokatų susirinkimas (konferencija);
2) 2 narius iš advokatų skiria
teisingumo ministras.
3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų
laikas - 3 metai.
4. Advokatų garbės teismas gali
nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent 3 jo nariai.
5. Susirinkę į pirmą posėdį garbės
teismo nariai renka jo pirmininką ir sekretorių.
6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai
yra protokoluojami.
49 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys
Advokatui už pažeidimus, išvardytus šio
įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, Advokatų garbės teismas gali skirti šias
nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) papeikimą, viešai apie tai
paskelbiant;
4) uždrausti profesinę veiklą iki 1
metų;
5) išbraukti iš Praktikuojančių advokatų
sąrašo ir inicijuoti sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą.
50 straipsnis. Advokatų garbės teismo
sprendimų apskundimas
Advokatų garbės teismo sprendimai gali
būti apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 14 dienų nuo sprendimo nuorašo
įteikimo dienos.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
SUSITARIMAS
DĖL TEISINĖS PAGALBOS
42 straipsnis. Kliento ir advokato
susitarimas
1. Advokatą pasirenka klientas, o
įstatyme numatytais atvejais paskiria teismas, tardytojas, prokuroras.
2. Dėl teisinės pagalbos gali būti
susitariama su keliais advokatais.
3. Klientas su advokatu ar advokatais
dėl teisinės pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.
43 straipsnis. Advokato įgalinimų
įforminimas
1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą
ar paskyrimą, advokatas pateikia orderį ar sutartį.
2. Advokato orderio turinį ir formą
tvirtina Lietuvos advokatų taryba, o jo užpildymo ir pateikimo taisykles
ADVOKATŲ
SAVIVALDA
51 straipsnis. Advokatų susirinkimas
(konferencija)
1. Lietuvos advokatūros veiklai aptarti
bei organizuoti advokatai kasmet renkasi į visuotinį Lietuvos Respublikos
advokatų susirinkimą (konferenciją).
2. Sprendimą sukviesti advokatų
susirinkimą (konferenciją) priima Lietuvos advokatų taryba.
3. Advokatų susirinkimas (konferencija)
turi būti sukviestas, kai to reikalauja daugiau nei pusė į Praktikuojančių
advokatų sąrašą įrašytų advokatų.
4. Advokatų susirinkimo (konferencijos)
dalyvių skaičių, atstovavimo principus ir išrinkimo tvarką nustato Lietuvos
advokatūros statutas.
52
straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos
rinkimas
1. Advokatūros veiklai organizuoti ir
koordinuoti visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas
(konferencija) 3 metams renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką
ir revizijos komisiją.
2. Lietuvos advokatų taryba turi
juridinio asmens teises.
3. Lietuvos advokatų tarybos nariais
renkami advokatai, turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.
4. Revizijos komisijos nariais renkami
advokatai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.
52 straipsnis.
Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos rinkimas
1. Advokatūros veiklai organizuoti ir koordinuoti
visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) 3 metams
renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką ir revizijos komisiją.
2. Lietuvos advokatų taryba turi juridinio asmens
teises.
3. Lietuvos advokatų tarybos nariais renkami advokatai,
turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.
4. Revizijos komisijos nariais renkami advokatai,
turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.
53 straipsnis. Kadencijų skaičius
1. Tas pats asmuo Lietuvos advokatų
tarybos, revizijos komisijos ar Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas
ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti
tik vienos iš advokatų savivaldos institucijų nariu.
54 straipsnis. Advokatų susirinkimo
(konferencijos) teisės
Advokatų susirinkimas (konferencija):
1) nustato Lietuvos advokatų tarybos bei
revizijos komisijos narių skaičių;
2) slaptu balsavimu renka Lietuvos
advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės
teismo 3 narius;
3) tvirtina metinę Lietuvos advokatų
tarybos apyskaitą ir sąmatą;
4) nustato Lietuvos advokatų tarybos
darbuotojų etatus ir jų skaičių;
5) nustato advokatams privalomas
pinigines įmokas, skirtas bendriems advokatūros reikalams;
6) steigia pinigų fondus stipendijoms,
pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams;
7) sprendžia nekilnojamojo turto įgijimo
ir perleidimo klausimus;
8) sprendžia kitus advokatų profesinės
veiklos klausimus;
9) priima Lietuvos advokatūros statutą,
kurį tvirtina teisingumo ministras, ir patvirtina Advokatų profesinės etikos
kodeksą.
55 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos
ir jos pirmininko teisės
1. Lietuvos advokatų taryba:
1) renka iš savo narių tarybos
pirmininko pavaduotoją;
2) steigia ir registruoja advokatų
kontoras;
3) sprendžia profesinius ir turtinius
ginčus tarp advokatų, jeigu yra bent vienas prašymas;
4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje
anksčiau jos paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo
pareigų;
5) sudaro ir pateikia advokatų
susirinkimui (konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;
6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos
advokatūros turtą;
7) nustato tarybos darbuotojų
atlyginimus;
8) vykdo kitas šio įstatymo ir Lietuvos
advokatūros statuto nustatytas pareigas.
2. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas
atstovauja Lietuvos Respublikos advokatūrai, Lietuvos advokatų tarybos vardu
susirašinėja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis,
visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis.
56 straipsnis. Revizijos komisijos
teisės
1. Advokatų susirinkimo (konferencijos)
išrinkta revizijos komisija:
1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos
finansinę veiklą;
2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami
skundai ir prašymai dėl Lietuvos advokatų tarybos, advokatų kontorų finansinės
veiklos.
2. Revizijos komisijos darbo tvarką
nustato Lietuvos advokatūros statutas.
44 straipsnis. Užmokestis už advokato
teikiamą teisinę pagalbą
1. Advokatui už teisinės pagalbos
teikimą klientai moka užmokestį. Dėl užmokesčio dydžio klientas ir advokatas
susitaria raštu Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka.
2. Draudžiama dėl advokato užmokesčio
susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties.
3. Nustatant užmokesčio dydį, turi būti
atsižvelgta į bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento
finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Teisingumo ministras kartu su
Lietuvos advokatų tarybos pirmininku tvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio
dydžio ir apskaičiavimo tvarkos.
45 straipsnis. Advokato išlaidų
apmokėjimas
1. Advokato darbas ir su profesine
veikla susijusios išlaidos apmokamos iš užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą
ir lėšų, gautų už valstybinį advokatų darbo apmokėjimą.
2. Ginčus dėl užmokesčio už teikiamą
teisinę pagalbą dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba. Jos sprendimas gali
būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
46 straipsnis. Valstybinis advokato
darbo apmokėjimas
1. Advokato, teikiančio teisinę pagalbą
baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, darbą
apmoka Teisingumo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Valstybinio advokato darbo apmokėjimo
dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
3. Advokatas moka mokesčius valstybei
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS
DEVINTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
47 straipsnis. Pagrindai advokato
drausmės bylai iškelti
1. Advokatui, advokato padėjėjui už šio
įstatymo, Lietuvos advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso
reikalavimų bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.
2. Sprendimą iškelti drausmės bylą
priima Lietuvos advokatų taryba arba teisingumo ministras.
48 straipsnis. Advokatų garbės teismas
1. Advokatų drausmės bylą Lietuvos
advokatūros statuto nustatyta tvarka nagrinėja Advokatų garbės teismas, kurį
sudaro 5 nariai.
2. Advokatų garbės teismas iš advokatų,
turinčių ne mažesnį kaip 7 metų advokato darbo stažą, sudaromas šia tvarka:
1) 3 narius iš advokatų renka visuotinis
advokatų susirinkimas (konferencija);
2) 2 narius iš advokatų skiria
teisingumo ministras.
3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų
laikas - 3 metai.
4. Advokatų garbės teismas gali
nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent 3 jo nariai.
5. Susirinkę į pirmą posėdį garbės
teismo nariai renka jo pirmininką ir sekretorių.
6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai
yra protokoluojami.
49 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys
Advokatui už pažeidimus, išvardytus šio
įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, Advokatų garbės teismas gali skirti šias
nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) papeikimą, viešai apie tai
paskelbiant;
4) uždrausti profesinę veiklą iki 1
metų;
5) išbraukti iš Praktikuojančių advokatų
sąrašo ir inicijuoti sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą.
50 straipsnis. Advokatų garbės teismo
sprendimų apskundimas
Advokatų garbės teismo sprendimai gali
būti apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 14 dienų nuo sprendimo nuorašo
įteikimo dienos.
AŠTUNTASIS
ADVOKATŲ
TARYBOS LĖŠOS
57 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos
lėšos
Lietuvos advokatų tarybos lėšos
sudaromos iš advokatų privalomų piniginių įmokų, kurias advokatai sumoka iš
užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATŲ
SAVIVALDA
51 straipsnis. Advokatų susirinkimas
(konferencija)
1. Lietuvos advokatūros veiklai aptarti
bei organizuoti advokatai kasmet renkasi į visuotinį Lietuvos Respublikos
advokatų susirinkimą (konferenciją).
2. Sprendimą sukviesti advokatų
susirinkimą (konferenciją) priima Lietuvos advokatų taryba.
3. Advokatų susirinkimas (konferencija)
turi būti sukviestas, kai to reikalauja daugiau nei pusė į Praktikuojančių
advokatų sąrašą įrašytų advokatų.
4. Advokatų susirinkimo (konferencijos)
dalyvių skaičių, atstovavimo principus ir išrinkimo tvarką nustato Lietuvos
advokatūros statutas.
52
straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos
rinkimas
1. Advokatūros veiklai organizuoti ir
koordinuoti visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas
(konferencija) 3 metams renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką
ir revizijos komisiją.
2. Lietuvos advokatų taryba turi
juridinio asmens teises.
3. Lietuvos advokatų tarybos nariais
renkami advokatai, turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.
4. Revizijos komisijos nariais renkami
advokatai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.
52 straipsnis.
Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos rinkimas
1. Advokatūros veiklai organizuoti ir koordinuoti
visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) 3 metams
renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką ir revizijos komisiją.
2. Lietuvos advokatų taryba turi juridinio asmens
teises.
3. Lietuvos advokatų tarybos nariais renkami advokatai,
turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.
4. Revizijos komisijos nariais renkami advokatai,
turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.
53 straipsnis. Kadencijų skaičius
1. Tas pats asmuo Lietuvos advokatų
tarybos, revizijos komisijos ar Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas
ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti
tik vienos iš advokatų savivaldos institucijų nariu.
54 straipsnis. Advokatų susirinkimo
(konferencijos) teisės
Advokatų susirinkimas (konferencija):
1) nustato Lietuvos advokatų tarybos bei
revizijos komisijos narių skaičių;
2) slaptu balsavimu renka Lietuvos
advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės
teismo 3 narius;
3) tvirtina metinę Lietuvos advokatų
tarybos apyskaitą ir sąmatą;
4) nustato Lietuvos advokatų tarybos
darbuotojų etatus ir jų skaičių;
5) nustato advokatams privalomas
pinigines įmokas, skirtas bendriems advokatūros reikalams;
6) steigia pinigų fondus stipendijoms,
pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams;
7) sprendžia nekilnojamojo turto įgijimo
ir perleidimo klausimus;
8) sprendžia kitus advokatų profesinės
veiklos klausimus;
9) priima Lietuvos advokatūros statutą,
kurį tvirtina teisingumo ministras, ir patvirtina Advokatų profesinės etikos
kodeksą.
55 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos
ir jos pirmininko teisės
1. Lietuvos advokatų taryba:
1) renka iš savo narių tarybos pirmininko
pavaduotoją;
2) steigia ir registruoja advokatų
kontoras;
3) sprendžia profesinius ir turtinius
ginčus tarp advokatų, jeigu yra bent vienas prašymas;
4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje
anksčiau jos paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo
pareigų;
5) sudaro ir pateikia advokatų
susirinkimui (konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;
6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos
advokatūros turtą;
7) nustato tarybos darbuotojų
atlyginimus;
8) vykdo kitas šio įstatymo ir Lietuvos
advokatūros statuto nustatytas pareigas.
2. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas
atstovauja Lietuvos Respublikos advokatūrai, Lietuvos advokatų tarybos vardu
susirašinėja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis,
visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis.
56 straipsnis. Revizijos komisijos
teisės
1. Advokatų susirinkimo (konferencijos)
išrinkta revizijos komisija:
1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos
finansinę veiklą;
2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami
skundai ir prašymai dėl Lietuvos advokatų tarybos, advokatų kontorų finansinės
veiklos.
2. Revizijos komisijos darbo tvarką
nustato Lietuvos advokatūros statutas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATŲ
TARYBOS LĖŠOS
57 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos
lėšos
Lietuvos advokatų tarybos lėšos sudaromos
iš advokatų privalomų piniginių įmokų, kurias advokatai sumoka iš užmokesčio už
suteiktą teisinę pagalbą.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
1999-11-18
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 55 más
1999-06-15
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 56, 42, 24 y 7 más
1999-02-09
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą