Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. lapkričio 8 d. Nr. I-636

Vilnius

I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1967, Nr. 36-349; 1968, Nr. 9-64; 1972, Nr. 21-161; 1973, Nr. 31-275; 1975, Nr. 9-72; 1977, Nr. 30-396; 1981, Nr. 16-183, Nr. 21-268, Nr. 28-331; 1982, Nr. 12-100, Nr. 14-128; 1983, Nr. 18-198; 1984, Nr. 34-390; 1985, Nr. 7-61, Nr. 8-73; 1986, Nr. 4-32, Nr. 36-379; 1987, Nr. 36-429; 1988, Nr. 4-29, Nr. 17-160; 1989, Nr. 27-330; 1991, Nr. 33-891; 1993, Nr. 6-113, Nr. 54-1051, Nr. 62-1168; 1994, Nr. 51-949, Nr. 58-1131, 1134):

„1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai

Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos Respublikos teismuose nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš konstitucinių, administracinių teisinių santykių, bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Jeigu yra šio kodekso normų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų prieštaravimas, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis.“

„5 straipsnis. Civilinės bylos iškėlimas teisme

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą:

1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą;

2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų pareiškimą – tais atvejais, kada pagal įstatymus jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Ieškininės teisenos bylose paduodami ieškininiai pareiškimai, bylose, kylančiose iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių – skundai, o ypatingosios teisenos bylose – pareiškimai, prašymai, skundai.

6 straipsnis.         Teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.“

„8 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies.

Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar fizinių asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.

Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisėją ar teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą ir draudžiami.

Kai kišamasi į teisingumą vykdančių teismo ar teisėjo veiklą, teismas ar teisėjas turi reaguoti įstatymų nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Proceso kalba

Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba.

Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti teismo veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja kalba ar kalba, kurią jie moka.

Už vertėjo paslaugas atlyginama iš valstybės biudžeto.

10 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį.

Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, ekspertai bei vertėjai.

Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis visada paskelbiama viešai.

Į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.“

„101 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme

Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones.

Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms įgyvendinti gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti.

Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones.

Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.“

„11 straipsnis. Bylų sprendimas pagal galiojančius įstatymus

Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Teismas, vadovaudamasis įstatymais, taiko užsienio valstybių teisės normas.

Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

Nustatęs, kad teisės aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar kitam Lietuvos Respublikos Seimo aktui, Respublikos Prezidento aktui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu aktu vadovautis. Apie tokį aktą teismas atskirąja nutartimi turi pranešti institucijai ar pareigūnui, kurie pagal įstatymus kontroliuoja aktą priėmusios institucijos ar pareigūno veiklą.

Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais Lietuvos Respublikos įstatymų pradmenimis ir jų prasme.

Jeigu įstatymas ar ginčo šalių susitarimas numato, kad spręsti tam tikrus klausimus palikta teismui, teismas privalo šiuos klausimus spręsti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

12 straipsnis. Teismų praktikos vienodumo formavimas

Vienodą teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Teismai, taikydami įstatymus, turi atsižvelgti į Teisėjų senato aprobuotus teismų sprendimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiamą Teisėjų senato aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką.

13 straipsnis. Rungimosi principas teismo procese

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.“

„Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

„15 straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims

Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises.

16 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose teisėjas civilines bylas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu.

Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio kodekso 1361 straipsnyje nurodytąsias, nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apygardos teismo vardu. Kitas civilines bylas apygardų teismuose, o Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – ir dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija.“

1) pirmosios dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Nušalinimo ir nusišalinimo klausimus teismas sprendžia pasitarimų kambaryje.“;

2) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ar liaudies tarėjų“;

3) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu nušalinimas pareikštas dviems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai, ar teisėjui, kuris bylas nagrinėja vienas, nušalinimo klausimą sprendžia visos sudėties bylą nagrinėjantis teismas balsų dauguma arba nagrinėjantis bylą teisėjas.“;

4) ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „prokuroro, visuomeninės organizacijos ar darbo kolektyvo atstovo“.

„24 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės

Kai nušalintas ar nusišalino apylinkės teismo teisėjas, byla nagrinėjama tame pačiame teisme pirmininkaujant kitam teisėjui. Kai teisėjo pakeisti negalima, byla nusiunčiama apygardos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą apylinkės teismą.

Kai nušalinamas ar nusišalino apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jis pakeičiamas kitu teisėju. Kai nusišalino ar nušalinama visa kolegija, bylą nagrinėja to paties teismo kiti teisėjai.

25 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

Teisėjo dalyvavimas kolegijoje, kuri iškėlė kasacinę bylą, netrukdo jam dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasacinės instancijos teisme.“

„Teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių, ir bylos, kylančios iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių.

Teismams taip pat žinybingos bylos, numatytos šio kodekso 270 straipsnyje.“

„29 straipsnis. Teisminio žinybingumo prioritetas

Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, o kiti – ne teismo institucijoms, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo žinybingumo, ginčas nagrinėjamas teisme.“

„30 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, taip pat prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir

organizacijos bei atskiri fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio kodekso 55 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Prie dalyvaujančių byloje asmenų taip pat priskiriami pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, valstybinio valdymo institucijos, pareigūnai, įmonės, įstaigos, organizacijos šio kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose.“

„32 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas

Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tiek turinčioms juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčioms.“

„34 straipsnis. Šalys

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai asmenys, taip pat įmonės, įstaigos, organizacijos, tiek turinčios juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčios.

Asmeniui, kurio interesais byla pradėta pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fizinio asmens pareiškimą tais atvejais, kada pagal įstatymus kreipiamasi į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja byloje kaip ieškovas.“

„Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.“

„Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jo tarnybinę padėtį ar įgalinimus.“

1) 2, 3, 5 ir 7 punktus išdėstyti taip:

„2) įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojai – tų įmonių, įstaigų, organizacijų bylose;

3) profesinių sąjungų įgaliotiniai – savo narių bylose;“

„5) valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurioms įstatymai suteikia teisę ginti valstybės ir kitų asmenų teises ir interesus, įgaliotiniai;“

„7) kiti asmenys, pateikę įgaliotojo valią patvirtinančius dokumentus;“;

2) įrašyti antrąją dalį:

„Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu arba kai atstovas pagal įstatymus negali būti atstovu.“

„Advokato arba advokato padėjėjo įgalinimai ir jų apimtis patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderyje.

Šio kodekso 48 straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose nurodyti atstovo įgalinimai gali būti išreiškiami teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas.“

„Atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai, jų padėjėjai, kurie pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą savo noru sustabdė profesinę veiklą, kuriems uždrausta profesinė veikla už šios veiklos pažeidimus arba kai jie išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.“

„55 straipsnis. Prokuroro, valstybinio valdymo

institucijų, įmonių, įstaigų ir

organizacijų, fizinių asmenų, ginančių

valstybės ir kitų asmenų teises,

dalyvavimas procese

Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.“

„56 straipsnis.     Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų, ginančių valstybės ir kitų asmenų teises, procesinės teisės

Prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus baigti bylą taikos sutartimi.“

„Įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, kino juostos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.“

„62 straipsnis. Nuosprendžio privalomumas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių.“

„3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu.“

„101 straipsnis. Teismo išlaidos

Teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

102 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio

Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami:

1) ieškovai – bylose dėl grąžinimo į darbą, dėl atlyginimo už darbą išieškojimo ir kitų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių;

2) ieškovai ir pareiškėjai – bylose dėl alimentų išieškojimo;

3) ieškovai – už ieškinius dėl žalos, padarytos juos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat netekus maitintojo (jam mirus), atlyginimo;

4) ieškovai – už ieškinius dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo;

5) valstybinio socialinio draudimo įstaigos – už ieškinius dėl permokėtų pašalpų ir pensijų išieškojimo, taip pat socialinio draudimo įmokų išieškojimo iš nevalstybinių įmonių, įstaigų bei organizacijų ir už regresinius ieškinius dėl pensijų ir pašalpų, mokamų nukentėjusiajam, išieškojimo iš kaltų asmenų;

6) policija – už pareiškimus dėl skolininko paieškos išlaidų išieškojimo;

7) valstybinės mokesčių inspekcijos – už pareiškimus dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose;

8) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas – už ieškinius dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės biudžetą;

9) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios organizacijos – už pareiškimus dėl nuostolių, padarytų teršiant aplinką, visų rūšių gyvūnijai ir augalijai, įskaitant mišką bei kraštovaizdį, be leidimų ir neracionaliai naudojant gamtos išteklius, išieškojimo;

10) prokurorai ir jų pavaduotojai, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų susivienijimai, fiziniai asmenys – už įstatymų nustatytais atvejais teismui pateikiamus pareiškimus dėl valstybės ir kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;

11) šalys – ginčuose, susijusiuose su žalos, padarytos asmeniui neteisėtai jį nuteisus, ištrėmus, patraukus baudžiamojon atsakomybėn, suėmus kardomosios priemonės taikymo tvarka, paskyrus jam areštą ar pataisos darbus kaip administracinę nuobaudą, atlyginimu;

12) šalys – už apeliacinius skundus santuokos nutraukimo bylose, išskyrus sprendimo dalį dėl turto padalijimo, o atsakovai – dėl alimentų išieškojimo;

13) asmenys, pagal įstatymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, – už apeliacinius ir kasacinius skundus;

14) šalys – už atskiruosius skundus;

15) kainų ir kontrolės institucijos – už ieškinius dėl neteisėtai (pažeidus kainodaros tvarką) gautų pajamų;

16) savivaldybės – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo į biudžetą;

17) Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija – už ieškinius dėl žalos atlyginimo už istorijos ir kultūros paminklų žalojimą ar naikinimą;

18) šalys – už ieškinius dėl prarasto turto dėl politinių represijų;

19) butų fondą eksploatuojančios savivaldybių ir kitos valstybinį butų fondą valdančios organizacijos – už pareiškimus išieškant buto nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas įsiskolinimą;

20) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkytojas, įgaliotos vidaus reikalų įstaigos – bylose dėl baudų už pasikeitusių įmonės registravimo duomenų ir dokumentų nepateikimą skyrimo, už įmonių dokumentų įforminimo pažeidimus bei bylose dėl įregistruotos, bet neveikiančios įmonės likvidavimo;

21) Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Finansų ministerija, savivaldybių tarybos ir jų padaliniai – bylose, kai jie gina valstybės, Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių interesus;

22) miškų urėdijos, nacionaliniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos miško pažaidomis visuose Lietuvos Respublikos miškuose, bei žalos medžioklės ūkiui išieškojimo;

23) nacionaliniai ir regioniniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos gamtos ir kultūros objektams, išieškojimo;

24) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – už ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus;

25) muitinės įstaigos – bylose dėl muitų ir kitų muitinės kompetencijai priskirtų įmokų į valstybės biudžetą išieškojimo ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose;

26) Seimo kontrolieriai – už ieškinius, kai siūlo atleisti iš pareigų pareigūnus;

27) Vyriausybės atstovai už skundus teismams dėl savivaldybių aktų ir pareigūnų veiksmų.

Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio.“

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„104 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „valstybiniu“ įrašyti žodį „žyminiu“;

3) antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip:

„Už apeliacinius skundus dėl teismo sprendimų mokami žyminiai mokesčiai 50 procentų tarifo, apmokėtino paduodant ieškininį pareiškimą (pareiškimą ar skundą ypatingosios teisenos bylose), o turtiniuose ginčuose – apskaičiuoto pagal ginčijamą sumą.

Už kasacinius skundus žyminis mokestis imamas:

1) bylose, kurios nebuvo nagrinėjamos apeliacine tvarka, – tokio pat dydžio kaip ir už apeliacinius skundus;

2) bylose, kurios buvo nagrinėjamos apeliacine tvarka, taip pat už kasacinius skundus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – pusė sumos, nurodytos šio straipsnio antrojoje dalyje, o turtiniuose ginčuose – apskaičiuotos pagal ginčijamą sumą.“;

4) po trečiosios dalies įrašyti tokią dalį:

„Teismai teismo išlaidų ir sprendimų vykdymo bei teismo baudų tarifus indeksuoja, taikydami ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu šis didesnis negu 1.1.“;

5) ketvirtąją dalį laikyti penktąja dalimi ir joje vietoj žodžio „valstybinis“ įrašyti žodį „žyminis“.

„9) bylose dėl nuosavybės teisių į pastatus – pagal pastato vertę, bet ne mažiau kaip pagal inventorizacinį jo įkainojimą;“.

„107 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas

Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami:

1) kai sumokėta daugiau mokesčio negu reikia pagal įstatymą;

2) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, prašymą bei skundą arba jie grąžinami be sprendimo;

3) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

4) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo.

Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.“

1) ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „valstybiniam“, „kasacinius ir priežiūrinius“ įrašyti atitinkamai žodžius „žyminiam“, „apeliacinius ir kasacinius“;

2) penktąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia teismo išlaidų paskirstymą.“

1) pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „Teisminių“, „Teismines“ įrašyti žodžius „Teismo“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų pareigūnams“ įrašyti žodžius „įmonių, įstaigų, organizacijų pareigūnams“.

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „Civilinės bylos teisminiam nagrinėjimui turi būti paruoštos“ įrašyti žodžius „Pasiruošimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui turi būti baigtas“;

2) antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „nuo bylų paruošimo teisminiam nagrinėjimui pabaigimo dienos“ įrašyti žodžius „nuo pasiruošimo civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui baigimo dienos“.

„Jeigu atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta nežinoma arba tapo nežinoma kito dalyvaujančio byloje asmens gyvenamoji ar darbo vieta, teismas dalyvaujančių byloje asmenų (asmens) prašymu ir sąskaita gali paskelbti vietiniame laikraštyje apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Skelbimas turi būti išspausdintas ne vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.“

„Kartu su šaukimu teisėjas nusiunčia atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašą, o reikiamais atvejais – pridėtų prie pareiškimo dokumentų nuorašus ir nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į ieškinį ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje ieškovų. Atsiliepime atsakovas nurodo, ar sutinka, ar ne su pareikštu ieškiniu, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Jeigu atsakovas per teisėjo nustatytą terminą raštu nepateikia savo atsiliepimo į ieškinį, nepraneša apie tai, kad neatvyks, ir neatvyksta į teismo posėdį, teismas nagrinėja bylą jam nedalyvaujant. Jei yra laiko, teisėjas nusiunčia ieškovui gautą atsakovo rašytinio atsiliepimo į ieškinį nuorašą.“

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinei įmonei, įstaigai, organizacijai, kolūkiui, kitokiai kooperatinei organizacijai, jų susivienijimui, kitai visuomeninei organizacijai“ įrašyti žodžius „įmonei, įstaigai, organizacijai“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“ įrašyti žodžius „apylinkės (valsčiaus) viršaičiui“, o trečiojoje dalyje vietoj žodžių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ – žodžius „apylinkės (valsčiaus) viršaitis“.

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „miliciją“ įrašyti žodį „policiją“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta kitų kategorijų bylose, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.“

„135 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apylinkės teismui

Žinybingas teismams civilines bylas nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 136, 1361 ir 1362 straipsniuose.

136 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams

Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

1) kurių šalys yra juridiniai asmenys, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 1362 straipsnyje;

2) Seimo kontrolierių siūlymus atleisti iš pareigų valstybės ir savivaldybės pareigūnus, išskyrus teisėjus, dėl jų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo;

3) pagal savivaldybių tarybų ieškinius dėl jų teisių pažeidimo;

4) kurių viena iš šalių yra užsienio valstybė, užsienio valstybės juridiniai asmenys;

5) dėl žalos, nuostolio ar kitų turtinių reikalavimų užsienio valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims, jei jos teismingos Lietuvos Respublikos teismams;

6) dėl įmonių bankroto;

7) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus turi nagrinėti apygardos teismai kaip pirmoji instancija.“

„1361 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui

Tik Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, trijų teisėjų kolegija nagrinėja civilines bylas:

1) pagal skundus dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams;

2) pagal iniciatyvinės grupės skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo atmesti reikalavimą paskelbti referendumą;

3) pagal politinių partijų, kitų politinių ar visuomeninių organizacijų įgaliotinių skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl miestų,

rajonų referendumų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos;

4) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimo atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus asmeniui, iškeltam ar išsikėlusiam kandidatu į Respublikos Prezidentus;

5) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos atsisakymo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus;

6) dėl išradimų patentavimo ir naudojimo, nurodytus Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

7) pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, taip pat pagal Lietuvos Respublikos piliečių prašymus įvaikinti užsienio valstybės pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje;

8) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, kandidatų į Seimo narius, jų įgaliotinių bei stebėtojų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, renkant Lietuvos Respublikos Seimą;

9) pagal skundus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo;

10) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos;

11) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui;

12) pagal politinių partijų, politinių ar visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų komisijos, rinkimų į savivaldybių tarybas stebėtojų ir rinkėjų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, kurie priimti iki balsavimo pabaigos;

13) pagal rinkimuose į savivaldybių tarybas dalyvavusios kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba dėl neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo;

14) dėl Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatyme numatytų ginčų:

dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų atsisakyti įregistruoti ženklą ir išduoti ženklo liudijimą,

dėl ženklo registracijos ir išduoto liudijimo pripažinti negaliojančiu,

dėl ženklo registracijos panaikinimo,

dėl ženklo savininko teisių gynimo;

15) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti tik Vilniaus apygardos teismas, taip pat bylas, kurios iki Teismų įstatymo įsigaliojimo buvo teismingos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vilniaus apygardos teismas yra apeliacinė instancija ir kasacinė instancija Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimams.

1362 straipsnis. Bylos, teismingos Lietuvos Respublikos ūkiniam teismui

Lietuvos Respublikos ūkinis teismas nagrinėja civilines bylas dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų ginčų, kylančių iš ūkinės komercinės veiklos.

Šis teismas taip pat gali nagrinėti ginčus, kurių viena šalis yra užsienio juridinis asmuo, jei yra Lietuvos Respublikos susitarimas su užsienio valstybe dėl teisinio bendradarbiavimo ir užsienio valstybės bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys sutinka.“

„Ieškiniai dėl nuosavybės teisių į žemę, pastatus ar kitą nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi žeme, pastatais ar kitu nekilnojamuoju turtu, dėl turto arešto panaikinimo teismingi turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.“

„Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, išskyrus antrosios dalies 5 punkte nurodytąjį, byla iš vieno teismo kitam teismui perduodama tada, kai įsiteisėja tuo klausimu priimta teismo nutartis.“

„145 straipsnis. Bylos perdavimas užsienio valstybės teismui

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.“

1) antrojoje dalyje po 3 punkto įrašyti tokį 4 punktą:

„4) kitų dalyvaujančių byloje asmenų, kurių teisės ir pareigos susijusios su ieškovo reikalavimu, pavadinimas, gyvenamoji vieta arba, jei tai yra juridiniai asmenys, jų organo buvimo vieta;“;

2) antrosios dalies 4, 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7 ir 8 punktais;

3) ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios, o penktąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi.

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„148 straipsnis. Ieškininio pareiškimo priedai“;

2) įrašyti tokią pirmąją dalį:

„Prie ieškininio pareiškimo turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.“;

3) pirmąją dalį laikyti antrąja dalimi.

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Civilinės bylos pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas nutartį.“;

2) antrosios dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) jeigu pareiškimas nežinybingas teismams;“;

3) antrosios dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios, o 6, 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 5, 6, 7 ir 8 punktais;

4) trečiosios dalies paskutiniajame sakinyje po žodžio „nuorašas“ įrašyti žodžius „ne vėliau kaip per tris dienas“;

5) ketvirtojoje dalyje vietoj skaičių ir žodžio „7, 8 ir 9“ įrašyti skaičius ir žodį „6, 7 ir 8“;

6) penktojoje dalyje išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

„151 straipsnis. Pareiškimo trūkumų šalinimas

Jeigu ieškininis pareiškimas neatitinka šio kodekso 146 ir 148 straipsnių reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, arba neįmokėtos sumos, nurodytos šio kodekso 110 straipsnyje, teisėjas priima nutartį ir nustato ieškovui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu ieškovas pagal teisėjo nurodymus ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus mokesčius, pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas ieškovui.

Dėl teisėjo nutarties grąžinti pareiškimą gali būti duodamas atskirasis skundas.“

„164 straipsnis. Pasiruošimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui

Priėmęs pareiškimą, teisėjas:

1) reikiamais atvejais įpareigoja ieškovą pateikti įrodymus, nurodydamas įpareigojimo įvykdymo terminus;

2) ieškovo prašymu išreikalauja įrodymus, kurių ieškovas negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;

3) išsiunčia atsakovui pareiškimo nuorašą ir nustato terminą, per kurį atsakovas privalo raštu pateikti teismui atsiliepimą;

4) nusprendžia dėl ekspertizės darymo;

5) neatidėliotinais atvejais, ieškovo prašomas, pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims, padaro vietos apžiūrą;

6) atlieka kitus veiksmus, kurie, jo manymu, reikalingi pasiruošiant nagrinėti bylą.

165 straipsnis.     Nutarčių, reikalingų pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, priėmimas

Nutartis, reikalingas pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, teisėjas priima nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims.

166 straipsnis. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Laikydamas, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti, teisėjas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Nutartyje nurodoma:

1) posėdžio laikas ir vieta;

2) pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;

3) pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus, vertėjus ir kitus asmenis;

4) pavedimas išsiųsti atsakovams ar tretiesiems asmenims pareiškimo nuorašus ir kitus dokumentus;

5) duoda kitus pavedimus, užtikrinančius, kad byla būtų išnagrinėta laiku.

Reikiamais atvejais teisėjas nutaria įtraukti į bylą asmenis, nurodytus šio kodekso 55 straipsnio antrojoje dalyje, išvadai duoti ir užtikrina, kad jiems apie tai būtų pranešta ir būtų nusiųsti pareiškimo ir kitų dokumentų nuorašai.“

„Teismo posėdžio pertraukos metu teisėjas gali spręsti klausimus, susijusius su baudžiamojo proceso įstatymų numatytomis prievartos priemonėmis, ir spręsti kitus klausimus, nesusijusius su bylos nagrinėjimu.“

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Apylinkės teismo posėdyje pirmininkauja šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar teisėjas. Apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdžiuose pirmininkauja atitinkamai apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas kitas teisėjas.“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „visa teismo sudėtis“ įrašyti žodį „teismas“.

1) trečiąją dalį pripažinti netekusia galios, o ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dalimis;

2) penktojoje dalyje vietoj žodžių „ketvirtojoje ir penktojoje“ įrašyti žodžius „trečiojoje ir ketvirtojoje“.

„Vertėjas įspėjamas, kad už žinomai neteisingą išvertimą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to iš vertėjo paimamas rašytinis pasižadėjimas.“

„179 straipsnis. Eksperto įspėjimas

Posėdžio pirmininkas išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja, kad už žinomai melagingos išvados davimą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to iš eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas.“

„Bylos nagrinėjimą atidėjus, naujas jos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių. Jeigu šalys pageidauja, naujas bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus byla buvo atidėta.“

„198 straipsnis.   Asmeninio piliečių susirašinėjimo, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo duomenų paskelbimas

Asmeninis piliečių susirašinėjimas, telegrafo pranešimai ir kitokio asmeninio susižinojimo duomenys viešame teismo posėdyje gali būti paskelbti tik sutikus asmenims, kurių susižinojimas tai yra. Priešingu atveju tokių susižinojimų duomenys paskelbiami ir ištiriami neviešame teismo posėdyje.“

„Jeigu teismas padaro išvadą, kad dokumentas suklastotas, jis nelaiko to dokumento įrodymu ir reikiamais atvejais iškelia baudžiamąją bylą.“

„2031 straipsnis. Nuotraukų, kino juostų, vaizdo ir garso įrašų tyrimas

Nuotraukos, kino juostos, vaizdo bei garso įrašai apžiūrimi, peržiūrimi ar perklausomi. Asmenys, kuriems parodyti ar paskelbti paminėti įrodymai, gali duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar išgirstas aplinkybes. Visa tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą.“

1) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Prokuroras, valstybinio valdymo institucijų įgaliotiniai ar fiziniai asmenys, kurie kreipėsi į teismą šio kodekso 55 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, pasisako teisminiuose ginčuose pirmieji.“;

2) penktojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinio valdymo organų“ įrašyti žodžius „valstybinio valdymo institucijų“;

3) šeštąją dalį pripažinti netekusia galios.

„213 straipsnis. Sprendimo ar nutarties paskelbimas

Pasitarimų kambaryje teismas priima sprendimą arba nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas ar kolegijos teisėjas paskelbia sprendimą ar nutartį.

Visi esantieji posėdžio salėje sprendimą išklauso stovėdami.

Paskelbus sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti pareiškimą nenagrinėtą, posėdžio pirmininkas išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jo apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.“

1) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu byla, kurioje yra atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka, tai, sprendimui įsiteisėjus, byla su atskirąja teisėjo nuomone nusiunčiama kasacinės instancijos teismui, kuris nusprendžia dėl kasacinės bylos iškėlimo.“;

2) ketvirtąją dalį pripažinti netekusia galios.

1) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Papildomasis sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.“;

2) penktojoje dalyje išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Apylinkės ir apygardos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o naujas apeliacinio teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo priėmimo dienos.“;

2) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu bylą pradėjo šio kodekso 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodyti asmenys, tai įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas asmeniui, kurio interesais buvo pradėta byla.“

„235 straipsnis. Skubiai vykdytini sprendimai

Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus:

1) dėl alimentų priteisimo;

2) dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

3) dėl neteisėtai atleisto iš darbo ar perkelto į kitą darbą darbuotojo grąžinimo į darbą;

4) dėl savalaikiškai iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo.“

1) 3 punktą išdėstyti taip:

„3) kai ieškovas ar atsakovas yra veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;“;

2) įrašyti 5 punktą:

„5) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. Šiuo atveju sustabdytoji byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, kuris gali ją atnaujinti ir prijungti prie bankroto bylos.“

1) pirmosios dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) kada teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją;“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“

„2) šio kodekso 239 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs būti veikiančiame ginkluotųjų pajėgų dalinyje;“

„4) šio kodekso 240 straipsnyje numatytais atvejais – atitinkamai iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą, iki šalis baigs tarnybinę komandiruotę, iki šalis pasveiks, iki bus surastas atsakovas ar iki bus atlikta ekspertizė.“

1) 1 punktą išdėstyti taip:

„1) jeigu byla nežinybinga teismui;“;

2) 6 punktą pripažinti netekusiu galios, o 7 ir 8 punktus laikyti atitinkamai 6 ir 7 punktais.

„250 straipsnis. Teismo atskirosios nutartys

Jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, įmonės, įstaigos, organizacijos bei piliečiai pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją valdžios ar valdymo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams informuodamas apie tai.“

1) 3 punktą išdėstyti taip:

„3) teismo, nagrinėjančio bylą ar atliekančio atskirąjį procesinį veiksmą, pavadinimas, teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų bei vertėjų vardai ir pavardės;“;

2) 11 punktą pripažinti netekusiu galios, o 12, 13 ir 14 punktus laikyti atitinkamai 11, 12 ir 13 punktais;

3) 11 punkte išbraukti žodžius „ir prokuroro išvada“.

„254 straipsnis. Protokolo rašymas ir jo pasirašymas

Protokolus rašo teismo posėdžių sekretorius pačiame teismo posėdyje arba kai atliekamas atskiras procesinis veiksmas ne posėdyje.

Surašomas atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro veiksmo ne posėdyje protokolas.

Kiekvienas teismo posėdis, jeigu yra galimybių, stenografuojamas ar daromas jo garso įrašas. Stenograma pridedama prie teismo posėdžio protokolo, o garso įrašas laikomas byloje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kad panaudotos šios priemonės, įrašoma protokole.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jie laiko esminėmis bylai. Šis prašymas tenkinamas posėdžio pirmininkui pritarus, o kai byla nagrinėjama kolegialiai – teisėjų kolegijai pritarus.

Protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius, įrašydami pasirašymo datas. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptarti.

255 straipsnis. Pastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo, nurodydami, kas neteisingai įrašyta į protokolą ir siūlymus, kaip turi būti įrašyta.

256 straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas

Pastabas dėl protokolo išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, kai su pastabomis sutinka, raštiškai patvirtina, kad jos yra teisingos.

Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai:

1) kai bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko teisėjų kolegija, pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos teisėjai, o išimtiniais atvejais – du tos kolegijos teisėjai, išklausę pastabas pateikusiųjų nuomonę, jei šie kviesti atvyko.

Atmetant pastabas turi būti priimta motyvuota nutartis;

2) kai bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko vienas teisėjas ir su pastabomis nesutinka, jis pakviečia pateikusiuosius pastabas ir dėl pastabų priima motyvuotą nutartį.

Visos pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.

Pastabos dėl protokolo turi būti išnagrinėtos per tris dienas nuo jų pateikimo dienos.“

„II. BYLŲ, KYLANČIŲ IŠ ADMINISTRACINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, TEISENA

Dvidešimt pirmasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

257 straipsnis.     Teismo nagrinėjamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių

Teismas nagrinėja bylas:

1) pagal skundus dėl rinkimų ir referendumo;

2) pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo;

3) pagal skundus dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises.

Teismas šiame skirsnyje nurodytos teisenos tvarka nagrinėja Vyriausybės atstovo skundus dėl savivaldybių aktų ir pareigūnų veiksmų ir kitas įstatymų priskirtas teismo kompetencijai bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.

258 straipsnis. Bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka

Bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, teismas nagrinėja pagal bendrąsias šio kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šis kodeksas bei kiti įstatymai.

Dvidešimt antrasis skirsnis

SKUNDAI DĖL RINKIMŲ AR DALYVAVIMO REFERENDUME TEISĖS ATSTATYMO

259 straipsnis.     Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo padavimas

Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu arba apylinkės referendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti apylinkės teismui per rinkimų arba Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą atitinkamai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui.

260 straipsnis.     Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo išnagrinėjimo terminai ir tvarka

Skundas dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atstatymo turi būti išnagrinėtas per rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytus terminus.

Skundą nagrinėja teismas, pranešęs pareiškėjui ir apylinkės rinkimų ar referendumo komisijai. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

261 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali realizuoti savo teisės rinkti, dalyvauti referendume, įsiteisėja nuo paskelbimo. Šį sprendimą priėmus, jo nuorašai tuoj pat nusiunčiami apylinkės komisijai ir pareiškėjui.

262 straipsnis. Atsisakymas įregistruoti politinę partiją Seimo rinkimams

Atsisakymas įregistruoti politinę partiją Seimo rinkimams gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris skundą išnagrinėja per tris dienas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Dvidešimt trečiasis skirsnis

SKUNDAI DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ KOMISIJOS AR VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS SPRENDIMŲ

263 straipsnis.     Skundų dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas

Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir terminais gali apskųsti Respublikos Prezidento rinkimų komisijos ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

Skundai paduodami Vilniaus apygardos teismui.

264 straipsnis. Skundų išnagrinėjimo terminai ir tvarka

Skundus dėl atitinkamų rinkimų ar referendumo komisijų sprendimų teismas išnagrinėja rinkimų ir Referendumo įstatymuose numatytais terminais.

Skundą teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti bylą.

265 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimas pagal skundą dėl rinkimų ar referendumo komisijų sprendimų įsiteisėja nuo paskelbimo. Sprendimą priėmus, jo nuorašai tuoj pat nusiunčiami atitinkamai komisijai ir pareiškėjui.

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

SKUNDAI DĖL ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ PASKYRIMO

266 straipsnis.     Teismo nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo

Teismas nagrinėja bylas pagal skundus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo įstatymų numatytais atvejais.

267 straipsnis. Skundo padavimas

Administracinės nuobaudos paskyrimą gali apskųsti asmuo, kuriam ji paskirta, taip pat nukentėjusysis. Skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos skundą padavusio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Įstatymai gali numatyti ir kitokį apskundimo terminą.

Skundas taip pat gali būti siunčiamas apylinkės teismui per instituciją (pareigūną), kuri paskyrė nuobaudą. Ši institucija (pareigūnas), jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris paras skundą kartu su byla nusiunčia apylinkės teismui.

Jeigu apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo prašymu apylinkės teismas gali jį atstatyti.

268 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

Teismas išnagrinėja skundą per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenumato kito bylos išnagrinėjimo termino.

Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama skundą padavusiam asmeniui ir administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui). Šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui skundą išnagrinėti.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina administracinės nuobaudos paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą.

269 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti paskirtą administracinę nuobaudą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;

2) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti;

3) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti;

4) pakeisti nuobaudą nepažeidžiant jos skyrimą reglamentuojančio teisės akto, tačiau taip, kad ji nebūtų padidinta.

Jeigu nustatoma, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokią bylą, toks nutarimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti kompetentingai institucijai (pareigūnui).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas išsiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, nukentėjusiajam pagal jo prašymą, taip pat administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui).

Dvidešimt ketvirtasis1 skirsnis

SKUNDAI DĖL VALSTYBINĖS VALDŽIOS AR VALDYMO INSTITUCIJŲ BEI PAREIGŪNŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ AR NEVEIKIMO, VARŽANČIŲ KITŲ ASMENŲ TEISES

2691 straipsnis. Teisė kreiptis su skundu į teismą

Asmuo, kuris mano, kad jo teises ar laisves pažeidžia ar varžo valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų aktai, veiksmai ar neveikimas, turi teisę paduoti skundą. Jei kyla ieškininės teisenos tvarka nagrinėtinas ginčas dėl teisės, asmuo turi pareikšti atitinkamą ieškinį teisme.

2692 straipsnis.   Valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmai ar neveikimas, skųstini teismui

Valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmams ar neveikimui, kurie skųstini teismui, priskiriami kolegialūs ir vienvaldiški aktai ir veiksmai bei neveikimas, dėl kurių:

1) iš asmens neteisėtai atimta galimybė visiškai arba iš dalies įgyvendinti įstatymų arba kitų teisės aktų jam suteiktą teisę;

2) asmeniui neteisėtai tenka kokia nors pareiga.

Negali būti apskųsti teismui valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų aktai, veiksmai bei neveikimas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai numato kitokią jų apskundimo tvarką.

2693 straipsnis. Skundo padavimas

Skundą dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmų ar neveikimo teismui gali paduoti tik tas asmuo, kurio teisės pažeistos.

Skundas paduodamas teismui pagal valstybinės valdžios ar valdymo institucijos buvimo vietą arba pagal pareigūno, kurio veiksmai ar neveikimas skundžiami, darbo vietą.

2694 straipsnis. Skundo nagrinėjimas

Asmeniui, padavusiam skundą dėl valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų veiksmų ar neveikimo, ir valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovui arba pareigūnui, kurių veiksmai ar neveikimas apskundžiami, pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo bylą išnagrinėti. Teismas gali pripažinti, kad padavęs skundą asmuo ir valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovas arba pareigūnas atvykti privalo.

2695 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas priima byloje vieną iš šių sprendimų:

1) skundą patenkinti ir įpareigoti atitinkamą valstybinės valdžios ar valdymo instituciją arba pareigūną pašalinti padarytą pažeidimą;

2) atsisakyti skundą patenkinti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas valstybinės valdžios ar valdymo institucijos vadovui arba pareigūnui, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Jeigu valstybinės valdžios ar valdymo institucija arba pareigūnas, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, per teismo nurodytą terminą neįvykdo teismo sprendimo, pareiškėjo prašymu išduodamas vykdomasis raštas.“

„270 straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka

Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas:

1) dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo;

2) dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu ir fizinio asmens paskelbimo mirusiu;

3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu;

4) dėl skundų, paduodamų dėl notarų ir notarinius veiksmus atliekančių įstaigų pareigūnų veiksmų, išsprendimo;

5) dėl civilinės metrikacijos įrašų neteisingumo nustatymo;

6) dėl turto pripažinimo bešeimininkiu;

7) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo (šaukiamoji teisena);

8) dėl įvaikinimo;

9) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;

10) dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kai nėra ginčo.

1) pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Ypatingosios teisenos bylas, išskyrus dėl alimentų nepilnamečiams vaikams, kai nėra ginčo, išieškojimo, teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, valstybinės valdžios ar valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.“

1) 5 ir 6 punktus išdėstyti taip:

„5) dėl nustatymo fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus patvirtinančius priklausymą partijoms, politinėms ar visuomeninėms organizacijoms, karinius dokumentus, pasą ir civilinės metrikacijos įstaigų duodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens pase ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu;

6) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo;“;

2) po 9 punkto įrašyti tokius 10, 11, 12 ir 13 punktus:

„10) dėl deputato sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo;

11) dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, jeigu šio fakto nustatymas susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atstatymu;

12) dėl asmenų neteisėto iškeldinimo iš vienų Lietuvos vietovių į kitas Lietuvos vietoves 1951-1952 metais fakto nustatymo;

13) dėl dalyvavimo rezistencijos būriuose, taip pat išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose, mažamečių buvimo fašistinėse prievartinio įkalinimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais fakto ir trukmės nustatymo;“;

3) 10 punktą laikyti 14 punktu.

„274 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos bei įvaikinimo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.“

„278 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi būti nurodyta, dėl ko pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu arba paskelbti fizinį asmenį mirusiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios fizinio asmens buvimą nežinia kur, arba aplinkybės, sudariusios dingusiajam be žinios fiziniam asmeniui mirties grėsmę ir leidžiančios spėti, jog jis žuvęs dėl nelaimingo atsitikimo. Pareiškime turi būti duomenys, kurie asmenys (giminaičiai, bendradarbiai ir pan.) gali suteikti žinių apie nesantįjį.“

1) pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„279 straipsnis. Įrodymų pateikimas, rinkimas ir pasiruošimas bylai

Prie pareiškimo turi būti pridėti rašytiniai įrodymai iš paskutinės žinomos nesančiojo gyvenamosios ir darbo vietos, policijos, patvirtinantys žinių apie jį buvimą arba nebuvimą.“;

2) antrojoje dalyje išbraukti žodį „liaudies“, o vietoj žodžio „organui“ įrašyti žodį „institucijai“;

3) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Priėmęs pareiškimą, teisėjas priima nutartį paskelbti vietiniame laikraštyje apie bylos dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu arba fizinio asmens paskelbimo mirusiu iškėlimą. Laikraštyje skelbiama pareiškėjo lėšomis.“

„283 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Byla dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės gali būti pradedama pagal jo šeimos narių, globos ir rūpybos institucijos, psichiatrinės gydymo įstaigos pareiškimą.

Byla dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu, kai į policijos profilaktinę įskaitą įrašytas asmuo, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų, gali būti pradedama pagal jo šeimos narių, prokuroro, policijos įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo pareiškimą.

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu paduodamas to asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu asmuo yra psichiatrinėje gydymo įstaigoje – gydymo įstaigos buveinės vietos apylinkės teismui.“

„Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios, kad į policijos profilaktinę įskaitą įrašytas asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padarė per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų.“

„285 straipsnis. Pasiruošimas bylai

Jeigu yra pakankamai duomenų apie fizinio asmens psichinę ligą ar silpnaprotystę, teisėjas, ruošdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui, psichinei būsenai nustatyti teismo nutartimi skiria fizinio asmens teismo psichiatrinę ekspertizę ir išreikalauja kitus dokumentus, apibūdinančius jo sveikatos būklę.

Jeigu fizinis asmuo aiškiai vengia teismo psichiatrinės ekspertizės, teismas, posėdyje dalyvaujant psichiatrui, gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti fizinį asmenį teismo psichiatrinei ekspertizei padaryti. Šią nutartį vykdo policija.“

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „teisminės-psichiatrinės“ įrašyti žodžius „teismo psichiatrinės“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu asmuo išbraukiamas iš policijos profilaktinės įskaitos, teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo, šeimos narių, globos ir rūpybos institucijos, taip pat policijos įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo pareiškimą priima sprendimą panaikinti asmens veiksnumo apribojimą.“;

3) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „organui“ įrašyti žodį „institucijai“.

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę dėl to paduoti skundą apylinkės teismui pagal notarinio veiksmo atlikėjo buvimo vietą.“;

2) antrojoje dalyje vietoj santrumpos „TSRS“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“, vietoj žodžio „teismui“ – žodžius „apylinkės teismui“, o trečiojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies teismui“ – žodžius „apylinkės teismui“;

3) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Kilęs suinteresuotų asmenų ginčas dėl teisės, pagrįstas atliktu notariniu veiksmu, taip pat ir vykdomuoju įrašu, nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka.“

„295 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paduoda rajonų (miestų) savivaldybės, valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės įstaigos arba apylinkių viršaičiai turto buvimo vietos apylinkės teismui.

296 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks turtas yra pripažintinas bešeimininkiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog turtas neturi savininko. Pareiškime nurodomi duomenys, kurie asmenys (faktiški turto valdytojai ir kt.) gali suteikti žinių apie tai, kam turtas priklauso.

297 straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turi būti pateikti rašytiniai įrodymai iš institucijų, registruojančių turtą, taip pat iš turto buvimo vietos seniūnijos, savivaldybės, apylinkės viršaičio ar pan., kokių jie turi žinių apie šio turto priklausymą.“

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Asmuo, praradęs pareikštinį vertybinį dokumentą, gali prašyti apylinkės teismą pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atstatyti teises pagal prarastą vertybinį dokumentą.“;

2) antrojoje dalyje po žodžio „pareikštinio“ įrašyti žodį „vertybinio“, vietoj žodžių „liaudies teismui“ – žodžius „apylinkės teismui“ ir trečiojoje dalyje po žodžio „prarasto“ įrašyti žodį „vertybinio“.

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„301 straipsnis. Pasiruošimas bylai“;

2) pirmojoje dalyje išbraukti žodį „liaudies“, vietoj žodžio „įdėti“ įrašyti žodį „paskelbti“ ir antrosios dalies 1 punkte vietoj žodžių „liaudies teismo“ įrašyti žodžius „apylinkės teismo“, o 2 punkte vietoj žodžio „pavadinimas“ – žodžius „vardas, pavardė“;

3) trečiąją ir ketvirtąją dalis išdėstyti taip:

„Kartu su nutartimi paskelbti skelbimą vietiniame laikraštyje teisėjas priima ir išsiunčia išdavusiai dokumentą institucijai nutartį uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius popierius, daiktus.

Dėl atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą gali būti duodamas atskirasis skundas.“

„302 straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas

Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos paduoti apylinkės teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.

Jei dokumento turėtojas prašo, dokumento originalą, kol byla bus išnagrinėta, teisėjas gali grąžinti turėtojui patvirtindamas ir byloje palikdamas dokumento turėtojo pateikto dokumento kopiją.

Byloje palikus dokumento kopiją, originalas būtinai turi būti pateiktas teismo posėdžio metu.“

„Trisdešimt antrasis1 skirsnis

ĮVAIKINIMAS

3061 straipsnis. Prašymo padavimas

Lietuvos Respublikos pilietis prašymą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal įvaikinamojo gyvenamąją vietą.

Užsienio valstybės pilietis prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos teismui.

3062 straipsnis. Prašymo turinys

Prašyme turi būti nurodyta:

1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė);

2) duomenys apie įvaikinamąjį (vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė);

3) įvaikinimo motyvai.

Jeigu įvaikintojai prašo juos pripažinti vaiko tėvais, o įvaikinamuosius – įvaikintojų vaikais, tai turi būti išdėstyta prašyme įvaikinti.

Jeigu pareiškėjas prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę ir jų nurodytą vardą, tai irgi turi būti išdėstyta prašyme įvaikinti.

3063 straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie prašymo įvaikinti turi būti pridėta:

1) įvaikintojų ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos, išduotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

2) vaiko tėvų arba nesusituokusių nepilnamečių tėvų ir jų įstatyminių atstovų rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

3) jeigu vaikas yra auklėjamas ir išlaikomas šeimynoje, šeimynos tėvų rašytinis sutikimas įvaikinti;

4) jeigu vaiko tėvai nežinomi, globėjo (rūpintojo), valstybinės, visuomeninės ar kitos vaikų įstaigos vadovo rašytinis sutikimas įvaikinti;

5) jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Užsienio valstybės piliečiai, paduodami prašymą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų oficialūs vertimai į lietuvių kalbą. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus tuos atvejus, kai tarpvalstybinės sutartys (susitarimai) numato kitką.

Globėjui (rūpintojui) atsisakius duoti sutikimą įvaikinti, tokį rašytinį sutikimą gali duoti globos ir rūpybos institucija.

3064 straipsnis. Pasiruošimas bylai

Teisėjas, ruošdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui:

1) paveda pareiškėjo gyvenamosios vietos globos ir rūpybos institucijai pateikti išvadą apie įvaikintojų socialinę, moralinę ir materialinę padėtį ir duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką;

2) išreikalauja duomenis apie įvaikintojų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus;

3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis – užklausia vaiko buvimo vietos globos ir rūpybos instituciją, ar nėra gautas Lietuvos Respublikoje gyvenančios šeimos ar šeimynos prašymas perduoti joms vaiką auklėti ir išlaikyti.

3065 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, vaiko tėvams, globėjams (rūpintojams), globos ir rūpybos institucijai, kitiems asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį vaiką, ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjams bei globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme.

Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo gali būti išklausytas teismo posėdyje.

Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis, kuriam yra suėję penkiolika metų, sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikiu, taip pat ar sutinka, kad įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytas įvaikinamojo, kuriam yra suėję penkiolika metų, sutikimas, taip pat šio amžiaus sulaukusio įvaikio sutikimas pakeisti jo vardą ir pavardę turi būti išreikštas raštu.

Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje ir įvaikintoją laiko savo motina (tėvu). Jeigu teismas nustato, kad įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje ir laiko jį savo motina (tėvu), apie jo sutikimą neklausiama.

3066 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba prašymas įvaikinti atmetamas.

Įvaikinus vaiką, įvaikintojai pripažįstami įtėviais, o įvaikinamieji – įvaikiais.

Įvaikintojų prašymu jie gali būti pripažinti vaiko tėvais, o įvaikinamieji – įvaikintojų vaikais.

Įtėviai privalo per mėnesį įregistruoti teismo sprendimą įvaikinti sprendimo priėmimo vietos civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje.

Teismo sprendimas įvaikinti, jeigu įvaikiui suteikta įtėvio pavardė ir pakeistas vardas arba įtėviai pripažinti įvaikio tėvais, yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.“

„307 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Prarastą teismo ir vykdomąją bylą teismas gali atstatyti pagal dalyvavusių byloje asmenų ar vykdžiusios vykdomąją bylą teismo antstolių kontoros pareiškimą, taip pat savo iniciatyva.“

„Trisdešimt trečiasis1 skirsnis

ALIMENTŲ NEPILNAMEČIAMS VAIKAMS IŠIEŠKOJIMAS, KAI NĖRA GINČO

3121 straipsnis. Pareiškimo padavimas

Pareiškimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kai nėra ginčo, paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pareiškime turi būti nurodyta, kiek laiko ir kokius vaikus vengia išlaikyti asmuo, privalantis mokėti alimentus.

Prie pareiškimo turi būti pridėta:

1) tėvų santuokos (ištuokos) liudijimo nuorašas;

2) vaiko (vaikų) gimimo liudijimo nuorašas (nuorašai);

3) pažyma apie tai, kad pareiškėjas vaiką (vaikus) išlaiko;