Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo

4) pažyma iš asmens, privalančio mokėti alimentus, darbovietės apie jo uždarbio (pajamų) dydį ir apie tai, ar iš jo uždarbio (pajamų) daromos išskaitos pagal kitus vykdomuosius raštus;

5) jeigu vaikui (vaikams) paskirta globa ar rūpyba, tą liudijančio dokumento nuorašas.

Pareiškėjas kartu su pareiškimu gali pateikti asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą išlaikyti vaikus.

3122 straipsnis. Pasiruošimas bylai

Neturėdamas duomenų apie asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą išlaikyti vaikus, teisėjas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo gavimo praneša alimentus mokėti privalančiam asmeniui apie gautą pareiškimą ir pasiūlo jam ne vėliau kaip per dešimt dienų, jeigu jis ir pareiškėjas gyvena tame pačiame mieste arba rajone, o kitais atvejais – ne vėliau

kaip per dvidešimt dienų pranešti apie sutikimą, kad būtų išieškomi alimentai arba pateikti prieštaravimus.

3123 straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir teisėjo nutarimas

Gavęs asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą, kad būtų išieškomi alimentai, arba negavęs pranešime nustatytu laiku jo prieštaravimų, teisėjas ne vėliau kaip kitą dieną įvertina turimus įrodymus ir priima nutarimą išieškoti alimentus.

Pareiškėjas ir asmuo, privalantis mokėti alimentus, į teismą nekviečiami, teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Teisėjo nutarimas turi būti skubiai vykdomas.

3124 straipsnis. Teisėjo nutarimo panaikinimas

Jeigu asmuo, privalantis mokėti alimentus, nesutinka su teisėjo nutarimu, jis turi teisę paduoti pareiškimą bylą išnagrinėjusiam apylinkės teismui.

Teisėjas, gavęs tokį pareiškimą, panaikina nutarimą, ir tėvo (motinos) reikalavimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka.“

„Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

313 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka

Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja apygardų teismai.

Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

314 straipsnis. Apeliacinio apskundimo objektai

Visi neįsiteisėję pirmosios instancijos teismų sprendimai gali būti apskųsti, paduodant apeliacinį skundą.

Skųsti tik motyvuojamąją teismo sprendimo dalį neleidžiama.

315 straipsnis. Apeliacinio skundo subjektai

Apeliacinį skundą turi teisę paduoti visi dalyvaujantys byloje asmenys.

316 straipsnis. Terminai apeliaciniam skundui paduoti

Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Jeigu terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, tai asmenys, turintys teisę jį paduoti, gali atskiru pareiškimu, nurodę jame termino praleidimo priežastis, prašyti atstatyti praleistą terminą šio kodekso 127 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimą priėmęs teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą, turi teisę atstatyti praleistą terminą, jeigu, teismo nuomone, jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo ar teisėjo nutarties, kuria atmestas prašymas atstatyti praleistą terminą, gali būti paduotas atskirasis skundas. Jei apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą terminą atstato, apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjui.

317 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo tvarka

Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kuris priėmė sprendimą.

Apeliacinio skundo padavimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui nekliudo išnagrinėti bylą. Šiuo atveju bylą iš pirmosios instancijos teismo išreikalauja apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas.

318 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys

Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:

1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;

2) paduodančio skundą asmens pavadinimas ir jo adresas;

3) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

4) įstatymai ir bylos faktiškos aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas;

5) asmens, padavusio skundą, prašymas;

6) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, liudytojų, kuriuos prašoma iškviesti ir apklausti, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei aplinkybės, kurias liudytojai gali patvirtinti, taip pat įrodymų, kuriuos prašoma išreikalauti, buvimo vieta;

7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas.

Apeliaciniame skunde gali būti nurodytos naujos faktiškos aplinkybės ir nauji įrodymai, kurie nebuvo tiriami pirmosios instancijos teisme.

Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai, taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis bei sumokėtos kitos sumos, numatytos šio kodekso 110 straipsnyje.

Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo. Prie atstovo paduodamo apeliacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimą, jeigu tokio dokumento nėra byloje.

319 straipsnis. Apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašai

Prie apeliacinio skundo pridedama tiek skundo bei jo priedų nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

320 straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

321 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

Dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą, teisėjas. Jeigu skundas paduotas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, dėl skundo priėmimo sprendžia apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas.

Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atstatyti;

2) skundžiamas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas;

3) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

4) skundą paduoda atstovas, neturintis įgaliojimų.

Teisėjo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio antrosios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį, dėl kurios gali būti paduotas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą patenkina, apeliacinis skundas priimamas ir apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas jį su byla perduoda šio teismo teisėjui.

Jeigu šio straipsnio antrosios dalies 1-4 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

322 straipsnis. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas

Jeigu už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis arba neįmokėtos sumos, nurodytos šio kodekso 110 straipsnyje, arba jei skundas neatitinka šio kodekso 318 ir 319 straipsniuose numatytų reikalavimų, teisėjas priima nutartį ir nustato padavusiam skundą asmeniui terminą trūkumams pašalinti.

Jeigu padavęs skundą asmuo nustatytu terminu įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, tai skundas laikomas paduotu įteikimo teismui dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

323 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai, priėmus apeliacinį skundą

Pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris dienas pasibaigus terminui, nustatytam sprendimui apskųsti, turi nusiųsti:

1) dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus;

2) apeliacinės instancijos teismui bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais.

324 straipsnis. Paaiškinimai dėl apeliacinio skundo

Dalyvaujantys byloje asmenys, gavę apeliacinio skundo nuorašą, gali dėl apeliacinio skundo raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.

325 straipsnis. Priešinis apeliacinis skundas

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę, iki bus pradėta nagrinėti byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme, paduoti priešinį apeliacinį skundą, t.y. reikalauti pakeisti tas sprendimo dalis, kurios susijusios su apeliacinį skundą padavusio asmens teisėmis.

Priešinis apeliacinis skundas paduodamas pagal taisykles, šio kodekso nustatytas apeliaciniam skundui paduoti.

326 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

Dalyvaujantys byloje asmenys gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, dėl to paduodami rašytinį pareiškimą apeliacinės instancijos teismui. Toks prisidėjimas yra galimas, iki bus pradėta nagrinėti byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas.

327 straipsnis. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo

Padavęs apeliacinį skundą asmuo turi teisę, iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą, atsisakyti nuo skundo. Teismas gali nepriimti atsisakymo nuo apeliacinio skundo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais.

Teismas, priėmęs atsisakymą nuo apeliacinio skundo, savo nutartimi apeliacinį procesą nutraukia, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų.

Asmuo, atsisakęs nuo apeliacinio skundo, pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

328 straipsnis. Apeliacinio skundo perdavimas teisėjui

Apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas, gavęs arba priėmęs apeliacinį skundą, perduoda jį kartu su byla apeliacinės instancijos teismo teisėjui, kad šis pasiruoštų nagrinėti bylą.

329 straipsnis. Pasiruošimas nagrinėti bylą

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, gavęs apeliacinį skundą su byla, pasiruošia nagrinėti bylą. Teisėjas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus ir prašymus, atlieka veiksmus, numatytus šio kodekso 164 straipsnyje.

330 straipsnis. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, pasiruošęs nagrinėti bylą ir suderinęs su apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininku, nutartimi skiria ją nagrinėti teismo posėdyje.

Nutartyje skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje nurodoma šio kodekso 166 straipsnyje nustatyti duomenys.

331 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas

Apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas sudaro teisėjų, kurie nagrinės bylą, kolegiją ir skiria vieną iš teisėjų posėdžio pirmininku.

332 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų, nagrinėja teisinę ir faktinę bylos puses.

333 straipsnis. Bylos nagrinėjimo pradžia

Posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia kokia byla, pagal kieno apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo bus nagrinėjama.

Posėdžio pirmininkas patikrina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus.

Posėdžio pirmininkas taip pat paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar šie turi naujų prašymų, be tų, kurie nurodyti apeliaciniame skunde (priešiniame apeliaciniame skunde). Šie prašymai išsprendžiami šio kodekso 180 straipsnyje nustatyta tvarka.

334 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Dalyvaujančių byloje asmenų, kuriems reikiamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį nėra kliūtis apeliaciniam skundui nagrinėti. Jeigu neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam reikiamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

335 straipsnis.     Teismo sudėties paskelbimas ir dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines teises ir pareigas.

Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio kodekso 18-20 ir 22-25 straipsniai.

336 straipsnis. Pranešimas apie bylą

Bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas posėdžio pirmininko arba vieno iš teisėjų pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo bei paaiškinimų dėl apeliacinio skundo argumentai, nauji įrodymai, jeigu jų pateikta.

337 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių asmenų paaiškinimus.

Pirmieji pasisako apeliacinį skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys, pirmasis pasisako ieškovas.

Po šalių pasisakymų paaiškinimus duoda tretieji asmenys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

338 straipsnis. Įrodymų tyrimas

Jeigu yra pateikta naujų įrodymų arba prašoma iš naujo ištirti įrodymus, jau esančius byloje ir tirtus pirmosios instancijos teisme, po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pradedamas įrodymų tyrimas pagal šio kodekso 189-204 straipsnių taisykles.

339 straipsnis. Baigiamieji pasisakymai

Ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamuosiuose pasisakymuose šio kodekso 337 straipsnio nustatyta eilės tvarka.

Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamieji pasisakymai būna po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų.

340 straipsnis. Sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas

Po dalyvaujančių byloje asmenų baigiamųjų pasisakymų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarties). Teisėjų pasitarimas ir sprendimo (nutarties) priėmimas vyksta šio kodekso 17, 214, 216, 217, 220, 221 straipsniuose nustatyta tvarka.

Priėmęs sprendimą (nutartį), teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio primininkas arba teisėjas paskelbia sprendimo (nutarties) įžanginę bei rezoliucinę dalis ir išdėsto sprendimo (nutarties) motyvus.

Visi esantieji posėdžio salėje, tarp jų ir teismas, sprendimą (nutartį) išklauso stovėdami.

Visas teismo sprendimas (nutartis) išdėstomas raštu ir visų teisėjų pasirašomas ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo.

341 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatomi šio kodekso 343 straipsnyje numatyti procesinės teisės pažeidimai;

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytos aplinkybės.

Šio straipsnio 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – teismo nutartis.

342 straipsnis. Pagrindai teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti apeliacine tvarka

Apeliacinės instancijos teismas panaikina arba pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu:

1) pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai išaiškintos visos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, o jas išaiškinęs, apeliacinės instancijos teismas padaro priešingą išvadą;

2) apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, yra neįrodytos, arba naujai pateiktų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padaro priešingą išvadą;

3) pirmosios instancijos teismas netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti;

4) pirmosios instancijos teismas taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti;

5) pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino įstatymą.

Iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais sumetimais.

343 straipsnis.     Sprendimo panaikinimas, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Jeigu apeliaciniame skunde reikalaujama panaikinti teismo sprendimą vien tik dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo taikymo, tai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, kai padaro išvadą, kad toks procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas buvo neteisingo bylos išsprendimo priežastis.

Sprendimas kiekvienu atveju naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:

1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;

2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą;

3) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės;

4) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;

5) buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės, priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme;

6) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;

7) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;

8) byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

344 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

345 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Apeliacinės instancijos teismas šio kodekso 250 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Atskirąja nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas sprendimui panaikinti. Tokios nutarties nuorašas siunčiamas teisingumo ministrui.

346 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas rašomas šio kodekso 253-256 straipsniuose nustatyta tvarka.

3461 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją pirmosios instancijos teismui.

Trisdešimt penktasis skirsnis

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARČIŲ (NUTARIMŲ) APSKUNDIMAS

347 straipsnis. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus)

Pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus) dalyvaujantys byloje asmenys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui skyrium nuo teismo sprendimo:

1) šio kodekso numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis (nutarimas) užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių (nutarimų) atskirieji skundai negali būti paduodami, bet atsikirtimai šioms nutartims (nutarimams) gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

348 straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarka

Atskirieji skundai paduodami ir nagrinėjami šio kodekso trisdešimt ketvirtojo skirsnio straipsniuose nustatyta tvarka.

349 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį (nutarimą) nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (nutarimą) ir išspręsti klausimą iš esmės;

3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (nutarimą) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

350 straipsnis.     Apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos dėl atskirojo skundo, įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo dienos.“

„Trisdešimt šeštasis skirsnis

KASACINIS PROCESAS

351 straipsnis.     Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimas kasacine tvarka

Įsiteisėjusieji teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai šio skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.

3511 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka

Civilines bylas dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų nagrinėja apygardos teismai.

Civilines bylas dėl apygardos teismų ar Apeliacinio teismo įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų, priimtų nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

352 straipsnis. Kasacinio apskundimo objektai

Dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų gali būti paduodami kasaciniai skundai apygardų teismams, o dėl apygardų teismų ar Apeliacinio teismo įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

353 straipsnis. Kasacinio skundo subjektai

Apeliacinio, apygardų, apylinkių teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai gali būti peržiūrimi kasacine tvarka pagal byloje dalyvaujančių asmenų kasacinius skundus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, apygardų teismų pirmininkai ir skyrių pirmininkai savo iniciatyva turi teisę pateikti to paties teismo kolegijai kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimo. Kasaciniai teikimai nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.

3531 straipsnis. Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, skundai

Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, skundai gali būti paduoti, kada įsiteisėjęs sprendimas, nutartis ir nutarimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

354 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis skundas paduodamas apygardos teismui dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų, dėl Apeliacinio teismo ar apygardų teismų priimtų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

3541 straipsnis. Bylos išreikalavimas

Kasacinis teismas turi teisę pagal savo kompetenciją išreikalauti bet kurią civilinę bylą dėl teismo įsiteisėjusio sprendimo, nutarties ir nutarimo peržiūrėjimo kasacine tvarka.

3542 straipsnis. Kasacinio skundo turinys

Kasaciniame skunde turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas kasacinis skundas, pavadinimas;

2) asmens, paduodančio kasacinį skundą, pavadinimas ir adresas;

3) nurodytas sprendimas, nutartis ar nutarimas, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;

4) nurodytas pagrindas sprendimui, nutarčiai ar nutarimui peržiūrėti.

Prie kasacinio skundo turi būti pridėtas skundžiamo sprendimo, nutarties, nutarimo nuorašas ir rašytinė medžiaga.

3543 straipsnis. Kasacinio teikimo turinys

Kasacinis teikimas turi atitikti šio kodekso 3542 straipsnio reikalavimus.

3544 straipsnis. Atsisakymas priimti kasacinį skundą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, apygardos teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai atsisako priimti kasacinį skundą, jeigu:

1) už skundą nesumokėtas žyminis mokestis;

2) skundas surašytas nesilaikant šio kodekso 3542 straipsnio reikalavimų.

Jeigu atsisakoma priimti kasacinį skundą, jis grąžinamas padavusiajam.

3545 straipsnis. Atsisakymas nuo kasacinio skundo

Bet kurioje proceso stadijoje asmuo, padavęs kasacinį skundą, turi teisę nuo jo atsisakyti.

Teismas turi teisę nepriimti atsisakymo nuo skundo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais ir išnagrinėti bylą kasacine tvarka.

Priėmęs atsisakymą nuo kasacinio skundo, teismas priima nutartį nutraukti bylą.

355 straipsnis. Kasacinio skundo perdavimas teisėjui ir kolegijos sudarymas

Priimtas kasacinis skundas perduodamas teisėjui.

Priėmęs kasacinį skundą, teisėjas:

1) reikiamais atvejais išreikalauja civilinę bylą;

2) išsprendžia klausimą dėl papildomos medžiagos, turinčios reikšmės kasaciniam skundui išnagrinėti, išreikalavimo;

3) atlieka kitus veiksmus, kurie, teisėjo manymu, reikalingi pasiruošiant nagrinėti kasacinį skundą.

Teismo ar skyriaus pirmininkas sudaro teisėjų kolegiją, kuri sprendžia, ar iškelti kasacinę bylą.

356 straipsnis. Pagrindai iškelti kasacinę bylą

Pagrindas iškelti kasacinę bylą yra, kai:

1) aiškiai iškreipta įstatymo prasmė arba įstatymas netinkamai taikytas;

2) pažeistos materialinės teisės normos, nurodytos šio kodekso 3712 straipsnyje;

3) pažeistos ar neteisingai taikytos procesinės teisės normos, nurodytos šio kodekso 3713 straipsnyje;

4) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui;

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

6) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti, nagrinėjant tą bylą;

7) panaikinamas teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba kitoks nutarimas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;

8) nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Be šiame straipsnyje nurodytų pagrindų kasacinė byla gali būti iškelta ir kitais pagrindais.

357 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai

Kasaciniam skundui paduoti šio kodekso 356 straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais skiriamas trijų mėnesių terminas, o kitais 356 straipsnyje nurodytais pagrindais – šešių mėnesių terminas.

358 straipsnis. Termino kasaciniam skundui paduoti skaičiavimas

Terminas kasaciniam skundui paduoti skaičiuojamas:

1) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 356 straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktus – nuo sprendimo, nutarties, ar nutarimo įsiteisėjimo dienos;

2) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 356 straipsnio pirmosios dalies 4-7 punktus – nuo tos dienos, kada paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri yra pagrindas sprendimui peržiūrėti, o jei yra suklastojimas – nuo tos dienos, kai įsiteisėjo nuosprendis, kuriuo aktas pripažintas suklastotu, o jei aktas panaikintas – nuo šio akto panaikinimo dienos;

3) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 356 straipsnio 8 punktą – nuo tos dienos, kai sužinota apie priimtą sprendimą.

359 straipsnis. Termino kasaciniam skundui paduoti praleidimo pasekmės

Jei praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti, netenkama teisės reikalauti peržiūrėti sprendimą, nutartį ar nutarimą.

Ši taisyklė netaikoma šio kodekso 353 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems pareigūnams.

360 straipsnis. Pakartotinių kasacinių skundų padavimo pasekmės

Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami, o jei buvo priimti – paliekami nenagrinėti ir grąžinami.

Pakartotiniu kasaciniu skundu nelaikomas skundas, kuris paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl apygardų teismų, kaip kasacinės instancijos, priimtų sprendimų, nutarčių ar nutarimų.

361 straipsnis. Kasacinio skundo dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėjimas

Kasacinį skundą dėl kasacinės bylos iškėlimo nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Pranešimą apie kasacinį skundą padaro teismo posėdžio pirmininkas arba vienas iš kolegijos teisėjų.

Posėdžio protokolas nerašomas, šalys ir dalyvaujantys byloje asmenys į kolegijos posėdį nekviečiami.

362 straipsnis.     Kolegijos nutarties dėl kasacinės bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti kasacinę bylą turinys

Kolegijos nutartyje turi būti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) kolegijos nutarimas.

Kolegija nutartyje dėl kasacinės bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti kasacinę bylą nurodo motyvus. Nutarties atsisakyti iškelti kasacinę bylą nuorašas nusiunčiamas skundą padavusiam asmeniui.

Nutarties iškelti kasacinė bylą nuorašas nusiunčiamas šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

363 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimas

Nutartis iškelti kasacinę bylą, perduodama teismo pirmininkui ar skyriaus pirmininkui, kuris ją perduoda teisėjui, kad šis pasiruoštų teisminiam nagrinėjimui, bei sudaro kolegijos sudėtį tai bylai nagrinėti.

Šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie kasacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Teismo posėdžio protokolas nerašomas.

364 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdama bylą kasacine tvarka, pagal byloje esančią ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų papildomai pateiktą medžiagą kolegija patikrina tiek apskųstosios, tiek ir neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo nepadavusių skundo asmenų atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo nesaisto kasacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

365 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės nagrinėjant bylą

Dalyvaujantys teisminiame nagrinėjime asmenys naudojasi teisėmis, nurodytomis šio kodekso 31 straipsnyje, išskyrus teisę apskųsti kolegijos nutartis.

366 straipsnis. Tvarka teismo posėdyje

Posėdžio pirmininkas kasacinės instancijos teismo posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai tvarkai posėdyje užtikrinti, vadovaudamasis šio kodekso 171 ir 172 straipsniais.

367 straipsnis. Bylos nagrinėjimo pradžia

Posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kokia byla, pagal kieno skundą ir dėl kurio teismo sprendimo turi būti nagrinėjama.

Posėdžio pirmininkas patikrina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgalinimus.

368 straipsnis. Pranešimas apie bylą

Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme pradedamas posėdžio pirmininko arba vieno iš teisėjų pranešimu apie bylą.

Pranešėjas išdėsto bylos aplinkybes, kasacinio skundo argumentus, teismui pateiktos naujos rašytinės medžiagos turinį ir kitokius duomenis, turinčius reikšmės bylai.

369 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Šie asmenys turi teisę pateikti savo argumentus, taip pat pateikti papildomos medžiagos.

Pirmieji kalba kasacinį skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys ir abi atvyko, pirmasis kalba ieškovas. Kiti asmenys kalba po padavusiojo skundą pasisakymo.

370 straipsnis. Teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, teisės

Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, savo nutartimi turi teisę:

1) palikti sprendimą, nutartį ar nutarimą nepakeistą;

2) sprendimą, nutartį ar nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo;

3) sprendimą, nutartį ar nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą;

4) palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių ar nutarimų;

5) sprendimą, nutartį ar nutarimą pakeisti arba priimti naują sprendimą, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, jeigu nereikia rinkti arba papildomai patikrinti įrodymų.

3701 straipsnis.   Pagrindai teismo sprendimams, nutartims ar nutarimams panaikinti kasacine tvarka

Pagrindas teismo sprendimams, nutartims ar nutarimams panaikinti kasacine tvarka yra jų nepagrįstumas arba esminiai materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, išvardyti šio kodekso 3712 ir 3713 straipsniuose.

Teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas panaikinamas kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas šio kodekso 243, 245 straipsniuose numatytais pagrindais.

3702 straipsnis. Teismo nutarties turinys

Teismo nutartyje turi būti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;

4) asmuo, padavęs kasacinį skundą;

5) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas ir sprendimo esmė;

6) kasacinio skundo, dalyvaujančių kasacinės instancijos teisme asmenų paaiškinimai, turintys reikšmės bylos esmei;

7) motyvai, kuriais remdamasis kasacinės instancijos teismas padarė savo išvadą, ir įstatymai, kuriais jis vadovavosi;

8) teismo nutarimas.

Kasacinį skundą atmesdamas, teismas privalo savo nutartyje nurodyti motyvus, kuriais remiantis skundo argumentai pripažinti neteisingais arba nesudarančiais pagrindo tenkinti skundą.

Sprendimą, nutartį ar nutarimą panaikindamas ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, teismas savo nutartyje privalo nurodyti, kurias aplinkybes reikia išaiškinti, kuriuos įrodymus reikia išreikalauti, taip pat kuriuos veiksmus turi atlikti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

3703 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Kasacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

371 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys, atmetus skundą

Kasacinės instancijos teismas, sutikdamas su Apeliacinio teismo, apygardos ar apylinkės teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo motyvais, savo nutartyje jų nekartoja, tik nurodo jų pagrįstumą.

3711 straipsnis. Nutarties priėmimas ir paskelbimas

Po dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismas išeina į pasitarimų kambarį nutarties priimti.

Teisėjų pasitarimas ir nutarties priėmimas vyksta šio kodekso 17, 216 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismo nutartis priimama balsų dauguma.

Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas arba teisėjas paskelbia nutarties rezoliucinę dalį ir išdėsto nutarties motyvus.

Visi, esantieji posėdžio salėje, tarp jų ir teismas, nutartį išklauso stovėdami.

Teismo nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo.

3712 straipsnis.   Pagrindai panaikinti teismo sprendimą dėl materialinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų taikymo

Materialinės teisės normos laikomos pažeistomis arba netinkamai taikytomis, jeigu teismas:

1) netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti;

2) taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti;

3) neteisingai išaiškino įstatymą.

3713 straipsnis.   Sprendimo panaikinimas, pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažaidos buvo ar galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Sprendimas turi būti panaikinamas, jeigu:

1) bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

2) nagrinėjant bylą buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės;

3) teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;

4) priimant sprendimą buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės;

5) sprendimo nepasirašė kuris nors iš teisėjų arba sprendimą pasirašė ne tie teisėjai, kurie nurodyti sprendime;

6) sprendimą priėmė ne tie teisėjai, kurie buvo nagrinėjamos bylos teismo posėdyje;

7) byloje nėra teismo posėdžio protokolo;

8) naujai paaiškėja aplinkybių, nurodytų šio kodekso 356 straipsnio 4-7 punktuose.

3714 straipsnis. Bylos grąžinimas

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją tam teismui, kuris nurodytas nutartyje.

3715 straipsnis. Sprendimo vykdymo sustabdymas

Gavę kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, Apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar kolegija, nagrinėjantys skundą dėl kasacinės bylos iškėlimo, turi teisę sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla.“

„372 straipsnis. Vykdytini teismų ir kitų institucijų sprendimai

Pagal šiame skyriuje išdėstytas taisykles vykdytini:

1) teismų sprendimai ir nutartys civilinėse bylose, taip pat teismo nutarimai dėl alimentų išieškojimo;

2) teismų nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose dėl turtinių išieškojimų;

3) teismų (teisėjų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose dėl turtinių išieškojimų;

4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baudą;

5) institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir turtinių išieškojimų administracinėse bylose;

6) notarų vykdomieji įrašai;

7) trečiųjų teismo (arbitražo) sprendimai įstatymų nustatytais atvejais;

8) teismų patvirtintos taikos sutartys;

9) darbo ginčų komisijų sprendimai;

10) įmonių, įstaigų, organizacijų profesinių sąjungų komitetų nutarimai dėl darbo ginčų ir dėl žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, atlyginimo;

11) muitinės įstaigų sprendimai ne ginčo tvarka išieškoti iš ūkio subjektų muitus ir baudas už nesumokėtus muito mokesčius;

12) hipotekos teisėjų nutarimai įkeistą turtą parduoti iš varžytynių;

13) viršaičių sprendimai išieškoti iš įmonių, įstaigų, organizacijų arba fizinių asmenų žalą, padarytą nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius, įstatymų numatytais atvejais;

14) laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai;

15) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo;

16) užsienio teismų ar arbitražų sprendimai įstatymų ir tarptautinių sutarčių numatytais atvejais;

17) konkurencijos tarnybos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš valstybinio valdymo institucijų ir ūkio subjektų pareigūnų;

18) valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai dėl išieškų į biudžetą ne ginčo tvarka.

373 straipsnis. Vykdomieji dokumentai

Vykdomieji dokumentai yra:

1) vykdomieji raštai, išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, trečiųjų teismo sprendimais, užsienio teismų ir arbitražų sprendimais;

2) teismų nutartys dėl išlaidų, susijusių su sprendimų vykdymu;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baudą;

4) notarų vykdomieji įrašai;

5) arbitražo sprendimai įstatymų numatytais atvejais;

6) pažymėjimai, kuriuos duoda dėl darbo ginčų įmonių, įstaigų, organizacijų profesinės sąjungos, remdamosi darbo ginčų komisijų sprendimais, arba įmonių, įstaigų, organizacijų profesinių sąjungų komitetų nutarimai, taip pat profesinių sąjungų pažymėjimai ginčuose dėl žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą arba atimant maitintojo gyvybę, atlyginimo;

7) institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir kitokių turtinių išieškojimų;

8) viršaičių sprendimai išieškoti iš įmonių, įstaigų, organizacijų arba fizinių asmenų žalą, padarytą nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius;

9) laiku neapmokėti mokėtojo akceptuoti mokamieji reikalavimai;

10) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;

11) hipotekos teisėjų nutarimai dėl varžytynių;

12) konkurencijos tarnybos sprendimai dėl piniginės baudos išieškojimo iš valstybinio valdymo institucijų ir ūkio subjektų pareigūnų;

13) valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai dėl išieškų į biudžetą ne ginčo tvarka;

14) muitinės įstaigų sprendimai išieškoti iš ūkio subjektų ne ginčo tvarka muitus ir baudas už nesumokėtus muito mokesčius.“

1) po pirmosios dalies įrašyti šią dalį:

„Kada tai reikalinga, vykdomajame rašte įrašoma teismo nutartis, leidžianti teismo antstoliui be skolininko sutikimo įeiti į jo būstą.“;

2) antrąją dalį laikyti trečiąja dalimi.

1) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „prokuroro ir“, vietoj skaičiaus ir žodžio „3 punktą“ įrašyti skaičių ir žodį „2 punktą“, o paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Jeigu vykdomasis raštas turi būti vykdomas kitos apylinkės teismo veiklos teritorijoje, jis siunčiamas teismo antstolių kontorai, esančiai prie to teismo. Apie tai pranešama išieškotojui.“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikaltimais padaryta žala, kai išieškomi alimentai, žala, padaryta suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai išieškomos pinigų sumos iš pareigūnų, kaltų dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo ar perkėlimo į kitą darbą arba nevykdymo teismo sprendimo grąžinti į darbą, teismas savo iniciatyva perduoda vykdomąjį raštą vykdyti teismo antstolių kontorai ir apie tai praneša išieškotojui, o dėl turto konfiskavimo, išieškų į valstybės biudžetą – valstybinei mokesčių inspekcijai.“

1) pirmojoje dalyje po žodžių „prieš kelis atsakovus,“ įrašyti žodžius „arba nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų,“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų į valstybės biudžetą, teismas savo iniciatyva turi išduoti tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.“;

3) įrašyti trečiąją dalį:

„Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari.“

„378 straipsnis. Atsakomybė už vykdomojo dokumento praradimą

Asmeniui, kaltam dėl jam vykdyti perduoto vykdomojo dokumento praradimo, teismas turi teisę pagal teismo antstolio pareiškimą skirti iki 300 litų baudą, jeigu to asmens veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.“

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „organų“, „esantys prie rajonų (miestų) liaudies teismų“ įrašyti atitinkamai žodžius „institucijų“, „esantys prie apylinkės teismų“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Teisingumo ministras gali šalių prašymu arba savo iniciatyva bet kurį sprendimą pavesti vykdyti teismo antstolių kontorai, esančiai prie kito apylinkės teismo.“

„Teismo antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms.

Jeigu vykdančiam sprendimą teismo antstoliui kas nors kliudo vykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimus, jis surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kliūtims pašalinti kviečia policiją, kurios dalyvavimas būtinas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pateikiamas apylinkės teismui išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.“

„382 straipsnis. Teismo antstolio nušalinimas

Teismo antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai.

Pareikštą teismo antstolio nušalinimą išsprendžia vyresnysis teismo antstolis. Vyresniojo teismo antstolio rašytinis patvarkymas dėl teismo antstolio nušalinimo gali būti skundžiamas šio kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka apylinkės teismui, prie kurio yra teismo antstolių kontora.

Pareikštą vyresniojo teismo antstolio nušalinimą per penkias dienas išsprendžia apylinkės teismas, prie kurio yra vyresnysis teismo antstolis, šio kodekso 22 ir 23 straipsnių nustatyta tvarka.

Dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl vyresniojo teismo antstolio nušalinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų.

Jeigu teismo antstolis nušalintas ir toje teismo antstolių kontoroje negalima jo pakeisti, vykdomasis dokumentas išsiunčiamas teisingumo ministrui, kad šis perduotų jį teismo antstolių kontorai prie kito apylinkės teismo.

383 straipsnis. Vykdymo vieta

Sprendimą vykdo teismo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko turtas arba skolininkas nuolatos gyvena ar dirba, o jeigu skolininkas yra įmonė, įstaiga ar organizacija – jos buveinės ar turto buvimo vietos teismo antstolis.

Reikiamais atvejais teismo antstolis, sutikus vyresniajam teismo antstoliui, toliau atlieka vykdymo veiksmus gretimo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, tačiau apie tai praneša vykdymo vietos teismo vyresniajam antstoliui.

Jeigu skolininkas išvyko į kitos apylinkės teismo veiklos teritoriją ir jo adresas teismo antstoliui žinomas, teismo antstolis nusiunčia vykdomąjį dokumentą skolininko naujos gyvenamosios vietos teismo antstolių kontorai ir apie tai praneša išieškotojui.

Teisingumo ministro patvarkymu teismo antstolis atlieka vykdymo veiksmus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„386 straipsnis. Skolininko paieška ir sumų išieškojimas“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „miliciją“ įrašyti žodį „policiją“;

3) antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip:

„Vykdant kitus sprendimus dėl išieškų, kada skolininko buvimo vieta nežinoma, teismas pagal teismo antstolio pareiškimą, kada išieškotojas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių skolininko gyvenamajai vietai nustatyti, gali priimti nutartį daryti skolininko paiešką per policiją.

Bylose dėl alimentų išieškojimo, kai nepilnamečiams vaikams išmokamos pašalpos dėl to, kad vaikai negauna alimentų, teismas, remdamasis globos ir rūpybos institucijos teikimu, priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą išieškoti iš skolininko išmokėtų pašalpų sumą ir priskaičiuoti 10 procentų įstatymų nustatytos šios sumos.“

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo.“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „numatytų terminų“ įrašyti žodžius „nustatyto termino“.

1) antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžių „to organo“ įrašyti žodžius „tos institucijos“, o 4 punkte vietoj žodžio „teismo“ - žodžius „teismo antstolių kontoros“;

2) antrąją dalį papildyti 5 punktu:

„5) nurodymas, kad neįvykdžius sprendimo geruoju, teismo antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos ir sprendimo vykdymo išlaidos.“;

3) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu teismo sprendime įvykdymo terminas nenustatytas, teismo antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju paskiria ne mažiau kaip penkiolika dienų.“;

4) ketvirtąją dalį papildyti tokiais sakiniais: „Išieškotojo prašymu ir jo sąskaita raginimo turinys skelbiamas vietiniame laikraštyje. Raginimo paskelbimo vietiniame laikraštyje diena laikoma raginimo įteikimo diena.“;

5) šeštojoje dalyje išbraukti žodžius „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų naudai“.

„392 straipsnis. Skolininko būsto, kitų patalpų apžiūra

Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo antstolis, gyventojui sutikus, turi teisę padaryti skolininko būsto apžiūrą, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas teismo antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo.

Jeigu gyventojas atsisako įleisti teismo antstolį į būstą, teismo antstolis į jį įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl įėjimo į būstą, išskyrus šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus atvejus.

Jeigu teismo antstoliui reikia gelbėti skolininko turtą nuo sunaikinimo, paslėpimo, perleidimo, jis gali įeiti į skolininko būstą be šio sutikimo ir teismo nutarties.

Teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, prokuroro sankcija dėl iškeldinimo, teismo sprendimai padalinti turtą, esantį skolininko būste, pašalinti trukdymus naudotis būstu, kitokie teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti teismo antstoliui neįėjus į būstą, suteikia teisę teismo antstoliui įeiti į skolininko būstą be šio sutikimo ir teismo nutarties.

Jeigu gyventojas atsisako įleisti į būstą teismo antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sprendimus, arba atsisako įleisti jį į kitas patalpas, teismo antstolis pakviečia policijos pareigūną, kurio atvykimas ir dalyvavimas būtinas, ir šio akivaizdoje atidaro būstą bei kitas patalpas.“

„394 straipsnis.   Išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo ir taikos sutartis vykdymo procese

Taikos sutartis, šalių sudaryta vykdymo procese, taip pat išieškotojo pareiškimas apie atsisakymą nuo išieškojimo, paduodami raštu teismo antstoliui, kuris vykdo sprendimą. Teismo antstolis taikos sutartį, taip pat pareiškimą apie atsisakymą nuo išieškojimo ne vėliau kaip per tris dienas nuo jų gavimo perduoda apylinkės teismui, prie kurio yra teismo antstolių kontora.

Teismo antstolis, gavęs taikos sutartį ar pareiškimą apie atsisakymą nuo išieškojimo, sustabdo vykdymą šioje vykdomojoje byloje. Teisėjas, gavęs pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo arba dėl atsisakymo nuo išieškojimo, priima nutartį pagal šio kodekso 186 straipsnyje nurodytas taisykles.

395 straipsnis.     Vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo, vykdomojo dokumento grąžinimo procesas

Ar atidėti vykdymo veiksmus, ar sustabdyti vykdomąją bylą, ar grąžinti vykdomąjį dokumentą, išsprendžia šį dokumentą vykdantis teismo antstolis motyvuotu rašytiniu patvarkymu, kurio nuorašas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui ir skolininkui.

Teismo antstolio rašytinis patvarkymas gali būti skundžiamas šio kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka.“

1) vietoj žodžio „Teisėjas“ įrašyti žodžius „Teismo antstolis“;

2) 3 ir 6 punktus išdėstyti taip:

„3) kai skolininkas yra veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje arba kai prašo išieškotojas, esantis veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;“

„6) padavus skundą dėl administracinės nuobaudos (267 straipsnis);“;

3) 7 punkte po žodžio „pareigūnams“ įrašyti žodžius „arba teismui“;

4) įrašyti 9 punktą:

„9) gavus taikos sutartį ar atsisakymą nuo išieškojimo.“

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„397 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą“;

2) vietoj žodžio „Teisėjas“ įrašyti žodžius „Teismo antstolis“;

3) 2 punktą išdėstyti taip:

„2) prašant išieškotojui arba skolininkui, kurie atlieka tikrąją karo tarnybą;“.

1) pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „prokuroro teikimu arba teisėjo iniciatyva“;

2) antrosios dalies 2, 3 ir 5 punktus išdėstyti taip:

„2) šio kodekso 396 straipsnio 3 punkte numatytu atveju – iki skolininkas ar išieškotojas nustos būti veikiančiame Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinyje;

3) šio kodekso 397 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 punktuose numatytais atvejais – atitinkamai iki skolininkas ar išieškotojas atliks tikrąją karo tarnybą, skolininkas grįš iš tarnybinės komandiruotės, iki šalis pasveiks ar bus išrašyta iš gydymo įstaigos arba iki bus surastas skolininkas;“

„5) šio kodekso 396 straipsnio 7 punkte numatytu atveju – iki atitinkamo pareigūno ar teismo patvarkymo panaikinti paskirtą sustabdymą;“;

3) antrojoje dalyje įrašyti 6 punktą:

„6) šio kodekso 396 straipsnio 9 punkte numatytu atveju – iki bus nuspręsta dėl taikos sutarties patvirtinimo ar atsisakymo nuo išieškojimo.“;

4) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „prokuroro teikimu arba teisėjo“ įrašyti žodžius „teismo antstolio“.

„Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais teismo antstolis surašo atitinkamą aktą, kurį patvirtina vyresnysis teismo antstolis, ir vykdomąjį dokumentą gražina, nurodydamas šio veiksmo motyvus.“

„401 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimo nagrinėjimas

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo į apylinkės teismą gali kreiptis išieškotojas, skolininkas arba teismo antstolis.

Ar nutraukti vykdomąją bylą, nagrinėja apylinkės teismas, prie kurio yra vykdantis sprendimą teismo antstolis. Apie vykdomosios bylos nutraukimo nagrinėjimą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti šį klausimą.

Dėl teismo nutarties nutraukti vykdomąją bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

402 straipsnis. Sprendimų vykdymo išlaidos

Iš skolininko išieškomos, neviršijant išieškotojo reikalavimų, šios vykdymo išlaidos:

1) 5 procentų suma nuo realizuoto skolininko turto vertės;

2) 0,5 procento suma:

nuo išieškotų iš skolininko sąskaitos kredito įstaigose lėšų, kai skolininkas neįvykdė sprendimo teismo antstolio raginime sprendimą įvykdyti geruoju nustatytu terminu,

kai skolininkas, kurio turtas areštuotas šio kodekso 390 straipsnio šeštosios dalies nustatyta tvarka, padengia įsiskolinimą praėjus terminui, nurodytam raginime įvykdyti sprendimą geruoju,

kai skolininkas, kurio turtas areštuotas po to, kai jis neįvykdė sprendimo raginime įvykdyti sprendimą geruoju nurodytu terminu, padengia įsiskolinimą iki areštuoto turto realizavimo pradžios.

Šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose numatytas vykdymo išlaidas draudžiama išieškoti iš biudžetui ir kitiems išieškotojams išieškotų sumų arba kitų jų lėšų.

Iš skolininko taip pat išieškomos šios vykdymo išlaidos:

1) 1 procento suma nuo teismo sprendime nurodytų daiktų, paimtų iš skolininko ir perduotų išieškotojui, vertės;

2) 60 litų – už sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus;

3) 100 litų – už iškeldinimą iš patalpų;

4) 50 litų – už kitas priverstinio vykdymo priemones, numatytas šio kodekso 391 straipsnio 5 punkte.

Kitos sprendimo vykdymui reikalingos išlaidos skolininko turtui saugoti ir pervežti, paskelbti apie turto pardavimą iš varžytynių, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms sumokėti, teismo antstolio važiavimui į vykdymo vietą apmokėti imamos iš to teismo, prie kurio yra teismo antstolis, lėšų ir teisėjo nutartimi išieškomos iš skolininko.

Dėl šio straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytų vykdymo išlaidų išieškojimo teismo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo nustatytu terminu tą sumą geruoju pervesti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas geruoju šių sumų neperveda, teismo antstolis su pareiškimu ir išieškotinų sumų apskaičiavimu kreipiasi į teismą, prašydamas tas sumas išieškoti. Dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

Sumos, nurodytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, laikomos teismo antstolių kontoros depozitinėje sąskaitoje ir teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojamos teismo antstoliams ir kitiems darbuotojams skatinti bei teismo antstolių kontorų ir teismų materialinei bazei plėsti.

Sumos, nurodytos šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, pervedamos į valstybės biudžetą.

Už teismo antstolio išieškotas šiame straipsnyje nurodytas vykdymo išlaidas iš skolininko pakartotinai vykdymo išlaidos neišieškomos.“

„4021 straipsnis. Teismo antstolio pareiškimų į teismą nagrinėjimas

Teismo antstolio pareiškimus dėl vykdomojo dokumento praradimo (378 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (392 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo (399 straipsnis), dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (402 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (414 straipsnis), dėl skolininko atvesdinimo arba baudžiamosios bylos iškėlimo (4461 straipsnis), dėl baudų skyrimo skolininkui (418, 4461, 450 straipsniai), dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (406, 417 straipsniai) apylinkės teismas išnagrinėja per tris dienas nuo pareiškimo gavimo. Teismo antstolis turi teismui pateikti vykdomąją bylą, kitus reikalingus dokumentus.

Dėl teismo antstolio pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį.

Dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.“

„403 straipsnis. Teismo antstolių darbo kontrolė

Teismo antstolių darbą kontroliuoja ir revizuoja Teisingumo ministerija, o finansinę veiklą – ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Apylinkių teismai kontroliuoja prie jų esančių teismo antstolių kontorų darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko lėšas, vertybinius popierius, esančius bankuose ir kitose kredito įstaigose, kitokį turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.“;

2) antrąją ir trečiąją dalis pripažinti netekusiomis galios.

„405 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į bendrąjį turtą

Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

406 straipsnis.     Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymas

Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir skolininkui per dešimt dienų pareikšti ieškinį teisme, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Jei teismo antstolio nustatytu terminu tokie ieškininiai pareiškimai nepateikti, teismo antstolis savo iniciatyva gali kreiptis į teismą, kad šis nustatytų skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Šis pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus išieškotojui, skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.“

1) pirmojoje dalyje po žodžio „vertybes“ įrašyti žodžius „vertybinius popierius“, o vietoj žodžių „banko įstaigai“ – žodžius „teismo antstolio kontorą aptarnaujančiam bankui“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi;

3) antrojoje dalyje vietoj žodžių „teismo depozitinę“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros depozitinę“.

„417 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į fizinių asmenų lėšas

Lietuvos Respublikos bankai ir kitos kredito įstaigos teismo antstoliams, vykdantiems šio kodekso 473 straipsnyje nurodytus dokumentus, pareikalavus privalo pranešti apie skolininko lėšas, vertybinius popierius banke ir kitose kredito įstaigose.

Teismo antstolis išieškojimą pirmiausiai nukreipia į skolininko lėšas, vertybinius popierius, saugomus bankuose ir kitose kredito įstaigose.

Jeigu skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, teismo antstolis areštuoja visas lėšas, vertybinius popierius ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir skolininkui per dešimt dienų pareikšti ieškinį teisme, kad būtų nustatyta skolininkui priklausanti dalis. Jei teismo antstolio nustatytu terminu tokie ieškininiai pareiškimai nepaduoti, skolininko dalį pagal teismo antstolio pareiškimą nutartimi nustato teismas, pranešęs išieškotojui, skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko lėšų dalis bendrojoje nuosavybėje, išieškojimas nukreipiamas į skolininko lėšų dalį.“

„420 straipsnis. Perduodamo valstybei turto realizavimas

Teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimą organizuoja valstybinė mokesčių inspekcija.

421 straipsnis. Brangenybių ir vertybinių popierių realizavimas

Teismo antstolio reikalavimu bankas, kita kredito įstaiga, kuriems buvo perduoti saugoti šio kodekso 413 straipsnyje nurodytos vertybės ir vertybiniai popieriai, juos grąžina teismo antstolių kontorai. Šias vertybes ir vertybinius popierius teismo antstolis realizuoja šio kodekso 422 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.

Teismo antstolių kontora bankui, kitai kredito įstaigai sumoka už turto saugojimą šio kodekso 412 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atlyginimą iš lėšų, gautų realizavus tą turtą. Reikiamais atvejais turto saugojimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio kodekso 402 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta tvarka.“

„4231 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į ūkininko turtą

Jeigu ūkininkas neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms apmokėti, išieškojimas pirmiausiai nukreipiamas į skolininko kilnojamąjį turtą.

Jeigu lėšų iš kilnojamojo turto nepakanka išieškomoms sumoms apmokėti, išieškojimas nukreipiamas į ūkininkui nuosavybės teise priklausančią žemę ar jos dalį, kurią realizavus pakaktų lėšų išieškomoms sumoms apmokėti. Jeigu išieškotų lėšų nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą.“

1) pavadinime ir pirmojoje dalyje po žodžio „butą“ įrašyti žodį „žemę“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Išieškant paskolą, duotą namui, kitam statiniui statyti, žemei įgyti, išieškojimas gali būti pirmiausiai nukreipiamas į gyvenamąjį namą, kitą statinį, žemę.“;

3) įrašyti trečiąją dalį:

„Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas yra areštuotas, gali nustatyti, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į paskutinį butą, gyvenamąjį namą ar jų dalis, būtinus šiems asmenims gyventi. Šitai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir kitų socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Toks prašymas paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme pagal šio kodekso 472 straipsnyje nustatytą tvarką.“

„426 straipsnis. Turto, kuris specialiai registruojamas, areštas

Įsitikinęs, kad turtas, nurodytas šio kodekso 425 straipsnyje, priklauso skolininkui, teismo antstolis jį areštuoja laikydamasis šio kodekso 409 straipsnio trečiosios dalies taisyklių.

Areštavęs turtą, teismo antstolis siunčia turto registravimo įstaigai reikalavimą įregistruoti areštą.

Apie įkeisto turto areštą teismo antstolis tuojau praneša įkaito turėtojui.“

„4261 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą

Įkaito turėtojo reikalavimai pirmiausiai nukreipiami į įkeistą turtą.

Jeigu į įkeistą skolininko turtą nukreipiamas išieškojimas ir yra kitų reikalavimų, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausiai. Ši taisyklė netaikoma, jei to įkaito turėtojo reikalavimai nukreipiami į neįkeistą skolininko turtą.

Jeigu apdraustas įkeistas turtas žuvo, įkaito turėtojo į draudimo atlyginimą nukreipti reikalavimai tenkinami pirmiausiai.“

„427 straipsnis. Turto pardavimas iš varžytynių

Areštuotas skolininko turtas realizuojamas parduodant iš varžytynių turto buvimo arba teismo antstolio nustatytoje vietoje.“

„Apie būsimas varžytynes vyresnysis teismo antstolis paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki varžytynių.“

„429 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės dalyvauti varžytynėse

Varžytynėse neturi teisės dalyvauti biudžetinės organizacijos, taip pat valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, teismo, prokuratūros, policijos, vidaus reikalų, muitinės, Valstybės kontrolės departamento sistemų darbuotojai, teismo antstoliai, notarai, teismo antstolių kontorų darbuotojai, advokatai ir šiame straipsnyje išvardytų asmenų šeimų nariai.“

„Varžytynes veda teismo antstolis. Varžytynės pradedamos nuo parduodamojo turto kainos, nurodytos jo arešto akte, o šio kodekso 411 straipsnyje numatytu atveju – nuo eksperto nustatytos kainos. Minimalus kainos didinimo intervalas turi sudaryti ne mažiau kaip tris procentus pradinės daikto pardavimo kainos. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą.“

1) pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„434 straipsnis. Turto nepardavimo iš varžytynių pasekmės

Jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis šio kodekso 433 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais, teismo antstolis ne anksčiau kaip po dešimties dienų ir ne vėliau kaip po vieno mėnesio skelbia antrąsias varžytynes. Jeigu tuo pačiu pagrindu neįvyko pakartotinės varžytynės, teismo antstolis išieškotojui suteikia teisę pasiimti turtą už pradinio įkainojimo sumą.“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „teismo depozitinę“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros depozitinę“;

3) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodžius „teismo antstolio“, vietoj žodžių „teismo antstolis“ – žodžius „vyresnysis teismo antstolis“ ir vietoj žodžių „inventorizaciniame įkainojime, o jo nesant ne mažiau kaip draudimo įkainojime“ – žodžius „toje vietoje esančiomis kainomis“;

4) penktąją dalį išdėstyti taip:

„Jei paskelbiamos neįvykusiomis antrosios varžytynės ir išieškotojas atsisako neparduotą turtą pasiimti, turtas, kuriam numatyta speciali registracija, realizuojamas šio kodekso 436 straipsnyje nustatyta tvarka, o kitas turtas – 4361 straipsnyje nustatyta tvarka.“

„436 straipsnis.   Neparduoto iš varžytynių turto, kuriam nustatyta speciali registracija, realizavimas

Kai išieškojimas nukreipiamas į turtą, kuriam nustatyta speciali registracija, ir šis turtas neparduotas iš varžytynių, jis gali būti parduotas be varžytynių pagal įkainojimą, kurį nustato vyresniojo teismo antstolio sudaryta komisija.

Apie kiekvieno daikto pardavimą teismo antstolis surašo turto pardavimo aktą, kuriame nurodo:

1) kas ir kada pardavė turtą;

2) parduoto turto pavadinimą ir kainą;

3) pirkėjo vardą, pavardę bei adresą.

Aktas surašomas po vieną egzempliorių kiekvienam pirkėjui ir vienas į vykdomąją bylą.

Visus akto egzempliorius pasirašo teismo antstolis ir pirkėjas (pirkėjai).

Kai pirkėjas sumoka per teismo antstolio nustatytą terminą visą sumą, turto pardavimo aktą savo parašu ir teismo antstolių kontoros antspaudu tvirtina vyresnysis teismo antstolis. Vienas akto egzempliorius duodamas pirkėjui

Turto pardavimo aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį.

4361 straipsnis. Neparduoto ar neparduotino iš varžytynių turto realizavimas

Neparduotas (išskyrus 436 straipsnyje nurodytą turtą) ar neparduotinas iš varžytynių turtas teismo antstolio rašytiniu patvarkymu realizuojamas, parduodant komiso pagrindu per prekybos įmones turto buvimo vietoje šio kodekso 411 straipsnyje nurodytomis kainomis ir 423 straipsnyje nustatyta tvarka. Pervežti turtą tam, kad būtų parduotas, į kitą miestą ar rajoną leidžiama tik abipusiu išieškotojo ir skolininko sutikimu ir jų lėšomis.

Areštuotas turtas paimamas, realizuojamas ar perduodamas parduoti per teismo antstolio nustatytą terminą, bet ne anksčiau kaip po penkių dienų ir ne vėliau kaip po vieno mėnesio po arešto.

Produktai ir kiti greitai gendantys daiktai paimami ir parduodami tuojau pat juos areštavus.

Jeigu sumos, gautos pardavus dalį turto, pakanka išieškotojo reikalavimams patenkinti ir visoms vykdymo išlaidoms apmokėti, tai tolesnis pardavimas nutraukiamas.

Sumos, kurias gauna prekybos įmonės, pardavus perduotą joms skolininko turtą, atskaičiavus nustatyto dydžio komisinį atlyginimą, per tris dienas nuo pardavimo dienos įskaitomos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.“

1) 1 punktą pripažinti netekusiu galios, o 2 ir 3 punktus laikyti atitinkamai 1 ir 2 punktais;

2) 1 punkte tekstą po žodžio „išmokos“ išbraukti.

1) 1 punkte vietoj žodžio „kolūkyje“ įrašyti žodžius „žemės ūkyje“;

2) 2 punkte žodžius „ir racionalizacinį pasiūlymą“ išbraukti;

3) įrašyti 5 punktą:

„5) dividendus.“

1) 4 punktą pripažinti netekusiu galios, o 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 punktais;

2) 4 punkte išbraukti žodį „valstybinės“.

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „teismo“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų, kitų visuomeninių organizacijų“ įrašyti žodžius „įmonių, įstaigų, organizacijų“.

1) pirmojoje dalyje po žodžio „administracija,“ įrašyti žodžius „kitas darbdavys“, vietoj žodžio „išskaičiusi“ – žodį „išskaitę“, o žodžius „liaudies teisėjo“ išbraukti;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „darbo“ įrašyti žodį „darboviečių“, o žodžius „(už darbą antraeilėse pareigose ir pan.)“ išbraukti;

3) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „teikimu“ įrašyti žodį „pareiškimu“;

4) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Kai nežinomas asmens, kurio naudai išieškomi alimentai, adresas, išskaitytos sumos pervedamos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Neįvykdžiusiems šio įpareigojimo pareigūnams gali būti skiriama šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta bauda.“

„447 straipsnis. Išskaitymų iš darbo užmokesčio teisingumo kontrolė

Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas.

Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti išskaitų teisingumo, jo prašymu tai patikrina teismo antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos.“

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„449 straipsnis.   Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų ir įkeldinimas į jas pagal teismo sprendimą“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „milicijos, butų eksploatavimo organizacijos ar gatvių komiteto atstovui, o kaimo vietovėse – apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto“ įrašyti žodžius „policijos ir turto saugotojo“, o žodžius „ir kviestiniams“, „kviestiniai“ išbraukti;

3) trečiojoje dalyje išbraukti žodžius „butų eksploatavimo organizacijai arba“;

4) įrašyti ketvirtąją dalį:

„Pagal teismo sprendimą įkeldinimas vykdomas laikantis šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų taisyklių.“

„4491 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų pagal prokuroro sankciją

Pagal prokuroro sankciją turi būti iškeldinami asmenys, savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą arba gyvenantys patalpoje, kuri gresia sugriūti ar tampa netinkama gyventi.

Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos asmenims, iškeldinamiems iš gyvenamosios patalpos. Neatidėliotinais atvejais sankcija vykdoma nedelsiant.

Sankciją dėl iškeldinimo vykdo namo, iš kurio iškeldinama, buvimo vietos teismo antstolis pagal šiame kodekse nustatytas taisykles.

Jeigu iškeldinami asmenys atsisako įleisti teismo antstolį į jų užimamą gyvenamąją patalpą, kitokiais veiksmais trukdo vykdyti sankciją dėl iškeldinimo, iškeldinama padedant policijai.

Jeigu yra pateisinamų priežasčių, pagal suinteresuotų asmenų arba teismo antstolio pareiškimą prokuroras, davęs sankciją iškeldinti, taip pat aukštesnysis prokuroras turi teisę atidėti sankcijos vykdymą.

Jeigu prokuroro sankcija iškeldinti panaikinama po to, kai ji įvykdyta, turi būti atstatytos pažeistos asmenų, iškeldintų iš gyvenamosios patalpos, teisės pagal galiojančius įstatymus. Dėl to kilę ginčai turi būti nagrinėjami teisme.“

1) antrojoje dalyje vietoj žodžio „liaudies“ įrašyti žodžius „apylinkės teismo“;

2) penktojoje dalyje po žodžio „vietos“ įrašyti žodį „apylinkės“;

3) septintojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinė įmonė, įstaiga, organizacija, kolūkis, kitokia kooperatinė organizacija, jų susivienijimas, kita visuomeninė organizacija“ įrašyti žodžius „įmonė, įstaiga, organizacija“;

4) aštuntojoje dalyje išbraukti žodžius „ir atskirasis protestas“.

1) pirmojoje dalyje po žodžio „administracija“ įrašyti žodžius „ar kitas darbdavys“;

2) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „ir prokurorui“.

„452 straipsnis. Bendrųjų taisyklių taikymas

Išieškojimai iš visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų, jų susivienijimų, tarp jų ir iš užsienio firmų, vykdomi pagal taisykles, numatytas šio kodekso trisdešimt aštuntajame, trisdešimt devintajame, keturiasdešimt pirmajame ir keturiasdešimt antrajame skirsniuose su išimtimis ir papildymais, nurodytais šiame skirsnyje, ir šių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, tarptautines sutartis bei sutartis su užsienio firmomis.

453 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į lėšas

Išieškojimas iš šio kodekso 452 straipsnyje išvardytų organizacijų pirmiausiai nukreipiamas į skolininko lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, pagal įstatymų nustatytas taisykles.

454 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į lėšas tvarka

Šio kodekso 452 straipsnyje išvardytos organizacijos, turinčios sąskaitas kredito įstaigose, nukreipdamos išieškojimą į kredito įstaigose esančias skolininko lėšas, pateikia vykdomąjį dokumentą tiesiogiai atitinkamoms kredito įstaigoms, kad būtų priverstine tvarka nurašytos lėšos.

Kai lėšos išieškomos fizinių asmenų naudai iš šio kodekso 452 straipsnyje išvardytų organizacijų, teismo antstolis išieškotojo pasirinkimu perduoda vykdomąjį dokumentą ir raginimą įvykdyti sprendimą geruoju arba tiesiai skolininkui, kad šis sumokėtų išieškotojui priklausančias sumas, arba atitinkamai kredito įstaigai, kad priverstine tvarka būtų nurašytos lėšos iš skolininko sąskaitos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.

Sąlygas ir tvarką, kuriomis duodamos lėšos biudžeto išlaikomų organizacijų įsiskolinimui padengti, jeigu šio įsiskolinimo negalima padengti iš tų organizacijų sąmatos lėšų, nustato įstatymai.

455 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į iš valstybės ar savivaldybių biudžeto išlaikomą įstaigų ir organizacijų turtą

Jeigu iš valstybės ar savivaldybių biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimą nukreipti į kitą jų turtą neleidžiama.

Jei tokia įstaiga ar organizacija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.

456 straipsnis.     Išieškojimo nukreipimas į valstybės ar savivaldybių įmonių ir valstybinių akcinių įmonių turtą

Jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė ar valstybinė akcinė įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į jų turtą, išskyrus įrengimus, mašinas, statinius ir kitus neapyvartinius aktyvus.

Jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybinė akcinė įmonė neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.“

„4561 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į akcinių bendrovių turtą

Jeigu akcinė bendrovė neturi lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į kitą jos turtą.

Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

4562 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į žemės ūkio bendrovių turtą

Išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į žemės ūkio bendrovės turtą, kurį sudaro bendrovės kapitalas (narių įnašai ir bendrovės pelnas).

4563 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į ūkinių bendrijų turtą

Jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

Išieškojimas į tikrosios ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas solidariai į jos narių turtą.

Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas:

1) į tikrųjų komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai;

2) į narių komanditorių turto dalį, kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei (pasitikėjimo) ūkinei bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatyta ir kitokia komanditorių atsakomybė.

4564 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į kooperatinių bendrovių turtą

Jeigu kooperatinė bendrovė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į kitą kooperatinės bendrovės turtą.

4565 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į individualių (personalinių) įmonių turtą

Jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į kitą jos turtą ir savininko turtą.“

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu profesinė sąjunga ir kitokia visuomeninė organizacija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą.“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Iš sumų, teismo antstolio išieškotų iš skolininko, pirmiausiai patenkinami išieškotojų reikalavimai, o iš likusių sumų – pirmiausiai apmokamos vykdymo išlaidos. Suma, kuri lieka, patenkinus visus reikalavimus, grąžinama skolininkui.“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „teismo depozitinę“ įrašyti žodžius „teismo antstolių kontoros depozitinę“;

3) trečiojoje dalyje žodį „valstybinio“ išbraukti;

4) ketvirtojoje dalyje po žodžio „pervedamos“ įrašyti žodžius „tarptautinėse sutartyse“.

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „kolūkių narių reikalavimai, susiję su jų darbu kolūkyje“ įrašyti žodžius „žemės ūkio bendrovių narių reikalavimai, susiję su darbu toje bendrovėje“, žodžius „už racionalizacinį pasiūlymą ir“ išbraukti, vietoj žodžio „kurių“ įrašyti žodį „kurio“, o po žodžių „maitintojo netekimu“ įrašyti žodžius „įkeitimu užtikrinti reikalavimai išieškoti iš įkeisto turto vertės“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“.

„469 straipsnis. Ypatingosios išieškojimo taisyklės

Įstatymai gali nustatyti taisykles dėl pirmenybės patenkinti išieškojimo reikalavimus, susijusius su atskirų valstybės ūkio šakų veikla.

470 straipsnis. Teismo nuosprendžio ar nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė

Vykdant teismo nuosprendį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas realizuojamas po to, kai patenkinti nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai. Jei nuosprendyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti, tai nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami nukreipiant išieškojimą į kitą turtą, o į konfiskuotus daiktus išieškojimas nukreipiamas tik tada, kai nėra kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba jo neužtenka.

Į konfiskuotą turtą nukreipti kitokius išieškojimus, tarp jų ir padengti vykdymo išlaidas, draudžiama.“

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies teisėjui“ įrašyti žodžius „vyresniajam teismo antstoliui“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Vyresniojo teismo antstolio patvirtintas ar pakeistas teismo antstolio apskaičiavimas gali būti apskųstas šio kodekso 472 straipsnyje nustatyta tvarka.“

1) pavadinime išbraukti žodžius „ir užprotestavimas“;

2) pirmojoje dalyje žodžius „o prokuroras – protestą“, „ir protestas“ išbraukti, o vietoj žodžio „paduodami“ įrašyti žodį „paduodamas“;

3) trečiojoje dalyje žodžius „ir protestai“, „ir padavusiam protestą prokurorui“ išbraukti;

4) ketvirtojoje dalyje žodžius „ar protesto“ išbraukti;

5) penktojoje dalyje žodžius „ir atskirasis protestas“ išbraukti.

1) pavadinime vietoj žodžių „kasacinės arba priežiūrinės“ įrašyti žodžius „apeliacinės ir kasacinės“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „dėl kasacinio skundo ar protesto arba dėl priežiūrinio protesto“ įrašyti žodžius „apeliacine ar kasacine tvarka“, o žodžius „ar nutarimu“ išbraukti;

3) antrojoje dalyje žodžius „ar nutarime“ išbraukti;

4) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „Priežiūros“ įrašyti žodį „Kasacine“, o žodžius „dėl pajamų už darbą kolūkyje išieškojimo“, „ir racionalizacinį pasiūlymą“ išbraukti;

5) ketvirtojoje dalyje vietoj žodžio „Kasacine“ įrašyti žodį „Apeliacine“.

„Keturiasdešimt trečiasis skirsnis

UŽSIENIO PILIEČIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ BEI ASMENŲ BE PILIETYBĖS CIVILINĖS PROCESINĖS TEISĖS. IEŠKINIAI UŽSIENIO VALSTYBĖMS, UŽSIENIO TEISMŲ TEISMINIAI PAVEDIMAI IR SPRENDIMAI. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

477 straipsnis. Užsienio piliečių ir juridinių asmenų civilinės procesinės teisės

Užsienio piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei juridiniai asmenys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomųjų apribojimų tų valstybių piliečiams ir juridiniams asmenims, kuriose yra specialių apribojimų Lietuvos Respublikos piliečiams ar juridiniams asmenims.

478 straipsnis. Asmenų be pilietybės civilinės procesinės teisės

Asmenys be pilietybės turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip Lietuvos Respublikos piliečiai.

4781 straipsnis.   Civilinių bylų dėl ginčų, kuriuose dalyvauja užsienio piliečiai ar juridiniai asmenys, asmenys be pilietybės, taip pat dėl ginčų, kurių nors viena iš šalių gyvena užsienyje, teismingumas Lietuvos Respublikos teismams

Civilinių bylų dėl ginčų, kuriuose dalyvauja užsienio piliečiai ar juridiniai asmenys, asmenys be pilietybės, taip pat dėl ginčų, kurių nors viena iš šalių gyvena užsienyje, teismingumas nustatomas vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis teismingumo taisyklėmis.

479 straipsnis. Ieškiniai užsienio valstybėms. Diplomatinis imunitetas

Pareikšti ieškinį užsienio valstybei, užtikrinti ieškinį ir nukreipti išieškojimą į užsienio valstybės turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, gali būti leidžiama tiktai kompetentingų atitinkamos užsienio valstybės institucijų sutikimu.

Užsienio diplomatai ir kiti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse, naudojasi imunitetu nuo civilinės jurisdikcijos, išskyrus atvejus, kai jie tampa civilinių teisinių santykių subjektais kaip privatūs asmenys.

480 straipsnis.     Užsienio teismų pavedimų vykdymas ir Lietuvos Respublikos teismų kreipimasis su pavedimais į užsienio teismus

Lietuvos Respublikos teismai vykdo nustatyta tvarka jiems perduotus užsienio teismų pavedimus atlikti atskirus procesinius veiksmus (šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas, šalių ir liudytojų apklausa, ekspertizės padarymas bei vietos apžiūra ir kt.), išskyrus, kai pavedimo vykdymas:

1) prieštarautų Lietuvos Respublikos visuomenės interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintai viešajai tvarkai);

2) nepriklauso teismo kompetencijai.

Užsienio teismų pavedimai atlikti atskirus procesinius veiksmus vykdomi remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į užsienio teismus su pavedimais atlikti atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos Respublikos teismų susižinojimo su užsienio teismais tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys.

481 straipsnis.     Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymas Lietuvos Respublikoje

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato atitinkamos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

482 straipsnis. Tarptautinės sutartys arba konvencijos