LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas
36 versijos
· 2004-04-15
2025-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — art. 78
2024-11-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 42, 3
2024-10-18
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 98, 45, 51 y
2024-05-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 98, 97
2024-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 461, 42, 54 y
2022-05-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 92, 86, 9 y 1
2021-12-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 76, 19, 56 y
2021-08-02
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 68, 80
2021-07-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 71, 381, 50 y
2021-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 7, 80
2020-01-17
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 74, 12, 80
2020-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 41, 80
2018-12-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 37, 9, 3 y 2
2018-11-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 66, 5, 78 y 5
2018-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 71, 9, 3 y 4
2017-10-26
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 45, 9, 3, 80
2017-05-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 73, 45, 46
2017-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 72, 12, 39, 2
2016-12-24
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 37, 381, 3 y
2016-10-18
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 3, 74, 421 y
2016-09-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 37, 80
2016-06-28
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 80, 77
2016-04-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 12, 80
2016-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 36, 34, 80
2015-07-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 12, 80, 25
2015-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2014-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 11, 44, 64 y
2013-11-23
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 11, 44 y
Pakeitimai 2013-11-23
@@ -716,7 +716,7 @@
paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.
4 dalies redakcija nuo 2014-01-01:
Redakcija nuo 2014-01-01:
4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles,
@@ -760,7 +760,9 @@
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal
Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą.
Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje
priežiūrą.
2. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba:
@@ -834,6 +836,16 @@
dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą;
4)
įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 nuostatas, kiek tai susiję su šio
Įstatymo 69 straipsnio reguliavimo dalyku;
5)
įgyvendina Reglamentą (ES) Nr. 611/2013.
4) vykdo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004
dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų
@@ -842,21 +854,1019 @@
straipsnio reguliavimo dalyku.
6. Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo
tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir galinių
įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia
6. Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių
reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir
galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi
susijusia informacija.
7. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su
Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucija
ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos įstatymo nustatyta
tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų,
paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar)
televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų
funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų
priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia
informacija.
7. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su
Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucija
ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos įstatymo nustatyta
tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų,
8. Siekiant užtikrinti
elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo
kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Sveikatos
apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su
elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo
tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba
informacija, susijusia su higienos normomis, turinčiomis ryšių su
elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Visuomenės sveikatos centrai
apskrityse, atlikdami savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo
normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia
institucija keičiasi susijusia informacija.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia
kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų
prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos,
kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos
apsaugą.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų
departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių
institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.
12. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir
sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų
funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos
praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų
susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Redakcija nuo 2014-01-01:
12. Lietuvos Respublikos
institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas
kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų
kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti
reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami
susitarusių institucijų interneto svetainėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Nr.
XI-1763,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)
Nr.
XI-2322,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)
Nr.
XII-579,
2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)
13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos
institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos
Sąjungos valstybėmis narėmis
1. Valstybės
institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis
narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir
tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems
Europos Sąjungos institucijų, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų
institucijos ar Europos Sąjungos valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų
nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių
ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių
nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, jeigu šios pagrįstai jos
pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia
informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių
reguliavimo tarnybos pareikalavimu, Ryšių reguliavimo tarnyba praneša
atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama informacija yra pateikta.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos
teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą
Lietuvos Respublikoje.
4. Kai su šio Įstatymo reguliavimo dalyku susijusios Europos Sąjungos
teisės nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra
Europos Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga suprantama ir
kaip Europos ekonominė erdvė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
TREČIASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO
PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių
ryšių srityje
1. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos
veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai
bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka
rinkoje.
2. Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal
Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną
dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią
elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai,
vartotojų.
2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas
turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp šių dviejų
rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip
sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.
3. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo
tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės
įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
16
straipsnis. Rinkos tyrimas
1. Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo
tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių
srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio
subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.
2. Rinkos tyrimo
procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos
rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali
pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą,
apibrėžimas;
2) tyrimas, ar
konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra
veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų
įvardijimas;
3) šio Įstatymo
17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba)
panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus
rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba
sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:
1) suinteresuotų
ūkio subjektų prašymu;
2) valstybės ar
savivaldybių institucijų prašymu;
3) savo
iniciatyva.
5. Rinkos
tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras
jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitas dalis atlikti nėra
tikslinga.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės
aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas,
taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas nuomones
ir bendrąsias pozicijas.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su
Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos
tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu rinkos apibrėžimas
skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3
dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.
8. Jeigu rinkos
tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos
Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su
atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo
institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip
vieną kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos
tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo
tirta, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus
rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu
atitinkama rinka nebuvo tirta. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Europos
Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne
ilgiau kaip 3 papildomais metais.
10. Jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje
nurodytus terminus, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių
reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos
rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio
subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba
per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio
straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims
ir Europos Komisijai.
11. Ryšių
reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo
sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos
tyrimo, nustatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse,
trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis
terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą
tyrimą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,
kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas
baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo
rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
12. Prieš
priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų
rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli
šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu
toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių
reguliavimo tarnyba, pasibaigus vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1
dalimi Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam viešo konsultavimosi terminui,
privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių
narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių
nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per vieną
mėnesį. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias
kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir
terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta
viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.
13. Jeigu šio
straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą
rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos
Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus,
turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Komisija nurodė Ryšių
reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai
rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos
Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto
priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Komisija per šį terminą
nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių
reguliavimo tarnyba per šešis mėnesius privalo pakeisti tokį sprendimo projektą
arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos
Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka,
pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos
Komisijai.
14. Jeigu šio
straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti
ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus
įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo
tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai
rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos
Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto
priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje. Per šį 3
mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų
nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai
bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų
institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą.
Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba,
atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia,
nepriima arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.
15. Jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį
nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar vieną mėnesį nuo šio
straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos
Komisija per šioje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą priima rekomendaciją,
kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba
jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją
neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai
motyvuotus paaiškinimus.
16.
Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu
atveju priima per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto vieno
mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl rinkos
tyrimo, numatytų šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, trukmė.
17. Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos
Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos
Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali
priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą
atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Vyriausybės
įgaliotai institucijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir
Europos Komisijai.
18. Ryšių
reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis
skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos
procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali
nedelsdama imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą
rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems subjektams vieną
ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios
priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu
atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai,
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos
valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones,
kartu jas pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones
nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12
ir 13 dalyse nustatyta procedūra.
19. Atitinkamų
rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę
įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus
įpareigojimus, taip pat informaciją apie priemones, nustatytas šio straipsnio
18 dalyje, ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo
tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai.
20. Atlikdama
rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems
ūkio subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas
tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją
užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos
Respublikoje. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama tarptautines sutartis ir
(arba) susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi
su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio ir 14–18
dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio
Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems
didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų
tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios
momentą:
1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio
Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;
2)
nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) apskaitos
atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;
4) įpareigojimą
suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;
5) kainų
kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio
nuostatas;
6) funkcinio
atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 231 straipsnio nuostatas;
7) įpareigojimus,
susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio
Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.
2. Šio Įstatymo
26 straipsnyje nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be atskiro Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo ūkio
subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą, nurodytą šio Įstatymo
18 straipsnio 5 dalyje. Šios dalies pirmajame sakinyje nurodytus įpareigojimus
ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, o įpareigojimą, nurodytą antrajame sakinyje, – nuo
momento, kai ūkio subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti kitą šioje dalyje nurodytų
įpareigojimų vykdymo pradžios momentą, tačiau ne ankstesnį negu nurodytieji
šioje dalyje.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus,
neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
4. Išimtinėmis
aplinkybėmis (tai yra, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio
straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 20 dalį, nustato, kad šio straipsnio
1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1,
2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant
tinklų sujungimą, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas,
susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame
straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo nustatytais atvejais
tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus
įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip pat visais
atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų vykdymo
sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
6. Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti,
atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir pateisinami
elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.
7. Jeigu atlikus
atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti
įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę
įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio
subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio
subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama
įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu
nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo atitinkamos
šio Įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos
paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti
nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio
nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir
susijusios priemonės
1. Sąlyginės
prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių
paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis
sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios
leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų)
kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams
visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
2. Ūkio subjektai,
teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos
paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos
reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar
klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo,
privalo:
1) visiems
transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais
siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti
skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių)
pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) jei, be
sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų
teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią
su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos
paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos
atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų
ir reikalavimą atlikti auditą.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų
įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
4. Sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir
sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu
būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis
intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų
suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Atsižvelgiant
į technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami teises negali
uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame produkte
naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip
pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms, jei šiuo atveju
teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai
susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų
saugumą.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su
elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių
teikimu ir naudojimu.
6. Draudžiama
komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti,
parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti
dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę
neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą
draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
1. Ūkio subjektai,
kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi išimtinėmis
ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų ryšių tinklų
ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos dalyje bei valdo
kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje pačioje geografinėje
teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis,
kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą juridinį asmenį, o ne tą,
kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.
2. Viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat
suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio
srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse,
privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas
apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius
reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai
atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų
teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio
atskyrimo reikalavimus.
3. Šio
straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos,
susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos
Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.
4. Visi ūkio
subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių
paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų
metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos.
Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio
straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies
nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
27 straipsnis. Elektroninių
ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių
bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka
perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir
tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su
elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,
įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis
sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir
televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas
įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos
standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar
Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas
tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kol šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar
nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą
perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą
laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas
laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių
tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas
atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
3. Asmenims ar ūkio
subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų
atitiktį standartams,
įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų
standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse
nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.
5. Lietuvos
nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad
tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų,
paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar)
@@ -864,153 +1874,7157 @@
funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų
priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia
informacija.
8. Siekiant užtikrinti
elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo
kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Sveikatos
apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio
spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos
apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija,
susijusia su higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio
spinduliavimo normomis. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, atlikdami savo
funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra,
konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija
keičiasi susijusia informacija.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia
kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų
prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos,
kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos
priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
6. Taikomųjų
programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus
atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti
visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų
teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas
visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų
teikimą neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams.
7. Lietuvos
Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei
atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti
matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse
pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką
nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
28
straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp
ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio
Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.
2. Ūkio
subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą
(įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių
reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio
Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus
prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas
prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui
gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu
konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į
tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y.
proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims
ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti
atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems
ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias
paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus
jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių
negrąžina.
3. Šalies,
kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį
atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo
atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio
2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į
išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir
tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12,
13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo,
kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo
principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5. Prašymo
išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso
kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu:
1) ji nėra
kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;
2) yra
įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas,
priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti
ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos
sutartį;
3) Ryšių
reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra
sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas
prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei
reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal
įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) ūkio subjekto
vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
7. Ryšių reguliavimo
tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio
straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:
1) ieškovas
atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;
2) teismas nagrinėja
ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė
taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos
sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba palieka prašymą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą
paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip
pat jei:
1) Ryšių
reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir
tuo pačiu pagrindu;
2) prašymas
nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių
reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys,
patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė
viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies
teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos
nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius
su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai
nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) kol Ryšių
reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita
byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas
sustabdomas.
10. Ryšių
reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų
ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos
priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų
atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti
ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos
Civilinio proceso kodekso penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių
reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų
ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7
dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui
dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui
nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui
pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.
11. Ginčo šalys,
kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime,
turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri
yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią
atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti
ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu.
Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo
nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus
Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų
ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams,
argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų,
kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas bei
ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės.
Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę
pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi.
Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys
ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
12. Ryšių reguliavimo
tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet
kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu
arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas
žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja
šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu
ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės
nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai
Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines
paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą,
nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
13. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir
motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
14. Ryšių
reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis
mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių
(pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia
ilgesnio laiko.
15. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus
terminui, nustatytam šio straipsnio 18 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę
kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą
iš esmės. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti
nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.
16. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia
valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo
apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio
subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija,
išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste
išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims
pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
17. Ryšių
reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą,
palikti ginčą nenagrinėtą, sustabdyti prašymo nagrinėjimą, taip pat kiti
procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią
tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo
suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus
apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso
kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo
nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.
18. Ginčo šalys per
14 dienų nuo Ryšių
reguliavimo tarnybos
sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas
nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos
teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių
procesinė padėtis nesikeičia.
19. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti
procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas
neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per
10 metų nuo jo priėmimo dienos.
20. Ginčo
nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta
tvarka.
21. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos,
turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai,
sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.
22. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti,
kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos
sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas,
įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.
23. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę
kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams
tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu
reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be
atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius
bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių
ryšių veikla.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi
atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti
prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto
tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Už patvirtinimo išdavimą
imama valstybės rinkliava. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas
nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo
tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą, privalo apie tai
pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
30
straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių
ryšių veikla sąlygos, nuostatos
1. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos
bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti
nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių
nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,
pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams ir (arba) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti
universaliąsias paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti susijusios tik su:
1)
įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2)
užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3)
paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;
4)
telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, Europos
telefono ryšio numeracijos erdvės ir nemokamo pokalbio tarptautinių telefono
ryšio numerių, ir, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kitų
Europos Sąjungos valstybių narių numeracijos planuose nurodytų numerių,
prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;
5)
aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat
sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir
bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant
finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros
darbų atlikimui užtikrinti;
6)
privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7)
asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifinėmis elektroninių
ryšių sektoriui;
8)
elektroninių ryšių sektoriui specifinėmis vartotojų teisių apsaugos
taisyklėmis, inter alia apimančiomis ir neįgaliųjų galutinių paslaugų
gavėjų galimybę naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis;
9)
ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,
pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10)
informacijos teikimu;
11)
galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka
perimti elektroninių ryšių srautą;
12) kompetentingų institucijų
naudojimosi elektroniniais ryšiais, siekiant pranešti visuomenei apie gresiantį
pavojų arba sumažinti katastrofų padarinius, sąlygomis;
13) elektroninių ryšių naudojimo
stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju sąlygomis,
užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų, aptarnaujančių
pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų;
14) elektroninių ryšių tinklų sukeltų
viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų ribojimo priemonėmis;
15) įpareigojimais suteikti prieigą,
išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems
ūkio subjektams ar ūkio subjektams, paskirtiems teikti universaliąsias
paslaugas;
16) viešųjų ryšių tinklų integralumo
palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias kelią elektromagnetiniams trukdžiams
tarp elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų;
17) viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo
neteisėtos prieigos;
18) radijo dažnių (kanalų) naudojimo
sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) suteikiama be atskiro
leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio įrenginių naudojimas gali būti
ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su veiksmingu ir tinkamu radijo spektro
naudojimu, žalingųjų trukdžių išvengimu ar su visuomenės sveikata;
19) priemonėmis, skirtomis užtikrinti
standartų specifikacijų, rekomendacijų ir (arba) techninių reikalavimų
atitiktį;
20) skaidrumo įpareigojimais,
nustatytais viešųjų ryšių tinklų teikėjams, teikiantiems viešąsias elektroninių
ryšių paslaugas, siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų, taip
pat informacija apie prieigos prie paslaugų bei taikomųjų programų teikimo ir
naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis paslaugomis ir (arba)
taikomosiomis programomis teisėtus ribojimus, ir tokių ribojimų teisėtumui
patikrinti reikalingos informacijos pateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai.
3. Elektroninių ryšių tinklus ir (arba)
paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai
savo veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio
subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos gali būti
keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą
pakeitimą turi būti paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje
ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir
vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne
trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus
atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičiantys nustatyto teisinio
reguliavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotais ūkio subjektais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Penktasis skirsnis
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,
GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
28 straipsnis. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.2. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą (įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.3. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.4. Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.5. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.6. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu: 1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;5) ūkio subjekto vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.7. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) ieškovas atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.8. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;2) prašymas nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.9. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;2) kol Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.10. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.11. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.12. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.13. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.15. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.17. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.18. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10 metų nuo jo priėmimo dienos.20. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.21. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.22. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.23. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be
atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias
sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi
atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti
prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto
tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką
ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,
privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
30 straipsnis. Teisės aktų,
kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos,
nuostatos
1.
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama
elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos,
nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių
nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,
pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems
ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti universaliąsias
paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti susijusios tik su:
1)
įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2)
užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3)
paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;
4)
telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu
galutiniams paslaugų gavėjams;
5)
aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat
sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir
bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant
finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros
darbų vykdymui užtikrinti;
6)
privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7)
asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių
ryšių sektoriui;
8)
elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos
taisyklėmis;
9)
ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,
pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10)
informacijos teikimu;
11)
galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka
perimti elektroninių ryšių srautą;
12)
elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų
atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų,
aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų
visuomenei skleidimą;
13)
elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų
ribojimo priemonėmis;
14)
įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams,
paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;
15)
viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias
kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (ar)
paslaugų;
16)
viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;
17)
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius
(kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio
įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su
veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar
su visuomenės sveikata;
18)
priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų, rekomendacijų ir
(ar) techninių reikalavimų atitiktį.
3.
Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios
institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie
numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų
gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi
būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
Penktasis skirsnis
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,
GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir
finansavimas
1.
Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų
paslaugų teikimas:
1)
prisijungimo prie viešojo ryšių tinklo fiksuotoje vietoje ir viešųjų telefono
ryšio paslaugų;
2)
taksofonu arba kitose viešai prieinamose
viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo vietose teikiamų viešųjų
telefono ryšio paslaugų;
3)
informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;
4)
galimybių neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių
ryšių paslaugomis.
2.
Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą ir
universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisykles.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų
paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas,
įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias
paslaugas nustatymo, keitimo ir (arba) panaikinimo tvarką, sąlygas ir atvejus,
taip pat informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles. Įpareigojimai
teikti universaliąsias paslaugas gali būti susiję ir su didelės įtakos
atitinkamoje rinkoje turėjimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti
ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus,
kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas.
4.
Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti
universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš
šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų
tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks
nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip
kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad
ūkio subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti
paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama
konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai universaliųjų paslaugų
teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka, atvejais ir
sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.
Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus universaliųjų paslaugų teikimo
nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė gali įgalioti Ryšių reguliavimo
tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendinti nuostolių
kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustatyti nuostolių dydį.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti ūkio subjekto sąskaitas ir kitą
informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, taip pat turi
teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito išvadą. Nuostolių apskaičiavimas
ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir (ar) audito išvada yra vieši.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių
kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai kompensuojami viešųjų telefono ryšio
paslaugų teikėjų lėšomis.
6.
Neteko galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja
Europos Komisiją apie ūkio subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias
paslaugas, ir apie universaliąsias paslaugas, kurias teikti yra įpareigoti ūkio
subjektai, ir apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.
8. Kai ūkio subjektas, įpareigotas teikti universaliąsias
paslaugas, ketina perleisti savo visą prieigos prie viešojo ryšių tinklo
fiksuotoje vietoje turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise kitam ūkio
subjektui, jis apie tai iš anksto Ryšių
reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša Ryšių reguliavimo tarnybai, kad ji galėtų
įvertinti numatomo sandorio poveikį prieigos prie viešojo ryšių tinklo fiksuotoje vietoje ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimui. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, gali nustatyti, keisti ar panaikinti šio Įstatymo
32 straipsnyje nustatytus įpareigojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų
galutiniams paslaugų gavėjams teikimu
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad
įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 231
straipsnius, taip pat pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus,
atsižvelgiant į nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais
tikslais pateisinamus įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti
pernelyg didelių kainų, nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos,
nustatant grobuoniškas kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems
galutiniams paslaugų gavėjams ar nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat
įpareigojimus užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę.
Ryšių reguliavimo tarnyba, apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir
skatindama veiksmingą konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų
ribas, taikyti individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus
grįsti sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jeigu ūkio
subjektas įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis
mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.
2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų tarifų reguliavimu susiję
įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių reguliavimo tarnyba
įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytas taisykles. Įpareigotas
ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą
Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų
apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų
apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią
apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto
svetainėje. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos
taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį,
turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
33
straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas
1. Ūkio
subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo ryšių tinklo
ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę
naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono
ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos
kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23
straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams
nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam
tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų
ribą.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio
subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytą įpareigojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
34 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių
paslaugų gavėjų pareigos ir teisės
1.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos
turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisykles.
2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo viešai skelbti skaidrią, palyginamą, pakankamą ir naujausią informaciją
apie teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, visus užmokesčius, mokėtinus
nutraukus sutartį, standartines paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kokybę ir
priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliesiems
galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Tokia
informacija galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodoma aiškiai, išsamiai
ir lengvai prieinama forma. Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti
pateikta Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
informacijos skelbimo ir pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles,
įskaitant informacijos apimtį, turinį, pateikimo ir (arba) skelbimo terminus,
formą ir būdą, kokybės vertinimo taisykles.
3. Siekdama
užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo
tarnyba gali nustatyti viešųjų ryšių tinklų teikėjams minimalius kokybės
reikalavimus. Prieš nustatydama tokius reikalavimus Ryšių reguliavimo tarnyba
pateikia Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai
tokio sprendimo projektą, kuriame nurodo motyvus, reikalavimus, kuriuos
ketinama nustatyti, taip pat kitą būtiną informaciją. Priimdama galutinį
sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba
atsižvelgia į Europos Komisijos pastabas ar rekomendacijas.
4. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas,
suteikdamas paslaugų gavėjui galinį įrenginį nemokamai ar siūlydamas jį įsigyti
mažesne kaina negu galinio įrenginio savikaina, privalo elektroninių ryšių
paslaugų teikimo sutartyje nurodyti galinio įrenginio pardavimo su paslaugų
teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, laikotarpį ir būdą šiam skirtumui
kompensuoti.
5.
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus
prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių
ryšių paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.
6.
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai lengvai
prieinama forma pranešti abonentui apie suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą,
jeigu abonentas to pageidauja.
7.
Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų
gavėjams prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo, privalo užtikrinti
informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų
galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų
teikimo taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio
subjektams, kurie kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybes pasinaudoti
informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslauga
objektyvius, nešališkus, nediskriminacinius ir skaidrius įpareigojimus,
siekdama užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiamos
viešosios telefono ryšio paslaugos, galėtų naudotis informacijos apie viešųjų
telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugomis.
8.
Visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai,
skiriantys telefono ryšio numerius abonentams, privalo užtikrinti savo viešųjų
telefono ryšio abonentų teisę būti įrašytiems į viešuosius spausdintus ir
(arba) elektroninius abonentų sąrašus, taip pat sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu
ir nediskriminaciniu būdu patenkinti visus pagrįstus informacijos apie viešųjų
telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikėjų prašymus šio
Įstatymo 67 straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šių viešųjų telefono
ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba
turi teisę nustatyti detalius tokios informacijos teikimo reikalavimus.
9.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas,
abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra
galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso,
išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai
pavestiems uždaviniams vykdyti ir Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu
nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams
vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
10.
Visi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo
nemokamai užtikrinti savo abonentams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
naudotojams, įskaitant taksofonų naudotojus bei neįgaliuosius abonentus ir
(arba) naudotojus, galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas
teikiančių institucijų paslaugomis.
11. Viešųjų
ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento
teisę išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų
teikėjas ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu
susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytas
taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. Už naudojimąsi
tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais atvejais ir
sąlygomis abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis
galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti
aukščiausią kainų ribą.
12. Abonento
prašymu viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi sudaryti galimybę
abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešųjų telefono ryšio paslaugų
apmokestinimas būtų atliekamas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos
atvejus, kai viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas duomenų perdavimo
apskaitą atlieka pagal perduotų duomenų kiekį.
13. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių
įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja ir saugo, ir šių duomenų
saugojimo terminą.
14. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo
paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos subjektų,
žvalgybos institucijų pranešimais apie jų tinkluose vykdomą techninių
priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės
žvalgybos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų
paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti įstatymų
nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su
įslaptinta informacija.
15. Viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti neįgaliųjų galutinių
paslaugų gavėjų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriomis
naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, taip pat užtikrinti, kad
neįgalieji galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis daugumos galutinių
paslaugų gavėjų pasirinktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir jų
paslaugų teikiamais privalumais. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su
galimybės neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių
ryšių paslaugomis užtikrinimu.
16. Teismas
nustatęs, kad viešieji ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių
paslaugos buvo neteisėtai naudoti ar panaudoti sukčiavimui, turi teisę nurodyti
viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams
nutraukti minėtų paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus
telefono ryšio numerius, ir konfiskuoti pajamas, gautas teikiant neteisėtai
naudotas ar panaudotas sukčiavimui viešąsias elektroninių ryšių paslaugas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Nr.
XI-2244,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)
35 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų
skundus sprendimas
1. Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio
paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo
tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių
ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis
tiesiogiai į teismą.
2. Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15,
16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos.
3. Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai
nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių
reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo
tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir
galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo
sprendimo būdu.
4. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių
reguliavimo tarnybos
sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios
kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių
procesinė padėtis nesikeičia.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų
gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi
prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų
pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų
nagrinėjimo procedūra.
6. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių reguliavimo
tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą priima
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo tarnybos
pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės
tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
37
straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių
ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat
jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę
naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus
statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su
elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai
savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas
technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros
savininkai nesusitaria kitaip.
3. Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių
infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir
sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems
asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi
su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų
taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį,
tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems
asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.
4. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą
ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas,
Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos
elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti
teisės aktai.
5. Ryšių linijos, kabeliai, ryšių
kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais.
6. Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse,
kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio
paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir
įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
7. Detalius
reikalavimus bendro naudojimo statinio inžinerinėms sistemoms, vietiniams ir
komunaliniams inžineriniams tinklams, skirtiems elektroninių ryšių tinklams
įrengti, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
8. Elektroninių
ryšių infrastruktūros įrengimo techninės veiklos pagrindinių sričių reglamentus
tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Elektroninių ryšių infrastruktūros
įrengimo techninės veiklos pagrindinės sritys:
1) ikiprojektiniai tyrinėjimai;
2) projektavimas
ir projekto vykdymo priežiūra;
3) projekto
ekspertizė;
4) įrengimo
darbai ir jų užbaigimas;
5) įrengimo techninė priežiūra.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros
įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse
1. Asmenys,
suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių
tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,
aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,
tuneliais, kitais statiniais.
2. Baigęs
elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus,
asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.
39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimas
1. Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės
įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės
įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba
gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas
asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų
bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais,
atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebais, statiniais, statinių
įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis, ir kitokiais įrenginiais ar įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir
nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais
ir sąlygomis konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
2. Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais,
atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebais, statiniais, statinių
įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis ir kitokiais įrenginiais ar
elektroninių ryšių infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos
sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais
atvejais negali atsisakyti sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią
sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jeigu yra vykdomi sutartyje
nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo, kad nėra elektroninių
ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.
3. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį
asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros
naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo
ir naudojimo taisyklėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
40
straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
1. Jeigu viešųjų
ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių
tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas
infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai
nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant
konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo ryšių tinklo
dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų
teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir tai
nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti
valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių
infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo
sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6
mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos
ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir
proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta
suinteresuotoms šalims ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris,
išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti
savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai
yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo
susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti
servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai
servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.
2. Valstybės,
savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą.
Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už
valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
3. Informacija
apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį
ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją
skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
41 straipsnis. Viešųjų
ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsauga
1. Viešųjų ryšių
tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zoną sudaro žemės, kaip ji
apibrėžta Žemės įstatyme, ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių tinklų laidinių
linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, su jame esančia
augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama statyti statinius, sandėliuoti
įrenginius ir medžiagas, kasinėti, gręžti gręžinius, sprogdinti ir atlikti
kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių
infrastruktūra, be išankstinio elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų sutikimo.
2.
Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų matmenis
nustato Vyriausybė. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros
apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų atlikimo šiose zonose tvarką nustato Ryšių
reguliavimo tarnyba.
3. Už viešųjų
ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros priežiūrą yra atsakingi
infrastruktūros savininkai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
42 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių
tinklų
Prisijungti
prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.
43 straipsnis. Radijo ryšio
įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai
Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius
reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų
specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių
įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo
tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir
telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo
bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas,
tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
44 straipsnis. Elektromagnetinis
suderinamumas
Elektromagnetinio
suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į
rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir
įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus,
elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei
priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis
reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
45
straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
1. Pramonės,
medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros
ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra
skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams,
išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aparatūros ir
(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar)
įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.
3. Šio Įstatymo
78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar
naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
46
straipsnis. Radijo stebėsena
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena
kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių
radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių
lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Ryšių
reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių
elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo
siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Radijo
stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos
veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
47
straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
1. Radijo
trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio savininkas
arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda
dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo,
šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio
imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai
sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar) įrenginiams, tai juos
sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių
reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius)
arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo
tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai
atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant
radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių
reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti
netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ
VALDYMAS
48
straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.
Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio
numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi
pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo
tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,
tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros
planus bei atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba)
susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.
3. Telefono ryšio numeriai, naudojami
viešuosiuose ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių reguliavimo tarnybos
tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo
tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano diegimo tvarkos
ir sąlygų aprašą.
4. Kitų elektroninių ryšių išteklių
valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5. Valstybės institucijos siekia, kad
būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos
Sąjungoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
48 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.
Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio
numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi
pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo
tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,
tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros
planus.
3. Telefono ryšio numeriai,
naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą.
Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos
plano diegimo tvarką ir sąlygas.
4. Kitų elektroninių ryšių išteklių
valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5. Valstybės institucijos siekia,
kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos
Bendrijoje.
49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir
naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
1. Radijo
dažniai (kanalai) radijo ir televizijos
programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą
radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti
planą. Radijo dažniai (kanalai), radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui
ir (arba) televizijai, skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams,
turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, ir
siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), atitinkamame radijo ryšio plėtros
plane numatyti radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame
Įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo
sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų), skyrimui
ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Informaciją
apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus
transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir
eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių
tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo
ir (arba) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia
Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi
radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius
(kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis,
reikalingomis transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijoms išduoti,
pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą
informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (arba)
retransliuoti radijo ir (arba) televizijos programas.
3. Į Lietuvos
radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo
licenciją kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių
tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos
pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo
ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, pagrindines
veiklos sąlygas. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą
transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis
siuntėjo paslaugomis, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jeigu radijo dažnis
(kanalas) pakeičiamas kitu radijo dažniu (kanalu) ar pakeičiamos elektroninių
ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (tai yra pakeičiamos radijo dažnių
(kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir televizijos komisija
atitinkamai pakeičia transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijos sąlygas.
4. Radijo
dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba)
retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių
tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (arba)
retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56 straipsnių nuostatų,
išskyrus šio Įstatymo 51 straipsnio 4 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.
5. Transliuotojas ir (arba)
retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio
4 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam
išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos
panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti
skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo)
naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį
(kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba radijo
dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (arba) televizijos programoms
transliuoti (retransliuoti), netaiko šio Įstatymo 58 straipsnio 7 dalies
nuostatų.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš
6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai
naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo)
naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
1) to reikalauja
tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2) keičiama
Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių
juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės
aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar
naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio
(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija;
3) radijo dažnis
(kanalas) pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai ar
neefektyviai;
4) keičiamas
radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti
planas.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba, šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę
naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo
tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą
panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4
dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją,
kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo
ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali
panaikinti licencijos galiojimą.
10. Ryšių
reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),
vadovaudamasi radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir
technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje
taikomus techninius standartus, nustato siuntėjui privalomą perduoti minimalų
skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir (arba) minimalią skaitmeniniu
radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba)
televizijos programos. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytą minimalų skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir minimalią
skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir
(arba) televizijos programos, siųsdami transliuotojų ir (arba) retransliuotojų,
turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose
licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (arba) retransliuotojais
nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) siųsdami pačių transliuojamas ir
(arba) retransliuojamas radijo ir (arba) televizijos programas, Visuomenės
informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (arba)
retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų)
skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo
dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms
elektroninių ryšių paslaugoms (įskaitant ir didesniam radijo ir (arba)
televizijos programų skaičiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos išduotas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas teikti, bet
tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytą minimalų skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir
minimalią skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro
radijo ir (arba) televizijos programos.
11. Lietuvos
radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse
nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme
nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių. Lietuvos nacionaliniam
radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis
atitinkamai šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas teises.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
50 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami
ir naudojami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių
ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Elektroninių ryšių ištekliai
gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius
galima naudoti be atskiro leidimo;
2) siekiant užtikrinti efektyvų
elektroninių ryšių išteklių naudojimą, elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir
išvengti žalingųjų trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti
elektroninių ryšių išteklius.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio
reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių
(kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius
(kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai,
susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės
pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių
eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu
ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų
nekomercinėmis funkcijomis.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo
51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo
taisykles.
5. Teisės naudoti elektroninių
ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali
būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių
nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgiant į šio Įstatymo 51
straipsnio 6 dalies nuostatas.
6. Kai radijo dažnių (kanalų)
naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra
susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai),
yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos
Sąjungos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus)
pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo
procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios
papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar
uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros
įgyvendinimą.
7. Asmenys, kurie prašo skirti
elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, tai
pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių
reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas
ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, įskaitant
užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28,
Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
51 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas
1. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos
nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be
atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius,
privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti
elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
2. Ūkio subjektas, kuris paraišką
skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie
veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią
paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti
kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos
pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie
veiklos pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius
bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio
subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti
dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių
išteklius.
3. Asmuo, pageidaujantis naudoti
radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie
galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir
pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar
pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų
reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo
dažnius (kanalus).
4. Asmuo gali pradėti naudoti
elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu leidime
nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas
asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už leidimo naudoti elektroninių
ryšių išteklius išdavimą imama valstybės rinkliava.
5. Leidimų naudoti elektroninių
ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad
būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti
konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar)
yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama
proporcingumo principu.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1)
tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams
ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2)
visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams,
suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1
dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir
sąlygomis;
3)
skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių
ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
4)
nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius;
5)
periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri
ribojimus.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti
elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas,
paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka
ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai
skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai
yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius.
Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius,
siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą
bei technologijų vystymąsi.
10. Sprendimas skirti elektroninių ryšių
išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma
greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus
reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – per 21
dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių
(kanalų) skyrimo atveju. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant
tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų.
11. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė
turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje
nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar
aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas
pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos,
atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet
kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant
tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
12. Už
suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias
įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės
biudžetą. Jeigu konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos
dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti
konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo
terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas,
kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3
metus nuo jo priėmimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
52 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimo procedūros
1. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;
2) konkurso
tvarka;
3) aukciono
būdu.
2. Elektroninių
ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių,
nediskriminacinių ir proporcingų procedūrų, nustatytų šio Įstatymo 53–56 straipsniuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
53 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių
išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių
pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo
tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius
skaičiaus;
2) per Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos skirti
elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro naudoti
tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos naudoti,
išteklių galima skirti pakankamai.
2. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų
prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti
skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo
konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi
prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą,
skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių
skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti
paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.
54
straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
Konkursas dėl
elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių
skyrimo taisyklėse ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose viešojo konkurso
sąlygose nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso
sąlygose turi būti nustatyti konkurso dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,
apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos. Konkurso sąlygose turi būti
nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie
kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu,
veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas,
teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų
dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
55 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
1. Aukciono
taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aukciono
taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,
apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių
ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
56 straipsnis. Atsisakymas
skirti elektroninių ryšių išteklius
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų
elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai
pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau
naudojamus elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo
veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų,
elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus
elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;
3) pareiškėjas
nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
4) paraiška
neatitinka teisės aktų reikalavimų;
5) pareiškėjo
pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;
6) pareiškėjas
nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo;
7) pareiškėjas
per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų;
8) pareiškėjas nesumokėjo
atitinkamos valstybės rinkliavos.
2. Prieš
priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis
turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir
terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono
procedūra.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
58 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimas
1. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti
elektroninių ryšių išteklius nustatytos sąlygos turi būti nediskriminacinės,
skaidrios ir proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos
teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas, nustatytos sąlygos.
2. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir
naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos
sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos
arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, taip pat
aprėpties ir kokybės reikalavimų nurodymu;
2) veiksmingu ir efektyviu radijo
dažnių (kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos
sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trukdžių ir apriboti
viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygų;
4) atsižvelgiant į radijo dažnių
(kanalų) paskirtį, veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir
investicijų atsiperkamumą nustatytu maksimaliu teisės naudoti radijo dažnius
(kanalus) terminu;
5) teisės naudoti radijo dažnius
(kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo
sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus
naudoti radijo dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių
(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
7) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
8) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su radijo dažnių
(kanalų) naudojimu;
9) įpareigojimais, susijusiais su
eksperimentiniu radijo dažnių (kanalų) naudojimu.
3. Telefono ryšio numerių skyrimo
ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius
nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai
telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų
teikimo reikalavimus, taip pat tarifų nustatymo principais ir didžiausiomis
kainomis, kurios gali būti taikomos konkrečiam telefono ryšio numerių
intervalui;
2) veiksmingu ir efektyviu telefono
ryšio numerių naudojimu;
3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;
4) įpareigojimais teikti
informaciją apie abonentus;
5) maksimaliu teisės naudoti
telefono ryšio numerius terminu;
6) teisės naudoti telefono ryšio
numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo
sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus
naudoti telefono ryšio numerius;
7) užmokesčiais už telefono ryšio
numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
8) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
9) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su telefono ryšio
numerių naudojimu.
4. Asmenys privalo naudoti
elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių ryšių
išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijai nustatomi elektroninių
ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti
elektroninių ryšių išteklius.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama
užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir
veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje, nustačiusi, kad radijo
dažnių (kanalų) naudotojai nesilaiko jiems nustatytų radijo dažnių (kanalų)
naudojimo sąlygų, ir siekdama
užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumą, turi teisę
įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę
naudoti radijo dažnius (kanalus) radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir
naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus
perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) turi būti
motyvuotas, pagrįstas šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateisinamas
elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais.
6. Kai teisė
naudoti radijo dažnius (kanalus) yra suteikiama 10 ar daugiau metų ir
nenumatyta galimybė perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam
asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą,
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi radijo dažnių (kanalų) naudotojo prašymą ir
nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir (arba) skyrimo tvarka ir
sąlygos yra pasikeitusios, atitinkamai pakeičia radijo dažnių (kanalų)
naudojimo sąlygas, leidžia perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus)
kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)
perleidimą, arba panaikina leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu
nustato, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo.
Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis
mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš 6 mėnesius įspėjusi elektroninių ryšių
išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos
pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių
išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius,
jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės
aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių
ištekliai naudojami neveiksmingai ar neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba
turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties
elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti elektroninių
ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja
elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama
šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis
vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis. Ryšių reguliavimo tarnybai
panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to reikalauja
tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama
elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo) naudotojui
proporcingai sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui
kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos
dalis, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą
sumokėtą valstybės rinkliavą.
8. Ūkio
subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę
naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
59
straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
1. Su elektroninių
ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti
keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į
konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti radijo dažnius
(kanalus). Apie numatomą pakeitimą turi būti
tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant elektroninių ryšių paslaugų
gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris,
išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti
savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai
yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo
susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo
dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir
(arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo
ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo)
aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių
išteklius kitomis nei leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius
nustatytomis sąlygomis terminą, mutatis mutandis vadovaujasi šio
Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų veikla
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Devintojo skirsnio pakeitimas:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
DEVINTASIS skirsnis
DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA
TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR
PRIVATUMO APSAUGA
61 straipsnis. Ryšio konfidencialumas
1. Draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų
sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir
srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima
teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius. Be faktinių
elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti
elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius
srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar)
susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant
konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai
būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir
kitoms) teikti. Taip pat šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių
srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama
pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos,
kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių padarinių, įrodymus.
Prieš pradedant įrašymą, faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai turi
būti informuoti apie tokį įrašymą ir jo tikslą. Įrašytų pranešimų turinys ir
susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgesnį laikotarpį, negu tas, per
kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai užginčytas.
3. Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio
subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų
organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir
(ar) paslaugas, įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio
konfidencialumo užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų
apsaugos inspekcijai Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą
kontrolę.
4. Saugoti informaciją arba suteikti galimybę naudotis
jau saugoma informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų
naudotojo galiniame įrenginyje leidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamam
abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui vadovaujantis
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu suteikus aiškią ir išsamią
informaciją, įskaitant informaciją apie tvarkymo tikslus, jis davė sutikimą.
Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio
vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip
pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako
abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas.
5. Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jei
pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie
tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama
radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu.
Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar
panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį
pranešimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
62 straipsnis. Duomenų tvarkymo saugumas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti
tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui
užtikrinti, o prireikus kartu su viešųjų ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pat
priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi
atitikti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytus reikalavimus,
užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užtikrinti:
1) kad su asmens duomenimis
galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys viešųjų ryšių tinklų ir (arba)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo įgalioti darbuotojai teisėtais
tikslais;
2) tvarkomų asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio arba neteisėto
sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo ir neteisėto saugojimo,
tvarkymo, susipažinimo ar atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto
tvarkymo;
3) kad būtų įgyvendinama asmens
duomenų saugumo politika asmens duomenų tvarkymo srityje.
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rengia metodines
rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrintino
saugumo lygio ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.
3. Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo
grėsmei, viešojo ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotus elektroninių ryšių
paslaugų naudotojus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai teikėjo taikomos
priemonės nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar
registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie visas įmanomas saugos
priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.
4. Asmens duomenų saugumo pažeidimo
atveju viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjas nedelsdamas privalo pranešti apie šį pažeidimą Valstybinei duomenų
apsaugos inspekcijai. Tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali
turėti neigiamą poveikį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų
naudotojo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, viešųjų ryšių tinklų
ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taip pat privalo apie
tai pranešti abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui
arba kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai viešųjų ryšių tinklų ir (arba)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Valstybinei duomenų apsaugos
inspekcijai įrodo, kad įgyvendino tinkamas technines priemones, kurios buvo
taikomos saugumo pažeidimo paveiktiems asmens duomenims. Šios priemonės turi
užtikrinti, kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens
duomenimis.
5. Nepaisant šio
straipsnio 4 dalyje viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjui nustatyto įpareigojimo pranešti abonentui ar registruotam
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui arba kitam asmeniui apie asmens duomenų
saugumo pažeidimą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įvertinusi asmens
duomenų saugumo pažeidimo neigiamą poveikį, gali įpareigoti viešųjų ryšių
tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją pranešti apie tai
abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui arba kitam
asmeniui, jeigu viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjas dar nėra to padaręs.
6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytame
pranešime viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjas apibūdina asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdį ir pateikia
kontaktinius duomenis, kuriais galima gauti daugiau informacijos, ir nurodo
rekomenduojamas priemones, skirtas asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamam
poveikiui sumažinti. Pranešime Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
papildomai turi būti nurodytos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės ir
priemonės, kurias pasiūlė ar kurių ėmėsi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjas asmens duomenų saugumo pažeidimui
išaiškinti.
7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti pranešimai teikiami vadovaujantis
Reglamentu (ES) Nr. 611/2013.
8. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai registruoja asmens duomenų saugumo pažeidimų atvejus ir kaupia
informaciją apie tokių pažeidimų priežastis, jų poveikį ir priemones, kurių
buvo imtasi, bei kitokio pobūdžio informaciją, kuri leistų patikrinti, kaip
buvo laikomasi šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų.
9. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis tikrina:
1) kaip viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjai įgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones;
2) ar viešųjų
ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tinkamai
vykdo šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą pareigą pranešti apie
asmens duomenų saugumo pažeidimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Nr.
XII-579,
2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)
63 straipsnis. Automatinis
skambučių persiuntimas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai galėtų
nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį
persiuntimą į abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
galinį įrenginį.
2. Neteko
galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
64 straipsnis. Ryšio
linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios
skambinama, skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi
turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis
priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai
ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami
prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę
nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei
skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas
pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią
skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir
paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam elektroninių
ryšio paslaugų naudotojui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš
kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio
straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis
vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų
ryšių tinklų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama.
Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus
ar erzinančius skambučius.
7. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš
kurios skambinama, institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kad
šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos
įgyvendinamos šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka ir
sąlygomis.
8. Neteko
galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28,
Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
65 straipsnis. Duomenų kategorijos
1.
Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali
generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių
ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra
būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti,
apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje
nurodytoms duomenų kategorijoms.
2. Siekiant užtikrinti,
kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie
apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir
baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta
tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba
tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.
66 straipsnis. Duomenų tvarkymas
1. Apie savo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai praneša Vyriausybės
nustatyta tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
2. Viešojo ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis
ir (ar) prieš gaudamas šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje bei 69 straipsnio 1
dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotus
elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie planuojamus tvarkyti duomenis,
tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.
3. Viešojo ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
duomenis tvarkytų tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų
tiesioginėms funkcijoms vykdyti.
4. Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotu elektroninių ryšių
paslaugų naudotoju, sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių paslaugų
naudotojų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio
datos, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, kurių
saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 6 dalyje, taip pat išskyrus
atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra
reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
5. Abonento ar registruoto
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne
ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra
teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti bei šio
Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.
6. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys saugomi 6
mėnesius nuo ryšio datos.
7. Pareiga
saugoti duomenis apima ir šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų,
susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja
ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto
duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.
8. Viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio Įstatymo 65
straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:
1) saugomi
duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys saugumo
ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;
2)
duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys
būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio
praradimo ar pakeitimo, neleistino ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo
ar atskleidimo;
3) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės
siekiant užtikrinti, kad prieigą prie jų galėtų gauti tik įgaliotas personalas.
9. Saugojimo laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse,
pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.
10. Duomenų tvarkymo teisėtumo priežiūra elektroninių
ryšių srityje atliekama vadovaujantis duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą
reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
67 straipsnis. Abonento
teisė susipažinti ir kontroliuoti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomus duomenis apie abonentą
1. Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar
elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus,
prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai
informuojami, kokiems tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma
įtraukti jų duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių
duomenų naudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos
funkcijomis.
2. Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus
įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka
elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą.
Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba
reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento
duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų
tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
3. Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik
suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus
(pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi
būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.
4. Viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotam
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui galimybę be kliūčių susipažinti su
viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais
su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali
pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės (pavyzdžiui, detalios
sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas)
patvirtintos duomenų kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti
pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu
susijusias išlaidas.
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo
kompetenciją ir kiek tai susiję su šio skirsnio reguliavimo dalyku nustato
detalių sąskaitų teikimo reikalavimus.
68 straipsnis. Duomenų
teikimas tretiesiems asmenims
1. Gavęs abonento ar registruoto
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo išankstinį sutikimą, viešojo ryšių tinklo
ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas srauto duomenis
gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės
paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė
pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių
paslaugų naudotojui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar
registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui turi būti užtikrintos
lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti
ar atšaukti.
2. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kiekvieno pagalbos skambučio atveju
neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis)
be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo
Bendrajam pagalbos centrui. Vietos nustatymo duomenys kiekvieno pagalbos
skambučio atveju neatlygintinai Bendrajam pagalbos centrui pateikiami iš karto,
kai tik Bendrasis pagalbos centras atsako į tą pagalbos skambutį. Bendrasis
pagalbos centras teikia pasiūlymus Ryšių reguliavimo tarnybai dėl informacijos
apie skambinančio asmens vietą tikslumo ir patikimumo kriterijų. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Bendrojo pagalbos centro pasiūlymus,
nustato informacijos apie skambinančio asmens vietą tikslumo ir patikimumo
kriterijus. Įrangos (ir susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo
ūkinei veiklai užtikrinti, bet reikalingos vietos nustatymo duomenims
(įskaitant ir srauto duomenis) teikti Bendrajam pagalbos centrui, įsigijimo,
įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių
tinklų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams
kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos
šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje
nurodyta tvarka ir sąlygomis.
3. Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės
aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie
elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių
paslaugų naudotojus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia
ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų spręsti.
4. Vyriausybė,
vadovaudamasi bendraisiais duomenų tvarkymo principais, nustatytais Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio
Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų
užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga
institucija to pareikalauja.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
69
straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių
ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės
rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
2. Asmuo, kuris
teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto
kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties
panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški,
nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio
kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra
renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo,
siunčiant kiekvieną žinutę.
3. Draudžiama
tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus
slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant
Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant
galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios
informacijos siuntimą, arba
kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose
Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
70
straipsnis. Statistinių duomenų teikimas
1. Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia
informaciją apie šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų teikimą
kompetentingoms institucijoms.
2. Naudodamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sukaupta informacija,
Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet teikia
Europos Bendrijų Komisijai statistinius duomenis, susijusius su duomenų,
generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas arba
viešuosius ryšių tinklus, saugojimu ir apimančius:
1) atvejus, kai informacija buvo suteikta kompetentingoms
institucijoms;
2) laikotarpį, praėjusį nuo duomenų saugojimo pradžios iki dienos, kai
kompetentinga institucija paprašė perduoti duomenis;
3) atvejus, kai reikalavimai negalėjo būti patenkinti.
3. Teikiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis,
duomenys apie asmenį neturi būti pateikiami.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
INFORMACIJOS
GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
69 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų
skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.
70 straipsnis. Ryšio
linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti
galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio
skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis
abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir
jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio
1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui
nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią
skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti
visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4
dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai
netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti
leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius
skambučius.
7. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl
konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip
antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos,
institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms,
kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies įgyvendinimo
sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje
nurodyta tvarka ir sąlygomis.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
INFORMACIJOS
GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
71 straipsnis. Informacijos gavimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos
Sąjungos valstybių narių, ir savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių
tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių,
kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat
Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei
kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms
reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią
informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją,
susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklo ar elektroninių ryšių paslaugų
plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų
teikėjų teikiamoms
didmeninėms paslaugoms, taip pat operatorių, turinčių didelę įtaką atitinkamoje
didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias
mažmenines rinkas,
nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių
ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio
numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat asmenys privalo
pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus ir
prašomos informacijos detalumo lygį.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą.
Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie
atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio
subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie
konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas
iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš
Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių
gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių
reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar
elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias
paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir
objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos,
susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):
1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veiksmingu ir efektyviu
elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo
finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į
valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius,
taip pat kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui,
turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų
prašymų vertinimu;
4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų
naudai;
5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;
6) rinkos tyrimo tikslais;
7) elektroninių ryšių tinklų ir (arba)
paslaugų plėtros, galinčios turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis
galėtų naudotis kiti ūkio subjektai, įvertinimu;
8) galimybės bendrai naudoti
elektroninių ryšių infrastruktūrą įvertinimu, elektroninių ryšių
infrastruktūros pobūdžio, prieinamumo ir geografinės buvimo vietos išsamaus
sąrašo sudarymu;
9) viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
saugumo ir (arba) vientisumo įvertinimu;
10) efektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimu ir veiksmingo radijo
dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje
nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą
informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla,
prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis (atsižvelgiant
į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba nustatyti šios
informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų
bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją,
praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.
7. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos gavimui ir teikimui taip
pat taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28,
Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
72
straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų, nustatytų
ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam
teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, raštu praneša
ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti
savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų
atitinkantį terminą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio
1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą arba
imasi kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą,
įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir
atgrasančias ekonomines sankcijas, net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas
buvo nutrauktas.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už
informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba
informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose,
nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje
nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų
nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos
procedūros.
4. Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų
arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį,
nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti
ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų
arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių
išteklius.
5. Ryšių reguliavimo
tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo, kas
sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba
sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas nuo sprendimo taikyti priemones pagal šio straipsnio 2 ir 5 dalis priėmimo,
informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis,
nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio subjektas
turi įvykdyti šias priemones.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių
ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių
naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę
įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai
tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės
saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų
kitiems elektroninių ryšių paslaugų teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų
naudotojams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio
straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų
priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo
įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (arba) laikiną uždraudimą
verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia
suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti
priemones susidariusiai padėčiai išspręsti. Ryšių reguliavimo tarnyba
laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui,
kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
8. Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį,
nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių
ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir
(ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus
šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių
ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų
kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais
atvejais, tvarka ir sąlygomis.
9. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip
ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės
pažeidimų protokolus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
73 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, vadovaudamiesi
Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdami, kaip vykdomas
šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos
išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi
šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas
ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio
subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse,
peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir
išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su
tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus
į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio
subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų
pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal
tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio
subjekto sąnaudų ir (arba) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini
ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą
dėl dokumentų ir (arba) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (arba) daiktų
apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti
technines priemones;
9) patikrinti aparatūrą ir (arba) įrenginius, taip pat ir paimti
aparatūrą ir (arba) įrenginius;
10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo
funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems
suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.).
Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti
atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio
subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai
privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais
pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos
sankcijos.
5. Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas
pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus
veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo
turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę
paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų
nesustabdo.
6. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė),
įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų
išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima
motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi
būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo
prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas
pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo
sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių
reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir
neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo
atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos
informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais
atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas
išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka
per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako
išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija
nedelsiant sunaikinama.
7. Žala, padaryta ūkio subjektams
neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos
pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
74 straipsnis. Ekonominės sankcijos
1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo
sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių arba nevykdo įpareigojimų,
nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba
paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo
tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, arba
nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių
techninio reglamento arba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų
metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios
veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.
2. Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1
dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą
iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais
ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki
500 000 litų.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės
pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius
pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.
4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat
laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos
įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
reikalavimų, įskaitant nustatytas
laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks
pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo
(tęsimo) dieną.
5. Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis
ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų,
kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą
ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
6. Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie
grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų
dydžio nustatymas
1. Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima
taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
2. Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72
straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių
reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo
pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos
pareigūno tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos
skyrimo. Apie posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti
sankciją. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti
visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties,
lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui
reikalingus įrodymus iki šio posėdžio pradžios.
3. Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo
paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti
suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas
reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti
(liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam
ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo
surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo
tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba
užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia
nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
4. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio
teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje
dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui,
pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti
klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.
5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės
sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.
6. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė
sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę
susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą,
kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba
kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi
teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima
galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio
7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti
nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą.
Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas
papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš
naujo.
9. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą
padaro keli ūkio subjektai.
10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai,
padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams,
padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar
pašalino padarytą žalą.
11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai
kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami
Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba
pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio
Įstatymo nustatytos sankcijos.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės
sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir
kitas, čia nenurodytas, aplinkybes.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas
1. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą
ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba)
neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6
mėnesių.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos
skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas
Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo
jo priėmimo dienos.
4. Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio
subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
6. Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų
grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai
solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
77 straipsnis.
Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėjimas
1. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo
įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti,
nustatyti reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms
institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms,
prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys
elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, neatlygintinai teikia
kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms
ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir
nedelsdami. Vyriausybės nurodytos ikiteisminio
tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro galimybę
gauti šią informaciją savo padaliniams ir (arba) kitoms ikiteisminio tyrimo
įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės
nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui
užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės
lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto,
teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, informacijos tikslumą,
ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir
gauna atsakymą raštu.
2. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, vykdydami
šio straipsnio 1 dalies nuostatas, turi patvirtinti prašymų ir (arba)
paklausimų pateikti informaciją tvarkymo vidaus taisykles. Valstybinei duomenų
apsaugos inspekcijai pareikalavus, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių
ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, pateikia jai informaciją apie šias
procedūras, gautų prašymų ir (arba) paklausimų skaičių, jų teisinį pagrindą ir
pateiktus atsakymus.
3.
Jeigu šio Įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės
žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms,
ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms
veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos –
kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijų – nurodymu ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, turi
tokią informaciją saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo 66 straipsnio 4, 5
ir 6 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos
saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
4.
Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių
ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę
kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms įstatymų nustatyta
tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta
tvarka, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos
turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
5.
Vyriausybės įgaliota institucija – kriminalinės žvalgybos subjektas, žvalgybos
institucija – organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam
kriminalinės žvalgybos subjektui, žvalgybos institucijai, o
baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines
galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos turinį.
6.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, apie
savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose
numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio
straipsnio 1 ir (ar) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui,
privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – kriminalinės žvalgybos subjektui,
žvalgybos institucijai – ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie
tai sužino.
7.
Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti
pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos
kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – kriminalinės žvalgybos
subjekto, žvalgybos institucijos – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų
pakeisti jas siuntusi Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio
subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Nr.
XI-2244,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)
78
straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių
atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių
atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir
užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.
2.
Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių
atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės
gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti
ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus
nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus
elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti
visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
3. Elektroninių
ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad
užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo
atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai,
žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais
atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad
palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus prioritetus.
4. Elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę
ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis
institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės
saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės
sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms.
Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai
ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti
pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų
veiksmų jų atžvilgiu.
5. Lietuvos
Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių
vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro
karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių,
Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių
institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba
telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių
tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų
telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos
informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų
įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
7. Draudžiama
siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar
identifikacijos signalus.
8. Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos
paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.
79
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią
dalį, 80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su
80 straipsniu.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr.
75-3215, Nr. 123-5514; 2003,
Nr. 38-1718),
tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos
pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems
nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų
nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir
jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo
tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia
panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi
motyvuotą sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems
ūkio subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio
subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo
informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“.
3. Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos
panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai
informuoti abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio
Įstatymo jiems suteikiamas teises.
4. Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo,
galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui
nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje
turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų
įstatymo nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios
šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti
iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie
buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais
pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą
skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam
kadencijos laikui.
7. Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28
straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus,
spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
8. Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių
skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga
laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo
priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo
išdavimas.
9. Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1
d.
80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius
norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje
nurodytos datos.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS
ARTŪRAS
PAULAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
elektroninių
ryšių įstatymo
1
priedas
DUOMENŲ,
KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJOS
1.
Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
1.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
1.1.1.
telefono ryšio numeris, iš kurio skambinta;
1.1.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė
(pavadinimas) bei adresas;
1.2.
susiję su interneto prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto
telefonija:
1.2.1.
suteikti naudotojų atpažinimo kodai;
1.2.2.
naudotojo atpažinimo kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems
ryšiams, patenkantiems į viešąjį telefono tinklą;
1.2.3.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, kuriam ryšio
metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo
kodas ar telefono ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas.
2.
Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
2.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
2.1.1.
rinktas telefono ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį
skambinta), o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių
persiuntimo, atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos
nukreiptas skambutis;
2.1.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė
(pavadinimas) bei adresas;
2.2.
susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
2.2.1.
telefono skambučių internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo
kodas ar telefono ryšio numeris;
2.2.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas
ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.
3.
Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
3.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio
data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio
trukmė;
3.2.
susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija:
3.2.1.
prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data
ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto
protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos
teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
atpažinimo kodas;
3.2.2.
prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo
elektroninio pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir
laikas tam tikroje laiko juostoje.
4.
Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
4.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – telefono
ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
4.2.
susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija – interneto paslauga, kuria pasinaudota.
5.
Duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio
įranga, nustatyti:
5.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos
ir iš kurių skambinta;
5.2.
susiję su judriuoju telefono ryšiu:
5.2.1.
telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2.2.
kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius
(IMSI);
5.2.3.
kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius
(IMEI);
5.2.4.
kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius
(IMSI);
5.2.5.
kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius
(IMEI);
5.2.6.
jei anoniminė paslauga iš anksto apmokėta, paslaugos pirminio aktyvavimo data
ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga buvo aktyvuota, žyma (Cell ID);
5.3.
susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija:
5.3.1.
telefono, iš kurio skambinama, ryšio numeris, naudojamas tiesioginio rinkimo
interneto ryšiui;
5.3.2.
skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo
taškai.
6.
Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.1.
vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;
6.2.
duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią
vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti.
Įstatymas
papildytas nauju 1 priedu:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Lietuvos
Respublikos
elektroninių
ryšių įstatymo
2
priedas
įgyvendinami Europos Sąjungos
teisės aktai
1. 1997 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl Europos bendrijos pritarimo, kiek tai susiję
su jos kompetencija, PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų
paslaugų rezultatams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 27
tomas, p. 69).
2. 1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms, atsakingoms
už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.
3. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga
grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 147).
4. 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir
telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL
2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 23 tomas, p. 254).
5. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro
politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas
dėl radijo spektro) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 317).
6. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
7. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
8. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
9. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir
paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis
(Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11).
10. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo
ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir
elektroninių ryšių) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29
tomas, p. 514) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11).
11. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas,
p. 178).
12. 2003 m. liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių ryšių
tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių
paslaugas tvarkymo.
13. 2004 m. spalio 27 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių
institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,
bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p. 1).
14. 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių
įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti
Direktyvą 89/336/EEB (OL 2004 L 390, p. 24).
15. 2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų
galinių įrenginių rinkose (OL 2008 L 162, p. 20).
16. 2013 m. birželio 24 d.
Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių
taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus (OL 2013 L 173,
p. 2).
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Nr.
XII-579,
2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1092,
2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m.
rugsėjo 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1787,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27,
28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57,
58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO
SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO
23(1), 23(2), 42(1) STRAIPSNIAIS IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 60 straipsnio 3
dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas,
ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant
konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal
teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga
laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl jos rezultatų priėmimas, o
jeigu pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.
Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo
išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek jie
neprieštarauja šiam įstatymui.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1763,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2244,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 34 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2322,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-579,
2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 12, 62 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2013-11-25)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris
yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų
teikėju šalis.
2. Aparatūra ir
(arba) įrenginiai
– elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai ir įranga, turintys elektrinių
ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.
3. Apsaugotosios paslaugos
– už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų
transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir
palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės paslaugos
ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip savarankiška
paslauga.
4. Asmens
duomenų saugumo pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio atsitiktinai
arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be asmens sutikimo
atskleidžiami asmens duomenys arba sudaroma galimybė naudotis tais duomenimis,
kai jie buvo perduodami, saugomi arba kitaip tvarkomi teikiant viešąsias
elektroninių ryšių paslaugas.
5. Asmuo
– fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas
juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.
6. Atsieta
prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta
prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės
linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės teisių į vietinę
liniją.
7. Dalinė vietinė linija
– vietinės linijos dalis, jungianti tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku
arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.
8. Elektromagnetiniai trikdžiai
– elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir
(arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti
elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje
radijo bangų sklidimo aplinkoje.
9. Elektromagnetinis suderinamumas
– aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje
aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam
nors šioje aplinkoje pakenkti.
10. Elektroniniai
ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis
elektromagnetinėmis priemonėmis.
11. Elektroninio
pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis,
balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas
tinkle arba paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį paslaugų gavėjas
pasiima.
12. Elektroninių
ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro
aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai,
kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai,
statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios
spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti.
13. Elektroninių ryšių ištekliai
– radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių
tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai,
įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi
elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo
ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių
paslaugoms teikti.
14. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Lietuvos
Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba)
nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, išduodant leidimą.
15. Elektroninių ryšių paslauga
– paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro
signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų
paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui)
naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių
tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos
turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės
visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas
elektroninių ryšių tinklais.
16. Elektroninių ryšių tinklas
– perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos
priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti
signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis
priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų
komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros
perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus,
naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti),
ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus
neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.
17. Elektroninių ryšių tinklo
teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir
(arba) galimybės juo naudotis suteikimas.
18. Elektroninių ryšių tinklų
identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir tinklo
galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius
įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima perduoti
informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius
įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.
19. Elektroninių ryšių veikla
– elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikimas.
20. Europos
Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta atitinkama rinka,
apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje
valstybėje narėje.
21. Faktinis elektroninių
ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar
verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo
nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.
22. Galinis įrenginys
– leidžiantis priimti ir (arba) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama
dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti
prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.
23. Galutinis paslaugų
gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.
24. Informacinės
visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis
priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos
paslaugos.
25. Iš dalies
atsieta prieiga prie vietinės linijos –
vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka
ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės
linijos, suteikiant teisę naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne
balso juostos dažnių spektrą.
26. Išimtinės
teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam
užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių
ir (arba) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.
27. Ypatingos
aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos,
tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.
28. Kabelinės
televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios
pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar
paskirstymas.
29. Nacionalinė
radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių
paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos
ir kitiems poreikiams.
30. Naudotojo atpažinimo kodas –
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui suteiktas unikalus kodas.
31. Nesėkmingas
skambutis – ryšys, kai skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį
nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.
32. Operatorius
– ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar
susijusias priemones.
33. Paslaugų
gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos
ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.
34. Patobulinta
skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų
prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos
įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugas.
35. Plačiaekranės
skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos
paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir
suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės
televizijos paslaugos nurodomos kaip formatas 16:9.
36. Pranešimas
– informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešosiomis elektroninių
ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
naudotojų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių
ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią
sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui
arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojui.
37. Pridėtinės
vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir
privatumo apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo
duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina
informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.
38. Prieiga
– laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių
ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas
kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus,
kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir
transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:
1) prieigą prie
tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar
judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie
priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine
linija);
2) prieigą prie
fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;
3) prieigą prie
programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;
4) prieigą prie informacinių sistemų ar
duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, taip pat
teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti ir sąskaitoms parengti;
5) prieigą prie
numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentinių sistemų;
6) prieigą prie fiksuotojo
ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;
7) prieigą prie
skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;
8) prieigą prie
virtualiojo tinklo paslaugų.
39. Radijo
bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.
40. Radijo
mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir
su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.
41. Radijo
ryšio įrenginys – įrenginys arba atitinkama jo dalis, leidžiantys
palaikyti radijo ryšį siunčiant ir (arba) priimant radijo bangas naudojant
radijo ryšiui skirtą radijo spektro dalį.
42. Radijo
ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių
priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai
informacijai perduoti ir priimti.
43. Radijo
ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos
oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.
44. Radijo
ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų
ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje
radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų veiklai vykdyti.
45. Radijo
ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (arba) priėmimas radijo
bangomis.
46. Radijo
stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.
47. Radijo
trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų
diapazone.
48. Radijo
trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos
veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.
49. Registruotas
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo,
kuris, nebūdamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentas,
identifikuojamas pagal elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodą ir
registravimosi metu pateiktą informaciją.
50. Ryšių kabelių kanalų sistema –
elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų,
vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių
kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams
įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių
įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.
51. Sąlyginė
prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis
apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo
leidimą.
52. Sąsaja
– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp
radijo ryšio įrenginių ir jų technines specifikacijas.
53. Saugumo incidentas – įvykis,
veiksmas ar neveikimas, kuris sukelia ar gali sukelti neteisėtą prisijungimą ar
sudaryti sąlygas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos ar
elektroninių ryšių tinklo, sutrikdyti ar pakeisti, įskaitant valdymo perėmimą,
informacinės sistemos ar elektroninių ryšių tinklo veikimą, sunaikinti,
sugadinti, ištrinti ar pakeisti elektroninius duomenis, panaikinti ar apriboti
galimybę naudotis elektroniniais duomenimis, taip pat sudaryti sąlygas
pasisavinti ar kitaip panaudoti neviešus elektroninius duomenis tokios teisės
neturintiems asmenims.
54. Siuntėjas
– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių
ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus
visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius
(kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti).
55. Skambutis
– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis
dvipusio ryšio galimybę.
56. Specialiosios
teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai
atitinkamoje geografinėje teritorijoje:
1) paskiriami du
ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,
arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu
būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
2) ūkio
subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir
nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės
privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes
teikti tas pačias paslaugas arba verstis tokia pačia elektroninių ryšių ir
(arba) kita veikla toje pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis
sąlygomis.
57. Srauto
duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių
ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.
58. Standartinis
pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto
operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą,
įskaitant tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.
59. Susijusios
paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių
paslauga susijusios paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių
paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (ar) palengvina tokį
teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios
apima inter alia telefono ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu
ekvivalentines sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų
vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.
60. Susijusios
priemonės – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra,
kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga
susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti
elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (ar)
palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.
61. Taikomųjų
programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia
transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos
sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms
patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje.
62. Taksofonas
– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar
(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.
63. Telekomunikacijų
galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo
atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti
prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (tai yra tinklų, visiškai ar iš
dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).
64. Telekomunikacijų
paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų
perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (arba) radijo
programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),
paslaugas.
65. Tinklo
galinis taškas – fizinis taškas, kuriame suteikiama galimybė
prijungti abonento įrangą prie viešojo ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose
atliekamas maršruto parinkimas arba komutavimas, tinklo galinis taškas
identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento
telefono ryšio numeriu arba pavadinimu.
66. Tinklų
sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to
paties ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių
ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito
ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie
atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų
sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
67. Ūkio subjektas
– asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė,
kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių
veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti
įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.
68. Universaliosios
paslaugos – minimalus skaičius nustatytos kokybės paslaugų, kurios,
nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems
tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
69. Vartotojas
– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis
elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija
tikslams, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams
tenkinti.
70. Veiksminga
konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką
toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.
71. Vertikaliai
integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris
verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo
grandinei.
72. Viešasis
fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio
galiniai taškai yra fiksuoti.
73. Viešasis
judriojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio
galiniai taškai nėra fiksuoti.
74. Viešasis
ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar
daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant
elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo
galinio taško į kitą.
75. Viešosios
elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos
elektroninių ryšių paslaugos.
76. Viešosios
fiksuotojo telefono ryšio paslaugos – viešosios
telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.
77. Viešosios
judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios
telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju judriojo ryšio tinklu.
78. Viešosios
telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos
paslaugos, skirtos tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti nacionalinius
arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius naudojant atitinkamą telefono
ryšio numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos
plane.
79. Vietinė
linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo
ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentine priemone.
80. Vietinės
linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių
paslaugas ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie
vietinės linijos.
81. Vietos
nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant
elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių geografinę buvimo
vietą.
82. Vietovės žyma (Cell ID) –
vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar baigiamas viešajame judriojo ryšio
tinkle, atpažinimo kodas.
83. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos
ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus šios linijos
dažnius.
84. Žalingieji trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo
navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai
bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo
ryšį.
85. Šio Įstatymo
devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme,
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ANTRASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos
formavimo ir reguliavimo institucijos
1. Elektroninių
ryšių veiklos politiką Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė ir jos
įgaliota institucija.
2. Elektroninių
ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir
kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.
3. Elektroninių
ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,
valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo
darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei
aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos
sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja
atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Elektroninių
ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos
informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į
rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė
savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota
institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
5
straipsnis. Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija elektroninių
ryšių srityje
1. Vyriausybė,
formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:
1) nustato
universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, tvirtina universaliųjų paslaugų
teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;
2) tvirtina
elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus.
2. Vyriausybės
įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama elektroninių ryšių veiklos
politiką:
1) koordinuoja
valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina
šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja,
kaip jie įgyvendinami;
2)
bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos
formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose,
komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais
(telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais,
elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;
3) renka
informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir
įgyvendinti;
4) nenugalimos
jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat
siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant
valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta
tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba)
paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams
privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
5) paskelbia
(notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas,
atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės
nustatyta tvarka;
6) imasi
priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų
socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
6
straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo
nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi
priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi
prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės
įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo
nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių
reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo
institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius
santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos
biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus
darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo
tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius
kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi
surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo
tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo
tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp
sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių
už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos
rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos
informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės
normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,
tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,
apsaugą.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų
departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių
institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.
12. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir
sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų
funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos
praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų
susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
12 dalies redakcija nuo 2014-01-01:
12. Lietuvos Respublikos
institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas
kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų
kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti
reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami
susitarusių institucijų interneto svetainėse.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją,
susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.
7. Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės
akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia
kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Nr.
XI-1763,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)
Nr.
XI-2322,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)
13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos
institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos
Sąjungos valstybėmis narėmis
1. Valstybės
institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis
narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir
tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems
Europos Sąjungos institucijų, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų
institucijos ar Europos Sąjungos valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų
nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.
18 straipsnis.
Skaidrumo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų
sujungimą, taip pat:
1) apskaitos informaciją;
2) technines specifikacijas;
3) tinklo charakteristikas;
4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis
paslaugomis ir (arba) taikomosiomis programomis teisėtus ribojimus;
5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių
ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių
nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, jeigu šios pagrįstai jos
pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia
informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių
reguliavimo tarnybos pareikalavimu, Ryšių reguliavimo tarnyba praneša
atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama informacija yra pateikta.
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant
tinklų sujungimą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš
ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas
priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos
poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant
kainas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje turintis operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų
įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems operatoriams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos
teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą
Lietuvos Respublikoje.
4. Kai su šio Įstatymo reguliavimo dalyku susijusios Europos Sąjungos
teisės nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra
Europos Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga suprantama ir
kaip Europos ekonominė erdvė.
reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal
šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo
būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
4. Šio
straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų
sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų
teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine
paslaptimi.
5. Operatorius,
įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant
visiškai ar iš dalies atsietą prieigą, fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo
turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam
pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -1018,429 +9032,793 @@
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
TREČIASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO
PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių
ryšių srityje
1. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos
veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai
bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka
rinkoje.
2. Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal
Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną
dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią
elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai,
vartotojų.
2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti
laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp
šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje
ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.
3. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo
tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės
įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
16
straipsnis. Rinkos tyrimas
1. Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo
tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių
srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio
subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.
2. Rinkos tyrimo
procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos
rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali
pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą,
apibrėžimas;
2) tyrimas, ar
konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra
veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų
įvardijimas;
3) šio Įstatymo
17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba)
panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus
rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba
sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.
19
straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio
subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas
paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios
kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo
padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,
paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą
įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami
vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus,
kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir
turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami
pranašumą savo veiklai.
20
straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,
susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos
atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
21 straipsnis.
Įpareigojimas suteikti prieigą
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie
konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp
jų:
1) suteikti
prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (arba) priemonių kitiems ūkio
subjektams, įskaitant prieigą prie pasyviųjų tinklo elementų, ir (arba) atsietą
prieigą prie vietinės linijos, kad būtų sudarytos sąlygos išankstiniam ir
(arba) individualiam viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjo
pasirinkimui, ir (arba) pateikti pasiūlymą dėl didmeninės vietinės linijos
suteikimo viešosioms telefono ryšio paslaugoms teikti;
2) sąžiningai
derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;
3) nenutraukti
prieigos prie jau suteiktų priemonių;
4) teikti
nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;
5) suteikti
atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios
yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualiojo tinklo paslaugoms teikti;
6) suteikti
prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro
naudojimo būdus;
7) suteikti
konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;
8) suteikti
prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,
būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
9) sujungti
tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame
techniškai galimame tinklo taške;
10) suteikti
prieigą prie susijusių paslaugų, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo
būsenos nustatymo.
2. Priimdama sprendimą nustatyti šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Ryšių
reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus, tikslus ir šiuos
veiksnius:
1) technines ir
ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones
pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos, įskaitant tinklų
sujungimą, prigimtį ir tipą, taip pat galimybę naudotis prieiga prie kitų
priemonių;
2) galimybes
suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);
3) priemonių
savininko pradines investicijas, atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus
investicijas ir investavimo riziką;
4) būtinybę
užtikrinti ilgalaikę konkurenciją, taip pat elektroninių ryšių
infrastruktūros plėtrą ir vystymo ekonominį naudingumą;
5) intelektinės
nuosavybės teises;
6) paslaugų,
apimančių daugiau kaip vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.
3. Nustatydama
konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos
teikėjui ir (arba) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (arba)
technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
22
straipsnis. Prieiga
1. Ūkio
subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę
laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas
operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešųjų
elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl
tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka
užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama
efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas ir naujovių
diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti
įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat
nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus
ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,
įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant
užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus
operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių
programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,
kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams
naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo
paslaugomis;
3) įpareigojimus ūkio subjektams,
kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina
siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos
turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o
atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1
dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio
Įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.
4. Šio straipsnio
2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą,
vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai
yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą
arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
5. Ūkio
subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu
ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri
šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,
būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas
perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali
būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms
įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį
pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias
šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
6. Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio
Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio
Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti
ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,
suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų
dėl konkrečios prieigos nustatymą.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,
suteikimo ir teikimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
23
straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką
rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,
įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos
sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą),
bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis
konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad
veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų
palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas
žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investicijas,
įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų
vystymąsi, nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti
protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus
naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi
riziką.
2. Nustatytas
sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti
efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą
vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,
siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.
3. Įrodinėjimo
našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra
pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis.
Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama,
kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos.
Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas
kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir
nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti.
Jeigu operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma,
kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba
turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus
lėšomis patikrinti audito. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti
sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais
sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų
lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos
Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką,
Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir
mažmeninių kainų santykį.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:
1) suinteresuotų
ūkio subjektų prašymu;
2) valstybės ar
savivaldybių institucijų prašymu;
3) savo
iniciatyva.
5. Rinkos
tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras
jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitas dalis atlikti nėra
tikslinga.
reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, kuriam nustatytas
įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti
privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Operatoriui
per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo,
laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis
patikrinti audito. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti
kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas,
atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus
išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat
vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
5. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama
užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja operatorių įgyvendinti sąnaudų apskaitos
sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus
ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka parengti sąnaudų
apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių reguliavimo
tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos
sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam operatoriui.
Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo tarnyba privalo
paskelbti savo interneto svetainėje. Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka
sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba)
modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą
per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
231 straipsnis. Funkcinio
atskyrimo įpareigojimas
1. Išimtinėmis aplinkybėmis (tai yra,
kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio
Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsnius, nepakanka veiksmingai konkurencijai
užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių konkurencijos
atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu) Ryšių reguliavimo
tarnyba, atsižvelgdama į šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, turi teisę
įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių atitinkamų
prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto vykdomos
veiklos, perkeliant ją į atskirą juridinį asmenį.
2. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas
funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams,
įskaitant vertikaliai integruoto ūkio subjekto, nurodyto šio straipsnio 1
dalyje, dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant
kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.
3. Apie ketinimą
nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo
pranešti Europos Komisijai, nurodydama:
1) motyvus,
kuriais grindžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimo nustatymas;
2) motyvuotą
vertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį neatsiras veiksmingos ir ilgalaikės
elektroninių ryšių infrastruktūros konkurencijos arba ji bus nepakankamai
veiksminga;
3) laukiamą
poveikį Ryšių reguliavimo tarnybai, ūkio subjektui, kuriam nustatomas šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas, visų pirma šio ūkio subjekto
darbuotojams, ir visai elektroninių ryšių rinkai bei paskatoms investuoti
elektroninių ryšių rinkoje siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę
sanglaudą, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant laukiamą
poveikį konkurencijai ir tikėtinas pasekmes vartotojams;
4) priežasčių,
pagrindžiančių šio įpareigojimo veiksmingumo įgyvendinimo priemonių
konkurencijos atitinkamoje rinkoje prieigos teikimo problemoms pašalinti,
įvertinimą.
4. Sprendime, kuriuo
ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba
nurodo:
1) tikslų
funkcinio atskyrimo pobūdį ir lygmenį;
2) atskiriamą
turtą ir teiktiną prieigą;
3) valdymo
tvarką, užtikrinančią darbuotojų struktūrinį ir skatinimų nepriklausomumą;
4) įpareigojimo
laikymosi užtikrinimo taisykles;
5) veiklos
procesų skaidrumo užtikrinimo taisykles, visų pirma suinteresuotųjų asmenų
atžvilgiu;
6) įpareigojimo
laikymosi stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.
5. Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti
įpareigojimus priimamas tik atlikus didmeninių atitinkamų prieigų teikimo rinkų
tyrimą bei vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems
atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio Įstatymo 16
straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio
subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teisę bet
kurioje atitinkamoje rinkoje nustatyti šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23
straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, atitinkančius
nustatytos problemos prigimtį, proporcingus ir pateisinamus elektroninių ryšių
veiklos reguliavimo principais ir tikslais, šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir
23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
232 straipsnis. Vertikaliai
integruoto ūkio subjekto savanoriškas atsiskyrimas
1. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką
vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie
tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą
nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su
prieiga prie tinklo susijusį turtą ar
didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis
nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti
analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje rinkoje veikiantiems viešųjų
ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant
savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai Ryšių reguliavimo
tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo
tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip
pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško
atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo rezultatus
Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar
panaikina įpareigojimus tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo
rinkų tyrimą ir vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems
atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio Įstatymo 16
straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio
didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško
atsiskyrimo poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę, nustatyti
šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus
arba kitus pagrįstus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį, proporcingus
ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais,
šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus,
jeigu Europos Komisija tai leidžia.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
24
straipsnis.
Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių
ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,
teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės
televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto
plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus
ekrano formatą.
421 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas
1. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo
teikiamų tinklų ir (arba) paslaugų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi
užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užkirsti kelią
saugumo incidentams arba sumažinti jų poveikį viešųjų ryšių tinklams ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų gavėjams.
2. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines
ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu
būdu užtikrinant šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
nepertraukiamą teikimą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir
organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų ryšių tinklų
ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą ir vientisumą, užkirsti kelią
saugumo incidentams plisti, mažinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų gavėjų dėl saugumo incidentų patiriamos žalos atsiradimo riziką, turi
teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų
ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant
teisę reikalauti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjų lėšomis atlikti nepriklausomą saugumo auditą ir pateikti šio
audito rezultatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti,
pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti.
5. Įvykus viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimams, kurie turėjo didelę įtaką tinklų
veikimui arba paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti Ryšių
reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį
viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo
ar vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos
valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir
informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės
aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei
rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos
priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su
Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos
tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu rinkos apibrėžimas
skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3
dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.
8. Jeigu rinkos
tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos
Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su
atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo
institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip
vieną kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos
tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo
tirta, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus
rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu
atitinkama rinka nebuvo tirta. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Europos
Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne
ilgiau kaip 3 papildomais metais.
10. Jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje
nurodytus terminus, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių
reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos
rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio
subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba
per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio
straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems
asmenims ir Europos Komisijai.
11. Ryšių
reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo
sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos
tyrimo, nustatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse,
trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis
terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą
tyrimą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,
kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas
baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo
rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
12. Prieš
priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų
rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli
šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu
toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių
reguliavimo tarnyba, pasibaigus vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1
dalimi Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam viešo konsultavimosi terminui,
privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių
narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių
nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per vieną
mėnesį. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias
kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus,
taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo
konsultavimosi tvarka ir terminai.
13. Jeigu šio
straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą
rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos
Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus,
turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Komisija nurodė Ryšių
reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai,
arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos
teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2
mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių
reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo
tarnyba per šešis mėnesius privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo
nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos Komisijos
nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio Įstatymo 11
straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia
pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.
14. Jeigu šio
straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti
ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus
įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo
tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai
rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos
Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto
priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje. Per šį 3
mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų
nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai
bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų
institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą.
Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba,
atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia,
nepriima arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.
15. Jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį
nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar vieną mėnesį nuo šio
straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos
Komisija per šioje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą priima rekomendaciją,
kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba
jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją
neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai
motyvuotus paaiškinimus.
16.
Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu
atveju priima per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto vieno
mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl rinkos
tyrimo, numatytų šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, trukmė.
17. Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos
Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos
Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali
priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą
atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Vyriausybės
įgaliotai institucijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir
Europos Komisijai.
18. Ryšių
reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis
skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos
procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali
nedelsdama imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą
rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems
subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.
Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių
laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama
pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų
institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo
institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių reguliavimo
tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo
terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.
19. Atitinkamų
rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę
įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus
įpareigojimus, taip pat informaciją apie priemones, nustatytas šio straipsnio
18 dalyje, ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo
tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai.
20. Atlikdama
rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems
ūkio subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas
tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją
užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos
Respublikoje. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama tarptautines sutartis ir
(arba) susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi
su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio ir 14–18
dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio
Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems
didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 5 dalį
pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia
apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos
apsaugos agentūrai.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552, 2011-06-28,
Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.
Elektromagnetinis suderinamumas
57 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius
perleidimas
Asmuo turi teisę
kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis
perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius
perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus
teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba)
televizijos programų transliavimas (retransliavimas).
Straipsnio pakeitimai:
@@ -1448,8105 +9826,3 @@
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų
tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios
momentą:
1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio
Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;
2)
nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) apskaitos
atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;
4) įpareigojimą
suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;
5) kainų
kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio
nuostatas;
6) funkcinio
atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 231 straipsnio nuostatas;
7) įpareigojimus,
susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio
Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.
2. Šio Įstatymo
26 straipsnyje nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be atskiro
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą, nurodytą
šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Šios dalies pirmajame sakinyje nurodytus
įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, o įpareigojimą, nurodytą antrajame sakinyje, – nuo
momento, kai ūkio subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti kitą šioje dalyje nurodytų
įpareigojimų vykdymo pradžios momentą, tačiau ne ankstesnį negu nurodytieji
šioje dalyje.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus,
neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
4. Išimtinėmis
aplinkybėmis (tai yra, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio
straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 20 dalį, nustato, kad šio straipsnio
1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1,
2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant
tinklų sujungimą, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas,
susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais
terminais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus,
numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo
nustatytais atvejais tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti
atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip
pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų
vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
6. Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti
pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir
pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.
7. Jeigu atlikus
atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti
įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę
įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio
subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio
subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama
įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu
nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo
atitinkamos šio Įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos
paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti
nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio
nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir
susijusios priemonės
1. Sąlyginės
prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių
paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis
sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios
leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų)
kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams
visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
2. Ūkio
subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar)
televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos
reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar
klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo,
privalo:
1) visiems
transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais
siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti
skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių)
pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) jei, be
sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų
teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią
su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos
paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos
atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų
ir reikalavimą atlikti auditą.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų
įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
4. Sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir
sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu
būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis
intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų
suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.
Atsižvelgiant į technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami
teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame
produkte naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos
sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms,
jei šiuo atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų,
užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos
sistemų operatorių transakcijų saugumą.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su
elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių
teikimu ir naudojimu.
6. Draudžiama
komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti,
parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti
dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę
neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą
draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
1. Ūkio
subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi
išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų
ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos
dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje
pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar
specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą
juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.
2. Viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat
suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio
srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse,
privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas
apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius
reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai
atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų
teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio
atskyrimo reikalavimus.
3. Šio
straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos,
susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos
Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.
4. Visi ūkio
subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių
paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų
metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos.
Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio
straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies
nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
27 straipsnis. Elektroninių
ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių
bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka
perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir
tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su
elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,
įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis
sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir
televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas
įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos
standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar
Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas
tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kol šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar
nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą
perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą
laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas
laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių
tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas
atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
3. Asmenims ar ūkio
subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų
atitiktį standartams,
įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų
standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse
nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.
5. Lietuvos
nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad
tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų,
paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar)
televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų
funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų
priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
6. Taikomųjų
programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus
atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti
visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų
teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas
visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų
teikimą neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams.
7. Lietuvos
Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei
atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo
priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų
standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato
Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
28
straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp
ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio
Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.
2. Ūkio
subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą
(įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių
reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio
Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus
prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas
prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui
gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu
konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į
tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y.
proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims
ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti
atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems
ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias
paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus
jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių
negrąžina.
3. Šalies,
kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį
atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo
atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio
2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į
išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir
tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12,
13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo,
kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo
principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5. Prašymo
išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso
kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu:
1) ji nėra
kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;
2) yra
įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas,
priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti
ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos
sutartį;
3) Ryšių
reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra
sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas
prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei
reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal
įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) ūkio subjekto
vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą
paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip
pat jei:
1) ieškovas
atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;
2) teismas
nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė
taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos
sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba palieka prašymą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą
paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip
pat jei:
1) Ryšių
reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir
tuo pačiu pagrindu;
2) prašymas nagrinėti
ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo
tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio
sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių
trūkumų nepašalina.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė
viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies
teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos
nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius
su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai
nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) kol Ryšių
reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita
byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas
sustabdomas.
10. Ryšių
reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų
ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos
priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų
atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą
įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos
Civilinio proceso kodekso penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių
reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų
ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7
dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui
dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas
teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas
teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.
11. Ginčo šalys,
kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime,
turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri
yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią
atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti
ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu.
Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo
nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir
samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų
suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime,
prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas
bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės.
Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę
pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi.
Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys
ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
12. Ryšių
reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus
atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar
asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau
išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba
informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti
ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus
atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos
ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo
neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
13. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir
motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
14. Ryšių
reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis
mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui,
daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio
laiko.
15. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus
terminui, nustatytam šio straipsnio 18 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę
kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą
iš esmės. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti
nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.
16. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia
valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo
apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio
subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija,
išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste
išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims
pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
17. Ryšių
reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą,
palikti ginčą nenagrinėtą, sustabdyti prašymo nagrinėjimą, taip pat kiti
procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią
tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo
suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus
apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso
kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo
nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.
18. Ginčo šalys per
14 dienų nuo Ryšių
reguliavimo tarnybos
sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas
nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos
teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių
procesinė padėtis nesikeičia.
19. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti
procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas
neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per
10 metų nuo jo priėmimo dienos.
20. Ginčo
nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta
tvarka.
21. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos,
turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai,
sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.
22. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti,
kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos
sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo
nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriui.
23. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę
kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams
tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu
reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be
atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius
bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių
ryšių veikla.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi
atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti
prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto
tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Už patvirtinimo išdavimą
imama valstybės rinkliava. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas
nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,
privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
30
straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių
ryšių veikla sąlygos, nuostatos
1. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos
bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti
nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių
nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,
pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams ir (arba) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti
universaliąsias paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti susijusios tik su:
1)
įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2)
užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3)
paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;
4)
telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, Europos
telefono ryšio numeracijos erdvės ir nemokamo pokalbio tarptautinių telefono
ryšio numerių, ir, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kitų
Europos Sąjungos valstybių narių numeracijos planuose nurodytų numerių,
prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;
5)
aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat sąlygomis,
susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir bendru
patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant finansines
ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros darbų
atlikimui užtikrinti;
6)
privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7)
asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifinėmis elektroninių
ryšių sektoriui;
8)
elektroninių ryšių sektoriui specifinėmis vartotojų teisių apsaugos taisyklėmis,
inter alia apimančiomis ir neįgaliųjų galutinių paslaugų gavėjų galimybę
naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis;
9)
ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,
pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10)
informacijos teikimu;
11)
galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka
perimti elektroninių ryšių srautą;
12) kompetentingų institucijų
naudojimosi elektroniniais ryšiais, siekiant pranešti visuomenei apie gresiantį
pavojų arba sumažinti katastrofų padarinius, sąlygomis;
13) elektroninių ryšių naudojimo
stichinių nelaimių ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju sąlygomis,
užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų, aptarnaujančių
pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų;
14) elektroninių ryšių tinklų sukeltų
viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų ribojimo priemonėmis;
15) įpareigojimais suteikti prieigą,
išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems
ūkio subjektams ar ūkio subjektams, paskirtiems teikti universaliąsias
paslaugas;
16) viešųjų ryšių tinklų integralumo
palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias kelią elektromagnetiniams trukdžiams
tarp elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų;
17) viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo
neteisėtos prieigos;
18) radijo dažnių (kanalų) naudojimo
sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) suteikiama be atskiro
leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio įrenginių naudojimas gali būti
ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su veiksmingu ir tinkamu radijo spektro
naudojimu, žalingųjų trukdžių išvengimu ar su visuomenės sveikata;
19) priemonėmis, skirtomis užtikrinti
standartų specifikacijų, rekomendacijų ir (arba) techninių reikalavimų
atitiktį;
20) skaidrumo įpareigojimais,
nustatytais viešųjų ryšių tinklų teikėjams, teikiantiems viešąsias elektroninių
ryšių paslaugas, siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų, taip
pat informacija apie prieigos prie paslaugų bei taikomųjų programų teikimo ir
naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis paslaugomis ir (arba)
taikomosiomis programomis teisėtus ribojimus, ir tokių ribojimų teisėtumui
patikrinti reikalingos informacijos pateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai.
3. Elektroninių ryšių tinklus ir (arba)
paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai
savo veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio
subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos gali būti
keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą
pakeitimą turi būti paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje
ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir
vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne
trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus
atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičiantys nustatyto teisinio
reguliavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotais ūkio subjektais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Penktasis skirsnis
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,
GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
28 straipsnis. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.2. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą (įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.3. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.4. Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.5. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.6. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu: 1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;5) ūkio subjekto vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.7. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) ieškovas atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.8. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;2) prašymas nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.9. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;2) kol Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.10. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.11. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.12. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.13. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.15. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.17. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.18. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10 metų nuo jo priėmimo dienos.20. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.21. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.22. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.23. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be
atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias
sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi
atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti
prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto
tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką
ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,
privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
30 straipsnis. Teisės aktų,
kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos,
nuostatos
1.
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama
elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos,
nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių
nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,
pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems
ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti universaliąsias
paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti susijusios tik su:
1)
įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2)
užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3)
paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;
4)
telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu
galutiniams paslaugų gavėjams;
5)
aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat
sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir
bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant
finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros
darbų vykdymui užtikrinti;
6)
privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7)
asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių
ryšių sektoriui;
8)
elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos
taisyklėmis;
9)
ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,
pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10)
informacijos teikimu;
11)
galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka
perimti elektroninių ryšių srautą;
12)
elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų
atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų,
aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų
visuomenei skleidimą;
13)
elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų
ribojimo priemonėmis;
14)
įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams,
paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;
15)
viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias
kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (ar)
paslaugų;
16)
viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;
17)
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius
(kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio
įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su
veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar
su visuomenės sveikata;
18)
priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų, rekomendacijų ir
(ar) techninių reikalavimų atitiktį.
3.
Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios
institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie
numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų
gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi
būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
Penktasis skirsnis
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,
GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir
finansavimas
1.
Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų
paslaugų teikimas:
1)
prisijungimo prie viešojo ryšių tinklo fiksuotoje vietoje ir viešųjų telefono
ryšio paslaugų;
2)
taksofonu arba kitose viešai prieinamose
viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo vietose teikiamų viešųjų
telefono ryšio paslaugų;
3)
informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;
4)
galimybių neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių
ryšių paslaugomis.
2.
Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą ir
universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisykles.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų
paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas,
įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias
paslaugas nustatymo, keitimo ir (arba) panaikinimo tvarką, sąlygas ir atvejus,
taip pat informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles. Įpareigojimai
teikti universaliąsias paslaugas gali būti susiję ir su didelės įtakos
atitinkamoje rinkoje turėjimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti
ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus,
kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas.
4.
Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti
universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš
šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų
tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks
nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip
kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad
ūkio subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti
paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama
konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai universaliųjų
paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka, atvejais ir
sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.
Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus universaliųjų paslaugų teikimo
nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė gali įgalioti Ryšių reguliavimo
tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendinti nuostolių
kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustatyti nuostolių dydį.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti ūkio subjekto sąskaitas ir kitą
informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, taip pat turi
teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito išvadą. Nuostolių apskaičiavimas
ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir (ar) audito išvada yra vieši.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių
kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai kompensuojami viešųjų telefono ryšio
paslaugų teikėjų lėšomis.
6.
Neteko galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja
Europos Komisiją apie ūkio subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias
paslaugas, ir apie universaliąsias paslaugas, kurias teikti yra įpareigoti ūkio
subjektai, ir apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.
8. Kai ūkio subjektas, įpareigotas teikti
universaliąsias paslaugas, ketina perleisti savo visą prieigos prie viešojo
ryšių tinklo fiksuotoje vietoje turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise kitam
ūkio subjektui, jis apie tai iš anksto Ryšių
reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša Ryšių reguliavimo tarnybai, kad ji galėtų
įvertinti numatomo sandorio poveikį prieigos prie viešojo ryšių tinklo fiksuotoje vietoje ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimui. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, gali nustatyti, keisti ar panaikinti šio Įstatymo
32 straipsnyje nustatytus įpareigojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų
galutiniams paslaugų gavėjams teikimu
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad
įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 231
straipsnius, taip pat pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui,
turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į
nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus
įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų,
nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant grobuoniškas
kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar
nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba,
apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą
konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti
individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti
sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jeigu ūkio subjektas
įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.
2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų tarifų reguliavimu susiję
įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių reguliavimo tarnyba
įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytas taisykles. Įpareigotas
ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą
Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos
taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos
sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos
sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje.
Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei
kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą
sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta
audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
33
straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas
1. Ūkio
subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo ryšių tinklo
ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę
naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono
ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos
kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23
straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams
nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam
tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų
ribą.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio
subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytą įpareigojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
34 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų
gavėjų pareigos ir teisės
1.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos
turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisykles.
2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo viešai skelbti skaidrią, palyginamą, pakankamą ir naujausią informaciją
apie teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, visus užmokesčius, mokėtinus
nutraukus sutartį, standartines paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kokybę ir
priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliesiems
galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Tokia
informacija galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodoma aiškiai, išsamiai
ir lengvai prieinama forma. Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti
pateikta Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
informacijos skelbimo ir pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles,
įskaitant informacijos apimtį, turinį, pateikimo ir (arba) skelbimo terminus,
formą ir būdą, kokybės vertinimo taisykles.
3. Siekdama
užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo
tarnyba gali nustatyti viešųjų ryšių tinklų teikėjams minimalius kokybės
reikalavimus. Prieš nustatydama tokius reikalavimus Ryšių reguliavimo tarnyba
pateikia Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų
institucijai tokio sprendimo projektą, kuriame nurodo motyvus, reikalavimus,
kuriuos ketinama nustatyti, taip pat kitą būtiną informaciją. Priimdama
galutinį sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo
tarnyba atsižvelgia į Europos Komisijos pastabas ar rekomendacijas.
4. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas,
suteikdamas paslaugų gavėjui galinį įrenginį nemokamai ar siūlydamas jį įsigyti
mažesne kaina negu galinio įrenginio savikaina, privalo elektroninių ryšių
paslaugų teikimo sutartyje nurodyti galinio įrenginio pardavimo su paslaugų
teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, laikotarpį ir būdą šiam skirtumui
kompensuoti.
5.
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus
prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių
ryšių paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.
6.
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai lengvai
prieinama forma pranešti abonentui apie suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą,
jeigu abonentas to pageidauja.
7.
Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų
gavėjams prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo, privalo užtikrinti
informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų
galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų
teikimo taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio
subjektams, kurie kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybes pasinaudoti
informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslauga
objektyvius, nešališkus, nediskriminacinius ir skaidrius įpareigojimus,
siekdama užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiamos
viešosios telefono ryšio paslaugos, galėtų naudotis informacijos apie viešųjų
telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugomis.
8.
Visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai,
skiriantys telefono ryšio numerius abonentams, privalo užtikrinti savo viešųjų
telefono ryšio abonentų teisę būti įrašytiems į viešuosius spausdintus ir
(arba) elektroninius abonentų sąrašus, taip pat sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu
ir nediskriminaciniu būdu patenkinti visus pagrįstus informacijos apie viešųjų
telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikėjų prašymus šio
Įstatymo 67 straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šių viešųjų telefono
ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba
turi teisę nustatyti detalius tokios informacijos teikimo reikalavimus.
9.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas,
abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra
galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso,
išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai
pavestiems uždaviniams vykdyti ir Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu
nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams
vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
10.
Visi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo
nemokamai užtikrinti savo abonentams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų naudotojams, įskaitant taksofonų naudotojus bei neįgaliuosius
abonentus ir (arba) naudotojus, galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo
paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis.
11. Viešųjų
ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento
teisę išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų
teikėjas ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių
įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam
tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23
straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio
subjektams. Už naudojimąsi tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais
atvejais ir sąlygomis abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi
tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
nustatyti aukščiausią kainų ribą.
12. Abonento
prašymu viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi sudaryti galimybę
abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešųjų telefono ryšio paslaugų
apmokestinimas būtų atliekamas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos
atvejus, kai viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas duomenų perdavimo
apskaitą atlieka pagal perduotų duomenų kiekį.
13. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių
įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja ir saugo, ir šių duomenų
saugojimo terminą.
14. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo
paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su
operatyvinės veiklos subjektų pranešimais apie jų tinkluose vykdomą techninių
priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už operatyvinės veiklos
subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų
reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi
būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti
su įslaptinta informacija.
14
dalies redakcija nuo 2013-01-01:
14. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo
paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos subjektų,
žvalgybos institucijų pranešimais apie jų tinkluose vykdomą techninių
priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės
žvalgybos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų
paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti įstatymų
nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su
įslaptinta informacija.
15. Viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti neįgaliųjų galutinių
paslaugų gavėjų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriomis
naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, taip pat užtikrinti, kad
neįgalieji galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis daugumos galutinių
paslaugų gavėjų pasirinktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir jų
paslaugų teikiamais privalumais. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su
galimybės neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių
ryšių paslaugomis užtikrinimu.
16. Teismas
nustatęs, kad viešieji ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių
paslaugos buvo neteisėtai naudoti ar panaudoti sukčiavimui, turi teisę nurodyti
viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams
nutraukti minėtų paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus
telefono ryšio numerius, ir konfiskuoti pajamas, gautas teikiant neteisėtai
naudotas ar panaudotas sukčiavimui viešąsias elektroninių ryšių paslaugas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Nr.
XI-2244,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)
35 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28,
Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų
skundus sprendimas
1. Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio
paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių
reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su
elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi
teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
2. Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15,
16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos.
3. Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai
nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo
tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo tarnyba
nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir
galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo
sprendimo būdu.
4. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių
reguliavimo tarnybos
sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios
kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių
procesinė padėtis nesikeičia.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų
gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi
prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų
pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų
nagrinėjimo procedūra.
6. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą
priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės
tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
37
straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių
ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat
jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę
naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus
statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su
elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai
savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas
technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros
savininkai nesusitaria kitaip.
3. Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių
infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir
sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems
asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi
su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų
taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį,
tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems
asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.
4. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą
naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos
įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos
tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės
ir kiti teisės aktai.
5. Ryšių linijos, kabeliai, ryšių
kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais.
6. Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse,
kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio
paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir
įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
7. Detalius
reikalavimus bendro naudojimo statinio inžinerinėms sistemoms, vietiniams ir
komunaliniams inžineriniams tinklams, skirtiems elektroninių ryšių tinklams
įrengti, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
8. Elektroninių
ryšių infrastruktūros įrengimo techninės veiklos pagrindinių sričių reglamentus
tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Elektroninių ryšių infrastruktūros
įrengimo techninės veiklos pagrindinės sritys:
1) ikiprojektiniai tyrinėjimai;
2) projektavimas
ir projekto vykdymo priežiūra;
3) projekto
ekspertizė;
4) įrengimo
darbai ir jų užbaigimas;
5) įrengimo techninė priežiūra.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
Nr. XI-1552, 2011-06-28,
Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros
įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse
1. Asmenys,
suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių
tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,
aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,
tuneliais, kitais statiniais.
2. Baigęs
elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus,
asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.
39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimas
1. Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės
įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės
įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba
gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas
asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų
bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais,
atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebais, statiniais, statinių
įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis, ir kitokiais įrenginiais ar įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir
nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais
ir sąlygomis konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
2. Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais,
atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebais, statiniais, statinių
įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis ir kitokiais įrenginiais ar
elektroninių ryšių infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos
sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais
atvejais negali atsisakyti sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią
sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jeigu yra vykdomi sutartyje
nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo, kad nėra elektroninių ryšių
infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.
3. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį
asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros
naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo
ir naudojimo taisyklėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
40
straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
1. Jeigu viešųjų
ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių
tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas
infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai
nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant
konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo ryšių tinklo
dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų
teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir tai
nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti
valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai
įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl
servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo
ieškinio priėmimo dienos. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros
gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie
numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims ir
suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes,
turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų
pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia
nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su
suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol
nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui
tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.
2. Valstybės,
savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą.
Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už
valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
3. Informacija
apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį
ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją
skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
41 straipsnis. Viešųjų
ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsauga
1. Viešųjų ryšių
tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zoną sudaro žemės, kaip ji
apibrėžta Žemės įstatyme, ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių tinklų laidinių
linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, su jame esančia
augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama statyti statinius, sandėliuoti
įrenginius ir medžiagas, kasinėti, gręžti gręžinius, sprogdinti ir atlikti
kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių
infrastruktūra, be išankstinio elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų
sutikimo.
2.
Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų matmenis
nustato Vyriausybė. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros
apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų atlikimo šiose zonose tvarką nustato Ryšių
reguliavimo tarnyba.
3. Už viešųjų
ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros priežiūrą yra atsakingi
infrastruktūros savininkai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
42 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių
tinklų
Prisijungti
prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.
43 straipsnis. Radijo ryšio
įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai
Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius
reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų
specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių
įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo
tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir
telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo
bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas,
tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
44 straipsnis. Elektromagnetinis
suderinamumas
Elektromagnetinio
suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į
rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir
įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus,
elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei priežiūros
tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas,
tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
45
straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
1. Pramonės,
medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros
ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra
skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams,
išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aparatūros ir
(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar)
įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.
3. Šio Įstatymo
78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar
naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
46
straipsnis. Radijo stebėsena
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena
kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių
radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių
lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Ryšių
reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių
elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo
siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Radijo
stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos
veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
47
straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
1. Radijo
trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio
savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo
įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl
netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti
privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu
radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar)
įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar
naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį
(radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų
lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių
spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių
reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant
radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių
reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti
netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ
VALDYMAS
48
straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.
Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio
numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi
pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo tarnybos,
vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, tvirtinamą radijo
dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros planus bei
atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus,
įskaitant Radijo ryšio reglamentą.
3. Telefono ryšio numeriai, naudojami
viešuosiuose ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių reguliavimo tarnybos
tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo
tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano diegimo tvarkos
ir sąlygų aprašą.
4. Kitų elektroninių ryšių išteklių
valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5. Valstybės institucijos siekia, kad
būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos
Sąjungoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
48 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.
Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio
numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi
pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo
tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,
tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros
planus.
3. Telefono ryšio numeriai,
naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą.
Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos
plano diegimo tvarką ir sąlygas.
4. Kitų elektroninių ryšių išteklių
valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5. Valstybės institucijos siekia,
kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos
Bendrijoje.
49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir
naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
1. Radijo
dažniai (kanalai) radijo ir televizijos
programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą
radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti
planą. Radijo dažniai (kanalai), radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui
ir (arba) televizijai, skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, ir siuntėjams.
Kiti radijo dažniai (kanalai), atitinkamame radijo ryšio plėtros plane numatyti
radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame Įstatyme nustatytos
bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka
taikomos radijo dažnių (kanalų), skyrimui ir
naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) tiek,
kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Informaciją
apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus
transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir
eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių
tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo
ir (arba) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia
Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi
radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius
(kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis,
reikalingomis transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijoms išduoti,
pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą
informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (arba)
retransliuoti radijo ir (arba) televizijos programas.
3. Į Lietuvos
radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo
licenciją kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių
tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos
pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo
ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, pagrindines
veiklos sąlygas. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą
transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis
siuntėjo paslaugomis, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jeigu radijo
dažnis (kanalas) pakeičiamas kitu radijo dažniu (kanalu) ar pakeičiamos
elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (tai yra pakeičiamos
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir televizijos
komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijos
sąlygas.
4. Radijo
dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba)
retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių
tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (arba)
retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56 straipsnių nuostatų,
išskyrus šio Įstatymo 51 straipsnio 4 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.
5. Transliuotojas ir (arba)
retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio
4 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam
išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos
panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti skirtą
radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos
komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to
pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba radijo
dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (arba) televizijos programoms
transliuoti (retransliuoti), netaiko šio Įstatymo 58 straipsnio 7 dalies
nuostatų.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš
6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai
naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo)
naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
1) to reikalauja
tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2) keičiama
Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių
juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės
aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar
naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio
(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija;
3) radijo dažnis
(kanalas) pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai ar
neefektyviai;
4) keičiamas
radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti
planas.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba, šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę
naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo
tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą
panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4
dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją,
kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo
ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali
panaikinti licencijos galiojimą.
10. Ryšių
reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),
vadovaudamasi radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir
technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje
taikomus techninius standartus, nustato siuntėjui privalomą perduoti minimalų
skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir (arba) minimalią skaitmeniniu
radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba)
televizijos programos. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytą minimalų skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir minimalią
skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir
(arba) televizijos programos, siųsdami transliuotojų ir (arba) retransliuotojų,
turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose
licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (arba) retransliuotojais
nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) siųsdami pačių transliuojamas ir
(arba) retransliuojamas radijo ir (arba) televizijos programas, Visuomenės
informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (arba)
retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų)
skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo
dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms
elektroninių ryšių paslaugoms (įskaitant ir didesniam radijo ir (arba) televizijos
programų skaičiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
išduotas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas teikti, bet tik tiek
ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytą minimalų skaičių radijo ir (arba) televizijos programų ir minimalią
skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir
(arba) televizijos programos.
11. Lietuvos
radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas
licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę
transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą
radijo ir televizijos programų skaičių. Lietuvos nacionaliniam radijui ir
televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis atitinkamai šio
straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas teises.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
50 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami
ir naudojami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių
ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Elektroninių ryšių ištekliai
gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius
galima naudoti be atskiro leidimo;
2) siekiant užtikrinti efektyvų
elektroninių ryšių išteklių naudojimą, elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir
išvengti žalingųjų trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti
elektroninių ryšių išteklius.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo
ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių
(kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius
(kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai,
susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės
pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių
eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu
ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų
nekomercinėmis funkcijomis.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo
51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo
taisykles.
5. Teisės naudoti elektroninių
ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali
būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių
nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgiant į šio Įstatymo 51
straipsnio 6 dalies nuostatas.
6. Kai radijo dažnių (kanalų)
naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra
susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai),
yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos
Sąjungos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus)
pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo
procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios
papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar
uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros įgyvendinimą.
7. Asmenys, kurie prašo skirti
elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, tai
pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių
reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas
paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje,
įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
51 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas
1. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos
nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be
atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius,
privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti
elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
2. Ūkio subjektas, kuris paraišką
skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie
veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią
paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti
kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos
pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie
veiklos pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius
bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio
subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti
dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių
išteklius.
3. Asmuo, pageidaujantis naudoti
radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie
galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir
pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar
pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų
reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo
dažnius (kanalus).
4. Asmuo gali pradėti naudoti
elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu leidime
nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas
asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už leidimo naudoti elektroninių
ryšių išteklius išdavimą imama valstybės rinkliava.
5. Leidimų naudoti elektroninių
ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad
būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti
konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar)
yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama
proporcingumo principu.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1)
tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams
ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2)
visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams,
suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1
dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir
sąlygomis;
3)
skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių
ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
4)
nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius;
5)
periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri
ribojimus.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti
elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas,
paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka
ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai
skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai
yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius.
Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius,
siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą
bei technologijų vystymąsi.
10. Sprendimas skirti elektroninių ryšių
išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma
greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus
reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – per 21
dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių
(kanalų) skyrimo atveju. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant
tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų.
11. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė
turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje
nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar
aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas
pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos,
atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet
kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant
tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
12. Už
suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias
įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės
biudžetą. Jeigu konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos
dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti
konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo terminą.
Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio
neįvykdžius, sprendimas pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo
jo priėmimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
52 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimo procedūros
1. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;
2) konkurso
tvarka;
3) aukciono
būdu.
2. Elektroninių
ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių,
nediskriminacinių ir proporcingų procedūrų, nustatytų šio Įstatymo 53–56
straipsniuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
53 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių
išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių
pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo
tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius
skaičiaus;
2) per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos
skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro
naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos
naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.
2. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų
prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti
skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo
konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi
prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą,
skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių
skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti
paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.
54
straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
Konkursas dėl
elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių
skyrimo taisyklėse ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose viešojo konkurso
sąlygose nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso
sąlygose turi būti nustatyti konkurso dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,
apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos. Konkurso sąlygose turi būti
nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie
kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu,
veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas,
teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų
dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
55 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
1. Aukciono
taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aukciono
taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,
apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių
ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
56 straipsnis. Atsisakymas
skirti elektroninių ryšių išteklius
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų elektroninių
ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai pageidaujamų
elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau naudojamus
elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo
veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų,
elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus
elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;
3) pareiškėjas
nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
4) paraiška
neatitinka teisės aktų reikalavimų;
5) pareiškėjo
pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;
6) pareiškėjas
nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo;
7) pareiškėjas
per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų;
8) pareiškėjas nesumokėjo
atitinkamos valstybės rinkliavos.
2. Prieš
priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis
turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir
terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono
procedūra.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
58 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimas
1. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti
elektroninių ryšių išteklius nustatytos sąlygos turi būti nediskriminacinės,
skaidrios ir proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos
teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas, nustatytos sąlygos.
2. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir
naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos
sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos
arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, taip pat aprėpties
ir kokybės reikalavimų nurodymu;
2) veiksmingu ir efektyviu radijo
dažnių (kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos
sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trukdžių ir apriboti
viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygų;
4) atsižvelgiant į radijo dažnių
(kanalų) paskirtį, veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir
investicijų atsiperkamumą nustatytu maksimaliu teisės naudoti radijo dažnius
(kanalus) terminu;
5) teisės naudoti radijo dažnius
(kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo
sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus
naudoti radijo dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių
(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
7) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
8) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su radijo dažnių
(kanalų) naudojimu;
9) įpareigojimais, susijusiais su
eksperimentiniu radijo dažnių (kanalų) naudojimu.
3. Telefono ryšio numerių skyrimo
ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius
nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai
telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų
teikimo reikalavimus, taip pat tarifų nustatymo principais ir didžiausiomis
kainomis, kurios gali būti taikomos konkrečiam telefono ryšio numerių
intervalui;
2) veiksmingu ir efektyviu telefono
ryšio numerių naudojimu;
3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;
4) įpareigojimais teikti informaciją
apie abonentus;
5) maksimaliu teisės naudoti
telefono ryšio numerius terminu;
6) teisės naudoti telefono ryšio
numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo
sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus
naudoti telefono ryšio numerius;
7) užmokesčiais už telefono ryšio
numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
8) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
9) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su telefono ryšio
numerių naudojimu.
4. Asmenys privalo naudoti
elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių ryšių
išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijai nustatomi elektroninių
ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti
elektroninių ryšių išteklius.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama
užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir
veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje, nustačiusi, kad radijo
dažnių (kanalų) naudotojai nesilaiko jiems nustatytų radijo dažnių (kanalų)
naudojimo sąlygų, ir siekdama
užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumą, turi teisę
įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę
naudoti radijo dažnius (kanalus) radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir
naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus
perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) turi būti
motyvuotas, pagrįstas šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateisinamas
elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais.
6. Kai teisė
naudoti radijo dažnius (kanalus) yra suteikiama 10 ar daugiau metų ir
nenumatyta galimybė perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam
asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą,
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi radijo dažnių (kanalų) naudotojo prašymą ir
nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir (arba) skyrimo tvarka ir
sąlygos yra pasikeitusios, atitinkamai pakeičia radijo dažnių (kanalų)
naudojimo sąlygas, leidžia perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus)
kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)
perleidimą, arba panaikina leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu
nustato, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro
leidimo. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis
mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš 6 mėnesius įspėjusi elektroninių ryšių
išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos
pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių
išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius,
jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės
aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių
ištekliai naudojami neveiksmingai ar neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba
turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios
paskirties elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti
elektroninių ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu
to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka.
Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis
mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis. Ryšių
reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to
reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai,
keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo)
naudotojui proporcingai sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui
kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos
dalis, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą
sumokėtą valstybės rinkliavą.
8. Ūkio
subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę
naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
59
straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
1. Su elektroninių
ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti
keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į
konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti radijo dažnius
(kanalus). Apie numatomą pakeitimą turi būti
tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant elektroninių ryšių paslaugų
gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris,
išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti
savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai
yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo
susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo
dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir
(arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo
ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo)
aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių
išteklius kitomis nei leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius
nustatytomis sąlygomis terminą, mutatis mutandis vadovaujasi šio
Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų veikla
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Devintojo skirsnio pakeitimas:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
DEVINTASIS skirsnis
DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA
TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR
PRIVATUMO APSAUGA
61 straipsnis. Ryšio konfidencialumas
1. Draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų
sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir
srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima
teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius. Be faktinių
elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti
elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius
srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar)
susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant
konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai
būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir
kitoms) teikti. Taip pat šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių
srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai
siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo
transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių
padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai elektroninių ryšių
paslaugų naudotojai turi būti informuoti apie tokį įrašymą ir jo tikslą.
Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne
ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai
užginčytas.
3. Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio
subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų
organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir
(ar) paslaugas, įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio
konfidencialumo užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų
apsaugos inspekcijai Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą
kontrolę.
4. Saugoti informaciją arba suteikti galimybę naudotis
jau saugoma informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų
naudotojo galiniame įrenginyje leidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamam
abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui vadovaujantis
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu suteikus aiškią ir išsamią
informaciją, įskaitant informaciją apie tvarkymo tikslus, jis davė sutikimą.
Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio
vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip
pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako
abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas.
5. Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jei
pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie
tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama
radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu.
Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar
panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį
pranešimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
62 straipsnis. Duomenų tvarkymo saugumas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti
tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui
užtikrinti, o prireikus kartu su viešųjų ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pat
priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi
atitikti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytus reikalavimus,
užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užtikrinti:
1) kad su asmens duomenimis
galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys viešųjų ryšių tinklų ir (arba)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo įgalioti darbuotojai teisėtais
tikslais;
2) tvarkomų asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio arba neteisėto
sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo ir neteisėto saugojimo,
tvarkymo, susipažinimo ar atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto
tvarkymo;
3) kad būtų įgyvendinama asmens
duomenų saugumo politika asmens duomenų tvarkymo srityje.
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rengia metodines
rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrintino
saugumo lygio ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.
3. Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo saugumo pažeidimo
grėsmei, viešojo ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotus elektroninių ryšių
paslaugų naudotojus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai teikėjo taikomos
priemonės nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar
registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie visas įmanomas saugos
priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.
4. Asmens duomenų saugumo pažeidimo
atveju viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjas nedelsdamas privalo pranešti apie šį pažeidimą Valstybinei duomenų
apsaugos inspekcijai. Tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali
turėti neigiamą poveikį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų
naudotojo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, viešųjų ryšių tinklų
ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taip pat privalo apie
tai pranešti abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui
arba kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai viešųjų ryšių tinklų ir (arba)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Valstybinei duomenų apsaugos
inspekcijai įrodo, kad įgyvendino tinkamas technines priemones, kurios buvo
taikomos saugumo pažeidimo paveiktiems asmens duomenims. Šios priemonės turi
užtikrinti, kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens
duomenimis.
5. Nepaisant šio
straipsnio 4 dalyje viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjui nustatyto įpareigojimo pranešti abonentui ar registruotam
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui arba kitam asmeniui apie asmens duomenų
saugumo pažeidimą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įvertinusi asmens
duomenų saugumo pažeidimo neigiamą poveikį, gali įpareigoti viešųjų ryšių
tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją pranešti apie tai
abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui arba kitam
asmeniui, jeigu viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjas dar nėra to padaręs.
6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytame
pranešime viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjas apibūdina asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdį ir pateikia
kontaktinius duomenis, kuriais galima gauti daugiau informacijos, ir nurodo
rekomenduojamas priemones, skirtas asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamam
poveikiui sumažinti. Pranešime Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
papildomai turi būti nurodytos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės ir
priemonės, kurias pasiūlė ar kurių ėmėsi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjas asmens duomenų saugumo pažeidimui
išaiškinti.
7. Valstybinė duomenų apsaugos
inspekcija nustato
šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo tvarką ir sąlygas.
8. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai registruoja asmens duomenų saugumo pažeidimų atvejus ir kaupia
informaciją apie tokių pažeidimų priežastis, jų poveikį ir priemones, kurių
buvo imtasi, bei kitokio pobūdžio informaciją, kuri leistų patikrinti, kaip
buvo laikomasi šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų.
9. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis tikrina:
1) kaip viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjai įgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones;
2) ar viešųjų
ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tinkamai
vykdo šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą pareigą pranešti apie
asmens duomenų saugumo pažeidimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
63 straipsnis. Automatinis skambučių
persiuntimas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai galėtų
nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį
persiuntimą į abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
galinį įrenginį.
2. Neteko
galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
64 straipsnis. Ryšio
linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama, skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas
turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis
priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios
skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir
paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios
skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš
kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami
prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę
nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei
skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas
pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią
skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir
paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam elektroninių
ryšio paslaugų naudotojui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš
kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio
straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis
vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų
ryšių tinklų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama.
Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus
ar erzinančius skambučius.
7. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš
kurios skambinama, institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kad
šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos
įgyvendinamos šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka ir
sąlygomis.
8. Neteko
galios nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
65 straipsnis. Duomenų kategorijos
1.
Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali
generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių
ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra
būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti,
apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje
nurodytoms duomenų kategorijoms.
2. Siekiant
užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų,
kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo,
atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų
nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų
generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.
66 straipsnis. Duomenų tvarkymas
1. Apie savo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai praneša Vyriausybės
nustatyta tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
2. Viešojo ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis
ir (ar) prieš gaudamas šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje bei 69 straipsnio 1
dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotus
elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie planuojamus tvarkyti duomenis,
tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.
3. Viešojo ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
duomenis tvarkytų tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų
tiesioginėms funkcijoms vykdyti.
4. Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotu elektroninių ryšių
paslaugų naudotoju, sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių
paslaugų naudotojų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius
nuo ryšio datos, išskyrus šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus
duomenis, kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 6 dalyje, taip pat
išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra
reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
5. Abonento ar registruoto
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne
ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra
teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti bei šio
Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.
6. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys saugomi 6
mėnesius nuo ryšio datos.
7. Pareiga
saugoti duomenis apima ir šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų,
susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja
ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto
duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.
8. Viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio Įstatymo 65
straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:
1)
saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys
saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;
2)
duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys
būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio
praradimo ar pakeitimo, neleistino ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo
ar atskleidimo;
3) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės
siekiant užtikrinti, kad prieigą prie jų galėtų gauti tik įgaliotas personalas.
9. Saugojimo laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse,
pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.
10. Duomenų tvarkymo teisėtumo priežiūra elektroninių
ryšių srityje atliekama vadovaujantis duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą
reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
67 straipsnis. Abonento
teisė susipažinti ir kontroliuoti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomus duomenis apie abonentą
1. Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar
elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus,
prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai
informuojami, kokiems tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma
įtraukti jų duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių
duomenų naudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos
funkcijomis.
2. Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus
įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka
elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą.
Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba
reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento
duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų
tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
3. Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik
suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus
(pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi
būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.
4. Viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotam
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui galimybę be kliūčių susipažinti su
viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais
su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali
pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės (pavyzdžiui, detalios
sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas)
patvirtintos duomenų kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti pareikalauta
apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu susijusias
išlaidas.
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo
kompetenciją ir kiek tai susiję su šio skirsnio reguliavimo dalyku nustato
detalių sąskaitų teikimo reikalavimus.
68 straipsnis. Duomenų
teikimas tretiesiems asmenims
1. Gavęs abonento ar registruoto
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo išankstinį sutikimą, viešojo ryšių tinklo
ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas srauto duomenis
gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės
paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė
pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių
paslaugų naudotojui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar
registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui turi būti užtikrintos
lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti
ar atšaukti.
2. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kiekvieno pagalbos skambučio atveju
neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis)
be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo
Bendrajam pagalbos centrui. Vietos nustatymo duomenys kiekvieno pagalbos
skambučio atveju neatlygintinai Bendrajam pagalbos centrui pateikiami iš karto,
kai tik Bendrasis pagalbos centras atsako į tą pagalbos skambutį. Bendrasis
pagalbos centras teikia pasiūlymus Ryšių reguliavimo tarnybai dėl informacijos
apie skambinančio asmens vietą tikslumo ir patikimumo kriterijų. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Bendrojo pagalbos centro pasiūlymus,
nustato informacijos apie skambinančio asmens vietą tikslumo ir patikimumo
kriterijus. Įrangos (ir susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo
ūkinei veiklai užtikrinti, bet reikalingos vietos nustatymo duomenims
(įskaitant ir srauto duomenis) teikti Bendrajam pagalbos centrui, įsigijimo,
įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių
tinklų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams
kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos
šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje
nurodyta tvarka ir sąlygomis.
3. Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės
aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie
elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių
paslaugų naudotojus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia
ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų spręsti.
4. Vyriausybė,
vadovaudamasi bendraisiais duomenų tvarkymo principais, nustatytais Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio
Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų
užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga
institucija to pareikalauja.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
69
straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių
ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės
rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
2. Asmuo, kuris
teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto
kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties
panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški,
nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio
kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra
renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo,
siunčiant kiekvieną žinutę.
3. Draudžiama
tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus
slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant
Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant
galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios
informacijos siuntimą, arba
kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose
Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
70
straipsnis. Statistinių duomenų teikimas
1. Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia
informaciją apie šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų teikimą
kompetentingoms institucijoms.
2. Naudodamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sukaupta informacija,
Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet teikia
Europos Bendrijų Komisijai statistinius duomenis, susijusius su duomenų,
generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas arba
viešuosius ryšių tinklus, saugojimu ir apimančius:
1) atvejus, kai informacija buvo suteikta kompetentingoms
institucijoms;
2) laikotarpį, praėjusį nuo duomenų saugojimo pradžios iki dienos, kai
kompetentinga institucija paprašė perduoti duomenis;
3) atvejus, kai reikalavimai negalėjo būti patenkinti.
3. Teikiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis,
duomenys apie asmenį neturi būti pateikiami.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
INFORMACIJOS
GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
69 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų
skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.
70 straipsnis. Ryšio
linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti
galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio
skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis
abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir
jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio
1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui
nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią
skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti
visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4
dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai
netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti
leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius
skambučius.
7. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl
konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip
antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos,
institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms,
kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies įgyvendinimo
sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje
nurodyta tvarka ir sąlygomis.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
INFORMACIJOS
GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
71 straipsnis. Informacijos gavimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos
Sąjungos valstybių narių, ir savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių
tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių,
kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat
Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei
kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms
reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią
informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją,
susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklo ar elektroninių ryšių paslaugų
plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų
teikėjų teikiamoms
didmeninėms paslaugoms, taip pat operatorių, turinčių didelę įtaką atitinkamoje
didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias
mažmenines rinkas,
nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių
ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio
numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat asmenys privalo
pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus ir
prašomos informacijos detalumo lygį.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą.
Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie
atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio
subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie
konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas
iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš
Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių
gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių
reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar
elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti
universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri
proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma
informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu,
teikimui):
1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veiksmingu ir efektyviu
elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo
finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į
valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius,
taip pat kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui,
turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų
prašymų vertinimu;
4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų
naudai;
5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;
6) rinkos tyrimo tikslais;
7) elektroninių ryšių tinklų ir (arba)
paslaugų plėtros, galinčios turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis
galėtų naudotis kiti ūkio subjektai, įvertinimu;
8) galimybės bendrai naudoti elektroninių
ryšių infrastruktūrą įvertinimu, elektroninių ryšių infrastruktūros pobūdžio,
prieinamumo ir geografinės buvimo vietos išsamaus sąrašo sudarymu;
9) viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
saugumo ir (arba) vientisumo įvertinimu;
10) efektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimu ir veiksmingo radijo
dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje
nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą
informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla,
prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis
(atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba
nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų
bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją,
praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.
7. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos gavimui ir teikimui taip pat
taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
72
straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų, nustatytų
ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam
teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, raštu praneša
ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti
savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų
atitinkantį terminą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio
1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą arba
imasi kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą,
įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir
atgrasančias ekonomines sankcijas, net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas
buvo nutrauktas.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už
informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba
informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose,
nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje
nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų
nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos
procedūros.
4. Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų
arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį,
nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti
ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų
arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių
išteklius.
5. Ryšių reguliavimo
tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo, kas
sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba
sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas nuo sprendimo taikyti priemones pagal šio straipsnio 2 ir 5 dalis
priėmimo, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų
priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio
subjektas turi įvykdyti šias priemones.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam
didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai
tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar
veiklos problemų kitiems elektroninių ryšių paslaugų teikėjams arba
elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų
gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę
imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio
Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir
(arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti
elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių
priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo
nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai išspręsti. Ryšių
reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3
mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
8. Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį,
nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių
ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir
(ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus
šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių
ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų
kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais
atvejais, tvarka ir sąlygomis.
9. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip
ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės
pažeidimų protokolus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
73 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, vadovaudamiesi
Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdami, kaip vykdomas
šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos
išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi
šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas
ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio
subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse,
peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir
išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su
tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus
į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio
subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų
pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal
tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio
subjekto sąnaudų ir (arba) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini
ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą
dėl dokumentų ir (arba) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (arba) daiktų
apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti
technines priemones;
9) patikrinti aparatūrą ir (arba) įrenginius, taip pat ir paimti
aparatūrą ir (arba) įrenginius;
10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo funkcijas,
gali pasitelkti policijos pareigūnų.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems
suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.).
Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti
atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio
subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai
privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais
pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos
sankcijos.
5. Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas
pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus
veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo
turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę
paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų
nesustabdo.
6. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė),
įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų
išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima
motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi
būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo
prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas
pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo
sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių
reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir
neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo
atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos
informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais
atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas
išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka
per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako
išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija
nedelsiant sunaikinama.
7. Žala, padaryta ūkio subjektams
neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos
pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
74 straipsnis. Ekonominės sankcijos
1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo
sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių arba nevykdo įpareigojimų,
nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba
paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo
tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, arba
nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių
techninio reglamento arba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų
metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos
mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.
2. Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1
dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą
iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais
ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki
500 000 litų.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės
pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius
pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.
4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat
laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos
įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
reikalavimų, įskaitant nustatytas
laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks
pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo
(tęsimo) dieną.
5. Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis
ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų,
kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas,
paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
6. Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie
grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų
dydžio nustatymas
1. Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima
taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
2. Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72
straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių
reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo
pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos
pareigūno tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos
skyrimo. Apie posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti
sankciją. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti
visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties,
lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui
reikalingus įrodymus iki šio posėdžio pradžios.
3. Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo
paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti
suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas
reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti
(liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam
ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo
surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo
tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba
užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia
nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
4. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio
teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje
dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui,
pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti
klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.
5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės
sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.
6. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė
sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę
susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą,
kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba
kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi
teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima
galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio
7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti
nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą.
Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas
papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš naujo.
9. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą
padaro keli ūkio subjektai.
10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio
subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo
padariniams, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino
nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio
subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą
nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus
veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo
paskirtos šio Įstatymo nustatytos sankcijos.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės
sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir
kitas, čia nenurodytas, aplinkybes.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas
1. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą
ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba)
neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6
mėnesių.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos
skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas
Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo
jo priėmimo dienos.
4. Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio
subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
6. Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų
grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai
solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir
stebėjimas
1.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti,
tirti, nustatyti reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų
pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo
įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia
operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės
nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu
ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos
ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro
galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio
tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis,
Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų
saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma
valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio
subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, informacijos
tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio
subjektą ir gauna atsakymą raštu.
2. Ūkio subjektai, teikiantys
elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1
dalies nuostatas, turi patvirtinti prašymų ir (arba) paklausimų pateikti
informaciją tvarkymo vidaus taisykles. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
pareikalavus, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba)
paslaugas, pateikia jai informaciją apie šias procedūras, gautų prašymų ir
(arba) paklausimų skaičių, jų teisinį pagrindą ir pateiktus atsakymus.
3.
Jeigu šio Įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi operatyvinės
veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar
teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės
įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi tokią
informaciją saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6
dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos
saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
4.
Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių
ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę
operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio
tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti
elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga
įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
5.
Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja
ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o
baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines
galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos turinį.
6.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, apie
savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose
numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio
straipsnio 1 ir (arba) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui,
privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –
ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
7.
Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti
pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos
kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos
subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi
Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies
nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
ar jo įgaliotas prokuroras.
77
straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:
80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius
norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje
nurodytos datos.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS
ARTŪRAS
PAULAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
elektroninių
ryšių įstatymo
1
priedas
DUOMENŲ,
KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJOS
1.
Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
1.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
1.1.1.
telefono ryšio numeris, iš kurio skambinta;
1.1.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė
(pavadinimas) bei adresas;
1.2.
susiję su interneto prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto
telefonija:
1.2.1.
suteikti naudotojų atpažinimo kodai;
1.2.2.
naudotojo atpažinimo kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems
ryšiams, patenkantiems į viešąjį telefono tinklą;
1.2.3.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, kuriam ryšio
metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo
kodas ar telefono ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas.
2.
Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
2.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
2.1.1. rinktas
telefono ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį skambinta),
o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių persiuntimo,
atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas
skambutis;
2.1.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė
(pavadinimas) bei adresas;
2.2.
susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
2.2.1.
telefono skambučių internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo
kodas ar telefono ryšio numeris;
2.2.2.
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas
ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.
3.
Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
3.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio
data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio
trukmė;
3.2.
susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija:
3.2.1.
prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data
ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto
protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos
teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
atpažinimo kodas;
3.2.2.
prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo
elektroninio pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir
laikas tam tikroje laiko juostoje.
4.
Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
4.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – telefono
ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
4.2.
susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija – interneto paslauga, kuria pasinaudota.
5.
Duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio
įranga, nustatyti:
5.1.
susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos
ir iš kurių skambinta;
5.2.
susiję su judriuoju telefono ryšiu:
5.2.1.
telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2.2.
kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius
(IMSI);
5.2.3.
kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius
(IMEI);
5.2.4.
kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius
(IMSI);
5.2.5.
kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius
(IMEI);
5.2.6.
jei anoniminė paslauga iš anksto apmokėta, paslaugos pirminio aktyvavimo data
ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga buvo aktyvuota, žyma (Cell ID);
5.3.
susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir
internetine telefonija:
5.3.1. telefono,
iš kurio skambinama, ryšio numeris, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto
ryšiui;
5.3.2.
skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo
taškai.
6.
Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.1. vietovės
žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;
6.2.
duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią
vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti.
Įstatymas
papildytas nauju 1 priedu:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Lietuvos
Respublikos
elektroninių
ryšių įstatymo
2
priedas
įgyvendinami Europos Sąjungos
teisės aktai
1. 1997 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl Europos bendrijos pritarimo, kiek tai susiję
su jos kompetencija, PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų
paslaugų rezultatams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 27
tomas, p. 69).
2. 1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms, atsakingoms
už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.
3. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga
grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 147).
4. 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir
telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL
2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 23 tomas, p. 254).
5. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro
politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas
dėl radijo spektro) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 317).
6. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
7. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
8. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
9. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir
paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis
(Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11).
10. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo
ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir
elektroninių ryšių) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29
tomas, p. 514) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11).
11. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas,
p. 178).
12. 2003 m. liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių
ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių
paslaugas tvarkymo.
13. 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių
įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti
Direktyvą 89/336/EEB (OL 2004 L 390, p. 24).
14. 2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų
galinių įrenginių rinkose (OL 2008 L 162, p. 20).
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1092,
2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m.
rugsėjo 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1787,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27,
28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57,
58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO
SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO
23(1), 23(2), 42(1) STRAIPSNIAIS IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 60 straipsnio 3
dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas,
ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant
konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal
teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga
laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl jos rezultatų priėmimas, o
jeigu pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.
Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo
išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek jie
neprieštarauja šiam įstatymui.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1763,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2244,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 34 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2322,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2012-11-16)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris
yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų
teikėju šalis.
2. Aparatūra ir
(arba) įrenginiai
– elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai ir įranga, turintys elektrinių
ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.
3. Apsaugotosios paslaugos
– už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų
transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir
palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės paslaugos
ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip savarankiška
paslauga.
4. Asmens
duomenų saugumo pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio atsitiktinai
arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be asmens sutikimo
atskleidžiami asmens duomenys arba sudaroma galimybė naudotis tais duomenimis,
kai jie buvo perduodami, saugomi arba kitaip tvarkomi teikiant viešąsias
elektroninių ryšių paslaugas.
5. Asmuo
– fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas
juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.
6. Atsieta
prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta
prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės
linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės teisių į vietinę
liniją.
7. Dalinė vietinė linija
– vietinės linijos dalis, jungianti tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku
arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.
8. Elektromagnetiniai trikdžiai
– elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir
(arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti
elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje
radijo bangų sklidimo aplinkoje.
9. Elektromagnetinis suderinamumas
– aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje
aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam
nors šioje aplinkoje pakenkti.
10. Elektroniniai
ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis
elektromagnetinėmis priemonėmis.
11. Elektroninio
pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis,
balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas
tinkle arba paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį paslaugų gavėjas
pasiima.
12. Elektroninių
ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro
aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai,
kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai,
statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios
spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti.
13. Elektroninių ryšių ištekliai
– radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių
tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai,
įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi
elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo
ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių
paslaugoms teikti.
14. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Lietuvos
Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba)
nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, išduodant leidimą.
15. Elektroninių ryšių paslauga
– paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro
signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų
paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui)
naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių
tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos
turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės
visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas
elektroninių ryšių tinklais.
16. Elektroninių ryšių tinklas
– perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos
priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti
signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis
priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų
komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros
perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus,
naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti),
ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus
neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.
17. Elektroninių ryšių tinklo
teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir
(arba) galimybės juo naudotis suteikimas.
18. Elektroninių ryšių tinklų
identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir tinklo
galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius
įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima perduoti
informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius
įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.
19. Elektroninių ryšių veikla
– elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikimas.
20. Europos
Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta atitinkama rinka,
apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje
valstybėje narėje.
21. Faktinis elektroninių
ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar
verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo
nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.
22. Galinis įrenginys
– leidžiantis priimti ir (arba) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama
dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti
prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.
23. Galutinis paslaugų
gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.
24. Informacinės
visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis
priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos
paslaugos.
25. Iš dalies
atsieta prieiga prie vietinės linijos –
vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka
ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės
linijos, suteikiant teisę naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne
balso juostos dažnių spektrą.
26. Išimtinės
teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam
užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių
ir (arba) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.
27. Ypatingos
aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos,
tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.
28. Kabelinės
televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios
pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar
paskirstymas.
29. Nacionalinė
radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių
paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos
ir kitiems poreikiams.
30. Naudotojo atpažinimo kodas –
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui suteiktas unikalus kodas.
31. Nesėkmingas
skambutis – ryšys, kai skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį
nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.
32. Operatorius
– ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar
susijusias priemones.
33. Paslaugų
gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos
ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.
34. Patobulinta
skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų
prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos
įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugas.
35. Plačiaekranės
skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos
paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir
suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės
televizijos paslaugos nurodomos kaip formatas 16:9.
36. Pranešimas
– informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešosiomis elektroninių
ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
naudotojų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių
ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią
sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui
arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojui.
37. Pridėtinės
vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir
privatumo apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo
duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina
informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.
38. Prieiga
– laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių
ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas
kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus,
kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir
transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:
1) prieigą prie
tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar
judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie
priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine
linija);
2) prieigą prie
fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;
3) prieigą prie
programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;
4) prieigą prie informacinių sistemų ar
duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, taip pat
teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti ir sąskaitoms parengti;
5) prieigą prie
numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentinių sistemų;
6) prieigą prie fiksuotojo
ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;
7) prieigą prie
skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;
8) prieigą prie
virtualiojo tinklo paslaugų.
39. Radijo
bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.
40. Radijo
mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir
su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.
41. Radijo
ryšio įrenginys – įrenginys arba atitinkama jo dalis, leidžiantys
palaikyti radijo ryšį siunčiant ir (arba) priimant radijo bangas naudojant
radijo ryšiui skirtą radijo spektro dalį.
42. Radijo
ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių
priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai
informacijai perduoti ir priimti.
43. Radijo
ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos
oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.
44. Radijo
ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų
ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje
radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų veiklai vykdyti.
45. Radijo
ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (arba) priėmimas radijo
bangomis.
46. Radijo
stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.
47. Radijo
trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų
diapazone.
48. Radijo
trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos
veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.
49. Registruotas
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo,
kuris, nebūdamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentas,
identifikuojamas pagal elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodą ir
registravimosi metu pateiktą informaciją.
50. Ryšių kabelių kanalų sistema –
elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų,
vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių
kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams
įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių
įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.
51. Sąlyginė
prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis
apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo
leidimą.
52. Sąsaja
– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp
radijo ryšio įrenginių ir jų technines specifikacijas.
53. Saugumo incidentas – įvykis,
veiksmas ar neveikimas, kuris sukelia ar gali sukelti neteisėtą prisijungimą ar
sudaryti sąlygas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos ar
elektroninių ryšių tinklo, sutrikdyti ar pakeisti, įskaitant valdymo perėmimą,
informacinės sistemos ar elektroninių ryšių tinklo veikimą, sunaikinti,
sugadinti, ištrinti ar pakeisti elektroninius duomenis, panaikinti ar apriboti
galimybę naudotis elektroniniais duomenimis, taip pat sudaryti sąlygas
pasisavinti ar kitaip panaudoti neviešus elektroninius duomenis tokios teisės
neturintiems asmenims.
54. Siuntėjas
– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių
ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus
visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius
(kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti).
55. Skambutis
– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis
dvipusio ryšio galimybę.
56. Specialiosios
teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai
atitinkamoje geografinėje teritorijoje:
1) paskiriami du
ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,
arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu
būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
2) ūkio
subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir
nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės
privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes
teikti tas pačias paslaugas arba verstis tokia pačia elektroninių ryšių ir
(arba) kita veikla toje pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis
sąlygomis.
57. Srauto
duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių
ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.
58. Standartinis
pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto
operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą,
įskaitant tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.
59. Susijusios
paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių
paslauga susijusios paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių
paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (ar) palengvina tokį
teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios
apima inter alia telefono ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu
ekvivalentines sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų
vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.
60. Susijusios
priemonės – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra,
kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga
susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti
elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (ar)
palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.
61. Taikomųjų
programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia
transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos
sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms
patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje.
62. Taksofonas
– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar
(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.
63. Telekomunikacijų
galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo
atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti
prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (tai yra tinklų, visiškai ar iš
dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).
64. Telekomunikacijų
paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų
perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (arba) radijo
programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),
paslaugas.
65. Tinklo
galinis taškas – fizinis taškas, kuriame suteikiama galimybė
prijungti abonento įrangą prie viešojo ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose
atliekamas maršruto parinkimas arba komutavimas, tinklo galinis taškas
identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento
telefono ryšio numeriu arba pavadinimu.
66. Tinklų
sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to
paties ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių
ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito
ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie
atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų
sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
67. Ūkio subjektas
– asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė,
kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių
veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti
įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.
68. Universaliosios
paslaugos – minimalus skaičius nustatytos kokybės paslaugų, kurios,
nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems
tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
69. Vartotojas
– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis
elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija
tikslams, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams
tenkinti.
70. Veiksminga
konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką
toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.
71. Vertikaliai
integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris
verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo
grandinei.
72. Viešasis
fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio
galiniai taškai yra fiksuoti.
73. Viešasis
judriojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio
galiniai taškai nėra fiksuoti.
74. Viešasis
ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar
daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant
elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo
galinio taško į kitą.
75. Viešosios
elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos
elektroninių ryšių paslaugos.
76. Viešosios
fiksuotojo telefono ryšio paslaugos – viešosios
telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.
77. Viešosios
judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios
telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju judriojo ryšio tinklu.
78. Viešosios
telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos
paslaugos, skirtos tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti nacionalinius
arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius naudojant atitinkamą telefono
ryšio numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos
plane.
79. Vietinė
linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo
ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentine priemone.
80. Vietinės
linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių
paslaugas ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie
vietinės linijos.
81. Vietos
nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant
elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių geografinę buvimo
vietą.
82. Vietovės žyma (Cell ID) –
vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar baigiamas viešajame judriojo ryšio
tinkle, atpažinimo kodas.
83. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos
ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus šios linijos
dažnius.
84. Žalingieji trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo
navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai
bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo
ryšį.
85. Šio Įstatymo
devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme,
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ANTRASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos
formavimo ir reguliavimo institucijos
1. Elektroninių
ryšių veiklos politiką Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė ir jos
įgaliota institucija.
2. Elektroninių
ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir
kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.
3. Elektroninių
ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,
valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo
darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei
aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos
sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja
atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Elektroninių
ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos
informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į
rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė
savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota
institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
5
straipsnis. Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija elektroninių
ryšių srityje
1. Vyriausybė,
formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:
1) nustato
universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, tvirtina universaliųjų paslaugų
teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;
2) tvirtina
elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus.
2. Vyriausybės
įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama elektroninių ryšių veiklos
politiką:
1) koordinuoja
valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina
šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja,
kaip jie įgyvendinami;
2)
bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos
formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose,
komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais
(telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais,
elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;
3) renka
informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir
įgyvendinti;
4) nenugalimos
jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat
siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant
valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta
tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba)
paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams
privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
5) paskelbia
(notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas,
atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės
nustatyta tvarka;
6) imasi
priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų
socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
6
straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo
nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi
priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi
prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės
įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo
nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių
reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo
institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius
santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos
biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus
darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo
tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius
kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi
surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo
tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo
tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp
sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių
už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos
rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos
informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės
normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,
tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,
apsaugą.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją,
susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.
7. Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės
akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia
kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
18 straipsnis.
Skaidrumo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų
sujungimą, taip pat:
1) apskaitos informaciją;
2) technines specifikacijas;
3) tinklo charakteristikas;
4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis
paslaugomis ir (arba) taikomosiomis programomis teisėtus ribojimus;
5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant
tinklų sujungimą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš
ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas
priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos
poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant
kainas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje turintis operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų
įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems operatoriams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal
šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo
būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
4. Šio
straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų
sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų
teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine paslaptimi.
5. Operatorius,
įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant
visiškai ar iš dalies atsietą prieigą, fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo
turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam
pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
19
straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio
subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas
paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios
kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo
padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,
paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą
įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami
vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus,
kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir
turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami
pranašumą savo veiklai.
20
straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,
susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos
atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
21 straipsnis.
Įpareigojimas suteikti prieigą
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie
konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp
jų:
1) suteikti
prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (arba) priemonių kitiems ūkio
subjektams, įskaitant prieigą prie pasyviųjų tinklo elementų, ir (arba) atsietą
prieigą prie vietinės linijos, kad būtų sudarytos sąlygos išankstiniam ir
(arba) individualiam viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjo
pasirinkimui, ir (arba) pateikti pasiūlymą dėl didmeninės vietinės linijos
suteikimo viešosioms telefono ryšio paslaugoms teikti;
2) sąžiningai
derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;
3) nenutraukti
prieigos prie jau suteiktų priemonių;
4) teikti
nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;
5) suteikti
atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios
yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualiojo tinklo paslaugoms teikti;
6) suteikti
prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro naudojimo
būdus;
7) suteikti
konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;
8) suteikti
prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,
būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
9) sujungti
tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame
techniškai galimame tinklo taške;
10) suteikti
prieigą prie susijusių paslaugų, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo
būsenos nustatymo.
2. Priimdama sprendimą nustatyti šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Ryšių
reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus, tikslus ir šiuos
veiksnius:
1) technines ir
ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones
pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos, įskaitant tinklų
sujungimą, prigimtį ir tipą, taip pat galimybę naudotis prieiga prie kitų
priemonių;
2) galimybes
suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);
3) priemonių
savininko pradines investicijas, atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus
investicijas ir investavimo riziką;
4) būtinybę
užtikrinti ilgalaikę konkurenciją, taip pat elektroninių ryšių
infrastruktūros plėtrą ir vystymo ekonominį naudingumą;
5) intelektinės
nuosavybės teises;
6) paslaugų,
apimančių daugiau kaip vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.
3. Nustatydama
konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos
teikėjui ir (arba) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (arba)
technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
22
straipsnis. Prieiga
1. Ūkio
subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę
laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas
operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti
viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis
dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio
sąveika.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka
užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama
efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas ir naujovių
diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti
įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat
nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus
ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,
įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant
užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus
operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių
programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,
kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams
naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo
paslaugomis;
3) įpareigojimus ūkio subjektams,
kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina
siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos
turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o
atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1
dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio
Įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.
4. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti
prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais
atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių
galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
5. Ūkio
subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu
ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri
šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,
būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas
perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali
būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,
dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti
konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,
detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
6. Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio
Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio
Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti
ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų
sujungimą, suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,
suteikimo ir teikimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
23
straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką
rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,
įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos
sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų
grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis,
skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta,
kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų
palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas
žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investicijas,
įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi,
nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti protingumo
kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų
investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi
riziką.
2. Nustatytas
sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti
efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą
vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,
siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.
3. Įrodinėjimo
našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra
pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti
sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos
taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų
teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius,
įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą
sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą
tam atlikti. Jeigu operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis
neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys
būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Kol operatorius, įpareigotas
kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į
netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas
sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į
geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo
valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama
atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, kuriam nustatytas
įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti
privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Operatoriui
per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo,
laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis
patikrinti audito. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti
kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų
kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką,
panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip
pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
5. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba,
siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja operatorių įgyvendinti sąnaudų
apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių
reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam
operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo
tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ar operatoriaus sąnaudų
apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo
parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos
sistemą, metodą ir (arba) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada
turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas
taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
231 straipsnis. Funkcinio
atskyrimo įpareigojimas
1. Išimtinėmis aplinkybėmis (tai yra,
kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio
Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsnius, nepakanka veiksmingai
konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių
konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu)
Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalį,
turi teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių
atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto
vykdomos veiklos, perkeliant ją į atskirą juridinį asmenį.
2. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas
funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams,
įskaitant vertikaliai integruoto ūkio subjekto, nurodyto šio straipsnio 1
dalyje, dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant
kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.
3. Apie ketinimą
nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo
pranešti Europos Komisijai, nurodydama:
1) motyvus,
kuriais grindžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimo nustatymas;
2) motyvuotą
vertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį neatsiras veiksmingos ir ilgalaikės
elektroninių ryšių infrastruktūros konkurencijos arba ji bus nepakankamai
veiksminga;
3) laukiamą
poveikį Ryšių reguliavimo tarnybai, ūkio subjektui, kuriam nustatomas šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas, visų pirma šio ūkio subjekto
darbuotojams, ir visai elektroninių ryšių rinkai bei paskatoms investuoti
elektroninių ryšių rinkoje siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę
sanglaudą, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant laukiamą poveikį
konkurencijai ir tikėtinas pasekmes vartotojams;
4) priežasčių,
pagrindžiančių šio įpareigojimo veiksmingumo įgyvendinimo priemonių
konkurencijos atitinkamoje rinkoje prieigos teikimo problemoms pašalinti,
įvertinimą.
4. Sprendime,
kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo
tarnyba nurodo:
1) tikslų
funkcinio atskyrimo pobūdį ir lygmenį;
2) atskiriamą
turtą ir teiktiną prieigą;
3) valdymo
tvarką, užtikrinančią darbuotojų struktūrinį ir skatinimų nepriklausomumą;
4) įpareigojimo
laikymosi užtikrinimo taisykles;
5) veiklos
procesų skaidrumo užtikrinimo taisykles, visų pirma suinteresuotųjų asmenų
atžvilgiu;
6) įpareigojimo
laikymosi stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.
5. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar
panaikinti įpareigojimus priimamas tik atlikus didmeninių atitinkamų prieigų
teikimo rinkų tyrimą bei vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio
Įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio
subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teisę bet
kurioje atitinkamoje rinkoje nustatyti šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23
straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, atitinkančius
nustatytos problemos prigimtį, proporcingus ir pateisinamus elektroninių ryšių
veiklos reguliavimo principais ir tikslais, šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir
23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
232 straipsnis. Vertikaliai
integruoto ūkio subjekto savanoriškas atsiskyrimas
1. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką
vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie
tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą
nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su
prieiga prie tinklo susijusį turtą ar
didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis
nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti
analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje rinkoje veikiantiems viešųjų
ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant
savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai Ryšių reguliavimo
tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo
tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip
pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško
atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo
rezultatus Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar
panaikina įpareigojimus tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo rinkų
tyrimą ir vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems
atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio Įstatymo 16
straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio
didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško
atsiskyrimo poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę, nustatyti
šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus
arba kitus pagrįstus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį, proporcingus
ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais,
šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus,
jeigu Europos Komisija tai leidžia.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
24
straipsnis.
Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių
ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,
teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės
televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto
plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus
ekrano formatą.
421 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas
1. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo
teikiamų tinklų ir (arba) paslaugų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi
užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užkirsti kelią
saugumo incidentams arba sumažinti jų poveikį viešųjų ryšių tinklams ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų gavėjams.
2. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines
ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu
būdu užtikrinant šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
nepertraukiamą teikimą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir
organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų ryšių tinklų
ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą ir vientisumą, užkirsti kelią
saugumo incidentams plisti, mažinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų gavėjų dėl saugumo incidentų patiriamos žalos atsiradimo riziką, turi
teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų
ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant
teisę reikalauti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjų lėšomis atlikti nepriklausomą saugumo auditą ir pateikti šio
audito rezultatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti,
pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti.
5. Įvykus viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimams, kurie turėjo didelę įtaką tinklų
veikimui arba paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti Ryšių
reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį
viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo
ar vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos
valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir
informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 5 dalį
pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia
apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos
apsaugos agentūrai.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552, 2011-06-28,
Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.
Elektromagnetinis suderinamumas
57 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius
perleidimas
Asmuo turi teisę
kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis
perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius
perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus
teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba)
televizijos programų transliavimas (retransliavimas).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
2012-11-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 11, 44 y
2012-10-20
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 3, 44 y 3
2011-12-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 3, 44 y 3
2011-08-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 3, 11 y 4
2009-03-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 11, 44 y
2008-11-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 11, 44, 63 y
2008-07-31
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 11, 44, 63 y
2007-04-12
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą