LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas
36 versijos
· 2004-04-15
2025-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — art. 78
2024-11-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 42, 3
2024-10-18
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 98, 45, 51 y
2024-05-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 98, 97
2024-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 461, 42, 54 y
2022-05-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 92, 86, 9 y 1
2021-12-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 76, 19, 56 y
2021-08-02
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 68, 80
2021-07-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 71, 381, 50 y
2021-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 7, 80
2020-01-17
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 74, 12, 80
2020-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 41, 80
2018-12-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 37, 9, 3 y 2
2018-11-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 66, 5, 78 y 5
2018-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 71, 9, 3 y 4
2017-10-26
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 45, 9, 3, 80
2017-05-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 73, 45, 46
2017-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 72, 12, 39, 2
2016-12-24
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 37, 381, 3 y
2016-10-18
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 3, 74, 421 y
2016-09-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 37, 80
2016-06-28
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 80, 77
2016-04-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 12, 80
2016-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 36, 34, 80
2015-07-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 12, 80, 25
2015-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2014-01-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 11, 44, 64 y
2013-11-23
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 11, 44 y
2012-11-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 11, 44 y
2012-10-20
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 3, 44 y 3
2011-12-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 3, 44 y 3
2011-08-01
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 3, 11 y 4
2009-03-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 56, 11, 44 y
2008-11-15
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 11, 44, 63 y
2008-07-31
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas — arts. 11, 44, 63 y
Pakeitimai 2008-07-31
@@ -540,6 +540,10 @@
blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.
45–78 dalių redakcija iki 2009 m. sausio
1 d.:
45. Sąlyginė
prieiga – techninė ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja
@@ -562,25 +566,345 @@
elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (ar) televizijos programų
signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius
(kanalus), skirtus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti).
48. Skambutis
– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis
dvipusio ryšio galimybę realiu laiku.
49. Skirtoji
linija – nekomutuojama elektroninių ryšių linija, jungianti elektroninių
ryšių tinklo galinius taškus.
50. Skirtosios
linijos paslauga – elektroninių ryšių paslauga, suteikianti perdavimo
galimybę tarp elektroninių ryšių tinklo galinių taškų be elektroninių ryšių
paslaugų gavėjo valdomo komutavimo.
51. Specialiosios
teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai
atitinkamoje geografinėje teritorijoje:
1) paskiriami du
ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,
arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu
būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
2) ūkio subjektams
kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais
kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali
labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes teikti tas pačias
paslaugas arba vykdyti tokią pačią elektroninių ryšių ir (ar) kitą veiklą toje
pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.
52. Srauto
duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių
ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.
53. Standartinis
pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto
operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą bet
kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.
54. Susijusios
priemonės – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių
paslauga susijusios priemonės, kurios sudaro galimybę teikti paslaugas
naudojantis šiuo tinklu ar paslauga arba palengvina tokį teikimą. Susijusios
priemonės apima ir sąlyginės prieigos sistemas bei elektroninius programų
vadovus.
55. Taikomųjų
programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai (retransliuotojai)
ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir ištekliai skaitmeninės
televizijos ir radijo paslaugoms patobulintoje skaitmeninės televizijos
įrangoje.
56. Taksofonas
– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar
(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.
57. Telekomunikacijų
galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo atitinkama
dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti
prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (t. y. tinklų, visiškai ar iš
dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).
58. Telekomunikacijų
paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų
perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (ar) radijo
programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),
paslaugas.
59. Tinklo
galinis taškas – fizinis taškas, kuriame abonentui suteikiama galimybė
prisijungti prie viešojo ryšių tinklo.
60. Tinklų
sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties
ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių ryšių
paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito ūkio
subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie
atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų
sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
61. Ūkio subjektas – fizinis ar
juridinis asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais,
grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių
veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos
Respublikoje.
62. Universaliosios
paslaugos – nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų minimumas,
kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamas
visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
63. Vartotojas
– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis elektroninių
ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija tikslams, t.
y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
64. Veiksminga
konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai joje nėra didelę įtaką
turinčių ūkio subjektų.
65. Vertikaliai
integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar
daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei.
66. Viešasis
fiksuoto telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio galiniai
taškai yra fiksuoti.
67. Viešasis
judriojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio
galiniai taškai nėra fiksuoti.
68. Viešasis
ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausiai
naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
69. Viešasis
telefono ryšio tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas teikti
viešąsias telefono ryšio paslaugas, tarp jų balso perdavimo tarp tinklo galinių
taškų, taip pat kitas ryšio paslaugas, tokias kaip faksimilių bei duomenų
perdavimas.
70. Viešosios
elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių
paslaugos.
71. Viešosios
fiksuoto telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,
teikiamos viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.
72. Viešosios
judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,
teikiamos viešuoju judriojo telefono ryšio tinklu.
73. Viešosios
telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos
nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams siųsti ir gauti, taip pat prieigai
prie pagalbos paslaugų užtikrinti, naudojant atitinkamą numerį ar numerius,
nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane. Šios paslaugos taip
pat apima paslaugų teikėjo pagalbos paslaugas, informacijos apie abonentus
teikimo paslaugas, taksofono paslaugas, paslaugas, kurios teikiamos
specialiomis sąlygomis, specialių priemonių neįgaliems vartotojams ar
vartotojams su specialiais socialiniais poreikiais teikimą ir (ar)
negeografines paslaugas.
74. Vietinė
linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį
tašką su viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu
ar ekvivalentinėmis priemonėmis.
75. Vietinės
linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ūkio
subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie vietinės
linijos.
76. Vietos
nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose tvarkomi duomenys,
nurodantys faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių
geografinę buvimo vietą.
77. Visiškai
atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama
prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus
vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus
fizinės linijos dažnius.
78. Žalingieji
trikdžiai – radijo trikdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų
ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys,
trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.
Straipsnis papildomas nauja 45 dalimi,
buvusios 45–78 dalys laikomos atitinkamai 46–79 dalimis nuo 2009 m. sausio 1
d.:
45. Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių
infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir
kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių,
reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti,
sujungti, remontuoti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir
jiems apsaugoti.
46. Sąlyginė
prieiga – techninė ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja
paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.
47. Sąsaja
– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp
radijo ryšio įrenginių bei jų technines specifikacijas.
48. Siuntėjas
– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (ar) retransliuotojus,
turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,
elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (ar) televizijos programų
signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo
dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti).
48. Skambutis
49. Skambutis
– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis
dvipusio ryšio galimybę realiu laiku.
49. Skirtoji
50. Skirtoji
linija – nekomutuojama elektroninių ryšių linija, jungianti elektroninių
ryšių tinklo galinius taškus.
50. Skirtosios
51. Skirtosios
linijos paslauga – elektroninių ryšių paslauga, suteikianti perdavimo
@@ -588,7 +912,7 @@
paslaugų gavėjo valdomo komutavimo.
51. Specialiosios
52. Specialiosios
teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai
@@ -614,13 +938,13 @@
pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.
52. Srauto
53. Srauto
duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių
ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.
53. Standartinis
54. Standartinis
pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto
@@ -628,7 +952,7 @@
kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.
54. Susijusios
55. Susijusios
priemonės – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių
@@ -640,7 +964,7 @@
vadovus.
55. Taikomųjų
56. Taikomųjų
programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai
@@ -650,13 +974,13 @@
skaitmeninės televizijos įrangoje.
56. Taksofonas
57. Taksofonas
– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar
(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.
57. Telekomunikacijų
58. Telekomunikacijų
galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo atitinkama
@@ -666,7 +990,7 @@
dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).
58. Telekomunikacijų
59. Telekomunikacijų
paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų
@@ -676,13 +1000,13 @@
paslaugas.
59. Tinklo
60. Tinklo
galinis taškas – fizinis taškas, kuriame abonentui suteikiama galimybė
prisijungti prie viešojo ryšių tinklo.
60. Tinklų
61. Tinklų
sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties
@@ -696,17 +1020,17 @@
sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
61. Ūkio subjektas – fizinis ar
62. Ūkio subjektas – fizinis ar
juridinis asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais,
grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių
veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos
grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai
daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos
Respublikoje.
62. Universaliosios
63. Universaliosios
paslaugos – nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų minimumas,
@@ -714,7 +1038,7 @@
visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
63. Vartotojas
64. Vartotojas
– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis
@@ -722,37 +1046,37 @@
tikslams, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
64. Veiksminga
65. Veiksminga
konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai joje nėra didelę įtaką
turinčių ūkio subjektų.
65. Vertikaliai
66. Vertikaliai
integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar
daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei.
66. Viešasis
67. Viešasis
fiksuoto telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio
galiniai taškai yra fiksuoti.
67. Viešasis
68. Viešasis
judriojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio
galiniai taškai nėra fiksuoti.
68. Viešasis
69. Viešasis
ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausiai
naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
69. Viešasis
70. Viešasis
telefono ryšio tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas teikti
@@ -762,25 +1086,25 @@
perdavimas.
70. Viešosios
71. Viešosios
elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių
paslaugos.
71. Viešosios
72. Viešosios
fiksuoto telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,
teikiamos viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.
72. Viešosios
73. Viešosios
judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,
teikiamos viešuoju judriojo telefono ryšio tinklu.
73. Viešosios
74. Viešosios
telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos
@@ -800,7 +1124,7 @@
negeografines paslaugas.
74. Vietinė
75. Vietinė
linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį
@@ -808,7 +1132,7 @@
ar ekvivalentinėmis priemonėmis.
75. Vietinės
76. Vietinės
linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ūkio
@@ -816,7 +1140,7 @@
linijos.
76. Vietos
77. Vietos
nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose tvarkomi duomenys,
@@ -824,17 +1148,17 @@
geografinę buvimo vietą.
77. Visiškai atsieta
prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga
prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus
78. Visiškai
atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama
prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus
vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus
fizinės linijos dažnius.
78. Žalingieji
79. Žalingieji
trikdžiai – radijo trikdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų
@@ -842,6 +1166,12 @@
trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468
(2008-07-31)
ANTRASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
@@ -890,7 +1220,9 @@
rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė
savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija.
savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota
institucija.
5
@@ -1030,21 +1362,21 @@
prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti
pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus
tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos
nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų,
pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos
nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos
Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų,
reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo
reguliavimo dalyku, prasme.
2. Ryšių reguliavimo
tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
3. Ryšių
@@ -1056,5739 +1388,6393 @@
tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.
4. Ryšių reguliavimo
tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius
metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę Ryšių
reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti
užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba,
paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo tarnybos
sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp sąnaudų ir
surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių už teikiamas
paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos
rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos
informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės
normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,
tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,
apsaugą.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia
informaciją, susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.
7. Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės
akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia
kitaip.
7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas
1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko
teikimu.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę
algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas)
nustato Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatymas.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus
Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni asmenys, jos pirmininkas
yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos
Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos narių darbas yra neapmokamas.
Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato
Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių
reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius
kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi
surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo
tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo
tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp
sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių
už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.
reguliavimo tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos
rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos
informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės
normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,
tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,
reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos
kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.
6. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius:
1) atstovauja ir
(ar) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir
užsienyje;
2) suderinęs su
Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių
nuostatus;
3) tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;
4) įstatymų
nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo
tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis,
juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
5) tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnybos strateginius veiklos planus;
6) pasirašo
Tarybos priimtus nutarimus;
7) leidžia
įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;
8) užtikrina,
kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės
aktų;
9) ne rečiau
kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1
dienos – Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Ryšių reguliavimo
tarnybos veiklos ataskaitą;
10) vykdo kitus
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.
7. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojus. Pavaduotojus skiria
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta
tvarka. Direktoriaus nesant, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo paskirtų
pavaduotojų.
8. Taryba:
1) svarsto
radijo ryšio plėtros planus;
2) derina
užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus
darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
3) derina Ryšių
reguliavimo tarnybos biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą;
4) derina rinkos
tyrimo taisykles;
5) derina šio
Įstatymo 29 ir 34 straipsniuose nurodytus teisės aktus;
6) derina
informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo
taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
7) derina tvarką,
apimtį ir sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio Įstatymo
įgyvendinimu susijusią informaciją;
8) derina šio
Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;
9) derina ginčų
tarp ūkio subjektų sprendimo taisykles, tarpininkavimo ir (ar) taikinimo
procedūrų taisykles;
10) derina
galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais
sprendimo taisykles;
11) tvirtina
Tarybos darbo reglamentą ir derina Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo
reglamentą;
12) išklauso
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ataskaitą apie Ryšių reguliavimo
tarnybos veiklą;
13) svarsto
Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus;
14) svarsto ir
teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų
skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio Įstatymo reikalavimų;
15) svarsto
Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus;
16) analizuoja
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;
17) šio Įstatymo
nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.
9. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų
įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;
2) pasibaigus įgaliojimų terminui;
3) dėl sveikatos būklės;
4) kai sukanka pensinis amžius;
5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą
darbą;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;
8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis
šias pareigas ėjo skyrimo metu.
10. Ryšių reguliavimo tarnybos administracijos darbo tvarką nustato
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos
vidaus darbo reglamentas.
8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir
uždaviniai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija
elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas
bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:
1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai
elektroninių ryšių rinkose;
2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų
interesų apsaugą, ypač užtikrinant paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo
procedūras bei skatinant elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų
skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis
paslaugomis;
3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir elektroninių ryšių
plėtrą;
4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat
kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų
viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai ir procedūros
būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai,
kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų
kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos
sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;
5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje
naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius
privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį
suderinamumą;
6) pagal kompetenciją skatinti Europos Bendrijos vidaus rinkos plėtrą
ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Bendrijoje;
7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir
Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus
gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;
8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos,
nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat
ypatingų situacijų atvejais.
9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) kontroliuoja, prižiūri ir įgyvendina šio Įstatymo ir jį
įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, išskyrus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
nuostatas, kurių kontrolė, priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio Įstatymo
nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;
2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams bei jų
naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti
aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;
3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių
paskirstymo lentelę ir pagal savo kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos
radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti
Strategiją, ja vadovaudamasi kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija
rengia ir tvirtina Radijo dažnių skyrimo
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau
– Strateginis planas);
4) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos
reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių
organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla
susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio ir
galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro
valdymu, veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų
atitinkamuose komitetuose bei grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių
(kanalų) koordinavimą bei tarptautinę radijo stočių (radijo dažnių) apsaugą.
Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba
gali tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai
Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas
funkcijas, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti
paveda Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių)
administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių)
reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas
funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama
atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir
neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas
Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;
5) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai
pasiūlymus dėl valstybės strategijos ir politikos elektroninių ryšių srityje ir
jos įgyvendinimo;
6) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų
kainų aukščiausios ribos;
7) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų paslaugų
teikimo taisykles;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai,
kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo
ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;
9) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus,
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų bei
kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai
įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (ar) standartus;
2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar
aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai
parametrai atitinka privalomus reikalavimus;
3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;
4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių
civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymams;
6) įgyvendinti
tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo
reguliavimo dalyką, nuostatas, išskyrus, kai pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 5
dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;
7) skelbti
informaciją ir (ar) pranešimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“;
8) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų
ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių
teisės aktų nuostatos;
9) turėti šio ir kitų teisės aktų nustatytas teises.
11 straipsnis. Viešas konsultavimasis
1. Šio Įstatymo
ar jį įgyvendinančių teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, turėsiančius
reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo
16 straipsnio 13 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas
ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai
paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims
protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai
paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su
visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su
viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi
reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams
ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams,
elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų
atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir
kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų
privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles,
apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi
su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo
tarnybos interneto tinklalapyje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų
rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė
paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.
12 straipsnis. Lietuvos
Respublikos institucijų bendradarbiavimas
1. Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių
reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant
ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas,
susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal
Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje
priežiūrą.
2. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba:
1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių
paslaugų vartotojų teisių apsaugos srityje;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo elektroninių
ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;
3) pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri
produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais,
paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;
4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba,
vykdydama elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą.
3. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pagal Vartotojų teisių
gynimo įstatymo, Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės
įgaliojimus gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir prižiūri produktų, tarp
jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei
radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.
4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija:
1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo)
veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių
ryšių klausimais;
2) teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių
(kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir
(ar) retransliuoti, koordinavimo.
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:
1) prižiūri, kaip vykdomos šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus
šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalies, 65 straipsnio 4 dalies ir 70 straipsnio 7
dalies, nuostatos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja
skundus dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos bei surašo
administracinių teisės pažeidimų protokolus Administracinių teisės pažeidimų
kodekso nustatyta tvarka, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas;
2) bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir
privatumo apsaugos srityje;
3) įgyvendina tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių
šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalies,
65 straipsnio 4 dalies ir 70 straipsnio 7 dalies nuostatas, reguliavimo dalyką,
nuostatas.
6. Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių
reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir
galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi
susijusia informacija.
7. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su
Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos
formavimo institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos
įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su
elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,
įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis
sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir
televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija
susijusia informacija.
8. Siekiant užtikrinti
elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo
kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Sveikatos apsaugos ministerija,
nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo
normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos
ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija, susijusia su
higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio spinduliavimo
normomis. Valstybinė visuomenės
sveikatos priežiūros tarnyba, vykdydama savo funkcijas, susijusias su
elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių
reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia
kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų
prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos,
kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos
apsaugą.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų
departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių
institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.
12. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir
sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų
funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos
praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų
susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos
institucijomis ir valstybėmis narėmis
1. Valstybės
institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir valstybėmis
narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir
tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems
Europos Sąjungos institucijų ar valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų
nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Bendrijų Komisijai, taip pat Europos
Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją,
jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Bendrijų Komisijai Ryšių
reguliavimo tarnyba pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau
gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos pareikalavimu, Ryšių
reguliavimo tarnyba praneša atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama
informacija yra pateikta.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba teikia Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie Europos
Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką,
įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
4. Kai su šio Įstatymo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės
nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos
Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga bei Europos Bendrija
suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO
PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių
ryšių srityje
1. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos
veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai
bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka
rinkoje.
2. Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal
Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną
dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią
elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai,
vartotojų.
2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti
laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp
šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje
ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.
3. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo
tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės
įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
16
straipsnis. Rinkos tyrimas
1. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti,
kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o
didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti
savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.
2. Rinkos tyrimo
procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos
rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali
pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą,
apibrėžimas;
2) tyrimas, ar
konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jei konkurencija nėra
veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų
įvardijimas;
3) šio Įstatymo
17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar)
panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Bendrijų Komisijai priėmus
rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba
sprendimą, nustatantį Europos Bendrijos rinką, arba pakeitus šiuos teisės
aktus.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:
1) suinteresuotų
ūkio subjektų prašymu;
2) valstybės ar
savivaldybių institucijų prašymu;
3) savo
iniciatyva.
5. Rinkos tyrimą
atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos
tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jei motyvuotai ir pagrįstai mano,
kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia
informaciją, susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.
reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės
aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Bendrijų Komisijos
nuorodas bei rekomendacijas.
7. Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės
akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia
kitaip.
7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas
1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko
teikimu.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę
algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas)
nustato Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatymas.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus
Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni asmenys, jos
pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria
Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos narių darbas yra
neapmokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo
tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai
aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.
reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su
Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos
tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jei rinkos apibrėžimas
skiriasi nuo Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio
straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių
reguliavimo tarnyba.
8. Jei rinkos
tyrimas atliekamas Europos Bendrijų Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį
Europos Bendrijos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu
su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo
institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų bei tarpusavio susitarimų su kitų
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo
sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos
tyrimo, numatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 10 ir 11 dalyse,
trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis
terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną
kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,
kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas
baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo
rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
10. Prieš priimdama
sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka ar
nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio Įstatymo 17
straipsnyje nurodyti įpareigojimai jiems, jei toks sprendimas paveiktų prekybą
tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo tarnyba tuo pačiu
metu, kai vadovaudamasi 11 straipsnio 1 dalimi pateikia šio sprendimo projektą
suinteresuotiems asmenims, privalo pateikti tokio sprendimo projektą ir Europos
Bendrijų Komisijai, ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinėms
reguliavimo institucijoms. Europos Bendrijų Komisija ir kitų Europos Sąjungos
valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per
vieną mėnesį arba per terminą, kuris nustatytas pagal šio Įstatymo 11
straipsnį, jei šis terminas yra ilgesnis.
11. Jeigu šio
straipsnio 10 dalyje nurodytu sprendimu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką
kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Bendrijų
Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus,
turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Bendrijų Komisija
nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų barjerą
vieningai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimas atitinka Europos
Bendrijos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo priimti 2
mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Bendrijų Komisija per šį terminą
nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo, Ryšių reguliavimo
tarnyba neturi teisės tokio sprendimo priimti, neatsižvelgusi į Europos
Bendrijų Komisijos pasiūlymus dėl sprendimo pataisymo.
12. Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos
Bendrijų Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo
institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio
straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo
tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Europos Bendrijų
Komisijai.
13. Ryšių
reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis
skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos
procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali
nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y. apibrėžti atitinkamą
rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems
subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.
Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių
laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama
pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių
nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas
pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis
arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 10 ir 11 dalyse
nustatyta procedūra.
14. Atitinkamų
rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę
įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus
įpareigojimus, taip pat ir informaciją apie priemones, numatytas šio straipsnio
13 dalyje, bei bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo
tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir pateikia
Europos Bendrijų Komisijai.
15. Atlikdama
rinkos tyrimą, įskaitant ir spręsdama, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką
rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio
subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių
sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių
sutarčių bei (ar) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendinama tarptautines sutartis ir (ar)
susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su
Europos Bendrijų Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 10,
12 ir 13 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti
šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams,
neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, nustatyti šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie
iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo
pradžios momentą:
1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio
Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;
2)
nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) apskaitos
atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;
4) įpareigojimą
suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;
5) kainų
kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio
nuostatas;
6) įpareigojimus,
susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio
Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.
2. Šio Įstatymo
26, 33 ir 35 straipsniuose nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be
atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą,
numatytą šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti šioje dalyje nurodytų įpareigojimų vykdymo pradžios momentą.
Jei ji tokio momento nenustato, šios dalies pirmame sakinyje nurodytus
įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, o nurodytą antrame sakinyje – nuo momento, kai ūkio
subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus,
neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
4. Išimtinėmis
aplinkybėmis (t. y., kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio
straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 15 dalį, nustato, kad šio straipsnio
1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1,
2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant
tinklų sujungimą, jeigu Europos Bendrijų Komisija tai leidžia.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas,
susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais
terminais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus,
numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo
nustatytais atvejais tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti
atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip
pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų
vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
6. Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti
pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir
pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.
7. Jeigu atlikus
atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti
įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę
įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio
subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio
subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama
įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu
nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo
atitinkamos šio Įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos
paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti
nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio
nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.
18
straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant:
1) apskaitos informaciją;
2) technines specifikacijas;
3) tinklo charakteristikas;
4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas;
5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą.
Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų
nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi
būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į
komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis
operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų
standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti
įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal
šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo
būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
4. Šio
straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų
sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų
teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine
paslaptimi.
5. Operatorius,
įpareigotas suteikti atsietą prieigą prie vietinės metalinės vytos poros
linijos, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos sąlygomis, įskaitant standartinio
pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam
standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
19
straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio
subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas
paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios
kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo
padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,
paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą
įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami
vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus,
kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir
turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami
pranašumą savo veiklai.
20
straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,
susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu
susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
21
straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie
konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp
jų:
1) suteikti
prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (ar) priemonių kitiems ūkio
subjektams, įskaitant atsietą prieigą prie vietinės linijos;
2) sąžiningai
derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;
3) nenutraukti
prieigos prie jau suteiktų priemonių;
4) teikti
nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;
5) suteikti
atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios
yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti;
6) suteikti
prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro
naudojimo būdus;
7) suteikti
konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;
8) suteikti
prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,
būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
9) sujungti
tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame
techniškai galimame tinklo taške.
2. Priimdama
sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos
panaikinti, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus,
tikslus bei šiuos veiksnius:
1) technines ir
ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones
pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos prigimtį bei tipą;
2) galimybes
suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);
3) priemonių savininko
pradines investicijas ir investavimo riziką;
4) būtinybę
užtikrinti ilgalaikę konkurenciją;
5) intelektinės
nuosavybės teises;
6) paslaugų,
apimančių daugiau nei vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.
3. Nustatydama
konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos
teikėjui ir (ar) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (ar)
technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.
22
straipsnis. Prieiga
1. Ūkio
subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę
laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas
operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti
viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis
dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio
sąveika.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka
užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama
efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją ir didžiausią įmanomą naudą
galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką
rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems
ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus
ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,
įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina
užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus
operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių
programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,
kiek tai būtina užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis
konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis.
3. Ryšių
reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos
suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir
nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo
11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis
mutandis šio Įstatymo 16 straipsnio 10, 12 ir 13 dalyse nustatytomis
taisyklėmis.
4. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti
prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais
atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių
galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
5. Ūkio
subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu
ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri
šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,
būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas
perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali
būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,
dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti
konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,
detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
6. Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio
Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio
Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti
ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos suteikimo, įskaitant ir šio
straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos
nustatymą.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,
suteikimo ir teikimo taisykles.
23
straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką
rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,
įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos
sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų
grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis,
skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta,
kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų
palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas
žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į
operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
2. Nustatytas
sąnaudų padengimo mechanizmas ir (ar) kainų nustatymo metodikos turi skatinti
efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją bei, kiek įmanoma, padidinti naudą vartotojams.
Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas
palyginamose konkurencingose rinkose.
3. Įrodinėjimo
našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra
pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą, tenka operatoriui. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti
sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus
paslaugų ir (ar) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti,
kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų
pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį
terminą tam atlikti. Jei operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis
neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys
būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą. Kol
operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą
sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią
kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus
duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų
kainas, atsižvelgiant į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką,
panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip
pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
4. Jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba įpareigoja kainų kontrolės užtikrinimo tikslu įgyvendinti
sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių
reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam
operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo
tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus
teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų
apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta audito.
Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas taisykles.
24
straipsnis.
Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių
ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,
teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės
televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto
plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus
ekrano formatą.
25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir
susijusios priemonės
1. Sąlyginės
prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių
paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis
sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios leidžia
perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų) kitiems),
suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai valdyti
paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
2. Ūkio
subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar)
televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos
reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar
klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo,
privalo:
1) visiems
transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais
siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti
skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių)
pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) jei, be
sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų
teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią
su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos
paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos
atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų
ir reikalavimą atlikti auditą.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų
įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
4. Sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir
sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu
būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis
intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų
suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.
Atsižvelgiant į technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami
teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame
produkte naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos
sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms,
jei šiuo atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų,
užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos
sistemų operatorių transakcijų saugumą.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su
elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių
teikimu ir naudojimu.
6. Draudžiama
komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti,
parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti
dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę
neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą
draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
1. Ūkio
subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi
išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų
ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos
dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje
pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar
specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą
juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.
2. Viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat
suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio
srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse,
privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas
apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius
reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai atskirti
veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.
3. Šio
straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos,
susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos
Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.
4. Visi ūkio
subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių
paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų
metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos.
Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio
straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies
nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
27 straipsnis. Elektroninių
ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių
bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka
perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir
tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su
elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,
įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis
sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir
televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas
įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos
standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar
Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas
tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kol šio straipsnio
1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar nėra perimti
kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti
tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą perėmus kaip
Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda
į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdęs
įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar
Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas
tarptautinis ar Europos standartas.
3. Asmenims ar ūkio
subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų
atitiktį standartams,
įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų
standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.
4. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus.
reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse
nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.
5. Lietuvos
nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad
tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų,
paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar)
televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų
funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų
priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
6. Taikomųjų
programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus
atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti
visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų
teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas
visiškai funkcionalia forma.
7. Lietuvos
Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei
atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti
matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse
pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką
nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
28
straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp
ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio
Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.
2. Ūkio
subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą
(įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių
reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio
Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus
prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas
prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui
gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu
konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į
tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y.
proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims
ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti
atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems
ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias
paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus
jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių
negrąžina.
3. Šalies,
kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį
atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo
atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio
2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į
išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir
tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12,
13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo,
kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo
principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5. Prašymo
išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso
kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu:
1) ji nėra
kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;
2) yra
įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas,
priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti
ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos
sutartį;
3) Ryšių
reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra
sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas
prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei
reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal
įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) ūkio subjekto
vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą
paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip
pat jei:
1) ieškovas
atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;
2) teismas
nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė
taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos
sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą
paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip
pat jei:
1) Ryšių
reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir
tuo pačiu pagrindu;
2) prašymas
nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių
reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys,
patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
9. Ryšių reguliavimo
tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė
viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies
teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos
nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius
su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai
nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) kol Ryšių
reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita
byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas
sustabdomas.
10. Ryšių
reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų
ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos
priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų
atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti
ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos
Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės
galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo,
išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų
suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva
panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl
laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo
suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus
apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio
straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.
11. Ginčo šalys,
kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime,
turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri
yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią
atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti
ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu.
Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo
nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir
samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų
suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime,
prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas
bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės.
Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę
pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi.
Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys
ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
12. Ryšių
reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus
atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar
asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau
išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba
informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti
ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus
atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos
ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo
neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
13. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir
motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
14. Ryšių
reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis
mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių
(pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia
ilgesnio laiko.
15. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus
procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo
dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas
galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų
nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.
16. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia
valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo
apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio
subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija,
išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste
išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims
pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
17. Ryšių
reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp
jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą,
nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo
nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio
subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju
skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimo neskundžiama.
18. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo
nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti
skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.
19. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti
procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas
neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per
10 metų nuo jo priėmimo dienos.
20. Ginčo
nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta
tvarka.
21. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos,
turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai,
sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.
22. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti,
kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos
sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo
nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriui.
23. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę
kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams
tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu
reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be
atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius
bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių
ryšių veikla.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
5. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos
kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi
atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti
prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto
tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką
ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,
privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
28 straipsnis. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.2. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą (įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.3. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.4. Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.5. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.6. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu: 1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;5) ūkio subjekto vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.7. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) ieškovas atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.8. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;2) prašymas nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.9. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;2) kol Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.10. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.11. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.12. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.13. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.15. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.17. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.18. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10 metų nuo jo priėmimo dienos.20. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.21. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.22. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.23. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be
atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias
sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi
atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti
prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto
tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką
ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,
privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
30 straipsnis. Teisės aktų,
kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos,
nuostatos
1.
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama
elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos,
nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių
nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,
pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti
universaliąsias paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti susijusios tik su:
1)
įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2)
užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3)
paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;
4)
telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu
galutiniams paslaugų gavėjams;
5)
aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat
sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir
bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant
finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros
darbų vykdymui užtikrinti;
6)
privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7)
asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių
ryšių sektoriui;
8)
elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos
taisyklėmis;
9)
ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,
pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10)
informacijos teikimu;
11)
galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka
perimti elektroninių ryšių srautą;
12)
elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų
atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų,
aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų
visuomenei skleidimą;
13)
elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų
ribojimo priemonėmis;
14)
įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams,
paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;
15)
viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias
kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (ar)
paslaugų;
16)
viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;
17)
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius
(kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio
įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su
veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar
su visuomenės sveikata;
18)
priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų, rekomendacijų ir
(ar) techninių reikalavimų atitiktį.
3.
Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios
institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie
numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų
gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi
būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
Penktasis skirsnis
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,
GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir
finansavimas
1.
Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų
paslaugų teikimas:
1)
viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje;
2)
taksofonu teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų;
3)
informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;
4)
galimybių neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių
paslaugomis.
2.
Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei
universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų
paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas
bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias
paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo
nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė gali įgalioti
Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus
ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo
tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų
paslaugų teikimo taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali
būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu.
3.
Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti
universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima
tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti
informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis
sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus
užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie
viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis.
4.
Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti
universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš
šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų
tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks
nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip
kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad
ūkio subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti
paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama
konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės
nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio
paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus
universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė
gali įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo
taisykles, įgyvendinti nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu
atveju nustatyti nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti
ūkio subjekto sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas
nuostolių dydis, taip pat turi teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito
išvadą. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir
(ar) audito išvada yra vieši. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos
Bendrijų Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai
kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.
6.
Vyriausybė turi teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas, šių
paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias
paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė negali nustatyti,
kad papildomų universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai būtų kompensuojami
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis.
7.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie ūkio
subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias paslaugas, ir apie bet kokius
tokios informacijos pasikeitimus.
32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų
galutiniams paslaugų gavėjams teikimu
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad
įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23
straipsnius, taip pat įpareigojimų, atitinkamais atvejais privalomų vykdyti
pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą
problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus
įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų,
nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant grobuoniškas
kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar
nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba,
apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą
konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti
individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti
sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jei ūkio subjektas
įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.
2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų
tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių
reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas
ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą
Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų
apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų
apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią
apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka
sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir
(ar) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama
kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
33
straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas
1. Ūkio
subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo telefono ryšio
tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę
naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono
ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos
kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23
straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams
nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų ribą.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio
subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytą įpareigojimą.
34 straipsnis. Elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės
1.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos
turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisykles.
2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo viešai skelbti skaidrią informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir
tarifus, standartines teikimo sąlygas, paslaugų kokybę. Skelbiamos kainos ir
tarifai galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodomi aiškiai ir tiksliai.
Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta Ryšių reguliavimo
tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos skelbimo ir pateikimo
Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles, įskaitant informacijos apimtį, turinį,
pateikimo ir (ar) skelbimo terminus, formą bei būdą, kokybės vertinimo
taisykles.
3. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas,
suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą nemokamai ar siūlydamas jį
įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių
ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su
paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdą šiam
skirtumui kompensuoti.
4.
Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus,
pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių
paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.
5.
Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai pranešti abonentui apie
suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, jeigu abonentas to pageidauja.
6.
Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų
gavėjams prisijungimą prie viešojo telefono ryšio tinklo, privalo užtikrinti
paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų teikimo
taisykles.
7.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra
galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso,
išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai
pavestiems uždaviniams vykdyti bei Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu
nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams
vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8.
Visi viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai
užtikrinti savo abonentų ir (ar) naudotojų skambučių siuntimą į institucijų,
aptarnaujančių pagalbos skambučius, numerius.
9. Viešųjų ryšių
tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę
išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas
ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu
susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytas taisykles
visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. Už naudojimąsi tokia
teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais atvejais ir sąlygomis
abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis.
Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią kainų
ribą.
10. Abonento
prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui
pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų
apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos
atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo
pagal perduotų duomenų kiekį.
11. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių
įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja bei saugo, ir šių
duomenų saugojimo terminą.
12. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi
sudaryti galimybes Vyriausybės įgaliotoms institucijoms kontroliuoti, ar
užtikrinamas elektroninių ryšių paslaugų naudotojų privataus gyvenimo
neliečiamumas (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio
slaptumas). Vyriausybės įgaliotos institucijos šioje dalyje nurodytą kontrolę
vykdo pagal savo kompetenciją Vyriausybės nustatyta tvarka.
13. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo
paskirti asmenis, kurie dirbtų su operatyvinės veiklos subjektų pranešimais
apie jų tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar
būtų atsakingi už operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų,
prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie asmenys turi
būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti
su įslaptinta informacija.
35 straipsnis. Skirtųjų linijų teikimas
1. Ūkio subjektas, kuris turi didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų
rinkoje, privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų rūšių skirtąsias
linijas ir privalo laikytis Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose taisyklėse
nustatytos tokių paslaugų teikimo tvarkos ir sąlygų, tarp jų privalo vykdyti
įpareigojimus, susijusius su nediskriminavimu, kainų pagrįstumu sąnaudomis,
įskaitant sąnaudų apskaitos sistemos įdiegimą ir naudojimą, skaidrumu, paslaugų
teikimo sąlygų užtikrinimu.
2. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje
skirtųjų linijų rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis,
kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti
skirtųjų linijų paslaugų kainų aukščiausią ribą. Kainų grindimui sąnaudomis ir
sąnaudų apskaitai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3
ir 4 dalių nuostatos.
36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų
skundus sprendimas
1. Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio
paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių
reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su
elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi
teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
2. Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15,
16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos.
3. Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai
nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių
reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo
tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir
galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo
sprendimo būdu.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo
skundžiamo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios
kompetencijos teismui.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų
gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi
prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų pateikimo
ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų
nagrinėjimo procedūra.
6. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą
priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės
tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriui.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
37
straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių
ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat
jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę
naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus
statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su
elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai
savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas
technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros
savininkai nesusitaria kitaip.
3. Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių
infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir
sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems
asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi
su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių
nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį, tiesiantį
elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems asmenims
bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.
4. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą
naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos
įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos
tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės
ir kiti teisės aktai.
Straipsnis papildomas 5 ir 6 dalimis nuo 2009 m. sausio 1 d.:
5. Ryšių kabelių kanalų sistema laikoma kilnojamuoju daiktu.
6. Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse,
kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio
paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir
įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468
(2008-07-31)
38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros
įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse
1. Asmenys,
suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių
tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,
aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,
tuneliais, kitais statiniais.
2. Baigęs
elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus,
asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.
39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimas
1. Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės
įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės
įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba
gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas
asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų
bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais,
stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių
infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių
darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo 11 straipsnio 4
dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis
konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
2. Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais,
stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių
infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo,
valdantis tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali
atsisakyti sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti
ją pakeisti, nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip
pat ir motyvuodamas tuo, kad nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo
teisėtumą patvirtinančių dokumentų.
3. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį
asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros
naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo
ir naudojimo taisyklėse.
40
straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
1. Jei viešųjų
ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės statyti elektroninių ryšių
tinklus nei juos bendrai statydamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas
infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat,
kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant
konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešųjų ryšių tinklo
dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų
teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai nesudaro
nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės,
savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti,
nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Su servitutu susijusios teisės,
sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir
proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta
suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta
galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti
ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas,
išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama
už tokį apribojimą ar panaikinimą.
2. Valstybės,
savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą.
Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už
valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
3. Informacija
apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį
ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją
skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
41 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų apsauga
1. Viešųjų
ryšių tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių
tinklų laidinių linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus,
su jame esančia augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama keisti žemės
paskirtį, statyti kitus pastatus ar statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas,
kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir daryti kitus darbus, kurių metu ar
dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių infrastruktūra, be išankstinio
elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų sutikimo.
2.
Apsaugos zonų matmenis, jų žymėjimo būdus, darbų apsaugos zonoje tvarką nustato
Vyriausybė.
3.
Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens
įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles.
42 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių
tinklų
Prisijungti
prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.
Elektromagnetinis suderinamumas
43 straipsnis. Radijo ryšio
įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai
Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius
reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų
specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių
įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo
tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir
telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo
bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas,
tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
44 straipsnis. Elektromagnetinis
suderinamumas
Elektromagnetinio
suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į
rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir
įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus,
elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei
priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis
reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
45
straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
1. Pramonės,
medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros
ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra
skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams,
išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aparatūros ir
(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar)
įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.
3. Šio Įstatymo
78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar
naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
46
straipsnis. Radijo stebėsena
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena
kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių
radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių
lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Ryšių
reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių
elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo
siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Radijo
stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos
veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
47
straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
1. Radijo
trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio
savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje
atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo
naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo
pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo
trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar) įrenginiams,
tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių
reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius)
arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo
tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai
atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant
radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių
reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti
netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ
VALDYMAS
48 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.
Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio
numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi
pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo
tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,
tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros
planus.
3. Telefono ryšio numeriai,
naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą.
Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos
plano diegimo tvarką ir sąlygas.
4. Kitų elektroninių ryšių išteklių
valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5. Valstybės institucijos siekia,
kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos
Bendrijoje.
49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir
naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
1. Radijo
dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos patvirtintą Strateginį planą. Radijo dažniai
(kanalai), Strateginiame plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui ir (ar)
televizijai, skiriami transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, bei siuntėjams.
Kiti radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti radijui ir (ar)
televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame Įstatyme nustatytos bendrosios radijo
dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių
(kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Informaciją apie sukoordinuotus
radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar) retransliuotojams,
turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus,
kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios
būtinos išduodant transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo
tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo
tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos
radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis
veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi
šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda
licencijas transliuoti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar) televizijos
programas.
3. Į Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją kartu su
radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės
veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo
dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Lietuvos
radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo
licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai
įrašomas konkretus siuntėjas. Jei pakeičiamas radijo dažnis (kanalas) kitu ar
pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (t. y.
pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir
televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijos sąlygas.
4. Radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar)
retransliuotojams,
turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems
transliuotojams ir (ar) retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56
straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių
(kanalų) skyrimo taisykles.
5. Transliuotojas ir (ar)
retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša
Ryšių reguliavimo tarnybai.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti
skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo)
naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį
(kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems
radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio
Įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatų.
8.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją
prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai
paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio
(kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą,
jeigu:
1)
to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2)
keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo
dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos
teisės aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas
ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio
(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija;
3)
radijo dažnis (kanalas) pagal Strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas
neveiksmingai ar neefektyviai;
4) keičiamas Strateginis planas.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba, šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę
naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo
tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą
panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4
dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją,
kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo
ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali
panaikinti licencijos galiojimą.
10. Ryšių
reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),
vadovaudamasi Strateginiu planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir
technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje
taikomus techninius standartus, nustato minimalų radijo ir (ar) televizijos
programų kiekį, kurį privalo perduoti siuntėjas. Siuntėjai privalo perduoti
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos
programų kiekį siųsdami transliuotojų ir (ar) retransliuotojų, turinčių
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei
susitarimuose su transliuotojais ir (ar) retransliuotojais nustatytomis
sąlygomis ir tvarka ir (arba) patys transliuodami ir (ar) retransliuodami
radijo ir (ar) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta
tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas.
Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių,
taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali
panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms
(įskaitant ir didesniam radijo ir (ar) televizijos programų kiekiui pagal
atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas
siųsti, transliuoti ar retransliuoti) teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi,
kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo
ir (ar) televizijos programų kiekį.
11. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama
šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų kiekį.
Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas
leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ar 10 dalyse nurodytas
teises.
50 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių ištekliai
naudojami ir skiriami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų
elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
2. Elektroninių ryšių ištekliai
gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius
galima naudoti be atskiro leidimo;
2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos
leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo
ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių
(kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius
(kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai,
susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės
pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių
eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu
ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų
nekomercinėmis funkcijomis.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo
51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo
taisykles.
5. Teisės naudoti elektroninių
ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali
būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių
nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
6. Kai radijo dažnių (kanalų)
naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra
susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai),
yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus ir Europos
Bendrijos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus)
pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo
procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios
papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar
uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros
įgyvendinimą.
7. Asmenys, kurie prašo skirti
elektroninių ryšių išteklius, ir (ar) asmenys, kuriems jie yra skiriami, bei
asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių
reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas
paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje,
įskaitant užmokesčius už paraiškų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir išteklių
naudojimo priežiūrą.
51 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas
1. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos
nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be
atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius,
privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti
elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo
taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Ūkio subjektas, kuris paraišką
skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie
veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią
paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti
kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos
pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie
veiklos pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius
bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio
subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti
dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių
išteklius.
3. Asmuo, pageidaujantis naudoti
radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie
galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir
pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar
pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų
reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo
dažnius (kanalus).
4. Asmuo gali pradėti naudoti
elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime
nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas
asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
5. Leidimų naudoti elektroninių
ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad
būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti
konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar)
yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama
proporcingumo principu.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1)
tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams
ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2)
visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams,
suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1
dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir
sąlygomis;
3)
skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių
ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
4)
nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius;
5)
periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri
ribojimus.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti
elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas,
paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka
ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai
skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai
yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius.
Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius,
siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą
bei technologijų vystymąsi.
10. Sprendimas
skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui
ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna
išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir
dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42
dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Pastarasis terminas taikomas
nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
11. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė
turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje
nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar
aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas
pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos,
atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet
kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant
tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
12. Už
suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias
įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės
biudžetą. Jei konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos
dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti
konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo
terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas,
kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir
ši jį vykdo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti
pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
52 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimo būdas
Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;
2) konkurso
tvarka;
3) aukciono
būdu.
53 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių
išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių
pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo
tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius
skaičiaus;
2) per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos
skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro
naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos
naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.
2. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų
prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti
skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo
konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi
prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą,
skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių
skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti
paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.
54
straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
Konkursas
dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių
skyrimo taisyklių bei Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso
sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos
turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką,
kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių
naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal
kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti
specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti
elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis,
paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos
konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo dažnis
(kanalas), pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali
užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį
laiką suteikiamu naudotis radijo dažniu (kanalu).
55 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
1. Aukciono
taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aukciono
taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,
apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių
ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių
išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
56 straipsnis. Atsisakymas
skirti elektroninių ryšių išteklius
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų
elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai
pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau
naudojamus elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo
veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų,
elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus
elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;
3) pareiškėjas
nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
4) paraiška
neatitinka teisės aktų reikalavimų;
5) pareiškėjo
pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;
6) pareiškėjas
nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo;
7) pareiškėjas
per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų.
2. Prieš
priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis
turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir
terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono
procedūra.
57
straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
Asmuo neturi
teisės kitam asmeniui perleisti teisės naudoti jam skirtus elektroninių ryšių
išteklius, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais. Tokiais
atvejais teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidžiama Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
58 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimas
1. Elektroninių ryšių išteklių
naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių
išteklius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių
tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pateisinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir
proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir
leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos teisės aktų,
reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas,
nustatytos sąlygos.
2. Radijo dažnių (kanalų) naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos
gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos,
tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami,
nurodymu;
2) veiksmingu ir efektyviu radijo
dažnių (kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos
sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių ir apriboti
viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygų;
4) maksimaliu teisės naudoti radijo
dažnius (kanalus) terminu;
5) teisės naudoti radijo dažnius
(kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo
sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus
naudoti radijo dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių
(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
7) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
8) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu.
3. Telefono ryšio numerių naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos
gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai
telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų
teikimo reikalavimus;
2) veiksmingu ir efektyviu telefono
ryšio numerių naudojimu;
3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;
4) įpareigojimais teikti
informaciją apie abonentus;
5) maksimaliu teisės naudoti
telefono ryšio numerius terminu;
6) teisės naudoti telefono ryšio
numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis.
Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti
telefono ryšio numerius;
7) užmokesčiais už telefono ryšio
numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
8) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
9) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių
naudojimu.
4. Asmenys
privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai.
Elektroninių ryšių išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus
nustato elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklės ir leidimai
naudoti elektroninių ryšių išteklius.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš šešis mėnesius įspėjusi elektroninių
ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais
tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių
ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių
išteklius, jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos
Sąjungos teisės aktai arba keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę panaikinti leidimą nesilaikydama šioje
dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių
naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių
reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59
straipsnio nuostatomis.
6. Ūkio
subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę
naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.
59
straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
Su elektroninių
ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti
keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą
pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant
paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą,
kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos,
pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių
(kanalų) naudojimo sąlygas pagal Strateginiame plane nustatytus kriterijus
keičiasi radijo ir (ar) televizijos programų, kurias transliuoti
(retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją,
transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas
su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų veikla
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
DEVINTASIS skirsnis
ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
61 straipsnis. Taikymo sritis
1. Šiame Įstatymo skirsnyje abonentams nustatytas teises turi abonentai
fiziniai asmenys, išskyrus šio Įstatymo 67 ir 68 straipsniuose nustatytas teises.
2. Šio Įstatymo skirsnio nuostatos taikomos informacijai, kuria
apsikeičiama ar kuri perduodama tarp baigtinio šalių skaičiaus, naudojant
viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šios nuostatos netaikomos informacijai,
perduodamai kaip viešojo transliavimo paslaugos dalis, naudojant elektroninių
ryšių tinklus, išskyrus, kiek tokia informacija gali būti susijusi su
informaciją gaunančiu nustatomu abonentu arba faktiniu elektroninių ryšių
paslaugų naudotoju.
3. Šio Įstatymo 69 ir 70 straipsnių nuostatos taikomos abonentinėms
linijoms, prijungtoms prie skaitmeninių telefono stočių, ir, kiek tai
techniškai įmanoma ir jei nereikia siekiamam tikslui neproporcingų investicijų,
abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių telefono stočių.
4. Asmens duomenų tvarkymo priežiūra elektroninių ryšių srityje
atliekama vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą
reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Šiame skirsnyje
taikomos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme, suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.
62 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir
tinklų saugumas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti
tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui
užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų ryšių tinklų teikėjais imtis tokių
pat priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi
užtikrinti iškilusią grėsmę atitinkantį saugumo lygį.
2. Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo ar jo dalies saugumo
pažeidimo grėsmei, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo
informuoti abonentus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjo
taikomos priemonės nepanaikina grėsmės kilmės priežasčių, taip pat informuoti
abonentus apie visas įmanomas gelbėjimo priemones ir nurodyti tikėtinas jų
kainas.
63 straipsnis. Ryšio slaptumas
1. Asmenims, kurie nėra faktiniai elektroninių ryšių paslaugų
naudotojai, be suinteresuotų faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų
sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas
sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis. Ne faktiniams
elektroninių ryšių paslaugų naudotojams draudžiama be atitinkamų faktinių
elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar
kitu būdu perimti informaciją ar susijusius srauto duomenis ar su tokia
informacija bei susijusiais srauto duomenimis slapta susipažinti, išskyrus
atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 77 straipsnį. Šios
nuostatos nedraudžia techninio informacijos saugojimo, būtino informacijai
perduoti, nepažeidžiant konfidencialumo principo.
2. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar)
paslaugas, privalo imtis organizacinių ir techninių priemonių įgyvendindami šio
straipsnio 1 dalį. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip
ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio slaptumo užtikrinimo.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės
nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos teisėtam informacijos
ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos
metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo komunikacijos
įrodymus.
4. Draudžiama naudoti elektroninių ryšių tinklus tokiu būdu, kad būtų
išsaugota informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų
naudotojo galiniame įrenginyje ar gautas priėjimas prie tokios informacijos,
išskyrus atvejus, kai atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių
paslaugų naudotojui yra pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį
elektroninių ryšių tinklų naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įskaitant informaciją apie informacijos
tvarkymo tikslus, ir jam pasiūlyta nesutikti su tokiu asmens duomenų valdytojo
vykdomu tvarkymu. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar priėjimo
prie informacijos, kurio vienintelis tikslas yra vykdyti informacijos perdavimą
elektroninių ryšių tinklu ar jį palengvinti, taip pat būtinais atvejais, kad
būtų pateikta abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
užsakyta informacinės visuomenės paslauga.
5. Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip
radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo tapatybę, apie tai pranešama Ryšių
reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena
taip pat nelaikoma radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos
darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų
radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
64 straipsnis. Srauto duomenų tvarkymas
1. Viešųjų ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjo tvarkomi ir saugomi su abonentu ir (ar) faktiniu elektroninių ryšių
paslaugų naudotoju susiję srauto duomenys turi būti sunaikinti arba pakeisti
taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti
abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybę, kai šie
duomenys nebėra reikalingi informacijai perduoti, išskyrus šiame ir šio
Įstatymo 77 straipsnyje nustatytas išimtis.
2. Gali būti tvarkomi tik tokie srauto duomenys, kurie būtini abonento
naudojamų paslaugų apskaitai ir atsiskaitymui už elektroninių ryšių tinklų
sujungimą atlikti. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius
nuo sąskaitos išrašymo dienos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai
užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
3. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas elektroninių ryšių
paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslais gali
tvarkyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis tokia apimtimi ir tiek
laiko, kiek būtina tokioms paslaugoms teikti ar rinkodarai, jei abonentas ar
faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas, su kuriuo duomenys yra susiję,
sutinka. Tokį sutikimą pareiškęs abonentas ar faktinis elektroninių ryšių
paslaugų naudotojas bet kada gali jį pakeisti ar atšaukti.
4. Paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytus
srauto duomenis ir (ar) prieš gaudamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą
sutikimą, turi pranešti abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų
naudotojui apie tai, kokie srauto duomenys yra tvarkomi ir kokia tvarkymo
trukmė.
5. Tvarkyti srauto duomenis turi teisę tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų
ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys, tvarkantys
apskaitą, valdantys srautą, teikiantys informaciją abonentams ar faktiniams
elektroninių ryšių paslaugų naudotojams, kovojantys su pažeidimais bei
apgavystėmis, vykdantys elektroninių ryšių paslaugų teikėjo elektroninių ryšių
paslaugų rinkodarą ar teikiantys pridėtinės vertės paslaugas. Tvarkomų duomenų
turi būti tiek, kiek jų reikia nurodytai veiklai.
6. Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų
sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie srauto duomenis ginčams
spręsti.
7. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos
inspekcijai apie visų jų fiksuojamų ir saugomų su viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų abonentu ir faktiniu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju susijusių
srauto duomenų pobūdį.
65 straipsnis. Srauto duomenų nesudarantys vietos
nustatymo duomenys
1. Kai srauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys, susiję su
viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentais ar
faktiniais elektroninių ryšių paslaugų naudotojais, techniškai gali būti
tvarkomi, juos galima tvarkyti tik tuo atveju, kai jie yra pakeisti taip, kad
pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar
faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybės, arba kai abonentas ar
faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas sutinka su tokiu tvarkymu,
tokia apimtimi ir tiek laiko, kiek būtina teikti pridėtinės vertės paslaugai.
Paslaugų teikėjas, prieš gaudamas abonentų ar faktinių elektroninių ryšių
paslaugų naudotojų sutikimą, privalo juos informuoti apie planuojamus tvarkyti
duomenis, tvarkymo tikslus ir terminus ir ar šie duomenys bus perduoti
trečiajai šaliai pridėtinės vertės paslaugos gavimo tikslu. Abonentai ir (ar)
faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai turi teisę bet kada panaikinti
savo sutikimą tvarkyti srauto duomenų nesudarančius vietos nustatymo duomenis.
2. Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai,
sutikę, kad srauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys būtų
tvarkomi, turi teisę paprastomis priemonėmis ir nemokamai laikinai sustabdyti
tokių duomenų tvarkymą kiekvienam prisijungimui prie tinklo ir (arba)
kiekvienam informacijos perdavimui. Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių
ryšių paslaugų naudotojai bet kada gali pakeisti ar atšaukti duotą sutikimą.
3. Tvarkyti srauto duomenų nesudarančius vietos nustatymo duomenis turi
teisę tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjų arba trečiųjų pridėtinės vertės paslaugas teikiančių šalių
įgalioti asmenys. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų reikia pridėtinės
vertės paslaugoms teikti.
4. Viešųjų ryšių
tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai
teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar
faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo Bendrajam pagalbos
centrui. Įrangos
(ir susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo ūkinei veiklai
užtikrinti, bet reikalingos vietos nustatymo duomenims (įskaitant ir
srauto duomenis) teikti, įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir
veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių tinklų teikėjams ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kompensuojamos valstybės lėšomis
Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos detalios šios dalies įgyvendinimo sąlygos
ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta
tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723
(2007-04-26)
66 straipsnis. Detali sąskaita
1. Detali sąskaita už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas pateikiama
tik esant abonento sutikimui ar prašymui.
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo kompetenciją
nustato detalių sąskaitų reikalavimus, kiek tai susiję su šio skirsnio
reguliavimo dalyku.
67 straipsnis. Abonentų sąrašai
1. Prieš įtraukiant abonentų asmens duomenis į spausdintus ar
elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus,
prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai
informuojami apie tai, kokiais tikslais rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos
numatoma įtraukti jų asmens duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie
tolesnes šių duomenų panaudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų
sąrašų paieškos funkcijomis.
2. Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo asmens duomenys bus įtraukti į
viešai prieinamus abonentų sąrašus ir, jei sutinka, kad jie būtų įtraukti,
kokie asmens duomenys bus įtraukti, kiek šie duomenys bus tinkami,
atsižvelgiant į tokio abonentų sąrašo teikėjo nustatytą abonentų sąrašo tikslą,
taip pat turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti. Asmens
duomenų neįtraukimas į viešus abonentų sąrašus, asmens duomenų tikrinimas,
taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
3. Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama daugiau negu tik suteikti
galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad
asmens duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas
atitinkamo abonento sutikimas.
68 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto
pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik esant
išankstiniam abonento sutikimui.
2. Asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo
klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos
kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei
klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė
nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau
nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių
neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
3. Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto
pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba
nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti
tokios informacijos siuntimą.
69 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų
skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.
70 straipsnis. Ryšio linijos,
iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti
galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio
skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis
abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir
jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio
1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui
nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią
skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti
visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4
dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai
netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti
leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius
skambučius.
7. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl
konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip
antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos,
institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms,
kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies
įgyvendinimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio
8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
INFORMACIJOS
GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
71 straipsnis. Informacijos gavimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant
ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir
savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo
dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių
naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Bendrijų Komisijai bei
kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms
reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią
informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo.
Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų),
telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat
asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingus terminus ir prašomos
informacijos detalumo lygį.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą.
Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie
atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio
subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie
konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas
iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš
Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių
gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių
reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar
elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti
universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri
proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma
informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu,
teikimui):
1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su universaliųjų paslaugų
teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat
įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių
išteklius, taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias
paslaugas;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų
prašymų vertinimu;
4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų
naudai;
5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;
6) rinkos tyrimo tikslais.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje
nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą
informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla,
prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis
(atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba
nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų
bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją,
praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.
72
straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko
vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau
įpareigojimų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo
išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus
per:
1) 1 mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;
2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;
3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.
2. Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką
nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidimo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu),
Ryšių reguliavimo tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių
teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių
sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti
priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir
jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį
ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už
informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba
informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose,
nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje
nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų nurodymų
nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
4. Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų
arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį,
nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti
ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų
arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių
išteklius.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam
didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai
tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar
veiklos problemų kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams
ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2
ir 4 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant
laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba
tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių
ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo
tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui
galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai
išspręsti.
6. Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį,
nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių
ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir
(ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus
šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių
ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų
kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais
atvejais, tvarka ir sąlygomis.
7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip
ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės
pažeidimų protokolus.
73 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip
vykdomas šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo
tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas
funkcijas, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos
vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas
ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio
subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse,
peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir
išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su
tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus
į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio
subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų
pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal
tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio
subjekto sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini
ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą
dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų
apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti
technines priemones;
9) patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti
aparatūrą ir (ar) įrenginius;
10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo
funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems
suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.).
Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti
atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio
subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai
privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais
pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos
sankcijos.
5. Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas
pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus
veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo
turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą
teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo.
6. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė),
įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų
išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima
motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi
būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo
prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas
pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo
sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių
reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir
neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo
atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos
informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais
atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas
išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka
per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako išduoti
leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija
nedelsiant sunaikinama.
7. Žala, padaryta ūkio subjektams
neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos
pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
74 straipsnis. Ekonominės sankcijos
1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo
sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų,
nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam
teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir
telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio
suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti
baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su
elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba
neįmanoma, – iki 300 000 litų.
2. Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1
dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą
iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais
ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki
500 000 litų.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės
pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius
pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.
4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat
laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos
įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
reikalavimų, įskaitant nustatytas
laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks pažeidimas yra
trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo
(tęsimo) dieną.
5. Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis
ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų,
kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas,
paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
6. Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie
grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.
75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų
dydžio nustatymas
1. Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima
taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
2. Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72
straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo
aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno
tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie
posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio
subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus,
patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių
aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus
iki šio posėdžio.
3. Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo
paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti
suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas
reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti
(liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam
ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo
surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo
tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba
užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia
nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
4. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio
teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje
dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui,
pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti
klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.
5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės
sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.
6. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė
sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę
susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą,
kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba
kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi
teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po posėdžio
dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą
apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima
galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio
7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti
nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą.
Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas
papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš
naujo.
9. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą
padaro keli ūkio subjektai.
10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai,
padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams,
padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar
pašalino padarytą žalą.
11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai
kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami
Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba
pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio
Įstatymo nustatytos sankcijos.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės
sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir
kitas, čia nenurodytas, aplinkybes.
76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas
1. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą
ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba)
neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6
mėnesių.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos
skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas
Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo
jo priėmimo dienos.
4. Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio
subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
6. Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų
grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai
solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir
stebėjimas
1.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi
teisę fiksuoti ir saugoti elektroninių ryšių įvykius ir jų dalyvius tik tiek,
kiek yra būtina šių ūkio subjektų ūkinei veiklai užtikrinti. Ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo įstatymų
nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti
reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms
institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms,
prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys
elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia
operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės
nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu
ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos
ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro
galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio
tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis,
Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų
saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma
valstybės lėšomis. Jeigu ikiteisminiame tyrime reikia patvirtinti ūkio
subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas informacijos
tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio
subjektą ir gauna atsakymą raštu.
2. Ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, elektroninių ryšių
metu naudojamą techninę informaciją saugo tiek, kiek reikia jų ūkinei veiklai
užtikrinti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus šio Įstatymo 64 straipsnyje
nustatytus atvejus, taip pat, jeigu ši informacija reikalinga operatyvinės veiklos
subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui
nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos
institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi tokią informaciją
saugoti ilgiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios
informacijos saugojimą apmokama valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
3.
Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių
ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę
operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio
tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti
elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga
įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
4.
Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja
ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o
baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines
galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos turinį.
5.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie
savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose
numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio
straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui,
privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –
ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
6.
Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti
pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos
kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos
subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi
Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų
įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo
įgaliotas prokuroras.
78
straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių
atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių
atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir
užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.
2.
Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių
atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės
gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti
ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus
nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus
elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti
visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
3. Elektroninių
ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad
užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo
atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai,
žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais
atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad
palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus prioritetus.
4. Elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę
ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis
institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės
saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės
sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms.
Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai
ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti
pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų
veiksmų jų atžvilgiu.
5. Lietuvos
Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių
vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro
karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių,
Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių
institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba
telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių
tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų
telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos
informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
6. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius:
1) atstovauja ir
(ar) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir
užsienyje;
2) suderinęs su
Taryba, tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių
nuostatus;
3) tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;
4) įstatymų
nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo
tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis,
juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
5) tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnybos strateginius veiklos planus;
6) pasirašo
Tarybos priimtus nutarimus;
7) leidžia
įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;
8) užtikrina,
kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės
aktų;
9) ne rečiau
kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1
dienos – Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Ryšių reguliavimo
tarnybos veiklos ataskaitą;
10) vykdo kitus
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.
7. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojus. Pavaduotojus skiria
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta
tvarka. Direktoriaus nesant, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo paskirtų
pavaduotojų.
8. Taryba:
1) svarsto
radijo ryšio plėtros planus;
2) derina
užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus
darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
3) derina Ryšių
reguliavimo tarnybos biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą;
4) derina rinkos
tyrimo taisykles;
5) derina šio
Įstatymo 29 ir 34 straipsniuose nurodytus teisės aktus;
6) derina
informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo
taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
7) derina
tvarką, apimtį ir sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio
Įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;
8) derina šio
Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;
9) derina ginčų
tarp ūkio subjektų sprendimo taisykles, tarpininkavimo ir (ar) taikinimo
procedūrų taisykles;
10) derina galutinių
paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais sprendimo
taisykles;
11) tvirtina
Tarybos darbo reglamentą ir derina Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo
reglamentą;
12) išklauso
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ataskaitą apie Ryšių reguliavimo
tarnybos veiklą;
13) svarsto
Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus;
14) svarsto ir
teikia siūlymus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų
skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio Įstatymo reikalavimų;
15) svarsto
Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamų teisės aktų projektus;
16) analizuoja
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;
17) šio Įstatymo
nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.
9. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų
įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;
2) pasibaigus įgaliojimų terminui;
3) dėl sveikatos būklės;
4) kai sukanka pensinis amžius;
5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą
darbą;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;
8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis
šias pareigas ėjo skyrimo metu.
10. Ryšių reguliavimo tarnybos administracijos darbo tvarką nustato
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos
vidaus darbo reglamentas.
8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir
uždaviniai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija
elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas
bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:
1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai
elektroninių ryšių rinkose;
2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų
interesų apsaugą, ypač užtikrinant paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo
procedūras bei skatinant elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų
skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis
paslaugomis;
3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir elektroninių ryšių
plėtrą;
4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat
kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų
viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai ir procedūros
būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai,
kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų
kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos
sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;
5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje
naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius
privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį
suderinamumą;
6) pagal kompetenciją skatinti Europos Bendrijos vidaus rinkos plėtrą
ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Bendrijoje;
7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir
Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus
gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;
8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos,
nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat
ypatingų situacijų atvejais.
9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) kontroliuoja, prižiūri ir įgyvendina šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių
teisės aktų nuostatas, išskyrus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas,
kurių kontrolė, priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio Įstatymo nustatytą
kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;
2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams bei jų
naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti
aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;
3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių
paskirstymo lentelę ir pagal savo kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos
radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti
Strategiją, ja vadovaudamasi kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija
rengia ir tvirtina Radijo dažnių skyrimo
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau
– Strateginis planas);
4) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos
reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių
organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla
susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio ir
galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro
valdymu, veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų
atitinkamuose komitetuose bei grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių
(kanalų) koordinavimą bei tarptautinę radijo stočių (radijo dažnių) apsaugą.
Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba
gali tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai
Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas
funkcijas, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti
paveda Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių)
administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių)
reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas
funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama
atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir
neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas
Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;
5) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai
pasiūlymus dėl valstybės strategijos ir politikos elektroninių ryšių srityje ir
jos įgyvendinimo;
6) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų
kainų aukščiausios ribos;
7) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų paslaugų
teikimo taisykles;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai,
kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo
ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;
9) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus,
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų bei
kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai
įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (ar) standartus;
2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar
aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai
parametrai atitinka privalomus reikalavimus;
3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;
4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių
civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymams;
6) įgyvendinti
tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo
reguliavimo dalyką, nuostatas, išskyrus, kai pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 5
dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;
7) skelbti
informaciją ir (ar) pranešimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“;
8) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų
ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių
teisės aktų nuostatos;
9) turėti šio ir kitų teisės aktų nustatytas teises.
11 straipsnis. Viešas konsultavimasis
1. Šio Įstatymo
ar jį įgyvendinančių teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, turėsiančius
reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo
16 straipsnio 13 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas
ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia
šių teisės aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims protingumo
kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai
paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su
visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su
viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas
turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų
gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams,
elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų
atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir
kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų
privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles,
apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi
su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo
tarnybos interneto tinklalapyje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų
rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė
paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.
12 straipsnis. Lietuvos
Respublikos institucijų bendradarbiavimas
1. Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių
reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant
ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas,
susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal
Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje
priežiūrą.
2. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba:
1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių
paslaugų vartotojų teisių apsaugos srityje;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo elektroninių
ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;
3) pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri
produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais,
paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;
4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba,
vykdydama elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą.
3. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pagal Vartotojų teisių
gynimo įstatymo, Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės
įgaliojimus gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir prižiūri produktų, tarp
jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei
radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.
4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija:
1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo)
veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių
ryšių klausimais;
2) teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių
(kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir
(ar) retransliuoti, koordinavimo.
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:
1) prižiūri, kaip vykdomos šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus
šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalies, 65 straipsnio 4 dalies ir 70 straipsnio 7
dalies, nuostatos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja
skundus dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos bei surašo
administracinių teisės pažeidimų protokolus Administracinių teisės pažeidimų
kodekso nustatyta tvarka, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas;
2) bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir
privatumo apsaugos srityje;
3) įgyvendina tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų,
reglamentuojančių šio Įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio Įstatymo 63
straipsnio 5 dalies, 65 straipsnio 4 dalies ir 70 straipsnio 7 dalies
nuostatas, reguliavimo dalyką, nuostatas.
6. Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių
reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir
galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi
susijusia informacija.
7. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su
Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos
formavimo institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos
įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su
elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu,
įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis
sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir
televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su
standartizacija susijusia informacija.
8. Siekiant užtikrinti
elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo
kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Sveikatos apsaugos ministerija,
nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo
normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos
ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija, susijusia su
higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio spinduliavimo
normomis. Valstybinė visuomenės
sveikatos priežiūros tarnyba, vykdydama savo funkcijas, susijusias su
elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių
reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia
informacija.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia
kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų
prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos,
kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos
apsaugą.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų
departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių
institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.
12. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir
sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų
funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos
praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų
susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos
institucijomis ir valstybėmis narėmis
1. Valstybės
institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir valstybėmis
narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir
tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems
Europos Sąjungos institucijų ar valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų
nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Bendrijų Komisijai, taip pat
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms
informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Bendrijų
Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis
yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos pareikalavimu,
Ryšių reguliavimo tarnyba praneša atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama
informacija yra pateikta.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba teikia Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie Europos
Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką,
įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
4. Kai su šio Įstatymo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės
nuostatos taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos
Sąjungos valstybės narės, šiame Įstatyme Europos Sąjunga bei Europos Bendrija
suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO
PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių
ryšių srityje
1. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos
veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai
bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka
rinkoje.
2. Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal
Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną
dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią
elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai,
vartotojų.
2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti
laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp
šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje
ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.
3. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,
kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo
tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės
įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
16
straipsnis. Rinkos tyrimas
1. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti,
kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o
didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti
savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.
2. Rinkos tyrimo
procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos
rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali
pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą,
apibrėžimas;
2) tyrimas, ar
konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jei konkurencija nėra
veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų
įvardijimas;
3) šio Įstatymo
17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar)
panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Bendrijų Komisijai priėmus
rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba
sprendimą, nustatantį Europos Bendrijos rinką, arba pakeitus šiuos teisės
aktus.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:
1) suinteresuotų
ūkio subjektų prašymu;
2) valstybės ar
savivaldybių institucijų prašymu;
3) savo
iniciatyva.
5. Rinkos tyrimą
atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos
tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jei motyvuotai ir pagrįstai mano,
kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės
aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Bendrijų Komisijos
nuorodas bei rekomendacijas.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su
Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos
tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jei rinkos apibrėžimas
skiriasi nuo Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio
straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių
reguliavimo tarnyba.
8. Jei rinkos
tyrimas atliekamas Europos Bendrijų Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį
Europos Bendrijos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu
su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo
institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų bei tarpusavio susitarimų su kitų
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo
sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos
tyrimo, numatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 10 ir 11 dalyse,
trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis
terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną
kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,
kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas
baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo
rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
10. Prieš
priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų
rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli
šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai jiems, jei toks sprendimas
paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo
tarnyba tuo pačiu metu, kai vadovaudamasi 11 straipsnio 1 dalimi pateikia šio
sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims, privalo pateikti tokio sprendimo
projektą ir Europos Bendrijų Komisijai, ir kitų Europos Sąjungos valstybių
nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Bendrijų Komisija ir kitų
Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti
savo nuomonę per vieną mėnesį arba per terminą, kuris nustatytas pagal šio
Įstatymo 11 straipsnį, jei šis terminas yra ilgesnis.
11. Jeigu šio
straipsnio 10 dalyje nurodytu sprendimu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką
kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Bendrijų
Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus,
turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Bendrijų Komisija
nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų
barjerą vieningai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimas atitinka
Europos Bendrijos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo
priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Bendrijų Komisija per šį
terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo, Ryšių
reguliavimo tarnyba neturi teisės tokio sprendimo priimti, neatsižvelgusi į
Europos Bendrijų Komisijos pasiūlymus dėl sprendimo pataisymo.
12. Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos
Bendrijų Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo
institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio
straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo
tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Europos Bendrijų Komisijai.
13. Ryšių
reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis
skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos
procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali
nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y. apibrėžti atitinkamą
rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems
subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus.
Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių
laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama
pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms
reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų
taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyta
procedūra.
14. Atitinkamų
rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę
įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus
įpareigojimus, taip pat ir informaciją apie priemones, numatytas šio straipsnio
13 dalyje, bei bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo
tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir pateikia
Europos Bendrijų Komisijai.
15. Atlikdama
rinkos tyrimą, įskaitant ir spręsdama, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką
rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio
subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių
sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių
sutarčių bei (ar) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendinama tarptautines sutartis ir (ar)
susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su
Europos Bendrijų Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 10,
12 ir 13 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti
šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams,
neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, nustatyti šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie
iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo
pradžios momentą:
1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio
Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;
2)
nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) apskaitos
atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;
4) įpareigojimą
suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;
5) kainų
kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio
nuostatas;
6) įpareigojimus,
susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio
Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.
2. Šio Įstatymo
26, 33 ir 35 straipsniuose nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be
atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą,
numatytą šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti šioje dalyje nurodytų įpareigojimų vykdymo pradžios momentą.
Jei ji tokio momento nenustato, šios dalies pirmame sakinyje nurodytus
įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, o nurodytą antrame sakinyje – nuo momento, kai ūkio
subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus,
neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
4. Išimtinėmis
aplinkybėmis (t. y., kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio
straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 15 dalį, nustato, kad šio straipsnio
1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1,
2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant
tinklų sujungimą, jeigu Europos Bendrijų Komisija tai leidžia.
5. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su
sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame
straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo nustatytais atvejais
tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus
įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip pat visais
atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų vykdymo
sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
6. Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti
pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir
pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.
7. Jeigu atlikus
atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti
įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę
įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio
subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio
subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama
įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu
nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo
atitinkamos šio Įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos
paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti
nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio
nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.
18
straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant:
1) apskaitos informaciją;
2) technines specifikacijas;
3) tinklo charakteristikas;
4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas;
5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą.
Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų
nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi
būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į
komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis
operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų
standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti
įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal
šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo
būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
4. Šio
straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų
sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų
teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine
paslaptimi.
5. Operatorius,
įpareigotas suteikti atsietą prieigą prie vietinės metalinės vytos poros
linijos, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos sąlygomis, įskaitant standartinio
pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam
standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
19
straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio
subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas
paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios
kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo
padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,
paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą
įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami
vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus,
kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir
turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami
pranašumą savo veiklai.
20
straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,
susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos
atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
21
straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie
konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp
jų:
1) suteikti
prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (ar) priemonių kitiems ūkio
subjektams, įskaitant atsietą prieigą prie vietinės linijos;
2) sąžiningai
derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;
3) nenutraukti
prieigos prie jau suteiktų priemonių;
4) teikti
nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;
5) suteikti
atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios
yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti;
6) suteikti
prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro
naudojimo būdus;
7) suteikti
konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;
8) suteikti
prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,
būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
9) sujungti
tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame
techniškai galimame tinklo taške.
2. Priimdama sprendimą
nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti,
Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus, tikslus bei
šiuos veiksnius:
1) technines ir
ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones
pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos prigimtį bei tipą;
2) galimybes
suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);
3) priemonių
savininko pradines investicijas ir investavimo riziką;
4) būtinybę užtikrinti
ilgalaikę konkurenciją;
5) intelektinės
nuosavybės teises;
6) paslaugų,
apimančių daugiau nei vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.
3. Nustatydama
konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos
teikėjui ir (ar) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (ar)
technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.
22
straipsnis. Prieiga
1. Ūkio
subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę
laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas
operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti
viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis
dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio
sąveika.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka
užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama
efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją ir didžiausią įmanomą naudą
galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką
rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems
ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus
ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,
įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina
užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus
operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių
programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,
kiek tai būtina užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis
konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis.
3. Ryšių
reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos
suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir
nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo
11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis
mutandis šio Įstatymo 16 straipsnio 10, 12 ir 13 dalyse nustatytomis
taisyklėmis.
4. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti
prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais
atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių
galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
5. Ūkio
subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu
ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri
šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,
būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas
perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali
būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,
dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti
konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,
detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
6. Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio
Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio
Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti
ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos suteikimo, įskaitant ir šio
straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos
nustatymą.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,
suteikimo ir teikimo taisykles.
23
straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką
rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,
įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos
sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą),
bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis
konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad
veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų
palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas
žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į
operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
2. Nustatytas
sąnaudų padengimo mechanizmas ir (ar) kainų nustatymo metodikos turi skatinti
efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją bei, kiek įmanoma, padidinti naudą
vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,
siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.
3. Įrodinėjimo
našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra
pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą, tenka operatoriui. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti
sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus
paslaugų ir (ar) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali
pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų
nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo
kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Jei operatorius per šį terminą
kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra
sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad
operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti
aukščiausią kainų ribą. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis,
įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais
sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų
lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgiant į geriausią Europos
Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką,
Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir
mažmeninių kainų santykį.
4. Jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba įpareigoja kainų kontrolės užtikrinimo tikslu įgyvendinti
sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių
reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam
operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo
tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus
teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų
apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta audito.
Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas taisykles.
24
straipsnis.
Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių
ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,
teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės
televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto
plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus
ekrano formatą.
25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir
susijusios priemonės
1. Sąlyginės
prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių
paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis
sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios
leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų)
kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams
visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
2. Ūkio
subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar)
televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos
reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar
klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo,
privalo:
1) visiems
transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais
siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti
skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių)
pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) jei, be
sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų
teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią
su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos
paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos
atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų
ir reikalavimą atlikti auditą.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų
įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
4. Sąlyginės
prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir
sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu
būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis intelektinės
nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų suteikiamos
sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į
technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami teises negali
uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame produkte
naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip
pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms, jei šiuo atveju
teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai
susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų
saugumą.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su
elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių
teikimu ir naudojimu.
6. Draudžiama
komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti,
parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti
dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę
neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą
draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
1. Ūkio
subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi
išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų
ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos
dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje
pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar
specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą
juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.
2. Viešųjų ryšių
tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat
suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio
srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse,
privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas
apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius
reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai
atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo
reikalavimus.
3. Šio
straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos,
susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos Respublikoje
yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.
4. Visi ūkio
subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių
paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų
metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos.
Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio
straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies
nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
27 straipsnis. Elektroninių
ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės
1. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus,
įpareigojančius laikytis tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų
standartų, kurie nustatyta tvarka perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat
originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar)
rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių
priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų
transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių
įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika.
Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje
nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi
atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais
perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kol šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas. 3. Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.5. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.6. Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma.7. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
28 straipsnis. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.2. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą (įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus prašymą visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas prašymas, atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas išspręsti ginčą (t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui), paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu susijusias paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą nenagrinėtą ar nutraukus jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėtų užmokesčių negrąžina.3. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.4. Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais, kiek šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.5. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.6. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu: 1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;5) ūkio subjekto vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.7. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) ieškovas atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.8. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:1) Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;2) prašymas nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.9. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;2) kol Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.10. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.11. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.12. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.13. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.15. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.17. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.18. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10 metų nuo jo priėmimo dienos.20. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.21. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.22. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.23. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29
straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be
atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias
sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas
verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių
sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių
reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato
informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas
apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik
pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima
įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos
gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti
tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo
kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų
ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos
pradžios datos.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių
veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie
pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę
verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio
subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių
bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla,
nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo
veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis
aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar
paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi
atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti
elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti
prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto
tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką
ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio
subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą,
privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio
subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka
Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
30 straipsnis. Teisės aktų,
kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos,
nuostatos
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų
įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
7. Draudžiama
siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar
identifikacijos signalus.
8. Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos
paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.
79
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią
dalį, 80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su
80 straipsniu.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr.
75-3215, Nr. 123-5514; 2003,
Nr. 38-1718),
tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos
pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems
nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų
nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir
jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo
tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia
panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi
motyvuotą sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems
ūkio subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio
subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo
informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“.
3. Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos
panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai
informuoti abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio
Įstatymo jiems suteikiamas teises.
4. Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo,
galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui
nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje
turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų
įstatymo nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios
šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti
iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie
buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais
pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą
skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam
kadencijos laikui.
7. Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28
straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus,
spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
8. Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių
skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga
laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo
priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo
išdavimas.
9. Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1
d.
80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius
norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje
nurodytos datos.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS
ARTŪRAS
PAULAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
2004
m. balandžio 15 d.
įstatymo
Nr. IX-2135
priedas
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1988 m.
gegužės 16 d. Komisijos direktyva 88/301/EEB dėl konkurencijos galinės
telekomunikacinės įrangos rinkose.
2. 1989 m.
gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų,
susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo.
3. 1997 m.
lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl PPO derybų dėl pagrindinių
telekomunikacijų paslaugų rezultatų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu, kiek
tai susiję su jos kompetencija.
4. 1998 m. kovo
30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms,
atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.
5. 1998 m.
lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine
prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.
6. 1999 m. kovo
9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio
įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties
pripažinimo.
7. 2002 m. kovo
7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo
spektro politikos reguliavimo pagrindų Europos Bendrijoje (Sprendimas dėl
radijo spektro).
8. 2002 m. kovo
7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių
tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos
direktyva).
9. 2002 m. kovo
7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių
tinklų ir paslaugų-leidimo (Leidimų direktyva).
10. 2002 m. kovo 7 d.
Europos Parlamento bei Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių
tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva).
11. 2002 m. kovo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų
ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir
paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva).
12. 2002 m.
liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens
duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva
dėl privatumo ir elektroninių ryšių).
13. 2002 m.
rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių
ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.
14. 2003 m.
liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos
elektroninių ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas
pagalbos skambučių paslaugas tvarkymo.
_______________
Pakeitimai:
1.
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama
elektroninių ryšių veikla tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos,
nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių
nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros,
pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams ir (ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti
universaliąsias paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m.
rugsėjo 1 d.
2.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti susijusios tik su:
1)
įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2)
užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3)
paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;
4)
telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu
galutiniams paslaugų gavėjams;
5)
aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat
sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir
bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant
finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros darbų
vykdymui užtikrinti;
6)
privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7)
asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių
ryšių sektoriui;
8)
elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos
taisyklėmis;
9)
ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu,
pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10)
informacijos teikimu;
11)
galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka
perimti elektroninių ryšių srautą;
12)
elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų
atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų,
aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų
visuomenei skleidimą;
13)
elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų
ribojimo priemonėmis;
14)
įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams,
paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;
15)
viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias
kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (ar)
paslaugų;
16)
viešųjų ryšių tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;
17)
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius
(kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio
įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su
veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar
su visuomenės sveikata;
18)
priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų, rekomendacijų ir
(ar) techninių reikalavimų atitiktį.
3.
Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios
institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4.
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas,
kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos
gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie
numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų
gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi
būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
Penktasis skirsnis
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS,
GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir
finansavimas
1.
Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų
paslaugų teikimas:
1)
viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje;
2)
taksofonu teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų;
3)
informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;
4)
galimybių neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių
paslaugomis.
2.
Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei
universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų
paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas
bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias
paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo
nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė gali įgalioti
Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus
ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo
tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų
paslaugų teikimo taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali
būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu.
3.
Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti
universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima
tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti
informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis
sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus
užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie
viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis.
4.
Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti
universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš
šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų
tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks
nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip
kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad ūkio
subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti
paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama
konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės
nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio
paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus
universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė
gali įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo
taisykles, įgyvendinti nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu
atveju nustatyti nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti
ūkio subjekto sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas
nuostolių dydis, taip pat turi teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito
išvadą. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir
(ar) audito išvada yra vieši. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos
Bendrijų Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai
kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.
6.
Vyriausybė turi teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų
teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo
tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė negali nustatyti, kad papildomų
universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai būtų kompensuojami elektroninių ryšių
paslaugų teikėjų lėšomis.
7.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie ūkio
subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias paslaugas, ir apie bet kokius
tokios informacijos pasikeitimus.
32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų
galutiniams paslaugų gavėjams teikimu
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad
įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23
straipsnius, taip pat įpareigojimų, atitinkamais atvejais privalomų vykdyti
pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą
problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus
įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų,
nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant grobuoniškas
kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar
nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba,
apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą
konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti
individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti
sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jei ūkio subjektas
įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.
2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų
tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių
reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas
ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą
Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų
apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų
apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią
apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka
sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir
(ar) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama
kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
33
straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas
1. Ūkio
subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo telefono ryšio
tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę
naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono
ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos
kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23
straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams
nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam
tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų
ribą.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio
subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytą įpareigojimą.
34 straipsnis. Elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės
1.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos
turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisykles.
2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo viešai skelbti skaidrią informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir
tarifus, standartines teikimo sąlygas, paslaugų kokybę. Skelbiamos kainos ir
tarifai galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodomi aiškiai ir tiksliai.
Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta Ryšių reguliavimo
tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos skelbimo ir pateikimo
Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles, įskaitant informacijos apimtį, turinį,
pateikimo ir (ar) skelbimo terminus, formą bei būdą, kokybės vertinimo
taisykles.
3. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas,
suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą nemokamai ar siūlydamas jį
įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių
ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su
paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdą šiam
skirtumui kompensuoti.
4.
Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus,
pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių
paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.
5.
Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai pranešti abonentui apie
suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, jeigu abonentas to pageidauja.
6.
Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų
gavėjams prisijungimą prie viešojo telefono ryšio tinklo, privalo užtikrinti
paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų teikimo
taisykles.
7.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra
galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso,
išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems
uždaviniams vykdyti bei Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu nustatytoms
viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir
kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8.
Visi viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai
užtikrinti savo abonentų ir (ar) naudotojų skambučių siuntimą į institucijų,
aptarnaujančių pagalbos skambučius, numerius.
9. Viešųjų ryšių
tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę
išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas
ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu
susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytas
taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. Už naudojimąsi
tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais atvejais ir
sąlygomis abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis
galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti
aukščiausią kainų ribą.
10. Abonento
prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui
pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų
apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos
atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo
pagal perduotų duomenų kiekį.
11. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių
įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja bei saugo, ir šių
duomenų saugojimo terminą.
12. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi
sudaryti galimybes Vyriausybės įgaliotoms institucijoms kontroliuoti, ar
užtikrinamas elektroninių ryšių paslaugų naudotojų privataus gyvenimo
neliečiamumas (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio
slaptumas). Vyriausybės įgaliotos institucijos šioje dalyje nurodytą kontrolę
vykdo pagal savo kompetenciją Vyriausybės nustatyta tvarka.
13. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo
paskirti asmenis, kurie dirbtų su operatyvinės veiklos subjektų pranešimais
apie jų tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar
būtų atsakingi už operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų,
prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie asmenys turi
būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti
su įslaptinta informacija.
35 straipsnis. Skirtųjų linijų teikimas
1. Ūkio subjektas, kuris turi didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų
rinkoje, privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų rūšių skirtąsias
linijas ir privalo laikytis Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose taisyklėse
nustatytos tokių paslaugų teikimo tvarkos ir sąlygų, tarp jų privalo vykdyti
įpareigojimus, susijusius su nediskriminavimu, kainų pagrįstumu sąnaudomis,
įskaitant sąnaudų apskaitos sistemos įdiegimą ir naudojimą, skaidrumu, paslaugų
teikimo sąlygų užtikrinimu.
2. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje
skirtųjų linijų rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis,
kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti
skirtųjų linijų paslaugų kainų aukščiausią ribą. Kainų grindimui sąnaudomis ir
sąnaudų apskaitai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3
ir 4 dalių nuostatos.
36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų
skundus sprendimas
1. Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio
paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių
reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių
ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis
tiesiogiai į teismą.
2. Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16,
17, 19 ir 20 dalių nuostatos.
3. Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai
nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių
reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo
tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir
galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo
sprendimo būdu.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo
skundžiamo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios
kompetencijos teismui.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų
gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi
prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų
pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų
nagrinėjimo procedūra.
6. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą
priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės
tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriui.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
37
straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių
ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat
jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę
naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus
statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su
elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai
savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas
technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros
savininkai nesusitaria kitaip.
3. Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių
infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir
sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems
asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi
su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų
taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį,
tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems
asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.
4. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą
naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos
įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos
tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės
ir kiti teisės aktai.
38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros
įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse
1. Asmenys,
suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių
tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,
aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,
tuneliais, kitais statiniais.
2. Baigęs
elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus,
asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.
39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimas
1. Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės
įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės
įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba
gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas
asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų
bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais,
stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių
infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių
darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo 11 straipsnio 4
dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis
konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
2. Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais
tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais,
stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių
infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo, valdantis
tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti
sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti,
nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas
tuo, kad nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą
patvirtinančių dokumentų.
3. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį
asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros
naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo
ir naudojimo taisyklėse.
40
straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
1. Jei viešųjų
ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės statyti elektroninių ryšių
tinklus nei juos bendrai statydamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas
infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat,
kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią
elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešųjų ryšių tinklo dalimi,
savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų
teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai
nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti
valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių
infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Su
servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos
objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą
turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų
gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris,
išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti
savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Draudžiama apriboti ar panaikinti
servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai
servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.
2. Valstybės,
savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą.
Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už
valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
3. Informacija
apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį
ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją
skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
41 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų apsauga
1. Viešųjų
ryšių tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių
tinklų laidinių linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus,
su jame esančia augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama keisti žemės
paskirtį, statyti kitus pastatus ar statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas,
kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir daryti kitus darbus, kurių metu ar
dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių infrastruktūra, be išankstinio
elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų sutikimo.
2.
Apsaugos zonų matmenis, jų žymėjimo būdus, darbų apsaugos zonoje tvarką nustato
Vyriausybė.
3.
Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens
įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles.
42 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių
tinklų
Prisijungti
prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.
Elektromagnetinis suderinamumas
43 straipsnis. Radijo ryšio
įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai
Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius
reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų
specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių
įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo
tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir
telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo
bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo
ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas,
tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
44 straipsnis. Elektromagnetinis
suderinamumas
Elektromagnetinio
suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į
rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir
įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus,
elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei
priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis
reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
45
straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
1. Pramonės,
medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros
ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti
naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus
elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina Ryšių
reguliavimo tarnyba.
2. Aparatūros ir
(ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar)
įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.
3. Šio Įstatymo
78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar
naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
46
straipsnis. Radijo stebėsena
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena
kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių
radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių
lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Ryšių
reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių
laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo siųstuvai, atliekama
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Radijo
stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos
veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
47
straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
1. Radijo
trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio
savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo
įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl
netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti
privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu
radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar)
įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar
naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį
(radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų
lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių
spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių
reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant
radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių
reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti
netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ
VALDYMAS
48 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius.
Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio
numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi
pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo
tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele,
tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros
planus.
3. Telefono ryšio numeriai,
naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą.
Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos
plano diegimo tvarką ir sąlygas.
4. Kitų elektroninių ryšių išteklių
valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5. Valstybės institucijos siekia,
kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos
Bendrijoje.
49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir
naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
1. Radijo
dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos patvirtintą Strateginį planą. Radijo dažniai
(kanalai), Strateginiame plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui ir (ar)
televizijai, skiriami transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, bei siuntėjams.
Kiti radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti radijui ir (ar)
televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame Įstatyme nustatytos bendrosios radijo
dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių
(kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Informaciją apie sukoordinuotus
radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar) retransliuotojams,
turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su
elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos
išduodant transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo
tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo
tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos
radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis
veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi
šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda
licencijas transliuoti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar) televizijos
programas.
3. Į Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją kartu su
radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos
sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo dažnių
(kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Lietuvos
radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo
licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai
įrašomas konkretus siuntėjas. Jei pakeičiamas radijo dažnis (kanalas) kitu ar
pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (t. y.
pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir
televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (ar) retransliavimo
licencijos sąlygas.
4. Radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar)
retransliuotojams,
turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas,
suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems
transliuotojams ir (ar) retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo 51–56
straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių
(kanalų) skyrimo taisykles.
5. Transliuotojas ir (ar)
retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša
Ryšių reguliavimo tarnybai.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti
skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo)
naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),
jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems
radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio
Įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatų.
8.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją
prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai
paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio
(kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą,
jeigu:
1)
to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2)
keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo
dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos
teisės aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas
ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio
(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija;
3)
radijo dažnis (kanalas) pagal Strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas
neveiksmingai ar neefektyviai;
4) keičiamas Strateginis planas.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba, šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę
naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo
tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą panaikinti
teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje
nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši
sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo ir
televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali
panaikinti licencijos galiojimą.
10. Ryšių
reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),
vadovaudamasi Strateginiu planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir technologiją
bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje taikomus techninius
standartus, nustato minimalų radijo ir (ar) televizijos programų kiekį, kurį
privalo perduoti siuntėjas. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos programų kiekį siųsdami
transliuotojų ir (ar) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo
paslaugomis, programas šiose licencijose bei susitarimuose su transliuotojais
ir (ar) retransliuotojais nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) patys
transliuodami ir (ar) retransliuodami radijo ir (ar) televizijos programas,
Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo
ir (ar) retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių
(kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti
radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus)
papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms (įskaitant ir didesniam radijo ir
(ar) televizijos programų kiekiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos išduotas licencijas siųsti, transliuoti ar retransliuoti)
teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar) televizijos programų
kiekį.
11. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama
šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų kiekį.
Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas
leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ar 10 dalyse nurodytas
teises.
50 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių ištekliai
naudojami ir skiriami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų
elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
2. Elektroninių ryšių ištekliai
gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius
galima naudoti be atskiro leidimo;
2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos
leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo
ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių
(kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius
(kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai,
susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės
pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių
eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu
ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų
nekomercinėmis funkcijomis.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo
51-56 straipsnių nuostatų. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo
taisykles.
5. Teisės naudoti elektroninių
ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali
būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių
nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
6. Kai radijo dažnių (kanalų)
naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra
susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai),
yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus ir Europos
Bendrijos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus)
pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo
procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios
papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar
uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros
įgyvendinimą.
7. Asmenys, kurie prašo skirti
elektroninių ryšių išteklius, ir (ar) asmenys, kuriems jie yra skiriami, bei
asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių
reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas
paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje,
įskaitant užmokesčius už paraiškų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir išteklių
naudojimo priežiūrą.
51 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas
1. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos
nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be
atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius,
privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti
elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo
taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Ūkio subjektas, kuris paraišką
skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie
veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią
paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti
kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos
pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie
veiklos pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius
bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio
subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti
dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių
išteklius.
3. Asmuo, pageidaujantis naudoti
radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie
galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir
pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam
informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo dažnius
(kanalus).
4. Asmuo gali pradėti naudoti
elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime
nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas
asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
5. Leidimų naudoti elektroninių
ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad
būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti
konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar)
yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama
proporcingumo principu.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1)
tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams
ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2)
visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams,
suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1
dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir
sąlygomis;
3)
skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių
ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
4)
nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius;
5)
periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri
ribojimus.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti
elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas,
paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti
elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka
ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai
skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai
yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius.
Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius,
siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą
bei technologijų vystymąsi.
10. Sprendimas
skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui
ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna
išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir
dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42
dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Pastarasis terminas taikomas
nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
11. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė
turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje
nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių
reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar
aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas
pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos,
atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet
kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant
tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
12. Už
suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias
įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės
biudžetą. Jei konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos
dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti
konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo
terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas,
kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir
ši jį vykdo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti
pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
52 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimo būdas
Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;
2) konkurso
tvarka;
3) aukciono
būdu.
53 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių
išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių
pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo
tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius
skaičiaus;
2) per Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos
skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro
naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos
naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.
2. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų
prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti
skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo
konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi
prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą,
skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių
skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti
paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.
54
straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
Konkursas
dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių
skyrimo taisyklių bei Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso
sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos
turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką,
kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių
naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal
kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti
specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti
elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis,
paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos
konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo dažnis (kanalas),
pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali užtikrinti
didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį laiką
suteikiamu naudotis radijo dažniu (kanalu).
55 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
1. Aukciono
taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aukciono
taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai,
apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių
ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
56 straipsnis. Atsisakymas
skirti elektroninių ryšių išteklius
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų
elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai
pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau
naudojamus elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo
veikla neatitinka šio Įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų,
elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus
elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;
3) pareiškėjas
nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
4) paraiška
neatitinka teisės aktų reikalavimų;
5) pareiškėjo
pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;
6) pareiškėjas
nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo;
7) pareiškėjas
per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų.
2. Prieš
priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis
turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir
terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti
elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono
procedūra.
57
straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
Asmuo neturi
teisės kitam asmeniui perleisti teisės naudoti jam skirtus elektroninių ryšių
išteklius, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais. Tokiais
atvejais teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidžiama Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
58 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimas
1. Elektroninių ryšių išteklių
naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių
išteklius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių
tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pateisinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir
proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir
leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos teisės aktų,
reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas,
nustatytos sąlygos.
2. Radijo dažnių (kanalų) naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos
gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos,
tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami,
nurodymu;
2) veiksmingu ir efektyviu radijo
dažnių (kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos
sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių ir apriboti
viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių
veikla sąlygų;
4) maksimaliu teisės naudoti radijo
dažnius (kanalus) terminu;
5) teisės naudoti radijo dažnius
(kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo
sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus
naudoti radijo dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių
(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
7) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
8) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu.
3. Telefono ryšio numerių naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos
gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai
telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų
teikimo reikalavimus;
2) veiksmingu ir efektyviu telefono
ryšio numerių naudojimu;
3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;
4) įpareigojimais teikti
informaciją apie abonentus;
5) maksimaliu teisės naudoti
telefono ryšio numerius terminu;
6) teisės naudoti telefono ryšio
numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo
sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus
naudoti telefono ryšio numerius;
7) užmokesčiais už telefono ryšio
numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
8) bet kuriais asmens įsipareigojimais,
prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
9) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių
naudojimu.
4. Asmenys
privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių
ryšių išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus nustato
elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklės ir leidimai naudoti
elektroninių ryšių išteklius.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš šešis mėnesius įspėjusi elektroninių
ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais
tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių
ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius,
jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės
aktai arba keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę panaikinti leidimą nesilaikydama šioje dalyje nurodytų
sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su
tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis
mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 59 straipsnio nuostatomis.
6. Ūkio
subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę
naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.
59
straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
Su elektroninių
ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti
keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą
pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant
paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą,
kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos,
pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių
(kanalų) naudojimo sąlygas pagal Strateginiame plane nustatytus kriterijus
keičiasi radijo ir (ar) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti)
Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo
(retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos
radijo ir televizijos komisija.
60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų veikla
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių
naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
DEVINTASIS skirsnis
ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
61 straipsnis. Taikymo sritis
1. Šiame Įstatymo skirsnyje abonentams nustatytas teises turi abonentai
fiziniai asmenys, išskyrus šio Įstatymo 67 ir 68 straipsniuose nustatytas
teises.
2. Šio Įstatymo skirsnio nuostatos taikomos informacijai, kuria
apsikeičiama ar kuri perduodama tarp baigtinio šalių skaičiaus, naudojant
viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šios nuostatos netaikomos informacijai,
perduodamai kaip viešojo transliavimo paslaugos dalis, naudojant elektroninių
ryšių tinklus, išskyrus, kiek tokia informacija gali būti susijusi su
informaciją gaunančiu nustatomu abonentu arba faktiniu elektroninių ryšių
paslaugų naudotoju.
3. Šio Įstatymo 69 ir 70 straipsnių nuostatos taikomos abonentinėms
linijoms, prijungtoms prie skaitmeninių telefono stočių, ir, kiek tai
techniškai įmanoma ir jei nereikia siekiamam tikslui neproporcingų investicijų,
abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių telefono stočių.
4. Asmens duomenų tvarkymo priežiūra elektroninių ryšių srityje
atliekama vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą
reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Šiame skirsnyje
taikomos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme, suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.
62 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir
tinklų saugumas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti
tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui
užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų ryšių tinklų teikėjais imtis tokių
pat priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi
užtikrinti iškilusią grėsmę atitinkantį saugumo lygį.
2. Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo ar jo dalies saugumo
pažeidimo grėsmei, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo
informuoti abonentus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjo
taikomos priemonės nepanaikina grėsmės kilmės priežasčių, taip pat informuoti
abonentus apie visas įmanomas gelbėjimo priemones ir nurodyti tikėtinas jų
kainas.
63 straipsnis. Ryšio slaptumas
1. Asmenims, kurie nėra faktiniai elektroninių ryšių paslaugų
naudotojai, be suinteresuotų faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų
sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas
sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis. Ne faktiniams
elektroninių ryšių paslaugų naudotojams draudžiama be atitinkamų faktinių
elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar
kitu būdu perimti informaciją ar susijusius srauto duomenis ar su tokia
informacija bei susijusiais srauto duomenimis slapta susipažinti, išskyrus atvejus,
kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 77 straipsnį. Šios nuostatos
nedraudžia techninio informacijos saugojimo, būtino informacijai perduoti,
nepažeidžiant konfidencialumo principo.
2. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar)
paslaugas, privalo imtis organizacinių ir techninių priemonių įgyvendindami šio
straipsnio 1 dalį. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip
ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio slaptumo užtikrinimo.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės
nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos teisėtam informacijos
ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos
metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo
komunikacijos įrodymus.
4. Draudžiama naudoti elektroninių ryšių tinklus tokiu būdu, kad būtų
išsaugota informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų
naudotojo galiniame įrenginyje ar gautas priėjimas prie tokios informacijos,
išskyrus atvejus, kai atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių
paslaugų naudotojui yra pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį
elektroninių ryšių tinklų naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įskaitant informaciją apie informacijos
tvarkymo tikslus, ir jam pasiūlyta nesutikti su tokiu asmens duomenų valdytojo
vykdomu tvarkymu. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar priėjimo
prie informacijos, kurio vienintelis tikslas yra vykdyti informacijos perdavimą
elektroninių ryšių tinklu ar jį palengvinti, taip pat būtinais atvejais, kad
būtų pateikta abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
užsakyta informacinės visuomenės paslauga.
5. Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip
radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo tapatybę, apie tai pranešama Ryšių
reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena
taip pat nelaikoma radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos
darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų
radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
64 straipsnis. Srauto duomenų tvarkymas
1. Viešųjų ryšio tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjo tvarkomi ir saugomi su abonentu ir (ar) faktiniu elektroninių ryšių
paslaugų naudotoju susiję srauto duomenys turi būti sunaikinti arba pakeisti
taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti
abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybę, kai šie duomenys
nebėra reikalingi informacijai perduoti, išskyrus šiame ir šio Įstatymo 77
straipsnyje nustatytas išimtis.
2. Gali būti tvarkomi tik tokie srauto duomenys, kurie būtini abonento
naudojamų paslaugų apskaitai ir atsiskaitymui už elektroninių ryšių tinklų
sujungimą atlikti. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius
nuo sąskaitos išrašymo dienos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai
užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
3. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas elektroninių ryšių
paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslais gali
tvarkyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis tokia apimtimi ir tiek
laiko, kiek būtina tokioms paslaugoms teikti ar rinkodarai, jei abonentas ar faktinis
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas, su kuriuo duomenys yra susiję, sutinka.
Tokį sutikimą pareiškęs abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų
naudotojas bet kada gali jį pakeisti ar atšaukti.
4. Paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytus
srauto duomenis ir (ar) prieš gaudamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytą
sutikimą, turi pranešti abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų
naudotojui apie tai, kokie srauto duomenys yra tvarkomi ir kokia tvarkymo
trukmė.
5. Tvarkyti srauto duomenis turi teisę tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų
ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys, tvarkantys
apskaitą, valdantys srautą, teikiantys informaciją abonentams ar faktiniams
elektroninių ryšių paslaugų naudotojams, kovojantys su pažeidimais bei
apgavystėmis, vykdantys elektroninių ryšių paslaugų teikėjo elektroninių ryšių
paslaugų rinkodarą ar teikiantys pridėtinės vertės paslaugas. Tvarkomų duomenų
turi būti tiek, kiek jų reikia nurodytai veiklai.
6. Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų
sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie srauto duomenis ginčams
spręsti.
7. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos
inspekcijai apie visų jų fiksuojamų ir saugomų su viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų abonentu ir faktiniu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju susijusių
srauto duomenų pobūdį.
65 straipsnis. Srauto duomenų nesudarantys vietos
nustatymo duomenys
1. Kai srauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys, susiję su
viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentais ar
faktiniais elektroninių ryšių paslaugų naudotojais, techniškai gali būti
tvarkomi, juos galima tvarkyti tik tuo atveju, kai jie yra pakeisti taip, kad
pagal juos nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar
faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo tapatybės, arba kai abonentas ar
faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas sutinka su tokiu tvarkymu,
tokia apimtimi ir tiek laiko, kiek būtina teikti pridėtinės vertės paslaugai.
Paslaugų teikėjas, prieš gaudamas abonentų ar faktinių elektroninių ryšių
paslaugų naudotojų sutikimą, privalo juos informuoti apie planuojamus tvarkyti
duomenis, tvarkymo tikslus ir terminus ir ar šie duomenys bus perduoti
trečiajai šaliai pridėtinės vertės paslaugos gavimo tikslu. Abonentai ir (ar)
faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai turi teisę bet kada panaikinti
savo sutikimą tvarkyti srauto duomenų nesudarančius vietos nustatymo duomenis.
2. Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai,
sutikę, kad srauto duomenų nesudarantys vietos nustatymo duomenys būtų
tvarkomi, turi teisę paprastomis priemonėmis ir nemokamai laikinai sustabdyti
tokių duomenų tvarkymą kiekvienam prisijungimui prie tinklo ir (arba)
kiekvienam informacijos perdavimui. Abonentai ir (ar) faktiniai elektroninių
ryšių paslaugų naudotojai bet kada gali pakeisti ar atšaukti duotą sutikimą.
3. Tvarkyti srauto duomenų nesudarančius vietos nustatymo duomenis turi
teisę tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjų arba trečiųjų pridėtinės vertės paslaugas teikiančių šalių
įgalioti asmenys. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų reikia pridėtinės
vertės paslaugoms teikti.
4dalies redakcija iki 2007 m. rugsėjo 1 d.:
4. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be
abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo
institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip antai: teisėsaugos,
greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos, institucijoms,
aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms pagalbos institucijoms, kad
šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies
įgyvendinimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio
8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
4dalies redakcija nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.:
4. Viešųjų ryšių
tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai
teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar
faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo Bendrajam pagalbos
centrui. Įrangos
(ir susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo ūkinei veiklai
užtikrinti, bet reikalingos vietos nustatymo duomenims (įskaitant ir
srauto duomenis) teikti, įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir
veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių tinklų teikėjams ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kompensuojamos valstybės lėšomis
Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos detalios šios dalies įgyvendinimo sąlygos
ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta
tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723
(2007-04-26)
66 straipsnis. Detali sąskaita
1. Detali sąskaita už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas pateikiama
tik esant abonento sutikimui ar prašymui.
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo kompetenciją
nustato detalių sąskaitų reikalavimus, kiek tai susiję su šio skirsnio
reguliavimo dalyku.
67 straipsnis. Abonentų sąrašai
1. Prieš įtraukiant abonentų asmens duomenis į spausdintus ar
elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus,
prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai
informuojami apie tai, kokiais tikslais rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos
numatoma įtraukti jų asmens duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie
tolesnes šių duomenų panaudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų
sąrašų paieškos funkcijomis.
2. Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo asmens duomenys bus įtraukti į
viešai prieinamus abonentų sąrašus ir, jei sutinka, kad jie būtų įtraukti,
kokie asmens duomenys bus įtraukti, kiek šie duomenys bus tinkami,
atsižvelgiant į tokio abonentų sąrašo teikėjo nustatytą abonentų sąrašo tikslą,
taip pat turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti. Asmens
duomenų neįtraukimas į viešus abonentų sąrašus, asmens duomenų tikrinimas,
taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
3. Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama daugiau negu tik suteikti
galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad
asmens duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas
atitinkamo abonento sutikimas.
68 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto
pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik esant
išankstiniam abonento sutikimui.
2. Asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo
klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos
kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei
klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė
nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau
nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių
neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
3. Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto
pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba
nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti
tokios informacijos siuntimą.
69 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų
skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.
70 straipsnis. Ryšio linijos,
iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti
galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio
skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis
abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir
jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio
1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama,
abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis
priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui
nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią
skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti
visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4
dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai
netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo. Tai gali būti
leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius
skambučius.
7. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai netaiko ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo dėl
konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip
antai: teisėsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės saugos,
institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, ir kitoms institucijoms,
kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Detalios šios dalies
įgyvendinimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos šio Įstatymo 34 straipsnio
8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
INFORMACIJOS
GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
71 straipsnis. Informacijos gavimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant
ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir
savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo
dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių
naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Bendrijų Komisijai bei
kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms
reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią
informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo.
Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų),
telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat
asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingus terminus ir prašomos
informacijos detalumo lygį.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą.
Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie
atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio
subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie
konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas
iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš
Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių
gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių
reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar
elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti
universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga
ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos,
susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):
1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su universaliųjų paslaugų
teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat
įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių
išteklius, taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio
subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias
paslaugas;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų
prašymų vertinimu;
4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų
naudai;
5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;
6) rinkos tyrimo tikslais.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje
nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą
informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla,
prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis
(atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba
nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų
bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją,
praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.
72
straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko
vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau
įpareigojimų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo
išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus
per:
1) 1 mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;
2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;
3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.
2. Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką
nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidimo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu),
Ryšių reguliavimo tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių
teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių
sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti
priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir
jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį
ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už
informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba
informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose,
nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje
nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų nurodymų
nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
4. Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų
arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį,
nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti
ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų
arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių
išteklius.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam
didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai
tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar
veiklos problemų kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams
ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2
ir 4 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant
laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba
tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių
ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo
tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui
galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai
išspręsti.
6. Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį,
nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių
ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir
(ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus
šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių
ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų
kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais
atvejais, tvarka ir sąlygomis.
7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip
ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo
devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės
pažeidimų protokolus.
73 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip
vykdomas šis Įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo
tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas
funkcijas, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos
vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas
ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio
subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse,
peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir
išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su
tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus
į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio
subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų
pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal
tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio
subjekto sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini
ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą
dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų
apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti
technines priemones;
9) patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti
aparatūrą ir (ar) įrenginius;
10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo
funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems
suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.).
Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti
atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio
subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai
privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais
pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos
sankcijos.
5. Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas
pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus
veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo
turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą
teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo.
6. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė),
įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų
išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima
motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi
būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo
prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas
pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo
sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių
reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir
neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo
atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos
informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais
atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas
išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka
per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako
išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija
nedelsiant sunaikinama.
7. Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
74 straipsnis. Ekonominės sankcijos
1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo
sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų,
nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam
teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir
telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio
suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti
baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su
elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba
neįmanoma, – iki 300 000 litų.
2. Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1
dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą
iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais
ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki
500 000 litų.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės
pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius
pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.
4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat
laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos
įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
reikalavimų, įskaitant nustatytas
laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks
pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo
(tęsimo) dieną.
5. Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis
ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų,
kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas,
paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
6. Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie
grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.
75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų
dydžio nustatymas
1. Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima
taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
2. Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72
straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo
aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno
tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie
posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio
subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus,
patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių
aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus
iki šio posėdžio.
3. Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo
paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti
suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas
reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti
(liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam
ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo
surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo
tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba
užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia
nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
4. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio
teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje
dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui,
pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti
klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.
5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės
sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.
6. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė
sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę
susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą,
kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba
kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi
teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po
posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima
galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio
7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti
nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą.
Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas
papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš
naujo.
9. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą
padaro keli ūkio subjektai.
10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai,
padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams,
padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar
pašalino padarytą žalą.
11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai
kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami
Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba
pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio
Įstatymo nustatytos sankcijos.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės
sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir
kitas, čia nenurodytas, aplinkybes.
76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas
1. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą
ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba)
neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6
mėnesių.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos
skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas
Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo
jo priėmimo dienos.
4. Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio
subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
6. Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų
grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai
solidariai, atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir
stebėjimas
1.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi
teisę fiksuoti ir saugoti elektroninių ryšių įvykius ir jų dalyvius tik tiek,
kiek yra būtina šių ūkio subjektų ūkinei veiklai užtikrinti. Ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo įstatymų
nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti
reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms
institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms,
prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys
elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia
operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės
nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu
ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos
ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro
galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio
tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis,
Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų
saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma
valstybės lėšomis. Jeigu ikiteisminiame tyrime reikia patvirtinti ūkio
subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas informacijos
tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio
subjektą ir gauna atsakymą raštu.
2. Ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, elektroninių ryšių
metu naudojamą techninę informaciją saugo tiek, kiek reikia jų ūkinei veiklai
užtikrinti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus šio Įstatymo 64 straipsnyje
nustatytus atvejus, taip pat, jeigu ši informacija reikalinga operatyvinės
veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar
teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės
įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi tokią
informaciją saugoti ilgiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios
informacijos saugojimą apmokama valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
3.
Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių
ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę
operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio
tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti
elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga
įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
4.
Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja
ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o
baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines
galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos turinį.
5.
Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie
savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose
numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio
straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui,
privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –
ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
6.
Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti
pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos
kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos
subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi
Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų
įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo
įgaliotas prokuroras.
78
straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių
atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių
atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir
užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.
2.
Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių
atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės
gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti
ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus
nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus
elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti
visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
3. Elektroninių
ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad
užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo
atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai,
žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais
atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad
palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus prioritetus.
4. Elektroninių
ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę
ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis
institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės
saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės
sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms.
Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai
ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti
pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų
jų atžvilgiu.
5. Lietuvos
Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių
vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro
karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių,
Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių
institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba
telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių
tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų
telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos
informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų
įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
7. Draudžiama
siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar
identifikacijos signalus.
8. Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos
paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.
79
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią dalį, 80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su 80
straipsniu.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr.
75-3215, Nr. 123-5514; 2003,
Nr. 38-1718),
tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos
pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems
nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų
nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir
jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo
tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia
panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi
motyvuotą sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems
ūkio subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio
subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo
informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“.
3. Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos
panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai
informuoti abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio
Įstatymo jiems suteikiamas teises.
4. Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo,
galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui
nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje
turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų
įstatymo nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios
šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti
iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie
buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais
pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą
skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam
kadencijos laikui.
7. Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28
straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus,
spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
8. Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių
skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga
laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo
priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo
išdavimas.
9. Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius
norminius teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje
nurodytos datos.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS
ARTŪRAS
PAULAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
2004 m. balandžio 15 d.
įstatymo
Nr. IX-2135
priedas
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1988 m. gegužės 16 d. Komisijos direktyva 88/301/EEB dėl konkurencijos galinės telekomunikacinės
įrangos rinkose.
2. 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su
elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo.
3. 1997 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų
paslaugų rezultatų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu, kiek tai susiję su jos
kompetencija.
4. 1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms, atsakingoms
už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.
5. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga
grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.
6. 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir
telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo.
7. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro
politikos reguliavimo pagrindų Europos Bendrijoje (Sprendimas dėl radijo
spektro).
8. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva).
9. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų-leidimo (Leidimų direktyva).
10. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento bei Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų
ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva).
11. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir
paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis
(Universaliųjų paslaugų direktyva).
12. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo
ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir
elektroninių ryšių).
13. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų rinkoje.
14. 2003 m. liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių
ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių
paslaugas tvarkymo.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.
RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
***
@@ -6796,3707 +7782,7 @@
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-05-03)
Aušrinė Trapinskienė (2008-08-06)
autrap@lrs.lt
3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris
yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų
teikėju šalis.
2. Aparatūra ir
(arba) įrenginiai
– elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai ir įranga, turintys elektrinių
ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.
3. Apsaugotosios paslaugos
– už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų
transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir
palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės
paslaugos ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip
savarankiška paslauga.
4. Asmens
duomenų saugumo pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio atsitiktinai
arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be asmens sutikimo
atskleidžiami asmens duomenys arba sudaroma galimybė naudotis tais duomenimis,
kai jie buvo perduodami, saugomi arba kitaip tvarkomi teikiant viešąsias
elektroninių ryšių paslaugas.
5. Asmuo
– fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas
juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.
6. Atsieta
prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta
prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės
linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės teisių į vietinę
liniją.
7. Dalinė vietinė linija
– vietinės linijos dalis, jungianti tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku
arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.
8. Elektromagnetiniai trikdžiai
– elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir
(arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti
elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje
radijo bangų sklidimo aplinkoje.
9. Elektromagnetinis suderinamumas
– aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje
aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam
nors šioje aplinkoje pakenkti.
10. Elektroniniai
ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis
elektromagnetinėmis priemonėmis.
11. Elektroninio
pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso,
garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle
arba paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį paslaugų gavėjas pasiima.
12. Elektroninių
ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro
aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai,
kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai,
statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios
spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti.
13. Elektroninių ryšių ištekliai
– radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių
tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai,
įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi
elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo
ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių
paslaugoms teikti.
14. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Lietuvos
Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba)
nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, išduodant leidimą.
15. Elektroninių ryšių paslauga
– paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro
signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų
paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui)
naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais
ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio
teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės
visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas
elektroninių ryšių tinklais.
16. Elektroninių ryšių tinklas
– perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos
priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti
signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis
priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų
komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros
perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus,
naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti),
ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus
neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.
17. Elektroninių ryšių tinklo
teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir
(arba) galimybės juo naudotis suteikimas.
18. Elektroninių ryšių tinklų
identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir tinklo
galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius
įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima perduoti
informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius
įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.
19. Elektroninių ryšių veikla
– elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikimas.
20. Europos
Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta atitinkama rinka,
apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje
valstybėje narėje.
21. Faktinis elektroninių
ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar
verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo
nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.
22. Galinis įrenginys
– leidžiantis priimti ir (arba) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama
dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti
prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.
23. Galutinis paslaugų
gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.
24. Informacinės
visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis
priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos
paslaugos.
25. Iš dalies
atsieta prieiga prie vietinės linijos –
vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio Įstatymo nustatyta tvarka
ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės
linijos, suteikiant teisę naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne
balso juostos dažnių spektrą.
26. Išimtinės
teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam
užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių
ir (arba) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.
27. Ypatingos
aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos,
tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.
28. Kabelinės
televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios
pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar
paskirstymas.
29. Nacionalinė
radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių
paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos
ir kitiems poreikiams.
30. Naudotojo atpažinimo kodas –
elektroninių ryšių paslaugų naudotojui suteiktas unikalus kodas.
31. Nesėkmingas
skambutis – ryšys, kai skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį
nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.
32. Operatorius
– ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar
susijusias priemones.
33. Paslaugų
gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos
ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.
34. Patobulinta
skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų
prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos
įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugas.
35. Plačiaekranės
skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos
paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir
suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės
televizijos paslaugos nurodomos kaip formatas 16:9.
36. Pranešimas
– informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešosiomis elektroninių
ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
naudotojų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių
ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią
sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui
arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojui.
37. Pridėtinės
vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir
privatumo apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo
duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina
informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.
38. Prieiga
– laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių
ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas
kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus,
kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir
transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:
1) prieigą prie
tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar
judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie
priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine
linija);
2) prieigą prie
fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;
3) prieigą prie
programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;
4) prieigą prie informacinių sistemų ar
duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, taip pat
teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti ir sąskaitoms parengti;
5) prieigą prie
numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentinių sistemų;
6) prieigą prie fiksuotojo
ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;
7) prieigą prie
skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;
8) prieigą prie
virtualiojo tinklo paslaugų.
39. Radijo
bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.
40. Radijo
mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir
su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.
41. Radijo
ryšio įrenginys – įrenginys arba atitinkama jo dalis, leidžiantys
palaikyti radijo ryšį siunčiant ir (arba) priimant radijo bangas naudojant
radijo ryšiui skirtą radijo spektro dalį.
42. Radijo
ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių
priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai
informacijai perduoti ir priimti.
43. Radijo
ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos
oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.
44. Radijo
ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų
ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje
radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų veiklai vykdyti.
45. Radijo
ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (arba) priėmimas radijo
bangomis.
46. Radijo
stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.
47. Radijo
trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų diapazone.
48. Radijo
trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos
veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.
49. Registruotas
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo,
kuris, nebūdamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentas,
identifikuojamas pagal elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodą ir
registravimosi metu pateiktą informaciją.
50. Ryšių kabelių kanalų sistema –
elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų,
vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių
kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams
įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių
įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.
51. Sąlyginė
prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis
apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo
leidimą.
52. Sąsaja
– tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp
radijo ryšio įrenginių ir jų technines specifikacijas.
53. Saugumo incidentas – įvykis,
veiksmas ar neveikimas, kuris sukelia ar gali sukelti neteisėtą prisijungimą ar
sudaryti sąlygas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos ar
elektroninių ryšių tinklo, sutrikdyti ar pakeisti, įskaitant valdymo perėmimą,
informacinės sistemos ar elektroninių ryšių tinklo veikimą, sunaikinti,
sugadinti, ištrinti ar pakeisti elektroninius duomenis, panaikinti ar apriboti
galimybę naudotis elektroniniais duomenimis, taip pat sudaryti sąlygas
pasisavinti ar kitaip panaudoti neviešus elektroninius duomenis tokios teisės
neturintiems asmenims.
54. Siuntėjas
– ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių
ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus
visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius
(kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti).
55. Skambutis
– viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis
dvipusio ryšio galimybę.
56. Specialiosios
teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai
atitinkamoje geografinėje teritorijoje:
1) paskiriami du
ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla,
arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu
būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
2) ūkio
subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir
nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės
privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes
teikti tas pačias paslaugas arba verstis tokia pačia elektroninių ryšių ir
(arba) kita veikla toje pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis
sąlygomis.
57. Srauto
duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių
ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.
58. Standartinis
pasiūlymas – šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto
operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą,
įskaitant tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.
59. Susijusios
paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių
paslauga susijusios paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių
paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (ar) palengvina tokį
teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios
apima inter alia telefono ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu
ekvivalentines sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų
vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.
60. Susijusios
priemonės – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra,
kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga
susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti
elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (ar)
palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.
61. Taikomųjų
programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia
transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos
sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms
patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje.
62. Taksofonas
– viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar
(ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.
63. Telekomunikacijų
galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo
atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis
būti prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (tai yra tinklų, visiškai
ar iš dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).
64. Telekomunikacijų
paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų
perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (arba) radijo
programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui),
paslaugas.
65. Tinklo
galinis taškas – fizinis taškas, kuriame suteikiama galimybė
prijungti abonento įrangą prie viešojo ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose
atliekamas maršruto parinkimas arba komutavimas, tinklo galinis taškas
identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento
telefono ryšio numeriu arba pavadinimu.
66. Tinklų
sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to
paties ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių
ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito
ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie
atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų
sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
67. Ūkio subjektas
– asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė,
kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių
veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti
įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.
68. Universaliosios
paslaugos – minimalus skaičius nustatytos kokybės paslaugų, kurios,
nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems
tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
69. Vartotojas
– fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis
elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija
tikslams, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams
tenkinti.
70. Veiksminga
konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai nėra didelę įtaką
toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.
71. Vertikaliai
integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris
verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo
grandinei.
72. Viešasis
fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio
galiniai taškai yra fiksuoti.
73. Viešasis
judriojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio
galiniai taškai nėra fiksuoti.
74. Viešasis
ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar
daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti,
įskaitant elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš
vieno tinklo galinio taško į kitą.
75. Viešosios
elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos
elektroninių ryšių paslaugos.
76. Viešosios
fiksuotojo telefono ryšio paslaugos – viešosios
telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.
77. Viešosios
judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios
telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju judriojo ryšio tinklu.
78. Viešosios
telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos
paslaugos, skirtos tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti nacionalinius
arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius naudojant atitinkamą telefono
ryšio numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos
plane.
79. Vietinė
linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo
ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentine priemone.
80. Vietinės
linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių
paslaugas ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie
vietinės linijos.
81. Vietos
nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant
elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio
elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių geografinę buvimo
vietą.
82.
Vietovės žyma (Cell ID) – vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar
baigiamas viešajame judriojo ryšio tinkle, atpažinimo kodas.
83. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio
Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos
ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus šios linijos
dažnius.
84. Žalingieji trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo
navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai
bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo
ryšį.
85. Šio Įstatymo
devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme,
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
Nr. X-1835,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ANTRASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ
RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos
formavimo ir reguliavimo institucijos
1. Elektroninių
ryšių veiklos politiką Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė ir jos
įgaliota institucija.
2. Elektroninių
ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir
kitos valstybės institucijos pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją.
3. Elektroninių
ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti,
valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo
darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei
aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos
sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja
atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Elektroninių
ryšių tinklais ir (ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos
informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į
rinką, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė
savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota
institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
5
straipsnis. Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija elektroninių
ryšių srityje
1. Vyriausybė,
formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:
1) nustato
universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, tvirtina universaliųjų paslaugų
teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;
2) tvirtina
elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus.
2. Vyriausybės
įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama elektroninių ryšių veiklos
politiką:
1) koordinuoja
valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina
šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja,
kaip jie įgyvendinami;
2)
bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos
formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose,
komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais
(telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais,
elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;
3) renka
informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir
įgyvendinti;
4) nenugalimos
jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat
siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant
valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta
tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba)
paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams
privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
5) paskelbia
(notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas,
atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės
nustatyta tvarka;
6) imasi
priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų
socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
6
straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo
nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi
priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi
prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės
įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo
nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių
reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo
institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius
santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke,
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos
biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus
darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo
tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius
kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi
surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo
tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo
tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp
sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių
už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos
rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos
informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės
normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,
tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,
apsaugą.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją,
susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.
7. Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl
Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės
akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia
kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
18 straipsnis.
Skaidrumo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų
sujungimą, taip pat:
1) apskaitos informaciją;
2) technines specifikacijas;
3) tinklo charakteristikas;
4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis
paslaugomis ir (arba) taikomosiomis programomis teisėtus ribojimus;
5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant
tinklų sujungimą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš
ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas
priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos
poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant
kainas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje turintis operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų
įgyvendinti šiame Įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems operatoriams.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal
šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo
būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
4. Šio
straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų
sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių
infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų
teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine
paslaptimi.
5. Operatorius,
įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant
visiškai ar iš dalies atsietą prieigą, fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo
turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam
pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
19
straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio
subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas
paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios
kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo
padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams,
paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą,
kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai
integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo
nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys
didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą
savo veiklai.
20
straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis,
susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos
atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
21 straipsnis.
Įpareigojimas suteikti prieigą
1. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie
konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp
jų:
1) suteikti
prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (arba) priemonių kitiems ūkio
subjektams, įskaitant prieigą prie pasyviųjų tinklo elementų, ir (arba) atsietą
prieigą prie vietinės linijos, kad būtų sudarytos sąlygos išankstiniam ir (arba)
individualiam viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimui,
ir (arba) pateikti pasiūlymą dėl didmeninės vietinės linijos suteikimo
viešosioms telefono ryšio paslaugoms teikti;
2) sąžiningai
derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;
3) nenutraukti
prieigos prie jau suteiktų priemonių;
4) teikti
nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;
5) suteikti
atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios
yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualiojo tinklo paslaugoms teikti;
6) suteikti
prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro
naudojimo būdus;
7) suteikti
konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;
8) suteikti
prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų,
būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
9) sujungti
tinklus ar tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame
techniškai galimame tinklo taške;
10) suteikti
prieigą prie susijusių paslaugų, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo
būsenos nustatymo.
2. Priimdama sprendimą nustatyti šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Ryšių
reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus, tikslus ir šiuos
veiksnius:
1) technines ir
ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones
pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos, įskaitant tinklų
sujungimą, prigimtį ir tipą, taip pat galimybę naudotis prieiga prie kitų
priemonių;
2) galimybes
suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);
3) priemonių
savininko pradines investicijas, atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus
investicijas ir investavimo riziką;
4) būtinybę
užtikrinti ilgalaikę konkurenciją, taip pat elektroninių ryšių
infrastruktūros plėtrą ir vystymo ekonominį naudingumą;
5) intelektinės
nuosavybės teises;
6) paslaugų,
apimančių daugiau kaip vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.
3. Nustatydama
konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos
teikėjui ir (arba) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (arba)
technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
22
straipsnis. Prieiga
1. Ūkio
subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę
laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas
operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti
viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis
dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio
sąveika.
2. Ryšių
reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka
užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama
efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas ir naujovių
diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti
įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat
nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus
ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų,
įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant
užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus
operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių
programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis,
kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams
naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo
paslaugomis;
3) įpareigojimus ūkio subjektams,
kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina
siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai
suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti
objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami
sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio
Įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.
4. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti
prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais,
kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių
nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
5. Ūkio
subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu
ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri
šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali,
būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas
perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali
būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams,
dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti
konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles,
detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
6. Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio
Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio
Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti
ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų
sujungimą, suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą,
suteikimo ir teikimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
23
straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką
rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole,
įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos
sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų
grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis,
skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta,
kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų
palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas
žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investicijas,
įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų
vystymąsi, nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti
protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus
naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi
riziką.
2. Nustatytas
sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti
efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą
vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas,
siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.
3. Įrodinėjimo
našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra
pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti
sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos
taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų
teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius,
įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą
sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą
tam atlikti. Jeigu operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis
neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys
būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Kol operatorius, įpareigotas
kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į
netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas
sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į
geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo
valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama
atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, kuriam nustatytas
įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti
privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Operatoriui
per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo,
laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis
patikrinti audito. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti
kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų
kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką,
panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip
pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
5. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba,
siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja operatorių įgyvendinti sąnaudų
apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių
reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam
operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo
tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ar operatoriaus sąnaudų
apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą
ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą,
metodą ir (arba) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti
skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas
taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
231 straipsnis. Funkcinio
atskyrimo įpareigojimas
1. Išimtinėmis aplinkybėmis (tai yra,
kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad įpareigojimų, nustatytų pagal šio
Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsnius, nepakanka veiksmingai
konkurencijai užtikrinti ir esant svarbių bei nuolat pasikartojančių
konkurencijos atitinkamoje rinkoje problemų, susijusių su prieigos teikimu) Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, turi
teisę įpareigoti vertikaliai integruotą ūkio subjektą visą didmeninių
atitinkamų prieigų teikimo veiklą atskirti nuo likusios šio ūkio subjekto
vykdomos veiklos, perkeliant ją į atskirą juridinį asmenį.
2. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas
funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teikti prieigą visiems ūkio subjektams,
įskaitant vertikaliai integruoto ūkio subjekto, nurodyto šio straipsnio 1
dalyje, dukterines įmones, tokiais pačiais terminais ir sąlygomis, įskaitant
kainą ir paslaugų kokybę, ir naudojant tas pačias sistemas ir procesus.
3. Apie ketinimą
nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo
pranešti Europos Komisijai, nurodydama:
1) motyvus,
kuriais grindžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimo nustatymas;
2) motyvuotą
vertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį neatsiras veiksmingos ir ilgalaikės
elektroninių ryšių infrastruktūros konkurencijos arba ji bus nepakankamai
veiksminga;
3) laukiamą
poveikį Ryšių reguliavimo tarnybai, ūkio subjektui, kuriam nustatomas šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas, visų pirma šio ūkio subjekto
darbuotojams, ir visai elektroninių ryšių rinkai bei paskatoms investuoti
elektroninių ryšių rinkoje siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę
sanglaudą, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant laukiamą
poveikį konkurencijai ir tikėtinas pasekmes vartotojams;
4) priežasčių,
pagrindžiančių šio įpareigojimo veiksmingumo įgyvendinimo priemonių
konkurencijos atitinkamoje rinkoje prieigos teikimo problemoms pašalinti,
įvertinimą.
4. Sprendime,
kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo
tarnyba nurodo:
1) tikslų
funkcinio atskyrimo pobūdį ir lygmenį;
2) atskiriamą
turtą ir teiktiną prieigą;
3) valdymo
tvarką, užtikrinančią darbuotojų struktūrinį ir skatinimų nepriklausomumą;
4) įpareigojimo
laikymosi užtikrinimo taisykles;
5) veiklos
procesų skaidrumo užtikrinimo taisykles, visų pirma suinteresuotųjų asmenų
atžvilgiu;
6) įpareigojimo
laikymosi stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.
5. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar
panaikinti įpareigojimus priimamas tik atlikus didmeninių atitinkamų prieigų
teikimo rinkų tyrimą bei vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio
Įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio
subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teisę bet
kurioje atitinkamoje rinkoje nustatyti šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23
straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus pagrįstus, atitinkančius
nustatytos problemos prigimtį, proporcingus ir pateisinamus elektroninių ryšių
veiklos reguliavimo principais ir tikslais, šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir
23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
232 straipsnis. Vertikaliai
integruoto ūkio subjekto savanoriškas atsiskyrimas
1. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką
vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, ketindamas atskirti viso prieigos prie
tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą
nuo kitos šio ūkio subjekto vykdomos veiklos arba ketindamas perduoti su
prieiga prie tinklo susijusį turtą ar
didelę jo dalį nuosavybės teise atskiram ūkio subjektui, su kuriuo jis
nėra susijęs kontrolės ar priklausomybės santykiais, ir tokiu būdu teikti
analogiškas prieigos paslaugas visiems mažmeninėje rinkoje veikiantiems viešųjų
ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant
savo paties mažmeninės prekybos padalinius, privalo apie tai Ryšių reguliavimo
tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti Ryšių reguliavimo
tarnybą, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį. Ūkio subjektas taip
pat privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai apie visus savanoriško
atsiskyrimo ketinimų pasikeitimus ir galutinius savanoriško atsiskyrimo
rezultatus Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nustato, palieka galioti, pakeičia ar
panaikina įpareigojimus tik atlikusi atitinkamų prieigos prie tinklo teikimo
rinkų tyrimą ir vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems
atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio Įstatymo 16
straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir įvertinusi ūkio subjekto, turinčio
didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, numatomo savanoriško
atsiskyrimo poveikį įpareigojimams, nustatytiems šiam ūkio subjektui.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę, nustatyti
šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus
arba kitus pagrįstus, atitinkančius nustatytos problemos prigimtį, proporcingus
ir pateisinamus elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais,
šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus,
jeigu Europos Komisija tai leidžia.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
24
straipsnis.
Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių
ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti,
teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės
televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto
plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus
ekrano formatą.
421 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas
1. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo
teikiamų tinklų ir (arba) paslaugų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi
užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užkirsti kelią
saugumo incidentams arba sumažinti jų poveikį viešųjų ryšių tinklams ir viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų gavėjams.
2. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines
ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu
būdu užtikrinant šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
nepertraukiamą teikimą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir
organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų ryšių tinklų
ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą ir vientisumą, užkirsti kelią
saugumo incidentams plisti, mažinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų gavėjų dėl saugumo incidentų patiriamos žalos atsiradimo riziką, turi
teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų
ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant
teisę reikalauti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjų lėšomis atlikti nepriklausomą saugumo auditą ir pateikti šio audito
rezultatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti, pagrįsti
ir proporcingi tikslui pasiekti.
5. Įvykus viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimams, kurie turėjo didelę įtaką tinklų
veikimui arba paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti Ryšių
reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį
viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo
ar vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos
valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir
informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.
6. Ryšių
reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 5 dalį
pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia
apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos
apsaugos agentūrai.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai.
Elektromagnetinis suderinamumas
57 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius
perleidimas
Asmuo turi teisę
kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis
perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius
perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus
teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba)
televizijos programų transliavimas (retransliavimas).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas
1. Šis Įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.
2. Šis Įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų.
3. Šio Įstatymo reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.
4. Valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį Įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo apie tai pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir pateikti Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.
5. Šiuo Įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.
6. Šiuo Įstatymu siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių veiklą pagal šio Įstatymo 2 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai
1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.
2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms, atliekantiems analogiškas funkcijas.
4. Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.
5 straipsnis. Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetencija elektroninių ryšių srityje
1. Vyriausybė, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:
1) nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, tvirtina universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisykles;
2) tvirtina elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus.
2. Vyriausybės įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama elektroninių ryšių veiklos politiką:
1) koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;
3) renka informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti;
4) nenugalimos jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
5) paskelbia (notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas, atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) imasi priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba
1. Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją, susijusią su šio Įstatymo įgyvendinimu.
7. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
16 straipsnis. Rinkos tyrimas
1. Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.
2. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;
2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;
3) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:
1) suinteresuotų ūkio subjektų prašymu;
2) valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu;
3) savo iniciatyva.
5. Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.
8. Jeigu rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Europos Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne ilgiau kaip 3 papildomais metais.
10. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje nurodytus terminus, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos tyrimo, nustatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12–16 dalyse, trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą tyrimą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
12. Prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam viešo konsultavimosi terminui, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per vieną mėnesį. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.
13. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per šešis mėnesius privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.
14. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia, nepriima arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.
15. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar vieną mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą priima rekomendaciją, kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.
16. Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, trukmė.
17. Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir Europos Komisijai.
18. Ryšių reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali nedelsdama imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.
19. Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat informaciją apie priemones, nustatytas šio straipsnio 18 dalyje, ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai.
20. Atlikdama rinkos tyrimą, kurio metu sprendžia, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir nustato įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių ir (arba) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio ir 14–18 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
19 straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą savo veiklai.
20 straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis, susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
22 straipsnis. Prieiga
1. Ūkio subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas ir naujovių diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis;
3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio Įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
5. Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
6. Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
23 straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investicijas, įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi, nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi riziką.
2. Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.
3. Įrodinėjimo našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka operatoriui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Jeigu operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, kuriam nustatytas įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Operatoriui per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo, laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
5. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja operatorių įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
24 straipsnis. Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti, teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus ekrano formatą.
26 straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
1. Ūkio subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.
2. Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.
3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1260, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14859
4. Visi ūkio subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos. Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
29 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos pradžios datos.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Už patvirtinimo išdavimą imama valstybės rinkliava. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
33 straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas
1. Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo ryšių tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų ribą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
37 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.
3. Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems asmenims bendrai statyti tinklus. Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį, tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.
4. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai.
5. Ryšių linijos, kabeliai, ryšių kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais.
6. Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
7. Detalius reikalavimus bendro naudojimo statinio inžinerinėms sistemoms, vietiniams ir komunaliniams inžineriniams tinklams, skirtiems elektroninių ryšių tinklams įrengti, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
8. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo techninės veiklos pagrindinių sričių reglamentus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo techninės veiklos pagrindinės sritys:
1) ikiprojektiniai tyrinėjimai;
2) projektavimas ir projekto vykdymo priežiūra;
3) projekto ekspertizė;
4) įrengimo darbai ir jų užbaigimas;
5) įrengimo techninė priežiūra.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
40 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
1. Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.
2. Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
3. Informacija apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
45 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
1. Pramonės, medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.
3. Šio Įstatymo 78 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
46 straipsnis. Radijo stebėsena
1. Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
47 straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
1. Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar) įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS
54 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
Konkursas dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių skyrimo taisyklėse ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose viešojo konkurso sąlygose nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygose turi būti nustatyti konkurso dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
59 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti radijo dažnius (kanalus). Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant elektroninių ryšių paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius kitomis nei leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nustatytomis sąlygomis terminą, mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
72 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą arba imasi kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas, net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
4. Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo, kas sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones pagal šio straipsnio 2 ir 5 dalis priėmimo, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų kitiems elektroninių ryšių paslaugų teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai išspręsti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
8. Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šio Įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
9. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
78 straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.
2. Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
3. Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus prioritetus.
4. Elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų jų atžvilgiu.
5. Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
7. Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.
8. Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.
79 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią dalį, 80 straipsnį ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su 80 straipsniu.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830; 2002, Nr. 75-3215, Nr. 123-5514; 2003, Nr. 38-1718), tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi motyvuotą sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
3. Asmens duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo įsigaliojimo, gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos panaikinti. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai informuoti abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio Įstatymo jiems suteikiamas teises.
4. Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios šio Įstatymo 12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio Įstatymo įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais pagrindais neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą skiriami Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam kadencijos laikui.
7. Ginčai tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28 straipsnio nuostatas, ir ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus, spręstini pagal šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
8. Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.
9. Šio Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
381 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimas
1. Infrastruktūros valdytojai, kurie ketina vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros, skirtos gamybos, tiekimo, paskirstymo ir (ar) transporto paslaugoms teikti, įrengimo darbus, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, (toliau – įrengimo darbai) privalo ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant įrengimo darbus (toliau – bendras infrastruktūrų įrengimas).
2. Infrastruktūros valdytojai pagal šio straipsnio 1 dalį privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie:
1) elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšį, jos elementus ir įrengimo vietą;
2) numatomą įrengimo darbų pradžios datą ir šių darbų trukmę;
3) kontaktinius (asmens ar padalinio) duomenis.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka.
4. Infrastruktūros naudotojas, pageidaujantis įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje dienos, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios), privalo pateikti infrastruktūros valdytojui prašymą bendrai įrengti infrastruktūras.
5. Infrastruktūros valdytojai, ketinantys vykdyti įrengimo darbus, privalo proporcingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis leisti infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai:
1) dėl to atsirastų nepagrįstų papildomų sąnaudų, įskaitant sąnaudas dėl įrengimo darbų vėlavimo;
2) tai trukdytų atlikti įrengimo darbus;
3) prašymas bendrai įrengti infrastruktūras pateiktas praleidus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą (likus mažiau kaip vienam mėnesiui iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios).
6. Infrastruktūros valdytojas turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, pradėti įrengimo darbus), jeigu:
1) infrastruktūros valdytojas negavo prašymų bendrai įrengti infrastruktūras per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą;
2) pasibaigė šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas ir infrastruktūros valdytojas yra sudaręs sutartį (sutartis) dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su prašymą (prašymus) bendrai įrengti infrastruktūras padavusiu (padavusiais) infrastruktūros naudotoju (naudotojais);
3) infrastruktūros valdytojas atsisakė patenkinti prašymą bendrai įrengti infrastruktūras ir infrastruktūros naudotojas per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos nesikreipė į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs;
4) infrastruktūros valdytojas atsisakė patenkinti prašymą bendrai įrengti infrastruktūras ir yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs.
7. Infrastruktūros valdytojas sutartį dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su infrastruktūros naudotoju turi sudaryti arba raštu motyvuotai atsisakyti ją sudaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo bendrai įrengti infrastruktūras gavimo dienos. Sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymas nesuteikia infrastruktūros naudotojui nuosavybės teisių į infrastruktūros valdytojo įrengiamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai sutartyje dėl bendro infrastruktūrų įrengimo numatyta kitaip.
8. Derantis dėl sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo, infrastruktūros naudotojas, pateikęs prašymą infrastruktūros valdytojui, turi teisę gauti iš jo šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją apie vykdomus arba ketinamus vykdyti įrengimo darbus, kai yra išduoti reikalingi leidimai vykdyti šiuos darbus arba dėl šių leidimų kreiptasi į kompetentingas institucijas, arba numatoma per artimiausius šešis mėnesius dėl jų gavimo kreiptis į kompetentingas institucijas (jeigu tokių leidimų nereikia, numatoma per artimiausius šešis mėnesius pradėti įrengimo darbus). Infrastruktūros valdytojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji savo interneto svetainėje elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka paskelbtų šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją apie šioje dalyje nurodytus įrengimo darbus.
9. Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 8 dalyje nurodytą prašymą privalo išnagrinėti ir proporcingomis, nediskriminacinėmis, skaidriomis sąlygomis informaciją pateikti ar atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Infrastruktūros valdytojas neturi teisės atsisakyti patenkinti šio straipsnio 8 dalyje nurodyto prašymo, išskyrus atvejus, kai:
1) informacijos pateikimas sukeltų grėsmę elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros saugumui ir (ar) vientisumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatai;
2) infrastruktūros valdytojas prašomą pateikti informaciją jau yra paskelbęs;
3) prašoma informacija yra paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
10. Infrastruktūros valdytojas elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo pateikti informaciją infrastruktūros naudotojui, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, apie:
1) šio straipsnio 8 dalyje nurodytos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšį, jos elementus ir įrengimo vietą;
2) numatomą įrengimo darbų pradžios datą ir šių darbų trukmę;
3) kontaktinius (asmens ar padalinio) duomenis.
11. Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl bendro infrastruktūrų įrengimo, sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), šio straipsnio 10 dalyje nurodytos informacijos nepateikimo arba netinkamo pateikimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išspręsti ginčą.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro infrastruktūrų įrengimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.
13. Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 10 dalyje nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417
571 straipsnis. Specialiosios radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimo ir naudojimo sąlygos
1. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai yra taikomi:
1) viešojo konkurso tvarka, aukciono būdu ar tiesiogiai radijo dažnių (kanalų) prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus), numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti (toliau šiame straipsnyje – tam tikri radijo dažniai (kanalai);
2) naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus).
2. Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašantys skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus) planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus privaloma pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms skirtos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, pateikusių paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Asmuo, pateikęs paraišką dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti, o tiesiogiai prašančiam skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui atsisakoma skirti jo prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir (ar) jo planuojamos naudoti šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
5. Asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir kuris ketina naudodamasis šiais radijo dažniais (kanalais) elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudoti kitų, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šioje dalyje nurodyto asmens planuojamos naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudodamas jam skirtus tam tikrus radijo dažnius (kanalus) tol, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus.
6. Asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai privalo atitikti nacionalinio saugumo interesus. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi informacijos, kad asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šių asmenų ir (ar) jų naudojamos šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo per vieną darbo dieną nuo kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dienos informuoti asmenį, kuriam suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), apie tai, kad dėl jo ar jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros yra kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos sustabdo asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad:
1) asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), neatitinka nacionalinio saugumo interesų; šiame punkte nurodytu atveju teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) sustabdoma tol, kol per Vyriausybės nustatytą terminą bus pašalintos ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
2) asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų; tokiu atveju asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) yra sustabdyta, privalo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Vyriausybės sprendimo priėmimo dienos pakeisti šiame punkte nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos panaikina asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu:
1) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės priimtu sprendimu asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), yra pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl priežasčių, kurios negali būti pašalintos arba išnykti per Vyriausybės nustatytą terminą;
2) teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per Vyriausybės nustatytą terminą nebuvo pašalintos arba neišnyko neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
3) asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, nepakeitė aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą terminą;
4) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai, dėl kurių Ryšių reguliavimo tarnybai nebuvo pateikta informacija šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju ir kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-346, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12502
81 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą.
2. Asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Reglamento (ES) 2016/679 nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
3. Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.
X SKYRIUS
INFORMACIJOS GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
82 straipsnis. Informacijos gavimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijas bei kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir savivaldybių institucijų, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjų, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų funkcijų atlikimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją, susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamoms didmeninėms paslaugoms, ir informaciją, reikalingą šio įstatymo 47 straipsnyje numatytam plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimui atlikti, taip pat ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias mažmenines elektroninių ryšių rinkas, nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, susijusių paslaugų ir (arba) priemonių teikėjai, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat kiti asmenys privalo pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus pagal prašomos informacijos detalumo lygį ir prašoma forma.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas elektroninių ryšių rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimais, nustatytais kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):
1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su efektyviu elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius, ir kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, ir įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų prašymų vertinimu;
4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų naudai;
5) aiškiai apibrėžtais statistiniais, ataskaitų ar tyrimų rengimo tikslais;
6) elektroninių ryšių rinkos tyrimo tikslais, įskaitant duomenis apie galutinės grandies ar mažmenines elektroninių ryšių rinkas, siejamas ar susijusias su elektroninių ryšių rinkomis, kurių tyrimas atliekamas;
7) elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų plėtros, galinčios turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis galėtų naudotis kiti ūkio subjektai, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų aprėpties, galutinių paslaugų gavėjų junglumo įvertinimu, šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų zonų nustatymu;
8) galimybės bendrai naudoti elektroninių ryšių infrastruktūrą įvertinimu, elektroninių ryšių infrastruktūros pobūdžio, prieinamumo ir geografinės buvimo vietos išsamaus sąrašo sudarymu;
9) viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumo ir (arba) šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamo teikimo įvertinimu;
10) efektyvaus ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, įskaitant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, susijusias su elektroninių ryšių paslaugų aprėptimi ir kokybės reikalavimais, laikymusi bei veiksmingo ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu;
11) plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo tikslais;
12) radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimo ir naudojimo atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimo tikslais;
13) atsakymams į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos pagrįstus prašymus pateikti informaciją.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio ar pradedančio verstis elektroninių ryšių veikla (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė), arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą teisei verstis elektroninių ryšių veikla įgyti.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimas pateikti informaciją turi būti proporcingas ir motyvuotas. Negali būti reikalaujama asmenų pakartotinai pateikti informaciją, kurią Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, yra gavusi iš tų asmenų ir yra ją pateikusi Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su šio įstatymo IX skyriaus nuostatų vykdymo priežiūra, ir kitoms kompetentingoms institucijoms tiek, kiek prašoma pateikti informacija yra būtina joms pavestoms funkcijoms, susijusioms su Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų įgyvendinimu, atlikti.
7. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos gavimui ir teikimui taip pat taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
83 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, duotų šiame įstatyme nustatytais atvejais, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, arba nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, arba, kai pagal Nacionalinį ryšio numeracijos planą ryšio numeriai gali būti naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi įrodymų iš kitos Europos Sąjungos nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos, kad ryšio numeriai atitinkamoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudojami pažeidžiant tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę imtis kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra ūkio subjektas nepadarė esminės žalos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes, gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą, neskirdama ekonominės sankcijos.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams taikyti šio įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje numatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytais būdais ir (arba) atitinkamų šio įstatymo 84 straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo ir tai sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 3 ir (arba) 5 dalis priėmimo dienos, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų taikymo priežastis.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo, įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba apie atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę pareikšti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai ištaisyti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
8. Jeigu ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai, kurie dalyvavo darant pažeidimą.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina taisykles, reglamentuojančias pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo procedūras.
10. Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams tiek, kiek tai susiję su jų vertimusi elektroninių ryšių veikla. Fiziniai asmenys, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, ir juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovai ar kiti atsakingi asmenys už šio įstatymo ir (arba) jo įgyvendinamųjų teisės aktų nesilaikymą atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (arba) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 82 straipsnį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius atimama Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis arba sustabdoma ir (arba) panaikinama Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
11. Šio straipsnio nuostatos, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tiek, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio įstatymo IX skyriaus nuostatų.
84 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą asmens naudojamose ir (arba) gyvenamosiose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus duomenis ir (arba) dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš tikrinamų asmenų, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo asmens ūkines operacijas iš ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio subjekto sąnaudų ir (arba) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami asmeniui motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (arba) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (arba) daiktų apyrašą, išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones, taip pat, nepažeisdami įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
9) patikrinti aparatūrą ir (arba) įrenginius, taip pat laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti aparatūrą ir (arba) įrenginius elektromagnetinio suderinamumo ir (arba) kitų jiems taikomų reikalavimų atitikties įvertinimui šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytus įrenginius, kurie gali būti paimti iki administracinio nusižengimo bylos ar ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėjimo; paėmus aparatūrą ir (arba) įrenginius asmeniui paliekamas motyvuotas sprendimas dėl aparatūros ir (arba) įrenginių poėmio ir paimtų aparatūros ir (arba) įrenginių apyrašas;
10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir kitus). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, pateikti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už teisėtų reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.
5. Asmenys turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per šioje dalyje nustatytą terminą, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo padavimas Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.
6. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas teismo, kuriam šis prašymas paduodamas, pavadinimas, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno vardas, pavardė, asmens kodas, tikrinamo fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu žinomi), planuojamų tikrinti asmens naudojamų ir (arba) gyvenamųjų patalpų, teritorijos adresas, transporto priemonių duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, tikrinamo juridinio asmens vadovo ar įgalioto atstovo vardas ir pavardė (jeigu žinomi), įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai, aplinkybės, svarbios numatomiems veiksmams, tai patvirtinantys įrodymai, kitų įrodymų buvimo vieta, Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto pareigūno prašymas, pridedamų dokumentų sąrašas, prašymo surašymo vieta ir data. Prašymą išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 kalendorines dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
85 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimo nagrinėjimą
1. Jeigu ūkio subjektas per šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepareiškia savo nuomonės ir (arba) per šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nepašalina šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą.
2. Pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Teikime išdėstoma galimo pažeidimo požymiai, galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimus galbūt pažeidė ūkio subjektas, siūloma ekonominė sankcija ir ją pagrindžiantys įrodymai. Apie Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui dienos yra informuojamas ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas (kartu išsiunčiama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopija).
3. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos praneša ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, apie:
1) posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą;
2) informaciją apie įgaliojimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio atstovo įgaliojimus, pateikimą tuo atveju, jeigu ūkio subjektui atstovautų įgaliotas asmuo;
3) poreikį ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas;
4) galimybę likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui rašytinius paaiškinimus ir visus duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą.
86 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant pažeidimą
1. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu ūkio subjekto buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą .
2. Tuo atveju, kai ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas viename iš nacionalinių laikraščių ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio dienos.
3. Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs neatvykimo į posėdį priežasčių svarbą, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.
4. Posėdyje dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva arba ūkio subjekto, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, prašymu kviečiami suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę atsisakyti tenkinti ūkio subjekto prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas arba jį patenkinus būtų vilkinamas ūkio subjektui inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.
87 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos paskyrimo terminai
1. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos.
2. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, o trunkamojo pažeidimo atveju praėjo daugiau kaip 3 metai nuo jų nustatymo dienos, ekonominės sankcijos negali būti skiriamos.
88 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo viešumas
Pažeidimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Sprendimą dėl neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva arba asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant pažeidimą, prašymu.
89 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo procesas
1. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo gavimo paskiria posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą. Į posėdį kviečiami ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai.
2. Posėdžiui pirmininkauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio pažeidimo nagrinėjimo procesą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų.
3. Jeigu posėdžio metu pateikiami nauji įrodymai, su kuriais ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, neturėjo galimybės susipažinti iki posėdžio, jam nedelsiant suteikiama teisė su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus. Tokiu atveju posėdis gali būti atidedamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
4. Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (arba) iš jos, ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo į posėdį kviečia vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens apie vertėjo reikalingumą, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai negalima nagrinėti ūkio subjekto padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai yra gautas pagrįstas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas ir dėl kitų svarbių priežasčių, ir paskirti kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Priežasčių svarbą įvertina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes. Apie priimtą sprendimą pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir (arba) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai nedalyvauja, jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti pažeidimo nagrinėjimo procesą, kai nusprendžia, kad būtina gauti pažeidimui išnagrinėti reikalingus duomenis (dokumentus).
7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu pažeidimo nagrinėjimo procesas atnaujinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.
8. Posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu daromas garso įrašas ir rašomas protokolas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.
90 straipsnis. Ekonominės sankcijos
1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nesilaiko atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio baudą, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų.
2. Ūkio subjektui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 144 800 eurų.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5 800 eurų.
4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
5. Už šiurkštų ar sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba uždraudžia ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdo iki 3 metų ar panaikina teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Šio straipsnio 1 dalis skiriant ekonominę sankciją už šiurkštų ar sistemingą šioje dalyje numatytą pažeidimą nėra taikoma.
6. Šiurkščiu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, kuris sukėlė žalą, kurios dydis viršija 86 900 eurų, arba sunkių padarinių, tai yra dėl šio pažeidimo nutrūko viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas kitiems ūkio subjektams ar galutiniams paslaugų gavėjams. Sistemingu pažeidimu laikomas šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.
7. Kartu su šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba skiria daiktų, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą ir (arba) įpareigoja atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
8. Už šio įstatymo 81 straipsnio pažeidimus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi teisę asmeniui skirti iki 60 000 eurų baudą. Baudas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skiria Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta administracinių baudų skyrimo tvarka.
91 straipsnis. Ekonominių sankcijų dydžio nustatymas
1. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:
1) kaltę, kai ūkio subjektas yra fizinis asmuo;
2) pažeidimo pobūdį ir jo trukmę;
3) pažeidimu ūkio subjektams, galutiniams paslaugų gavėjams ir (arba) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;
4) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
5) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
6) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;
7) ar šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos informacijos nepateikimas arba neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas turėjo neigiamą įtaką konkurencijai, ypač tais atvejais, kai, priešingai, negu nurodė pateiktoje informacijoje, ūkio subjektas sukūrė plačiajuosčio ryšio tinklą ir (arba) iš esmės atnaujino ar išplėtė esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, arba nesukūrė plačiajuosčio ryšio tinklo ir (arba) iš esmės neatnaujino ar neišplėtė esamų elektroninių ryšių tinklų, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, ir nepateikė objektyvių, tai pagrindžiančių priežasčių.
2. Konkretus ekonominės sankcijos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 90 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas maksimalias ekonominių sankcijų dydžių ribas, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Kai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris lygus 50 procentų maksimalaus už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Jeigu nustatomos vien tik lengvinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
3. Bendrosios metinės pajamos, nurodytos šio įstatymo 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš elektroninių ryšių veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais (ūkio subjektas nevykdė elektroninių ryšių veiklos praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos. Skaičiuojant einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, gautas pajamas, skaičiuojamos visos ūkio subjekto einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo šiam ūkio subjektui priėmimo dienos.
4. Nustatant pažeidimu ūkio subjektams, galutiniams paslaugų gavėjams ir (arba) kitiems asmenims padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltus padarinius (kai tai įmanoma nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos, jeigu nebūtų buvę pažeidimo, ir išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.
5. Įvertinant ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė nauda, kurią ūkio subjektas gavo dėl padaryto pažeidimo.
6. Įvertinant kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, atsižvelgiama į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą elektroninių ryšių rinkos dalį.
7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą:
1) savo noru užkirto kelią žalai atsirasti;
2) ėmėsi veiksmų žalai sumažinti;
3) padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai išaiškinti pažeidimo aplinkybes;
4) bendradarbiavo su Ryšių reguliavimo tarnyba;
5) atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 7 dalyje nenurodytas, aplinkybes.
9. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai:
1) kliudė vykdyti tyrimą;
2) slėpė padarytą pažeidimą;
3) tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo pašalinti pažeidimą.
92 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas ar atsisakymas ją skirti
1. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolo pasirašymo dienos pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Tarybai. Tarybai pateikiamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolas ir kita medžiaga, turinti reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui. Taryba, apsvarsčiusi ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui klausimą, pateikia savo siūlymus dėl ekonominės sankcijos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ekonominės sankcijos skyrimo klausimo apsvarstyti Tarybai pateikimo dienos. Taryba turi teisę pateikti šiuos siūlymus dėl ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui:
1) mažinti siūlomos skirti baudos dydį;
2) didinti siūlomos skirti baudos dydį;
3) atsisakyti skirti ekonominę sankciją dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavę Tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo, išnagrinėję visą medžiagą dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo ir įvertinę Tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, priima sprendimą skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos nesutampa su Tarybos išvada, šiame sprendime turi būti nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į Tarybos išvadą.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją, jeigu:
1) nėra pažeidimo požymių;
2) panaikinamas atsakomybę nustatantis teisės aktas;
3) miršta arba pasibaigia ūkio subjektas;
4) pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo terminas, numatytas šio įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje.
4. Sprendime turi būti nurodoma:
1) priėmimo data, vieta ir numeris;
2) ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, pavadinimas, buveinės adresas (jeigu ūkio subjektas yra asmenų grupė, informacija nurodoma apie kiekvieną asmenį, taip pat nurodomi jų tarpusavio ryšiai grupėje, kiekvieno asmens sąsajos su pažeidimu, dėl kurio skiriama ekonominė sankcija), fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu yra žinomi);
3) pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės;
4) atsakomybę už padarytą pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas;
5) ūkio subjekto, kitų suinteresuotų asmenų pateikti paaiškinimai;
6) atsakomybę lengvinančios ir (arba) sunkinančios aplinkybės;
7) skiriama ekonominė sankcija;
8) neteisėtais ūkio subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminas ir sąlygos;
9) sprendimas konfiskuoti daiktus, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas;
10) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą ūkio subjektui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti.
93 straipsnis. Sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimo tvarka
Sprendimas skirti ekonominę sankciją gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimas sustabdo šio sprendimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo.
94 straipsnis. Teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga
1. Ūkio subjektas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai turi teisę susipažinti su visa ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu pripažinta nevieša.
2. Ekspertai, specialistai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, susijusia su ekspertizės išvados ar specialisto paaiškinimo dalyku, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu pripažinta nevieša.
3. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva ar ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvių prašymu ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį pripažįsta nevieša. Šioje dalyje nurodytas sprendimas turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka.
95 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas
1. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens paskirtą ekonominę sankciją ir sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgę į ūkio subjekto turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.
4. Konfiskuoti daiktai realizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Jeigu sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai solidariai, atsižvelgiant į šio įstatymo 83 straipsnio 8 dalies nuostatas.
XI SKYRIUS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRAUTŲ PRIEŽIŪRA IR STEBĖSENA BEI SPECIALIOS RYŠIO UŽTIKRINIMO TAISYKLĖS
96 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėsena
1. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.
2. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo:
1) užtikrinti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismo ar teisėjo prašymų ir (arba) paklausimų ir jų turinio konfidencialumą, taip pat nedelsdami informuoti atitinkamą kriminalinės žvalgybos pagrindinę instituciją, žvalgybos instituciją, ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokurorą, teismą ar teisėją apie kitų subjektų bandymus gauti šiame punkte nurodytus duomenis;
2) patvirtinti prašymų ir (arba) paklausimų pateikti informaciją tvarkymo vidaus taisykles. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pareikalavus, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, pateikia jai informaciją apie šias procedūras, gautų prašymų ir (arba) paklausimų skaičių, jų teisinį pagrindą ir pateiktus atsakymus.
3. Jeigu šio įstatymo 77 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, Valstybės saugumo departamento nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio įstatymo 78 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės biudžeto lėšomis.
5. Valstybės saugumo departamentas organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienai kriminalinės žvalgybos pagrindinei institucijai, žvalgybos institucijai, o baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai sudaro technines galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.
6. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, apie savo elektroninių ryšių tinkle ar savo ir kitų operatorių elektroninių ryšių tinklų sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio straipsnio 1 ir (arba) 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui, privalo Valstybės saugumo departamentui ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
7. Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos Valstybės saugumo departamento patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras.
8. Teismas, nustatęs, kad viešieji elektroninių ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti šių paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus ryšio numerius.
9. Policijos departamentas, vadovaudamasis Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos gali kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo arba paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.
10. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai arba mobiliojo ryšio įrenginio tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) yra besidubliuojantis, arba kad jis pakeistas taip, kad neatitinka nustatytų mobiliojo ryšio įrangos identifikatoriaus formavimo reikalavimų, taip pat kai turima duomenų, kad mobiliojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu, privalo nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams ir apie tai informuoti Policijos departamentą. Abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai, manantys, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų teikimo nutraukimo dienos pirmiausia turi kreiptis į savo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo jiems nutraukimo ar paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui per šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, abonentai ar faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos ar termino, nustatyto šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia) gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą abonentui ar faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieš nutraukdami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėją.
11. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo paskirti fizinius asmenis, kurie dirbtų su kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimais apie jų elektroninių ryšių tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie fiziniai asmenys turi būti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
12. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja ir saugo, ir šių duomenų saugojimo terminą.
97 straipsnis. Specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1. Vyriausybė tvirtina ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti ją rengiant ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.
2. Ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrindama valstybės ir visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
3. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir kalbinio ryšio paslaugų bei interneto prieigos paslaugų palaikymą, galimybę nepertraukiamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis ir nepertraukiamą viešųjų perspėjimų perdavimą tinklo gedimo katastrofos atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų paslaugų lygį, atitinkantį Susisiekimo ministerijos nustatytus ir su Vidaus reikalų ministerija suderintus prioritetus.
4. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius priimančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, kad jiems būtų teikiama pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pačiu būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų.
5. Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatų ir konsulinių pareigūnų, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio Teisingumo Teismo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmenybę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
7. Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.
8. Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (arba) tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotu radijo ryšiu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
1 priedas
DUOMENŲ, KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJŲ SĄRAŠAS
1. Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
1.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
1.1.1. ryšio numeris, iš kurio skambinta;
1.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;
1.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
1.2.1. suteikti naudotojų atpažinimo kodai;
1.2.2. naudotojo atpažinimo kodai ir ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį elektroninių ryšių tinklą;
1.2.3. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas.
2. Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
2.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
2.1.1. rinktas ryšio numeris ar numeriai (ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, įskaitant skambučių peradresavimą ar skambučių persiuntimą, atvejais – ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;
2.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;
2.2. duomenys, susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
2.2.1. skambučių internetu numatomo (numatomų) gavėjo (gavėjų) naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris;
2.2.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas bei adresas ir skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.
3. Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
3.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;
3.2. duomenys, susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė interneto prieigos paslaugų teikėjas, ir abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo naudotojo atpažinimo kodas;
3.2.2. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetu perduodamų skambučių paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje.
4. Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
4.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – kalbinio ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
4.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais, – interneto paslauga, kuria pasinaudota.
5. Duomenys, būtini paslaugų gavėjų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:
5.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu, – ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2. duomenys, susiję su mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
5.2.1. ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2.2. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
5.2.3. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
5.2.4. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
5.2.5. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
5.2.6. jeigu viešosios mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos iš anksto apmokėtos, paslaugų pirminio aktyvavimo Lietuvos Respublikoje data ir laikas bei vietovės, kurioje paslaugos buvo aktyvuotos, žyma (Cell ID);
5.3. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
5.3.1. ryšio numeris, iš kurio skambinama, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto ryšiui;
5.3.2. skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai.
6. Duomenys, būtini mobiliojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;
6.2. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymą (Cell ID), nustatyti tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti;
6.3. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymų zoną (LAI), kaip tai apibrėžta telekomunikacijų standartuose, nustatyti;
6.4. duomenys apie mobiliojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes:
6.4.1. vietovės žyma (Cell ID);
6.4.2. geografinės koordinatės;
6.4.3. užklausos metu esanti skleidžiamo signalo kryptis
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
2 priedas
įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.
2. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro).
3. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB.
4. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.
5. 2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose.
6. 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/920.
7. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.
8. 2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.
9. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (nauja redakcija).
10. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB.
11. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.
12. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971.
13. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771.
14. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija).
15. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009.
16. 2020 m. liepos 20 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1787, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1), 23(2), 42(1) STRAIPSNIAIS IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 60 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas, ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl jos rezultatų priėmimas, o jeigu pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.
Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1763, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2244, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 34 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2322, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-579, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12, 62 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-712, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7078 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1260, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14859
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 26 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1891, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10508
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2086, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19363
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1710, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08042
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2461, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17732
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2345, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13912
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 37 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38-1 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-698, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16807
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 9, 42-1 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1300, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10961
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2172, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09944
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2516, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18824
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3407, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24568
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-346, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12502
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-363, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13171
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 38-1 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-348, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12504
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas
461 straipsnis. Servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą nustatymas sandoriu
1. Jeigu elektroninių ryšių infrastruktūrai, esančiai viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, įrengti, ja naudotis ir (ar) jai prižiūrėti yra būtina, siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę tam tikroje teritorijoje, panaudoti valstybei ar savivaldybei arba valstybės valdomoms bendrovėms, savivaldybės valdomoms bendrovėms ar šių bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis (toliau šiame straipsnyje – valstybės (savivaldybės) statinys), tokių statinių patikėtiniai (savininkai), gavę atitinkamo elektroninių ryšių tinklo teikėjo (toliau šiame straipsnyje – suinteresuotas teikėjas) motyvuotą prašymą, gali ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos sudaryti sandorį dėl servituto, suteikiančio teisę ant valstybės (savivaldybės) statinio ar po juo įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti (toliau šiame straipsnyje – servitutas), nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai; arba turi būti pateiktas raštu valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai per 2 mėnesius nuo suinteresuoto teikėjo prašymo gavimo dienos. Atvejai, kai sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, nustatyti šio straipsnio 4 dalyje. Sandorio dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudarymo ir registravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išlaidas, kitas servituto nustatymo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas.
2. Valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas), gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą suinteresuoto teikėjo prašymą, siekdamas įvertinti valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, gali:
1) kreiptis į kompetentingą valstybės įstaigą, kuri pagal jai priskirtą valstybės veiklos sritį turi pateikti išvadą dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;
2) inicijuoti valstybės (savivaldybės) statinio ekspertizę (statinio ekspertizę atliekantį asmenį parenkant bendru valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) ir suinteresuoto teikėjo sutarimu), kurios išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas.
3. Sandoryje dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai turi būti nustatyta suinteresuoto teikėjo pareiga mokėti valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui) periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu. Periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydis apskaičiuojamas susisiekimo ministro nustatyta tvarka, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais, atsižvelgiant į tai, kokiai valstybės (savivaldybės) statinio daliai nustatomas servitutas ir kokio dydžio suvaržymai tenka valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui). Kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį patikėjimo teise valdo valstybės ar savivaldybės institucija, valstybės ar savivaldybės įstaiga, kompensacija už naudojimąsi servitutu mokama atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį patikėjimo teise arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo kiti subjektai, kompensacija už naudojimąsi servitutu pervedama į tų subjektų sąskaitas.
4. Sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, kai:
1) valstybės (savivaldybės) statinys nėra tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, tai yra, įrengus elektroninių ryšių infrastruktūrą, būtų pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai;
2) tokį sandorį sudaryti draudžia valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai gali būti pateikiamas, kai:
1) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane;
2) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą;
3) valstybės (savivaldybės) statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys;
4) valstybės (savivaldybės) statinys yra vėjo elektrinė;
5) valstybės (savivaldybės) statinys yra karinėje teritorijoje;
6) yra gauta neigiama kompetentingos valstybės įstaigos išvada dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;
7) valstybės (savivaldybės) statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje.
6. Šio straipsnio 5 dalies 1–6 punktuose nurodytais atvejais valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) turi teisę sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai savo nuožiūra, įvertinęs konkretaus atvejo aplinkybes, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šio straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytu atveju valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) turi teisę sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai, jeigu tai nepažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir yra gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.
7. Kai valstybės (savivaldybės) statinys yra perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį, sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudaro valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) ir nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai raštu informuoja panaudos gavėją.
TAR pastaba: 461 straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai atitinkamiems juridiniams asmenims yra perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti jais pagal patikėjimo sutartis, sudarytas iki 2023-10-26 įstatymo Nr. XIV-2202 įsigaliojimo dienos (2024-01-01).
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642
98 straipsnis. Privalomi nurodymai pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti
1. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui privalomus nurodymus pašalinti informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti tol, kol bus pašalintas pažeidimas, turi teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka duoti Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Lietuvos bankas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, žurnalistų etikos inspektorius, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Šis straipsnis netaikomas Lietuvos policijos, Ryšių reguliavimo tarnybos duodamiems privalomiems nurodymams pašalinti informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija, duodanti privalomą nurodymą (toliau – Institucija), privalo pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, išskyrus atvejus, kai tokio asmens vardo, pavardės arba pavadinimo neįmanoma nustatyti ar šių duomenų nustatymas reikalauja neproporcingai daug sąnaudų, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Pirmosios instancijos administracinis teismas išnagrinėja prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Institucija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus, ji turi teisę per 7 darbo dienas nuo nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo priėmimo dienos. Teismai, nagrinėdami prašymus išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus ir skundus dėl leidimo taikyti privalomus nurodymus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
3. Teismo leidimas taikyti privalomus nurodymus blokuoti interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, galioja vėlesniems privalomiems nurodymams blokuoti interneto domenų vardus, identifikuojančius tos interneto svetainės kopijas tik teismo leidime nurodytiems subjektams. Požymiai, pagal kuriuos identifikuojamos interneto svetainės kopijos, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.
4. Jeigu informacija, dėl kurios duodamas privalomas nurodymas, yra neskelbtina informacija pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, Institucija nedelsdama apie tai praneša viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudama šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas savanoriškai per 8 valandas nuo šio pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės ją pasiekti arba jeigu per 8 valandas nuo pažeidimo pastebėjimo momento nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, Institucija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gautu teismo leidimu.
5. Institucija, davusi privalomus nurodymus blokuoti interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę ar jos kopiją, privalomų nurodymų davimo dieną įtraukia šį interneto domeno vardą į interneto domenų vardų, naudojamų vykdant veiklą, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, sąrašą vadovaudamasi Kibernetinio saugumo įstatymo 131 straipsniu.
6. Privalomi nurodymai .lt domeno administratoriui duodami tais atvejais, kai kiti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atliekami informacijos pasiekiamumo ribojimai yra nepakankami. Požymiai, pagal kuriuos nustatoma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atliekami informacijos pasiekiamumo ribojimai yra nepakankami, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.
7. Institucija, gavusi informacijos, kad pažeidimas, dėl kurio buvo duotas privalomas nurodymas, yra pašalintas, kreipiasi į elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus ir (ar) .lt domeno administratorių įpareigodama juos per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi dienos atnaujinti prieigą prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę. Požymiai, pagal kuriuos nustatoma, kad pažeidimas, dėl kurio buvo duotas privalomas nurodymas, yra pašalintas, nustatomi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka.
8. Privalomų nurodymų davimo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams ir (ar) .lt domeno administratoriui tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2139, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14033
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
1 priedas
DUOMENŲ, KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJŲ SĄRAŠAS
1. Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
1.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
1.1.1. ryšio numeris, iš kurio skambinta;
1.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;
1.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
1.2.1. suteikti naudotojų atpažinimo kodai;
1.2.2. naudotojo atpažinimo kodai ir ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį elektroninių ryšių tinklą;
1.2.3. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas.
2. Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
2.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
2.1.1. rinktas ryšio numeris ar numeriai (ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, įskaitant skambučių peradresavimą ar skambučių persiuntimą, atvejais – ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;
2.1.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;
2.2. duomenys, susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
2.2.1. skambučių internetu numatomo (numatomų) gavėjo (gavėjų) naudotojo atpažinimo kodas ar ryšio numeris;
2.2.2. abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo vardas bei adresas ir skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.
3. Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
3.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;
3.2. duomenys, susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė interneto prieigos paslaugų teikėjas, ir abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo naudotojo atpažinimo kodas;
3.2.2. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetu perduodamų skambučių paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje.
4. Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
4.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu ryšiu, – kalbinio ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
4.2. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais, – interneto paslauga, kuria pasinaudota.
5. Duomenys, būtini paslaugų gavėjų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:
5.1. duomenys, susiję su fiksuotojo ryšio tinklu, – ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2. duomenys, susiję su mobiliuoju kalbiniu ryšiu:
5.2.1. ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2.2. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
5.2.3. kviečiančiosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
5.2.4. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
5.2.5. kviečiamosios šalies tarptautinis mobiliojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
5.2.6. jeigu viešosios mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos iš anksto apmokėtos, paslaugų pirminio aktyvavimo Lietuvos Respublikoje data ir laikas bei vietovės, kurioje paslaugos buvo aktyvuotos, žyma (Cell ID);
5.3. duomenys, susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetu perduodamais skambučiais:
5.3.1. ryšio numeris, iš kurio skambinama, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto ryšiui;
5.3.2. skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai.
6. Duomenys, būtini mobiliojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;
6.2. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymą (Cell ID), nustatyti tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti;
6.3. duomenys, reikalingi geografinei tinklo įrangos vietai, atitinkančiai vietovės žymų zoną (LAI), kaip tai apibrėžta telekomunikacijų standartuose, nustatyti;
6.4. duomenys apie mobiliojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes:
6.4.1. vietovės žyma (Cell ID);
6.4.2. geografinės koordinatės;
6.4.3. užklausos metu esanti skleidžiamo signalo kryptis
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
2 priedas
įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos.
2. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro).
3. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB.
4. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje.
5. 2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose.
6. Neteko galios nuo 2024-01-01
Punkto naikinimas:
Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642
7. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.
8. 2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.
9. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (nauja redakcija).
10. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB.
11. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.
12. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971.
13. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771.
14. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija).
15. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009.
16. 2020 m. liepos 20 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 57 straipsnio 2 dalį nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.
17. 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/612 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1092, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1723 (2007-04-26)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1711, 2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3468 (2008-07-31)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1787, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5037 (2008-11-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1835, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5383 (2008-11-29)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. kovo 15 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1552, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4327 (2011-07-19)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1), 23(2), 42(1) STRAIPSNIAIS IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 60 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas, ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl jos rezultatų priėmimas, o jeigu pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.
Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1763, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7200 (2011-12-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2244, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6103 (2012-10-20)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 34 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2322, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6650 (2012-11-15)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-579, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6051 (2013-11-23)
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 12, 62 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-712, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7078 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1260, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14859
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 26 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1891, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10508
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2086, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19363
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1710, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08042
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2461, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17732
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2345, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13912
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 37 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2670, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-17, i. k. 2016-25266
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-105, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29417
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38-1 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-698, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16807
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-921, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21593
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 9, 42-1 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1300, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10961
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1661, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19157
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2172, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09944
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2516, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18824
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3407, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24568
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-346, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12502
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-363, 2021-05-27, paskelbta TAR 2021-06-09, i. k. 2021-13171
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 38-1 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-348, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12504
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-635, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24230
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1586, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25145
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 84 straipsnio pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2139, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14033
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 papildymo 98 straipsniu įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2202, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21642
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2386, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25336
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas
2007-04-12
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą