Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

Vaiko globėjo (rūpintojo), įsteigusio šeimyną, darbo užmokestis ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.

Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės mero sprendimu. Kai valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodyme nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją) nenurodytas konkretus asmuo, rekomendaciją dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo savivaldybės merui pateikia globos centras.

Savivaldybės mero sprendime dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, vaiko globėjas (rūpintojas), budintis globotojas, kai vaiko globa (rūpyba) nustatoma globos centre, globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui. Jei tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), globėju (rūpintoju) arba budinčiu globotoju skiriamo fizinio asmens duomenys šio asmens rašytiniu prašymu ir (ar) vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos vaikas neteko. Tokiais atvejais globėjas (rūpintojas) šio kodekso 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytas pareigas įgyvendina tarpininkaujamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos.

Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą.

Nustatant vaiko globą (rūpybą), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui.

Nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:

Vaiko globą (rūpybą) pagal šiame kodekse ir įstatymuose nustatytą kompetenciją organizuoja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, savivaldybių merai ir savivaldybių administracijos.

Organizuodami vaiko globą (rūpybą), savivaldybės meras, savivaldybės administracija ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiauja tarpusavyje ir su globos centru, taip pat kitomis tos savivaldybės institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Savivaldybių administracijos Vyriausybės nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje, keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa (rūpyba) nustatyta savivaldybių merų sprendimais, praneša viena kitai apie asmenis, pareiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus, taip pat globoti (rūpinti) vaikus norintiems asmenims teikia informaciją apie savo ir kitose savivaldybėse globojamus (rūpinamus) vaikus.

Vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką pagal šią knygą nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai.

Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, globos centre, vaikų globos institucijoje prižiūri valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiauja su savivaldybės administracija, globos centru, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje.

Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku ir vaiko interesus.

Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia šiuos dokumentus:

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, siekdama apsaugoti geriausius vaiko interesus, turi įvertinti, ar asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), atitinka šio kodekso 3.269 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jo sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo – šio kodekso 3.269 straipsnio 2, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytus reikalavimus, o kiti kartu su juo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys – šio kodekso 3.269 straipsnio 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus.

Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:

Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui.

Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą.

Vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Globos ir rūpybos institucijos privalo kontroliuoti, ar globėjas (rūpintojas) tinkamai atlieka savo pareigas.

Globėjo (rūpintojo) pareigas, susijusias su globotinio (rūpintinio) turto administravimu, nustato šio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios turto administravimą.

Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba.

Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą.

Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.

Rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

Jeigu teismo sprendimas atlyginti žalą natūra neįvykdomas per protingą laiką, tai kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais.

Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Atlygintinos žalos dydis negali būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas.

Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų ir kuris neturi savarankiškų pajamų, suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinę žalą.

Kai nukentėjusiam asmeniui sueina keturiolika metų, atsakingas už žalą asmuo taip pat privalo atlyginti jam žalą, susijusią su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, atsižvelgiant į iki sužalojimo nepilnamečio turėtus sugebėjimus, jo tėvų bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes.

Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo metu turėjo savarankiškų pajamų, tai jam turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kiek savarankiškų pajamų jis prarado dėl šio sužalojimo.

Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos.

Jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.

Su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Po įpareigoto atlyginti su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu susijusią žalą juridinio asmens reorganizavimo reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui. Po valstybės ar savivaldybės įmonės ar įstaigos likvidavimo pareiga atlyginti žalą pereina valstybei ar savivaldybei. Kai įpareigotas asmuo miršta, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami jo įpėdiniams. Šie tokius reikalavimus tenkina pagal šio kodekso penktosios knygos nustatytas taisykles.

Jeigu įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą juridinis asmuo likviduojamas, žalos atlyginimo sumos kaupiamos įstatymų nustatyta tvarka išieškant konkrečią sumą iš karto arba sudarant draudimo sutartį.

Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Savanoriškojo draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos.

Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.

Gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą.

Gamintoju laikomas galutinio produkto, produkto dalies arba žaliavų gamintojas, paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris pažymėdamas produktą (paslaugas) savo vardu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu nurodo save kaip gamintoją (paslaugų teikėją).

Kiekvienas asmuo, kuris dėl savo verslo importuoja į Europos ekonominės erdvės valstybių teritoriją netinkamos kokybės produktą turėdamas tikslą jį parduoti, išnuomoti ar kitaip paskirstyti, atsako kaip gamintojas.

Jeigu produkto gamintojo neįmanoma nustatyti, kiekvienas produktą realizavęs asmuo laikomas gamintoju, išskyrus atvejus, kai jis per protingą terminą praneša nukentėjusiam asmeniui apie produkto gamintoją arba apie produktą patiekusį asmenį. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai produktas buvo importuotas nenurodant jo importuotojo, nors jo gamintojas žinomas.

Šio skirsnio normos taikomos tik tais atvejais, kai produktai (paslaugos) įsigyjami vartojimo, o ne verslo tikslais.

Šiame skirsnyje vartojamas terminas „produktas“ reiškia kiekvieną kilnojamąjį daiktą (turtą), įskaitant pirminius žemės ūkio produktus ir žvėrieną (paukštieną), taip pat kilnojamąjį daiktą (turtą), kuris įeina į kitą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą. Produktu laikoma ir elektros energija.

Šiame skirsnyje vartojamas terminas „paslauga“ reiškia veiklą, kuria tenkinamas konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis, išskyrus sveikatos priežiūros, teisines, švietimo, šiluminės energijos, dujų, vandens tiekimo, nuotėkų šalinimo ir transporto paslaugas.

Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Ar produktas (paslaugos) yra tinkamos ar netinkamos kokybės, nustatoma atsižvelgiant į:

Negalima produkto laikyti netinkamos kokybės tik dėl to, kad vėliau į apyvartą išleistas geresnis produktas.

Gamintojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad:

Gamintojo atsakomybė nemažinama, jeigu žala atsirado ir dėl netinkamos produkto kokybės, ir dėl trečiojo asmens veiksmų ar neveikimo.

Gamintojo atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu atsižvelgiant į visas aplinkybes žala atsirado ir dėl netinkamos produkto kokybės, ir dėl nukentėjusio ar kito asmens, už kurį šis atsako, kaltės.

Įstatymai gali nustatyti kitas paslaugų teikėjo atleidimo nuo atsakomybės sąlygas, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

Pagal šį skirsnį klaidinančia reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skleidžiama su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimą (teikimą), kai ji bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūdžio atsirado žalos.

Vertinant, ar žalą lėmusi reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumą, visapusiškumą ir pateikimo kriterijus:

Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, turi būti atsižvelgiama į joje esančią informaciją apie:

Už žalą, atsiradusią dėl klaidinančios reklamos, atsako reklamos davėjas, reklamos gamintojas, reklamos tarpininkas arba reklamos skleidėjas.

Reklamos davėjas atsako, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas atsako už dėl klaidinančios reklamos atsiradusią žalą tik tuo atveju, jeigu jie žinojo ar turėjo žinoti, kad reklama yra klaidinanti, arba vartotojai klaidinami dėl jų veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas neįrodo, kas buvo reklamos davėjas (gamintojas).

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Vertybinių popierių, valiutinių vertybių pirkimui–pardavimui taikomos šio skyriaus normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo–pardavimo taisyklių.

Atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo–pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.

Šio skyriaus normos taikomos turtinių teisių pirkimui – pardavimui tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių prigimčiai ir esmei.

Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės.

Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku taip pat gali būti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai.

Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį.

Pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį.

Pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį.

Tokia pirkimo–pardavimo sutartis nėra negaliojanti, jeigu pardavėjas pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku.

Jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 4.96 straipsnyje.

Laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas.

Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidos tenka pirkėjui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Daiktų pristatymo, jų svėrimo ir perskaičiavimo (kiekio patikrinimo) išlaidos tenka pardavėjui, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

Daiktų priėmimo, daiktų perdavimo–priėmimo dokumento sudarymo išlaidos tenka pirkėjui.

Asmuo, parduodamas daiktą, gali nustatyti sąlygą, kad tas daiktas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Jeigu pirkėjas nevykdo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai pardavėjas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis, daiktas grąžintas jam ir atlyginti nuostoliai.

Jeigu trečiasis asmuo iki pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo atsiradusiu pagrindu pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje.

Kai pirkėjas nepatraukia pardavėjo dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodo, kad dalyvaudamas byloje jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo.

Pardavėjas, kuris buvo pirkėjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka teisės įrodinėti, kad pirkėjas netinkamai atliko procesinius veiksmus.

Kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti.

Šalių susitarimas panaikinti arba apriboti šią pardavėjo atsakomybę negalioja, jeigu pardavėjas, žinodamas, kad trečiasis asmuo turi teisių į parduodamą daiktą, neįspėja apie tai pirkėjo.

Jeigu pardavėjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkėjui daiktų priklausinius, priedus ar dokumentus, kuriuos jis pagal sutartį ar įstatymus privalo perduoti, tai pirkėjas turi teisę nustatyti pardavėjui protingą terminą šiai prievolei įvykdyti.

Jeigu pardavėjas savo prievolės neįvykdo per pirkėjo nustatytą terminą, pirkėjas turi teisę atsisakyti priimti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, – reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius.

Jeigu pardavėjas perduoda pirkėjui daugiau, negu sutartyje nurodyta, daiktų, pirkėjas privalo apie tai pranešti pardavėjui per įstatymuose ar sutartyje numatytą terminą, o jei terminas nenustatytas, – per protingą terminą. Kai tokį pirkėjo pranešimą gavęs pardavėjas per protingą terminą nenurodo ką daryti, tai pirkėjas, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, turi teisę priimti visus daiktus arba atsisakyti priimti tuos, kurie viršija sutartyje nustatytą kiekį.

Jeigu pirkėjas priima daiktus, kurių kiekis viršija sutartyje nurodytą kiekį, tai už papildomai priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

Kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus.

Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos.

Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminas, tai reikalavimas dėl komplektuojamosios detalės trūkumų gali būti pareikštas per pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminą. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas ilgesnis negu pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminas, tai reikalavimas dėl komplektuojamosios detalės trūkumų, kurie pastebėti per garantijos terminą, gali būti pareikštas nepaisant to, kad pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminas pasibaigęs.

Reikalavimus dėl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trūkumų pirkėjas gali pareikšti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti terminą.

Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.

Jeigu pardavėjas pažeidžia savo pareigą ir perduoda pirkėjui daiktus nesupakuotus ar be taros arba netinkamai supakuotus ar netinkamoje taroje, tai pirkėjas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavėjas daiktus supakuotų ar pateiktų juos taroje arba pateiktų pakuotę ar tarą, jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievolės ir prekių pobūdis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pirkėjas vietoj šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų gali pareikšti pardavėjui šio kodekso 6.334 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis. Išreikalavimo teisę pardavėjas turi iki tol, kol daiktai dar yra jų perdavimo vietos valstybėje arba kol jie nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui, nėra įkeisti ar jiems nenustatyta uzufrukto teisė.

Kai pirkėjas tampa nemokus, pardavėjas negali išreikalauti daiktų, už kuriuos nesumokėta, jeigu per protingą terminą pirkėjo administratorius pasiūlo sumokėti kainą ar pateikia šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.

Visais kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytais atvejais atsiranda šio kodekso 6.314 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės.

Pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.

Kai pirkėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus pakeisti daiktus, perduoti trūkstamus daiktus, pašalinti daiktų trūkumus, sukomplektuoti daiktus, supakuoti daiktus ar pateikti juos taroje arba pakeisti tarą ar pakuotę, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą.

Jeigu pardavėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad jo perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, tai jis praranda teisę remtis šio straipsnio 1 ir 2 dalies taisyklėmis.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje gali būti numatyta sąlyga, kad pirkėjas daiktus priims per tam tikrą sutartyje nustatytą terminą, per kurį pardavėjas neturi teisės tų pačių daiktų parduoti kitam pirkėjui.

Jeigu ko kita nenumato sutartis, o pirkėjas per nustatytą terminą neatvyksta arba neatlieka kitų daiktų priėmimui būtinų veiksmų per sutartyje nustatytą terminą, laikoma, kad pirkėjas atsisako sutartį vykdyti.

Pardavėjo papildomos išlaidos, susijusios su daiktų perdavimu pirkėjui per tam tikrą terminą, įskaitomos į daiktų kainą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.

Pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes.

Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini:

Prekės taip pat turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti vieši pareiškimai pardavėjo neįpareigoja, jeigu jis įrodo, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

Skaitmeninių elementų turinčių prekių pardavėjas turi užtikrinti, kad vartotojas būtų informuotas apie naujinius (įskaitant su saugumu susijusius naujinius), kurie yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą šių prekių kokybę, ir kad šie naujiniai būtų teikiami:

Jeigu vartotojas per protingą terminą neįdiegia pagal šio straipsnio 5 dalį pateiktų naujinių, pardavėjas nėra atsakingas už trūkumus, kuriuos lemia tik naujinio neįdiegimas, jeigu yra abi šios sąlygos:

Jeigu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį vartotojas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad konkreti prekės savybė neatitinka šio straipsnio 3 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ir jis, sudarydamas sutartį, aiškiai ir atskirai su tuo sutiko, laikoma, kad prekė yra tinkamos kokybės.

Pardavėjas yra atsakingas už trūkumus, atsiradusius dėl netinkamo prekių įdiegimo (instaliavimo, įrengimo ar montavimo), šiais atvejais:

Jeigu dėl kitų asmenų intelektinės nuosavybės ar kitų teisių pažeidimo panaikinama ar apribojama vartotojo galimybė naudotis preke, vartotojas gali ginti savo teises vadovaudamasis šio kodekso 6.3641 straipsnio nuostatomis.

Pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo arba keitimosi sutarčių šalys yra pardavėjas – asmuo, veikiantis su verslu ar profesija susijusiais tikslais, ar bet kuris asmuo, veikiantis pardavėjo vardu ar jo naudai, ir pirkėjas – fizinis asmuo, kuris veikia su verslu ar profesija nesusijusiais tikslais.

Pakaitinio naudojimosi patalpomis sutartis – ilgesniam kaip vienų metų terminui sudaryta sutartis, pagal kurią pirkėjas už atlygį įgyja teisę naudotis nakvynei skirtomis gyvenamosiomis patalpomis tam tikru laiku daugiau negu vieną apsilankymą.

Ilgalaikio atostogų produkto sutartis – ilgesniam kaip vienų metų terminui sudaryta sutartis, pagal kurią pirkėjas už atlygį įgyja teisę gauti nuolaidų ar turėti kitų palankių su gyvenamosiomis patalpomis susijusių sąlygų atskirai ar kartu su kelione arba kitomis paslaugomis. Mokėjimai pagal ilgalaikio atostogų produkto sutartis gali būti atliekami tik pagal mokėjimų tvarkaraštį vienodos vertės kasmetėmis įmokomis. Ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų iki kiekvienos įmokos sumokėjimo dienos pardavėjas, naudodamas pirkėjui prieinamą patvariąją laikmeną, praneša apie pirkėjo pareigą sumokėti kasmetę įmoką.

Perpardavimo sutartimi pardavėjas už atlygį padeda pirkėjui parduoti arba nusipirkti pakaitinio naudojimosi patalpomis teisę arba ilgalaikį atostogų produktą.

Sudaręs keitimosi sutartį, pirkėjas už atlygį prisijungia prie keitimosi sistemos, pagal kurią įgyja galimybę naudotis nakvynei skirtomis gyvenamosiomis patalpomis ar kitomis paslaugomis ir mainais pats suteikia laikiną galimybę kitiems asmenims naudotis pakaitinio naudojimosi patalpomis sutartyje nustatytomis teisėmis.

Nustatant pakaitinio naudojimosi patalpomis arba ilgalaikio atostogų produkto sutarties galiojimo terminą, atsižvelgiama ir į numanomas sutarties sąlygas dėl jos galiojimo termino atnaujinimo ar pratęsimo.

Pakaitinio naudojimosi patalpomis teisė arba ilgalaikis atostogų produktas negali būti siūlomi ar parduodami kaip investicinės paslaugos.

Pardavėjas per protingą terminą iki pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo arba keitimosi sutarčių sudarymo privalo pirkėjui nemokamai įteikti pirkėjui prieinamoje patvariojoje laikmenoje pateiktą aiškią ir tikslią Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą informaciją apie sutarčių sąlygas. Pirkėjui pateikiamos informacijos formas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pirkėjui pateikiama šio straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija yra sudedamoji sutarties dalis ir negali būti keičiama, nebent šalys aiškiai susitartų kitaip. Pardavėjas vienašališkai pakeisti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją turi teisę tik tuo atveju, kai pakeitimai daromi dėl nuo pardavėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių pardavėjas negalėjo numatyti ir kurių pasekmių nebuvo galima išvengti net ir imantis visų rūpestingumo priemonių. Be šio straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos, sutartyje taip pat nurodoma kiekvienos šalies tapatybė, gyvenamoji vieta (buveinė), sutarties sudarymo data ir vieta ir sutartis šalių turi būti pasirašyta. Visais atvejais iki sutarties sudarymo sutarties sąlygos ir šioje dalyje nurodyti galimi jų pakeitimai pirkėjui turi būti pateikiami jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje ir apie sutarties pakeitimus aiškiai nurodoma sutartyje. Pardavėjas privalo sutarties sudarymo metu perduoti pirkėjui vieną sutarties egzempliorių.

Iki sutarties sudarymo pardavėjas privalo aiškiai informuoti pirkėją apie teisę atsisakyti sutarties, šio kodekso 6.370 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atsisakymo terminus ir šio kodekso 6.370 straipsnio 8 dalyje nustatytą draudimą atlikti išankstinius mokėjimus. Dėl šių sutarties sąlygų pirkėjas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoje formoje pasirašo atskirai.

Kartu su sutartimi pirkėjui turi būti pateikiama teisės aktų nustatyta sutarties atsisakymo forma, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pirkėjui pateikiama šio straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija ir sutartis parengiama pirkėjo pasirinkimu valstybės narės, kurioje pirkėjas gyvena, arba valstybės narės, kurios pilietybę turi pirkėjas, valstybine kalba arba viena iš kelių valstybinių kalbų, jei ji yra ir Europos Sąjungos oficiali kalba. Jeigu pardavėjas savo veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje, sutartis parengiama ir lietuvių kalba. Šioje dalyje vartojama sąvoka „valstybė narė“ reiškia Europos Sąjungos valstybę narę ar kitą Europos ekonominės erdvės valstybę.

Bet kokioje reklamoje, kurioje siūloma įsigyti pakaitinio naudojimosi patalpomis teisę arba ilgalaikį atostogų produktą, sudaryti keitimosi arba perpardavimo sutartį, turi būti nurodyta, kur ir kaip pirkėjas gali gauti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją apie sutarties sąlygas. Taip pat bet kokiame pasiūlyme atvykti į renginį, kuriame bus siūloma sudaryti pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo arba keitimosi sutartis, turi būti aiškiai nurodytas komercinis renginio tikslas ir pobūdis. Tokio renginio metu pirkėjui turi būti sudarytos galimybės bet kada gauti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją apie sutarčių sąlygas.

Jeigu pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo arba keitimosi sutarčių dalykas yra nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvos Respublikoje, arba sutartis tiesiogiai nesusijusi su nekilnojamuoju daiktu, tačiau pardavėjas savo veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje arba bet kokiomis priemonėmis nukreipia šią veiklą į Lietuvos Respubliką, šis straipsnis ir šio kodekso 6.370 straipsnis taikomi nepaisant to, kad sutarčiai taikytina užsienio valstybės teisė.

Pirkėjo atsisakymas teisių, kurios jam suteiktos pagal šį straipsnį ir pagal šio kodekso 6.370 straipsnį, negalioja.

Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

Jeigu iki termino pabaigos nė viena sutarties šalis nepareiškia apie sutarties nutraukimą ar pakeitimą arba apie naujos sutarties sudarymą, terminuota energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma pratęsta tokiam pat terminui ir tomis pat sąlygomis.

Jeigu iki terminuotos sutarties galiojimo termino pabaigos viena sutarties šalis pasiūlo sudaryti naują sutartį, tai šalių santykiams iki naujos sutarties sudarymo taikomos ankstesnės sutarties sąlygos.

Pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą.

Preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta:

Kai preliminariojoje sutartyje numatyta pardavėjo teisė reikalauti iš pirkėjo atlyginti nuostolius, kurių pardavėjas patirtų, jeigu pirkėjas įgyvendintų šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą teisę, atlygintinų nuostolių dydis negali viršyti 1/5 procento pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos nekilnojamojo daikto kainos.

Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai.

Preliminariojoje sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.

Viena preliminariosios sutarties šalis gali įkeisti nepastatytą gyvenamąjį namą ar butą tik tuo atveju, kai kita šalis raštu sutinka, jeigu preliminarioji sutartis nenumato ko kita.

Jeigu pirkėjas netinkamai įvykdė šio kodekso 6.405 straipsnyje nustatytas pareigas, tai įmonės pardavimo faktas negali būti panaudotas prieš įmonės kreditorius, kurių reikalavimo teisė atsirado iki įmonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, išskyrus atvejus, kai pirkėjas patenkina kreditorių reikalavimus sumokėdamas nusipirktos įmonės turto vertę.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyti kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami, jeigu jie buvo pareikšti per vienerius metus nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie įmonės pardavimą, ir jeigu po įmonės pardavimo nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Įmonės pirkėjas ir pardavėjas solidariai atsako už asmens, kuriam buvo sumokėta kaina ir kuris turėjo atsiskaityti su kreditoriais, veiksmus, tačiau pirkėjo atsakomybė yra ne didesnė už jo nusipirktos įmonės turto vertę.

Įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai buvo užtikrinti įkeitimu (hipoteka) ir kurie nedalyvavo paskirstant kainą arba jų reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti, savo teises išsaugo visais atvejais.

Rentos mokėtojas turi teisę atsisakyti toliau mokėti neterminuotą (nuolatinę) rentą ją išpirkdamas.

Atsisakymas mokėti rentą galioja tik tuo atveju, jeigu apie tai rentos mokėtojas pranešė rentos gavėjui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki rentos mokėjimo nutraukimo arba per ilgesnį sutartyje numatytą terminą. Tačiau ir šiuo atveju prievolė mokėti rentą nepasibaigia tol, kol rentos gavėjas negauna visos rentos išpirkos sumos, jeigu kas kita nenustatyta sutartyje.

Rentos sutarties sąlyga, panaikinanti rentos mokėtojo teisę išpirkti rentą, yra niekinė ir negalioja.

Rentos sutartyje gali būti numatyta, kad teisė išpirkti nuolatinę rentą negali būti įgyvendinta, kol rentos gavėjas gyvas arba per kitą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip trisdešimt metų nuo rentos sutarties sudarymo dienos.

Turto, kuris neatlygintinai perduotas kaip renta, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rentos mokėtojui.

Jeigu atsitiktinai žūva ar sugadinamas turtas, kuris buvo perduotas atlygintinai kaip renta, tai rentos mokėtojas turi teisę reikalauti arba nutraukti jo prievolę mokėti rentą, arba pakeisti rentos mokėjimo sąlygas.

Jeigu rentos iki gyvos galvos mokėtojas iš esmės pažeidžia rentos sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad rentos mokėtojas išpirktų rentą šio kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis, arba reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

Jeigu už rentą iki gyvos galvos butas, gyvenamasis namas ar kitas turtas perleistas neatlygintinai ir rentos mokėtojas iš esmės pažeidė rentos sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti tą turtą. Šiuo atveju to turto vertė įskaitoma į rentos išpirkimo kainą.

Nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis.

Jeigu nuomotojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdo, nuomininkas įgyja teisę šio kodekso 6.493 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais atlikti kapitalinį remontą ir iš nuomotojo išieškoti remonto kainą ar šią kainą įskaityti į nuomos mokestį arba turi teisę nutraukti sutartį ir išieškoti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. Šiais atvejais nuomininkas privalo pateikti nuomotojui kapitalinio remonto darbų sąmatą ir sąskaitą.

Nuomininkas privalo sudaryti visas sąlygas šio straipsnio 1 dalyje numatytai nuomotojo pareigai tinkamai įvykdyti.

Nuomotojas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas laikinai atsisakytų naudotis išsinuomotu daiktu, jeigu kapitalinis remontas yra būtinas ir neatidėliotinas. Jeigu kapitalinis remontas nėra neatidėliotinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teisės naudotis daiktu, nuomotojas privalo gauti teismo leidimą laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu.

Nuomininkas, kurio teisė naudotis išsinuomotu daiktu apribota, turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimą, kompensaciją arba nuomos sutarties nutraukimą.

Kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre.

Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai.

Išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas.

Kai nuomininkas – fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita. Šiais atvejais nuomotojas neturi teisės neleisti mirusio nuomininko įpėdiniui perimti nuomininko teises ir pareigas likusiam nuomos terminui, išskyrus atvejus, kai nuomos sutarties sudarymas buvo nulemtas nuomininko asmeninių savybių.

Daikto paėmimo visuomenės poreikiais (ekspropriacijos) atveju nuomos sutartis baigiasi nuo to momento, kai eksproprijuotą daiktą pradeda valdyti naujas jo savininkas (valdytojas).

Pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarčiai netaikomos šio kodekso 6.481 ir 6.482 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuomotojas privalo teikti transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, kurios leistų užtikrinti jos normalų ir saugų eksploatavimą pagal nuomos sutarties sąlygas. Nuomos sutartyje šalys gali numatyti, kad nuomotojas teikia nuomininkui ir kitokias paslaugas.

Nuomotojas privalo užtikrinti, kad transporto priemonę vairuojančio asmens ar asmenų kvalifikacija bei kiti jiems keliami reikalavimai atitiktų įstatymų ir nuomos sutarties nustatytus kriterijus.

Asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Jie vykdo su transporto priemonės technine priežiūra susijusius nuomotojo nurodymus ir su transporto priemonės naudojimu susijusius nuomininko reikalavimus.

Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, asmenų, vairuojančių transporto priemonę, išlaikymo išlaidas bei darbo užmokestį jiems moka nuomotojas.

Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, nuomininkas neturi teisės subnuomoti transporto priemonę tretiesiems asmenims be nuomotojo sutikimo.

Jeigu sutartis nenumato ko kita, nuomininkas turi teisę be nuomotojo sutikimo savo vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis su trečiaisiais asmenimis, kai tai neprieštarauja transporto priemonės naudojimo tikslams.

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčiai netaikomos šio kodekso 6.481 ir 6.482 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Kai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptariami sutuoktinių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimai, sutuoktiniai, prieš kreipdamiesi į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo, apie tai turi informuoti visus žinomus bendrus jų abiejų ar vieno iš jų kreditorius. Kartu su šiuo pranešimu kreditoriams turi būti išsiųstas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, taip pat notaro, į kurį ketinama kreiptis dėl šios sutarties patvirtinimo, kontaktiniai duomenys.

Kreditoriai turi teisę per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos sutuoktiniams ir jų pranešime nurodytam notarui raštu pateikti savo motyvuotus prieštaravimus dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo ar kitų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, galinčių pažeisti sutuoktinių bendrų kreditorių ar vieno iš jų kreditorių interesus, ir konkrečius siūlymus, kaip į šiuos prieštaravimus būtų galima atsižvelgti. Šiuo atveju notaras klausimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sprendžia ne anksčiau kaip pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui.

Jeigu kreditoriai pateikia savo prieštaravimus, į kuriuos sutuoktiniai nesutinka atsižvelgti ir pagal juos pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, notaras sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtina ir sutuoktiniai turi teisę dėl santuokos nutraukimo kreiptis į teismą.

Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos, kai keičiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Jeigu įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato ko kita, žemės nuomotojas privalo remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius. Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo ir žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį, nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį.

Jeigu nuomotojas nedaro šio straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kurį atitinkamos valdymo institucijos pripažino būtinu ir neatidėliotinu, tai nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir iš nuomotojo teismo tvarka išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti.

Nuomininkui išsinuomotame žemės sklype draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį.

Jeigu žemės nuomininkas žemės ūkio naudmenas naudoja netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, žemės nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuotolius.

Pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime.

Jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus, ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka.

Po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties atsisako, tai jie turi atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius.

Jeigu žemės nuomininkas yra juridinis asmuo ir jis reorganizuojamas, tai jo pagal sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui.

Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta:

Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.

Kai nuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kai nuomojama kitokios paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Jeigu žemės nuomotojas nevykdo šio kodekso 6.555 straipsnyje nurodytų pareigų, nuomininkas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.

Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui šiais atvejais: