Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane pateikiamos ekonominės ir kitos priemonės, numatytos atitinkamose nacionalinėse plėtros programose, skatinančios laikytis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems strateginiams atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti, pateikiami investicinių ir kitų finansinių priemonių vertinimo rezultatai. Minėtos priemonės gali būti: siūlymai dėl įvairių mokesčių, mokestinių lengvatų, paramos poreikio, gamintojo atsakomybės principo taikymas, investicijų į atliekų tvarkymo infrastruktūrą planavimas, geriausių atliekų apdorojimo technologijų taikymas, visuomenės švietimas ir informavimas atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, gamintojų ir importuotojų, atliekų tvarkytojų ir institucijų bendradarbiavimo skatinimas, kitos priemonės, užtikrinančios atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų įgyvendinimą. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane turi būti numatytos priemonės ir uždaviniai:

Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, planuojant atliekų tvarkymo įrenginių plėtrą ir pajėgumus, turi būti vadovaujamasi šiais kriterijais:

Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti.

Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija.

Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo ataskaitų rinkimą ir viešinimą aplinkos ministro nustatyta tvarka atsakinga aplinkos ministro įgaliota institucija.

Regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose numatomos priemonės, užtikrinančios Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslų ir pažangos uždavinių, Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

Pagrindinis regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

Regioninius atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos. Kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą rengia su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Parengtas planas tvirtinamas teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena dauguma komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų, regiono plėtros tarybos su savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu.

Regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės ir uždaviniai:

Konkrečius regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų sudėties, rengimo ir skelbimo reikalavimus nustato aplinkos ministras.

Regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

Regionų plėtros tarybos prašymu regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių vykdytojai regionų plėtros tarybai teikia informaciją apie šio plano priemonių, už kurių vykdymą jie atsakingi, vykdymą. Regiono plėtros taryba, apibendrinusi iš regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių vykdytojų gautą informaciją apie patvirtinto regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą, ją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia Aplinkos apsaugos agentūrai.

Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose numatomos priemonės, užtikrinančios Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslų ir pažangos uždavinių, Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

Pagrindinis savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia savivaldybės, tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės ir uždaviniai:

Konkrečius savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų sudėties, rengimo ir skelbimo reikalavimus nustato aplinkos ministras.

Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija arba Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.

Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sudarytoje sutartyje ar kitame atitinkamame administraciniame akte.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.

Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios komunalinės atliekos, kurios šalinamos nepavojingų atliekų sąvartyne, šalinamos tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingų atliekų sąvartyne. Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingos, šalinti nepavojingų atliekų sąvartyne skirtos atliekos.

Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis nepertraukiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

Savivaldybės privalo užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą ir šių įrenginių valdymą. Savivaldybės, vadovaudamosi teisės aktais, gali pavesti regioniniam atliekų tvarkymo centrui užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą ir šių įrenginių valdymą.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos kokybės priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija.

Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose.

Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti:

Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų, įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančias pakuočių atliekas, tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį parenka savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (netaikoma atliekų tvarkytojams, surenkantiems gaminių ir pakuočių atliekas papildančiose atliekų surinkimo sistemose). Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, parinkęs šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus, privalo per 5 darbo dienas informuoti komunalinių atliekų turėtojus, paskelbdamas savivaldybės nustatyta tvarka šių atliekų tvarkytojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis.

Asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti sudarydami sutartis su savivaldybėmis gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti papildančias atliekų surinkimo sistemas, prioritetą teikdami savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šias sutartis:

Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkytojus savivaldybės ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai turi parinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (netaikoma, kai elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekas atliekų tvarkytojai surenka papildančiose atliekų surinkimo sistemose).

Savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurioms išduotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos, sudaro Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus pagal aplinkos ministro patvirtintus būtinuosius reikalavimus, taikomus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo paslaugos teikimui.

Jeigu savivaldybės, parinkdamos šio straipsnio 162 dalyje nurodytus atliekų tvarkytojus (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai), nustato papildomus reikalavimus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugai teikti, už šių papildomų reikalavimų, išskyrus papildomus reikalavimus rūšiuojamojo surinkimo priemonių ištuštinimo dažniui, vykdymo išlaidų apmokėjimą atsakingos savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai). Savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) gali susitarti su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurioms išduotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos, dėl tokių išlaidų apmokėjimo gamintojų ir importuotojų lėšomis, tokį susitarimą įtraukiant į šio straipsnio 16 dalyje nurodytas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis.

Savivaldybės privalo įgyvendinti Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus:

Savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos.

Siekdamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje vadovautis atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti šio Įstatymo 3433, 3434, 3436, 3437 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 ir 10 straipsniuose nurodytas sutartis dėl vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo. Komunalinių atliekų sraute susidarančių vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių surinkėjus, vežėjus, apdorotojus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų.

Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, turi būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

Išsamesni medžiagos ar daikto priskyrimo prie šalutinių produktų reikalavimai ir priskyrimo tvarka, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti nustatomi Europos Sąjungos ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Nustatant šiuos reikalavimus, turi būti užtikrinama aplinkos apsauga ir visuomenės sveikatos sauga, skatinama tausiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras ir aplinkos ministras, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, nustato medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijus ir priskyrimo tvarką.

Medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nepriskiriamas prie šalutinių produktų ir atitinka šio Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.

Draudžiama pateikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius.

Draudžiama pateikti rinkai šiuos vienkartinius plastikinius gaminius:

Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas draudimas netaikomas iš lanksčios medžiagos pagamintiems pakeliams ir vyniojamojo popieriaus pakuotėms, kuriuose pateikiamas maistas, skirtas suvartoti iš pakelio ar pakuotės be papildomo paruošimo.

Šio straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodytas draudimas netaikomas:

Jeigu šio straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodyti gaminiai atitinka darniuosius standartus, susijusius su kamštelių ir dangtelių pritvirtinimo prie taros per visą numatytą gaminių naudojimo trukmę reikalavimu, arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad jie atitinka reikalavimą dėl jų kamštelių ir dangtelių pritvirtinimo prie taros per visą numatytą gaminių naudojimo trukmę.

Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aplinkos ministro įgaliotai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliota institucijos nustatyta tvarka teikia:

Atliekų apskaitos duomenys naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai, visuomenės informavimui ir kitiems tikslams.

Duomenų skaičiavimo ir kokybės patikros ataskaitų apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, įskaitant informaciją apie atliekų naudojimą medžiagoms gauti, teikimo Europos Komisijai tvarką nustato aplinkos ministras.

Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Pavojingosios atliekos negali būti maišomos su kitomis pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pavojingųjų atliekų maišymas apima ir jų skiedimą.

Pavojingąsias atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

Tam tikros konkrečios atliekos, jas perdirbus ar kitaip panaudojus, tampa nebe atliekomis, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

Kai atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai atskiriems atliekų srautams nenustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose, atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams gali nustatyti aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis.

Nustatant atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams, turi būti užtikrinama aplinkos apsauga ir visuomenės sveikatos sauga, skatinama tausiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius. Šie kriterijai turi apimti:

Jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais, nėra Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų konkrečių atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų atskiriems atliekų srautams, aplinkos ministro įgaliota institucija gali priimti sprendimą dėl konkrečių atliekų nebelaikymo atliekomis atvejų arba taikyti priemones, norėdama patikrinti, ar tam tikros atliekos nebelaikomos atliekomis, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prireikus į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat į teršalų ribines vertes.

Kai medžiagos ar daiktai nebelaikomi atliekomis, jie turi atitikti cheminėms medžiagoms ir produktams teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Fizinis arba juridinis asmuo, kuris pirmą kartą panaudoja medžiagą ar daiktą, kuris nebelaikomas atliekomis ir kuris nebuvo patiektas rinkai, arba kuris patiekia rinkai medžiagą ar daiktą, kuris nebelaikomas atliekomis, pirmą kartą, turi užtikrinti, kad ši medžiaga ar daiktas atitiktų teisės aktų, taikomų cheminėms medžiagoms ir produktams, reikalavimus.

Kiekvienas gaminio tiekėjas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 33 punkte, naudodamasis Europos cheminių medžiagų agentūros suteiktomis duomenų teikimo priemonėmis ir formatu, turi teikti informaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 33 straipsnio 1 dalį. Informacija teikiama:

Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminių – strateginių prekių – tiekėjams, kai šiuos gaminius įsigyja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijos ir kitos institucijos, kai tai būtina gynybos tikslais.

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nuostoliai, atsiradę dėl komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami iš atitinkamos savivaldybės biudžeto.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852.

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006.

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/850.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/849.

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su visais pakeitimais.

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/849.

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/849.

2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas.

2019 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/1597, kuriuo, siekiant vienodo maisto atliekų kiekio matavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir būtiniausiųjų kokybės reikalavimų.

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2151, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo priedo D dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių suderintų ženklinimo specifikacijų taisyklės.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, atliekančios alyvos keitimą ar alyvos pardavimą arba kurių veikloje susidaro ar gali susidaryti alyvos atliekų, yra alyvos atliekų turėtojos.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka registruotis į transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių sąrašą.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra alyvos atliekų turėtojos, privalo:

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms draudžiama perduoti alyvos atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.

Alyvas naudojantys juridiniai asmenys, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar remontu (toliau šiame skirsnyje – pramonės įmonės), privalo:

Pramonės įmonėms draudžiama alyvos atliekas perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.

Siekdami kolektyviai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 punktuose ir 9, 10 dalyse nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 punktuose ir 9, 10 dalyse nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų.

Siekdama gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3426 straipsnyje ir 3425 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 341 straipsnyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti:

Organizacija šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.

Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų sąrašu.

Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių, tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių įmonių patikrinimus.

Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą, atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB, su visais pakeitimais.

Atliekų surinkimo ir vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio, paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:

Detalesnius alyvos atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

Buityje susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai.

Buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti, šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa.

Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:

Valstybinė atliekų prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus tikslinama.

Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos:

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą Lietuvos Respublikos teritorijoje pagaminantiems ar įvežantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir savoms reikmėms sunaudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ir (ar) importuotojo ir įgaliotojo atstovo sudaroma pavedimo sutartis.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams įrangą, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ir (ar) importuotojo ir įgaliotojo atstovo sudaroma pavedimo sutartis.

Šiame straipsnyje nustatytas pareigas elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose nustatytas pareigas, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas.

Buitinės elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinę elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Neteko galios 2018-01-24.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi organizuoti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose, savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, iš platintojų surinktų buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

Šio straipsnio 10 dalyje nenurodytų ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai – perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su atliekų turėtojais ir ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 10 ir 11 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, parduodami elektros ir elektroninę įrangą, pardavimo dokumentuose vartotojams gali atskirai nurodyti šios įrangos atliekų tvarkymo, tai yra surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo, išlaidas. Šios išlaidos negali viršyti realių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidų.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti toks, kad po tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais būtų galima vienareikšmiškai nustatyti elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties to padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.

Elektros ir elektroninės įrangos platintojams draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.

Platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties, kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.

Be pareigos, nurodytos šio straipsnio 16 dalyje, platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas smulkios elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurių išoriniai matmenys ne didesni kaip 25 cm, mažmeninės prekybos parduotuvėse, kurių prekybinis plotas užima bent 400 m2, joms priklausančiose teritorijose arba šalia parduotuvių, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo jų, ir tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos nėra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.

Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatytų reikalavimų ir nemokamai nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) atliekos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kai jos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai, priėmimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Iš vartotojų priimtas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali nemokamai (pasirinktinai):

Platintojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją visiems vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.

Šio straipsnio 15, 16, 18, 19, 20 ir 21 dalių reikalavimai taip pat taikomi platintojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekdami elektros ir elektroninę įrangą naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje. Informacija, kurioje aiškiai nurodoma, kam ir kokiais būdais vartotojas gali atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, turi būti paskelbta gerai matomoje vietoje platintojo naudojamoje interneto parduotuvės svetainėje.

Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jų neardyti.

Buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali (pasirinktinai):

Platintojo ar vartotojo elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pristatomos į šio straipsnio 19 dalies 1 punkte ir 24 dalies 1 punkte nurodytas buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas, gali būti nepriimamos nemokamai, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) šios atliekos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kai jos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai, priėmimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Ne buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas gali (pasirinktinai):

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai privalo elektros ir elektroninės įrangos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

Vykdydami šio Įstatymo 341 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

Individualiai elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių kiekį.

Vykdydami šio Įstatymo 341 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Siekdami kolektyviai vykdyti šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas pareigas, alyvos gamintojai ir (ar) importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti vykdyti šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti vykdyti šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.