Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.17)

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (2000.02.23)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1991, Nr.

29-787

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji

Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-2119, 91.12.18, Žin., 1991, Nr.

36-986

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-196, priimtas 93.07.01, Žin.,

1993, Nr. 28-638

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-399, 97.07.03, Žin., 1997,

Nr.67-1675 (97.07.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ORDINŲ, MEDALIŲ IR

KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ ĮSTATYMO 133 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-917, 98.11.05, Žin., 1998, Nr.99-2739 (98.11.13)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ORDINŲ, MEDALIŲ IR

KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ ĮSTATYMO 91 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1536,

00.02.10, Žin., 2000, Nr.15-383 (00.02.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ ĮSTATYMO 95, 96 IR 97

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ORDINŲ, MEDALIŲ

IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ

ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba, atkurdama visus Lietuvos valstybės

apdovanojimus, priima šį įstatymą, kuris yra Lietuvos valstybės ordinų, medalių

ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo, galiojusio Lietuvos Respublikoje nuo 1930

metų rugsėjo 1 dienos, nauja redakcija.

I. Lietuvos

valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo

ženklai. Ordinų

kavalieriai ir kancleris

1

straipsnis. Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai

skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos

piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.

2

straipsnis. Lietuvos valstybės ordinai:

1) Vytauto

Didžiojo ordinas,

2) Vyčio

Kryžiaus ordinas,

3)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas.

3

straipsnis.  Lietuvos  valstybės  medaliai  ir  kiti pasižymėjimo ženklai:

1) Vyčio

Kryžius,

2) Vyčio

Kryžiaus ordino vėliava,

3) Vytauto

Didžiojo ordino medalis,

4)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medalis,

5)

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

6)

Lietuvos nepriklausomybės medalis,

7)

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (buvęs Žūstančių gelbėjimo

kryžius),

8) Šaulių

žvaigždė,

9) Šaulių

žvaigždės medalis.

10) Sausio

13-osios atminimo medalis.

11)

Dariaus ir Girėno medalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2119; 1991.12.18; Žin., 1991,

Nr.36-986;

Nr. I-196; 1993.07.01; Žin., 1993, Nr.28-638;

4

straipsnis. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų vyresniškumo eilė:

1) Vytauto

Didžiojo ordinas su aukso grandine,

2) Vyčio

Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas,

3) Vytauto

Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas,

4) Vyčio

Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas,

5)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas,

6) Vytauto

Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas,

7) Vyčio

Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas,

8)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas,

9) Vyčio

Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas,

10)

Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas,

11) Vyčio

Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas,

12) Vyčio

Kryžius 1-ojo laipsnio,

13) Vyčio

Kryžius 2-ojo laipsnio,

14) Vyčio

Kryžius 3-ojo laipsnio,

15)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas,

16)

Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas,

17)

Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas,

18)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas,

19)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas,

20)

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius,

21)

Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis,

22)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medalis,

23)

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

24) Šaulių

žvaigždė,

25)

Lietuvos nepriklausomybės medalis,

26)

Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis,

27)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalis,

28)

Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio medalis,

29)

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis,

30) Šaulių

žvaigždės medalis.

31) Sausio

13-osios atminimo medalis.

32)

Dariaus ir Girėno medalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2119; 1991.12.18; Žin., 1991,

Nr.36-986

Nr. I-196; 1993.07.01; Žin., 1993,

Nr.28-638

5

straipsnis.  Esant  reikalui,  Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas turi  teisę patikslinti Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų

pasižymėjimo ženklų pavyzdžius.

Patvirtinti

pavyzdžiai laikomi ordinų kanclerio įstaigoje.

6

straipsnis. Asmenys, apdovanoti kuriuo nors Lietuvos valstybės ordinu, vadinasi

to ordino kavalieriais.

7

straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui -

aukščiausiajam Lietuvos Respublikos pareigūnui - apdovanojimus suteikia

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, įteikia - vienas iš Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų.

8

straipsnis. Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų

vyriausiasis tvarkytojas  yra  Lietuvos Respublikos ordinų  kancleris. Juo yra

Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-196; 1993.07.01; Žin., 1993,

Nr.28-638

9

straipsnis. Ordinų kancleris visus darbus, susijusius su ordinų, medalių ir

kitų pasižymėjimo ženklų reikalais, atlieka per Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos aparatą. Vieną aparato tarnautoją ordinų kancleris

skiria ordinų reikalų vedėju.

10

straipsnis. Ordinų kancleris pats arba per ordinų reikalų vedėją, jeigu

atskiruose ordinų, medalių arba kitų pasižymėjimo ženklų statutuose kitaip

nenustatyta, atlieka šiuos darbus:

1)

tikrina, ar pristatymai apdovanoti atitinka įstatymo reikalavimus;

2) šaukia

ordinų tarybas  ir siūlo  joms apsvarstyti pristatymus bei kitus klausimus;

3) tvarko

apdovanotųjų sąrašus ir apdovanojimo bylas;

4) laiko

tarybų protokolus  ir  Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

apdovanojimų aktus;

5)

išduoda  apdovanotiesiems  diplomus  ir  liudijimus, išsiuntinėja garbės

ženklus;

6)

skelbia  apdovanotųjų pavardes "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos ir Vyriausybės žiniose";

7)

rūpinasi apdovanojimo ženklų gamyba;

8)

rūpinasi, kad būtų tiksliai laikomasi šiame įstatyme bei kituose norminiuose

aktuose nustatytos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimo

tvarkos.

Ordinų

kancleris turi savo antspaudą.

II. Ordinų,

medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų tarybos

11

straipsnis. Yra Vytauto Didžiojo ordino, Vyčio Kryžiaus ordino, Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino ir Šaulių žvaigždės tarybos.

Taip pat

yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Sausio 13-osios atminimo, Dariaus ir

Girėno medalių ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus komisijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2119; 1991.12.18; Žin., 1991,

Nr.36-986

Nr. I-196; 1993.07.01; Žin., 1993,

Nr.28-638;

12

straipsnis. Tarybos reiškia savo nuomonę dėl pristatytų apdovanoti asmenų, taip

pat kitais svarstytais reikalais.

13

straipsnis.  Tarybos  nuomonė  Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo nevaržo.

14

straipsnis.  Tarybos gali rengti iškilmingas ordinų šventes.

15

straipsnis. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, tai jis tam posėdžiui ir pirmininkauja,

bet nebalsuoja.

16

straipsnis. Tarybos posėdžiai yra slapti.

Tarybos

nariai, nusižengę slaptumo reikalavimams, iš tarybos pašalinami.

17

straipsnis. Tarybos nutarimai priimami balsų dauguma. Balsams pasidalijus

lygiomis, laikoma, jog reikalas išspręstas neigiamai, jeigu atskiruose ordinų,

medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutuose nenustatyta kitaip.

Tarybos

balsavimas gali būti slaptas.

18

straipsnis.  Lietuvos Respublikos ordinų kavalieriai užsienio valstybių

piliečiai tarybų nariais būti negali.

19

straipsnis.  Tarybų sudėtį,  sudarymo būdą  ir  jų skirtingumus nustato ordinų,

medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutai.

III.

Apdovanojimo ordinais, medaliais ir kitais

pasižymėjimo

ženklais bei jų atėmimo tvarka

20

straipsnis. Lietuvos valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo

ženklais apdovanoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Apdovanoti medaliais arba kitais pasižymėjimo ženklais atskiruose statutuose

nustatyta tvarka gali būti pavesta ir kitiems valstybės organams bei

pareigūnams.

1 straipsnis.

Lietuvos valstybės  ordinai, medaliai ir kiti

pasižymėjimo ženklai

skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems

asmenims pagerbti

bei  Lietuvos  piliečiams  skatinti  atsidėjus

dirbti Lietuvos

valstybės ir visuomenės gerovei.

2 straipsnis.

Lietuvos valstybės ordinai:

1) Vytauto

Didžiojo ordinas,

2) Vyčio

Kryžiaus ordinas,

3) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas.

3

straipsnis.   Lietuvos   valstybės   medaliai   ir   kiti

pasižymėjimo

ženklai:

1) Vyčio

Kryžius,

2) Vyčio

Kryžiaus ordino vėliava,

3) Vytauto

Didžiojo ordino medalis,

4) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medalis,

5) Lietuvos

kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

6) Lietuvos

nepriklausomybės medalis,

7) Žūvančiųjų

gelbėjimo kryžius  (buvęs Žūstančių gelbėjimo

kryžius),

8) Šaulių

žvaigždė,

9) Šaulių

žvaigždės medalis.

10) Sausio

13-osios atminimo medalis.

11) Dariaus ir

Girėno medalis.

Straipsnio

pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18;

Žin., 1991, Nr.36-986;

1-196; 1993.07.01;

Žin., 1993, Nr.28-638;

4 straipsnis.

Ordinų, medalių  ir kitų  pasižymėjimo ženklų

vyresniškumo eilė:

1) Vytauto

Didžiojo ordinas su aukso grandine,

2) Vyčio

Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas,

3) Vytauto

Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas,

4) Vyčio

Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas,

5) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino 1-ojo  laipsnio

ordinas,

6) Vytauto

Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas,

7) Vyčio

Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas,

8) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino  2-ojo  laipsnio

ordinas,

9) Vyčio

Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas,

10) Vytauto

Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas,

11) Vyčio

Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas,

12) Vyčio

Kryžius 1-ojo laipsnio,

13) Vyčio

Kryžius 2-ojo laipsnio,

14) Vyčio

Kryžius 3-ojo laipsnio,

15) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino 3-ojo laipsnio

ordinas,

16) Vytauto

Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas,

17) Vytauto

Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas,

18) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino 4-ojo laipsnio

ordinas,

19) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino 5-ojo laipsnio

ordinas,

20) Žūvančiųjų

gelbėjimo kryžius,

21) Vytauto

Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis,

22) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino  ordino  1-ojo

laipsnio medalis,

23) Lietuvos

kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

24) Šaulių

žvaigždė,

25) Lietuvos

nepriklausomybės medalis,

26) Vytauto

Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis,

27) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino  ordino  2-ojo

laipsnio medalis,

28) Vytauto

Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio medalis,

29) Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio  Gedimino  ordino  3-ojo

laipsnio medalis,

30) Šaulių

žvaigždės medalis.

31) Sausio

13-osios atminimo medalis.

32) Dariaus ir

Girėno medalis.

Straipsnio

pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18;

Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01;

Žin., 1993, Nr.28-638

5

straipsnis.   Esant   reikalui,   Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos   Prezidiumas  turi   teisę  patikslinti

Lietuvos valstybės

ordinų, medalių  ir kitų  pasižymėjimo ženklų

pavyzdžius.

Patvirtinti

pavyzdžiai laikomi ordinų kanclerio įstaigoje.

6  straipsnis.

Asmenys,  apdovanoti  kuriuo  nors  Lietuvos

valstybės ordinu,

vadinasi to ordino kavalieriais.

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkui -

aukščiausiajam Lietuvos  Respublikos pareigūnui  -

apdovanojimus

suteikia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

įteikia -  vienas iš

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininko

pavaduotojų.

8 straipsnis.

Lietuvos valstybės  ordinų, medalių  ir  kitų

pasižymėjimo

ženklų   vyriausiasis  tvarkytojas   yra   Lietuvos

Respublikos

ordinų   kancleris. Juo  yra Respublikos Prezidento

kanceliarijos

vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

1-196; 1993.07.01;

Žin., 1993, Nr.28-638

9 straipsnis.

Ordinų kancleris  visus darbus, susijusius su

ordinų, medalių  ir

kitų  pasižymėjimo ženklų  reikalais, atlieka

per Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos aparatą. Vieną

aparato tarnautoją

ordinų kancleris skiria ordinų reikalų vedėju.

10 straipsnis.

Ordinų kancleris pats arba per ordinų reikalų

vedėją, jeigu

atskiruose ordinų,  medalių arba kitų pasižymėjimo

ženklų statutuose

kitaip nenustatyta, atlieka šiuos darbus:

1) tikrina,

ar  pristatymai  apdovanoti  atitinka  įstatymo

reikalavimus;

2)  šaukia

ordinų  tarybas   ir  siūlo   joms  apsvarstyti

pristatymus bei

kitus klausimus;

3) tvarko

apdovanotųjų sąrašus ir apdovanojimo bylas;

4)  laiko

tarybų  protokolus   ir   Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo apdovanojimų aktus;

5)  išduoda

apdovanotiesiems   diplomus   ir   liudijimus,

išsiuntinėja garbės

ženklus;

6)  skelbia

apdovanotųjų  pavardes  "Lietuvos  Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos ir Vyriausybės žiniose";

7) rūpinasi

apdovanojimo ženklų gamyba;

8) rūpinasi,

kad būtų tiksliai laikomasi šiame įstatyme bei

kituose norminiuose

aktuose nustatytos  ordinų, medalių  ir kitų

pasižymėjimo ženklų

nešiojimo tvarkos.

Ordinų

kancleris turi savo antspaudą.

II.

Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų tarybos

11 straipsnis.

Yra Vytauto  Didžiojo ordino, Vyčio Kryžiaus

ordino, Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino ir Šaulių

žvaigždės tarybos.

Taip pat  yra

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Sausio

13-osios  atminimo,

Dariaus  ir  Girėno  medalių  ir  Žūvančiųjų

gelbėjimo kryžiaus

komisijos.

Straipsnio

pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18;

Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01;

Žin., 1993, Nr.28-638;

12 straipsnis.

Tarybos reiškia  savo nuomonę dėl pristatytų

apdovanoti asmenų,

taip pat kitais svarstytais reikalais.

13

straipsnis.   Tarybos   nuomonė   Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo nevaržo.

14

straipsnis.   Tarybos  gali  rengti  iškilmingas  ordinų

šventes.

15 straipsnis.

Jeigu tarybos  posėdyje  dalyvauja  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos  Pirmininkas,  tai  jis  tam

posėdžiui ir

pirmininkauja, bet nebalsuoja.

16 straipsnis.

Tarybos posėdžiai yra slapti.

Tarybos nariai,

nusižengę slaptumo reikalavimams, iš tarybos

pašalinami.

17 straipsnis.

Tarybos nutarimai  priimami  balsų  dauguma.

Balsams pasidalijus

lygiomis, laikoma,  jog reikalas  išspręstas

neigiamai, jeigu

atskiruose ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų statutuose

nenustatyta kitaip.

Tarybos

balsavimas gali būti slaptas.

18

straipsnis.   Lietuvos  Respublikos  ordinų  kavalieriai

užsienio valstybių

piliečiai tarybų nariais būti negali.

19

straipsnis.   Tarybų  sudėtį,   sudarymo  būdą   ir   jų

skirtingumus

nustato  ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų

statutai.

III.

Apdovanojimo ordinais, medaliais ir kitais

pasižymėjimo ženklais bei jų atėmimo tvarka

20 straipsnis.

Lietuvos valstybės  ordinais,  medaliais  ir

kitais

pasižymėjimo  ženklais  apdovanoja  Lietuvos  Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos  Prezidiumas. Apdovanoti  medaliais  arba

kitais

pasižymėjimo  ženklais  atskiruose  statutuose  nustatyta

tvarka gali  būti

pavesta  ir  kitiems  valstybės  organams  bei

pareigūnams.

21

straipsnis.   Teisę  pristatyti   Lietuvos   Respublikos

piliečius

apdovanoti  ordinais, medaliais  ir kitais pasižymėjimo

ženklais  turi:

Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios  Tarybos

Pirmininkas,

Lietuvos    Respublikos   Ministras   Pirmininkas,

Vyriausybės

nariai,   valstybės  kontrolierius,  jei  atskiruose

ordinų,  medalių

ir   kitų   pasižymėjimo   ženklų   statutuose

nenustatyta kitaip.

Užsienio

valstybių  piliečius apdovanoti ordinais, medaliais

ir kitais

pasižymėjimo ženklais  pristato  Lietuvos  Respublikos

užsienio reikalų

ministras.

Asmenų be

pilietybės pristatymo  apdovanoti tvarką  nustato

atskirų ordinų,

medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutai.

22 straipsnis.

Numatomų apdovanoti asmenų pristatymai ordinų

kancleriui

nusiunčiami   ne  vėliau   kaip  prieš   mėnesį  ligi

apdovanojimo dienos

su kiekvieno pristatomojo trumpa biografija,

jo nuopelnų

aprašymu, pažyma  apie  turimus  garbės  ženklus  ir

nurodymu, kuriuo

garbės ženklu apdovanoti jis pristatomas.

23 straipsnis.

Pristatymai apdovanoti  ordinais arba kitais

pasižymėjimo

ženklais   svarstomi  atitinkamoje   taryboje  arba

komisijoje.

Kai kuriais

atvejais Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas

gali apdovanoti ir tarybai nesvarsčius.

24

straipsnis.    Nustatant   ordino    laipsnį,   žiūrima

apdovanojamojo

nuopelnų   svarbumo,  tarnybos   rango  arba   jo

visuomeninės

padėties.

Vyriausybė

nustato,   kurie  valstybės   tarnautojai   kurio

laipsnio ordinais

gali būti pristatomi apdovanoti, jeigu to nėra

nustatyta ordinų

statutuose.

Šitas

Vyriausybės    nustatymas    Lietuvos    Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo nevaržo.

25 straipsnis.

Apdovanoti kuriuo  nors  Lietuvos  valstybės

ordinu asmenys  gali

būti apdovanojami kitu ordinu arba tuo pačiu

aukštesnio laipsnio

ordinu ne  anksčiau kaip  po trejų  metų nuo

paskutinio

apdovanojimo  dienos,  išskyrus  apdovanojimus  Vyčio

Kryžiaus ordinu.

26

straipsnis.   Asmenys,  kurie   teismo  sprendimu   buvo

nušalinti nuo

pareigų arba bausti laisvės atėmimo bausme, negali

būti  pristatyti

apdovanojimui  ordinais,  medaliais  ir  kitais

pasižymėjimo

ženklais  penkerius metus  po nušalinimo nuo pareigų

arba po bausmės

atlikimo ar atleidimo nuo jos.

Nuteistieji

lygtinai,  nepasibaigus  jų  bandomajam  laikui,

negali  būti

pristatyti  apdovanojimui  ordinais,  medaliais  ir

kitais pasižymėjimo

ženklais.

Šitos

taisyklės   netaikomos apdovanojimams  Vyčio  Kryžiaus

ordinu, Vyčio

Kryžiumi, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, Sausio 13-

osios atminimo

medaliu bei Dariaus ir Girėno medaliu.

Straipsnio

pakeitimai:

1-2119; 1991.12.18;

Žin., 1991, Nr.36-986

1-196; 1993.07.01;

Žin., 1993, Nr.28-638

27

straipsnis.   Apdovanotieji  gauna   garbės  ženklus  ir

apdovanojimo

dokumentus. Apdovanojimo dokumentai yra šie:

1) Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Pirmininko

pasirašytas ordino

diplomas;

2)  ordinų

kanclerio   pasirašytas   medalio   arba   kito

pasižymėjimo

ženklo  liudijimas,  jeigu  statutuose  nenustatyta

kitaip.

Ant   ordino

diplomo   dedamas    Lietuvos    Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos antspaudas.

Ant medalių  ir

kitų  pasižymėjimo ženklų  liudijimo dedamas

ordinų  kanclerio

antspaudas,   jeigu   atskiruose   statutuose

nenustatyta kitaip.

28 straipsnis.

Garbės ženklai  ir  apdovanojimo  dokumentai

apdovanotiesiems

įteikiami  iškilmingai, dalyvaujant  valdžios ar

visuomenės

atstovams.

29 straipsnis.

Jeigu apdovanotas  ordinu, medaliu arba kitu

pasižymėjimo

ženklu   asmuo  miršta  negavęs  garbės  ženklo  ir

apdovanojimo

dokumentų,  ženklas ir  apdovanojimo dokumentai gali

būti įteikti

artimiausiems giminėms.

30 straipsnis.

Pametus ar dingus apdovanojimo dokumentams, gali būti išduoti jų dublikatai.

31

straipsnis. Apdovanotųjų pavardės skelbiamos "Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose".

32

straipsnis. Jeigu ordinų kavalierius arba medaliais ir kitais pasižymėjimo

ženklais  apdovanotus  asmenis  teismas nubaudžia bausme, susijusia su

pasižymėjimo ženklų netekimu, jie nustoja ir pirmenybių, kurias teikia ordinai,

medaliai arba kiti pasižymėjimo ženklai, ir išbraukiami iš apdovanotųjų sąrašo.

Apie šiuos

asmenis teismas praneša ordinų kancleriui.

33

straipsnis. Jeigu Vytauto Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordinų kavalierių veika, ordino tarybos nuomone, yra nesuderinama su ordino

kavalieriaus garbe, ordino tarybai pristačius, Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu jie iš ordino kavalierių sąrašo

gali būti laikinai arba visiškai išbraukti. Tokie asmenys netenka ordinų

teikiamų pirmenybių.

34

straipsnis. Asmenys išbraukti iš ordino kavalierių arba medaliais ir kitais

pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, apdovanojimo dokumentus ir gautus

garbės ženklus turi grąžinti ordinų kancleriui.

IV. Ordinų,

medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų nešiojimo

tvarka

35

straipsnis.  Lietuvos  ordinai,  medaliai  ir  kiti pasižymėjimo ženklai

nešiojami laikantis jų vyresniškumo tvarkos, nustatytos šio įstatymo 4

straipsnyje.

36

straipsnis. Vietoj ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų galima  nešioti

vieną iš šių apdovanojimų simbolių: juostelę, miniatiūrą, rozetę.

Vienu metu

galima nešioti vienos rūšies simbolius.

Juosteles,

rozetes ir miniatiūras galima nešioti kiekvieno turimo aukščiausio laipsnio

ordino arba kito garbės ženklo po vieną.

37

straipsnis. Juostelės daromos iš atitinkamo ordino, medalio arba kito

pasižymėjimo ženklo kaspino. Jos yra 32 mm ilgio ir 10 mm pločio.

Ordinų

laipsniai juostelėse žymimi taip:

1)

Vytauto  Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinų:

5-ojo laipsnio

• vien kaspinėliu,

4-ojo

laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,

3-ojo

laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino, uždėta ant sidabrinio

galionėlio,

2-ojo

laipsnio - kaspinėliu su rozete iš ordino kaspino, uždėta ant pusiau auksinio

ir sidabrinio galionėlio,

1-ojo

laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino, uždėta ant auksinio

galionėlio;

2) Vyčio

Kryžiaus ordino:

5-ojo

laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele,

4-ojo

laipsnio - dviem metalinėmis ąžuolo šakelėmis,

3-ojo

laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant sidabrinio galionėlio,

2-ojo

laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant pusiau sidabrinio ir

auksinio galionėlio,

1-ojo

laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant auksinio galionėlio.

Vytauto

Didžiojo, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinų medalių ir Vyčio

Kryžiaus laipsniai juostelėse pažymimi viena metaline medalio arba kryžiaus

spalvos žvaigždute.

Rozetės daromos iš atitinkamo

ordino, medalio arba kito pasižymėjimo ženklo kaspino.

Ordinų

rozetėse laipsniai žymimi taip:

1)

Vytauto  Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino:

5-ojo

laipsnio - 3 mm pločio ir 2O mm ilgio ordino kaspinėliu,

4-ojo

laipsnio - 8 mm skersmens rozete,

3-ojo

laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant sidabrinio galionėlio,

2-ojo

laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant pusiau sidabrinio ir auksinio galionėlio,

1-ojo

laipsnio  - 8 mm skersmens rozete ant auksinio galionėlio;

2) Vyčio

Kryžiaus ordino:

5-ojo

laipsnio - 22 mm skersmens rozete su viena metaline ąžuolo šakele,

4-ojo

laipsnio - 22 mm skersmens rozete su dviem metalinėmis ąžuolo šakelėmis,

3-ojo

laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi ant sidabrinio galionėlio,

2-ojo

laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi ant pusiau sidabrinio ir

auksinio galionėlio,

1-ojo

laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi ant auksinio galionėlio.

Medalio arba

kito pasižymėjimo ženklo rozetė yra maža kokardėlė; joje laipsniai nežymimi.

Miniatiūros

• tokie pat, tik maži garbės ženklai.

38

straipsnis. Ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanoti

asmenys turi teisę juos arba jų simbolius nešioti kasdien, jeigu Lietuvos

Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

Apdovanojimų

nešiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas.

Ordinų,

medalių  ir kitų  pasižymėjimo ženklų  nešioti neleidžiama:

1)

įstatymo  nustatyta tvarka, nors ir trumpam laikui suvaržius asmens laisvę;

2) kai

apdovanojimo garbingumas  ir orumas gali būti pažeminti.

V. Užsienio

valstybių ordinų, medalių ir kitų

garbės ženklų

nešiojimo tvarka

39

straipsnis. Užsienio valstybių ordinai, medaliai ir kiti garbės ženklai  ar jų

simboliai nešiojami žemiau Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų

pasižymėjimo ženklų arba jų simbolių.

Užsienio

valstybių apdovanojimų nešiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta kitaip.

VI. Apdovanotųjų

teisės ir pirmenybės

40

straipsnis. Kiekvienas apdovanojimas ordinu, medaliu arba kitu pasižymėjimo

ženklu įrašomas į apdovanotojo asmens tarnybos lapą, jei tas asmuo tarnauja

valstybės tarnyboje.

41

straipsnis. Ordinų kavalieriai turi teisę naudoti ordino ženklus savo

asmeniniuose antspauduose, vizitinėse kortelėse ir privačiuose blankuose.

31 straipsnis.

Apdovanotųjų pavardės  skelbiamos  "Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose".

32 straipsnis.

Jeigu ordinų  kavalierius arba  medaliais ir

kitais

pasižymėjimo   ženklais   apdovanotus   asmenis   teismas

nubaudžia bausme,

susijusia su pasižymėjimo ženklų netekimu, jie

nustoja ir

pirmenybių, kurias teikia ordinai, medaliai arba kiti

pasižymėjimo

ženklai, ir išbraukiami iš apdovanotųjų sąrašo.

Apie šiuos

asmenis teismas praneša ordinų kancleriui.

33 straipsnis.

Jeigu Vytauto  Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos

Kunigaikščio

Gedimino  ordinų kavalierių  veika,  ordino  tarybos

nuomone, yra

nesuderinama su  ordino kavalieriaus  garbe, ordino

tarybai pristačius,

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo nutarimu

jie iš  ordino kavalierių  sąrašo gali  būti

laikinai arba

visiškai išbraukti.  Tokie asmenys  netenka ordinų

teikiamų pirmenybių.

34 straipsnis.

Asmenys išbraukti  iš ordino kavalierių arba

medaliais ir  kitais

pasižymėjimo  ženklais apdovanotųjų  sąrašo,

apdovanojimo

dokumentus  ir gautus  garbės ženklus  turi grąžinti

ordinų  kancleriui.

IV.

Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų nešiojimo tvarka

35

straipsnis.   Lietuvos   ordinai,   medaliai   ir   kiti

pasižymėjimo ženklai

nešiojami laikantis jų vyresniškumo tvarkos,

nustatytos šio

įstatymo 4 straipsnyje.

36 straipsnis.

Vietoj ordinų,  medalių ir kitų pasižymėjimo

ženklų  galima

nešioti  vieną  iš  šių  apdovanojimų  simbolių:

juostelę,

miniatiūrą, rozetę.

Vienu metu

galima nešioti vienos rūšies simbolius.

Juosteles,

rozetes  ir miniatiūras  galima nešioti kiekvieno

turimo aukščiausio

laipsnio ordino  arba kito  garbės ženklo  po

vieną.

37

straipsnis.  Juostelės  daromos  iš  atitinkamo  ordino,

medalio arba  kito

pasižymėjimo  ženklo kaspino.  Jos yra  32  mm

ilgio ir 10 mm

pločio.

Ordinų laipsniai

juostelėse žymimi taip:

1)  Vytauto

Didžiojo  ir  Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio

Gedimino ordinų:

5-ojo laipsnio

• vien kaspinėliu,

4-ojo laipsnio

• kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,

3-ojo laipsnio

• kaspinėliu  su rozetėle iš ordino kaspino,

uždėta ant

sidabrinio galionėlio,

2-ojo laipsnio

• kaspinėliu  su rozete  iš ordino  kaspino,

uždėta ant pusiau

auksinio ir sidabrinio galionėlio,

1-ojo laipsnio

• kaspinėliu  su rozetėle iš ordino kaspino,

uždėta ant auksinio

galionėlio;

2) Vyčio

Kryžiaus ordino:

5-ojo laipsnio

• viena metaline ąžuolo šakele,

4-ojo laipsnio

• dviem metalinėmis ąžuolo šakelėmis,

3-ojo laipsnio

• viena  metaline ąžuolo  šakele, uždėta ant

sidabrinio

galionėlio,

2-ojo laipsnio

• viena  metaline ąžuolo  šakele, uždėta ant

pusiau sidabrinio ir

auksinio galionėlio,

1-ojo laipsnio

• viena  metaline ąžuolo  šakele, uždėta ant

auksinio galionėlio.

Vytauto

Didžiojo,  Didžiojo Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordinų medalių  ir

Vyčio  Kryžiaus laipsniai  juostelėse pažymimi

viena metaline

medalio arba kryžiaus spalvos žvaigždute.

Rozetės

daromos  iš atitinkamo  ordino,  medalio  arba  kito

pasižymėjimo ženklo

kaspino.

Ordinų rozetėse

laipsniai žymimi taip:

1)  Vytauto

Didžiojo  ir  Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio

Gedimino ordino:

5-ojo

laipsnio  -  3  mm  pločio  ir  2O  mm  ilgio  ordino

kaspinėliu,

4-ojo laipsnio

• 8 mm skersmens rozete,

3-ojo laipsnio

-  8  mm  skersmens  rozete  ant  sidabrinio

galionėlio,

2-ojo laipsnio

• 8 mm skersmens rozete ant pusiau sidabrinio

ir auksinio

galionėlio,

1-ojo

laipsnio   -  8  mm  skersmens  rozete  ant  auksinio

galionėlio;

2) Vyčio

Kryžiaus ordino:

5-ojo laipsnio

• 22  mm skersmens  rozete su viena metaline

ąžuolo šakele,

4-ojo laipsnio

• 22 mm skersmens rozete su dviem metalinėmis

ąžuolo šakelėmis,

3-ojo laipsnio

• 22  mm skersmens  rozete su Vyčio Kryžiumi

ant sidabrinio

galionėlio,

2-ojo laipsnio

• 22  mm skersmens  rozete su Vyčio Kryžiumi

ant pusiau

sidabrinio ir auksinio galionėlio,

1-ojo laipsnio

• 22  mm skersmens  rozete su Vyčio Kryžiumi

ant auksinio

galionėlio.

Medalio  arba

kito  pasižymėjimo  ženklo  rozetė  yra  maža

kokardėlė; joje

laipsniai nežymimi.

Miniatiūros -

tokie pat, tik maži garbės ženklai.

38 straipsnis.

Ordinais, medaliais  ir kitais  pasižymėjimo

ženklais apdovanoti

asmenys turi  teisę juos  arba jų  simbolius

nešioti kasdien,

jeigu Lietuvos  Respublikos įstatymai  nenumato

kitaip.

Apdovanojimų

nešiojimo  tvarką nustato  Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas.

Ordinų,

medalių   ir  kitų   pasižymėjimo  ženklų   nešioti

neleidžiama:

1)  įstatymo

nustatyta  tvarka,  nors  ir  trumpam  laikui

suvaržius asmens

laisvę;

2)  kai

apdovanojimo  garbingumas   ir  orumas  gali  būti

pažeminti.

V.

Užsienio valstybių ordinų, medalių ir kitų

garbės ženklų nešiojimo tvarka

39 straipsnis.

Užsienio valstybių ordinai, medaliai ir kiti

garbės  ženklai

ar  jų   simboliai  nešiojami  žemiau  Lietuvos

Respublikos ordinų,

medalių ir  kitų pasižymėjimo ženklų arba jų

simbolių.

Užsienio

valstybių  apdovanojimų  nešiojimo  tvarką  nustato

Lietuvos

Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas, jeigu

Lietuvos Respublikos

įstatymuose nenumatyta kitaip.

VI.

Apdovanotųjų teisės ir pirmenybės

40 straipsnis.

Kiekvienas apdovanojimas ordinu, medaliu arba

kitu pasižymėjimo

ženklu įrašomas į apdovanotojo asmens tarnybos

lapą, jei tas asmuo

tarnauja valstybės tarnyboje.

41 straipsnis.

Ordinų kavalieriai turi teisę naudoti ordino

ženklus savo

asmeniniuose antspauduose,  vizitinėse kortelėse ir

privačiuose

blankuose.

42 straipsnis. Apdovanotųjų

teises ir pirmenybes nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatyminiai

aktai.

ORDINŲ, MEDALIŲ

IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ STATUTAI

VII. Vytauto

Didžiojo ordino statutas

43

straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas skiriamas Lietuvos ir užsienio  valstybių

piliečiams  pagerbti ir pažymėti už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei,

lietuvių tautos garbei ir žmonijos gerovei.

44

straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas yra su grandine ir be grandinės. Ordinas

be grandinės yra penkių laipsnių.

Vytauto

Didžiojo ordino garbės ženklai:

ordinas su

grandine    1) auksinė grandinė, padaryta iš besikeičiančių didesnių grandžių,

papuoštų Vyčio Kryžiaus motyvu, ir mažesnių grandžių, vaizduojančių stilizuotą

raidę V; abu grandinės galus  jungia centrinė  grandis, kurios forma ir

ornamentai paimti  iš Vytauto Didžiojo antspaudo; ant šitos grandinės kabinamas

1-ojo laipsnio ordino ženklas;

2) auksinė

devynių kampų su kristaliniais spinduliais 85 mm skersmens žvaigždė;  žvaigždės

viduryje  apskritame raudonai emaliuotame dugne - sumažintas Vytauto Didžiojo

ordino ženklas;

3) 1-ojo

laipsnio ordino kaspinas;

1-ojo

laipsnio ordinas  1) baltas emaliuotas auksiniais krašteliais 50 mm didumo

kryžius. Priešakinėje kryžiaus pusėje, jo viduryje - skydo pavidalo ornamentas

su didžiųjų Lietuvos kunigaikščių trilype karūna; skydo viduryje raudoname

dugne - sidabrinis į dešinę pusę jojąs Vytis, paimtas iš Vytauto Didžiojo

laikais kaltų monetų. Kitoje kryžiaus pusėje - toks pat skydas su V raide

viduryje; kryžiaus skersinio galuose metai "1430-1930". Kryžius su

karališka karūna; karūna auksinė su trim brangiais akmenėliais;

2)

kaspinas baltas muarinis, su dviem tamsiai geltonomis vertikaliomis juostelėmis

kraštuose;

3)

žvaigždė  tokia pat, kaip ordino su grandine, tik sidabrinė ir tamsiai mėlynu

dugnu viduryje;

2-ojo

laipsnio ordinas   1) toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia

pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė, tik su juodu dugnu viduryje;

3-ojo

laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

4-ojo

laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius, tik 42,5

mm didumo. Kryžius nešiojamas ant ordino kaspino su rozete;

5-ojo

laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 4-ojo laipsnio ordino, kryžius, nešiojamas

ant tokio pat kaspino be rozetės.

45

straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine yra aukščiausias

Lietuvos ordinas.

46

straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino šventė - Tautos šventė rugsėjo mėnesio 8

dieną.

Vytauto

Didžiojo ordinu apdovanojama šito ordino šventės dieną.

Užsienio

valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir Lietuvos Respublikos piliečiai,

gali būti apdovanojami ir kitu laiku.

47

straipsnis.  Vytauto Didžiojo  ordino tarybą sudaro pirmininkas ir  5 nariai.

Juos skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas trejiems

metams iš Vytauto Didžiojo ordino kavalierių. Taryba iš savo narių išsirenka

pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Tarybos

kvorumui  sudaryti reikia  pirmininko arba  jo pavaduotojo ir ne mažiau kaip

trijų narių.

48

straipsnis. Apdovanotieji Vytauto Didžiojo ordinu įrašomi į garbės knygą,

laikomą Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje.

VIII. Vytauto

Didžiojo ordino medalio statutas

49

straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medalis steigiamas didžiai nusipelniusiems

Lietuvai bei žmonijos gerovei asmenims pagerbti ir pažymėti.

50

straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medalis yra trijų laipsnių: 1-ojo laipsnio

• auksinis, 2-ojo - sidabrinis ir 3-ojo - žalvarinis.

Priešakinėje

medalio pusėje yra stilizuotas Vytauto Didžiojo su karūna atvaizdas ir

simbolizuojanti atgimusią Lietuvą moteris su laurų vainiku rankoje; apačioje -

įrašas "Vytautas Didysis". Kitoje medalio pusėje per vidurį - ąžuolo

vainikas, kuriame arčiau kairiojo šono skydas su į dešinę pusę jojančiu Vyčiu;

po vainiku metai "1430-1930".

Medalis

nešiojamas ant Vytauto Didžiojo ordino kaspino.

Jei

Vytauto Didžiojo ordino medaliu apdovanojamasis asmuo yra pasižymėjęs darbu,

susijusiu su pavojum gyvybei, tai prie medalio kaspino pridedami kryžmai sudėti

metaliniai medalio spalvos kardai.

51

straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medaliu gali būti apdovanojami ir užsienio

valstybių piliečiai.

43 straipsnis.

Vytauto Didžiojo  ordinas skiriamas Lietuvos

ir  užsienio

valstybių  piliečiams   pagerbti  ir  pažymėti  už

ypatingus nuopelnus

Lietuvos valstybei, lietuvių tautos garbei ir

žmonijos gerovei.

44 straipsnis.

Vytauto Didžiojo  ordinas yra su grandine ir

be grandinės.

Ordinas be grandinės yra penkių laipsnių.

Vytauto

Didžiojo ordino garbės ženklai:

ordinas su

grandine        1) auksinė grandinė, padaryta iš

besikeičiančių

didesnių grandžių, papuoštų Vyčio Kryžiaus motyvu,

ir mažesnių

grandžių,  vaizduojančių  stilizuotą  raidę  V;  abu

grandinės  galus

jungia  centrinė   grandis,  kurios  forma  ir

ornamentai  paimti

iš  Vytauto  Didžiojo  antspaudo;  ant  šitos

grandinės kabinamas

1-ojo laipsnio ordino ženklas;

2) auksinė

devynių kampų su kristaliniais spinduliais 85 mm

skersmens

žvaigždė;   žvaigždės  viduryje   apskritame  raudonai

emaliuotame dugne -

sumažintas Vytauto Didžiojo ordino ženklas;

3) 1-ojo

laipsnio ordino kaspinas;

1-ojo laipsnio

ordinas   1) baltas emaliuotas auksiniais

krašteliais 50  mm

didumo  kryžius. Priešakinėje kryžiaus pusėje,

jo viduryje  -

skydo  pavidalo ornamentas  su  didžiųjų  Lietuvos

kunigaikščių

trilype  karūna; skydo  viduryje raudoname  dugne  -

sidabrinis į dešinę

pusę jojąs Vytis, paimtas iš Vytauto Didžiojo

laikais kaltų

monetų. Kitoje kryžiaus pusėje - toks pat skydas su

V raide  viduryje;

kryžiaus  skersinio galuose metai "1430-1930".

Kryžius su

karališka karūna;  karūna auksinė  su trim  brangiais

akmenėliais;

2) kaspinas

baltas muarinis,  su dviem  tamsiai  geltonomis

vertikaliomis

juostelėmis kraštuose;

3)  žvaigždė

tokia  pat,  kaip  ordino  su  grandine,  tik

sidabrinė ir tamsiai

mėlynu dugnu viduryje;

2-ojo laipsnio

ordinas      1) toks  pat, kaip  ir 1-ojo

laipsnio ordino,

kryžius;

2) tokia  pat,

kaip  ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė, tik

su juodu dugnu

viduryje;

3-ojo laipsnio

ordinas -  toks pat,  kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius;

4-ojo laipsnio

ordinas -  toks pat,  kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius,

tik 42,5  mm  didumo.  Kryžius  nešiojamas  ant

ordino kaspino su

rozete;

5-ojo laipsnio

ordinas -  toks pat,  kaip ir 4-ojo laipsnio

ordino, kryžius,

nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.

45 straipsnis.

Vytauto Didžiojo  ordinas su  aukso grandine

yra aukščiausias

Lietuvos ordinas.

46 straipsnis.

Vytauto  Didžiojo  ordino  šventė  -  Tautos

šventė rugsėjo

mėnesio 8 dieną.

Vytauto

Didžiojo  ordinu apdovanojama  šito  ordino  šventės

dieną.

Užsienio

valstybių  piliečiai,  o  ypatingais  atvejais  ir

Lietuvos

Respublikos  piliečiai, gali  būti apdovanojami  ir kitu

laiku.

47

straipsnis.   Vytauto  Didžiojo   ordino  tarybą  sudaro

pirmininkas  ir   5

nariai.  Juos  skiria  Lietuvos  Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos  Pirmininkas trejiems  metams iš  Vytauto

Didžiojo  ordino

kavalierių.  Taryba  iš  savo  narių  išsirenka

pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

Tarybos

kvorumui   sudaryti  reikia   pirmininko  arba   jo

pavaduotojo ir ne

mažiau kaip trijų narių.

48 straipsnis.

Apdovanotieji Vytauto Didžiojo ordinu įrašomi

į garbės  knygą,

laikomą  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiojoje

Taryboje.

VIII.

Vytauto Didžiojo ordino medalio statutas

49 straipsnis.

Vytauto Didžiojo  ordino medalis  steigiamas

didžiai

nusipelniusiems  Lietuvai bei  žmonijos gerovei  asmenims

pagerbti ir

pažymėti.

50 straipsnis.

Vytauto Didžiojo  ordino medalis  yra  trijų

laipsnių: 1-ojo

laipsnio - auksinis, 2-ojo - sidabrinis ir 3-ojo

• žalvarinis.

Priešakinėje

medalio pusėje yra stilizuotas Vytauto Didžiojo

su karūna  atvaizdas

ir simbolizuojanti atgimusią Lietuvą moteris

su laurų  vainiku

rankoje;  apačioje - įrašas "Vytautas Didysis".

Kitoje medalio

pusėje per  vidurį  -  ąžuolo  vainikas,  kuriame

arčiau kairiojo

šono skydas  su į dešinę pusę jojančiu Vyčiu; po

vainiku metai

"1430-1930".

Medalis

nešiojamas ant Vytauto Didžiojo ordino kaspino.

Jei Vytauto

Didžiojo ordino  medaliu apdovanojamasis  asmuo

yra pasižymėjęs

darbu, susijusiu  su pavojum  gyvybei, tai  prie

medalio  kaspino

pridedami  kryžmai  sudėti  metaliniai  medalio

spalvos kardai.

51 straipsnis.

Vytauto Didžiojo  ordino medaliu  gali  būti

apdovanojami ir

užsienio valstybių piliečiai.

52 straipsnis.

Vytauto Didžiojo ordino medaliu apdovanojama šito ordino šventės dieną.

Užsienio

valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir Lietuvos Respublikos piliečiai,

gali būti apdovanojami ir kitu laiku.

53

straipsnis. Pristatant apdovanoti Vytauto Didžiojo ordino medaliu  valstybės,

savivaldybių  ir  visuomeninių įstaigų tarnautojus, laikomasi tokios tvarkos:

1)

apdovanoti 1-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys, kurie garbingai,

sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau kaip 30 metų;

2)

apdovanoti 2-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys, kurie garbingai,

sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau kaip 20 metų;

3)

apdovanoti 3-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys, kurie garbingai,

sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau kaip 10 metų.

Už

pasižymėjimus,  susijusius su  pavojumi gyvybei,  o išimtiniais atsitikimais ir

už kitokius ypatingus pasižymėjimus, tarnautojai gali būti apdovanoti Vytauto

Didžiojo ordino medaliu nežiūrint ištarnauto laiko.

Netarnaujantys

valstybės, savivaldybės arba visuomeninėse įstaigose asmenys apdovanojami

atsižvelgiant į nuopelnus.

54

straipsnis.  Niekas negali būti apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino aukštesnio

laipsnio medaliu su kardais, jeigu neturi žemesnio laipsnio medalio su kardais.

55

straipsnis. Jeigu Vytauto Didžiojo ordino medaliu su kardais apdovanojami

asmenys, jau turintys Vytauto Didžiojo ordino atitinkamo laipsnio medalį be

kardų, tai prie to medalio pridedami tik kardai; kardai prie turimų medalių

pridedami palaipsniui, pradedant 3-uoju laipsniu.

56

straipsnis. Netekti Vytauto Didžiojo ordino medalio galima tik teismo

sprendimu.

IX. Vyčio

Kryžiaus ordino statutas

57

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję didvyrišku

narsumu ir ištverme gindami Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

58

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinas yra 5 laipsnių. Jo garbės ženklai:

1-ojo

laipsnio ordinas   šešių galų Vyčio Kryžius. Kryžiaus ilgis - 50 mm, plotis -

30 mm. Visi šeši kryžiaus galai po 10 mm ilgio ir pločio. Tarpas tarp dviejų

lygiagrečių kryžiaus skersinių - taip pat 10 mm, tuo būdu kryžiaus išilginį

sudaro 5 dydžiai po 10 mm, o du skersinius - 3 dydžiai taip pat po 10 mm.

Kryžius sidabrinis, juodai iš abiejų pusių emaliuotas, su baltos emalės 1,5 mm

pločio lygiais kraštais. Priešakinės kryžiaus pusės viduryje -  baltas Vytis

skaisčiai raudoname skyde. Skydas šešiakampis, pailgas; jo šonai yra tarp

kryžiaus skersinių ir sutampa su kryžiaus išilginio kraštais, t.y. skydo plotis

• 10 mm. Skydo viršūnė ir apačia aštriu kampu užeina ant kryžiaus aukštutinio

ir žemutinio skersinių po 4 mm. Taigi skydo ilgis nuo apačios ligi viršūnės yra

18 mm. Skydo kraštai yra baltai emaliuoti 0,5 mm pločio. Po skydu kryžmai

sudėti aukso spalvos kardai rankenomis žemyn. Kitoje kryžiaus pusėje įrašas

"Už narsumą" ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai

"1919";

2) ordino

kaspinas skaisčiai  raudonas, su keturiomis juodomis vertikaliomis juostelėmis;

3) sidabrinė,

devynių kampų žvaigždė. Trys jos kampai kristaliniai ir šeši lygių spindulių.

Žvaigždės skersmuo - 85 mm. Žvaigždės viduryje - 25 mm ilgio ir 15 mm pločio

Vyčio Kryžiaus ordinas;

2-ojo

laipsnio ordinas -

1) toks

pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia

pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

3-ojo

laipsnio ordinas  toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

4-ojo

laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius, tik

mažesnis: ilgis - 42,5 mm, plotis - 25,5 mm. Kryžiaus baltos emalės kraštai yra

1,25 mm pločio. Skydo baltos emalės kraštai yra truputį siauresni kaip 0,5 mm.

Skydo viršūnė ir apačia užeina ant kryžiaus skersinių po 3,5 mm, taigi nuo

skydo viršūnės ligi apačios yra 15,5 mm. Kryžius nešiojamas ant ordino kaspino

su dviem baltomis metalinėmis ąžuolo šakelėmis;

5-ojo

laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 4-ojo laipsnio ordino, kryžius, nešiojamas

ant ordino kaspino su viena balta metaline ąžuolo šakele.

59

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinas turi Vyčio Kryžių ir Vyčio Kryžiaus ordino

vėliavą.

60

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino šventė - lapkričio 23oji - Lietuvos karių

diena.

61

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami:

asmenys,

atliekantys krašto apsaugos tarnybą,

savanoriai,

kiti

Lietuvos Respublikos piliečiai.

Išimtiniais

atvejais  Vyčio Kryžiaus  ordinu gali būti apdovanojami ir ne Lietuvos

Respublikos piliečiai.

Vyčio

Kryžiaus ordinu apdovanojami ir didvyriškai žuvusieji.

62

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojama:

1) už

itin reikšmingus žygdarbius, atliktus kovinėmis aplinkybėmis;

2) už

sumanų vadovavimą krašto apsaugos dalinių kovinėms operacijoms;

3) už

drąsą ir dvasios tvirtybę ginant krašto teritoriją, saugant valstybės sienas;

4)  už

ištvermę  bei  pasišventimą  saugant  svarbius valstybinius, ūkio ir kitus

civilinius objektus;

5) už

narsumą likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių, avarijų

padarinius ir pasižymėjimą kitomis ypatingomis aplinkybėmis, kai gresia aiškus

pavojus gyvybei;

6) už

ypatingą narsumą ir ištvermę užtikrinant viešąją tvarką, visuomenės rimtį bei

saugumą saugant piliečių teises ir laisves;

7) už

pasiaukojimą, kai  pagal  Lietuvos  Respublikos aukščiausiųjų valstybinių

valdžios ir valdymo organų atskirus nutarimus atliekama valstybinė užduotis

sunkiomis aplinkybėmis bei esant dideliam pavojui;

8) už

didvyrišką narsumą  ir pasiaukojimą užtikrinant valstybės saugumą, vykdant

specialias užduotis;

9) už

įžymius mokslo darbus krašto apsaugai;

10) už

įžymų krašto apsaugos organizavimo, aprūpinimo projektą;

11) už

kitokius itin reikšmingus asmeninius nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir

nepriklausomybę.

63

straipsnis. Apdovanoti pasižymėjusį asmenį pirmojo ir antrojo laipsnio ordinu

pristato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apdovanoti pasižymėjusį asmenį kitų

laipsnių ordinais pristato Krašto apsaugos  departamentas, Vidaus  reikalų

ministerija, Generalinė prokuratūra.

Apdovanoti

kitų  valstybių piliečius  pristato Užsienio reikalų ministerija.

64

straipsnis. Apdovanojama nuosekliai: penktojo laipsnio, ketvirtojo laipsnio,

trečiojo laipsnio, antrojo laipsnio, pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinais.

Antrą kartą to paties laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu neapdovanojama.

Išimtiniais

atvejais galima apdovanoti iš karto bet kurio laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

65

straipsnis. Netekti Vyčio Kryžiaus ordino galima tik Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu šiais atvejais:

1) kai

apdovanotasis nuteistas už sunkų nusikaltimą - teismo teikimu įstatymų numatyta

tvarka;

2) kai

asmuo padarė nusižengimą, kuris žemina jį kaip apdovanotąjį, - Krašto apsaugos

departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros teikimu.

66

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino tarybą sudaro 12 narių, kurie iš savo narių

išsirenka tarybos pirmininką ir sekretorių.

Ordino

tarybą iš ordino kavalierių penkeriems metams sudaro Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

Ordino

tarybos posėdžio kvorumą sudaro ne mažiau kaip 7 nariai.

X. Vyčio

Kryžiaus statutas

67

straipsnis. Vyčio Kryžiumi apdovanojami Krašto apsaugos departamento,  Vidaus

reikalų  ministerijos,  Generalinės prokuratūros  pareigūnai  ir  tarnautojai

pagerbiant  jų pasižymėjimus tarnyboje, saugant Lietuvos Respublikos laisvę ir

53 straipsnis.

Pristatant apdovanoti Vytauto Didžiojo

ordino medaliu

valstybės,   savivaldybių   ir   visuomeninių

įstaigų tarnautojus,

laikomasi tokios tvarkos:

1) apdovanoti

1-ojo laipsnio  medaliu  pristatomi  asmenys,

kurie garbingai,

sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 30 metų;

2) apdovanoti

2-ojo laipsnio  medaliu  pristatomi  asmenys,

kurie garbingai,

sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 20 metų;

3) apdovanoti

3-ojo laipsnio  medaliu  pristatomi  asmenys,

kurie garbingai,

sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau

kaip 10 metų.

Už

pasižymėjimus,   susijusius  su   pavojumi  gyvybei,   o

išimtiniais

atsitikimais  ir už kitokius ypatingus pasižymėjimus,

tarnautojai gali

būti apdovanoti Vytauto Didžiojo ordino medaliu

nežiūrint ištarnauto

laiko.

Netarnaujantys

valstybės,  savivaldybės  arba  visuomeninėse

įstaigose asmenys

apdovanojami atsižvelgiant į nuopelnus.

54

straipsnis.   Niekas  negali  būti  apdovanotas  Vytauto

Didžiojo ordino

aukštesnio laipsnio  medaliu su  kardais,  jeigu

neturi žemesnio

laipsnio medalio su kardais.

55 straipsnis.

Jeigu Vytauto  Didžiojo  ordino  medaliu  su

kardais

apdovanojami  asmenys,  jau  turintys  Vytauto  Didžiojo

ordino atitinkamo

laipsnio medalį  be kardų, tai prie to medalio

pridedami  tik

kardai;  kardai  prie  turimų  medalių  pridedami

palaipsniui,

pradedant 3-uoju laipsniu.

56

straipsnis.  Netekti  Vytauto  Didžiojo  ordino  medalio

galima tik teismo

sprendimu.

IX. Vyčio

Kryžiaus ordino statutas

57 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus  ordinu apdovanojami  asmenys,

pasižymėję

didvyrišku   narsumu  ir  ištverme  gindami  Lietuvos

Respublikos laisvę

ir nepriklausomybę.

58 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus  ordinas yra  5 laipsnių.  Jo

garbės ženklai:

1-ojo laipsnio

ordinas      šešių  galų  Vyčio  Kryžius.

Kryžiaus ilgis  - 50

mm, plotis - 30 mm. Visi šeši kryžiaus galai

po 10 mm ilgio ir

pločio. Tarpas tarp dviejų lygiagrečių kryžiaus

skersinių -  taip

pat  10 mm, tuo būdu kryžiaus išilginį sudaro 5

dydžiai po  10 mm, o

du skersinius - 3 dydžiai taip pat po 10 mm.

Kryžius sidabrinis,

juodai iš abiejų pusių emaliuotas, su baltos

emalės 1,5 mm pločio

lygiais kraštais. Priešakinės kryžiaus pusės

viduryje  -

baltas  Vytis  skaisčiai  raudoname  skyde.  Skydas

šešiakampis,

pailgas;  jo šonai  yra tarp  kryžiaus skersinių  ir

sutampa su  kryžiaus

išilginio  kraštais, t.y.  skydo plotis - 10

mm. Skydo  viršūnė

ir  apačia aštriu  kampu užeina  ant  kryžiaus

aukštutinio ir

žemutinio skersinių po 4 mm. Taigi skydo ilgis nuo

apačios ligi

viršūnės  yra  18  mm.  Skydo  kraštai  yra  baltai

emaliuoti 0,5  mm

pločio.  Po skydu  kryžmai sudėti aukso spalvos

kardai  rankenomis

žemyn.  Kitoje  kryžiaus  pusėje  įrašas  "Už

narsumą" ir

Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai "1919";

2)  ordino

kaspinas  skaisčiai   raudonas,  su  keturiomis

juodomis

vertikaliomis juostelėmis;

3)  sidabrinė,

devynių  kampų  žvaigždė.  Trys  jos  kampai

kristaliniai ir  ir

šeši lygių spindulių. Žvaigždės skersmuo - 85

mm. Žvaigždės

viduryje -  25 mm  ilgio ir  15  mm  pločio  Vyčio

Kryžiaus ordinas;

2-ojo laipsnio

ordinas -

1) toks pat,

kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia pat,

kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

3-ojo laipsnio

ordinas    toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius;

4-ojo laipsnio

ordinas -  toks pat,  kaip ir 1-ojo laipsnio

ordino, kryžius, tik

mažesnis: ilgis - 42,5 mm, plotis - 25,5 mm.

Kryžiaus baltos

emalės kraštai  yra 1,25 mm pločio. Skydo baltos

emalės kraštai  yra

truputį  siauresni kaip 0,5 mm. Skydo viršūnė

ir apačia  užeina

ant  kryžiaus skersinių  po 3,5  mm, taigi  nuo

skydo viršūnės  ligi

apačios  yra 15,5 mm. Kryžius nešiojamas ant

ordino kaspino su

dviem baltomis metalinėmis ąžuolo šakelėmis;

5-ojo laipsnio

ordinas -  toks pat,  kaip ir 4-ojo laipsnio

ordino, kryžius,

nešiojamas ant  ordino kaspino  su viena  balta

metaline ąžuolo

šakele.

59 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus  ordinas turi Vyčio Kryžių ir

Vyčio Kryžiaus

ordino vėliavą.

60 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus  ordino  šventė  -  lapkričio

23oji - Lietuvos

karių diena.

61 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami:

asmenys,

atliekantys krašto apsaugos tarnybą,

savanoriai,

kiti Lietuvos

Respublikos piliečiai.

Išimtiniais

atvejais   Vyčio  Kryžiaus   ordinu  gali  būti

apdovanojami ir ne

Lietuvos Respublikos piliečiai.

Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanojami ir didvyriškai žuvusieji.

62 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojama:

1)  už   itin

reikšmingus  žygdarbius,  atliktus  kovinėmis

aplinkybėmis;

2) už  sumanų

vadovavimą  krašto apsaugos  dalinių  kovinėms

operacijoms;

3) už  drąsą

ir  dvasios tvirtybę  ginant krašto teritoriją,

saugant valstybės

sienas;

4)   už

ištvermę   bei   pasišventimą   saugant   svarbius

valstybinius, ūkio

ir kitus civilinius objektus;

5) už  narsumą

likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių

nelaimių, avarijų

padarinius ir pasižymėjimą kitomis ypatingomis

aplinkybėmis, kai

gresia aiškus pavojus gyvybei;

6) už

ypatingą  narsumą  ir  ištvermę  užtikrinant  viešąją

tvarką, visuomenės

rimtį bei  saugumą saugant piliečių teises ir

laisves;

7)  už

pasiaukojimą,  kai   pagal   Lietuvos   Respublikos

aukščiausiųjų

valstybinių  valdžios ir  valdymo  organų  atskirus

nutarimus atliekama

valstybinė užduotis  sunkiomis  aplinkybėmis

bei esant dideliam

pavojui;

8)  už

didvyrišką  narsumą   ir  pasiaukojimą  užtikrinant

valstybės saugumą,

vykdant specialias užduotis;

9) už įžymius

mokslo darbus krašto apsaugai;

10)  už

įžymų  krašto  apsaugos  organizavimo,  aprūpinimo

projektą;

11) už kitokius

itin reikšmingus asmeninius nuopelnus ginant

Lietuvos laisvę ir

nepriklausomybę.

63 straipsnis.

Apdovanoti pasižymėjusį  asmenį  pirmojo  ir

antrojo laipsnio

ordinu pristato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Apdovanoti

pasižymėjusį  asmenį kitų  laipsnių ordinais  pristato

Krašto  apsaugos

departamentas,  Vidaus   reikalų  ministerija,

Generalinė

prokuratūra.

Apdovanoti

kitų   valstybių  piliečius   pristato  Užsienio

reikalų ministerija.

64 straipsnis.

Apdovanojama nuosekliai:  penktojo laipsnio,

ketvirtojo laipsnio,

trečiojo laipsnio, antrojo laipsnio, pirmojo

laipsnio Vyčio

Kryžiaus ordinais. Antrą kartą to paties laipsnio

Vyčio Kryžiaus

ordinu neapdovanojama.

Išimtiniais

atvejais  galima apdovanoti  iš karto  bet kurio

laipsnio Vyčio

Kryžiaus ordinu.

65 straipsnis.

Netekti Vyčio  Kryžiaus  ordino  galima  tik

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu

šiais atvejais:

1) kai

apdovanotasis nuteistas už sunkų nusikaltimą - teismo

teikimu įstatymų

numatyta tvarka;

2) kai  asmuo

padarė  nusižengimą,  kuris  žemina  jį  kaip

apdovanotąjį, -

Krašto  apsaugos  departamento,  Vidaus  reikalų

ministerijos,

Generalinės prokuratūros teikimu.

66 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus ordino tarybą sudaro 12 narių,

kurie iš savo narių

išsirenka tarybos pirmininką ir sekretorių.

Ordino tarybą

iš ordino kavalierių penkeriems metams sudaro

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

Ordino tarybos

posėdžio kvorumą  sudaro ne  mažiau  kaip  7

nariai.

X. Vyčio Kryžiaus statutas

67

straipsnis.  Vyčio Kryžiumi apdovanojami Krašto apsaugos

departamento,

Vidaus    reikalų    ministerijos,    Generalinės

prokuratūros

pareigūnai    ir   tarnautojai    pagerbiant    jų

pasižymėjimus

tarnyboje,  saugant Lietuvos  Respublikos laisvę ir

nepriklausomybę.

nepriklausomybę.   68 straipsnis. Vyčio Kryžius yra trijų laipsnių:

1-ojo

laipsnio - auksinis Vyčio Kryžius su kardais ir Vyčiu raudoname skyde. Kryžius

• tokio pat didumo, kaip 5-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino;

2-ojo

laipsnio - baltas sidabrinis kryžius, tokio pat pavidalo ir didumo, kaip ir

1-ojo laipsnio Vyčio Kryžius;

3-ojo

laipsnio - tamsus žalvarinis kryžius,  tokio pat pavidalo ir didumo, kaip ir

pirmojo laipsnio Vyčio Kryžius.

Visų trijų

laipsnių Vyčio Kryžiaus kitoje pusėje yra įrašas "Už narsumą" ir

Vyčio Kryžiaus įsteigimo metai "1919".

Vyčio

Kryžius nešiojamas ant Vyčio Kryžiaus ordino kaspino.

69

straipsnis. Niekas negali būti apdovanotas aukštesnio laipsnio Vyčio Kryžiumi,

neturėdamas žemesnio.

70

straipsnis. Netekti Vyčio Kryžiaus galima tik teismo sprendimu.

XI. Vyčio

Kryžiaus ordino vėliavos statutas

69 straipsnis.

Niekas negali  būti  apdovanotas  aukštesnio

laipsnio Vyčio Kryžiumi,

neturėdamas žemesnio.

70 straipsnis.

Netekti Vyčio  Kryžiaus  galima  tik  teismo

sprendimu.

XI.

Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos statutas

71 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus ordino vėliava gali būti apdovanojami krašto apsaugos daliniai

ir miestai, gyvenvietės bei kaimai, pasižymėję didvyrišku narsumu ir ištverme

ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

72

straipsnis. Krašto apsaugos daliniams teikiamoji Vyčio Kryžiaus ordino vėliava

yra trijų laipsnių:

1-ojo

laipsnio - kariuomenės dalinio vėliava su dvilinku Vyčio Kryžiaus ordino

kaspinu vietoj tautiškų spalvų kaspino. Prie vieno kaspino galo prisegtos trys

sidabrinės oksiduotos ąžuolo šakelės, o prie kito - sidabrinės oksiduotos

lentelės, kuriose įrašyti svarbiausi nuopelnai. Vėliavos koto viršūnėje - Vyčio

Kryžiaus ordino garbės ženklas. Ant vėliavos koto žiedo įrašyta apdovanojimo

data;

2-ojo

laipsnio - tokia pat vėliava, tik su dviem prie Vyčio Kryžiaus ordino kaspino

ąžuolo šakelėmis;

3-ojo

laipsnio - tokia pat vėliava, tik su viena prie Vyčio Kryžiaus ordino kaspino

ąžuolo šakele.

73

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava teikiama krašto apsaugos daliniams

palaipsniui, pradedant trečiuoju laipsniu.

74

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos įteikimo iškilmes, jos laikymą

dalinyje, nešiojimą ir jos vietą rikiuotėje nustato rikiuotės ir įgulos

statutai bei kiti norminiai aktai.

75

straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams teikiamoji Vyčio Kryžiaus ordino

vėliava yra vieno laipsnio. Ji yra 1,25 m ilgio ir 1 m pločio. Vienoje jos

pusėje - baltas Vytis raudoname dugne, o kitoje - geltoname dugne išsiūtas

didelis Vyčio Kryžiaus ordino ženklas ir apdovanojamojo miesto, gyvenvietės

arba kaimo vardas. Prie vėliavos pritaisytas dvilinkas platus Vyčio Kryžiaus

ordino kaspinas.  Prie kaspino  galo  prisegtos  sidabrinės oksiduotos

lentelės, kuriose įrašyti miesto, gyvenvietės arba kaimo gyventojų pasižymėjimai.

Ant vėliavos koto žiedo įrašytas apdovanojimas šita vėliava ir apdovanojimo

data. Vėliavos koto viršūnėje - Vyčio Kryžiaus ordino garbės ženklas.

76

straipsnis. Miestų ir gyvenviečių vėliavos laikomos savivaldybių tarybose, o

kaimų vėliavos - apylinkių savivaldybių tarybose.

77

straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams įteiktos Vyčio Kryžiaus ordino

vėliavos gali būti viešai iškeliamos arba nešamos:

1) švenčių

ir atmintinomis dienomis;

2)

oficialių vietos švenčių dienomis;

3)

iškilmingose eisenose.

78

straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams suteiktos Vyčio Kryžiaus ordino

vėliavos iškėlimo, nešimo ir saugojimo tvarką nustato  Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

79

straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava gali būti atimta Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo aktu.

XII. Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino statutas

80

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami nusipelnę

Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu  darbu valstybinėje tarnyboje

ar visuomeninėje veikloje.

Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu gali būti apdovanojami ir užsienio

valstybių piliečiai.

81

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas yra penkių

laipsnių. Jo garbės ženklai:

1-ojo

laipsnio ordinas  1) sidabrinis, juodai oksiduotas įstrižinis plačiais galais

kryžius, kurio viduryje yra mažesnis baltos emalės kryžius su trim auksiniais

spinduliais kiekviename kryžiaus gale. Sidabrinio kryžiaus skersmuo per vidurį

• 40 mm. Kryžiaus viduryje uždėtas raudonos emalės, auksuotais kraštais

keturkampis skydas,  kurio viduryje  - sidabriniai Didžiojo Lietuvos

Kunigaikščio Gedimino stulpai.

Kryžiaus

galų protarpiuose nuo centro eina po tris auksuotus apskritimu surištus

spindulius, kurie sudaro vertikalų 50 mm skersmens kryžių.

Kita

kryžiaus pusė tokia pat, tiktai skyde vietoj Gedimino stulpų įrašyta Lietuvos

nepriklausomybės paskelbimo data "1918 II 16";

2)

kaspinas  geltonas muarinis,  su keturiomis tamsiai rusvomis vertikaliomis

juostelėmis;

3)

sidabrinė gaubta devynių kampų žvaigždė, kurios viduryje - ordino ženklas, tik

jo skersmuo per vidurį - 28 mm. Žvaigždės skersmuo - 85 mm;

2-ojo laipsnio

ordinas -

1) toks

pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia

pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

3-ojo

laipsnio ordinas - toks pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

4-ojo

laipsnio ordinas -  toks pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius, tik jo

skersmuo per vidurį - 42,5 mm. Kryžius nešiojamas ant ordino kaspino su rozete;

5-ojo

laipsnio ordinas - toks pat, kaip 4-ojo laipsnio ordino, kryžius, nešiojamas

ant tokio pat kaspino be rozetės.

82

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino šventė - Vasario

16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

83

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojama šito

ordino šventės dieną.

Užsienio

valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir Lietuvos Respublikos piliečiai,

gali būti apdovanojami ir kitu laiku.

84

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino tarybą  sudaro

pirmininkas  ir 5  nariai,  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko

skiriami trejiems metams iš  Didžiojo Lietuvos  Kunigaikščio Gedimino  ordino

kavalierių. Taryba iš narių išsirenka pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Tarybos

kvorumą sudaro pirmininkas arba jo pavaduotojas ir ne mažiau kaip trys nariai.

XIII. Didžiojo

Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino medalio

statutas

85

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medalis  skiriamas

nusipelniusiems  Lietuvai asmenims pagerbti. Šiuo medaliu apdovanojami tie

asmenys, kurie ypač uoliai ir  sąžiningai atlieka  valstybines ir  visuomenines

pareigas.

86

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu gali būti

apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.

87

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medalis yra trijų

laipsnių: 1-ojo laipsnio - auksinis, 2- ojo - sidabrinis ir 3-ojo - žalvarinis.

Priešakinėje

medalio  pusėje  yra  Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio Gedimino  galvos

atvaizdas  ir aplinkui įrašas "Didysis Lietuvos Kunigaikštis

Gediminas". Kitoje pusėje yra alegorinis piešinys: Didžiojo Lietuvos

Kunigaikščio Gedimino sapnas; apačioje skydas - Gedimino stulpai.

Medalis

nešiojamas  ant Didžiojo  Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino kaspino.

88

straipsnis.  Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu

apdovanojama šito ordino šventės dieną.

Užsienio

valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir Lietuvos Respublikos piliečiai,

gali būti apdovanojami ir kitu laiku.

89

straipsnis.  Pristatant apdovanoti Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino medaliu valstybės, savivaldybių ir visuomeninių įstaigų tarnautojus,

laikomasi tokios tvarkos:

1)

apdovanoti 1-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti asmenys, kurie uoliai ir

sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip 25 metus;

2)

apdovanoti 2-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti asmenys, kurie uoliai ir

sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip 15 metų;

3)

apdovanoti 3-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti asmenys, kurie uoliai ir

sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip 5 metus.

Pristatant apdovanoti

netarnaujančius asmenis ir užsienio valstybių piliečius, žiūrima jų nuopelnų

svarbumo ir visuomeninės padėties.

Išimtiniuose

atsitikimuose pasižymėję tarnautojai gali būti apdovanoti Didžiojo  Lietuvos

Kunigaikščio  Gedimino  ordino medaliu, nežiūrint jų ištarnauto laiko.

90

straipsnis. Netekti medalio galima tik teismo sprendimu.

XIV. Lietuvos

kariuomenės kūrėjų savanorių medalio statutas

91

straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanojami

asmenys,  pasižymėję 1918-1920  metais  kuriant Lietuvos kariuomenę bei po 1990

metų kovo 11 dienos kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą.

Už

nuopelnus 1918-1920 metais kuriant Lietuvos kariuomenę apdovanojama laikantis

1930 metų Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų

įstatymo reikalavimų.

Lietuvos

kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu taip pat apdovanojami ginkluoto

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, įstatymo nustatyta tvarka

pripažinti kariais savanoriais, ir tie, kuriems ginkluoto pasipriešinimo

(rezistencijos) struktūrų vadovybės buvo suteikusios pasižymėjimo ženklus, taip

pat asmenys, pasižymėję organizuojant ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)

karių savanorių padalinius ir jiems vadovavę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-917, 98.11.05, Žin., 1998, Nr.99-2739 (98.11.13)

92

straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis žalvarinis,

apskritas.

Priešakinėje

medalio pusėje kraštu eina 2,5 mm pločio ir 0,5 mm aukščio briauna. Medalyje

yra reljefinis dviejų sukryžiuotų rankose laikomų kardų vaizdas; viena ranka -

su šarvu ir perkirstu kardu. Vaizdo horizonte matyti Gedimino pilis, nuo kurios

įstrižai medalio eina perkirsta grandis.

Kitoje

pusėje medalio kraštu eina tokia pat, kaip ir priešakinėje pusėje, briauna;

šalia briaunos eina reljefinės ąžuolo ir  lauro šakos,  kurios apgaubia  įrašą

"Lietuvos savanoriui".

Kaspinas

žalias, su trim raudonomis juostelėmis.

93

straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanojama šio

medalio komisijos teikimu. Komisiją sudaro pirmininkas ir  3 nariai.  Komisiją

skiria Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius.

Komisijos

kvorumą sudaro pirmininkas ir ne mažiau kaip du nariai.

Komisija

nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko

balsas.

Komisija

nutarimus protokoluoja. Protokolų įrašai pateikiami ordinų kancleriui.

94

straipsnis. Netekti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorio medalio galima tik

teismo sprendimu.

XV. Lietuvos

nepriklausomybės medalio statutas

72 straipsnis.

Krašto apsaugos  daliniams teikiamoji  Vyčio

Kryžiaus ordino

vėliava yra trijų laipsnių:

1-ojo laipsnio

• kariuomenės  dalinio vėliava  su  dvilinku

Vyčio Kryžiaus

ordino kaspinu  vietoj tautiškų  spalvų  kaspino.

Prie vieno  kaspino

galo  prisegtos  trys  sidabrinės  oksiduotos

ąžuolo šakelės,  o

prie  kito -  sidabrinės oksiduotos  lentelės,

kuriose įrašyti

svarbiausi nuopelnai.  Vėliavos koto viršūnėje -

Vyčio Kryžiaus

ordino garbės  ženklas. Ant  vėliavos koto  žiedo

įrašyta apdovanojimo

data;

2-ojo laipsnio

• tokia pat vėliava, tik su dviem prie Vyčio

Kryžiaus ordino

kaspino ąžuolo šakelėmis;

3-ojo laipsnio

• tokia pat vėliava, tik su viena prie Vyčio

Kryžiaus ordino

kaspino ąžuolo šakele.

73 straipsnis.

Vyčio Kryžiaus ordino vėliava teikiama krašto

apsaugos daliniams

palaipsniui, pradedant trečiuoju laipsniu.

74

straipsnis.  Vyčio  Kryžiaus  ordino  vėliavos  įteikimo

iškilmes, jos

laikymą dalinyje, nešiojimą ir jos vietą rikiuotėje

nustato rikiuotės ir

įgulos statutai bei kiti norminiai aktai.

75 straipsnis.

Miestams, gyvenvietėms ir kaimams teikiamoji

Vyčio Kryžiaus

ordino vėliava  yra vieno laipsnio. Ji yra 1,25 m

ilgio ir  1 m

pločio. Vienoje jos pusėje - baltas Vytis raudoname

dugne, o kitoje -

geltoname dugne išsiūtas didelis Vyčio Kryžiaus

ordino ženklas  ir

apdovanojamojo  miesto, gyvenvietės arba kaimo

vardas. Prie

vėliavos pritaisytas dvilinkas platus Vyčio Kryžiaus

ordino  kaspinas.

Prie  kaspino   galo   prisegtos   sidabrinės

oksiduotos

lentelės,  kuriose įrašyti  miesto,  gyvenvietės  arba

kaimo gyventojų

pasižymėjimai. Ant  vėliavos koto žiedo įrašytas

apdovanojimas šita

vėliava ir  apdovanojimo data.  Vėliavos koto

viršūnėje - Vyčio

Kryžiaus ordino garbės ženklas.

76

straipsnis.  Miestų  ir  gyvenviečių  vėliavos  laikomos

savivaldybių

tarybose,  o kaimų vėliavos - apylinkių savivaldybių

tarybose.

77 straipsnis.

Miestams, gyvenvietėms  ir kaimams  įteiktos

Vyčio Kryžiaus

ordino vėliavos  gali būti viešai iškeliamos arba

nešamos:

1) švenčių ir

atmintinomis dienomis;

2) oficialių

vietos švenčių dienomis;

3) iškilmingose

eisenose.

78 straipsnis.

Miestams, gyvenvietėms  ir kaimams suteiktos

Vyčio Kryžiaus

ordino vėliavos  iškėlimo,  nešimo  ir  saugojimo

tvarką  nustato

Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios  Tarybos

Prezidiumas.

79 straipsnis.

Vyčio  Kryžiaus  ordino  vėliava  gali  būti

atimta Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos  Prezidiumo

aktu.

XII.

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino statutas

80

straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordinu apdovanojami

nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu

ir  sąžiningu

darbu  valstybinėje  tarnyboje  ar  visuomeninėje

veikloje.

Didžiojo

Lietuvos  Kunigaikščio Gedimino  ordinu  gali  būti

apdovanojami ir užsienio

valstybių piliečiai.

81

straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordinas yra penkių

laipsnių. Jo garbės ženklai:

1-ojo laipsnio

ordinas    1) sidabrinis, juodai oksiduotas

įstrižinis plačiais

galais kryžius,  kurio viduryje yra mažesnis

baltos emalės

kryžius su trim auksiniais spinduliais kiekviename

kryžiaus gale.

Sidabrinio kryžiaus  skersmuo per vidurį - 40 mm.

Kryžiaus viduryje

uždėtas raudonos  emalės, auksuotais  kraštais

keturkampis

skydas,   kurio  viduryje   -  sidabriniai  Didžiojo

Lietuvos

Kunigaikščio Gedimino stulpai.

Kryžiaus galų

protarpiuose nuo centro eina po tris auksuotus

apskritimu surištus

spindulius, kurie  sudaro  vertikalų  50  mm

skersmens kryžių.

Kita kryžiaus

pusė tokia  pat, tiktai skyde vietoj Gedimino

stulpų įrašyta

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo data "1918 II

16";

2)  kaspinas

geltonas  muarinis,   su  keturiomis  tamsiai

rusvomis

vertikaliomis juostelėmis;

3) sidabrinė

gaubta devynių kampų žvaigždė, kurios viduryje

• ordino  ženklas,

tik  jo skersmuo per vidurį - 28 mm. Žvaigždės

skersmuo - 85 mm;

2-ojo laipsnio

ordinas -

1) toks pat,

kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia pat,

kaip 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

3-ojo laipsnio

ordinas -  toks  pat,  kaip  1-ojo  laipsnio

ordino, kryžius;

4-ojo laipsnio

ordinas -   toks  pat, kaip  1-ojo  laipsnio

ordino, kryžius,

tik jo  skersmuo per  vidurį - 42,5 mm. Kryžius

nešiojamas ant

ordino kaspino su rozete;

5-ojo laipsnio

ordinas -  toks  pat,  kaip  4-ojo  laipsnio

ordino, kryžius,

nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.

82

straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino šventė  -

Vasario  16-oji -  Lietuvos  valstybės  atkūrimo

diena.

83  straipsnis.

Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordinu apdovanojama

šito ordino šventės dieną.

Užsienio

valstybių  piliečiai,  o  ypatingais  atvejais  ir

Lietuvos

Respublikos  piliečiai, gali  būti apdovanojami  ir kitu

laiku.

84  straipsnis.

Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino  tarybą

sudaro  pirmininkas   ir  5   nariai,   Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos Pirmininko skiriami trejiems

metams  iš

Didžiojo  Lietuvos   Kunigaikščio  Gedimino   ordino

kavalierių. Taryba

iš narių  išsirenka pirmininko pavaduotoją ir

sekretorių.

Tarybos

kvorumą  sudaro pirmininkas  arba jo pavaduotojas ir

ne mažiau kaip trys

nariai.

XIII.

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino

ordino medalio statutas

85

straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino  medalis

skiriamas  nusipelniusiems   Lietuvai  asmenims

pagerbti. Šiuo

medaliu  apdovanojami  tie  asmenys,  kurie  ypač

uoliai  ir

sąžiningai  atlieka   valstybines  ir   visuomenines

pareigas.

86

straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino medaliu

gali  būti  apdovanojami  ir  užsienio  valstybių

piliečiai.

87

straipsnis.   Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino medalis  yra

trijų laipsnių: 1-ojo laipsnio - auksinis, 2-

ojo - sidabrinis ir

3-ojo - žalvarinis.

Priešakinėje

medalio    pusėje   yra   Didžiojo   Lietuvos

Kunigaikščio

Gedimino   galvos  atvaizdas   ir  aplinkui  įrašas

"Didysis

Lietuvos  Kunigaikštis  Gediminas".  Kitoje  pusėje  yra

alegorinis

piešinys:  Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

sapnas; apačioje

skydas - Gedimino stulpai.

Medalis

nešiojamas   ant  Didžiojo   Lietuvos  Kunigaikščio

Gedimino ordino

kaspino.

88  straipsnis.

Didžiojo  Lietuvos  Kunigaikščio  Gedimino

ordino medaliu

apdovanojama šito ordino šventės dieną.

Užsienio

valstybių  piliečiai,  o  ypatingais  atvejais  ir

Lietuvos

Respublikos  piliečiai, gali  būti apdovanojami  ir kitu

laiku.

89  straipsnis.

Pristatant  apdovanoti  Didžiojo  Lietuvos

Kunigaikščio

Gedimino  ordino medaliu  valstybės, savivaldybių ir

visuomeninių įstaigų

tarnautojus, laikomasi tokios tvarkos:

1) apdovanoti

1-ojo laipsnio  medaliu gali  būti pristatyti

asmenys, kurie

uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

25 metus;

2) apdovanoti

2-ojo laipsnio  medaliu gali  būti pristatyti

asmenys, kurie

uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

15 metų;

3) apdovanoti

3-ojo laipsnio  medaliu gali  būti pristatyti

asmenys, kurie

uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip

5 metus.

Pristatant

apdovanoti  netarnaujančius asmenis  ir  užsienio

valstybių piliečius,

žiūrima jų nuopelnų svarbumo ir visuomeninės

padėties.

Išimtiniuose

atsitikimuose  pasižymėję tarnautojai  gali būti

apdovanoti

Didžiojo   Lietuvos  Kunigaikščio   Gedimino   ordino

medaliu, nežiūrint

jų ištarnauto laiko.

90 straipsnis.

Netekti medalio galima tik teismo sprendimu.

XIV.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių

medalio statutas

91 straipsnis.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu

apdovanojami

asmenys,   pasižymėję  1918-1920   metais   kuriant

Lietuvos kariuomenę

bei po  1990 metų  kovo 11 dienos kuriant ir

stiprinant Lietuvos

Respublikos krašto apsaugą.

Už nuopelnus

1918-1920 metais  kuriant Lietuvos  kariuomenę

apdovanojama

laikantis  1930  metų  Lietuvos  valstybės  ordinų,

medalių ir kitų

pasižymėjimo ženklų įstatymo reikalavimų.

92 straipsnis.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis

žalvarinis,

apskritas.

Priešakinėje

medalio pusėje kraštu eina 2,5 mm pločio ir 0,5

mm aukščio  briauna.

Medalyje  yra reljefinis  dviejų sukryžiuotų

rankose  laikomų

kardų  vaizdas;  viena  ranka  -  su  šarvu  ir

perkirstu kardu.

Vaizdo horizonte  matyti  Gedimino  pilis,  nuo

kurios įstrižai

medalio eina perkirsta grandis.

Kitoje  pusėje

medalio  kraštu  eina  tokia  pat,  kaip  ir

priešakinėje

pusėje,  briauna;  šalia  briaunos  eina  reljefinės

ąžuolo  ir   lauro

šakos,   kurios  apgaubia   įrašą   "Lietuvos

savanoriui".

Kaspinas

žalias, su trim raudonomis juostelėmis.

93 straipsnis.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu

apdovanojama  šio

medalio  komisijos  teikimu.  Komisiją  sudaro

pirmininkas  ir   3

nariai.   Komisiją  skiria  Krašto  apsaugos

departamento

generalinis direktorius.

Komisijos

kvorumą  sudaro pirmininkas  ir ne  mažiau kaip du

nariai.

Komisija

nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus

po lygiai, lemia

pirmininko balsas.

Komisija

nutarimus protokoluoja. Protokolų įrašai pateikiami

ordinų kancleriui.

94 straipsnis.

Netekti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorio

medalio galima tik

teismo sprendimu.

XV.

Lietuvos nepriklausomybės medalio

statutas

95

straipsnis.    Lietuvos    nepriklausomybės    medaliu

apdovanojami

asmenys  už nuopelnus  kuriant ir atstatant Lietuvos

nepriklausomybę,

Nepriklausomybės jubiliejaus proga.

96 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės medalis

žalvarinis. Priešakinėje medalio pusėje yra laisvės statula, kitoje - įrašas

„Per amžius budėję – laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą. 1990-2000“.

Medalio kaspinas

yra aukso spalvos, su dviem juodomis juostelėmis kraštuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1536,

00.02.10, Žin., 2000, Nr.15-383 (00.02.23)

98 straipsnis.

Netekti Lietuvos nepriklausomybės medalio galima tik teismo sprendimu.

XVI. Žūvančiųjų

gelbėjimo kryžiaus statutas

99

straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami asmenys, kurie,

nežiūrėdami gresiančio aiškaus pavojaus savo gyvybei, pasižymėjo gelbėdami

žūvančius žmones.

100

straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius yra raudonai emaliuotas auksiniais

kraštais. Priešakinėje pusėje, kryžiaus viduryje -  karvelis neša laurų šakelę;

apatinėje kryžiaus skersmens dalyje - auksinėmis raidėmis pagalbos šūkis

"SOS". Kitoje kryžiaus pusėje - Vyčio  ženklas, o aplinkui įrašas

"Žūvančiųjų gelbėtojui".

Kryžiaus

kaspinas raudonas muarinis, su dviem plačiomis ir dviem siauromis baltomis

juostelėmis kraštuose.

101

straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami Lietuvos ir užsienio

valstybių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės už žmonių gelbėjimą

Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat už Lietuvos Respublikos piliečių

gelbėjimą užsienyje.

Asmenis be

pilietybės apdovanoti pristato vidaus reikalų ministras.

102

straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi gali būti apdovanotas tas pats asmuo

kelis kartus. Šiuo atveju kiekvienas naujas apdovanojimas pažymimas žvaigždele,

įsegama į kaspiną.

103

straipsnis. Pristatymus apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi su

pasižymėjimo tiksliai ir aiškiai atlikto tyrimo išvadomis svarsto Žūvančiųjų

gelbėjimo kryžiaus komisija.

Komisiją

sudaro  ordinų kancleris  iš  Vidaus  reikalų ministerijos, Sveikatos

apsaugos  ministerijos,  Susisiekimo ministerijos, Krašto apsaugos departamento

atstovų.

Komisiją

sukviečia ordinų kancleris.

Komisija

iš narių išsirenka posėdžio pirmininką.

104

straipsnis. Netekti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus galima tik teismo sprendimu.

XVII. Šaulių

žvaigždės statutas

105

straipsnis. Šaulių žvaigždė yra garbės ženklas pagerbti šauliams ir kitiems

asmenims, padariusiems Šaulių sąjungai arba Lietuvai naudingų darbų.

106

straipsnis. Šaulių žvaigždę sudaro trys trikampiai, sujungti valstybiniu

Vyčiu, apsuptu  spinduliais su šaulių emblema. Kryžmai sudėti šautuvas ir

senovės lietuvių trimitas. Kitoje žvaigždės pusėje įrašas "Už nuopelnus",

Šaulių sąjungos inicialai bei Šaulių sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo

metai "1919-1930".

Žvaigždė -

balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas. Vytis sidabrinis

apskritame,  raudonai  emaliuotame  dugne. Viršutinio trikampio vidury - šaulių

skydas. Trikampio spindulių ir dugno apskritimo kraštai ornamentuoti. Žvaigždės

skersmuo - 44 mm. Kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona

viduryje.

107

straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanojami:

1)

šauliai,  kurie, eidami atsakingas Šaulių sąjungoje pareigas, pasižymėjo

organizaciniais darbais  arba,  būdami paprastais  šauliais,  pasižymėjo

sąžiningumu,  uolumu  ir ištvermingumu;

2) Šaulių

sąjungai arba Lietuvai nusipelnę asmenys.

108

straipsnis. Šaulių žvaigžde gali būti apdovanojami ir užsienio valstybių

šauliai bei asmenys, parodę Lietuvos šaulių sąjungai ypatingo palankumo.

109

straipsnis.  Šaulių  žvaigžde  apdovanoja  Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo vardu Krašto apsaugos departamento

generalinis direktorius. Jis išduoda ir apdovanojimo liudijimą.

110

straipsnis. Krašto apsaugos departamento generaliniam direktoriui pristato

apdovanoti Šaulių žvaigžde Šaulių sąjungos viršininkas, pristatymą apsvarsčius

Šaulių žvaigždės taryboje.

Užsienio

valstybių piliečius Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius gali

apdovanoti ir savo nuožiūra.

111

straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanojama kartą per metus - Šaulių sąjungos

šventės dieną.

Išimtiniais

atvejais galima apdovanoti ir kitu laiku.

112

straipsnis. Šaulių žvaigždės tarybą sudaro 10 seniausių pagal stažą šaulių,

apdovanotų Šaulių žvaigžde, išskyrus Šaulių sąjungos viršininką ir jo

tiesioginius viršininkus.

Tarybos

sudėtis  ateinantiems metams  skelbiama  Šaulių sąjungai įsakyme kasmet

gruodžio mėnesį.

Tarybos

kvorumą sudaro ne mažiau kaip 6 nariai.

Tarybą

šaukia Šaulių sąjungos viršininkas.

Tarybos

pirmininką ir sekretorių renkasi pati taryba.

Šaulių

žvaigždės tarybai taikomi bendrieji ordinų tarybų nuostatai.

113

straipsnis. Asmenys, apdovanoti Šaulių žvaigžde, turi teisę ją nešioti tiek

dėvėdami uniformą, tiek civilinius rūbus.

114

straipsnis. Šaulių žvaigždė gali būti atimta teismo sprendimu arba  Šaulių

žvaigždės  tarybai pasiūlius, Krašto apsaugos departamento generalinio

direktoriaus įsakymu už su šaulio garbe nesuderinamus nusižengimus.

99 straipsnis.

Žūvančiųjų gelbėjimo  kryžiumi  apdovanojami

asmenys, kurie,