Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas

nežiūrėdami  gresiančio  aiškaus  pavojaus  savo

gyvybei, pasižymėjo

gelbėdami žūvančius žmones.

100

straipsnis.  Žūvančiųjų gelbėjimo  kryžius yra  raudonai

emaliuotas

auksiniais  kraštais.  Priešakinėje  pusėje,  kryžiaus

viduryje  -

karvelis  neša  laurų  šakelę;  apatinėje  kryžiaus

skersmens dalyje  -

auksinėmis  raidėmis  pagalbos  šūkis  "SOS".

Kitoje kryžiaus

pusėje -  Vyčio    ženklas,  o  aplinkui  įrašas

"Žūvančiųjų

gelbėtojui".

Kryžiaus

kaspinas  raudonas muarinis,  su dviem plačiomis ir

dviem siauromis

baltomis juostelėmis kraštuose.

101

straipsnis.  Žūvančiųjų gelbėjimo  kryžiumi apdovanojami

Lietuvos ir

užsienio valstybių  piliečiai, taip  pat asmenys  be

pilietybės už žmonių

gelbėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje,

taip pat už Lietuvos

Respublikos piliečių gelbėjimą užsienyje.

Asmenis be

pilietybės apdovanoti  pristato  vidaus  reikalų

ministras.

102

straipsnis.  Žūvančiųjų  gelbėjimo  kryžiumi  gali  būti

apdovanotas tas

pats asmuo  kelis kartus. Šiuo atveju kiekvienas

naujas apdovanojimas

pažymimas žvaigždele, įsegama į kaspiną.

103 straipsnis.

Pristatymus apdovanoti  Žūvančiųjų gelbėjimo

kryžiumi su

pasižymėjimo  tiksliai  ir  aiškiai  atlikto  tyrimo

išvadomis svarsto

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus komisija.

Komisiją

sudaro   ordinų  kancleris   iš   Vidaus   reikalų

ministerijos,

Sveikatos   apsaugos   ministerijos,   Susisiekimo

ministerijos, Krašto

apsaugos departamento atstovų.

Komisiją

sukviečia ordinų kancleris.

Komisija iš

narių išsirenka posėdžio pirmininką.

104 straipsnis.

Netekti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus galima

tik teismo

sprendimu.

XVII. Šaulių žvaigždės statutas

105

straipsnis.  Šaulių žvaigždė yra garbės ženklas pagerbti

šauliams ir  kitiems

asmenims,  padariusiems Šaulių sąjungai arba

Lietuvai naudingų

darbų.

106

straipsnis.  Šaulių  žvaigždę  sudaro  trys  trikampiai,

sujungti

valstybiniu   Vyčiu,  apsuptu   spinduliais  su  šaulių

emblema. Kryžmai

sudėti šautuvas  ir senovės  lietuvių trimitas.

Kitoje žvaigždės

pusėje įrašas  "Už nuopelnus",  Šaulių sąjungos

inicialai bei Šaulių

sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo metai

"1919-1930".

Žvaigždė -

balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas.

Vytis  sidabrinis

apskritame,   raudonai   emaliuotame   dugne.

Viršutinio

trikampio  vidury - šaulių skydas. Trikampio spindulių

ir dugno apskritimo

kraštai ornamentuoti. Žvaigždės skersmuo - 44

mm. Kaspinas žalias,

su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona

viduryje.

107 straipsnis.

Šaulių žvaigžde apdovanojami:

1)  šauliai,

kurie,  eidami  atsakingas  Šaulių  sąjungoje

pareigas,

pasižymėjo   organizaciniais  darbais   arba,   būdami

paprastais

šauliais,    pasižymėjo   sąžiningumu,   uolumu   ir

ištvermingumu;

2) Šaulių

sąjungai arba Lietuvai nusipelnę asmenys.

108

straipsnis.  Šaulių žvaigžde  gali būti  apdovanojami ir

užsienio valstybių

šauliai bei  asmenys, parodę  Lietuvos šaulių

sąjungai ypatingo

palankumo.

109

straipsnis.   Šaulių   žvaigžde   apdovanoja   Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios   Tarybos  Prezidiumo  vardu  Krašto

apsaugos

departamento  generalinis direktorius.  Jis  išduoda  ir

apdovanojimo

liudijimą.

110

straipsnis.  Krašto apsaugos  departamento  generaliniam

direktoriui

pristato  apdovanoti Šaulių  žvaigžde Šaulių sąjungos

viršininkas,

pristatymą apsvarsčius Šaulių žvaigždės taryboje.

Užsienio

valstybių  piliečius Krašto  apsaugos  departamento

generalinis

direktorius gali apdovanoti ir savo nuožiūra.

111 straipsnis.

Šaulių žvaigžde apdovanojama kartą per metus

• Šaulių sąjungos

šventės dieną.

Išimtiniais

atvejais galima apdovanoti ir kitu laiku.

112

straipsnis.  Šaulių žvaigždės tarybą sudaro 10 seniausių

pagal stažą  šaulių,

apdovanotų  Šaulių žvaigžde, išskyrus Šaulių

sąjungos viršininką

ir jo tiesioginius viršininkus.

Tarybos

sudėtis   ateinantiems  metams   skelbiama   Šaulių

sąjungai įsakyme

kasmet gruodžio mėnesį.

Tarybos kvorumą

sudaro ne mažiau kaip 6 nariai.

Tarybą šaukia

Šaulių sąjungos viršininkas.

Tarybos

pirmininką ir sekretorių renkasi pati taryba.

Šaulių

žvaigždės  tarybai taikomi  bendrieji  ordinų  tarybų

nuostatai.

113

straipsnis.  Asmenys, apdovanoti  Šaulių žvaigžde,  turi

teisę ją nešioti

tiek dėvėdami uniformą, tiek civilinius rūbus.

114

straipsnis.  Šaulių žvaigždė  gali  būti  atimta  teismo

sprendimu  arba

Šaulių  žvaigždės   tarybai  pasiūlius,  Krašto

apsaugos

departamento  generalinio  direktoriaus  įsakymu  už  su

šaulio garbe

115 straipsnis.

Apdovanoti Šaulių žvaigžde šauliai per šaulių paradus, šventes ir kitus viešus

pasirodymus pagerbiami  specialiu ceremonialu, nustatytu Šaulių sąjungos centro

vadovybės ir patvirtintu Krašto apsaugos departamento  generalinio

direktoriaus.

116 straipsnis.

Šaulių žvaigždės garbės ženklų atsarga laikoma Šaulių sąjungos štabe. Šitie

ženklai gaminami už Šaulių sąjungos lėšas.

117

straipsnis. Šaulių žvaigždės apdovanojimo reikalus ir apdovanotųjų sąrašus

tvarko Šaulių sąjungos štabas.

XVIII. Šaulių

žvaigždės medalio statutas

118

straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis yra garbės ženklas pagerbti

pasižymėjusiems šauliams ir kitiems Šaulių sąjungai nusipelniusiems asmenims.

119

straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis yra bronzinis.

Priekinėje

medalio pusėje yra: ąžuolo lapų vainike šaulių ženklas su sukryžiuotais šautuvu

ir trimitu; viršuje - Šaulių žvaigždė, o apačioje - pelėda ant knygos.

Kitoje

medalio pusėje yra: viršuje - skaičiai "1919-1939", apačioje - laurų

vainike sodyba; viduryje - saulės spindulių fone įrašas "Dirbk ir budėk

Lietuvos garbei".

Kaspinas

žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose.

120

straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojami:

Šaulių

sąjungos pareigūnai ir kiti šauliai, kurie, vykdydami pareigas, pasižymėjo

sąžiningumu, uolumu ir ištvermingumu.

121

straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo vardu Krašto apsaugos departamento

generalinis direktorius. Jis išduoda ir apdovanojimo liudijimą.

122

straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojama ir apdovanojimo reikalai

tvarkomi vadovaujantis šio įstatymo 110-117 straipsniais.

XIX. Sausio

13-osios atminimo medalio statutas

123

straipsnis. Sausio 13-osios atminimo medalis įsteigtas 1991 metų sausio 13

dienai atminti ir skiriamas pagerbti Lietuvos bei užsienio  valstybių

piliečiams, kurie pasižymėjo ginant Lietuvos laisvę  ir nepriklausomybę  1991

m. sausio-rugsėjo mėnesiais.

124

straipsnis.  Sausio  13-osios  atminimo  medaliu apdovanojami Lietuvos ir kitų

valstybių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės.

Asmenis be

pilietybės apdovanoti pristato vidaus reikalų ministras.

125

straipsnis.  Sausio 13-osios  atminimo medalis yra bronzinis, sidabruotas,

apskritas.

Priekinės

medalio pusės krašte yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm aukščio briauna. Medalyje yra

reljefinis sužeistojo karžygio, besiremiančio į angelą, atvaizdas; karžygio

dešinėje rankoje - skydas su Gediminaičių stulpais. Viršuje įrašas "Sausio

13", o apačioje skaičiai "1991".

Kitos

medalio pusės krašte yra tokia pat, kaip ir priekinėje pusėje, briauna; per centrą

• horeljefinis žodis "Lietuva", ant kurio  mažesnėmis raidėmis

reljefinis įrašas "buvom, esam ir būsim". Medalio viršuje -

reljefinis Vytis, apačioje - ąžuolo šaka.

Medalio

kaspinas geltonas, su vertikaliomis juoda ir raudona juostelėmis iš kraštų ir

dviem žaliomis viduryje.

126

straipsnis.  Sausio  13-osios  atminimo  medaliu apdovanojama šio medalio

komisijos teikimu. Komisiją sudaro ordinų kancleris ir Krašto apsaugos,

Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos

ministerijų atstovai.

Komisiją

sukviečia ordinų kancleris.

Komisija

iš narių išsirenka posėdžio pirmininką.

127

straipsnis. Netekti Sausio 13-osios atminimo medalio galima tik teismo

sprendimu.

XX. Dariaus ir

Girėno medalio statutas

128

straipsnis. Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio

Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per Atlantą  įamžinti  ir  skiriamas

pagerbti  asmenims,  ypač nusipelniusiems Lietuvos aviacijai.

129

straipsnis. Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojami Lietuvos Respublikos ir kitų

valstybių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės.

130

straipsnis. Dariaus ir Girėno medalis yra bronzinis, apskritas.

Priekinės

medalio pusės krašte yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm aukščio briauna. Medalyje yra

reljefinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno galvų atvaizdas ir aplink įrašas

"Darius ir Girėnas". Kitos medalio pusės krašte yra tokia pat kaip ir

priekinėje pusėje  briauna. Per  centrą, Dariaus ir Girėno maršrutus žyminčių

kontinentų silueto fone, įrašas "1933 07 15- 17. Už nuopelnus Lietuvos

aviacijai".

Medalio

kaspinas žydras su dviem žaliomis juostelėmis.

131

straipsnis. Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojama šio medalio komisijos

teikimu. Komisiją sudaro ordinų kancleris, susisiekimo ministras, krašto

apsaugos ministras ir 2 nariai, kuriuos paskiria ordinų kancleris.

Komisijos

posėdį kviečia ordinų kancleris.

Komisija

nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos

pirmininko balsas.

Komisija

savo  nutarimus įrašo  į posėdžio  protokolą. Protokolo išrašai  pateikiami

ordinų kavalieriams ir ordinų kancleriui.

132

straipsnis. Netekti Dariaus ir Girėno medalio galima tik teismo sprendimu.

BAIGIAMIEJI

NUOSTATAI

133

straipsnis. Asmenys, apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu pagal 1991 m. sauso 15 d.

Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordino atkūrimo įstatymą, taip pat asmenys,

apdovanoti Lietuvos Respublikos ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais

iki šio  įstatymo naujos  redakcijos priėmimo,  prilyginami apdovanotiesiems

pagal šį įstatymą.

Ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių - karių savanorių ir neginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių - laisvės kovų dalyvių apdovanojimai

prilyginami valstybiniams apdovanojimams pagal Lietuvos Respublikos

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo

ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymą.

Asmenims, apdovanotiems visų rūšių ir laipsnių Laisvės Kovos Kryžiais, Laisvės

Kovos Kryžiaus medaliais bei Laisvės Kovos Karžygio garbės vardu, yra

suteikiamas atitinkamo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinas. Apdovanojimo suteikimo

faktą patvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-399, 97.07.03, Žin., 1997,

Nr.67-1675 (97.07.16)

134

straipsnis. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                 VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. rugsėjo 12 d.

Nr.I-1799

119 straipsnis.

Šaulių žvaigždės medalis yra bronzinis.

Priekinėje

medalio  pusėje yra:  ąžuolo lapų  vainike šaulių

ženklas su

sukryžiuotais šautuvu  ir trimitu;  viršuje -  Šaulių

žvaigždė, o apačioje

• pelėda ant knygos.

Kitoje medalio

pusėje yra:  viršuje - skaičiai "1919-1939",

apačioje - laurų

vainike sodyba; viduryje - saulės spindulių fone

įrašas "Dirbk

ir budėk Lietuvos garbei".

Kaspinas

žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose.

120 straipsnis.

Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojami:

Šaulių sąjungos

pareigūnai ir kiti šauliai, kurie, vykdydami

pareigas, pasižymėjo

sąžiningumu, uolumu ir ištvermingumu.

121 straipsnis.

Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios   Tarybos  Prezidiumo  vardu  Krašto

apsaugos

departamento  generalinis direktorius.  Jis  išduoda  ir

apdovanojimo

liudijimą.

122

straipsnis.  Šaulių žvaigždės  medaliu  apdovanojama  ir

apdovanojimo

reikalai tvarkomi vadovaujantis šio įstatymo 110-117

straipsniais.

XIX. Sausio

13-osios atminimo medalio statutas

123

straipsnis.  Sausio 13-osios  atminimo medalis įsteigtas

1991 metų sausio 13

dienai atminti ir skiriamas pagerbti Lietuvos

bei  užsienio

valstybių  piliečiams,  kurie  pasižymėjo  ginant

Lietuvos  laisvę

ir  nepriklausomybę   1991  m.  sausio-rugsėjo

mėnesiais.

124

straipsnis.    Sausio   13-osios    atminimo   medaliu

apdovanojami

Lietuvos  ir  kitų  valstybių  piliečiai,  taip  pat

asmenys be

pilietybės.

Asmenis be

pilietybės apdovanoti  pristato  vidaus  reikalų

ministras.

125

straipsnis.   Sausio  13-osios   atminimo  medalis  yra

bronzinis,

sidabruotas, apskritas.

Priekinės

medalio  pusės krašte  yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm

aukščio briauna.

Medalyje yra  reljefinis  sužeistojo  karžygio,

besiremiančio į

angelą, atvaizdas;  karžygio dešinėje  rankoje -

skydas su

Gediminaičių stulpais.  Viršuje įrašas  "Sausio 13", o

apačioje skaičiai

"1991".

Kitos medalio

pusės krašte yra tokia pat, kaip ir priekinėje

pusėje, briauna;

per centrą  - horeljefinis žodis "Lietuva", ant

kurio   mažesnėmis

raidėmis  reljefinis įrašas  "buvom,  esam  ir

būsim".

Medalio  viršuje -  reljefinis Vytis,  apačioje -  ąžuolo

šaka.

Medalio

kaspinas geltonas, su vertikaliomis juoda ir raudona

juostelėmis iš

kraštų ir dviem žaliomis viduryje.

126

straipsnis.    Sausio   13-osios    atminimo   medaliu

apdovanojama  šio

medalio  komisijos  teikimu.  Komisiją  sudaro

ordinų kancleris  ir

Krašto  apsaugos, Užsienio  reikalų,  Vidaus

reikalų,  Sveikatos

apsaugos,  Socialinės  apsaugos  ministerijų

atstovai.

Komisiją

sukviečia ordinų kancleris.

Komisija iš

narių išsirenka posėdžio pirmininką.

127

straipsnis.  Netekti Sausio  13-osios  atminimo  medalio

galima tik teismo

sprendimu.

XX. Dariaus ir

Girėno medalio statutas

128

straipsnis.  Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono

Dariaus ir  Stasio

Girėno  1933  metais  atliktam  skrydžiui  per

Atlantą   įamžinti

ir   skiriamas   pagerbti   asmenims,   ypač

nusipelniusiems

Lietuvos aviacijai.

129

straipsnis.  Dariaus  ir  Girėno  medaliu  apdovanojami

Lietuvos

Respublikos  ir  kitų  valstybių  piliečiai,  taip  pat

asmenys be

pilietybės.

130

straipsnis.  Dariaus ir  Girėno medalis  yra  bronzinis,

apskritas.

Priekinės

medalio  pusės krašte  yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm

aukščio briauna.

Medalyje  yra  reljefinis  Stepono  Dariaus  ir

Stasio  Girėno

galvų  atvaizdas  ir  aplink  įrašas  "Darius  ir

Girėnas".

Kitos  medalio pusės  krašte  yra  tokia  pat  kaip  ir

priekinėje  pusėje

briauna.  Per   centrą,  Dariaus  ir  Girėno

maršrutus žyminčių

kontinentų silueto  fone, įrašas "1933 07 15-

Lietuvos aviacijai".

Medalio

kaspinas žydras su dviem žaliomis juostelėmis.

131 straipsnis.

Dariaus ir  Girėno medaliu apdovanojama šio

medalio komisijos

teikimu.  Komisiją  sudaro  ordinų  kancleris,

susisiekimo

ministras,  krašto apsaugos  ministras ir  2  nariai,

kuriuos paskiria

ordinų kancleris.

Komisijos

posėdį kviečia ordinų kancleris.

Komisija

nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus

po lygiai, lemia

komisijos pirmininko balsas.

Komisija

savo   nutarimus  įrašo   į  posėdžio   protokolą.

Protokolo  išrašai

pateikiami  ordinų  kavalieriams  ir  ordinų

kancleriui.

132 straipsnis.

Netekti Dariaus ir Girėno medalio galima tik

teismo sprendimu.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

133

straipsnis.  Asmenys, apdovanoti  Vyčio Kryžiaus  ordinu

pagal 1991  m.

sauso  15 d.  Lietuvos Respublikos  Vyčio Kryžiaus

ordino atkūrimo

įstatymą, taip  pat asmenys, apdovanoti Lietuvos

Respublikos

ordinais,  medaliais ir  kitais pasižymėjimo ženklais

iki  šio   įstatymo

naujos   redakcijos  priėmimo,   prilyginami

apdovanotiesiems

pagal šį įstatymą.

134

straipsnis.  Šis įstatymas  įsigalioja nuo  jo  priėmimo

dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius,

1991 m. rugsėjo 12

d.

Nr.I-1799

_

67 straipsnis. Vyčio Kryžiumi apdovanojami Krašto apsaugos departamento,

Vidaus  reikalų  ministerijos,  Generalinės prokuratūros  pareigūnai  ir

tarnautojai  pagerbiant  jų pasižymėjimus tarnyboje, saugant Lietuvos

21 straipsnis.  Teisę

pristatyti  Lietuvos  Respublikos piliečius apdovanoti ordinais, medaliais ir

kitais pasižymėjimo ženklais turi:  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas,  Lietuvos  Respublikos  Ministras  Pirmininkas,

Vyriausybės nariai,  valstybės kontrolierius, jei atskiruose ordinų, medalių

ir  kitų  pasižymėjimo  ženklų  statutuose nenustatyta kitaip.

Užsienio

valstybių piliečius apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo

ženklais pristato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

Asmenų be

pilietybės pristatymo apdovanoti tvarką nustato atskirų ordinų, medalių ir kitų

pasižymėjimo ženklų statutai.

22

straipsnis. Numatomų apdovanoti asmenų pristatymai ordinų kancleriui

nusiunčiami  ne vėliau  kaip prieš  mėnesį ligi apdovanojimo dienos su

kiekvieno pristatomojo trumpa biografija, jo nuopelnų aprašymu, pažyma apie

turimus garbės ženklus ir nurodymu, kuriuo garbės ženklu apdovanoti jis

pristatomas.

23

straipsnis. Pristatymai apdovanoti ordinais arba kitais pasižymėjimo ženklais  svarstomi

atitinkamoje  taryboje arba komisijoje.

Kai

kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali

apdovanoti ir tarybai nesvarsčius.

24

straipsnis.  Nustatant  ordino  laipsnį,  žiūrima apdovanojamojo nuopelnų

svarbumo, tarnybos  rango arba  jo visuomeninės padėties.

Vyriausybė

nustato,  kurie valstybės  tarnautojai  kurio laipsnio ordinais gali būti

pristatomi apdovanoti, jeigu to nėra nustatyta ordinų statutuose.

Šitas

Vyriausybės  nustatymas  Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo nevaržo.

25

straipsnis. Apdovanoti kuriuo nors Lietuvos valstybės ordinu asmenys gali būti

apdovanojami kitu ordinu arba tuo pačiu aukštesnio laipsnio ordinu ne anksčiau

kaip po trejų metų nuo paskutinio apdovanojimo dienos, išskyrus apdovanojimus

Vyčio Kryžiaus ordinu.

26

straipsnis.  Asmenys, kurie  teismo sprendimu  buvo nušalinti nuo pareigų arba

bausti laisvės atėmimo bausme, negali būti pristatyti apdovanojimui ordinais,

medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais penkerius metus po nušalinimo nuo

pareigų arba po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo jos.

Nuteistieji

lygtinai, nepasibaigus jų bandomajam laikui, negali būti pristatyti

apdovanojimui ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais.

Šitos

taisyklės  netaikomos apdovanojimams Vyčio Kryžiaus ordinu, Vyčio Kryžiumi,

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, Sausio 13- osios atminimo medaliu bei Dariaus ir

Girėno medaliu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2119; 1991.12.18; Žin., 1991, Nr.36-986

Nr. I-196; 1993.07.01; Žin., 1993,

Nr.28-638

27

straipsnis.  Apdovanotieji gauna  garbės ženklus ir apdovanojimo dokumentus.

Apdovanojimo dokumentai yra šie:

1)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasirašytas ordino

diplomas;

2) ordinų

kanclerio  pasirašytas  medalio  arba  kito pasižymėjimo ženklo liudijimas,

jeigu statutuose nenustatyta kitaip.

Ant

ordino  diplomo  dedamas  Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

antspaudas.

Ant

medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų liudijimo dedamas ordinų kanclerio

antspaudas,  jeigu  atskiruose  statutuose nenustatyta kitaip.

28

straipsnis. Garbės ženklai ir apdovanojimo dokumentai apdovanotiesiems

įteikiami iškilmingai, dalyvaujant valdžios ar visuomenės atstovams.

29

straipsnis. Jeigu apdovanotas ordinu, medaliu arba kitu pasižymėjimo ženklu

asmuo miršta negavęs garbės ženklo ir apdovanojimo dokumentų, ženklas ir

apdovanojimo dokumentai gali būti įteikti artimiausiems giminėms.

95 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės medalis yra

Lietuvos nepriklausomybės medalio, kuriuo buvo apdovanojami asmenys už

nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę 1918-1928 metais,

istorinis analogas.

Lietuvos

nepriklausomybės medaliu apdovanojami asmenys už nuopelnus atkuriant ir

įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę 1990-2000 metais Lietuvos

nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

Lietuvos

nepriklausomybės medaliu apdovanojami Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio

valstybių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1536,

00.02.10, Žin., 2000, Nr.15-383 (00.02.23)

97 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės medaliu

apdovanojama šio medalio komisijos teikimu. Komisiją sudaro ordinų kancleris,

krašto apsaugos ministras, kultūros ministras ir dar 2 nariai, kuriuos paskiria

ordinų kancleris.

Komisijos posėdį

kviečia ordinų kancleris.

Komisijos

nutarimai priimami Komisijos narių balsų dauguma. Komisija savo nutarimus įrašo

į posėdžio protokolą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1536,

00.02.10, Žin., 2000, Nr.15-383 (00.02.23)