Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad jis nėra kitos valstybės pilietis.

Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo,

jos grąžinimo pasirašo vidaus reikalų ministras.

paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis,

nurodytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, vidaus reikalų ministras ar jo

įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą

pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ar 4 dalį. Toks asmuo

laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės

pilietybės įgijimo dienos.

Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir

pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.

kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės

pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad

jie neteko kitos valstybės pilietybės.

Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje per 7

dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikalų ministro

įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius Lietuvos Respublikai Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienyje.

Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija per 7 dienas praneša Respublikos

Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Lietuvos Respublikai Vidaus

reikalų ministerijoje.

Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2

dalį klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

dėl asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos

pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktus, taip pat

sprendimus dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos

Respublikoje, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio

Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija arba migracijos tarnybos, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių

užsienyje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 ar

3 punktus, taip pat dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus asmenų, nuolat

gyvenančių užsienio valstybėse, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę

įgyvendinimo pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį – vidaus reikalų ministras

ar jo įgaliota institucija.

Respublikos pilietybės atsisakymo ir grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio

2 dalį klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

29

straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo

Šio Įstatymo

22–25 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų pilietybės pasikeitimo klausimus

sprendžia ir dokumentus tvarko vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

30

straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas

Vidaus reikalų

ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2

dalį, netekimo pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį

skelbiami „Valstybės žiniose“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

*14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės

suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius

septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos

teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka

šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas

ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais

kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos pilietybė

suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką

ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos

Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje penkerius metus, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio Įstatymo 13 straipsnyje.

*Pastaba. Šiame

straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai

netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais

iki šio straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17

d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

15

straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai

kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo

būdu, taip pat pagal šio Įstatymo 16 straipsnį, prisiekia tokiais žodžiais:

„Aš, (vardas,

pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų,

ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą.

Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti

Lietuvos demokratinę valstybę.“

Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai Vidaus reikalų ministerijoje arba

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje

užsienyje. Asmenys, lietuvių kalba perskaitę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytą

tekstą ir jį pasirašę, laikomi prisiekusiais Lietuvos Respublikai.

prisiekiama Vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

16

straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

*1. Respublikos

Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę

nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos visuomenę

užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka

netaikant jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo

sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės piliečio

ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie

Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir

jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Lietuvos Respublikos

pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų

pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su

viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant

Lietuvai.

straipsnio 1 dalis netaikoma šio Įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.

Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių

pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma

pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės.

Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos

pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio Įstatymo 8 ir 9 straipsnių arba 22

ir 23 straipsnių reikalavimus.

*Pastaba. Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m.

liepos 18 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 81-3186) nuostata „Lietuvos

Respublikos pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje

numatytų pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai

sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu

atstovaujant Lietuvai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12

straipsnio 2 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-768, 2006-07-18,

Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

III SKYRIUS

TEISĖS Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17

straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

*1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems

Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie

asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo),

gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių kilmės

asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys

dokumentai.

*3. Asmenys,

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra

lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio (2002 m. rugsėjo 17 d.

redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra

nustatyta reikalavimo įgyvendinant teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto

(2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) nuostata

„jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo“ prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

18

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius

Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos

valstybės pilietybę;

3) Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

*2. Šio

straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui,

įgijusiam kitos valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:

1)

asmuo, iki 1940 m.

birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis

(jeigu šis asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);

2)      lietuvių kilmės

asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo

lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis,

dirbdamas kitoje valstybėje, daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba

tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje, arba dirba kitos valstybės tarnyboje

neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.

2 dalyje nurodyti asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę ar gavę kitos

valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį

dokumentą iki 2002 m. gruodžio 31 d., laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos

pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos ar tos valstybės

piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo

dienos.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2006 m.

balandžio 6 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 46-1645) prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,

Nutarimas

2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

19

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus

šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas,

jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką

arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

20

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4

dalyje, Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje

numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos

pilietybė, jei šis asmuo nėra kitos valstybės pilietis ir atitinka šio Įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra

aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

*2. Asmeniui,

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio Įstatymo įsigaliojimo

dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje, Pilietybės

įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir

atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas,

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą,

netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnyje

nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 16 straipsnio nuostatos netaikomos.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (2006 m.

balandžio 6 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 46-1645) ta apimtimi, kuria

nustatyta, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę,

nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės

įgijimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas

negaliojančiu

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu, jeigu

nustato, kad asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar optavimo

būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar

kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė turimos kitos valstybės pilietybės, arba

teismas nustato, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to rengėsi, kėsinosi

padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą,

nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus arba įstatymų nustatyta tvarka

neturėjo teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas

prieš Lietuvos Respubliką.

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu ir tuo

atveju, kai nustato, kad konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo

ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus

žmoniškumui ar karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus, slopino

pasipriešinimo okupaciniams režimams judėjimą Lietuvoje arba po 1990 m. kovo 11

d. dalyvavo veiksmuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos

teritorijos vientisumą.

Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis,

nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, netenka Lietuvos Respublikos

pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 30 dienų

raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai

arba teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos skyriui,

tarnybai, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – migracijos tarnyba),

arba konsulinei įstaigai.

Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja,

kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį

ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

netaikoma, jeigu paaiškėja, kad pagal kitos valstybės teisę asmuo buvo laikomas

tos valstybės piliečiu jam nepareiškus valios tapti jos piliečiu ir jam nėra

išduotas tos valstybės pilietybę patvirtinantis dokumentas.

IV SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

24 straipsnis. Sprendimų dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės priėmimas ir įgyvendinimas

Respublikos pilietybę suteikia, ją grąžina pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1

dalį Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus. Respublikos Prezidento

dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalį leidžiamas po to, kai asmuo pateikia dokumentą,

patvirtinantį, kad neteko turėtos kitos valstybės pilietybės, arba dokumentą,

patvirtinantį, kad jis yra asmuo be pilietybės. Respublikos Prezidento dekretus

dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pasirašo ir vidaus

reikalų ministras.

pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, ar

kad Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba

dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, vidaus reikalų ministras ar jo

įgaliota institucija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktą.

Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio įstatymo 20

straipsnio 2 ir 3 dalis priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija. Sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio

įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gali būti priimti tik asmeniui pateikus

dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo neteko turėtos kitos valstybės pilietybės,

arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra asmuo be pilietybės.

asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos

pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktą, taip pat

sprendimus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio

įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija arba migracijos tarnyba, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje,

Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ar 3

punktą, taip pat dėl asmenų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo

pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir dėl šių asmenų teisės į Lietuvos

Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4

dalis – vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu pagal šio

įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ar sprendimą netaikyti šio įstatymo 21 straipsnio

5 dalies nuostatos priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija,

kai šį klausimą apsvarsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Komisija

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti.

25

straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės

Sprendimus dėl vaikų, nuolat gyvenančių Lietuvos

Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 8–11 straipsnius

priima migracijos tarnyba, o dėl vaikų, nuolat gyvenančių užsienyje, – vidaus

reikalų ministro įgaliota institucija.

26

straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas

Vidaus reikalų

ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalis,

netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus skelbiami

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

31 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas

Pakartotinai

asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal

šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų

nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

32

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnybos,

o asmenų, gyvenančių kitose valstybėse, – užsienio reikalų ministras kartu su

vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

Įstatyme nurodytais atvejais ir kitais atvejais, kai nėra pakankamai dokumentų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti, šis klausimas gali būti

svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos

Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti, kuri teikia rekomendacinio

pobūdžio išvadą.

Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudaromos Komisijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams

nagrinėti sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

33

straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas,

taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

34

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-977);

2) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo

ir Pilietybės įstatymo papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 36-981);

3) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-162);

4) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1031);

5) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo

ir papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 32-733);

6) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio

pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1303);

7) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23

straipsnio papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 71-1327);

8) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo“

(Žin., 1995, Nr. 53-1300);

9) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo

ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1940);

10) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 ir 22

straipsnių papildymo ir 31 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 16-415);

11) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1668).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 13, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-33,

2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 5 straipsniai ir 9

straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnyje asmenims

nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos

pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims,

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais iki šio įstatymo 3

straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17 d.

priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus atvejus ir šio įstatymo 3 ir 15 straipsnius, įsigalioja nuo 2006 m.

balandžio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-546,

2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 18, 20, 26, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-768,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13,

Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

DĖL

TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SANTYKIUS, NUOSTATŲ

ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-11-21)

autrap@lrs.lt