Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas

Šio įstatymo tikslas – padidinti visuomenės pasitikėjimą finansinėmis ataskaitomis ir vadovybės ataskaitoje pateikta informacija tvarumo klausimais.

Šis įstatymas nustato finansinių ataskaitų audito atlikimo ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikimo reikalavimus, reguliuoja šių ir kitų užtikrinimo paslaugų teikimą ir jų kokybės priežiūrą, taip pat auditorių, audito įmonių, nepriklausomų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėjų ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų priežiūrą.

Papildomi, negu nurodyti šiame įstatyme, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir su juo susiję reikalavimai nustatyti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB su visais pakeitimais, (toliau – Audito reglamentas).

Auditoriams, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios audito įmonių veiklą.

Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Apskaitos profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės apskaitos specialistų federacijos Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriuo nustatomi apskaitos specialistų profesinės etikos principai.

Audito įmonė – bet kokios teisinės formos įmonė, turinti šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą audito įmonės pažymėjimą.

Audito tinklas – tam tikrų įmonių grupė, kuriai priklauso audito įmonė ir kitos bet kokios teisinės formos įmonės, kurios siekia bendradarbiauti ir kuriose yra aiškus pelno arba išlaidų pasiskirstymas arba bendra nuosavybė, kontrolė arba valdymas, bendra kokybės kontrolės politika ir procedūros, verslo strategija, tas pats prekių ženklas, ir (arba) kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.

Auditoriaus arba audito įmonės buveinės valstybė narė (toliau – buveinės valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje auditorius arba audito įmonė yra patvirtinti auditoriumi arba audito įmone pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

Auditoriaus arba audito įmonės priimančioji valstybė narė (toliau – priimančioji valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje patvirtinamas auditoriumi savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtintas auditorius arba kurioje pripažįstama audito įmone savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtinta audito įmonė.

Auditoriaus išvada – dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės auditorius, be kitų privalomų dalykų, pareiškia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas.

Auditoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą ir siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą.

Auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų viešoji priežiūra (toliau – viešoji priežiūra) – visuma priemonių, kurias taikydama kompetentinga institucija prižiūri auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų veiklą, siekdama finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės ir patikimumo ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės ir patikimumo.

Auditorius – fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą arba atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą.

Auditorius kontrolierius (toliau – kontrolierius) – auditorius, taip pat kitos valstybės narės auditorius, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos patvirtintas atlikti ne viešojo intereso įmonių auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų atlikto finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą.

Audituojama įmonė – juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.

Finansinių ataskaitų auditas – paslauga, kurią teikdami auditorius ar audito įmonė atlieka audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimą ir pateikia auditoriaus išvadą.

Finansinių ataskaitų audito ataskaita – juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiuose įstatymuose ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB, su visais pakeitimais nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, taip pat kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės auditorius, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją.

Finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai – atliekant finansinių ataskaitų auditą parengti dokumentai, kuriuose aprašomos atliktos finansinių ataskaitų audito procedūros ir auditoriaus padarytos išvados, ir kiti surinkti dokumentai, auditoriaus laikomi tinkamais finansinių ataskaitų audito įrodymais.

Finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūra (toliau – užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūra) – auditoriaus kontrolieriaus atliekamas iš anksto suplanuotas ne viešojo intereso įmonių auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų atlikto finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų vertinimas, siekiant užtikrinti jų kokybę.

Finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimas (toliau – užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimas) – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos darbuotojo, skiriamo tikrintoju, atliekamas iš anksto suplanuotas viešojo intereso įmonių auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų atlikto finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų vertinimas, siekiant užtikrinti jų kokybę.

Finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimas (toliau – užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimas) – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos darbuotojo, skiriamo tyrėju, atliekamas auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų atlikto finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės įvertinimas gavus informacijos dėl galimos netinkamos jų kokybės.

Įmonių grupės auditorius (toliau – grupės auditorius) – auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikiantys konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.

Kita valstybė narė – Europos ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

Kitos užtikrinimo ir susijusios paslaugos – paslaugos, kurioms taikomi šie profesiniai standartai: Tarptautinės apskaitos specialistų federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai.

Kitos valstybės narės audito įmonė – kitoje valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, patvirtinta audito įmone toje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų reikalavimus.

Kitos valstybės narės auditorius – fizinis asmuo, kuris auditoriumi patvirtintas tos valstybės narės kompetentingos institucijos.

Kompetentinga institucija – įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų viešąją priežiūrą, taip pat kitos valstybės narės institucija, Europos Komisijai nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba trečiosios valstybės institucija, kurioms pavesta atlikti auditorių, audito įmonių ir nepriklausomų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėjų viešąją priežiūrą ir (arba) prižiūrėti auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą, tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą.

Konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimas – paslauga, kurią teikdami auditorius, audito įmonė arba nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas atlieka konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje pateikiamos konsoliduotosios informacijos tvarumo klausimais patikrinimą ir pateikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą.

Nepraktikuojantis asmuo – fizinis asmuo, kuris bent 3 pastaruosius metus iki savo dalyvavimo priimant sprendimus, susijusius su auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų viešąja priežiūra, ir dalyvavimo priimant minėtus sprendimus metu atitiko visus šiuos reikalavimus:

Nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas (toliau – nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas) – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas jų filialas, Lietuvos nacionalinės akreditacijos įstaigos pripažinti kompetentingais teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą.

Pagrindinis finansinių ataskaitų audito partneris (toliau – pagrindinis partneris) – finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius:

Pagrindinis tvarumo atskaitomybės užtikrinimo partneris – tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą teikiantis auditorius:

Pažeidimo tyrimas – įstaigos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti kompetentingos institucijos funkcijas, darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų, kitų fizinių ar juridinių asmenų veiklos atitikties šio įstatymo ir (arba) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB, su visais pakeitimais nuostatoms įvertinimas, gavus informacijos apie galimą šio įstatymo ir (arba) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB, su visais pakeitimais nuostatų nesilaikymą.

Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės įvertinimas gavus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos arba teisėsaugos institucijos kreipimąsi dėl galimos netinkamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros.

Tarptautiniai audito standartai – Tarptautinės apskaitos specialistų federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai audito standartai, tarptautiniai kokybės valdymo standartai ir kiti su audito atlikimu susiję standartai.

Trečiosios valstybės audito įmonė – bet kokios teisinės formos įmonė, kuri atlieka įmonės, įsteigtos trečiojoje valstybėje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, išskyrus atvejus, kai įmonė yra patvirtinta audito įmone Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

Trečiosios valstybės auditorius – fizinis asmuo, kuris atlieka įmonės, įsteigtos trečiojoje valstybėje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo yra patvirtintas auditoriumi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas – paslauga, kurią teikdami auditorius, audito įmonė arba nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas atlieka vadovybės ataskaitoje pateiktos informacijos tvarumo klausimais patikrinimą ir pateikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentai – teikiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą parengti dokumentai, kuriuose aprašomos atliktos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo procedūros ir padarytos išvados, ir kiti surinkti dokumentai, laikomi tinkamais tvarumo atskaitomybės užtikrinimo įrodymais.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistas (toliau – užtikrinimo specialistas) – fizinis asmuo, atitinkantis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir turintis teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.

Užsakovas – juridinis ar fizinis asmuo, pasirenkantys arba parenkantys:

Vadovaujamos pareigos – juridinio asmens valdymo ir priežiūros organų narių pareigos ir darbuotojų, turinčių įgaliojimus duoti pavaldiems asmenims nurodymus, priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir veikla, pareigos.

Viešojo intereso įmonė – įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Viešojo intereso įmonė yra:

Viešojo intereso įmonių audito įmonė – audito įmonė, atliekanti viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikianti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.

Viešojo intereso įmonių auditorius – auditorius, atliekantis viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikiantis tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.

Kai šio įstatymo normos taikomos finansinėms ataskaitoms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, vartojama sąvoka „finansinės ataskaitos“. Kai šio įstatymo normos taikomos finansinių ataskaitų audito darbo dokumentams ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentams, vartojama sąvoka „darbo dokumentai“. Sąvoka „auditorius“ vartojama, kai šio įstatymo normos taikomos viešojo ir ne viešojo intereso įmonių auditoriams, o sąvoka „audito įmonė“ vartojama, kai šio įstatymo normos taikomos ir viešojo, ir ne viešojo intereso įmonių audito įmonėms.

Audito reglamento nuoroda į kompetentingą instituciją laikoma nuoroda į įstaigą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą atlikti kompetentingos institucijos funkcijas, (toliau – Įstaiga), jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.

Atliekamas šių juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų auditas:

Metinių finansinių ataskaitų auditas privalo būti atliktas tų juridinių asmenų, kurie tenkina bent vieną iš šių 2 sąlygų:

Specialiuosiuose juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti reikalavimai juridiniams asmenims dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo.

Įmonių, privalančių rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos privalo būti audituotos.

Įmonėms, pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalančioms vadovybės ataskaitose pateikti informaciją tvarumo klausimais, taikomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo reikalavimas.

Finansinių ataskaitų auditą šio įstatymo nustatyta tvarka gali atlikti:

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka gali teikti:

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas gali teikti kitas auditorius arba audito įmonė, negu tie, kurie atliko finansinių ataskaitų auditą.

Auditoriams ir audito įmonėms, teikiantiems tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas:

Nepriklausomam užtikrinimo paslaugos teikėjui ir jo darbuotojui arba dalyviui, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, užtikrinimo specialistui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditoriams ir audito įmonėms teikiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas taikomus reikalavimus dėl:

Nepriklausomam užtikrinimo paslaugos teikėjui ir jo darbuotojui arba dalyviui, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, užtikrinimo specialistui taikomos Audito reglamento 7 straipsnio nuostatos dėl veiksmų, kurių turi būti imamasi įtarus arba nustačius pažeidimų, kai teikiamos viešojo intereso įmonės tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos.

Finansinių ataskaitų auditas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir tarptautiniais audito standartais. Europos Komisijai patvirtinus tarptautinius audito standartus, taikomi Europos Komisijos patvirtinti tarptautiniai audito standartai.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikiamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Europos Komisijos patvirtintais tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartais.

Finansinių ataskaitų audito rezultatai pateikiami auditoriaus išvadoje, o tvarumo atskaitomybės užtikrinimo rezultatai – tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje.

Juridinio asmens dalyvių susirinkimas skiria ir atšaukia auditorių, audito įmonę arba nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją finansinių ataskaitų auditui atlikti ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugoms teikti.

Didelių įmonių, išskyrus įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, dalyviai, turintys daugiau kaip 5 procentus balsavimo teisių arba 5 procentus kapitalo, turi teisę visuotiniam dalyvių susirinkimui pateikti sprendimo, kuriuo reikalaujama, kad akredituotas trečiasis asmuo, nepriklausantis tai pačiai audito įmonei ar audito tinklui kaip finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, parengtų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą dėl tam tikrų informacijos tvarumo klausimais elementų ir kad tokia išvada būtų pateikta visuotiniam dalyvių susirinkimui, projektą.

Užsakovas savo nuožiūra arba konkurso tvarka pasirenka arba parenka auditorių ir (arba) audito įmonę, ir (arba) nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją, su kuriais pasirašo finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos sutartį.

Bet kokie asmenų susitarimai ar nurodymai, kuriais apribojama užsakovo, besirenkančio finansinių ataskaitų auditą atliksiančius ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas teiksiančius auditorių ir (arba) audito įmonę, ir (arba) nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją, visuotinio dalyvių susirinkimo pasirinkimo galimybė rinktis tik iš tam tikrų audito įmonių, auditorių ar nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų kategorijų arba sąrašų, laikomi niekiniais.

Finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos sutartis finansinių ataskaitų audito atlikimo ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikimo laikotarpiu negali būti nutraukiama be pagrįstų priežasčių. Pagrįsta priežastimi nutraukti šias sutartis negali būti laikomas auditoriaus, audito įmonės ir užsakovo nuomonių išsiskyrimas dėl finansinių ataskaitų audito, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo procedūrų ir (arba) finansinei apskaitai ir (arba) tvarumo atskaitomybei taikomų nuostatų.

Kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditas ir (arba) teikiamos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos, dėl finansinių ataskaitų audito sutarties ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos sutarties su audito įmone, auditoriumi arba nepriklausomu užtikrinimo paslaugos teikėju nutraukimo esant pagrindui į teismą gali kreiptis:

Audituojama įmonė ir (arba) įmonė, kuriai teikiama tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslauga, privalo auditoriui, audito įmonei ir (arba) nepriklausomam užtikrinimo paslaugos teikėjui teikti visą finansinių ataskaitų auditui atlikti ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugai teikti reikalingą teisingą informaciją ir sudaryti sąlygas atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą.

Auditorius, audito įmonė ir (arba) nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas, pagrįstai įtardami arba nustatę pažeidimų, susijusių su audituojamomis finansinėmis ataskaitomis ir (arba) informacija tvarumo klausimais, įskaitant sukčiavimą, taip pat galimų pažeidimų, susijusių su užsienio pareigūnų papirkimu, turi apie tai pranešti audituojamai įmonei.

Audituojama įmonė privalo šio straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją išnagrinėti, pašalinti pažeidimus ir imtis priemonių, kad tokie pažeidimai nepasikartotų ateityje.

Audito įmonės ir auditoriai laikosi šių profesinės etikos principų:

Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų profesinės etikos principų, auditorius ir audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, turi laikytis profesinio skepticizmo požiūrio, ypač tada, kai tikrina audituojamos įmonės vadovo ir (arba) už įmonės valdymą atsakingų asmenų prielaidas dėl tikrosios vertės, turto vertės sumažėjimo, atidėjinių ir būsimų pinigų srautų, kurios gali daryti poveikį įmonės galimybėms laikytis veiklos tęstinumo principo, ir pripažinti, kad gali būti reikšmingai iškraipyti faktai arba nustatomas elgesys, rodantis pažeidimus, įskaitant sukčiavimą ir klaidas, nors ankstesnė auditoriaus, audito įmonės patirtis rodo, kad audituojamos įmonės vadovas ir (arba) už įmonės valdymą atsakingi asmenys buvo dori ir sąžiningi.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas profesinis skepticizmas suprantamas kaip požiūris, kurio laikantis atsargiai vertinamos aplinkybės, galinčios rodyti, kad informacija gali būti reikšmingai iškraipyta dėl klaidų arba dėl sukčiavimo, ir kritiškai vertinami finansinių ataskaitų audito įrodymai.

Be šiame straipsnyje nurodytų profesinės etikos principų ir profesinio skepticizmo požiūrio, auditorius ir audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, turi laikytis auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų.

Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarką, kokie asmenys laikomi galinčiais daryti tiesioginį ar netiesioginį, lemiamą poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, taip pat auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus nustato Įstaiga, suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Atlikdami finansinių ataskaitų auditą, auditorius ir audito įmonė, taip pat bet kuris fizinis asmuo, galintis daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, turi būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvauti jai priimant sprendimus.

Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys turi būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu ir laikotarpiais, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.

Audito įmonės ir (arba) audito tinklo, kuriam ji priklauso, vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos nariai, dalyviai neturi veikti finansinių ataskaitų audito atlikimo taip, kad tai galėtų pakenkti pagrindinio partnerio nepriklausomumui ir objektyvumui.

Finansinių ataskaitų auditą atliekantys auditorius ir audito įmonė turi imtis apsaugos priemonių, kuriomis užtikrintų, kad atliekant šį auditą jų nepriklausomumo nepaveiktų jokie esami arba galimi interesų konfliktai, verslo arba kiti tiesioginiai ar netiesioginiai santykiai tarp auditoriaus arba audito įmonės ir audito tinklo, kuriam priklauso (jeigu priklauso) audito įmonė, vadovų, auditorių, darbuotojų, kitų fizinių asmenų, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias kontroliuoja auditorius arba audito įmonė, arba bet kurio kito tiesiogiai arba netiesiogiai su auditoriumi arba audito įmone susijusio asmens, galinčio daryti lemiamą poveikį, (toliau – apsaugos priemonės).

Vertinant nepriklausomumą nuo audituojamos įmonės, aplinkybėmis, keliančiomis grėsmę viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės nepriklausomumui, nelaikomas paslaugų, nurodytų Audito reglamento 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkto i, iv–vii papunkčiuose ir f punkte, kai laikomasi reikalavimų, nustatytų Audito reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, teikimas audituojamai įmonei.

Jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, pagrindinis partneris negali atlikti tos pačios įmonės finansinių ataskaitų audito ilgiau kaip 7 finansinius metus iš eilės.

Audito įmonėms atliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, ilgiausias finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas yra 10 metų.

Trumpiausias finansinių ataskaitų audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo galiojimo terminas, vadovaujantis Audito reglamento 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai.

Auditorius ir (arba) audito įmonė darbo dokumentuose nurodo reikšmingas grėsmes auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui ir apsaugos priemones, kurių auditorius ir (arba) audito įmonė ėmėsi, siekdami išvengti tų grėsmių. Jeigu taikomos apsaugos priemonės nepadeda išvengti grėsmės nepriklausomumui, auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti finansinių ataskaitų audito.

Auditorius arba pagrindinis partneris nepasibaigus vienų metų, o kai atliekamas viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditas, – 2 metų laikotarpiui nuo to laiko, kai baigia konkretaus audito atlikimą arba yra atšaukiamas iš konkretaus audito atlikimo, negali:

Kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai keliami grupės auditoriui ir reikšmingų patronuojamųjų įmonių pagrindiniam partneriui (pagrindiniams partneriams).

Kitiems audito įmonių darbuotojams, dalyviams ir pagrindiniams partneriams, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat kitiems asmenims, kurių paslaugomis auditorius, pagrindinis partneris arba audito įmonė naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja, jeigu tie asmenys yra patvirtinti auditoriais, taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, jeigu nėra praėję vieni metai nuo to laiko, kai jie tiesiogiai dalyvavo atliekant finansinių ataskaitų auditą.

Įmonių grupei priklausanti patronuojamoji įmonė yra reikšminga įmonių grupės požiūriu, jeigu jos turtas finansinių metų pabaigoje viršija 5 procentus patronuojančiosios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus viršija 5 procentus patronuojančiosios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį.

Prieš sutikdami atlikti arba tęsti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų auditą, auditorius ir audito įmonė turi įvertinti ir darbo dokumentuose nurodyti, ar:

Audito įmonė taip pat turi patikrinti ir darbo dokumentuose nurodyti, ar pagrindinis partneris yra patvirtintas auditoriumi.

Auditorius arba audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, laikosi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo ir turi suteikti finansinių ataskaitų audito atlikimą perimančiam auditoriui ir audito įmonei visą aktualią informaciją apie audituojamą įmonę ir paskutinį atliktą tos įmonės finansinių ataskaitų auditą, kai finansinių ataskaitų auditą atliekantys ar atlikę auditorius arba audito įmonė pakeičiami kitu auditoriumi arba audito įmone.

Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas nepažeidžiamas, kai:

Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą turi būti toks, kad auditas būtų atliktas nepažeidžiant profesinės etikos principų ir laikantis tarptautinių audito standartų.

Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą turi būti nustatytas finansinių ataskaitų audito sutartyje, kurioje negali būti jokių neapibrėžtų sąlygų, galinčių turėti įtakos atlyginimo už finansinių ataskaitų audito atlikimą dydžiui.

Atlyginimo už finansinių ataskaitų audito atlikimą dydžiui negali turėti įtakos užmokestis už tos pačios audito įmonės audituojamai įmonei suteiktas paslaugas verčiantis kita veikla.

Auditoriui arba audito įmonei, teikiantiems viešojo intereso įmonės tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, ar bet kuriam audito tinklo, kuriam priklauso auditorius arba audito įmonė, nariui draudžiama viešojo intereso įmonei, kuriai tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos turi būti suteiktos, jos patronuojančiajai arba patronuojamosioms įmonėms kitose valstybėse narėse tiesiogiai arba netiesiogiai teikti ne audito paslaugas, nurodytas Audito reglamento 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos b ir c punktuose ir e–k punktuose, (toliau šiame straipsnyje – ne audito paslaugos):

Kai auditorius arba audito įmonė teikia viešojo intereso įmonės tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas arba kai priklauso audito tinklui, bet kuris šio tinklo narys gali teikti kitas, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas, ne audito paslaugas viešojo intereso įmonei, kuriai tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos turi būti suteiktos, jos patronuojančiajai arba patronuojamosioms įmonėms.

Jeigu audito tinklo, kuriam priklauso viešojo intereso įmonės tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas teikiantis auditorius arba audito įmonė, narys teikia ne audito paslaugas trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei, patronuojamai viešojo intereso įmonės, kuriai tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikiamos, auditorius arba audito įmonė įvertina, ar toks audito tinklo nario paslaugų teikimas neturės poveikio jų nepriklausomumui. Jeigu poveikis jų nepriklausomumui atsiranda, auditorius arba audito įmonė imasi apsaugos priemonių grėsmei dėl ne audito paslaugų teikimo trečiojoje valstybėje sumažinti. Auditorius arba audito įmonė gali toliau teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas tik tokiu atveju, jeigu vadovaudamiesi šio įstatymo 10 straipsnio nuostatomis gali pagrįsti, kad ne audito paslaugų teikimas neturės poveikio jų profesiniam sprendimui ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadai.

Nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų atlikdami viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą arba pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą privalo laikytis šie asmenys:

Įstaiga detalizuoja nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi tvarką esamiems ir buvusiems Įstaigos darbuotojams, Audito priežiūros komiteto nariams, kontrolieriams ir ekspertams (specialistams).

Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, detalizuoja nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi tvarką Auditorių rūmų nariams, asocijuotiesiems nariams ir darbuotojams.

Šiame įstatyme konfidencialia informacija laikomi duomenys arba informacija, kurie sužinomi naudojantis teisėmis ir (arba) atliekant funkcijas, jeigu tokie duomenys arba informacija sudaro įstatymų saugomą paslaptį arba buvo gauti iš darbo dokumentų.

Įstaigos darbuotojai ir Audito priežiūros komiteto nariai negali naudoti konfidencialios informacijos, įskaitant gautą iš kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų, kitais tikslais, negu nustatyta šiame įstatyme.

Auditoriaus padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje ir (arba) kitos valstybės narės audito įmonėje ne trumpiau kaip 2 metus vadovaujant auditoriui ir (arba) kitos valstybės narės auditoriui, kurie turi ne trumpesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai ir neturi galiojančių poveikio priemonių iki jų paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos.

Auditoriaus padėjėjų sąrašą tvarko Auditorių rūmai.

Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką.

Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia Auditorių rūmai.

Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga:

Auditorių rūmai savo nustatyta ir su Įstaiga suderinta tvarka įvertina asmens atitiktį šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams ir priima sprendimą leisti (neleisti) laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus.

Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų – Egzaminų komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, finansinių ataskaitų audito, apskaitos ir (arba) finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Finansų ministerija, 3 narius auditorius – Auditorių rūmai. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus jo kadencijai. Egzaminų komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus jo kadencijai, apie tai informavęs jį skyrusią instituciją.

Egzaminų komisija tvirtina:

Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, į kurių užduotis įtraukiami šio straipsnio 8 ir 9 dalyse išvardytų sričių klausimai, sąrašą Auditorių rūmų teikimu tvirtina Įstaiga. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis pagal Egzaminų komisijos tvirtinamas programas rengia Auditorių rūmai.

Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai rengiami taip, kad būtų patikrintos juos laikančių asmenų teorinės žinios, reikalingos finansinių ataskaitų auditui atlikti, ir gebėjimas tas žinias taikyti atliekant finansinių ataskaitų auditą. Bent dalis šio egzamino laikoma raštu.

Laikant kvalifikacinius auditoriaus egzaminus tikrinamos teorinės šių sričių žinios:

Be šio straipsnio 8 dalyje išvardytų sričių teorinių žinių, laikant kvalifikacinius auditoriaus egzaminus tikrinamos teorinės šių sričių žinios tiek, kiek jos susijusios su finansinių ataskaitų auditu:

Asmens, siekiančio gauti auditoriaus pažymėjimą, šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir iš šio straipsnio 9 dalies 2–8 punktuose išvardytų sričių (visų ar bet kurios iš jų) žinios gali būti netikrinamos, jeigu asmuo yra teigiamai išlaikęs (egzamino išlaikymo lygmenys – „puikus“ arba „tipinis“) šių sričių teorinių žinių egzaminus pagal universitetinių studijų programas. Tokiu atveju asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą, turi pateikti Auditorių rūmams prašymą netikrinti jo šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 2–8 punktuose išvardytų sričių žinių ir įrodymus, kad šių sričių teorinių žinių universitetinių studijų programos atitiko Egzaminų komisijos patvirtintas atitinkamas programas, taip pat egzaminų išlaikymo įrodymus. Auditorių rūmai priima sprendimą netikrinti šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 2–8 punktuose išvardytų sričių žinių.

Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminas laikomas, kai siekiama įgyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.

Laikant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą tikrinamos teorinės šių sričių žinios:

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 18 straipsnio 1–7 dalių nuostatos.

Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, patvirtinančių atitiktį šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, gavimo dienos savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą dėl auditoriaus pažymėjimo išdavimo asmeniui, išduoda auditoriaus pažymėjimą ir pakviečia asmenį duoti auditoriaus priesaikos ir atsiimti pažymėjimo arba priima sprendimą dėl auditoriaus pažymėjimo neišdavimo ir nurodo auditoriaus pažymėjimo neišdavimo priežastį (priežastis).

Auditoriaus priesaikos žodžiai:

Auditoriaus priesaiką išklauso (priima) Auditorių rūmų prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.

Asmuo, davęs auditoriaus priesaiką ir tapęs Auditorių rūmų nariu, gauna auditoriaus pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra auditorius, ir yra įtraukiamas į auditorių sąrašą.

Gavęs auditoriaus pažymėjimą asmuo gali atlikti finansinių ataskaitų auditą arba atlikti finansinių ataskaitų auditą ir, jeigu atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.

Auditoriui suteikiama teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, jeigu auditorius atitinka šiuos reikalavimus:

Kai siekiama įgyti teisę vykdyti finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklas, 8 mėnesių praktika, susijusi su tvarumo atskaitomybės užtikrinimu arba kitomis su tvarumo atskaitomybe susijusiomis paslaugomis, įskaičiuojama į 3 metų auditoriaus padėjėjo praktiką ir turi būti atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teisės teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas suteikimo dienos.

Auditorius įgyja teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą nuo informacijos apie teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą paskelbimo auditorių sąraše dienos.

Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

Auditoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais sustabdomas auditoriui neįvykdžius pavedimų – per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nepateikus reikalingų ir (arba) teisingų duomenų auditorių sąrašui tvarkyti, nesudarius sąlygų atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros, tikrinimo arba tyrimo ar pažeidimo tyrimo (toliau šiame ir IV skyriuje – pavedimai). Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą pavedimui įvykdyti nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos.

Auditoriaus pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, galiojimas nėra stabdomas, skyrus vieną iš šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 3, 4 arba 5 punktuose nurodytų poveikio priemonių. Šiuo atveju nustatytą laikotarpį apribojama teisė vykdyti veiklą, dėl kurios skirta poveikio priemonė.

Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas apriboja auditoriaus teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu, tačiau jam galioja pareiga tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Priėmus sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.

Auditoriaus pažymėjimo galiojimas atnaujinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kuris priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tada, kai panaikinamos priežastys, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir auditoriui sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams pateikus rašytinį prašymą atnaujinti sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimą.

Sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

Įstaiga, sustabdžiusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir atnaujinusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina auditoriaus pažymėjimą šiais atvejais:

Auditoriaus pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, nėra panaikinamas, skyrus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą poveikio priemonę. Šiuo atveju panaikinama auditoriaus teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, o auditoriaus pažymėjimas suteikia teisę atlikti tik finansinių ataskaitų auditą.

Sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

Įstaiga, panaikinusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Asmuo sprendimo dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dieną išbraukiamas iš auditorių sąrašo ir netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.

Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 5 ir 6 punktus, ir 2 dalyje nustatytais atvejais, asmuo gali pakartotinai laikyti šiame įstatyme nurodytus kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą arba žinių patikrinimo egzaminus ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus asmuo kreipiasi į Auditorių rūmus dėl auditoriaus pažymėjimo gavimo.

Jeigu auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas asmeniui, patvirtintam auditoriumi priimančiojoje valstybėje narėje, apie šį faktą ir priežastis Įstaiga praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti auditoriaus pažymėjimą įsigaliojimo dienos.

Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, išdavimo (neišdavimo) kitų valstybių narių auditoriams ir Auditorių rūmus informuoja apie priimtus sprendimus.

Kitų valstybių narių auditoriams pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, išduodamas pateikus buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas toje valstybėje narėje ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus.

Žinių patikrinimo egzaminai Įstaigos nustatyta tvarka valstybine kalba laikomi iš sričių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 2 ir 8 punktuose, 9 dalies 1–4 punktuose ir 19 straipsnio 2 dalyje, kiek tai susiję su tvarumo atskaitomybės reglamentavimu nacionaliniu lygmeniu.

Kai kitos valstybės narės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi Lietuvos Respublikoje ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, ir jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.

Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, galiojimas kitos valstybės narės auditoriui sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat tuo atveju, jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.

Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, išdavimo (neišdavimo) trečiųjų valstybių auditoriams ir savo nustatyta tvarka Auditorių rūmus informuoja apie priimtus sprendimus.

Trečiųjų valstybių auditoriams pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, išduodamas pateikus trečiosios valstybės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės auditorius atitinka reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems šio įstatymo 15 straipsnio 1–4 punktuose, 16 straipsnyje, 18 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 19 straipsnio 2 dalyje, ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Jeigu trečiosios valstybės auditoriui teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas suteikta kitoje valstybėje narėje, trečiosios valstybės auditoriui pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, išduodamas išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje.

Kai trečiosios valstybės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, ir jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.

Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, galiojimas trečiosios valstybės auditoriui sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat kai trečiosios valstybės ir (arba) valstybės narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti auditą, sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.

Audito įmonės dalyviai, kuriems nuosavybės teise valdomos akcijos (dalys ar nario teisės) suteikia daugiau kaip 3/4 balsavimo teisių, turi būti auditoriai ir (arba) kitų valstybių narių auditoriai, ir (arba) audito įmonės, ir (arba) kitų valstybių narių audito įmonės. Jeigu audito įmonė yra individuali įmonė, jos savininkas turi būti auditorius.

Audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba kitos valstybės narės auditorius.

Jeigu yra sudaroma audito įmonės valdyba, daugiau kaip pusė valdybos narių turi būti auditoriai ir (arba) kitų valstybių narių auditoriai. Jeigu valdyba sudaroma iš dviejų narių, vienas iš jų turi būti auditorius arba kitos valstybės narės auditorius.

Audito įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais, kurie nėra auditoriai ir (arba) kitos valstybės narės auditoriai, negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir kurių teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

Kitų valstybių narių audito įmonėms, gavusioms pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme audito įmonėms nustatyti reikalavimai.

Audito įmonė privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir vadovaujantis Audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašu, kurį rengia ir, suderinęs su Įstaiga, tvirtina Lietuvos bankas. Audito įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimo draudėjas yra audito įmonė arba įmonė, siekianti gauti audito įmonės pažymėjimą.

Jeigu audito įmonė atlieka ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, metinė profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą.

Jeigu audito įmonė atlieka viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą.

Jeigu audito įmonė teikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims teikiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.

Audito įmonė privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu visą laikotarpį, kuriuo ji šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyta į audito įmonių sąrašą ir audito įmonės pažymėjimo galiojimas nėra sustabdytas.

Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) ir išduoda audito įmonės pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad įmonė yra audito įmonė, arba nurodo audito įmonės pažymėjimo neišdavimo priežastį (priežastis).

Įmonė, gavusi audito įmonės pažymėjimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, įtraukiama į audito įmonių sąrašą ir įgyja teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.

Audito įmonė turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, jeigu audito įmonės bent vienas auditorius, dirbantis audito įmonėje arba esantis audito įmonės vadovu arba dalyviu, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.

Audito įmonė įgyja teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą nuo informacijos apie teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą paskelbimo audito įmonių sąraše dienos.

Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

Audito įmonės pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais sustabdomas audito įmonei per pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą neįvykdžius pavedimų. Pranešimą apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, kuriame nustatomas terminas pavedimams įvykdyti, audito įmonei teikia Auditorių rūmai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais ir Įstaiga šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais.

Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas apriboja audito įmonės teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu. Jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas audito įmonei atliekant finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, audito įmonė nedelsdama apie tai turi pranešti audituojamai įmonei ir (arba) įmonei, kurioms teikiamos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos, ir užsakovui.

Audito įmonės pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, galiojimas nėra stabdomas, skyrus vieną iš šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 3, 4 arba 5 punktuose nurodytų poveikio priemonių. Šiuo atveju nustatytą laikotarpį apribojama teisė vykdyti veiklą, dėl kurios skirta poveikio priemonė.

Priėmus sprendimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, nustatomas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.

Audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kai panaikinamos priežastys, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir audito įmonė pateikia rašytinį prašymą sprendimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą.