LegalizeLietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas
Audito įmonei, kurios audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas Auditorių rūmų sprendimu audito įmonės prašymu, pateikus Auditorių rūmams prašymą atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, jeigu audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisių, su tuo sutinka, audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas.
Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Įstaiga, sustabdžiusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą ir atnaujinusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
33 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimas
Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) jeigu audito įmonė nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) jeigu per nustatytą terminą audito įmonė neįvykdo pavedimų, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas Auditorių rūmų buvo sustabdytas;
3) rašytiniu audito įmonės prašymu;
4) jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti audito įmonei bankroto bylą ar yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka arba audito įmonė likviduojama;
5) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo audito įmonei paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas.
Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) jeigu per nustatytą terminą audito įmonė neįvykdo pavedimų, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas Įstaigos buvo sustabdytas;
2) skyrus poveikio priemonę panaikinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą.
Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais priimtame sprendime nurodytos dienos.
Įstaiga, panaikinusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.
Įmonė sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dieną išbraukiama iš audito įmonių sąrašo ir netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.
Panaikinus audito įmonės pažymėjimo galiojimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nustatytais atvejais, įmonė kreiptis į Auditorių rūmus dėl naujo audito įmonės pažymėjimo gavimo gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais atvejais panaikinus audito įmonės pažymėjimo galiojimą, įmonė gali kreiptis dėl naujo audito įmonės pažymėjimo gavimo, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju audito įmonė per 3 mėnesius nuo sprendimo – teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimo priimto nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka – priėmimo dienos turi baigti vykdyti, pakeisti arba nutraukti finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų sutartis, sudarytas iki sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja kitą dieną praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas panaikinamas audito įmonei, pripažįstamai audito įmone priimančiojoje valstybėje narėje, apie šį faktą ir priežastis Įstaiga praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai (kompetentingoms) institucijai (institucijoms) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti audito įmonės pažymėjimą priėmimo dienos.
34 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas kitų valstybių narių audito įmonėms, išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas
Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, išdavimo (neišdavimo) kitų valstybių narių audito įmonėms ir Auditorių rūmus informuoja apie priimtus sprendimus.
Kitos valstybės narės audito įmonė turi teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jos pagrindinis partneris atitinka šio įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir turi auditoriaus pažymėjimą, išduotą šio įstatymo 20 ar 24 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kai kitos valstybės narės audito įmonė įtraukiama į audito įmonių sąrašą, ji gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas ir yra laikoma pripažinta audito įmone Lietuvos Respublikoje, jai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios audito įmonių veiklą. Įstaiga informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją apie kitos valstybės narės audito įmonę, kuriai išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.
Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, galiojimas kitos valstybės narės audito įmonei sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat kai kitos valstybės narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.
V SKYRIUS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ SĄRAŠAI
35 straipsnis. Auditorių sąrašas ir auditorių teikiama informacija
Auditorių rūmai į auditorių sąrašą įrašo:
1) auditorius, kuriems išduoti auditoriaus pažymėjimai;
2) kitų valstybių narių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas;
3) trečiųjų valstybių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas;
4) pateikusius kreipimąsi dėl įrašymo į auditorių sąrašą trečiųjų valstybių auditorius, atlikusius trečiojoje valstybėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) suteikusius tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.
Auditorių sąraše kaupiami ir tvarkomi šie duomenys apie auditorių:
1) auditoriaus vardas, pavardė, registracijos numeris, auditoriaus pažymėjimo numeris;
2) audito įmonės (įmonių), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės (įmonių) pažymėjimo (pažymėjimų) numeris (numeriai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai), elektroninio pašto adresas (adresai) (jeigu jis (jie) yra), ryšio (jeigu jis yra) numeris (numeriai) ir interneto svetainės (svetainių) (jeigu ji (jos) yra) adresas (adresai);
3) jeigu auditorius yra audito įmonės (įmonių) dalyvis, – audito įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės (įmonių) pažymėjimo numeris (numeriai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai), elektroninio pašto adresas (adresai) (jeigu jis (jie) yra), ryšio (jeigu jis yra) numeris (numeriai) ir interneto svetainės (svetainių) (jeigu ji (jos) yra) adresas (adresai);
4) informacija, ar auditoriui suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;
5) jeigu auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia, pagrindas ir Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą numeris ir data;
6) jeigu kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės kompetentingos institucijos patvirtino jį kitos valstybės narės auditoriumi arba trečiosios valstybės auditoriumi ir (arba) jam yra suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, – priimančiosios valstybės narės arba trečiosios valstybės kompetentingos (kompetentingų) institucijos (institucijų) pavadinimas (pavadinimai), registracijos numeris (numeriai), jeigu jis (jie) yra, informacija, ar suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, ir kita informacija apie tokį registravimą;
7) galiojantys ir ginčijami nurodymai ir poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Įstaigos sprendimo duoti nurodymą ar skirti poveikio priemonę numeris ir data, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę. Kai nurodoma informacija apie šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, kartu nurodomas ir poveikio priemonės skyrimo pagrindas.
Įstaiga nustato informacijos apie auditoriaus atliktus viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditus pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką.
Auditorių rūmai, gavę informaciją apie pasikeitusius auditorių sąrašo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos juos pakeičia.
Auditorių rūmai nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam auditorių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, ir informacijos apie kitą (kitas) negu audito įmonė (įmonės) įmonę (įmones), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pateikimo tvarką.
36 straipsnis. Trečiosios valstybės auditorių įrašymas į auditorių sąrašą
Trečiosios valstybės auditoriai, atlikę trečiojoje valstybėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) suteikę tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, prieš pateikdami finansines ataskaitas kartu su auditoriaus išvada ir (arba) trečiosios valstybės įmonės tvarumo ataskaitą (toliau – tvarumo ataskaita) kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada įmonių atskaitomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į auditorių sąrašą.
Įstaiga, gavusi kreipimąsi įrašyti trečiosios valstybės auditorių į auditorių sąrašą, savo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šį auditorių įtraukia į auditorių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į auditorių sąrašą trečiosios valstybės auditorių informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.
Auditorių sąraše turi būti nurodoma, ar šiame straipsnyje nurodyti trečiosios valstybės auditoriai turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.
Iki trečiosios valstybės auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą jo pateikta auditoriaus išvada ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada Lietuvos Respublikoje neturi teisinės galios.
37 straipsnis. Audito įmonių sąrašas ir audito įmonių teikiama informacija
Auditorių rūmai į audito įmonių sąrašą įrašo:
1) audito įmones, kurioms išduoti audito įmonės pažymėjimai;
2) kitų valstybių narių audito įmones, kurioms išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas;
3) pateikusias kreipimąsi dėl įrašymo į audito įmonių sąrašą trečiosios valstybės audito įmones, kurios atliko trečiojoje valstybėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) suteikė tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas.
Audito įmonių sąraše kaupiami ir tvarkomi šie duomenys apie audito įmonę:
1) audito įmonės pavadinimas, buveinė (adresas), kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris, nurodant, ar audito įmonė turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;
2) audito įmonės teisinė forma;
3) ryšio (jeigu jis yra) numeris, interneto svetainės (jeigu ji yra) adresas ir kiti kontaktiniai duomenys;
4) auditorių, dirbančių audito įmonėje arba esančių audito įmonių vadovais arba dalyviais, atskirai nurodant auditorius ir kitus audito įmonės darbuotojus, kurie yra audito įmonės dalyviai, vardai, pavardės ir auditorių pažymėjimų numeriai, kai asmenys yra auditoriai, kartu nurodant, ar jiems yra suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;
5) audito įmonės dalyvių vardai, pavardės, jų nurodyti kontaktiniai adresai, o jeigu dalyviai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai);
6) audito įmonės valdymo organų ir priežiūros organų (jeigu jie sudaryti) narių vardai, pavardės ir jų nurodyti kontaktiniai adresai, o jeigu priežiūros organo nariai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai);
7) jeigu audito įmonė priklauso audito tinklui, – kitų audito tinklui priklausančių įmonių pavadinimai, buveinės (adresai) arba nuorodos, kur tokią informaciją galima gauti; jeigu audito įmonę su kita (kitomis) įmone (įmonėmis) sieja bendri dalyviai, kontrolė arba vadovai, – tos (tų) įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai) arba nuoroda (nuorodos), kur tokią informaciją galima gauti;
8) jeigu audito įmonė turi filialų ir atstovybių, – jų pavadinimai ir buveinės (adresai);
9) jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia, pagrindas ir Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą numeris ir data;
10) jeigu audito įmonę kitos valstybės narės kompetentinga institucija pripažino kitos valstybės narės audito įmone ir (arba) ji yra registruota trečiojoje valstybėje, – visa su tuo susijusi informacija ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos ir (arba) trečiosios valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas, registracijos numeris (numeriai), jeigu jis (jie) yra, nurodant, ar suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;
11) galiojantys ir ginčijami nurodymai ar poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nurodant Įstaigos sprendimo dėl nurodymo davimo ar poveikio priemonės skyrimo numerį ir datą, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę. Kai nurodoma informacija apie šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, kartu nurodomas ir poveikio priemonės skyrimo pagrindas.
Įstaiga nustato informacijos apie audito įmonės suteiktas viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito paslaugas pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką.
Auditorių rūmai, gavę informaciją apie pasikeitusius audito įmonių sąrašo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos juos pakeičia.
Auditorių rūmai nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam audito įmonių sąrašui parengti, pakeisti ir skelbti, pateikimo tvarką.
38 straipsnis. Trečiosios valstybės audito įmonės įrašymas į audito įmonių sąrašą
Trečiosios valstybės audito įmonės, kurios atliko trečiojoje valstybėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) suteikė tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, prieš pateikdamos finansines ataskaitas kartu su auditoriaus išvada ir (arba) tvarumo ataskaitą kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada įmonių atskaitomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į audito įmonių sąrašą.
Įstaiga, gavusi kreipimąsi įrašyti trečiosios valstybės audito įmonę į audito įmonių sąrašą, savo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šią audito įmonę įtraukia į audito įmonių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į audito įmonių sąrašą trečiosios valstybės audito įmonę informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.
Audito įmonių sąraše turi būti nurodoma, ar šiame straipsnyje nurodytos trečiosios valstybės audito įmonės turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.
Trečiosios valstybės audito įmonės iki jos įrašymo į audito įmonių sąrašą pateikta auditoriaus išvada ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada neturi Lietuvos Respublikoje teisinės galios.
39 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų skelbimas
Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami Auditorių rūmų interneto svetainėje ir turi būti matomi Įstaigos interneto svetainėje.
Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami lietuvių kalba.
Auditorių ir audito įmonių sąrašuose nurodomas Įstaigos pavadinimas ir buveinė (adresas), sąrašo atnaujinimo data.
Auditorių ir audito įmonių sąrašuose asmens duomenys viešai skelbiami siekiant šių tikslų:
1) užtikrinti auditorių ir audito įmonių nepriklausomumą ir veiklos skaidrumą;
2) užtikrinti suinteresuotų šalių apsaugą.
40 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų duomenų saugojimas
Auditorių ir audito įmonių sąrašuose pateikiami duomenys saugomi skaitmeninėse laikmenose Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITAS
41 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito tikslai ir apimtis
Finansinių ataskaitų audito tikslai:
1) nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus;
2) nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rengimą.
Atlikdami pelno siekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė taip pat:
1) pateikia nuomonę, ar:
vadovybės ataskaita ir (arba) konsoliduotoji vadovybės ataskaita, nurodytos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, parengtos laikantis šių teisės aktų reikalavimų, išskyrus reikalavimus dėl į vadovybės ataskaitą įtrauktos informacijos tvarumo klausimais, į konsoliduotąją vadovybės ataskaitą įtrauktos konsoliduotosios informacijos tvarumo klausimais;
vadovybės ataskaitoje ir (arba) konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje, nurodytose Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis;
2) nurodo, ar atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie įmonę bei jos aplinką vadovybės ataskaitoje ir (arba) konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje, nurodytose Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, nustatyta reikšmingų iškraipymų. Jeigu iškraipymų nustatyta, nurodomas jų pobūdis.
Atlikdamas pelno siekiančių juridinių asmenų, kurių vadovybės ataskaitoje pateikiama informacija apie bendrovių valdyseną, finansinių ataskaitų auditą, be dalykų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, auditorius:
1) pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytą nuomonę dėl pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3–9 punktus parengtos informacijos;
2) patikrina, ar buvo pateikta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodyta informacija, ir tai nurodo auditoriaus išvadoje.
Atlikdamas pelno siekiančių juridinių asmenų, kurių vadovybės ataskaitoje pateikiama informacija apie atlygį, finansinių ataskaitų auditą, be dalykų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, auditorius patikrina vadovybės ataskaitoje teikiamą informaciją apie atlygį ir tai nurodo auditoriaus išvadoje.
Atlikdamas pelno siekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius patikrina, ar už finansinius metus, einančius prieš finansinius metus, už kuriuos parengtos metinės finansinės ataskaitos, įmonė privalėjo užtikrinti pelno mokesčio informacijos ataskaitos prieinamumą visuomenei ir, jeigu privalėjo, ar buvo užtikrintas šios ataskaitos prieinamumas visuomenei, ir tai nurodo auditoriaus išvadoje.
Finansinių ataskaitų auditas nesuteikia užtikrinimo dėl audituojamos įmonės veiklos tęstinumo ateityje ar užtikrinimo dėl to, kaip veiksmingai audituojamos įmonės vadovas arba kolegialus valdymo organas tvarkė ar tvarkys įmonės reikalus.
42 straipsnis. Auditoriaus išvada
Auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) finansinių ataskaitų audito rezultatus pateikia auditoriaus išvadoje.
Auditoriaus išvadoje:
1) nurodoma audituojama įmonė, kurios metinių finansinių arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas buvo atliktas, nurodomos metinės finansinės ataskaitos, kurių auditas buvo atliktas, jų data ir laikotarpis, už kurį jos parengtos, taip pat nurodoma, pagal kokius Finansinės apskaitos įstatyme nustatytus apskaitos standartus ir (arba) kokiais teisės aktais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos;
2) pateikiamas finansinių ataskaitų audito apimties aprašymas, nurodant, kad šis auditas atliktas laikantis tarptautinių audito standartų;
3) pateikiama auditoriaus nuomonė dėl šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, kuri gali būti besąlyginė, sąlyginė arba neigiama. Jeigu auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) negali pareikšti savo nuomonės, auditoriaus išvadoje pateikiamas atsisakymas pareikšti nuomonę;
4) nurodomi kiti dalykai, į kuriuos auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) atkreipia dėmesį, nors dėl jų nekeičia nuomonės, nurodytos šios dalies 3 punkte;
5) grindžiant finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu pateikiama šio įstatymo 41 straipsnio 2–5 dalyse nurodyta nuomonė ir informacija;
6) pateikiamas pareiškimas dėl visų esminių neaiškumų, susijusių su įvykiais arba sąlygomis, dėl kurių gali kilti didelių abejonių dėl audituojamos įmonės veiklos tęstinumo;
7) pateikiama nuomonė, ar finansinių ataskaitų elektroninis pateikimo formatas atitinka Europos Sąjungos elektroninio ataskaitų teikimo formatą (toliau – ES elektroninio ataskaitų teikimo formatas);
8) nurodoma auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) buveinė (buveinės) (adresas (adresai).
Kai atliktas pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditas, netaikomas šio straipsnio 2 dalies 5 punktas, o auditoriaus išvadoje pateikiama nuomonė, ar vadovybės ataskaitoje arba veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis.
Be reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, auditoriaus išvadoje turi būti pateikiama tarptautiniuose audito standartuose nurodyta informacija.
43 straipsnis. Auditoriaus išvados rengimas ir pasirašymas
Auditoriaus išvada rengiama raštu.
Kai tą patį finansinių ataskaitų auditą atlieka daugiau kaip viena audito įmonė, visų audito įmonių pagrindiniai partneriai sutaria dėl audito rezultatų ir pateikia bendrą auditoriaus išvadą. Jeigu nesutariama dėl nuomonės, audito įmonės (įmonių) pagrindinis partneris (partneriai), kuris (kurie) nepritaria nuomonei, pateikia savo nuomonę atskiru auditoriaus išvados punktu ir nurodo nesutarimo priežastį.
Kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, auditoriaus arba audito įmonės auditoriaus išvadoje pateikta nuomonė ir pareiškimas turi būti pagrįsti darbu, atliktu audituojant konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir peržiūrint konsoliduotąją vadovybės ataskaitą. Kai prie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pridedamos patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos, auditoriaus išvados gali būti sujungiamos.
Pagrindinis partneris pasirašo auditoriaus išvadą ir nurodo jos datą. Kai tą patį finansinių ataskaitų auditą atlieka daugiau kaip viena audito įmonė, auditoriaus išvadą turi pasirašyti kiekvienos audito įmonės pagrindinis partneris.
44 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas
Grupės auditorius atsako už šio įstatymo 42 straipsnyje ir Audito reglamento 10 straipsnyje nurodytą auditoriaus išvadą dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, taip pat už Audito reglamento 11 straipsnyje nurodytą papildomą ataskaitą audito komitetui.
Grupės auditorius, atlikdamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, kai įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų auditą atliko kiti auditoriai ir (arba) audito įmonės, kitų valstybių narių auditoriai ir (arba) audito įmonės, trečiųjų valstybių auditoriai ir (arba) audito įmonės:
1) siekdamas pasitikėti tų auditorių ir (arba) audito įmonių darbu, kreipiasi į tuos auditorius ir (arba) audito įmones ir paprašo perduoti reikiamus dokumentus, susijusius su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, kad galėtų atlikti jų darbo peržiūrą;
2) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais įvertina atliktą finansinių ataskaitų auditą ir įformina darbo dokumentus, kuriuose nurodo tokių auditorių ir (arba) audito įmonių atlikto darbo pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį;
3) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais peržiūri tų auditorių ir (arba) audito įmonių atliktą finansinių ataskaitų auditą, jų pateiktus dokumentus ir šią peržiūrą įformina darbo dokumentais.
Grupės auditoriaus saugomi dokumentai turi būti tokie, kad Įstaiga ir Auditorių rūmai galėtų patikrinti grupės auditoriaus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą atliktą darbą.
Jeigu grupės auditorius negali laikytis šio straipsnio 2 dalies nuostatų, jis:
1) tiesiogiai atlieka papildomą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą tam tikroje patronuojamojoje įmonėje arba
2) papildomą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą paveda atlikti kitam auditoriui arba audito įmonei.
Jeigu grupės auditorius negali atitikti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų dėl ne nuo savęs priklausančių aplinkybių, jis darbo dokumentuose nurodo priežastis, dėl kurių negali to padaryti, ir apie tai informuoja Įstaigą.
Grupės auditorius informuoja Įstaigą, jeigu ėmėsi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų ir jeigu atsirado šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.
Kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o patronuojamųjų įmonių, įsteigtų kitose valstybėse narėse, finansinių ataskaitų auditas atliekamas pagal tų kitų valstybių narių teisės aktų reikalavimus, patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms netaikomos šios šio įstatymo nuostatos:
1) šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl tarptautinių audito standartų;
2) šio įstatymo II skyriaus nuostatos dėl profesinės etikos;
3) šio įstatymo 24 straipsnio nuostatos dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo;
4) šio įstatymo 34 straipsnio nuostatos dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo;
5) šio įstatymo XI ir XII skyrių nuostatos dėl atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos nuostatos netaikomos ir kitų valstybių narių auditoriams, ir (arba) kitų valstybių narių audito įmonėms, kai kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje, finansinių ataskaitų auditą atliko kitos valstybės narės auditorius arba audito įmonė.
VII SKYRIUS
NEPRIKLAUSOMAS UŽTIKRINIMO PASLAUGOS TEIKĖJAS IR UŽTIKRINIMO SPECIALISTAS
45 straipsnis. Nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas
Nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo akreditavimo procesas vykdomas Atitikties vertinimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas privalo:
1) būti apdraudęs įmonės civilinę atsakomybę šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) turėti darbuotoją (darbuotojų) arba dalyvį (dalyvių), kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, – užtikrinimo specialistą (specialistų).
Nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir kurių teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
46 straipsnis. Fizinio asmens įrašymas į užtikrinimo specialistų sąrašą
Fizinis asmuo, siekiantis tapti užtikrinimo specialistu, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnyje;
3) būti atlikęs 8 mėnesių praktiką, susijusią su tvarumo atskaitomybės užtikrinimu arba kitomis su tvarumo atskaitomybe susijusiomis paslaugomis, įmonėse, kurios teikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas ir (arba) kurios privalo vadovybės ataskaitoje pateikti informaciją tvarumo klausimais, ir tokia praktika buvo atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;
4) būti išlaikęs tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą;
5) tapti Auditorių rūmų asocijuotuoju nariu.
Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, patvirtinančių atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, gavimo dienos savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą įtraukti (neįtraukti) asmenį (asmens) į užtikrinimo specialistų sąrašą.
Fizinis asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas jį įtraukti į užtikrinimo specialistų sąrašą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos įrašomas į užtikrinimo specialistų sąrašą.
Auditorius, turintis teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, laikomas atitinkančiu šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir savo prašymu gali būti įtrauktas į užtikrinimo specialistų sąrašą šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Asmuo laikomas užtikrinimo specialistu nuo jo įrašymo į užtikrinimo specialistų sąrašą dienos.
47 straipsnis. Kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių užtikrinimo specialistai
Jeigu kitoje valstybėje narėje tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas leidžiama teikti nepriklausomam užtikrinimo paslaugos teikėjui, tos kitos valstybės narės nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo darbuotojas arba dalyvis, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, – užtikrinimo specialistas gali būti įtraukiamas į užtikrinimo specialistų sąrašą, jeigu yra išlaikęs žinių patikrinimo egzaminą, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje.
Trečiojoje valstybėje pripažintas užtikrinimo specialistas įtraukiamas į užtikrinimo specialistų sąrašą, jeigu jis:
1) atitinka šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus reikalavimus;
2) yra išlaikęs žinių patikrinimo egzaminą, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje.
Kitos valstybės narės ir trečiosios valstybės užtikrinimo specialistai įrašomi į užtikrinimo specialistų sąrašą šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Užtikrinimo specialistų sąrašas, asmenų laikymo užtikrinimo specialistu sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir išbraukimas iš užtikrinimo specialistų sąrašo
Siekiant užtikrinti suinteresuotų šalių interesų apsaugą ir užtikrinimo specialistų veiklos skaidrumą, užtikrinimo specialistų sąrašą tvarko ir savo interneto svetainėje skelbia Auditorių rūmai.
Užtikrinimo specialistų sąraše kaupiami ir tvarkomi šie duomenys:
1) užtikrinimo specialisto vardas, pavardė, registracijos numeris;
2) jeigu veikla vykdoma, nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo, kurio darbuotojas yra užtikrinimo specialistas, – pavadinimas, buveinė (adresas), elektroninio pašto adresas (adresai), ryšio numeris ir interneto svetainės (jeigu ji yra) adresas. Informacija pateikiama apie visus juridinius asmenis, jeigu užtikrinimo specialistas yra daugiau negu vieno nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo darbuotojas;
3) jeigu užtikrinimo specialistas yra patvirtintas teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas kitoje valstybėje narėje, – priimančiosios valstybės narės kompetentingos (kompetentingų) institucijos (institucijų) pavadinimas (pavadinimai), registracijos numeris (numeriai) ir kita informacija apie tokį registravimą;
4) jeigu užtikrinimo specialistui skiriama šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta poveikio priemonė, – teisės sustabdyti vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą pradžia, pagrindas ir sprendimo dėl poveikio priemonės skyrimo numeris ir data;
5) galiojantys ir ginčijami nurodymai ir poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sprendimo duoti nurodymą ar skirti poveikio priemonę numeris ir data, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę.
Asmens laikymą užtikrinimo specialistu sustabdo:
1) Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka šiais atvejais:
ne viešojo intereso įmonių užtikrinimo specialistui nesudarius sąlygų atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros;
nepateikus šiame įstatyme nustatytų duomenų užtikrinimo specialistų sąrašui tvarkyti ir (arba) paaiškėjus, kad pateikti duomenys yra neteisingi;
rašytiniu užtikrinimo specialisto prašymu;
2) Įstaiga savo nustatyta tvarka šiais atvejais:
viešojo intereso įmonių užtikrinimo specialistui nesudarius sąlygų atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimo;
nesudarius sąlygų atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimo arba pažeidimo tyrimo;
skyrus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą poveikio priemonę sustabdyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, iki pasibaigs nustatytas terminas arba iki bus pakartotinai išlaikytas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminas per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sustabdymas apriboja užtikrinimo specialisto teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas šio sustabdymo laikotarpiu, tačiau jam galioja pareiga tobulinti profesinę kvalifikaciją. Priėmus sprendimą dėl asmens laikymo užtikrinimo specialistu sustabdymo, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sustabdymas panaikinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kuris priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tada, kai panaikinamos sustabdymo priežastys ir sprendimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams pateikiamas rašytinis prašymas atnaujinti asmens laikymą užtikrinimo specialistu. Sprendimas dėl asmens laikymo užtikrinimo specialistu sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Įstaiga, sustabdžiusi asmens laikymą užtikrinimo specialistu ir sustabdymą panaikinusi, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka išbraukia asmenį iš užtikrinimo specialistų sąrašo:
1) jam pateikus rašytinį prašymą;
2) per nustatytą terminą jam neįvykdžius pavedimų, dėl kurių jo laikymas užtikrinimo specialistu buvo sustabdytas;
3) paaiškėjus, kad dėl jo laikymo užtikrinimo specialistu buvo pateikti suklastoti duomenys ir (ar) informacija;
4) jam skyrus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą poveikio priemonę panaikinti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;
5) jį pašalinus iš Auditorių rūmų asocijuotųjų narių šio įstatymo 90 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais;
6) jam mirus.
Sprendimas išbraukti asmenį iš užtikrinimo specialistų sąrašo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos ir sprendimo įsigaliojimo dieną asmuo išbraukiamas iš užtikrinimo specialistų sąrašo. Įstaiga, panaikinusi asmens teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
49 straipsnis. Užtikrinimo specialisto veiklos reikalavimai
Užtikrinimo specialistas gali vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą tik būdamas nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo ir (arba) audito įmonės darbuotoju arba dalyviu, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų.
Užtikrinimo specialistų profesinė kvalifikacija tobulinama ne mažiau kaip 16 valandų kartą per metus Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose ar ne Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose arba turi būti išklausytas lygiavertis profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo temomis. Ne Auditorių rūmų organizuojamų kvalifikacijos tobulinimo kursų turinys turi atitikti Auditorių rūmų nustatytus auditorių kvalifikacijos tobulinimo kursų turinio reikalavimus.
Užtikrinimo specialistui, nevykdančiam tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklos, galioja reikalavimas tobulinti profesinę kvalifikaciją.
VIII SKYRIUS
TVARUMO ATSKAITOMYBĖS UŽTIKRINIMAS
50 straipsnis. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada
Suteikus tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas parengiama tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kurioje pateikiama nuomonė, ar vadovybės ataskaitoje pateikta informacija tvarumo klausimais parengta laikantis Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme nustatytų reikalavimų.
Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje:
1) nurodoma įmonė, į kurios metinę arba konsoliduotąją vadovybės ataskaitą įtrauktos informacijos tvarumo klausimais užtikrinimo paslauga buvo suteikta, nurodoma, ar buvo suteikta informacijos tvarumo klausimais ar konsoliduotosios informacijos tvarumo klausimais užtikrinimo paslauga, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados parengimo data ir laikotarpis, už kurį ji parengta, taip pat nurodoma, pagal kokius standartus ir (arba) kokiais teisės aktais vadovaujantis ji parengta;
2) pateikiamas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo apimties aprašymas, nurodant, kokiais profesiniais standartais vadovaujantis buvo suteiktos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos;
3) pareiškiama nuomonė dėl informacijos tvarumo klausimais atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams.
Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje taip pat pateikiama nuomonė dėl:
1) informacijos tvarumo klausimais atitikties Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo reikalavimams, Europos tvarumo atskaitomybės standartams;
2) įmonės procesų, kuriuos ji taiko rinkdama ir teikdama informaciją tvarumo klausimais pagal šios dalies 1 punkte nurodytus standartus;
3) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, (toliau – Taksonomijos reglamentas) 8 straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų laikymosi;
4) reikalavimo ženklinti tvarumo ataskaitoje teikiamą informaciją, įskaitant Taksonomijos reglamento 8 straipsnyje nustatytą atskleistiną informaciją, teikiamą pagal ES elektroninio ataskaitų teikimo formatą, laikymosi.
Rengiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą dėl konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje pateiktos konsoliduotosios informacijos tvarumo klausimais taikomi šio straipsnio ir šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
52 straipsnis. Konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimas
Teikdamas įmonių grupės konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, grupės auditorius:
1) atsako už tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą, kiek tai susiję su konsoliduotosios informacijos tvarumo klausimais parengimu;
2) įvertina konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės tikslais nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, auditorių ir (arba) audito įmonių, kitų valstybių narių auditorių ir (arba) audito įmonių, trečiųjų valstybių auditorių ir (arba) audito įmonių:
suteiktas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas;
darbo dokumentuose užfiksuoto atlikto darbo pobūdį, laiką ir apimtį;
pateiktų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentų peržiūrą;
3) peržiūri ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentuose užfiksuoja konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės tikslais nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, auditorių ir (arba) audito įmonių, kitų valstybių narių auditorių ir (arba) audito įmonių, trečiųjų valstybių auditorių ir (arba) audito įmonių suteiktų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų darbo dokumentus.
Grupės auditoriaus saugomi konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentai turi būti tokie, kad Įstaiga ir Auditorių rūmai galėtų patikrinti grupės auditoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atliktą darbą.
Siekdamas pasitikėti nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, auditorių ir (arba) audito įmonių, kitų valstybių narių auditorių ir (arba) audito įmonių, trečiųjų valstybių auditorių ir (arba) audito įmonių darbu, grupės auditorius kreipiasi į tuos auditorius ir (arba) audito įmones, ir (arba) nepriklausomus užtikrinimo paslaugų teikėjus ir paprašo perduoti reikiamus tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentus, susijusius su konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimu. Šioje dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti grupės auditorius gali imtis reikiamų priemonių, įskaitant tiesioginį arba užsakant papildomą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo atlikimą patronuojamojoje įmonėje, ir apie tai informuoja Įstaigą.
IX SKYRIUS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA, TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
56 straipsnis. Darbo dokumentai
Darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė.
Įstaiga, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, darbo dokumentus laikinai iš audito įmonės gali paimti, perduoti kitos valstybės narės ir (arba) trečiosios valstybės kompetentingai institucijai viešajai priežiūrai atlikti, surašiusi darbo dokumentų poėmio aktą. Įstaiga gali gauti ir (arba) pasidaryti darbo dokumentų kopijas. Kai Įstaiga laikinai paimtus darbo dokumentus arba darbo dokumentų kopijas perduoda kitos valstybės narės ir (arba) trečiosios valstybės kompetentingai institucijai, apie tai ji turi informuoti audito įmonę.
Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti darbo dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, tik įstatymų nustatytais atvejais.
Auditorius ir (arba) audito įmonė turi teisę pasidaryti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais paimamų darbo dokumentų kopijas.
X SKYRIUS
VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ, JŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ PAREIGOS
57 straipsnis. Viešojo intereso įmonių pareigos
Viešojo intereso įmonėse, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 4–8 ir 10 punktuose nustatytas viešojo intereso įmones, sudaromas audito komitetas. Viešojo intereso įmonės, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, gali nesudaryti audito komiteto, jeigu įmonių grupės lygmeniu yra sudaromas audito komitetas arba organas, kuris atlieka audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, ir yra laikomasi Audito reglamento 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2812, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12135
Viešojo intereso įmonėje, kuri laikoma maža ir vidutine įmone, kaip jos apibrėžtos 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB, su visais pakeitimais 2 straipsnio f punkte, audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros organas (toliau – audito komitetas).
58 straipsnis. Audito komitetas
Lietuvos bankas nustato reikalavimus audito komitetui ir audito komiteto sudėtį šių viešojo intereso įmonių:
1) nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 1–3 punktuose;
2) šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 9 punkte nurodytų įmonių, kurios priskirtinos šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 1–3 punktuose nurodytoms įmonėms;
3) patronuojančiųjų įmonių, kurios nepriskirtinos šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 1–3 punktuose nurodytoms įmonėms, turinčioms patronuojamųjų įmonių, priskirtinų šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 1–3 punktuose nurodytoms įmonėms, jeigu patronuojančiosios įmonės sudaro audito komitetus įmonių grupės lygmeniu.
Reikalavimus viešojo intereso įmonės, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 9 punkte, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, audito komitetui, audito komitetą sudarančius įmonės organus ir šio audito komiteto sudėtį nustato Vyriausybė.
Audito komiteto pareigos:
1) informuoti audituojamos įmonės vadovą ar priežiūros organą apie finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo rezultatus ir paaiškinti, kaip finansinių ataskaitų auditas ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimas prisidėjo prie finansinių ataskaitų ir (arba) informacijos tvarumo klausimais patikimumo ir koks buvo audito komiteto vaidmuo tai atliekant;
2) stebėti finansinės atskaitomybės ir (arba) tvarumo atskaitomybės procesus, reikalingus finansinėms ataskaitoms ir vadovybės ataskaitoje teikiamai informacijai tvarumo klausimais parengti pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą ES elektroninio ataskaitų teikimo formatu, įmonės procesus, kuriuos ji taiko rinkdama ir teikdama informaciją tvarumo klausimais pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus, taip pat teikti rekomendacijas ar pasiūlymus dėl procesų patikimumo;
3) stebėti įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinei atskaitomybei ir (arba) tvarumo atskaitomybei, įskaitant procesą, reikalingą vadovybės ataskaitai, kurioje turi būti pateikta informacija tvarumo klausimais, parengti pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą ES elektroninio ataskaitų teikimo formatu, įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, skirtų korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, veiksmingumą, taip pat vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;
4) stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir (arba) metinės ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, ypač atkreipiant dėmesį į audito atlikimą ir (arba) užtikrinimo paslaugų suteikimą, atsižvelgiant į Įstaigos tikrinimo metu nustatytus finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumus ir padarytas išvadas pagal Audito reglamento 26 straipsnio 6 dalį;
5) peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių arba nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų nepriklausomumą pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7–13 straipsniuose ir Audito reglamento 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ypač dėl ne audito paslaugų teikimo audituojamai įmonei pagal Audito reglamento 5 straipsnio nuostatas tinkamumo;
6) kai planuojamas atlikti finansinių ataskaitų auditas, atsakyti už auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) atrankos procedūros atlikimą ir rekomendacijos, kurį (kuriuos) auditorių (auditorius) arba audito įmonę (įmones) paskirti, pateikimą pagal Audito reglamento 16 straipsnį, išskyrus atvejus, kai taikomos Audito reglamento 16 straipsnio 8 dalies nuostatos.
Viešojo intereso įmonėse, nustatytose šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 1 punkte, audito komitetas, be šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų, taip pat teikia nuomones dėl šių įmonių sudaromų sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 372 straipsnyje.
Lietuvos bankas, atlikdamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme jam pavestas funkcijas, savo norminiame teisės akte gali nustatyti papildomas, negu nurodytos šio straipsnio 3 dalyje, audito komiteto pareigas.
59 straipsnis. Viešojo intereso įmonių auditoriaus arba audito įmonės pareigos
Viešojo intereso įmonių, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 9 punkte nurodytas įmones, auditorius arba audito įmonė privalo nedelsdami pranešti Lietuvos bankui visą informaciją, kaip nustatyta Audito reglamento 12 straipsnyje, ir kitą informaciją, nustatytą viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Kai atliekamas šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies 9 punkte nurodytų įmonių finansinių ataskaitų auditas, viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė nedelsdami turi pranešti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytai įstaigai, atliekančiai su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų patronuojamųjų bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta Audito reglamento 12 straipsnyje, ir kitą jų prašomą informaciją.
Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, atlikę viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, audituojamai įmonei kartu su auditoriaus išvada pateikia finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama Audito reglamento 11 straipsnyje ir viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta informacija.
XI SKYRIUS
NE VIEŠOJO INTERESO ĮMONĖMS SUTEIKTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO IR TVARUMO ATSKAITOMYBĖS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS PRIEŽIŪRA
60 straipsnis. Ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo principai
Įstaiga atsako už ne viešojo intereso įmonėms suteiktų finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų (toliau kartu – užtikrinimo paslaugos) kokybės priežiūrą, kuri vykdoma atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras.
Ne viešojo intereso įmonių auditoriumi ir audito įmone laikomi auditorius ir audito įmonė, kurie nuo paskutinės atliktos užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ar tikrinimo neatliko nė vieno viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito ar nesuteikė nė vienos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos viešojo intereso įmonei.
Įstaiga nustato ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarką (toliau – užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarka), kuria užtikrinama užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų, kurias pavedama atlikti Auditorių rūmams, atitiktis šio įstatymo 61 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Auditorių rūmai sudaro ir skelbia metinius užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų planus.
Ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūra atliekama laikantis šio skyriaus ir Įstaigos nustatytos užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarkos reikalavimų.
Įstaiga, atlikdama užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, ir Auditorių rūmai, atlikdami funkcijas pagal nustatytą užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarką, turi teisę:
1) peržiūrėti darbo dokumentus, audito įmonės parengtą užtikrinimo paslaugų teikimo metodiką;
2) reikalauti iš ne viešojo intereso įmonių auditorių arba audito įmonių paaiškinti, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą ir suteikė tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas;
3) peržiūrėti kontrolieriaus atliktos užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros dokumentus;
4) pasitelkti ekspertų (specialistų), išskyrus auditorius, turinčių žinių, atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą iškilusiems klausimams spręsti;
5) gauti kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio teikiant užtikrinimo paslaugą, paaiškinimus;
6) gauti iš kitų asmenų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrai atlikti reikalingą informaciją.
Įstaiga, atlikdama ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, be teisių, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, turi teisę stebėti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras, Auditorių rūmų kolegialių organų posėdžius, kai svarstomi su šiomis peržiūromis susiję klausimai.
Auditorių rūmai nedelsdami teikia Įstaigai jos prašomą informaciją, reikalingą ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrai atlikti.
61 straipsnis. Užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų organizavimas
Ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros organizuojamos taip, kad:
1) būtų užtikrintas nepriklausomumas nuo ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kurių suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybė yra peržiūrima;
2) ne rečiau kaip kartą per 6 metus būtų patikrinti visi ne viešojo intereso įmonių auditoriai ir audito įmonės;
3) jos būtų atliekamos remiantis rizika grindžiamos analizės išvadomis, atsižvelgiant į įmonių, kurioms užtikrinimo paslaugas suteikė tikrinami ne viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, veiklos mastą ir sudėtingumą, parenkant tam tinkamas ir proporcingas procedūras.
Atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras:
1) nustatoma, kaip laikomasi tarptautinių audito standartų ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartų nuostatų;
2) nustatoma, kaip laikomasi nepriklausomumo ir kitų profesinės etikos principų;
3) įvertinama užtikrinimo paslaugoms panaudotų išteklių kokybė ir kiekybė, gautas atlyginimas už suteiktas paslaugas;
4) įvertinama audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistema;
5) nustatoma, kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų.
Ne viešojo intereso įmonių kitų valstybių narių auditorių ir audito įmonių, trečiųjų valstybių auditorių, gavusių pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, užtikrinimo paslaugų kokybė peržiūrima tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ne viešojo intereso įmonėms suteiktomis užtikrinimo paslaugomis.
62 straipsnis. Reikalavimai kandidatams į kontrolieriaus pareigas, kontrolierių teisės ir pareigos
Užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras atlieka vadovaujantis nustatyta užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarka patvirtinti kontrolieriai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, kitų užtikrinimo paslaugų teikimo patirties;
2) yra Lietuvos Respublikos ir (arba) kitos valstybės narės piliečiai;
3) neturi galiojančių poveikio priemonių;
4) neturi neišnagrinėtų klientų ar trečiųjų asmenų pretenzijų dėl užtikrinimo paslaugų kokybės ar Apskaitos profesionalų etikos kodekso laikymosi;
5) išmano teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rengimą, finansinių ataskaitų auditą, tvarumo atskaitomybę, tvarumo atskaitomybės užtikrinimą arba kitas su tvarumu susijusias paslaugas, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų atlikimą.
Auditorių rūmai užtikrina specialius kontrolierių mokymus, leidžiančius atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras.
Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, patvirtina kontrolierių kandidatūras ir su jais sudaro paslaugų teikimo sutartis. Sutartyse, be kitų dalykų, nustatoma, kad kontrolierius, atliekančius užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą, materialiai ir techniškai aptarnauja Auditorių rūmai.
Kontrolierius, atlikdamas jam pavestą užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą, turi teisę:
1) naudotis ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija, reikalinga jo darbui atlikti, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;
2) tikrinti darbo dokumentus, audito įmonės parengtą užtikrinimo paslaugų teikimo metodiką;
3) kai atliekama ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūra, – tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;
4) gauti ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės paaiškinimus, kaip jie atliko užtikrinimo paslaugas;
5) gauti kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusių teikiant užtikrinimo paslaugas, paaiškinimus;
6) gauti iš kitų fizinių ir juridinių asmenų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrai atlikti reikalingą informaciją;
7) pasitelkti ekspertų (specialistų), išskyrus auditorius, turinčių žinių, atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą iškilusiems klausimams spręsti.
Kontrolierius privalo:
1) neatlikti ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros, jeigu nepraėjo bent 3 metai nuo to laiko, kai kontrolierius buvo tos audito įmonės partneris, darbuotojas ar kitaip buvo susijęs su audito įmone ar auditoriumi;
2) prieš atlikdamas užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą patvirtinti, kad tarp jo ir ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kurių užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros bus atliekamos, nėra interesų konfliktų;
3) atlikdamas užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras, vadovautis šiuo įstatymu, Įstaigos patvirtinta užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros metodika, Apskaitos profesionalų etikos kodeksu;
4) atsisakyti atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą ir pranešti apie tai Auditorių rūmams ir Įstaigai, jeigu atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą gali kilti interesų konfliktas arba gali būti pažeidžiamas nepriklausomumo principo reikalavimas, nustatytas šio įstatymo 14 straipsnyje;
5) pagal šio įstatymo 63 straipsnyje nustatytus reikalavimus parengti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitą ir ją pateikti Auditorių rūmams, ne viešojo intereso įmonių auditoriui, audito įmonei ir Įstaigai.
63 straipsnis. Užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros rezultatai ir jų tvirtinimas
Atlikęs užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą, kontrolierius parengia užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po vieną jos egzempliorių pateikia Auditorių rūmams, ne viešojo intereso įmonių auditoriui, audito įmonei ir Įstaigai.
Užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitoje nurodoma, ar nustatyta trūkumų, ar nenustatyta. Jeigu atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą nustatoma trūkumų, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitoje pateikiama:
1) informacija apie užtikrinimo paslaugų trūkumus, kartu nurodant, ar jie pasikartojantys;
2) rekomendacijos dėl užtikrinimo paslaugų trūkumų šalinimo ir (arba) užtikrinimo paslaugų kokybės gerinimo.
Auditorių rūmai nagrinėja užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų ataskaitas ir prireikus siūlo Įstaigai duoti auditoriui arba audito įmonei šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) skirti 75 straipsnio 2 dalyje nustatytą poveikio priemonę arba siūlo atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą.
Įstaiga, gavusi užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros rezultatus – užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitą ir visą su peržiūra susijusią informaciją, juos įvertina ir:
1) pritaria Auditorių rūmų siūlymui duoti nurodymą (nurodymus) ir (arba) skirti poveikio priemonę ir jį (juos) duoda ir (arba) ją skiria;
2) nepritaria Auditorių rūmų siūlymui ir duoda kitą nurodymą (nurodymus) ir (arba) skiria poveikio priemonę;
3) nepritaria užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros rezultatams ir paveda kontrolieriui atlikti papildomą peržiūrą ar kitam kontrolieriui pakartotinai atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą arba priima sprendimą atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą;
4) pritaria Auditorių rūmų siūlymui atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą.
Kai atlikus užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą Įstaiga priima sprendimą atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą, Įstaiga turi teisę pasitelkti kontrolierių, atlikusį auditoriaus, audito įmonės, kurių užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimas atliekamas, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą.
XII SKYRIUS
VIEŠOJO INTERESO ĮMONĖMS SUTEIKTŲ UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS PRIEŽIŪRA
65 straipsnis. Reikalavimai tikrintojams, jų teisės ir pareigos atliekant tikrinimą
Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turintis finansinių ataskaitų audito ir (arba) kitos valstybės narės auditoriaus patirties, ir kuriems taikomi reikalavimai, nustatyti Audito reglamento 26 straipsnio 5 dalyje. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turintis tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, kitų užtikrinimo paslaugų teikimo ir (arba) kitos valstybės narės tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, kitų užtikrinimo paslaugų teikimo patirties.
Tikrintojas, atlikdamas jam pavestą tikrinimą, turi teisę:
1) naudotis viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija, reikalinga jo darbui atlikti, tikrinimo ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;
2) tikrinti darbo dokumentus ir audito įmonės parengtą užtikrinimo paslaugų teikimo metodiką;
3) kai atliekamas viešojo intereso įmonių auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir teikiančios konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, tikrinimas, – tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;
4) gauti viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės paaiškinimus, kaip jie suteikė užtikrinimo paslaugas;
5) gauti kiekvieno viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio teikiant užtikrinimo paslaugas, paaiškinimus;
6) gauti iš kitų fizinių ir juridinių asmenų tikrinimui atlikti reikalingą informaciją.
Tikrintojas, atlikdamas tikrinimus, privalo vadovautis Audito reglamentu, šiuo įstatymu ir laikytis tikrinimo atlikimo tvarkos, nurodytos šio įstatymo 64 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
Tikrintojas, atlikęs tikrinimą, parengia tikrinimo ataskaitą.
51 straipsnis. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados rengimas ir pasirašymas
Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada yra rašytinė.
Jeigu tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas teikia audito įmonė arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą pasirašo atitinkamai auditorius arba užtikrinimo specialistas, audito įmonės ar nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo vardu suteikęs tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, ir nurodo jos parengimo datą.
Kai tą pačią tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą teikia daugiau kaip vienas auditorius arba audito įmonė ar nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas ir visi auditoriai, audito įmonės ir nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai sutaria dėl tvarumo atskaitomybės užtikrinimo rezultatų, jie pateikia bendrą išvadą su nuomone ir ją pasirašo visi arba bent kiekvienos audito įmonės ar nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo, kurio vardu teikiamos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos, pagrindinis tvarumo atskaitomybės partneris arba užtikrinimo specialistas. Jeigu nesutariama dėl nuomonės, auditorius, audito įmonė arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas, kurie nepritaria nuomonei, pateikia motyvuotą savo nuomonę atskiru tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados punktu ir nurodo nesutarimo priežastį.
53 straipsnis. Auditorių teisės ir pareigos
Auditorius turi šias teises:
1) naudodamasis profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir atsižvelgdamas į audito įmonės parengtą finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką, pasirinkti finansinių ataskaitų audito atlikimo procedūras;
2) gauti iš audituojamos įmonės finansinių ataskaitų auditui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir naudotis visa sukaupta informacija;
3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų teikiami paaiškinimai, atliekami kiti būtini veiksmai, reikalingi finansinių ataskaitų auditui atlikti;
4) reikalauti, kad audituojamos įmonės darbuotojai teiktų paaiškinimus raštu;
5) reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų sudarytos sąlygos atlikti finansinių ataskaitų auditą;
6) kitas teises, nustatytas tarptautiniuose audito standartuose ir finansinių ataskaitų audito sutartyje.
Auditorius privalo:
1) atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis Apskaitos profesionalų etikos kodekso, šiame įstatyme nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;
2) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Per kiekvienus vienus paskui kitus einančius 3 metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų Auditorių rūmų organizuojamų kvalifikacijos tobulinimo kursų arba ne Auditorių rūmų organizuojamų kvalifikacijos tobulinimo kursų, kurių turinys turi atitikti Auditorių rūmų nustatytus auditorių kvalifikacijos tobulinimo kursų turinio reikalavimus, arba išklausyti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, įskaitant korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos temas, o jeigu auditorius teikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, kitas užtikrinimo ir susijusias paslaugas, atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, – ir profesinių standartų, jų taikymo ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo temas;
3) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją, reikalingą auditorių sąrašui tvarkyti;
4) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nustatytas šio įstatymo 59 straipsnyje;
5) kai atliekama jo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas arba pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui arba pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.
54 straipsnis. Audito įmonių teisės ir atsakomybė
Vienos audituojamos įmonės tą patį finansinių ataskaitų auditą kartu gali atlikti viena arba kelios audito įmonės. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato audito įmonių, auditorių pareigų, atsakomybės pasidalijimo tokiais atvejais tvarką.
Audito įmonė turi teisę:
1) teikti kitas užtikrinimo ir susijusias paslaugas, laikydamasi Apskaitos profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų;
2) verstis kita veikla, neprieštaraujančia Apskaitos profesionalų etikos kodekse nustatytiems profesinės etikos principams.
Audito įmonės atsakomybė atliekant finansinių ataskaitų auditą nustatoma su užsakovu sudaromoje rašytinėje finansinių ataskaitų audito sutartyje. Audito įmonė už finansinių ataskaitų audito atlikimą ir auditoriaus išvadą atsako teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, ir finansinių ataskaitų audito sutarties nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Audito įmonių pareigos
Audito įmonė privalo:
1) atlikdama finansinių ataskaitų auditą, laikytis Apskaitos profesionalų etikos kodekso, šiame įstatyme nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;
2) sudariusi finansinių ataskaitų audito sutartį, paskirti pagrindinį partnerį ir apie tai pranešti užsakovui;
3) nustatyti tvarką, pagal kurią jos darbuotojai praneša apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus);
4) atlikusi valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų, finansinių ataskaitų auditą, kartu su auditoriaus išvada parengti finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Ši ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama audituojamai įmonei ir užsakovui;
5) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nurodytas šio įstatymo 59 straipsnyje;
6) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją, reikalingą audito įmonių sąrašui tvarkyti;
7) teikti Auditorių rūmams, o kai audito įmonė yra viešojo intereso įmonių audito įmonė, – ir Įstaigai informaciją apie pardavimo grynąsias pajamas, atskirai nurodydama pajamas iš įmonės finansinių ataskaitų audito veiklos, kiekvienos veiklos, nurodytos šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje, per 4 mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams;
8) saugoti darbo dokumentus ne trumpiau kaip 7 metus po auditoriaus išvados pasirašymo ir (arba) kitų užtikrinimo ir susijusių paslaugų suteikimo datos;
9) pranešti Įstaigai per 10 darbo dienų apie finansinių ataskaitų audito sutarties su audituojama įmone nutraukimą, jeigu ji buvo nutraukta finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu, nurodydama sutarties nutraukimo priežastis;
10) kai atliekama jos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas arba pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui arba pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus;
11) pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai apie įtariamus užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius atvejus.
64 straipsnis. Viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo principai
Įstaiga atsako už viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, kuri vykdoma atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimus (toliau šiame skyriuje – tikrinimas).
Viešojo intereso įmonių auditoriumi ir audito įmone laikomi:
1) auditorius ir audito įmonė, kurie nuo paskutinio tikrinimo ar užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros atliko bent vienos viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą ar suteikė tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą viešojo intereso įmonei;
2) auditorius, dirbantis viešojo intereso įmonių audito įmonėje, nepriklausomai nuo to, ar jis atliko viešojo intereso įmonės auditą ar suteikė tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas viešojo intereso įmonei.
Įstaiga, laikydamasi Audito reglamento, šio įstatymo nuostatų, nustato:
1) viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarką;
2) metinius tikrinimų planus, sudarytus remiantis rizika grindžiamos analizės išvadomis.
Atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, be dalykų, nustatytų Audito reglamento 26 straipsnio 6 ir 7 dalyse, tikrinama ir įvertinama, kaip viešojo intereso įmonių auditorius ir audito įmonė laikosi šio įstatymo reikalavimų.
Viešojo intereso įmonių kitų valstybių narių auditorių ir audito įmonių, trečiųjų valstybių auditorių, gavusių pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybė tikrinama tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą ir kitų užtikrinimo paslaugų atlikimą, nustatyta tvarka suteiktomis užtikrinimo paslaugomis.
Šiame įstatyme nurodytų trečiųjų valstybių auditorių ir trečiųjų valstybių audito įmonių tikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.
66 straipsnis. Įstaigos teisės ir pareigos įgyvendinant viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą
Įstaiga, atlikdama užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, kaip nustatyta šiame skyriuje, turi teisę:
1) peržiūrėti darbo dokumentus;
2) reikalauti iš auditorių ir audito įmonių paaiškinti, kaip jie suteikė užtikrinimo paslaugas;
3) pasitelkti ekspertų (specialistų), išskyrus auditorius, turinčių žinių atliekant tikrinimą iškilusiems klausimams spręsti;
4) gauti kiekvieno audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio teikiant užtikrinimo paslaugas, paaiškinimus;
5) gauti iš Auditorių rūmų ir kitų fizinių ir juridinių asmenų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrai ir tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.
Įstaiga viešojo intereso įmonių auditoriui ir audito įmonei pateikia tikrinimo ataskaitą terminais, nustatytais pagal nustatytą šio įstatymo 64 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą tikrinimo atlikimo tvarką.
XIII SKYRIUS
UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS TYRIMAS IR PAŽEIDIMO TYRIMAS, KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO IR KONSOLIDUOTOSIOS TVARUMO ATSKAITOMYBĖS UŽTIKRINIMO KOKYBĖS PERŽIŪRA, TIKRINIMAS IR TYRIMAS
67 straipsnis. Užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimo ir pažeidimo tyrimo inicijavimas
Užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimas (toliau šiame skyriuje – tyrimas) gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:
1) šio įstatymo 63 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais;
2) kai valstybės institucijos, valstybės įstaigos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės tyrimą;
3) kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų prašymu tik dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, nustatyta tvarka suteiktų užtikrinimo paslaugų, kurias suteikė kitų valstybių narių auditoriai ir audito įmonės, trečiųjų valstybių auditoriai, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas;
4) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl užtikrinimo paslaugų kokybės trūkumų.
Juridiniai ir fiziniai asmenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos.
Pažeidimo tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:
1) kai juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus) ir pateikia informaciją apie tai;
2) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl galimo (galimų) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimo (pažeidimų).
Įstaiga nustato pranešimų apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus) priėmimo ir nagrinėjimo tvarką.
Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie tai praneša auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą – asmeniui, kurio veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tokio tyrimo pradžios. Įstaiga turi teisę pradėti tyrimą ar pažeidimo tyrimą nepranešdama apie tyrimą ar pažeidimo tyrimą tais atvejais, kai yra pagrįsta rizika, kad auditorius, audito įmonė, asmuo, kurio veika bus tiriama, gali paslėpti ar sunaikinti tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikiamus dokumentus, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių tyrimas ar pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų.
Tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą ar pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Pagal nustatytą šio įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nurodytą tvarką nustatomi atvejai, kai tyrimas ar pažeidimo tyrimas yra stabdomi. Įstaigos sprendimu, dėl kurio nuomonę pateikia Audito priežiūros komitetas, kaip nustatyta šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo ar pažeidimo tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, tyrimo ar pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
68 straipsnis. Tyrimo ar pažeidimo tyrimo organizavimas
Tyrimą ar pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai tyrėjai, turintys darbo patirties finansinių ataskaitų audito, finansinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, kitų užtikrinimo paslaugų teikimo, tvarumo atskaitomybės ir (arba) teisės srityse. Kai atliekamas viešojo intereso įmonės tyrimas, Įstaigos darbuotojams, atliekantiems tokį tyrimą, vadovauja darbuotojas, turintis finansinių ataskaitų audito arba tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, kitų užtikrinimo paslaugų teikimo ir (arba) kitos valstybės narės auditoriaus arba tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, kitų užtikrinimo paslaugų teikimo patirties.
Įstaigos darbuotojai, atlikdami tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi teisę:
1) naudotis auditoriaus ir audito įmonės, kitų fizinių ir juridinių asmenų sukaupta informacija, reikalinga savo darbui atlikti, tyrimo ataskaitai arba pažeidimo tyrimo ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;
2) tikrinti darbo dokumentus ir audito įmonės parengtą užtikrinimo paslaugų teikimo metodiką;
3) kai atliekamas auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas arba teikiančios konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, tyrimas, tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;
4) gauti auditoriaus ir audito įmonės paaiškinimus, kaip jie suteikė užtikrinimo paslaugas;
5) gauti kiekvieno audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio teikiant užtikrinimo paslaugas, paaiškinimus;
6) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.
Įstaiga turi teisę pasitelkti ekspertų (specialistų), išskyrus auditorius, turinčių žinių atliekant tyrimą ar pažeidimo tyrimą iškilusiems klausimams spręsti.
Įstaiga nustato tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarką ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką.
Įstaiga, atlikdama tyrimus ar pažeidimo tyrimus, turi teises, nustatytas šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje.
Informacija apie atliekamą tyrimą ar pažeidimo tyrimą su tyrimu ar pažeidimo tyrimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol nepasirašoma tyrimo ataskaita ar pažeidimo tyrimo ataskaita, išskyrus atvejus, kai Įstaiga gali suteikti informaciją apie atliekamo tyrimo faktą.
69 straipsnis. Tyrimo ar pažeidimo tyrimo rezultatai
Įstaigos darbuotojas, atlikęs tyrimą ar pažeidimo tyrimą, parengia tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą. Tyrimo ataskaitoje nurodoma, ar nustatyta užtikrinimo paslaugų kokybės trūkumų, ar nenustatyta. Pažeidimo tyrimo ataskaitoje nurodoma, ar nustatyta šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimų, ar nenustatyta.
Įstaiga pateikia auditoriui ir audito įmonei tyrimo ataskaitą, o kai atliekamas pažeidimo tyrimas, asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, pažeidimo tyrimo ataskaitą pateikia terminais, nustatytais pagal nustatytą šio įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nurodytą tyrimų atlikimo tvarką.
70 straipsnis. Informacijos apie asmenis, pranešančius apie pažeidimus, apsauga
Asmens, kuris praneša apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus), teisinė apsauga reglamentuota Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme.
Asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
71 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūra, tikrinimas ir tyrimas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).