LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas
63 versijos
· 2001-12-20
2025-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 58, 33, 5 y 11 má
2024-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 172, 461, 1
2023-06-23
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 2, 1
2023-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 58, 31, 12 y 3 má
2022-12-23
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 31, 1
2022-07-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 383, 3, 1
2022-05-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 11, 31, 57 y 4 má
2021-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 58, 2, 591 y 4 má
2020-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 383, 401, 31 y 11
2019-04-25
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 591, 1
2019-02-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 2, 1
2019-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 172, 462, 11 y 11
2018-12-21
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 2, 17, 1 y 2 más
2018-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 58, 2, 4, 1
2017-12-23
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 461, 12, 1 y 4 má
2017-06-10
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 172, 461, 11 y 15
2017-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 58, 36, 47 y 6 má
2016-12-24
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 401, 1
2016-03-26
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 1, 35, 32, 60
2015-06-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 42, 31, 12 y 6 má
2015-04-14
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 461, 171, 26, 1
2015-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 19, 56, 172 y 64
2013-12-30
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 22 m
2013-07-13
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 24 m
2013-06-28
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 23 m
2012-12-29
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 26 y 5 má
2012-07-14
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 19 m
2012-06-30
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 26 y 23 m
2011-12-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 26 y 17 m
2010-12-11
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 26 y 19 m
2009-12-28
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 20 m
2009-08-04
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 26 y 20 m
2009-03-05
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 26 y 20 m
2009-01-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 20 m
2008-12-30
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 19 m
2008-07-31
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 20 m
2008-07-05
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 21 m
2008-04-24
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 26 y 20 m
2007-11-15
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 23 y 5 má
2007-07-19
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 45, 23, 16 y 15 m
2007-05-19
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 18 m
2006-12-05
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 56 y 13 m
2006-10-19
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 18 m
2006-06-13
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 45 y 14 m
2005-12-20
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 31 má
2005-07-05
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 21 má
2005-06-30
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 17 má
2005-06-21
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 56 y 13 m
2005-06-07
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 56, 23, 37 y 7 má
2004-10-12
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 16 má
2004-08-23
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 1, 44, 57 y 5 más
2004-06-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 15 má
2004-04-29
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 23 y 13 m
2004-04-13
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 23 y 11 m
2004-04-08
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 17 má
2004-03-30
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 17, 23, 11 y 12 m
Pakeitimai 2004-03-30
@@ -334,9 +334,9 @@
santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo
laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių
giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai;
laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio)
sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai;
4) vienetų grupės narės;
@@ -468,17 +468,17 @@
27. Transportavimo
pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių,
vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius,
laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas
(konteinerius, cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais.
Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su
krovinių gabenimu ar transportavimu.
pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių, vandens,
oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius, laivus,
orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas (konteinerius,
cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais. Tokioms pajamoms
priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su krovinių gabenimu
ar transportavimu.
28. Veikla
@@ -1042,11 +1042,11 @@
sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26
straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo
išmokos dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta
tvarka atskaitytas draudimo įmokas;
straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos
dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka
atskaitytas draudimo įmokas;
3) bankrutavusio vieneto pajamos,
@@ -1190,5719 +1190,5833 @@
pakeitimai:
Nr. IX-1659, 2003-07-01,
Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
14
straipsnis. Turto įsigijimo kaina
1. Turto įsigijimo kaina –
išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus
bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su
šio turto įsigijimu.
2. Už prekes ir paslaugas įsigyto
turto įsigijimo kaina – atitinkama suma, įtraukta į vieneto pajamas, gautas už
šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant
sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio
turto įsigijimu.
3. Jei turtas mainomas į kitą
turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo
kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai
įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina.
4. Jei vieneto akcijas (dalis,
pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, to turto įsigijimo
kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas,
pajininkas). Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko
(dalininko, pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio
turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios
buvo apmokestintos, suma.
5. Tais atvejais, kai vertybiniai
popieriai mainomi į kitą turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šių vertybinių
popierių tikroji rinkos kaina turto įsigijimo momentu.
15
straipsnis. Turto pardavimo kaina
1. Turto
pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos
pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus mokesčius
(rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto
pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
2. (Neteko
galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)
3. Jei turtas
dėl kokių nors priežasčių yra prarastas, o jis buvo apdraustas, šio turto
pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1972, 2004-01-22,
Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
16 straipsnis. Turto vertės padidėjimo
pajamos
1. Turto vertės padidėjimo
pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. Turto įsigijimo išlaidos
turi būti pagrindžiamos šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais dokumentais ir
(arba) galiojančiais sandoriais.
2. Jei perleidžiamas vieneto
turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija pelno
mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas
įsigijimo kaina tam turtui mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma,
įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
3. (Neteko galios nuo 2004 m.
vasario 14 d.)
4. (Neteko
galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)
5. Jei vienetas
perleidžia obligaciją, tai šio perleidimo rezultatas obligaciją perleidusiame
vienete – turto vertės padidėjimo pajamos mažinamos diskonto suma, kuri jau
buvo įtraukta į obligaciją perleidusio vieneto pajamas.
6. Tam tikrais atvejais vienetus reorganizuojant,
likviduojant ar pertvarkant turto vertės padidėjimo pajamų pripažinimo ir
apmokestinimo tvarka yra nustatyta šio Įstatymo IX skyriuje.
7. Kitais
atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato
turto įsigijimo kainos, pardavimo kainos arba turto vertės padidėjimo pajamų
apskaičiavimo tvarką.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
V
SKYRIUS
LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
IR RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
17 straipsnis. Leidžiamų atskaitymų
pripažinimo tvarka
1. Leidžiami
atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto
sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti,
jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės
papildomi atskaitymai.
2. Ribojamų dydžių leidžiami
atskaitymai:
1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo
arba amortizacijos sąnaudos;
2) ilgalaikio materialiojo turto
eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
3)
komandiruočių sąnaudos;
4)
reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
5)
natūraliosios netekties nuostoliai;
6) mokesčiai;
7) beviltiškos skolos;
8) įmokos
darbuotojų naudai;
9) specialieji
kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;
10) parama;
11) narių
mokesčiai, įnašai ir įmokos;
12) mokestinio
laikotarpio nuostoliai.
18
straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos
1. Vienete yra
nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio
Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas
perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba
amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant
pelno mokestį, tyrinėjimo ir plėtojimo darbų sąnaudos nesukaupiamos ir
neįtraukiamos į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, o atskaitomos iš pajamų
kaip leidžiami atskaitymai tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktiškai
patiriamos, ir atitinka šio Įstatymo leidžiamiems atskaitymams nustatytus
kriterijus.
2. Ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba
amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1
priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo
arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyti šio Įstatymo 1
priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai
(metais), ir likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10
procentų įsigijimo kainos.
3. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių
darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos
neviršija 500 tūkstančių litų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3
dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus,
naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų
kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba
rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus
ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba
amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo
1 priedėlyje.
4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba
amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau –
tiesinis metodas) arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau –
dvigubo balanso metodas) metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį. Pasirinkto
metodo turi būti laikomasi nuosekliai: šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytai
ilgalaikio turto grupei ir kiekvienam tai grupei priskirtam turto vienetui
taikomas tas pats vieneto pasirinktas nusidėvėjimo arba amortizacijos metodas
per visą ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.
5. Taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba
amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to
turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko
(metais) santykis.
6. Taikant dvigubo balanso
metodą:
1) 100 procentų
ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykį
dauginant iš 2, apskaičiuojamas nusidėvėjimo arba amortizacijos koeficientas
(toliau – nusidėvėjimo koeficientas);
2) apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
nusidėvėjimo arba amortizacijos sumą pirmaisiais metais, ilgalaikio turto
įsigijimo kaina yra dauginama iš nusidėvėjimo koeficiento;
3) visais kitais
ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais, išskyrus paskutinius,
mokestinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos suma
apskaičiuojama ilgalaikio turto likutinę vertę, esančią mokestinio laikotarpio
pradžioje, dauginant iš nusidėvėjimo koeficiento;
4) paskutiniais
nudėvėjimo arba amortizacijos metais yra nudėvimas arba amortizuojamas
skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės vertės mokestinio laikotarpio
pradžioje ir vieneto likvidacinės vertės, nusistatytos pagal šio straipsnio 2
dalį.
7. Jeigu vienetas ilgalaikį turtą
įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės
dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba
amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei vienetas įsigyja ir pradeda
naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės
dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti mokestiniu
laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas įsigytas ir
pradėtas naudoti.
8. Jei vienetas ilgalaikį turtą perduoda
atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio
paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį
laikotarpį neskaičiuojami. Jei vienetas perduoda atlygintinai ar neatlygintinai
ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai
tuo mokestiniu laikotarpiu į vieneto sąnaudas perkeliama 1/2 metinės
nusidėvėjimo arba amortizacijos sumos, apskaičiuotos pagal nustatytus
normatyvus.
9. Iš kitų
vienetų įsigytas prestižas į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiamas
kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
10.
Vienetas gali pasirinkti viso ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją
skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo
pradžios pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus tiesiniu metodu.
11. Vienetai, atlikę ilgalaikio turto
remontą, kurio įsigijimo kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50
procentų remontuojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainos, jį rekonstravę arba
pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį,
arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl objektyvių aplinkybių gali
tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
14
straipsnis. Turto įsigijimo kaina
1. Turto įsigijimo kaina –
išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus
bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su
šio turto įsigijimu.
2. Už prekes ir paslaugas įsigyto
turto įsigijimo kaina – atitinkama suma, įtraukta į vieneto pajamas, gautas už
šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant
sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio
turto įsigijimu.
3. Jei turtas mainomas į kitą
turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo
kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai
įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina.
4. Jei vieneto akcijas (dalis,
pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, to turto įsigijimo
kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas,
pajininkas). Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko
(dalininko, pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio
turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios
buvo apmokestintos, suma.
5. Tais atvejais, kai vertybiniai
popieriai mainomi į kitą turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šių vertybinių
popierių tikroji rinkos kaina turto įsigijimo momentu.
19
straipsnis. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai
1. Žemės, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį,
kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, bei pagal pirkimo–pardavimo arba
nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui
apmokėjus visą turto vertę, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų
fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas
ar amortizacija neskaičiuojami, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos
Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo
nusidėvėjimą.
2. Neskaičiuojama amortizacija paties vieneto
susikurtam nematerialiajam ilgalaikiam turtui, nustatytam šio Įstatymo 1
priedėlio grupėse – įsigytos teisės ir kitas nematerialusis turtas, bei
prestižui, jei šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
3. Nenaudojamo,
esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto
perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.
4. Tais
atvejais, kai ilgalaikio turto savininkas perleidžia nuosavybėn šį turtą kitam
asmeniui (įgijėjui), o šis turtas jau anksčiau šio įgijėjo buvo perleistas
nuosavybėn turtą perleidžiančiam savininkui, ilgalaikio turto įgijėjas tęsia to
turto nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaičiavimą tuo pačiu metodu nuo
nenudėvėtos ar neamortizuotos iki pirmojo turto perleidimo įsigijimo kainos,
išskyrus atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki pirmojo
perleidimo nenudėvėtą arba neamortizuotą pagal šio Įstatymo nuostatas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
20
straipsnis. Nuosavo, nuomojamo arba panaudos būdu naudojamo materialiojo
ilgalaikio
turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudos
1. Jei vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio
turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų remontuojamo
turto įsigijimo kainos arba jeigu turtas rekonstruojamas, tai šio remonto arba
rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio
materialiojo turto įsigijimo kaina.
2. Visais kitais atvejais vieneto
naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto išlaidos priskiriamos remonto
sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos
faktiškai patiriamos.
3. Pagal nuomos arba panaudos sutartį turimo
materialiojo ilgalaikio turto remonto arba rekonstravimo sąnaudos atskaitomos
iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba
panaudos laikotarpį, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, – per
Įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne
trumpesnį kaip 3 metai, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to
turto ekonominį naudingumą. Tačiau jei remonto vertė per mokestinį laikotarpį
viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo
suremontuoto materialiojo ilgalaikio turto įsigijimo kainos arba jei turtas
rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba
rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo
mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo
atliktas, ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.
4. Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės
teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų
šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto
sąnaudos iš pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
21 straipsnis. Komandiruočių sąnaudos
1. Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta
tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto
administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės
savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti
kvalifikaciją. Komandiruote taip pat laikomas individualios įmonės savininko,
ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo už darbą tvarka
numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš nuolatinės darbo
vietos darbo funkcijoms atlikti.
2. Komandiruote
į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į
užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas,
išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis
ar pakaitinis (pamaininis).
3. Komandiruočių
sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
22
straipsnis. Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos
1. Reklamos
sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su
vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet
kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems
pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar
vienetų grupės narius, informuoti.
2. Reprezentacinės sąnaudos – vieneto lėšos, kurias
jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais
asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius
ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus,
užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių
asmenų naudai.
3. Iš pajamų
atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.
4.
Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos per vieneto akcininkus, pajininkus
patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra vieneto darbuotojai.
5.
Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo
jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.
23 straipsnis.Natūralios netekties nuostoliai
1. Natūralios
netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos)
sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo,
krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.
2. Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios
netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.
24
straipsnis. Mokesčiai
1. Iš
pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai
ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais
nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato
ko kita.
2. Iš pajamų
atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio
sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame
Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.
25
straipsnis. Beviltiškos skolos
1. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos
principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,
jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo
pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų
nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,
atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti
sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas
mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai beviltiškomis
laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas pripažino pagal
pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas perėjo prie pajamų
pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų, pripažįstamų pagal
kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis, tenkanti mokestiniu
laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki mokestinio
laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos
dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo įtraukta į
vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos
beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne
mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo
pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos
dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba
likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi
įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
2. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms
susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jeigu atimtas beviltiškas
skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama
pajamoms.
4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito
įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję
asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio
laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus
atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai
Lietuvos vieneto
darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma
iš pajamų, jei yra mokamos:
1) įmokos į
dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose arba
2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties
terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, arba
3) pensinio
draudimo įmokos draudimo įmonėms ir
4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25
procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų
apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, ir
5) įmokų gavėjas nėra tikslinėse
teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1713,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)
27
straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai
1. Pagal
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų
užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų
įstatymą veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės
kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems
specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal
Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų
leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems
aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų
grupės) nuostoliams padengti.
2. Jei kredito įstaiga patenkina
savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos
dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama
pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.
3. Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką
bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo
priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
28
straipsnis. Parama
1. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir
paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą
turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.
2. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš
pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą,
suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio
mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas,
leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus
paramą.
3. Teikiant paramą ilgalaikiu
materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei
vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto
įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių
paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį
materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per
laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.
4.
Mokesčio mokėtojams, pagal Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas
labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1663,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)
29
straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos
1. Iš pajamų
atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip
0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2
procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami
vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos
tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams
ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.
2. Iš pajamų
atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų
draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.
30
straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas
1. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų
atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei
ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio
nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus
nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo.
2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių
arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius
metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
3. Jeigu mokesčio
mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius mokestinius metus,
pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai. Vėliau
patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių
nuostolius.
4. Mokestinio laikotarpio nuostolius galima
perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius
laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio
laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai
susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių
perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis
susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių
perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip
trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo
mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie
nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl
vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju
– trejų metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.
5. Lietuvos
vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.
6. Vienetus
reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių
nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.
VI
SKYRIUS
NELEIDŽIAMI
ATSKAITYMAI
25 straipsnis.
Beviltiškos skolos
1. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos
principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,
jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo
pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų
nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,
atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti
sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo
užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai
beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas
pripažino pagal pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas
perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų,
pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis,
tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki
mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo
apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo
įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos
beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne
mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo
pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos
dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba
likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi
įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
2. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms
susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jeigu atimtas beviltiškas
skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama
pajamoms.
4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito
įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję
asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio
laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus
atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai
Lietuvos vieneto
darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma
iš pajamų, jei yra mokamos:
1) įmokos į
asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose arba
2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties
terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, arba
3) pensinio
draudimo įmokos draudimo įmonėms ir
4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25
procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų
apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, ir
5) įmokų gavėjas nėra tikslinėse
teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.
27
straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai
1. Pagal Lietuvos Respublikos komercinių
bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų užsienio komercinių bankų
filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms
kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos
įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems specialiuosius
atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos
banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama
atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems
aktyvams padengti.
2. Jei kredito įstaiga patenkina
savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos
dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama
pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.
3. Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką
bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo
priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.
28
straipsnis. Parama
1. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir
paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą
turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos
įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.
2. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš
pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą,
suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio
mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas,
leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus
paramą.
3. Teikiant paramą ilgalaikiu
materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei
vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto
įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių
paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį
materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per
laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.
29
straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos
1. Iš pajamų
atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip
0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2
procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami
vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos
tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų
steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.
2. Iš pajamų
atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų
draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.
30
straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas
1. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų
atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei
ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio
nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus
nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo.
2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių
arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius
metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
3. Jeigu
mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius
mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio
nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių
mokestinių laikotarpių nuostolius.
4. Mokestinio laikotarpio nuostolius galima
perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius,
pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio,
kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl
vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Tais
atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis susidarė dėl
vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo,
tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip trejus vienas
po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu
laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai
susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių
popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų
metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.
5. Lietuvos
vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.
6. Vienetus
reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių
nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.
VI
SKYRIUS
NELEIDŽIAMI
ATSKAITYMAI
31
straipsnis. Neleidžiami atskaitymai
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į
biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;
2) palūkanos, mokamos už valstybės arba
savivaldybės kapitalo naudojimą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
nustatyta tvarka;
3) netesybos, į
biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos
už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
4) palūkanos ar kitokios išmokos už
susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
5) ribojamų
dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
6) sąnaudų
dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas,
pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto
vertės sumažėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų;
7) dėl
sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų
sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;
8) sąnaudos, kurios buvo
įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau
faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose,
gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
9) parama ir dovanos, išskyrus
šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;
10) išmokos, nepagrįstos šio
straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio
Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) vieneto padarytos žalos
atlyginimas;
12) dividendai ar kitaip
paskirstytas pelnas;
13) kitos
nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos
bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;
14) praėjusių mokestinių
laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį.
2. Lietuvos vieneto arba
nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip
organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei
jas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių
administratoriui, kad:
1) šios išmokos yra susijusios su
jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;
2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą,
reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;
3) tarp išmokos
ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.
VII SKYRIUS
DIVIDENDŲ IR
KITO PASKIRSTYTOJO PELNO
APMOKESTINIMO TVARKA
32
straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas
1. Šis skyrius
nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo
tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir
paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas
kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas
nenustato kitaip.
2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto
vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)
skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų
nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar
paskirstytuoju pelnu.
3.
Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis
pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,
kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.
4. Jei
vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji
rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra
didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės
padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5.
Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar
jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,
sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo
33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant
vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta
įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o
didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.
33
straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka
1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas
Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos
vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12
mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau
kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu
neapmokestinami. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos
vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5
straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Jei vienetas paskirsto pelną išmokėdamas
dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos
Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tai pajamų ir pelno
mokesčių, išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą, suma yra užskaitoma ir sumažina
dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį
laikotarpį, kurį buvo išskaityti ir sumokėti mokesčiai iš išmokėtų Lietuvos
vienetams ar nuolatiniams gyventojams dividendų. Jei dividendus išmokančio
vieneto užskaitomų išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą mokesčių suma viršija to
vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš
išmokamų dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas
perkeliamas į po to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomų išskaitytų
ir sumokėtų mokesčių sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius
vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio
laikotarpio, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaityti ir
sumokėti mokesčiai iš sumokėtų dividendų.
4. Jei Lietuvos
vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie dividendai
yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji dividendai), tai šis
vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto gautų dividendų, iš
kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai yra surenkami į
atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų, kuriuos išmoka
dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos šio straipsnio
3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis vienetas pats
išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį surinktų
grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas apmokestinamas šio
straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje
nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų dividendų sumos, kuri
viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.
34
straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams
1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos
vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis
užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,
išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar
kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,
jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra
apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13
procentų mokesčio tarifus.
35
straipsnis. Užsienio vienetų dividendai
1. Lietuvos vieneto gaunami už turimas užsienio
vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į
biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto gaunami
dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas
ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo
momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,
pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra
įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši
nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis
pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15
arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Lietuvos vienetas neįtraukia į pajamas iš
užsienio vieneto gautų dividendų, jei šie dividendai yra apmokestinti šiame
straipsnyje nustatyta tvarka.
36 straipsnis.
Dividendų deklaracija
Deklaracija apie dividendų išmokėjimą
vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio apskaičiavimą
pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje
įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis vienetas, iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti arba gauti,
dešimtos dienos.
VIII
SKYRIUS
SPECIALIOS
PAJAMŲ APMOKESTINIMO SĄLYGOS
37
straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas
Pelno mokestį
prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų)
išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,
nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio
vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje
nustatytą principą.
38
straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai
1. Jei vieneto
turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,
apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas
mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti apmokestinamas kaip pardavimas,
jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių kriterijų:
1)
nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė arba turto nuomininkas
yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;
2)
nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje nustatyta, kad per trumpesnę
nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė dalis išnuomoto vieneto ilgalaikio
turto tikrosios rinkos kainos;
3)
nuomos sutartis apriboja ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo
teises skolintis ir (arba) skirstyti pelną ar mokėti dividendus;
4) nuostatos dėl išnuomoto turto rekonstravimo nėra
susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla ir (arba) turto
rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to
mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto
tikrąja rinkos kaina.
3. Šio
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)
sandoriams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
39
straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas
1.
Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai
metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis
nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad
kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su
kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.
2. Pozityviųjų
pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas
tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Tos pačios kontroliuojamojo
užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti
apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.
4.
Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio
straipsnio nuostatas, jeigu:
1)
vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose,
kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;
2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo
formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.
5. Šio
straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:
1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro
tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal
šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba
2) kontroliuojamojo užsienio
vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.
6. Lietuvos
vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų
į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje arba
zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis
užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų),
balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į
biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos
vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje
mokesčio sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai,
Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą
nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno
mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio
vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje
valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas
kontroliuojamasis užsienio vienetas.
7. Lietuvos
vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio
valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo
apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą
įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos
į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame
straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal
šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas,
apskaičiuotą pelno mokestį.
40
straipsnis. Sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar
išmokų
apibūdinimas iš naujo
1. Vienetai, šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš
bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą,
atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą,
o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi
pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą,
atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
2. Jei
asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos
arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos
neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks
pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš
tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to
asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios
dalies įgyvendinimo taisykles.
3. Vienetai, šio Įstatymo
nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi
iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
IX
SKYRIUS
REORGANIZAVIMO,
PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO PASKIRŲ ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI
NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO
ATVEJAIS
37 straipsnis.
Užsienio vieneto apmokestinimas
Pelno mokestį
prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų)
išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,
nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio
vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje
nustatytą principą.
38
straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai
1. Jei vieneto
turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,
apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas
apmokestinamas kaip pardavimas, jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių
kriterijų:
1) nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus
atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė
arba turto nuomininkas yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;
2) nuomos mokesčio periodinių
įmokų tvarkaraštyje numatyta, kad per pirmuosius nuomos laikotarpio 2/3
sumokama daugiau kaip 75 procentai išnuomoto vieneto ilgalaikio turto įsigijimo
kainos;
3) nuomos sutartis apriboja
ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo teises skolintis ir (arba)
skirstyti pelną ar mokėti dividendus;
4) nuostatos dėl išnuomoto turto
rekonstravimo nėra susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla
ir (arba) turto rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to
mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto
tikrąja rinkos kaina.
3. Šio
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)
sandoriams.
39
straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas
1.
Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai
metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis
nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad
kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su
kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.
2. Pozityviųjų
pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas
tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Tos pačios kontroliuojamojo
užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti
apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.
4.
Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio
straipsnio nuostatas, jeigu:
1)
vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose,
kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;
2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo
formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.
5. Šio
straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:
1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro
tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal
šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba
2) kontroliuojamojo užsienio
vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.
6. Lietuvos
vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje
arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis
užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų),
balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į biudžetą
mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto
pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio
sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos
vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo
pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno
mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio
vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje
valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas
kontroliuojamasis užsienio vienetas.
7. Lietuvos
vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio
valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo
apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą
įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos
į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame
straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal
šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas,
apskaičiuotą pelno mokestį.
40
straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis apmokestinamojo pelno
apskaičiavimas
1. Bet kokios
pajamos, netiesiogiai perkeltos kitam vienetui ar gyventojui (pelno (pajamų)
mokesčio mokėtojui) didinant arba mažinant įsigytų ar perleistų prekių kainas
ar bet kuriuo kitu būdu, yra apskaičiuojamos mokesčio administratoriaus ir
laikomos to mokestinio laikotarpio, kurį tarp susijusių asmenų buvo sudaryti
šio straipsnio 2 dalyje nustatyti sandoriai, pajamomis.
2. Mokesčio administratorius turi teisę koreguoti
susijusių asmenų ar vienetų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, jeigu
jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, atsižvelgdamas į tuose sandoriuose
nurodytos ūkinės operacijos ypatumus, arba pajamas ar išmokas apibūdinti iš naujo.
3. Mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją
rinkos kainą, gali taikyti sandorio vertės koregavimo metodus. Šiuos metodus,
jų taikymo tvarką bei koreguotinų sandorių nustatymo tvarką ir pajamų ar išmokų
apibūdinimo iš naujo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
4. Mokesčio administratorius gali sudaryti sutartis
su kitų valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės nustatymo.
IX
SKYRIUS
REORGANIZAVIMO,
PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO PASKIRŲ ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI
NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO
ATVEJAIS
41 straipsnis. Reorganizavimo ir
perleidimo atvejai
Vienetų,
jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta
tvarka pripažįstami tokiais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:
1)
vienetai reorganizuojami prijungiant, t. y. vienas ar keli vienetai (toliau –
įsigyjamieji vienetai) prijungiami prie kito, jau esančio, vieneto (toliau –
įsigyjantysis vienetas) be likvidavimo procedūros ir prijungimo momentu
įsigyjamųjų vienetų turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam
vienetui, įsigyjamųjų vienetų dalyviams išduodama įsigyjančiojo vieneto akcijų
proporcingai įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir,
jei leidžiama, keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto
akcijas, akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau
kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –
apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba
2)
vienetai reorganizuojami sujungiant, t. y. du ar daugiau vienetų (toliau –
įsigyjamųjų vienetų) sujungiami į naują vienetą (toliau – įsigyjantysis
vienetas) be likvidavimo procedūros ir sujungimo momentu įsigyjamųjų vienetų
turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamųjų
vienetų dalyviams išduodama įsigyjančiojo vieneto akcijų proporcingai
įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir, jei leidžiama,
keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų
kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10
procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –
apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba
3)
vienetai reorganizuojami išdalijant arba padalijant, t. y. vienetas (toliau –
įsigyjamasis vienetas) išdalija ar išskaido savo įstatinį kapitalą (akcijas) į
dvi ar daugiau dalių ir perduoda jas tuo pačiu momentu dviem ar daugiau jau
esančių ar naujai kuriamų vienetų (toliau – įsigyjantiesiems vienetams) be
likvidavimo procedūros, įsigyjamojo vieneto dalyviai gauna proporcingai turėtų
šio vieneto akcijų skaičiui įsigyjančiųjų vienetų, kuriems perduotas
įsigyjamojo vieneto turtas, teisės ir prievolės, akcijų ir, jei leidžiama,
keičiant įsigyjamojo vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas, akcijų
kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10
procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –
apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba
4)
vienetas atskiria vieną ar keletą savo turto dalių, kurios sudaro atskiras
vieneto veiklos dalis, ir perleidžia jas kartu vienam ar keliems naujai kuriamiems
ar jau esantiems vienetams (įsigyjantiesiems vienetams) mainais už jų akcijas,
kurios paskirstomos jo dalyviams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui, kartu
sumažindamas įstatinį kapitalą ir rezervus šia suma ir, jei leidžiama, keičiant
veiklos dalis atskiriančio vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas
akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10
procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –
apskaičiuotos akcijų kainos, arba
5) jei
atliekamas nepiniginis veiklos, kaip komplekso, ar veiklos dalies, kaip teisių
ir prievolių visumos, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį
vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra,
perleidimas ir vienetas be likvidavimo procedūros perduoda kitam naujai
kuriamam ar jau esančiam vienetui veiklą arba vieną ar daugiau veiklos dalių
mainais už vieneto ar vienetų akcijas ir nuostoliai, susidarę taip perleidžiant
veiklą ar veiklos dalį vienetui ar vienetams, gali būti perkeliami į
įsigyjantįjį vienetą ar vienetus, arba
6) jei
perleidžiamas turtas ir vienetas be likvidavimo procedūros perleidžia visą savo
turtą, teises ir prievoles kitam vienetui, valdančiam 100 procentų jo įstatinio
kapitalo (arba 100 procentų akcijų, atspindinčių jo kapitalą), arba
7) jei
perleidžiamos akcijos ir vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą
(t. y. turėti 66 procentus to vieneto akcijų) ir dėl to daugumą balsų,
perleidžia savo akcijas mainais už to vieneto akcijas ir, jei leidžiama,
keičiant vieneto akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų
skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų
akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos
akcijų tikrosios rinkos kainos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
42
straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos vienetus reorganizuojant, turtą
perleidžiant
ar pertvarkant
1. Jeigu pajamos
dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra turto ir teisių
perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra
apmokestintas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų
mokesčio tarifus, išdava, tai:
1) jei vienetų dalyviai vienetų reorganizavimo metu
ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis,
pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja
reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių
pajamomis. Tokiais atvejais vienetų dalyvių naujai mainais gautų akcijų (dalių,
pajų) įsigijimo kaina yra tų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina, buvusi prieš
pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);
2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo
sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra
reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą
perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų
iš šio perdavimo, neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto
įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą
nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;
3) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo
sąlygas vienas vienetas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje (ne
Europos Sąjungos narėje) kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo
dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto
pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš šio perdavimo,
neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra
to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą
perdavusiame vienete.
2. Jei pajamos dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje
nustatytų sandorių yra turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių
apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje
nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų išdava,
tai:
1) pajamos iš nuolatinės buveinės perleidimo
Lietuvos Respublikoje neįtraukiamos į pajamas tais atvejais, kai įgyjamasis
vienetas yra užsienyje, o pajamos yra susijusios su nuolatinei buveinei
Lietuvos Respublikos teritorijoje priskiriamo turto ar teisių perleidimu. Jeigu
nuolatinei buveinei priskiriamas turtas ar teisės perleidžiamos ne Lietuvos
Respublikoje, skirtumas tarp to turto pardavimo tikrosios rinkos kainos ir to
turto ar teisių įsigijimo kainos mažinamas nusidėvėjimo arba amortizacijos
sąnaudų, pagal šį Įstatymą laikomų leidžiamais atskaitymais, suma ir
įtraukiamos į pajamas to mokestinio laikotarpio, kurį įvyko minėtas sandoris;
2) jei vienas vienetas reorganizavimo metu ir pagal
reorganizavimo sąlygas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje Europos
Sąjungos narėje kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai,
toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis.
Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo, į savo
pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to
turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą
perdavusiame vienete.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos vienetams,
kurie nėra pelno mokesčio arba Įstatymo 2 priedėlyje išvardytų mokesčių
mokėtojai.
4. Jei pajamos
dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra Lietuvos vienetų, kurie
yra mokesčio mokėtojai ir jų apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant
šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir
užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės, vienetų, kurių formos
yra išvardytos šio Įstatymo 2 priedėlyje ir kurie yra šiame priedėlyje
nustatytų mokesčių mokėtojai, turto ir teisių perleidimo išdava, tai:
1) jei vieneto dalyviai vieneto reorganizavimo metu
ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis,
pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja
reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas šių dalyvių
pajamomis. Tokiais atvejais vieneto dalyvių naujai gautų mainais akcijų (dalių,
pajų) įsigijimo kaina yra jų įsigijimo kaina, buvusi prieš pat ankstesniems
dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);
2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo
sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra
reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą
perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų
iš tokio perdavimo, į savo pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto
įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą
nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;
3) akcijų kainų
skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų
įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra,
– apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.
5. Jei šio Įstatymo 41
straipsnyje nurodytas operacijas atlieka ir užsienio vienetai, įregistruoti
arba organizuoti tikslinėse teritorijose, šių sandorių metu dėl turto vertės
padidėjimo gautos pajamos įtraukiamos į įsigyjančiojo ar įsigyjamojo vieneto
bei jų dalyvių pajamas, o gauti nuostoliai nepripažįstami.
43 straipsnis.
Nuostoliai vienetus reorganizuojant, pertvarkant
1. Jeigu vykdomas reorganizavimas, tai nei
įsigyjančiojo, nei įsigyjamojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio
nuostoliai, susidarę iki jų reorganizavimo, į kitus metus neperkeliami,
išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus, kai prie įsigyjančiojo vieneto
prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai, jeigu šiame Įstatyme
nenustatyta kitaip.
2. Jeigu prie
įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai ir daugiau
kaip 66 procentai įsigyjančiojo vieneto savininkų yra tie patys asmenys, kurie
įsigyjančiojo vieneto savininkais buvo ir iki prijungimo, įsigyjantysis
vienetas tęsia tą pačią veiklą kaip ir iki prijungimo, o pajamos iš šios
veiklos sudaro ne mažiau kaip 85 procentus šio vieneto pajamų ir mokestinis
laikotarpis išlieka tas pats, tai mokestinio laikotarpio nuostoliai, susidarę
iki prijungimo, yra perkeliami šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Prijungtų
įsigytųjų vienetų nuostoliai neperkeliami.
3. Tuo atveju,
jei įsigyjantysis vienetas neatitinka 2 dalyje nustatytų kriterijų, iki vieneto
ar vienetų prijungimo susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai, pradedant tuo
mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigyjantysis vienetas neatitinka nors vieno iš
minėtų kriterijų, neperkeliami.
4. Jeigu
mokestiniu laikotarpiu vienetas pertvarkomas, ankstesnių mokestinių laikotarpių
mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei nepasikeičia vieneto
savininkai ir pertvarkytas vienetas tęsia tą pačią ūkinę komercinę veiklą kaip ir
iki pertvarkymo.
44 straipsnis. Nuolatinės buveinės perleidimo
nuostolis
Jei užsienio vieneto nuolatinė buveinė yra
perleidžiama Lietuvos vienetui, tai Lietuvos vieneto, kuriam ši nuolatinė
buveinė perleidžiama, pajamos didinamos neigiamu skirtumu tarp šios nuolatinės
buveinės nuostolio prieš pat perleidimą sumos ir ne mažiau kaip 5 paskutinių
mokestinių laikotarpių apmokestinamojo pelno sumos.
45
straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai įmones likviduojant
1. Jei likviduojamas vienetas
paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto
pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės
perleidimo dieną, o skirtumas tarp to turto įsigijimo kainos ir pardavimo
kainos bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis, jei šiame
Įstatyme nenustatyta kitaip. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai
dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.
2. Likviduojamo vieneto dalyviai
pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius)
likviduojamo vieneto turto ar jo dalies gavimo momentu. Tokias pajamas
(nuostolius) sudaro vieneto dalyvių nuosavybės teisių (dalių, pajų, akcijų)
įsigijimo kainos ir iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kainos
skirtumas. Turto, gauto iš likviduojamo vieneto, įsigijimo kaina vieneto
dalyviams yra to turto tikroji rinkos kaina.
46 straipsnis. Apskaitos ataskaitos
1. Įsigyjančiojo
vieneto aiškinamajame rašte už tą mokestinį laikotarpį, kuriuo buvo įvykdytos
šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytos operacijos, nurodoma, per kurį mokestinį
laikotarpį įvyko turto ir teisių perleidimas iš įsigytojo vieneto ar vienetų.
Vėlesniuose aiškinamuosiuose raštuose privalo būti nurodyta, kuriame
aiškinamajame rašte pateikta šioje dalyje nustatyta informacija.
2. Kartu su
aiškinamuoju raštu pateikiamas paskutinis įsigytojo vieneto balansas (vienetų
balansai).
3. Kartu su
aiškinamuoju raštu pateikiami apskaičiuoti skirtumai tarp to turto, kuris
nudėvimas arba amortizuojamas, likutinės vertės, užfiksuotos įsigytajame
vienete ar vienetuose ir įsigijusiame vienete.
4. Vienetų
dalyviai (akcijų (dalių, pajų) savininkai) aiškinamajame rašte nurodo įsigytojo
vieneto ar vienetų akcijų nominalią vertę ir kainą, kuria gautos akcijos
(dalys, pajai) įtraukiamos į apskaitą tame vienete.
5. Už šiame straipsnyje nurodytų duomenų nepateikimą
laiku mokesčių administratoriui, neteisingų duomenų įrašymą dokumente ir tokio
dokumento pateikimą mokesčių administratoriui taikoma įstatymų nustatyta
atsakomybė.
X SKYRIUS
PELNO MOKESČIO
APSKAIČIAVIMAS, SUMOKĖJIMAS,
IŠIEŠKOJIMAS IR
GRĄŽINIMAS
47
straipsnis. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas
1. Avansinis pelno mokestis
apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesčio
sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.
2. Mokesčio
mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka:
1) pagal praėjusių metų veiklos
rezultatus. Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis mokestinio
laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno
mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį
laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą – dvyliktą mokestinio
laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį
faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno
mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius
apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;
2) pagal
numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas gali
pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4 numatomos
mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Avansinio pelno mokesčio
apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą
turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio
sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno
mokesčio suma yra mažesnė kaip 80 procentų metinėje pelno mokesčio
deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį
nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojas gali patikslinti
avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio
avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio
pradžios.
3. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti
vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais
metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal
praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo
mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs
prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių,
apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma
laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta
iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.
4. Jei praėjusio mokestinio
laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, vienetas
mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.
5. Avansinis pelno mokestis turi būti
sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio
dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio
ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.
48
straipsnis. Pelno mokesčio apskaičiavimo momentas
Pelno mokestis
apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.
49 straipsnis. Pelno mokesčio įskaitymas
Pelno mokestis įskaitomas į
valstybės biudžetą.
50
straipsnis. Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos
1. Pelno
mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:
1) asocijuotų asmenų
tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaita;
2) avansinio
pelno mokesčio deklaracija;
3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas
pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;
4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos
Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;
5) deklaracija
apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.
2. Ataskaitos – metinės pelno mokesčio
deklaracijos priedai:
1) pagal šį Įstatymą galimų koreguoti reikšmingų
sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita;
2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir
kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.
3. Kitos ataskaitos:
1) išvestinių finansinių
priemonių ataskaita;
2) kitos
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų
formos.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, 2
dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos pateikiamos tik tuo
atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines
operacijas.
5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta
ataskaita saugoma vienete.
6. Deklaracijų
ir ataskaitų formas, jų užpildymo tvarką bei atvejus, kada pildoma šio
straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta ataskaita, nustato centrinis mokesčio
administratorius. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos formą,
jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius,
suderinęs su finansų ministru.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
51
straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio
deklaracijos
pateikimas
1. Lietuvos vienetai ir
nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta
tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio
deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio
mokėtojais.
2. Metinė pelno
mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam
laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos
vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno
mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos
pabaigos.
3. Avansinio
pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:
1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas
pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija
už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip
mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio
apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne
vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;
2) jei avansinis pelno mokestis
apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,
avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio
laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.
52
straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir
apskaičiuotą
bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas
1. Kai užsienio vieneto pajamos
yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka,
pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė
užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju
mokestį išskaičiuojantis asmuo.
2. Deklaracija apie užsienio
vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną
pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį
buvo išmokėtos pajamos (sumos).
53
straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas
1. Pelno
mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi
būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos
pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje
apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą
avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti
į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Pelno
mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi
būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.
3. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai
tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos
mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš
metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo
terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko
įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą,
pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo
mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno
mokestis nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo
arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba
garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
54
straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio
perskaičiavimas
1. Užsienio
vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį
pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau
straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių,
kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl
apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų
apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.
2. Prašymas ir
dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio
perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio
administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja
turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus
nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
55
straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai
1. Lietuvos
vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos
gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą
užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų
pajamų, atsižvelgiant į dividendus, kurie neįtraukiami į vieneto pajamas, jeigu
šis straipsnis nenustato ko kita.
2. Jeigu nuo
užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota
pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio
suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.
3. Jeigu
mokesčio mokėtojas per mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio
valstybėse, atskaitoma pelno mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal
kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunamos
pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos.
4. Tuo atveju,
kai užsienio valstybėse gaunamos pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos,
kurios sudaro ne daugiau kaip 25 procentus jas gaunančio vieneto pajamų,
atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos,
skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio
sumos.
5. Atskaitymai iš apskaičiuotos
pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo
atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus
patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas
pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus
mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.
6. Lietuvos
vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti
pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje
nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų
kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir
7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje
nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės
mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per
tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno
mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos
mokesčio administratoriui pateikia:
1) kontroliuojamojo vieneto
pavadinimą ir buveinės adresą;
2) valdytojų sąrašą;
3) balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą;
4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
pajamas, sumą;
5) nuo pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytus dokumentus
Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka.
8. Šio straipsnio nuostatos
netaikomos dividendams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
50 straipsnis.
Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos
1. Pelno
mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:
1) metinė pelno
mokesčio deklaracija;
2) avansinio
pelno mokesčio deklaracija;
3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas
pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;
4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos
Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;
5) deklaracija
apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.
2. Ataskaitos – metinės pelno mokesčio
deklaracijos priedai:
1) pagal šį Įstatymą galimų koreguoti reikšmingų
sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita;
2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir
kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.
3. Kitos ataskaitos:
1) išvestinių finansinių
priemonių ataskaita;
2) kitos
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų
formos.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, 2
dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos pateikiamos tik tuo
atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines
operacijas.
5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta
ataskaita saugoma vienete.
6. Deklaracijų ir ataskaitų formas, jų užpildymo
tvarką bei atvejus, kada pildoma šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta
ataskaita, nustato centrinis mokesčio administratorius.
51
straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio
deklaracijos
pateikimas
1. Lietuvos vienetai ir
nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta
tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio
deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.
2. Metinė pelno
mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam
laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos
vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno
mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos
pabaigos.
3. Avansinio pelno
mokesčio deklaracijos pateikimas:
1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas
pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija
už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip
mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio
apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne
vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;
2) jei avansinis pelno mokestis
apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,
avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio
laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.
52
straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir
apskaičiuotą
bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas
1. Kai užsienio vieneto pajamos
yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka,
pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė
užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju
mokestį išskaičiuojantis asmuo.
2. Deklaracija apie užsienio
vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną
pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį
buvo išmokėtos pajamos (sumos).
53
straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas
1. Pelno
mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi
būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos
pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje
apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio
pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į
biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Pelno
mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti
sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.
3. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai
tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos
mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš
metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo
terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko
įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą,
pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo
mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno
mokestis nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo
arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba
garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
54
straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio
perskaičiavimas
1. Užsienio
vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį
pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau
straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių,
kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl
apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų
apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.
2. Prašymas ir
dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio
perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio
administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja
turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus
nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
55
straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai
1. Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo
nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno
mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje
valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pajamų, jeigu šis straipsnis
nenustato ko kita.
2. Jeigu nuo
užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota
pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio
suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.
3. Jeigu mokesčio mokėtojas per
mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, atskaitoma pelno
mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos
pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunami pagal šį Įstatymą apmokestinami
dividendai arba palūkanos.
4. Tuo atveju, kai užsienio
valstybėse gaunami pagal šį Įstatymą apmokestinami dividendai ar palūkanos,
kurie sudaro ne daugiau kaip 25 procentus juos gaunančio vieneto pajamų,
atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos,
skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio
sumos.
5. Atskaitymai iš apskaičiuotos
pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo
atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus
patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas
pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus
mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.
6. Lietuvos
vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti
pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje
nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų
kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir
7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje
nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės
mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per
tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno
mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos
mokesčio administratoriui pateikia:
1) kontroliuojamojo vieneto
pavadinimą ir buveinės adresą;
2) valdytojų sąrašą;
3) balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą;
4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
pajamas, sumą;
5) nuo pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytus dokumentus
Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka.
56 straipsnis. Atsakomybė už šio
Įstatymo pažeidimus
Pažeidus šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 46
straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai
skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
APSKAITOS
REIKALAVIMAI
57 straipsnis. Buhalterinės
apskaitos tvarkymo reikalavimai
1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė
apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno
mokesčiui apskaičiuoti.
2. Mokesčio
mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais.
3. Pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti
buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų
pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.
4.
Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis iš
(FIFO)“ metodu. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio
mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio
administratorius gali leisti apskaityti atsargas taikant tą buhalterinę
apskaitą reglamentuojančių teisės aktų numatytą metodą, kurį vienetas taiko
sudarydamas finansinę atskaitomybę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
XII
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
58
straipsnis. Perėjimo nuo vieneto pelno arba pajamų apskaičiavimo ir
apmokestinimo
pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei
Fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV skyrių tvarka
1. Jokioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų
pelno mokesčio įstatyme bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms, įskaitant ilgalaikiam
materialiajam turtui ir kompiuterių programoms taikomas investicijų lengvatas,
tęstinumas netaikomas, jei šis straipsnis nenustato ko kita.
2. Mokesčio mokėtojams, kuriems
iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo taikomos Lietuvos Respublikos
juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos
fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje nustatytos su
užsienio kapitalo investicijomis susijusios lengvatos, šios lengvatos taikomos
minėtuose įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka iki 2003 metais
prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos.
3. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos
ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma
investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno
mokesčio įstatymo 21 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą
vienetą, vieneto pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina tuo mokestiniu
laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu, investuojamas į kitą
vienetą. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos ilgalaikis materialusis
turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata,
nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo
įstatymo 24 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą vienetą
arba pakeičiama jų naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai ūkinių bendrijų
nariai ir individualių (personalinių) įmonių savininkai išsimoka ūkinių
bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių pajamų dalį, panaudotą toms
investicijoms, ūkinės bendrijos ir individualios (personalinės) įmonės pajamos
didinamos suma, atitinkančia apmokestinamųjų pajamų dalį, panaudotą
investicijoms, tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos
būdu, investuojamas į kitą vienetą arba pakeičiama jo naudojimo paskirtis.
4. Ilgalaikio
materialiojo turto arba kompiuterių programų, kuriems buvo taikoma investicijos
lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio
įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų
pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, nusidėvėjimas arba
amortizacija neskaičiuojami. Jeigu ši investicijos lengvata buvo taikoma
ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertės daliai,
nusidėvėjimas arba amortizacija pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai
nusidėvėjimo arba amortizacijos suma, kuri pagal šio Įstatymo nuostatas būtų
skaičiuojama, jeigu įsigyjant turtą nebūtų taikyta investicijų lengvata, pasiekia
vertės dalį, kuriai taikyta investicijų lengvata.
5. Nuo 2002 metų
prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu gauti dividendai apmokestinami taikant
šiuos pelno mokesčio tarifus:
1) Lietuvos
vienetų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos ir užsienio vienetų apmokestinami
taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio
Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos;
2) užsienio
vienetų iš Lietuvos vienetų gaunami dividendai apmokestinami taikant 29
procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio Įstatymo 33
straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos.
6. Jei beviltiškomis laikomų skolų suma susidarė iki
šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos
taikomos tik toms skoloms, kurios buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo
realizavimo pajamas, arba jei šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio
mokėtojo apskaitos dokumentuose ne anksčiau kaip 1996 metais. Tačiau jei
beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į mokesčio mokėtojo realizavimo pajamas
arba šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos
dokumentuose nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1999 m.
gruodžio 31 d., beviltiškų skolų suma arba beviltiškoms skoloms tenkanti
sąnaudų dalis į vieneto leidžiamus ribojamų
dydžių atskaitymus įtraukiama lygiomis dalimis per 5 metus, pradedant 2000
metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu.
7. Iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo
išmokos neapmokestinamos pagal draudimo sutartis, sudarytas iki 2002 m. sausio
1 d.
8. 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu
avansinis pelno mokestis, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal
pateiktą avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuojamas šia tvarka:
1) avansinis
pelno mokestis už pirmuosius 4 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas
pagal faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio sumą už mokestinį
laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio
penktojo - dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal
praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio
sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys atitinkamai 1/12
faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio
sumos;
2) vienetas,
kuris įrodo, kad mokestiniu laikotarpiu, prasidėjusiu 2002 metais, jo pajamos
yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už 2001 metais prasidėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio
avansinio pelno mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šioje dalyje, kreiptis į
vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusį avansinį pelno mokestį
arba nuo jo atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam vienetui turi
sumažinti avansinio pelno mokesčio sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms
arba atleisti nuo avansinio pelno mokesčio. Jeigu šio vieneto 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamos padidės iki 25 procentų ir daugiau,
jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio avansinio pelno mokesčio
mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų
likusį avansinį pelno mokestį;
3) vienetas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį
mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio
kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą;
4) mokesčio mokėtojas turi teisę atsižvelgti į
pasikeitusį pelno mokesčio tarifą.
9. Avansinio
pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius keturis 2002 metais prasidėjusio
mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo
mėnesio paskutinės dienos. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius pateikiama
iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu vienetas
pasirinko avansinį pelno mokestį mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą,
avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus
kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui iki kito
mėnesio 15 dienos. Pelno avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip
pasibaigus kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui
iki kito mėnesio 15 dienos.
10. Už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį
pajamų deklaracija arba pelno mokesčio apyskaita kartu su Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta finansine atskaitomybe pateikiama
pasibaigus mokestiniams metams iki 2002 m. gegužės 1 d. arba iki 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos. Pelno
(pajamų) mokestis už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį sumokamas
pagal pelno mokesčio apyskaitą arba pagal pajamų deklaraciją. Jeigu pelno
mokesčio apyskaitoje arba pajamų deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma
viršija už mokestinį laikotarpį pagal pelno (pajamų) mokesčio avansines
apyskaitas sumokėtą pelno (pajamų) mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo
kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos arba pajamų deklaracijos
pateikimo termino pabaigos šį skirtumą sumokėti į biudžetą.
11. Šio Įstatymo
1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai taikomi po
šio Įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytam ilgalaikiam materialiajam ir
nematerialiajam turtui bei prestižui.
12. Vienetai,
kurie iki 2002 m. sausio 1 d. pajamas pripažindavo faktišku įplaukų gavimo
momentu, tačiau pagal šio Įstatymo nuostatas nebeatitinka pinigų apskaitos
principo taikymui nustatytų kriterijų, gali pereiti prie kaupimo apskaitos
principo taikymo pasirinktinai nuo 2002 metais prasidedančio mokestinio
laikotarpio arba nuo 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio.
13. Pagal šio
Įstatymo 4 straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos vieneto
obligacijas, jei jos išleistos po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio
Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nuo 2003 m. sausio 1 d. apmokestinamos palūkanos
už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų
(institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių
valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės
finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai
yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos
Respublikos finansų ministro įsakymu, paskolas, įskaitant su tais
skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus
Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas pagal paskolų sutartis,
sudarytas po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio
nuostatas apmokestinamos palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių
finansų institucijų (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba
steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir
valstybinės finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo
turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas
Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, Lietuvos Respublikos valstybei
suteiktas paskolas pagal sutartis, sudarytas po 2003 m. sausio 1 d.
14. Pagal šio Įstatymo 4
straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų, kurių narė
yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius,
jeigu sutartys dėl vertybinių popierių platinimo sudarytos po 2003 m. sausio 1
d.
15. Iki 2003 m.
sausio 1 d. neapmokestinamos:
1) palūkanos už Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų,
kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos
pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip pat Šiaurės
investicijų banko vertybinius popierius;
2) pajamos iš Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansinių
organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra
ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip
pat iš Šiaurės investicijų banko vertybinių popierių pardavimo antrinėje
rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių
popierių prekyba antrinėje rinkoje.
16. Iki atskiro Lietuvos
Respublikos Seimo sprendimo žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų bei
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), parduodančių iš savo narių įsigytus šių
narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) parduodančių savo nariams
degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei
materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje, laisvųjų
ekonominių zonų įmonių, juridinių asmenų, kuriuose dirba riboto darbingumo
asmenys, kredito unijų ir Centrinės kredito unijos apmokestinamasis pelnas
apmokestinamas šioje dalyje nustatyta tvarka:
1) jeigu žemės
ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir
daugiau procentų pajamų, šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas
taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą;
16 dalies 2
punkto redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:
2) laisvųjų
ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos moka 80
procentų mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50 procentų mažesnį pelno
mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30
procentų zonos vieneto įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip
1 milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, šis vienetas 5 metus
nuo vieneto įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų mokamas
50 procentų mažesnis pelno mokestis;
16 dalies 2
punkto redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:
2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje
kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6
mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši
investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių
laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje
dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip
75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro
pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo,
sandėliavimo veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir
(arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos
rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat
zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių
transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis
veiklomis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti
pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi
auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo
investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas
sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip
sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo
investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata
jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;
3) juridiniai
asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų
visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina
apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:
Riboto
darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų
Apskaičiuoto
pelno mokesčio sumažinimas
Daugiau kaip
50 %
100 %
40–50 %
75 %
30–40 %
50 %
20–30 %
25 %
Asmenų, kuriems
taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp
visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
4) (neteko galios nuo 2004 m.
sausio 1 d.);
5) kredito unijos, Centrinė kredito unija
atleidžiamos nuo pelno mokesčio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius
skaičiuojant nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka dienos, o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu, mokėtina pelno
mokesčio suma mažinama 70 procentų;
6) jeigu
kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) neatitinka šios dalies 1 punkte nustatytų
kriterijų, tačiau jų pajamų iš šios dalies 1 punkte nustatytos veiklos ir
(arba) pajamų už parduotus įsigytus iš savo narių (vienetų, kuriems gali būti
taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojų, kuriems gali būti
taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio
1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės ūkio produktų pardavimo)
šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo nariams (vienetams,
kuriems gali būti taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojams,
kuriems gali būti taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės
ūkio produktų pardavimo) parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones
nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių
žemės ūkio veikloje, dalis sudaro 85 ir daugiau procentų pajamų, šių
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas
taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą.
17. Vieneto turto arba turtinio
komplekso perdavimas pagal nuomos sandorį šio Įstatymo 38 straipsnio numatytais
atvejais apskaičiuojant pelno mokestį apmokestinamas kaip pardavimas, jei
turtas arba turtinis kompleksas perduotas po 2002 m. sausio 1 d.
18. Individualių
(personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų 2002 metais sumokėtas avansinis pelno
mokestis bei išskaičiuotas (ir sumokėtas) prie šaltinio pelno mokestis
įskaitomi į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruotos šios individualios
(personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, biudžetą.
19. Bankai,
kurių nuo 1997 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios iki 2002
metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios sudaryti specialieji
atidėjimai abejotiniems aktyvams dengti nebuvo įtraukti į sąnaudas, mažinančias
apmokestinamąjį pelną, šias sumas (suderintas su centriniu mokesčio
administratoriumi) įtraukia į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus lygiomis
dalimis 2002, 2003, 2004 ir 2005 metais prasidėjusiais mokestiniais
laikotarpiais. Jei bankas patenkina savo skolinius reikalavimus dėl skolų
grąžinimo, tai skolos suma arba jos dalis, atitinkanti dėl jos padaryto
specialiojo atidėjimo abejotiniems aktyvams dengti dydį, pripažįstama pajamomis
skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
Nr. IX-1663,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)
Nr. IX-1775,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)
Nr. IX-2091,
2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1834 (2004-04-15)
59
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 18 dalies 5
punktą, 40 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 53 straipsnio 3 dalį,
įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.
2. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalies 5 punkto ir 53
straipsnio 3 dalies nuostatos įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3. Įstatymo 42
straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
4. Įstatymo 40 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004
metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios.
5. Įstatymo 58
straipsnio 3 dalies nuostatos galioja iki 2003 metais prasidėjusio mokestinio
laikotarpio pradžios.
6. Šis Įstatymas taikomas
vienetams, kurių mokestinis laikotarpis prasideda 2002 metais.
7. Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas taikomas vienetams, kurių
mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, iki 2002 metais
pasibaigsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai vienetai
mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą kaip mokestį išskaičiuojantys
asmenys.
8. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei
parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
9. Individualių (personalinių)
įmonių ir ūkinių bendrijų nuo 2002 m. liepos 1 d. sumokėta (išieškota) fizinių
asmenų pajamų mokesčio, avansinio fizinių asmenų pajamų mokesčio ir
išskaičiuoto prie šaltinio fizinių asmenų pajamų mokesčio (išskyrus fizinių
asmenų pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo fiziniams asmenims išmokamų sumų)
mokestinė nepriemoka įskaitoma ta pačia tvarka kaip ir pelno mokestis,
avansinis pelno mokestis ir išskaičiuotas prie šaltinio pelno mokestis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1008, 2002-07-02,
Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25), atitaisymas skelbtas:
Žin., 2003, Nr. 81(1)
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
60 straipsnis. Netenkantys galios teisės aktai
Nuo 2003 m.
sausio 1 d. netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos juridinių
asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-601, Nr. 30-715; 1991, Nr.
16-426, Nr. 20-520; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16-404, Nr. 30-682,
Nr. 70-1306; 1994, Nr. 15-251, Nr. 55-1052, Nr. 100-1999; 1995, Nr. 34-813;
1996, Nr. 1-3,
Nr. 35-862, Nr. 46-1105, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 71-1715, Nr. 73-1746;
1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745; 1998, Nr. 68-1977;
1999, Nr. 33-948, Nr. 55-1771, Nr. 64-2072, Nr. 98-2812, Nr. 113-3291; 2000,
Nr. 36-988, Nr. 45-1291, Nr. 61-1819, Nr. 64-1912; 2001, Nr. 45-1572, Nr.
56-1979, Nr. 62-2235);
2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją
gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių atleidimo nuo juridinių
asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1997, Nr. 117-2998);
3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją
gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių ūkinių bendrijų ir individualių
(personalinių) įmonių atleidimo nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 117-2999).
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
2001
m. gruodžio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-675
1
priedėlis
ILGALAIKIO TURTO
NUSIDĖVĖJIMO ARBA AMORTIZACIJOS NORMATYVAI (METAIS)
Ilgalaikio
turto grupė
Metodas
Normatyvas
metais
MATERIALUSIS TURTAS
Veiklai naudojami nauji
pastatai bei pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros
vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas
atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d.
tiesinis
arba dvigubo balanso
8
Gyvenamieji namai
tiesinis
20
Kiti aukščiau neišvardyti
pastatai
tiesinis
15
straipsnis. Turto pardavimo kaina
1. Turto
pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos
pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus mokesčius
(rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto
pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
2. (Neteko
galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)
3. Jei turtas
dėl kokių nors priežasčių yra prarastas, o jis buvo apdraustas, šio turto
pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma.
Mašinos ir įrengimai
tiesinis
arba dvigubo balanso
5
Įrenginiai (statiniai,
gręžiniai ir kt.)
tiesinis
8
Elektros perdavimo ir ryšių
įtaisai (išskyrus kompiuterinius tinklus)
tiesinis
8
Geležinkelio riedmenys
(šilumvežiai, vagonai, cisternos), laivai
tiesinis
8
Vamzdynai, lėktuvai, ginklai
tiesinis
15
Baldai, išskyrus naudojamus
viešbučių veiklai
tiesinis
6
Inventorius, baldai, naudojami
viešbučių veiklai
tiesinis
arba dvigubo balanso
6
Kompiuterinė technika ir ryšių
priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)
tiesinis
arba dvigubo balanso
3
Lengvieji automobiliai:
1) naudojami trumpalaikės
automobilių nuomos
veiklai, vairavimo mokymo
paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų
tiesinis
arba dvigubo balanso
4
2) kiti lengvieji automobiliai
– ne senesni kaip 5
metų
tiesinis
6
3) kiti lengvieji automobiliai
tiesinis
10
Krovininiai automobiliai, priekabos
ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų
tiesinis
arba dvigubo balanso
4
Kiti krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai
tiesinis
10
1 priedėlio
tęsinys
Ilgalaikio
turto grupė
Metodas
Normatyvas
metais
Kitas aukščiau neišvardytas
materialusis turtas
tiesinis
4
NEMATERIALUSIS TURTAS
Formavimo savikaina (kapitalo
pakitimas ir vieneto formavimas, obligacijų išleidimas, kiti formavimo
darbai, kapitalizuotos palūkanos, reorganizavimas)
tiesinis
3
Programinė įranga
tiesinis
arba dvigubo balanso
3
Įsigytos teisės
tiesinis
arba dvigubo balanso
3
Kitas nematerialusis turtas
tiesinis
4
PRESTIŽAS
Prestižas
tiesinis
15
Lietuvos
Respublikos
2001m.
gruodžio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-675
2
priedėlis
EUROPOS
SĄJUNGOS VIENETŲ VERSLO ORGANIZAVIMO
GALIMOS FORMOS
1. Įmonės, įsteigtos pagal Belgijos Karalystės
įstatymus kaip „société anonyme“/„naamloze vennootschap“, „société en comandite
par actions“/„commanditaire vennootschap op aandelen“, „société privée ą
responsabilité limitée“/„besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“
ir tos viešosios teisės organizacijos, kurios veikia pagal privatinę teisę.
2. Įmonės,
įsteigtos pagal Danijos Karalystės įstatymus kaip „aktieselskab“,
„anpartsselskab“.
3. Įmonės, įsteigtos pagal Vokietijos Federacinės
Respublikos įstatymus kaip „Aktiengesellschaft“, „Kommanditgesellschaft auf
Aktien“, „Gesellschaft mit beschraenkter Haftung“, „bergrechtliche
Gewerkschaft.“
4. Įmonės, įsteigtos
pagal Graikijos Respublikos įstatymus kaip „anonymi etaireia“.
5. Įmonės, įsteigtos pagal Ispanijos Karalystės
įstatymus kaip „sociedad anonima“, „sociedad comanditaria por acciones“,
„sociedad de responsabilidad limitada“ ir tos viešosios teisės organizacijos,
kurios veikia pagal privatinę teisę.
6. Įmonės, įsteigtos pagal Prancūzijos Respublikos
įstatymus kaip „société anonyme“, „société en comandite par actions“, société ą
responsabilité limitée“, industrinės ir komercinės įstaigos bei ūkio subjektai.
7. Įmonės, įsteigtos pagal Airijos įstatymus kaip
viešos uždarosios akcinės ar garantijų įmonės (public companies limited by
shares or by guarantee), privačios uždarosios akcinės ar garantijų įmonės
(private companies limited by shares or by guarantee), organizacijos, įsteigtos
pagal the Industrial and Provident Societies Act arba statybų bendrijos,
įsteigtos pagal the Building Societies Acts.
8. Įmonės, įsteigtos pagal Italijos Respublikos
įstatymus kaip „societą per azioni“, „societą in accomandita per azioni“,
„societą a responsabilitą limitata“ ir viešieji bei privatūs vienetai,
vykdantys gamybinę ir komercinę veiklą.
9. Įmonės, įsteigtos pagal Liuksemburgo Didžiosios
Hercogystės įstatymus kaip „société anonyme“, „société en comandite par
actions“, „société ą responsabilité limitée“.
10. Įmonės, įsteigtos pagal Nyderlandų Karalystės
įstatymus kaip „naamloze vennootschap“, „besloten vennootschap met beperkte
aanspraelijkheid“.
11. Komercinės įmonės arba civilinės teisės įmonės,
turinčios komercinę formą kaip ir kiti juridiniai asmenys, vykdantys komercinę
ar gamybinę veiklą ir yra įsteigti pagal Portugalijos Respublikos įstatymus.
12. Įmonės, įsteigtos pagal Jungtinės Didžiosios
Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įstatymus.
IŠVARDYTŲ VERSLO
ORGANIZAVIMO FORMŲ ĮMONĖS YRA ŠIŲ MOKESČIŲ MOKĖTOJOS (PAGAL TŲ VALSTYBIŲ VIDAUS
ĮSTATYMUS ARBA PAGAL DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO SUTARTIS, JEI TOKIOS
SUDARYTOS):
a) impôt des
sociétés/vennootschapsbelasting, Belgijos Karalystė;
b) selskabsskat,
Danijos Karalystė;
c)
Koerperschaftsteuer, Vokietijos Federacinė Respublika,
d) foros
eisodimatos nomikon prosopon kerdoskopikoy charaktira, Graikijos Respublika;
e) impuesto sobre sociedades, Ispanijos Karalystė;
f) impôt sur les
sociétés, Prancūzijos Respublika;
g) corporation
tax, Airija;
h) imposta sul reddito delle
persone giuridiche, Italijos Respublika;
i) impôt sur le
revenu des collectivités, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė;
j)
vennootschapsbelasting, Nyderlandų Karalystė;
k) imposto sobre
o rendimento das pessoas colectivas, Portugalijos Respublika;
l) corporation
tax, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-976,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2636 (2002-06-28)
PELNO
MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
PELNO
MOKESČIO ĮSTATYMO 33, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnis įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1224,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5517 (2002-12-24)
PELNO
MOKESČIO ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 1
straipsnio nuostata taikoma apskaičiuojant pelno mokestį už 2002 metų mokestinį
laikotarpį.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 4, 5,
12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 3, 5, 6, 7, 8, 10, 13, 14, 16 straipsnių ir 17 straipsnio 2 ir 3 dalių
nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
Šio
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.
Šio
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 9, 11, 12 ir 15 straipsnių
nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
Šio
Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos
apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
apmokestinamąjį pelną.
Šio
įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 81(1) (2003-08-22)
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1663,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004
m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
Nr. IX-1775,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
2, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
GALIOS ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo
pirmojo skirsnio 2 straipsnio 1 dalies nuostata – išbraukti žodžius „pinigines
ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalis įsigalioja nuo
2004 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1713,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12 IR 26
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo
nuostatos dėl dividendų ir kito paskirstytojo pelno nepriskyrimo
neapmokestinamosioms pajamoms taikomos apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio
ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1775,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 58
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
GALIOS ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 2
straipsnio 1 dalies nuostata – išbraukti žodžius „pinigines ir
pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalis įsigalioja nuo 2004
m. sausio 1 d.
Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo
skirsnio 2 straipsnio 1 dalies nuostatą – išbraukti žodžius „pinigines ir
pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalį, taikomas
apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
apmokestinamąjį pelną.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 15,
16, 31, 40, 50, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2091,
2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1834 (2004-04-15)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 34 IR 58
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-04-19)
autrap@lrs.lt
28 straipsnis
papildomas 4 dalimi nuo 2004 m. sausio 1 d.:
4.
Mokesčio mokėtojams, pagal Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas
labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1972, 2004-01-22,
Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
16 straipsnis. Turto vertės padidėjimo
pajamos
1. Turto vertės padidėjimo
pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. Turto įsigijimo išlaidos
turi būti pagrindžiamos šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais dokumentais ir
(arba) galiojančiais sandoriais.
2. Jei perleidžiamas vieneto
turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija pelno
mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas
įsigijimo kaina tam turtui mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma,
įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
3. (Neteko galios nuo 2004 m.
vasario 14 d.)
4. (Neteko
galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)
5. Jei vienetas
perleidžia obligaciją, tai šio perleidimo rezultatas obligaciją perleidusiame
vienete – turto vertės padidėjimo pajamos mažinamos diskonto suma, kuri jau
buvo įtraukta į obligaciją perleidusio vieneto pajamas.
6. Tam tikrais atvejais vienetus reorganizuojant,
likviduojant ar pertvarkant turto vertės padidėjimo pajamų pripažinimo ir
apmokestinimo tvarka yra nustatyta šio Įstatymo IX skyriuje.
7. Kitais
atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato
turto įsigijimo kainos, pardavimo kainos arba turto vertės padidėjimo pajamų
apskaičiavimo tvarką.
Nr. IX-1663, 2003-07-01,
Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)
29
straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos
1. Iš pajamų
atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip
0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2
procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami
vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos
tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų
steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.
2. Iš pajamų
atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų
draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.
30
straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas
1. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų
atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei
ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio
nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus
nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo.
2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių
arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius
metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
3. Jeigu
mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius
mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio
nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių
mokestinių laikotarpių nuostolius.
4. Mokestinio laikotarpio nuostolius galima
perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius
laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio
laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai
susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių
perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis
susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių
perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip
trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo
mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie
nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių
popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų
metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.
5. Lietuvos
vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.
6. Vienetus
reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių
nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.
VI
SKYRIUS
NELEIDŽIAMI
ATSKAITYMAI
31
straipsnis. Neleidžiami atskaitymai
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į
biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;
2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25
d.);
3) netesybos, į
biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos
už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
4) palūkanos ar kitokios išmokos už
susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
5) ribojamų
dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
6) sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl
turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų
tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp
susijusių asmenų, išskyrus atvejus, kai sandoriai sudaryti tikrąja rinkos
kaina;
7) dėl sugadintos
ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų
dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;
8) sąnaudos, kurios buvo
įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau
faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse
teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
9) parama ir dovanos, išskyrus
šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;
10) išmokos, nepagrįstos šio
straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio
Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) vieneto padarytos žalos
atlyginimas;
12) dividendai ar kitaip
paskirstytas pelnas;
13) kitos
nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos
bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;
14) praėjusių mokestinių
laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;
15) sąnaudos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių
popierių perkainojimo.
2. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos
(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba
nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)
užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse
teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos
vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:
1) šios išmokos
yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;
2) išmokas
gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai
vykdyti;
3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos
ūkinės operacijos yra ryšys.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
VII SKYRIUS
DIVIDENDŲ IR
KITO PASKIRSTYTOJO PELNO
APMOKESTINIMO TVARKA
32
straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas
1. Šis skyrius
nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo
tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir
paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas
kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas
nenustato kitaip.
2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto
vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)
skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų
nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar
paskirstytuoju pelnu.
3.
Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis
pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,
kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.
4. Jei
vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji
rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra
didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės
padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5.
Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar
jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,
sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo
33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant
vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta
įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o didinant
įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.
33
straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka
1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas
Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos
vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis
Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio
vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos
vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5
straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Jei vienetas
paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)
įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta
tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra
užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio
sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš
išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto
užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto
mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų
dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po
to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto
mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito
einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio,
kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas
mokestis iš sumokėtų dividendų.
4. Jei Lietuvos
vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie
dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji
dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto
gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai
yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,
kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos
šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis
vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį
surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas
apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio
straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų
dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
34
straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams
1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto
akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant
15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į
biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis
užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,
išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar
kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,
jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra
apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13
procentų mokesčio tarifus.
35
straipsnis. Užsienio vienetų dividendai
1. Lietuvos vieneto gaunami už turimas užsienio
vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į
biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto gaunami
dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas
ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo
momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,
pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra
įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši
nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis
pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15
arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Lietuvos vienetas neįtraukia į pajamas iš
užsienio vieneto gautų dividendų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
7 straipsnis.
Pajamų ir sąnaudų pripažinimas
Pajamos
ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę
apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus,
išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti
pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą.
8
straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas pagal pinigų apskaitos principą
1. Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos
vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Taip pat
pripažįstamos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.
2. Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos
vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia pat tvarka, kaip jos pripažįstamos taikant
kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos,
kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį.
31 straipsnis.
Neleidžiami atskaitymai
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į
biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;
2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25
d.);
3) netesybos, į
biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos
už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
4) palūkanos ar kitokios išmokos už
susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
5) ribojamų
dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
6) (neteko
galios nuo 2004 m. vasario 14 d.);
7) dėl
sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų
sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;
8) sąnaudos, kurios buvo
įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau
faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse
teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
9) parama ir dovanos, išskyrus
šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;
10) išmokos, nepagrįstos šio
straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio
Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) vieneto padarytos žalos
atlyginimas;
12) dividendai ar kitaip
paskirstytas pelnas;
13) kitos
nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos
bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;
14) praėjusių mokestinių
laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;
15) sąnaudos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių
popierių perkainojimo.
2. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos
(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba
nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)
užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse
teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos
vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:
1) šios išmokos
yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;
2) išmokas
gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai
vykdyti;
3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos
ūkinės operacijos yra ryšys.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
V
SKYRIUS
LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
IR RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
17 straipsnis. Leidžiamų atskaitymų
pripažinimo tvarka
1. Leidžiami
atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto
sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti,
jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės
papildomi atskaitymai.
2. Ribojamų dydžių leidžiami
atskaitymai:
1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo
arba amortizacijos sąnaudos;
2) ilgalaikio materialiojo turto
eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
3)
komandiruočių sąnaudos;
4)
reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
5)
natūraliosios netekties nuostoliai;
6) mokesčiai;
7) beviltiškos skolos;
8) įmokos
darbuotojų naudai;
9) specialieji
kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;
10) parama;
11) narių
mokesčiai, įnašai ir įmokos;
12) mokestinio
laikotarpio nuostoliai.
18
straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos
1. Vienete yra
nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio
Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas
perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba
amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant
pelno mokestį, tyrinėjimo ir plėtojimo darbų sąnaudos nesukaupiamos ir
neįtraukiamos į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, o atskaitomos iš pajamų
kaip leidžiami atskaitymai tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktiškai
patiriamos, ir atitinka šio Įstatymo leidžiamiems atskaitymams nustatytus
kriterijus.
2. Ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba
amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1
priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo
arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyti šio Įstatymo 1
priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai
(metais), ir likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10
procentų įsigijimo kainos.
3. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių
darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos
neviršija 500 tūkstančių litų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3
dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus,
naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų
kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba
rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus
ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba
amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo
1 priedėlyje.
4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba
amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau –
tiesinis metodas) arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau –
dvigubo balanso metodas) metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį. Pasirinkto
metodo turi būti laikomasi nuosekliai: šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytai
ilgalaikio turto grupei ir kiekvienam tai grupei priskirtam turto vienetui
taikomas tas pats vieneto pasirinktas nusidėvėjimo arba amortizacijos metodas
per visą ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.
5. Taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba
amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to
turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko
(metais) santykis.
6. Taikant dvigubo balanso
metodą:
1) 100 procentų
ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykį
dauginant iš 2, apskaičiuojamas nusidėvėjimo arba amortizacijos koeficientas
(toliau – nusidėvėjimo koeficientas);
2) apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
nusidėvėjimo arba amortizacijos sumą pirmaisiais metais, ilgalaikio turto
įsigijimo kaina yra dauginama iš nusidėvėjimo koeficiento;
3) visais kitais
ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais, išskyrus paskutinius,
mokestinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos suma
apskaičiuojama ilgalaikio turto likutinę vertę, esančią mokestinio laikotarpio
pradžioje, dauginant iš nusidėvėjimo koeficiento;
4) paskutiniais
nudėvėjimo arba amortizacijos metais yra nudėvimas arba amortizuojamas
skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės vertės mokestinio laikotarpio
pradžioje ir vieneto likvidacinės vertės, nusistatytos pagal šio straipsnio 2
dalį.
7. Jeigu vienetas ilgalaikį turtą
įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės
dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba
amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei vienetas įsigyja ir pradeda
naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės
dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti mokestiniu
laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas įsigytas ir
pradėtas naudoti.
8. Jei vienetas ilgalaikį turtą perduoda
atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio
paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį
laikotarpį neskaičiuojami. Jei vienetas perduoda atlygintinai ar neatlygintinai
ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai
tuo mokestiniu laikotarpiu į vieneto sąnaudas perkeliama 1/2 metinės
nusidėvėjimo arba amortizacijos sumos, apskaičiuotos pagal nustatytus
normatyvus.
9. Iš kitų
vienetų įsigytas prestižas į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiamas
kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
10.
Vienetas gali pasirinkti viso ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją
skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo
pradžios pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus tiesiniu metodu.
11. Vienetai, atlikę ilgalaikio turto
remontą, kurio įsigijimo kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50
procentų remontuojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainos, jį rekonstravę arba
pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį,
arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl objektyvių aplinkybių gali
tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.
VII SKYRIUS
DIVIDENDŲ IR
KITO PASKIRSTYTOJO PELNO
APMOKESTINIMO TVARKA
32
straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas
1. Šis skyrius
nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo
tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir
paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas
kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas
nenustato kitaip.
2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto
vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)
skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų
nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar
paskirstytuoju pelnu.
3.
Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis
pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,
kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.
4. Jei
vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji
rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra
didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės
padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5.
Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar
jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,
sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo
33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant
vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta
įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o
didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.
33
straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka
1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas
Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos
vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis
Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio
vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos
vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5
straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Jei vienetas
paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)
įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta
tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra
užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio
sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš
išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto
užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto
mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų
dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po
to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto
mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito
einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio,
kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas
mokestis iš sumokėtų dividendų.
4. Jei Lietuvos
vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie
dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji
dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto
gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai
yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,
kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos
šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis
vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį
surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas
apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio
straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų
dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
19
straipsnis. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai
1. Žemės, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį,
kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, bei pagal pirkimo–pardavimo arba
nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui
apmokėjus visą turto vertę, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų
fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas
ar amortizacija neskaičiuojami, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos
Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo
nusidėvėjimą.
2. Neskaičiuojama amortizacija paties vieneto
susikurtam nematerialiajam ilgalaikiam turtui, nustatytam šio Įstatymo 1
priedėlio grupėse – įsigytos teisės ir kitas nematerialusis turtas, bei
prestižui, jei šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
3. Nenaudojamo,
esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto
perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.
4. Tais
atvejais, kai ilgalaikio turto savininkas perleidžia nuosavybėn šį turtą kitam
asmeniui (įgijėjui), o šis turtas jau anksčiau šio įgijėjo buvo perleistas
nuosavybėn turtą perleidžiančiam savininkui, ilgalaikio turto įgijėjas tęsia to
turto nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaičiavimą tuo pačiu metodu nuo
nenudėvėtos ar neamortizuotos iki pirmojo turto perleidimo įsigijimo kainos,
išskyrus atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki pirmojo
perleidimo nenudėvėtą arba neamortizuotą pagal šio Įstatymo nuostatas.
34
straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams
1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos
vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2 dalies
redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:
2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis
užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,
išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar
kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,
jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra
apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13
procentų mokesčio tarifus.
2 dalies
redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:
2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis
užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,
išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar
kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,
jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra
apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13
procentų mokesčio tarifus, išskyrus atvejus, kai dividendus išmokantis Lietuvos
vienetas yra laisvosios ekonominės zonos įmonė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2091,
2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1834 (2004-04-15)
35 straipsnis.
Užsienio vienetų dividendai
1. Lietuvos vieneto gaunami už turimas užsienio
vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į
biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto gaunami
dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas
ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo
momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,
pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra
įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši
nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis
pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15
arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Lietuvos vienetas neįtraukia į pajamas iš
užsienio vieneto gautų dividendų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
20
straipsnis. Nuosavo, nuomojamo arba panaudos būdu naudojamo materialiojo
ilgalaikio
turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudos
1. Jei vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio
turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų remontuojamo
turto įsigijimo kainos arba jeigu turtas rekonstruojamas, tai šio remonto arba
rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio
materialiojo turto įsigijimo kaina.
2. Visais kitais atvejais vieneto
naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto išlaidos priskiriamos remonto
sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos
faktiškai patiriamos.
3. Pagal nuomos arba panaudos sutartį turimo
materialiojo ilgalaikio turto remonto arba rekonstravimo sąnaudos atskaitomos
iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba
panaudos laikotarpį, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, – per
Įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne
trumpesnį kaip 3 metai, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to
turto ekonominį naudingumą. Tačiau jei remonto vertė per mokestinį laikotarpį
viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo
suremontuoto materialiojo ilgalaikio turto įsigijimo kainos arba jei turtas
rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba
rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo
mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo
atliktas, ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.
4. Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės
teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų
šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sąnaudos
iš pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
21 straipsnis. Komandiruočių sąnaudos
1. Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta
tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto
administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės
savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti
kvalifikaciją. Komandiruote taip pat laikomas individualios įmonės savininko,
ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo už darbą tvarka
numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš nuolatinės darbo
vietos darbo funkcijoms atlikti.
2. Komandiruote
į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į
užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas,
išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis
ar pakaitinis (pamaininis).
3. Komandiruočių
sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
22
straipsnis. Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos
1. Reklamos
sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su
vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet
kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems
pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar
vienetų grupės narius, informuoti.
2. Reprezentacinės sąnaudos – vieneto lėšos, kurias
jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais
asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius
ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus,
užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių
asmenų naudai.
3. Iš pajamų
atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.
4.
Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos per vieneto akcininkus, pajininkus
patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra vieneto darbuotojai.
5.
Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo
jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.
23 straipsnis.Natūralios netekties nuostoliai
1. Natūralios
netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos)
sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo,
vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.
2. Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios
netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.
24
straipsnis. Mokesčiai
1. Iš
pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai
ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais
nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato
ko kita.
2. Iš pajamų
atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio
sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame
Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.
25
straipsnis. Beviltiškos skolos
1. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos
principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,
jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo
pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų
nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,
atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti
sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas
mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai beviltiškomis
laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas pripažino pagal
pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas perėjo prie pajamų
pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų, pripažįstamų pagal
kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis, tenkanti mokestiniu
laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki mokestinio
laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos
dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo įtraukta į
vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos
beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne
mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo
pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos
dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba
likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi
įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
2. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms
susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jeigu atimtas beviltiškas
skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama
pajamoms.
4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito
įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję
asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio
laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus
atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai
Lietuvos vieneto
darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma
iš pajamų, jei yra mokamos:
1) įmokos į
dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose arba
2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties
terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, arba
3) pensinio
draudimo įmokos draudimo įmonėms ir
4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25
procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų
apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, ir
5) įmokų gavėjas nėra tikslinėse
teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1713,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)
27
straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai
1. Pagal
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų
užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų
įstatymą veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės
kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems
specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal
Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų
leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems
aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų
grupės) nuostoliams padengti.
2. Jei kredito įstaiga patenkina
savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos
dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama
pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.
3. Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką
bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo
priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
28
straipsnis. Parama
1. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir
paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą
turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.
2. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš
pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą,
suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio
mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas,
leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus
paramą.
3. Teikiant paramą ilgalaikiu
materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei
vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto
įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių
paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį
materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per
laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.
4.
Mokesčio mokėtojams, pagal Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas
labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1663,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)
29
straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos
1. Iš pajamų
atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip
0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2
procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami
vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos
tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams
ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.
2. Iš pajamų
atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų
draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.
30
straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas
1. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų
atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei
ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio
nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus
nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo.
2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių
arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius
metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
3. Jeigu mokesčio
mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius mokestinius metus,
pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai. Vėliau
patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių
nuostolius.
4. Mokestinio laikotarpio nuostolius galima
perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius
laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio
laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai
susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių
perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis
susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių
perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip
trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo
mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie
nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl
vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju
– trejų metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.
5. Lietuvos
vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.
6. Vienetus
reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių
nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.
VI
SKYRIUS
NELEIDŽIAMI
ATSKAITYMAI
25 straipsnis.
Beviltiškos skolos
1. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos
principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,
jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo
pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų
nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,
atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti
sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo
užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai
beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas
pripažino pagal pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas
perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų,
pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis,
tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki
mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo
apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo
įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos
beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne
mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo
pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos
dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba
likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi
įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
2. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms
susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jeigu atimtas beviltiškas
skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama
pajamoms.
4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito
įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję
asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio
laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus
atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai
Lietuvos vieneto
darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma
iš pajamų, jei yra mokamos:
1) įmokos į
asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose arba
2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties
terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, arba
3) pensinio
draudimo įmokos draudimo įmonėms ir
4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25
procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų
apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, ir
5) įmokų gavėjas nėra tikslinėse
teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.
27
straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai
1. Pagal Lietuvos Respublikos komercinių
bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų užsienio komercinių bankų
filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms
kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos
įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems specialiuosius
atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos
banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama
atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems
aktyvams padengti.
2. Jei kredito įstaiga patenkina
savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos
dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama
pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.
3. Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką
bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo
priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.
28
straipsnis. Parama
1. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir
paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą
turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos
įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.
2. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš
pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą,
suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio
mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas,
leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus
paramą.
3. Teikiant paramą ilgalaikiu
materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei
vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto
įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių
paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį
materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per
laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.
29
straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos
1. Iš pajamų
atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip
0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2
procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami
vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos
tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų
steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.
2. Iš pajamų
atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų
draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.
30
straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas
1. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų
atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei
ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio
nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus
nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo.
2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių
arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius
metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
3. Jeigu
mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius
mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio
nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių
mokestinių laikotarpių nuostolius.
4. Mokestinio laikotarpio nuostolius galima
perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius,
pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio,
kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl
vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Tais
atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis susidarė dėl
vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo,
tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip trejus vienas
po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu
laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai
susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių
popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų
metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.
5. Lietuvos
vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.
6. Vienetus
reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių
nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.
VI
SKYRIUS
NELEIDŽIAMI
ATSKAITYMAI
31
straipsnis. Neleidžiami atskaitymai
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į
biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;
2) palūkanos, mokamos už valstybės arba
savivaldybės kapitalo naudojimą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
nustatyta tvarka;
3) netesybos, į
biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos
už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
4) palūkanos ar kitokios išmokos už
susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
5) ribojamų
dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
6) sąnaudų
dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas,
pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto
vertės sumažėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų;
7) dėl
sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų
sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;
8) sąnaudos, kurios buvo
įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau
faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose,
gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
9) parama ir dovanos, išskyrus
šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;
10) išmokos, nepagrįstos šio
straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio
Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) vieneto padarytos žalos
atlyginimas;
12) dividendai ar kitaip
paskirstytas pelnas;
13) kitos
nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos
bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;
14) praėjusių mokestinių
laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį.
2. Lietuvos vieneto arba
nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip
organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei
jas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių
administratoriui, kad:
1) šios išmokos yra susijusios su
jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;
2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą,
reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;
3) tarp išmokos
ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.
VII SKYRIUS
DIVIDENDŲ IR
KITO PASKIRSTYTOJO PELNO
APMOKESTINIMO TVARKA
32
straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas
1. Šis skyrius
nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo
tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir
paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas
kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas
nenustato kitaip.
2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto
vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)
skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų
nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar
paskirstytuoju pelnu.
3.
Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis
pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,
kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.
4. Jei
vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji
rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra
didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės
padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5.
Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar
jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,
sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo
33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant
vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta
įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o
didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.
33
straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka
1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas
Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos
vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12
mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau
kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu
neapmokestinami. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos
vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5
straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Jei vienetas paskirsto pelną išmokėdamas
dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos
Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tai pajamų ir pelno
mokesčių, išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą, suma yra užskaitoma ir sumažina
dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį
laikotarpį, kurį buvo išskaityti ir sumokėti mokesčiai iš išmokėtų Lietuvos
vienetams ar nuolatiniams gyventojams dividendų. Jei dividendus išmokančio
vieneto užskaitomų išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą mokesčių suma viršija to
vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš
išmokamų dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas
perkeliamas į po to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomų išskaitytų
ir sumokėtų mokesčių sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius
vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio
laikotarpio, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaityti ir
sumokėti mokesčiai iš sumokėtų dividendų.
4. Jei Lietuvos
vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie dividendai
yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji dividendai), tai šis
vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto gautų dividendų, iš
kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai yra surenkami į
atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų, kuriuos išmoka
dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos šio straipsnio
3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis vienetas pats
išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį surinktų
grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas apmokestinamas šio
straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje
nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų dividendų sumos, kuri
viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.
34
straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams
1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos
vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis
užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,
išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar
kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,
jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra
apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13
procentų mokesčio tarifus.
35
straipsnis. Užsienio vienetų dividendai
1. Lietuvos vieneto gaunami už turimas užsienio
vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į
biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto gaunami
dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas
ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo
momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,
pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra
įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši
nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis
pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15
arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Lietuvos vienetas neįtraukia į pajamas iš
užsienio vieneto gautų dividendų, jei šie dividendai yra apmokestinti šiame
straipsnyje nustatyta tvarka.
36 straipsnis.
Dividendų deklaracija
Deklaracija apie dividendų
išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio
apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis
vienetas, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti arba
gauti, dešimtos dienos.
VIII
SKYRIUS
SPECIALIOS
PAJAMŲ APMOKESTINIMO SĄLYGOS
37
straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas
Pelno mokestį
prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų)
išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,
nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio
vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje
nustatytą principą.
38
straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai
1. Jei vieneto
turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,
apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas
mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti apmokestinamas kaip pardavimas,
jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių kriterijų:
1)
nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė arba turto nuomininkas
yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;
2)
nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje nustatyta, kad per trumpesnę
nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė dalis išnuomoto vieneto ilgalaikio
turto tikrosios rinkos kainos;
3)
nuomos sutartis apriboja ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo
teises skolintis ir (arba) skirstyti pelną ar mokėti dividendus;
4) nuostatos dėl išnuomoto turto rekonstravimo nėra
susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla ir (arba) turto
rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to
mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto
tikrąja rinkos kaina.
3. Šio
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)
sandoriams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659, 2003-07-01,
Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
39
straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas
1.
Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai
metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis
nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad
kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su
kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.
2. Pozityviųjų
pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas
tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Tos pačios kontroliuojamojo
užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti
apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.
4.
Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio
straipsnio nuostatas, jeigu:
1)
vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose,
kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;
2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo
formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.
5. Šio
straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:
1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro
tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal
šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba
2) kontroliuojamojo užsienio
vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.
6. Lietuvos vienetas
turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje arba zonoje,
kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio
vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar
teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į biudžetą
mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto
pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio
sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos
vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo
pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno
mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio
vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje
valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas
kontroliuojamasis užsienio vienetas.
7. Lietuvos
vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio
valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo
apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą
įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos
į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame
straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal
šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas,
apskaičiuotą pelno mokestį.
40
straipsnis. Sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar
išmokų
apibūdinimas iš naujo
1. Vienetai, šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš
bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą,
atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą,
o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi
pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą,
atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
2. Jei
asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos
arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos
neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks
pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš
tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to
asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios
dalies įgyvendinimo taisykles.
3. Vienetai, šio Įstatymo
nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi
iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
IX
SKYRIUS
REORGANIZAVIMO,
PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO PASKIRŲ ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI
NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO
ATVEJAIS
37 straipsnis.
Užsienio vieneto apmokestinimas
Pelno mokestį
prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų)
išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,
nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio
vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje
nustatytą principą.
38
straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai
1. Jei vieneto
turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,
apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas
apmokestinamas kaip pardavimas, jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių
kriterijų:
1) nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus
atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė
arba turto nuomininkas yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;
2) nuomos mokesčio periodinių
įmokų tvarkaraštyje numatyta, kad per pirmuosius nuomos laikotarpio 2/3
sumokama daugiau kaip 75 procentai išnuomoto vieneto ilgalaikio turto įsigijimo
kainos;
3) nuomos sutartis apriboja
ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo teises skolintis ir (arba)
skirstyti pelną ar mokėti dividendus;
4) nuostatos dėl išnuomoto turto
rekonstravimo nėra susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla
ir (arba) turto rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to
mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto
tikrąja rinkos kaina.
3. Šio
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)
sandoriams.
39
straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas
1.
Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai
metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis
nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad
kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su
kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.
2. Pozityviųjų
pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas
tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Tos pačios kontroliuojamojo
užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti
apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.
4.
Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio
straipsnio nuostatas, jeigu:
1)
vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose,
kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;
2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo
formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.
5. Šio
straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:
1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro
tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal
šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba
2) kontroliuojamojo užsienio
vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.
6. Lietuvos
vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje
arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis
užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų),
balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į biudžetą
mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto
pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio
sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos
vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo
pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno
mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio
vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje
valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas
kontroliuojamasis užsienio vienetas.
7. Lietuvos
vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio
valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo
apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą
įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos
į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame
straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal
šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas,
apskaičiuotą pelno mokestį.
40
straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis apmokestinamojo pelno
apskaičiavimas
1. Bet kokios
pajamos, netiesiogiai perkeltos kitam vienetui ar gyventojui (pelno (pajamų)
mokesčio mokėtojui) didinant arba mažinant įsigytų ar perleistų prekių kainas
ar bet kuriuo kitu būdu, yra apskaičiuojamos mokesčio administratoriaus ir
laikomos to mokestinio laikotarpio, kurį tarp susijusių asmenų buvo sudaryti
šio straipsnio 2 dalyje nustatyti sandoriai, pajamomis.
2. Mokesčio administratorius turi teisę koreguoti
susijusių asmenų ar vienetų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, jeigu
jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, atsižvelgdamas į tuose sandoriuose
nurodytos ūkinės operacijos ypatumus, arba pajamas ar išmokas apibūdinti iš naujo.
3. Mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją
rinkos kainą, gali taikyti sandorio vertės koregavimo metodus. Šiuos metodus,
jų taikymo tvarką bei koreguotinų sandorių nustatymo tvarką ir pajamų ar išmokų
apibūdinimo iš naujo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
4. Mokesčio administratorius gali sudaryti sutartis
su kitų valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės nustatymo.
IX
SKYRIUS
REORGANIZAVIMO,
PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO PASKIRŲ ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI
NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO
ATVEJAIS
41 straipsnis. Reorganizavimo ir
perleidimo atvejai
Vienetų,
jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta
tvarka pripažįstami tokiais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:
1)
vienetai reorganizuojami prijungiant, t. y. vienas ar keli vienetai (toliau –
įsigyjamieji vienetai) prijungiami prie kito, jau esančio, vieneto (toliau –
įsigyjantysis vienetas) be likvidavimo procedūros ir prijungimo momentu
įsigyjamųjų vienetų turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam
vienetui, įsigyjamųjų vienetų dalyviams išduodama įsigyjančiojo vieneto akcijų
proporcingai įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir,
jei leidžiama, keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto
akcijas, akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau
kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –
apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba
2)
vienetai reorganizuojami sujungiant, t. y. du ar daugiau vienetų (toliau –
įsigyjamųjų vienetų) sujungiami į naują vienetą (toliau – įsigyjantysis
vienetas) be likvidavimo procedūros ir sujungimo momentu įsigyjamųjų vienetų
turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamųjų
vienetų dalyviams išduodama įsigyjančiojo vieneto akcijų proporcingai
įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir, jei leidžiama,
keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų
kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10
procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –
apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba
3)
vienetai reorganizuojami išdalijant arba padalijant, t. y. vienetas (toliau –
įsigyjamasis vienetas) išdalija ar išskaido savo įstatinį kapitalą (akcijas) į
dvi ar daugiau dalių ir perduoda jas tuo pačiu momentu dviem ar daugiau jau
esančių ar naujai kuriamų vienetų (toliau – įsigyjantiesiems vienetams) be
likvidavimo procedūros, įsigyjamojo vieneto dalyviai gauna proporcingai turėtų
šio vieneto akcijų skaičiui įsigyjančiųjų vienetų, kuriems perduotas
įsigyjamojo vieneto turtas, teisės ir prievolės, akcijų ir, jei leidžiama,
keičiant įsigyjamojo vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas, akcijų
kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10
procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –
apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba
4)
vienetas atskiria vieną ar keletą savo turto dalių, kurios sudaro atskiras
vieneto veiklos dalis, ir perleidžia jas kartu vienam ar keliems naujai
kuriamiems ar jau esantiems vienetams (įsigyjantiesiems vienetams) mainais už
jų akcijas, kurios paskirstomos jo dalyviams proporcingai jų turimų akcijų
skaičiui, kartu sumažindamas įstatinį kapitalą ir rezervus šia suma ir, jei
leidžiama, keičiant veiklos dalis atskiriančio vieneto akcijas į įsigyjančiųjų
vienetų akcijas akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne
daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės
nėra, – apskaičiuotos akcijų kainos, arba
5) jei
atliekamas nepiniginis veiklos, kaip komplekso, ar veiklos dalies, kaip teisių
ir prievolių visumos, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį
vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra,
perleidimas ir vienetas be likvidavimo procedūros perduoda kitam naujai
kuriamam ar jau esančiam vienetui veiklą arba vieną ar daugiau veiklos dalių
mainais už vieneto ar vienetų akcijas ir nuostoliai, susidarę taip perleidžiant
veiklą ar veiklos dalį vienetui ar vienetams, gali būti perkeliami į
įsigyjantįjį vienetą ar vienetus, arba
6) jei
perleidžiamas turtas ir vienetas be likvidavimo procedūros perleidžia visą savo
turtą, teises ir prievoles kitam vienetui, valdančiam 100 procentų jo įstatinio
kapitalo (arba 100 procentų akcijų, atspindinčių jo kapitalą), arba
7) jei
perleidžiamos akcijos ir vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą
(t. y. turėti 66 procentus to vieneto akcijų) ir dėl to daugumą balsų,
perleidžia savo akcijas mainais už to vieneto akcijas ir, jei leidžiama,
keičiant vieneto akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų
skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų
akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos
akcijų tikrosios rinkos kainos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
42
straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos vienetus reorganizuojant, turtą
perleidžiant
ar pertvarkant
1. Jeigu pajamos
dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra turto ir teisių
perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra
apmokestintas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų
mokesčio tarifus, išdava, tai:
1) jei vienetų dalyviai vienetų reorganizavimo metu
ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis,
pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja
reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių
pajamomis. Tokiais atvejais vienetų dalyvių naujai mainais gautų akcijų (dalių,
pajų) įsigijimo kaina yra tų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina, buvusi prieš
pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);
2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo
sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra
reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą
perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų
iš šio perdavimo, neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto
įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą
nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;
3) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo
sąlygas vienas vienetas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje (ne
Europos Sąjungos narėje) kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo
dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto
pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš šio perdavimo,
neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra
to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą
perdavusiame vienete.
2. Jei pajamos dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje
nustatytų sandorių yra turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių
apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje
nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų išdava,
tai:
1) pajamos iš nuolatinės buveinės perleidimo
Lietuvos Respublikoje neįtraukiamos į pajamas tais atvejais, kai įgyjamasis
vienetas yra užsienyje, o pajamos yra susijusios su nuolatinei buveinei
Lietuvos Respublikos teritorijoje priskiriamo turto ar teisių perleidimu. Jeigu
nuolatinei buveinei priskiriamas turtas ar teisės perleidžiamos ne Lietuvos
Respublikoje, skirtumas tarp to turto pardavimo tikrosios rinkos kainos ir to
turto ar teisių įsigijimo kainos mažinamas nusidėvėjimo arba amortizacijos
sąnaudų, pagal šį Įstatymą laikomų leidžiamais atskaitymais, suma ir
įtraukiamos į pajamas to mokestinio laikotarpio, kurį įvyko minėtas sandoris;
2) jei vienas vienetas reorganizavimo metu ir pagal
reorganizavimo sąlygas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje Europos
Sąjungos narėje kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai,
toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis.
Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo, į savo
pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to
turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą
perdavusiame vienete.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos vienetams,
kurie nėra pelno mokesčio arba Įstatymo 2 priedėlyje išvardytų mokesčių
mokėtojai.
4. Jei pajamos
dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra Lietuvos vienetų, kurie
yra mokesčio mokėtojai ir jų apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant
šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir
užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės, vienetų, kurių formos
yra išvardytos šio Įstatymo 2 priedėlyje ir kurie yra šiame priedėlyje
nustatytų mokesčių mokėtojai, turto ir teisių perleidimo išdava, tai:
1) jei vieneto dalyviai vieneto reorganizavimo metu
ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis,
pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja
reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas šių dalyvių
pajamomis. Tokiais atvejais vieneto dalyvių naujai gautų mainais akcijų (dalių,
pajų) įsigijimo kaina yra jų įsigijimo kaina, buvusi prieš pat ankstesniems
dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);
2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo
sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra
reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą
perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų
iš tokio perdavimo, į savo pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto
įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą
nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;
3) akcijų kainų
skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų
įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra,
– apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.
5. Jei šio Įstatymo 41
straipsnyje nurodytas operacijas atlieka ir užsienio vienetai, įregistruoti
arba organizuoti tikslinėse teritorijose, šių sandorių metu dėl turto vertės
padidėjimo gautos pajamos įtraukiamos į įsigyjančiojo ar įsigyjamojo vieneto
bei jų dalyvių pajamas, o gauti nuostoliai nepripažįstami.
43 straipsnis.
Nuostoliai vienetus reorganizuojant, pertvarkant
1. Jeigu vykdomas reorganizavimas, tai nei
įsigyjančiojo, nei įsigyjamojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostoliai,
susidarę iki jų reorganizavimo, į kitus metus neperkeliami, išskyrus šiame
straipsnyje nurodytus atvejus, kai prie įsigyjančiojo vieneto prijungiamas
įsigyjamasis vienetas ar vienetai, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
2. Jeigu prie
įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai ir daugiau
kaip 66 procentai įsigyjančiojo vieneto savininkų yra tie patys asmenys, kurie
įsigyjančiojo vieneto savininkais buvo ir iki prijungimo, įsigyjantysis
vienetas tęsia tą pačią veiklą kaip ir iki prijungimo, o pajamos iš šios
veiklos sudaro ne mažiau kaip 85 procentus šio vieneto pajamų ir mokestinis
laikotarpis išlieka tas pats, tai mokestinio laikotarpio nuostoliai, susidarę
iki prijungimo, yra perkeliami šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Prijungtų
įsigytųjų vienetų nuostoliai neperkeliami.
3. Tuo atveju,
jei įsigyjantysis vienetas neatitinka 2 dalyje nustatytų kriterijų, iki vieneto
ar vienetų prijungimo susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai, pradedant tuo
mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigyjantysis vienetas neatitinka nors vieno iš
minėtų kriterijų, neperkeliami.
4. Jeigu
mokestiniu laikotarpiu vienetas pertvarkomas, ankstesnių mokestinių laikotarpių
mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei nepasikeičia vieneto
savininkai ir pertvarkytas vienetas tęsia tą pačią ūkinę komercinę veiklą kaip
ir iki pertvarkymo.
44 straipsnis. Nuolatinės buveinės perleidimo
nuostolis
Jei užsienio vieneto nuolatinė buveinė yra
perleidžiama Lietuvos vienetui, tai Lietuvos vieneto, kuriam ši nuolatinė
buveinė perleidžiama, pajamos didinamos neigiamu skirtumu tarp šios nuolatinės
buveinės nuostolio prieš pat perleidimą sumos ir ne mažiau kaip 5 paskutinių
mokestinių laikotarpių apmokestinamojo pelno sumos.
45
straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai įmones likviduojant
1. Jei likviduojamas vienetas
paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto
pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės
perleidimo dieną, o skirtumas tarp to turto įsigijimo kainos ir pardavimo
kainos bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis, jei šiame
Įstatyme nenustatyta kitaip. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai
dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.
2. Likviduojamo vieneto dalyviai
pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius)
likviduojamo vieneto turto ar jo dalies gavimo momentu. Tokias pajamas
(nuostolius) sudaro vieneto dalyvių nuosavybės teisių (dalių, pajų, akcijų)
įsigijimo kainos ir iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kainos
skirtumas. Turto, gauto iš likviduojamo vieneto, įsigijimo kaina vieneto
dalyviams yra to turto tikroji rinkos kaina.
46 straipsnis. Apskaitos ataskaitos
1. Įsigyjančiojo
vieneto aiškinamajame rašte už tą mokestinį laikotarpį, kuriuo buvo įvykdytos
šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytos operacijos, nurodoma, per kurį mokestinį
laikotarpį įvyko turto ir teisių perleidimas iš įsigytojo vieneto ar vienetų.
Vėlesniuose aiškinamuosiuose raštuose privalo būti nurodyta, kuriame
aiškinamajame rašte pateikta šioje dalyje nustatyta informacija.
2. Kartu su
aiškinamuoju raštu pateikiamas paskutinis įsigytojo vieneto balansas (vienetų
balansai).
3. Kartu su
aiškinamuoju raštu pateikiami apskaičiuoti skirtumai tarp to turto, kuris
nudėvimas arba amortizuojamas, likutinės vertės, užfiksuotos įsigytajame
vienete ar vienetuose ir įsigijusiame vienete.
4. Vienetų
dalyviai (akcijų (dalių, pajų) savininkai) aiškinamajame rašte nurodo įsigytojo
vieneto ar vienetų akcijų nominalią vertę ir kainą, kuria gautos akcijos
(dalys, pajai) įtraukiamos į apskaitą tame vienete.
5. Už šiame straipsnyje nurodytų duomenų nepateikimą
laiku mokesčių administratoriui, neteisingų duomenų įrašymą dokumente ir tokio
dokumento pateikimą mokesčių administratoriui taikoma įstatymų nustatyta
atsakomybė.
X SKYRIUS
PELNO MOKESČIO
APSKAIČIAVIMAS, SUMOKĖJIMAS,
IŠIEŠKOJIMAS IR
GRĄŽINIMAS
47
straipsnis. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas
1. Avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas
šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja
mokesčio mokėtojas.
2. Mokesčio
mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka:
1) pagal praėjusių metų veiklos
rezultatus. Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis mokestinio
laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno
mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį
laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą – dvyliktą mokestinio
laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį
faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno
mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius
apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;
2) pagal
numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas gali
pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4 numatomos
mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Avansinio pelno mokesčio
apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą
turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio
sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno
mokesčio suma yra mažesnė kaip 80 procentų metinėje pelno mokesčio
deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį
nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojas gali patikslinti
avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio
avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio
pradžios.
3. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti
vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais
metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal
praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo
mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs
prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių,
apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma
laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta
iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.
4. Jei praėjusio mokestinio
laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, vienetas
mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.
5. Avansinis pelno mokestis turi būti
sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio
dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio
ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.
48
straipsnis. Pelno mokesčio apskaičiavimo momentas
Pelno mokestis
apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.
49 straipsnis. Pelno mokesčio įskaitymas
Pelno mokestis įskaitomas į
valstybės biudžetą.
50
straipsnis. Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos
1. Pelno
mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:
1) asocijuotų asmenų
tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaita;
2) avansinio
pelno mokesčio deklaracija;
3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas
pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;
4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos
Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;
5) deklaracija
apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.
2. Ataskaitos – metinės pelno mokesčio
deklaracijos priedai:
1) pagal šį Įstatymą galimų koreguoti reikšmingų
sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita;
2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir
kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.
3. Kitos ataskaitos:
1) išvestinių finansinių
priemonių ataskaita;
2) kitos
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų
formos.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, 2
dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos pateikiamos tik tuo
atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines
operacijas.
5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta
ataskaita saugoma vienete.
6. Deklaracijų
ir ataskaitų formas, jų užpildymo tvarką bei atvejus, kada pildoma šio
straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta ataskaita, nustato centrinis mokesčio
administratorius. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos formą,
jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius,
suderinęs su finansų ministru.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
51
straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio
deklaracijos
pateikimas
1. Lietuvos vienetai ir
nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta
tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio
deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.
2. Metinė pelno
mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam
laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos
vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno
mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos
pabaigos.
3. Avansinio pelno
mokesčio deklaracijos pateikimas:
1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas
pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija
už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip
mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio
apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne
vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;
2) jei avansinis pelno mokestis
apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,
avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio
laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.
52
straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir
apskaičiuotą
bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas
1. Kai užsienio vieneto pajamos
yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka,
pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė
užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju
mokestį išskaičiuojantis asmuo.
2. Deklaracija apie užsienio
vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną
pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį
buvo išmokėtos pajamos (sumos).
53
straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas
1. Pelno
mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi
būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos
pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje
apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio
pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į
biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Pelno
mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti
sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.
3. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai
tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos
mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš
metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo
terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko
įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą,
pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo
mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno
mokestis nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo
arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba
garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
54
straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio
perskaičiavimas
1. Užsienio
vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį
pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau
straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių,
kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl
apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų
apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.
2. Prašymas ir
dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio
perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio
administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja
turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus
nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
55
straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai
1. Lietuvos
vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos
gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą
užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų
pajamų, atsižvelgiant į dividendus, kurie neįtraukiami į vieneto pajamas, jeigu
šis straipsnis nenustato ko kita.
2. Jeigu nuo
užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota
pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio
suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.
3. Jeigu
mokesčio mokėtojas per mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio
valstybėse, atskaitoma pelno mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal
kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunamos
pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos.
4. Tuo atveju,
kai užsienio valstybėse gaunamos pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos,
kurios sudaro ne daugiau kaip 25 procentus jas gaunančio vieneto pajamų,
atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos,
skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio
sumos.
5. Atskaitymai iš apskaičiuotos
pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo
atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus
patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas
pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus
mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.
6. Lietuvos
vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti
pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje
nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų
kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir
7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje
nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės
mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per
tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno
mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos
mokesčio administratoriui pateikia:
1) kontroliuojamojo vieneto
pavadinimą ir buveinės adresą;
2) valdytojų sąrašą;
3) balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą;
4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
pajamas, sumą;
5) nuo pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytus dokumentus
Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka.
8. Šio straipsnio nuostatos
netaikomos dividendams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
50 straipsnis.
Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos
1. Pelno
mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:
1) metinė pelno
mokesčio deklaracija;
2) avansinio
pelno mokesčio deklaracija;
3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas
pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;
4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos
Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;
5) deklaracija
apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.
2. Ataskaitos – metinės pelno mokesčio
deklaracijos priedai:
1) pagal šį Įstatymą galimų koreguoti reikšmingų
sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita;
2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir
kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.
3. Kitos ataskaitos:
1) išvestinių finansinių
priemonių ataskaita;
2) kitos
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų
formos.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, 2
dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos pateikiamos tik tuo
atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines
operacijas.
5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta
ataskaita saugoma vienete.
6. Deklaracijų ir ataskaitų formas, jų užpildymo
tvarką bei atvejus, kada pildoma šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta
ataskaita, nustato centrinis mokesčio administratorius.
51
straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio
deklaracijos
pateikimas
1. Lietuvos vienetai ir
nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta
tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio
deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.
2. Metinė pelno
mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam
laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos
vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno
mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos
pabaigos.
3. Avansinio pelno
mokesčio deklaracijos pateikimas:
1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas
pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija
už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip
mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio
apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne
vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;
2) jei avansinis pelno mokestis
apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,
avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio
laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.
52
straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir
apskaičiuotą
bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas
1. Kai užsienio vieneto pajamos
yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka,
pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė
užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju
mokestį išskaičiuojantis asmuo.
2. Deklaracija apie užsienio
vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną
pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį
buvo išmokėtos pajamos (sumos).
53
straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas
1. Pelno
mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi
būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos
pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje
apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio
pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į
biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Pelno
mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti
sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.
3. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai
tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos
mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš
metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo
terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko
įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą,
pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo
mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno
mokestis nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo
arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba
garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
54
straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio
perskaičiavimas
1. Užsienio
vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį
pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau
straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių,
kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl
apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų
apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.
2. Prašymas ir
dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio
perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio
administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja
turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus
nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
55
straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai
1. Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo
nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno
mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje
valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pajamų, jeigu šis straipsnis
nenustato ko kita.
2. Jeigu nuo
užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota
pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio
suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.
3. Jeigu mokesčio mokėtojas per
mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, atskaitoma pelno
mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos
pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunami pagal šį Įstatymą apmokestinami
dividendai arba palūkanos.
4. Tuo atveju, kai užsienio
valstybėse gaunami pagal šį Įstatymą apmokestinami dividendai ar palūkanos,
kurie sudaro ne daugiau kaip 25 procentus juos gaunančio vieneto pajamų,
atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos,
skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio
sumos.
5. Atskaitymai iš apskaičiuotos
pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo
atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus
patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas
pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus
mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.
6. Lietuvos
vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti
pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje
nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų
kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir
7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje
nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės
mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per
tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno
mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos
mokesčio administratoriui pateikia:
1) kontroliuojamojo vieneto
pavadinimą ir buveinės adresą;
2) valdytojų sąrašą;
3) balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą;
4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į
pajamas, sumą;
5) nuo pozityviųjų pajamų,
įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytus dokumentus
Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka.
56 straipsnis. Atsakomybė už šio
Įstatymo pažeidimus
Pažeidus šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 46
straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai
skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
APSKAITOS
REIKALAVIMAI
57 straipsnis. Buhalterinės
apskaitos tvarkymo reikalavimai
1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė
apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno
mokesčiui apskaičiuoti.
2. Mokesčio
mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais.
3. Pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti
buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų
pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.
4.
Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis iš
(FIFO)“ metodu. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio
mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio
administratorius gali leisti apskaityti atsargas taikant tą buhalterinę
apskaitą reglamentuojančių teisės aktų numatytą metodą, kurį vienetas taiko
sudarydamas finansinę atskaitomybę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
XII
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
58
straipsnis. Perėjimo nuo vieneto pelno arba pajamų apskaičiavimo ir
apmokestinimo
pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei
Fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV skyrių tvarka
1. Jokioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų
pelno mokesčio įstatyme bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms, įskaitant ilgalaikiam
materialiajam turtui ir kompiuterių programoms taikomas investicijų lengvatas,
tęstinumas netaikomas, jei šis straipsnis nenustato ko kita.
2. Mokesčio mokėtojams, kuriems
iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo taikomos Lietuvos Respublikos
juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos
fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje nustatytos su
užsienio kapitalo investicijomis susijusios lengvatos, šios lengvatos taikomos
minėtuose įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka iki 2003 metais
prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos.
3. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos
ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma
investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno
mokesčio įstatymo 21 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą
vienetą, vieneto pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina tuo mokestiniu
laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu, investuojamas į kitą
vienetą. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos ilgalaikis materialusis
turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata,
nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo
įstatymo 24 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą vienetą
arba pakeičiama jų naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai ūkinių bendrijų
nariai ir individualių (personalinių) įmonių savininkai išsimoka ūkinių
bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių pajamų dalį, panaudotą toms
investicijoms, ūkinės bendrijos ir individualios (personalinės) įmonės pajamos
didinamos suma, atitinkančia apmokestinamųjų pajamų dalį, panaudotą investicijoms,
tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu,
investuojamas į kitą vienetą arba pakeičiama jo naudojimo paskirtis.
4. Ilgalaikio
materialiojo turto arba kompiuterių programų, kuriems buvo taikoma investicijos
lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio
įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų
pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, nusidėvėjimas arba
amortizacija neskaičiuojami. Jeigu ši investicijos lengvata buvo taikoma
ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertės daliai,
nusidėvėjimas arba amortizacija pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai
nusidėvėjimo arba amortizacijos suma, kuri pagal šio Įstatymo nuostatas būtų skaičiuojama,
jeigu įsigyjant turtą nebūtų taikyta investicijų lengvata, pasiekia vertės
dalį, kuriai taikyta investicijų lengvata.
5. Nuo 2002 metų
prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu gauti dividendai apmokestinami taikant
šiuos pelno mokesčio tarifus:
1) Lietuvos
vienetų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos ir užsienio vienetų apmokestinami
taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio
Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos;
2) užsienio
vienetų iš Lietuvos vienetų gaunami dividendai apmokestinami taikant 29
procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio Įstatymo 33
straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos.
6. Jei beviltiškomis laikomų skolų suma susidarė iki
šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos
taikomos tik toms skoloms, kurios buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo
realizavimo pajamas, arba jei šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio
mokėtojo apskaitos dokumentuose ne anksčiau kaip 1996 metais. Tačiau jei
beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į mokesčio mokėtojo realizavimo pajamas
arba šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos
dokumentuose nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1999 m.
gruodžio 31 d., beviltiškų skolų suma arba beviltiškoms skoloms tenkanti
sąnaudų dalis į vieneto leidžiamus ribojamų
dydžių atskaitymus įtraukiama lygiomis dalimis per 5 metus, pradedant 2000
metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu.
7. Iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo
išmokos neapmokestinamos pagal draudimo sutartis, sudarytas iki 2002 m. sausio
1 d.
8. 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu
avansinis pelno mokestis, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal
pateiktą avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuojamas šia tvarka:
1) avansinis
pelno mokestis už pirmuosius 4 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas
pagal faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio sumą už mokestinį
laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio
penktojo - dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal
praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio
sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys atitinkamai 1/12
faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio
sumos;
2) vienetas,
kuris įrodo, kad mokestiniu laikotarpiu, prasidėjusiu 2002 metais, jo pajamos
yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už 2001 metais prasidėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio
avansinio pelno mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šioje dalyje, kreiptis į
vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusį avansinį pelno mokestį
arba nuo jo atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam vienetui turi
sumažinti avansinio pelno mokesčio sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms
arba atleisti nuo avansinio pelno mokesčio. Jeigu šio vieneto 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamos padidės iki 25 procentų ir daugiau,
jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio avansinio pelno mokesčio
mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų
likusį avansinį pelno mokestį;
3) vienetas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį
mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio
kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą;
4) mokesčio mokėtojas turi teisę atsižvelgti į
pasikeitusį pelno mokesčio tarifą.
9. Avansinio
pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius keturis 2002 metais prasidėjusio
mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo
mėnesio paskutinės dienos. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius pateikiama
iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu vienetas
pasirinko avansinį pelno mokestį mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą,
avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus
kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui iki kito
mėnesio 15 dienos. Pelno avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip
pasibaigus kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui
iki kito mėnesio 15 dienos.
10. Už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį
pajamų deklaracija arba pelno mokesčio apyskaita kartu su Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta finansine atskaitomybe pateikiama
pasibaigus mokestiniams metams iki 2002 m. gegužės 1 d. arba iki 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos. Pelno
(pajamų) mokestis už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį sumokamas
pagal pelno mokesčio apyskaitą arba pagal pajamų deklaraciją. Jeigu pelno
mokesčio apyskaitoje arba pajamų deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma
viršija už mokestinį laikotarpį pagal pelno (pajamų) mokesčio avansines
apyskaitas sumokėtą pelno (pajamų) mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo
kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos arba pajamų deklaracijos
pateikimo termino pabaigos šį skirtumą sumokėti į biudžetą.
11. Šio Įstatymo
1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai taikomi po
šio Įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytam ilgalaikiam materialiajam ir
nematerialiajam turtui bei prestižui.
12. Vienetai,
kurie iki 2002 m. sausio 1 d. pajamas pripažindavo faktišku įplaukų gavimo
momentu, tačiau pagal šio Įstatymo nuostatas nebeatitinka pinigų apskaitos
principo taikymui nustatytų kriterijų, gali pereiti prie kaupimo apskaitos
principo taikymo pasirinktinai nuo 2002 metais prasidedančio mokestinio
laikotarpio arba nuo 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio.
13. Pagal šio
Įstatymo 4 straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos vieneto
obligacijas, jei jos išleistos po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio
Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nuo 2003 m. sausio 1 d. apmokestinamos palūkanos
už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų
(institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių
valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės
finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai
yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos
Respublikos finansų ministro įsakymu, paskolas, įskaitant su tais
skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus
Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas pagal paskolų sutartis,
sudarytas po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio
nuostatas apmokestinamos palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių
finansų institucijų (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai
yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir
valstybinės finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo
turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas
Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, Lietuvos Respublikos valstybei
suteiktas paskolas pagal sutartis, sudarytas po 2003 m. sausio 1 d.
14. Pagal šio Įstatymo 4
straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų, kurių narė
yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius,
jeigu sutartys dėl vertybinių popierių platinimo sudarytos po 2003 m. sausio 1
d.
15. Iki 2003 m.
sausio 1 d. neapmokestinamos:
1) palūkanos už Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų,
kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos
pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip pat Šiaurės
investicijų banko vertybinius popierius;
2) pajamos iš Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansinių
organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra
ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip
pat iš Šiaurės investicijų banko vertybinių popierių pardavimo antrinėje
rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių
popierių prekyba antrinėje rinkoje.
16. Iki atskiro Lietuvos
Respublikos Seimo sprendimo žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų bei
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), parduodančių iš savo narių įsigytus šių
narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) parduodančių savo nariams
degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei
materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje, laisvųjų
ekonominių zonų įmonių, juridinių asmenų, kuriuose dirba riboto darbingumo
asmenys, kredito unijų ir Centrinės kredito unijos apmokestinamasis pelnas
apmokestinamas šioje dalyje nustatyta tvarka:
1) jeigu žemės
ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir
daugiau procentų pajamų, šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas
taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą;
2) laisvųjų
ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos moka 80
procentų mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50 procentų mažesnį pelno
mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30
procentų zonos vieneto įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip
1 milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, šis vienetas 5 metus
nuo vieneto įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų mokamas
50 procentų mažesnis pelno mokestis;
3) juridiniai
asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50
procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina
apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:
Riboto
darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų
Apskaičiuoto
pelno mokesčio sumažinimas
Daugiau kaip
50 %
100 %
40–50 %
75 %
30–40 %
50 %
20–30 %
25 %
Asmenų, kuriems
taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp
visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
4) (neteko galios nuo 2004 m.
sausio 1 d.);
5) kredito unijos, Centrinė kredito unija
atleidžiamos nuo pelno mokesčio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius
skaičiuojant nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka dienos, o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu, mokėtina pelno
mokesčio suma mažinama 70 procentų;
6) jeigu
kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) neatitinka šios dalies 1 punkte nustatytų
kriterijų, tačiau jų pajamų iš šios dalies 1 punkte nustatytos veiklos ir
(arba) pajamų už parduotus įsigytus iš savo narių (vienetų, kuriems gali būti
taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojų, kuriems gali būti
taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio
1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės ūkio produktų pardavimo)
šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo nariams (vienetams,
kuriems gali būti taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojams,
kuriems gali būti taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės
ūkio produktų pardavimo) parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones
nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių
žemės ūkio veikloje, dalis sudaro 85 ir daugiau procentų pajamų, šių
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas
taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą.
17. Vieneto turto arba turtinio
komplekso perdavimas pagal nuomos sandorį šio Įstatymo 38 straipsnio numatytais
atvejais apskaičiuojant pelno mokestį apmokestinamas kaip pardavimas, jei
turtas arba turtinis kompleksas perduotas po 2002 m. sausio 1 d.
18. Individualių
(personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų 2002 metais sumokėtas avansinis pelno
mokestis bei išskaičiuotas (ir sumokėtas) prie šaltinio pelno mokestis
įskaitomi į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruotos šios individualios
(personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, biudžetą.
19. Bankai,
kurių nuo 1997 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios iki 2002
metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios sudaryti specialieji
atidėjimai abejotiniems aktyvams dengti nebuvo įtraukti į sąnaudas, mažinančias
apmokestinamąjį pelną, šias sumas (suderintas su centriniu mokesčio
administratoriumi) įtraukia į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus lygiomis
dalimis 2002, 2003, 2004 ir 2005 metais prasidėjusiais mokestiniais
laikotarpiais. Jei bankas patenkina savo skolinius reikalavimus dėl skolų
grąžinimo, tai skolos suma arba jos dalis, atitinkanti dėl jos padaryto
specialiojo atidėjimo abejotiniems aktyvams dengti dydį, pripažįstama pajamomis
skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
Nr. IX-1663,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)
Nr. IX-1775,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)
59
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 18 dalies 5
punktą, 40 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 53 straipsnio 3 dalį, įsigalioja
nuo 2002 m. sausio 1 d.
2. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalies 5 punkto ir 53
straipsnio 3 dalies nuostatos įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3. Įstatymo 42
straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
4. Įstatymo 40 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004
metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios.
5. Įstatymo 58
straipsnio 3 dalies nuostatos galioja iki 2003 metais prasidėjusio mokestinio
laikotarpio pradžios.
6. Šis Įstatymas taikomas
vienetams, kurių mokestinis laikotarpis prasideda 2002 metais.
7. Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas taikomas vienetams, kurių
mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, iki 2002 metais
pasibaigsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai vienetai
mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą kaip mokestį išskaičiuojantys
asmenys.
8. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei
parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
9. Individualių (personalinių)
įmonių ir ūkinių bendrijų nuo 2002 m. liepos 1 d. sumokėta (išieškota) fizinių
asmenų pajamų mokesčio, avansinio fizinių asmenų pajamų mokesčio ir
išskaičiuoto prie šaltinio fizinių asmenų pajamų mokesčio (išskyrus fizinių
asmenų pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo fiziniams asmenims išmokamų sumų)
mokestinė nepriemoka įskaitoma ta pačia tvarka kaip ir pelno mokestis,
avansinis pelno mokestis ir išskaičiuotas prie šaltinio pelno mokestis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25), atitaisymas skelbtas:
Žin., 2003, Nr. 81(1)
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
60 straipsnis. Netenkantys galios teisės aktai
Nuo 2003 m.
sausio 1 d. netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos juridinių
asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-601, Nr. 30-715; 1991, Nr.
16-426, Nr. 20-520; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16-404, Nr. 30-682,
Nr. 70-1306; 1994, Nr. 15-251, Nr. 55-1052, Nr. 100-1999; 1995, Nr. 34-813;
1996, Nr. 1-3,
Nr. 35-862, Nr. 46-1105, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 71-1715, Nr. 73-1746;
1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745; 1998, Nr. 68-1977;
1999, Nr. 33-948, Nr. 55-1771, Nr. 64-2072, Nr. 98-2812, Nr. 113-3291; 2000,
Nr. 36-988, Nr. 45-1291, Nr. 61-1819, Nr. 64-1912; 2001, Nr. 45-1572, Nr.
56-1979, Nr. 62-2235);
2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją
gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių atleidimo nuo juridinių
asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1997, Nr. 117-2998);
3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją
gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių ūkinių bendrijų ir individualių
(personalinių) įmonių atleidimo nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 117-2999).
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
2001
m. gruodžio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-675
1
priedėlis
ILGALAIKIO TURTO
NUSIDĖVĖJIMO ARBA AMORTIZACIJOS NORMATYVAI (METAIS)
Ilgalaikio
turto grupė
Metodas
Normatyvas
metais
MATERIALUSIS TURTAS
Veiklai naudojami nauji
pastatai bei pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros
vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas
atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d.
tiesinis
arba dvigubo balanso
8
Gyvenamieji namai
tiesinis
20
Kiti aukščiau neišvardyti
pastatai
tiesinis
15
Mašinos ir įrengimai
tiesinis
arba dvigubo balanso
5
Įrenginiai (statiniai,
gręžiniai ir kt.)
tiesinis
8
Elektros perdavimo ir ryšių
įtaisai (išskyrus kompiuterinius tinklus)
tiesinis
8
Geležinkelio riedmenys
(šilumvežiai, vagonai, cisternos), laivai
tiesinis
8
Vamzdynai, lėktuvai, ginklai
tiesinis
15
Baldai, išskyrus naudojamus
viešbučių veiklai
tiesinis
6
Inventorius, baldai, naudojami
viešbučių veiklai
tiesinis
arba dvigubo balanso
6
Kompiuterinė technika ir ryšių
priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)
tiesinis
arba dvigubo balanso
3
Lengvieji automobiliai:
1) naudojami trumpalaikės
automobilių nuomos
veiklai, vairavimo mokymo
paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų
tiesinis
arba dvigubo balanso
4
2) kiti lengvieji automobiliai
– ne senesni kaip 5
metų
tiesinis
6
3) kiti lengvieji automobiliai
tiesinis
10
Krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų
tiesinis
arba dvigubo balanso
4
Kiti krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai
tiesinis
10
1 priedėlio
tęsinys
Ilgalaikio
turto grupė
Metodas
Normatyvas
metais
Kitas aukščiau neišvardytas
materialusis turtas
tiesinis
4
NEMATERIALUSIS TURTAS
Formavimo savikaina (kapitalo
pakitimas ir vieneto formavimas, obligacijų išleidimas, kiti formavimo
darbai, kapitalizuotos palūkanos, reorganizavimas)
tiesinis
3
Programinė įranga
tiesinis
arba dvigubo balanso
3
Įsigytos teisės
tiesinis
arba dvigubo balanso
3
Kitas nematerialusis turtas
tiesinis
4
PRESTIŽAS
Prestižas
tiesinis
15
Lietuvos
Respublikos
2001m.
gruodžio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-675
2
priedėlis
EUROPOS
SĄJUNGOS VIENETŲ VERSLO ORGANIZAVIMO
GALIMOS FORMOS
1. Įmonės, įsteigtos pagal Belgijos Karalystės
įstatymus kaip „société anonyme“/„naamloze vennootschap“, „société en comandite
par actions“/„commanditaire vennootschap op aandelen“, „société privée ą
responsabilité limitée“/„besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“
ir tos viešosios teisės organizacijos, kurios veikia pagal privatinę teisę.
2. Įmonės,
įsteigtos pagal Danijos Karalystės įstatymus kaip „aktieselskab“,
„anpartsselskab“.
3. Įmonės, įsteigtos pagal Vokietijos Federacinės
Respublikos įstatymus kaip „Aktiengesellschaft“, „Kommanditgesellschaft auf
Aktien“, „Gesellschaft mit beschraenkter Haftung“, „bergrechtliche
Gewerkschaft.“
4. Įmonės,
įsteigtos pagal Graikijos Respublikos įstatymus kaip „anonymi etaireia“.
5. Įmonės, įsteigtos pagal Ispanijos Karalystės
įstatymus kaip „sociedad anonima“, „sociedad comanditaria por acciones“,
„sociedad de responsabilidad limitada“ ir tos viešosios teisės organizacijos, kurios
veikia pagal privatinę teisę.
6. Įmonės, įsteigtos pagal Prancūzijos Respublikos
įstatymus kaip „société anonyme“, „société en comandite par actions“, société ą
responsabilité limitée“, industrinės ir komercinės įstaigos bei ūkio subjektai.
7. Įmonės, įsteigtos pagal Airijos įstatymus kaip
viešos uždarosios akcinės ar garantijų įmonės (public companies limited by
shares or by guarantee), privačios uždarosios akcinės ar garantijų įmonės
(private companies limited by shares or by guarantee), organizacijos, įsteigtos
pagal the Industrial and Provident Societies Act arba statybų bendrijos,
įsteigtos pagal the Building Societies Acts.
8. Įmonės, įsteigtos pagal Italijos Respublikos
įstatymus kaip „societą per azioni“, „societą in accomandita per azioni“, „societą
a responsabilitą limitata“ ir viešieji bei privatūs vienetai, vykdantys
gamybinę ir komercinę veiklą.
9. Įmonės, įsteigtos pagal Liuksemburgo Didžiosios
Hercogystės įstatymus kaip „société anonyme“, „société en comandite par
actions“, „société ą responsabilité limitée“.
10. Įmonės, įsteigtos pagal Nyderlandų Karalystės
įstatymus kaip „naamloze vennootschap“, „besloten vennootschap met beperkte
aanspraelijkheid“.
11. Komercinės įmonės arba civilinės teisės įmonės,
turinčios komercinę formą kaip ir kiti juridiniai asmenys, vykdantys komercinę
ar gamybinę veiklą ir yra įsteigti pagal Portugalijos Respublikos įstatymus.
12. Įmonės, įsteigtos pagal Jungtinės Didžiosios
Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įstatymus.
IŠVARDYTŲ VERSLO
ORGANIZAVIMO FORMŲ ĮMONĖS YRA ŠIŲ MOKESČIŲ MOKĖTOJOS (PAGAL TŲ VALSTYBIŲ VIDAUS
ĮSTATYMUS ARBA PAGAL DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO SUTARTIS, JEI TOKIOS
SUDARYTOS):
a) impôt des
sociétés/vennootschapsbelasting, Belgijos Karalystė;
b) selskabsskat,
Danijos Karalystė;
c) Koerperschaftsteuer,
Vokietijos Federacinė Respublika,
d) foros
eisodimatos nomikon prosopon kerdoskopikoy charaktira, Graikijos Respublika;
e) impuesto sobre sociedades, Ispanijos Karalystė;
f) impôt sur les
sociétés, Prancūzijos Respublika;
g) corporation
tax, Airija;
h) imposta sul reddito delle
persone giuridiche, Italijos Respublika;
i) impôt sur le
revenu des collectivités, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė;
j)
vennootschapsbelasting, Nyderlandų Karalystė;
k) imposto sobre
o rendimento das pessoas colectivas, Portugalijos Respublika;
l) corporation
tax, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-976,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2636 (2002-06-28)
PELNO
MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
PELNO
MOKESČIO ĮSTATYMO 33, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 1 straipsnis įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1224,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5517 (2002-12-24)
PELNO
MOKESČIO ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 1
straipsnio nuostata taikoma apskaičiuojant pelno mokestį už 2002 metų mokestinį
laikotarpį.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 4, 5,
12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 3, 5, 6, 7, 8, 10, 13, 14, 16 straipsnių ir 17 straipsnio 2 ir 3 dalių
nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
Šio
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.
Šio
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 9, 11, 12 ir 15
straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir
vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
Šio
Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos
apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
apmokestinamąjį pelną.
Šio
įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 81(1) (2003-08-22)
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1663,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004
m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
Nr. IX-1775,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
2, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
GALIOS ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo
pirmojo skirsnio 2 straipsnio 1 dalies nuostata – išbraukti žodžius „pinigines
ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalis įsigalioja nuo
2004 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1713,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12 IR 26
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo
nuostatos dėl dividendų ir kito paskirstytojo pelno nepriskyrimo
neapmokestinamosioms pajamoms taikomos apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio
ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1775,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 58
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
GALIOS ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 2
straipsnio 1 dalies nuostata – išbraukti žodžius „pinigines ir
pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalis įsigalioja nuo 2004
m. sausio 1 d.
Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo
skirsnio 2 straipsnio 1 dalies nuostatą – išbraukti žodžius „pinigines ir
pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalį, taikomas
apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
apmokestinamąjį pelną.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 15,
16, 31, 40, 50, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-02-17)
autrap@lrs.lt
28 straipsnis
papildomas 4 dalimi nuo 2004 m. sausio 1 d.:
4.
Mokesčio mokėtojams, pagal Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas
labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1663, 2003-07-01,
Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)
29
straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos
1. Iš pajamų
atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip
0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2
procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami
vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos
tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų
steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.
2. Iš pajamų
atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų
draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.
30
straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas
1. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų
atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei
ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio
nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus
nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo.
2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių
arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius
metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių
priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
3. Jeigu
mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius
mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio
nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių
mokestinių laikotarpių nuostolius.
4. Mokestinio laikotarpio nuostolius galima
perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius
laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio
laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai
susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių
perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis
susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių
perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip
trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo
mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie
nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių
popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų
metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.
5. Lietuvos
vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.
6. Vienetus
reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių
nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.
VI
SKYRIUS
NELEIDŽIAMI
ATSKAITYMAI
31
straipsnis. Neleidžiami atskaitymai
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į
biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;
2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25
d.);
3) netesybos, į
biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos
už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
4) palūkanos ar kitokios išmokos už
susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
5) ribojamų
dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
6) sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl
turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų
tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp
susijusių asmenų, išskyrus atvejus, kai sandoriai sudaryti tikrąja rinkos
kaina;
7) dėl sugadintos
ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų
dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;
8) sąnaudos, kurios buvo
įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau
faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse
teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
9) parama ir dovanos, išskyrus
šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;
10) išmokos, nepagrįstos šio
straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio
Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) vieneto padarytos žalos
atlyginimas;
12) dividendai ar kitaip
paskirstytas pelnas;
13) kitos
nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos
bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;
14) praėjusių mokestinių
laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;
15) sąnaudos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių
popierių perkainojimo.
2. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos
(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba
nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)
užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse
teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos
vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:
1) šios išmokos
yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;
2) išmokas
gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai
vykdyti;
3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos
ūkinės operacijos yra ryšys.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
VII SKYRIUS
DIVIDENDŲ IR
KITO PASKIRSTYTOJO PELNO
APMOKESTINIMO TVARKA
32
straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas
1. Šis skyrius
nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo
tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir
paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas
kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas
nenustato kitaip.
2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto
vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)
skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų
nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar
paskirstytuoju pelnu.
3.
Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis
pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,
kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.
4. Jei
vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji
rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra
didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės
padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5.
Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar
jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,
sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo
33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant
vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta
įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o didinant
įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.
33
straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka
1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas
Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos
vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis
Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio
vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos
vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5
straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Jei vienetas
paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)
įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta
tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra
užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio
sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš
išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto
užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto
mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų
dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po
to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto
mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito
einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio,
kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas
mokestis iš sumokėtų dividendų.
4. Jei Lietuvos
vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie
dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji
dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto
gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai
yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,
kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos
šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis
vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį
surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas
apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio
straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų
dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
34
straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams
1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto
akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant
15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į
biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis
užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,
išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar
kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,
jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra
apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13
procentų mokesčio tarifus.
35
straipsnis. Užsienio vienetų dividendai
1. Lietuvos vieneto gaunami už turimas užsienio
vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į
biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto gaunami
dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas
ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo
momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,
pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra
įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši
nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis
pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15
arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Lietuvos vienetas neįtraukia į pajamas iš
užsienio vieneto gautų dividendų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
7 straipsnis.
Pajamų ir sąnaudų pripažinimas
Pajamos
ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę
apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus,
išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti
pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą.
8
straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas pagal pinigų apskaitos principą
1. Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos
vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Taip pat
pripažįstamos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.
2. Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos
vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia pat tvarka, kaip jos pripažįstamos taikant
kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos,
kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį.
31 straipsnis.
Neleidžiami atskaitymai
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į
biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;
2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25
d.);
3) netesybos, į
biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos
už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
4) palūkanos ar kitokios išmokos už
susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
5) ribojamų
dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
6) (neteko
galios nuo 2004 m. vasario 14 d.);
7) dėl
sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų
sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;
8) sąnaudos, kurios buvo
įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau
faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse
teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
9) parama ir dovanos, išskyrus
šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;
10) išmokos, nepagrįstos šio
straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio
Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) vieneto padarytos žalos
atlyginimas;
12) dividendai ar kitaip
paskirstytas pelnas;
13) kitos
nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos
bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;
14) praėjusių mokestinių
laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;
15) sąnaudos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių
popierių perkainojimo.
2. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos
(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba
nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)
užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse
teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos
vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:
1) šios išmokos
yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;
2) išmokas
gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai
vykdyti;
3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos
ūkinės operacijos yra ryšys.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
Nr. IX-1972,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)
VII SKYRIUS
DIVIDENDŲ IR
KITO PASKIRSTYTOJO PELNO
APMOKESTINIMO TVARKA
32
straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas
1. Šis skyrius
nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo
tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir
paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas
kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas
nenustato kitaip.
2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto
vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)
skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų
nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar
paskirstytuoju pelnu.
3.
Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis
pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,
kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.
4. Jei
vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji
rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra
didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės
padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
5.
Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar
jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,
sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo
33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant
vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta
įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o
didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.
33
straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka
1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas
Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos
vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis
Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio
vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos
vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5
straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Jei vienetas
paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)
įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta
tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra
užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio
sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš
išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto
užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto
mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų
dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po
to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto
mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito
einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio,
kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas
mokestis iš sumokėtų dividendų.
4. Jei Lietuvos
vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie
dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji
dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto
gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai
yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,
kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos
šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis
vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį
surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas
apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio
straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų
dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1008,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
34
straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams
1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos
vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir
sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis
užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų
paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami, išskyrus
atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip
organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma, jei
dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra
apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13
procentų mokesčio tarifus.
35
straipsnis. Užsienio vienetų dividendai
1. Lietuvos vieneto gaunami už turimas užsienio
vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami
taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į
biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.
2. Lietuvos vieneto gaunami
dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas
ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo
momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,
pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra
įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši
nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis
pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15
arba 13 procentų mokesčio tarifus.
3. Lietuvos vienetas neįtraukia į pajamas iš
užsienio vieneto gautų dividendų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1659,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)
2004-01-22
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 18 má
2003-10-14
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 18 má
2003-07-04
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 23 y 10 m
2003-07-01
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 4, 21, 17 y 16 má
2002-12-05
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 23 y 11 m
2002-07-02
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas — arts. 21, 17, 23 y 15 m
2002-06-20
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą