Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymas
Projektas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 73-3101
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2002 m. liepos 5 d. Nr. IX-1042
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimas
Patvirtinti Lietuvos Respublikos
valstybės saugumo departamento statutą (pridedamas).
2 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
2002 m. liepos 5 d.
įstatymu Nr. IX-1042
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO
DEPARTAMENTO
S T A T U T A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
3 straipsnis.
Saugumo departamento sistema
Saugumo
departamento sistemą sudaro Saugumo departamento centrinis aparatas ir
teritorinės įstaigos bei specialios paskirties įstaigos prie Saugumo
departamento (toliau – specialios paskirties įstaigos). Saugumo departamento
struktūrą sudaro Saugumo departamento centrinis aparatas (su struktūriniais
padaliniais) bei teritorinės įstaigos.
Saugumo
departamento centrinis aparatas atlieka Saugumo departamento funkcijas,
organizuoja ir kontroliuoja teritorinių bei specialios paskirties įstaigų
darbą.
Teritorinės
įstaigos pagal Saugumo departamento generalinio direktoriaus joms suteiktus
įgaliojimus atlieka funkcijas nustatytuose Lietuvos Respublikos
administraciniuose teritoriniuose vienetuose.
4 straipsnis.
Saugumo departamento vadovybė
Saugumo
departamentui vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius turi
pavaduotojus.
Saugumo
departamento generalinio direktoriaus patariamoji institucija yra Saugumo
departamento kolegija.
Saugumo
departamento generalinis direktorius:
1) organizuoja
Departamento darbą ir jam vadovauja;
2) atstovauja
Departamentui;
3) teikia
Respublikos Prezidentui kandidatus į Saugumo departamento generalinio
direktoriaus pavaduotojų pareigas, taip pat siūlymus dėl jų atleidimo iš
pareigų;
4) teikia Ministrui
Pirmininkui kandidatus į specialios paskirties įstaigų vadovų pareigas, taip
pat siūlymus dėl šių įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų;
5) nustatyta tvarka
teikia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus įstatymų leidybos iniciatyvos
teisę turinčioms valstybės institucijoms;
6) nustato Saugumo
departamento struktūrą, steigia ir likviduoja Saugumo departamento centrinio
aparato struktūrinius padalinius bei teritorines įstaigas;
7) tvirtina Saugumo
departamento centrinio aparato struktūrinių padalinių ir teritorinių įstaigų
nuostatus, nustato ir tvirtina Saugumo departamento pareigūnų bei kitų
valstybės tarnautojų etatų ir pareigybių sąrašus;
8) priima į tarnybą
ir atleidžia iš tarnybos Saugumo departamento pareigūnus bei kitus
valstybės tarnautojus, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo
pareigų bei kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu;
9) sudaro Saugumo
departamento kolegiją, Atestacijos komisiją bei tvirtina jų veiklą
reglamentuojančius teisės aktus;
10) Saugumo
departamento pareigūnams suteikia saugumo pareigūnų tarnybinius rangus ir
kvalifikacines kategorijas, išskyrus tarnybinius rangus, kuriuos suteikia
Respublikos Prezidentas;
11) valstybės
saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos
Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, o prireikus – valstybės ir savivaldybių
institucijoms bei įstaigoms;
12) vykdo
Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės pavedimus, susijusius su Saugumo
departamento funkcijomis;
13) leidžia
įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
14) atlieka kitas
Valstybės saugumo departamento įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytas
funkcijas.
Saugumo
departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai organizuoja ir kontroliuoja
struktūrinių padalinių darbą, neviršydami generalinio direktoriaus jiems
suteiktų įgaliojimų.
Kai Saugumo
departamento generalinis direktorius yra išvykęs, negali eiti pareigų dėl ligos
ar kitų svarbių priežasčių, jo pareigas eina generalinio direktoriaus įgaliotas
generalinio direktoriaus pavaduotojas.
5 straipsnis.
Saugumo departamento kolegija
Saugumo
departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma Saugumo departamento
kolegija (toliau – Kolegija). Kolegija sudaroma iš generalinio direktoriaus, jo
pavaduotojų, generalinio direktoriaus į ją paskirtų centrinio aparato valdybų,
skyrių, teritorinių įstaigų viršininkų ir kitų Saugumo departamento pareigūnų.
Kolegija svarsto
ir apibendrina Saugumo departamento darbą, svarsto kitus generalinio
direktoriaus jai pavestus bei Kolegijos narių iškeltus klausimus. Kolegijos
sprendimai įforminami nutarimais.
Kolegijos veiklą
reglamentuoja generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti Kolegijos nuostatai.
6 straipsnis.
Atestacijos komisija
Saugumo
departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma nuolatinė Atestacijos
komisija. Ji susideda iš generalinio direktoriaus skirtų saugumo pareigūnų.
Atestacijos
komisija vertina saugumo pareigūnų darbą ir jo rezultatus, sprendžia, ar
pareigūnai tinka eiti konkrečias pareigas, taip pat svarsto saugumo pareigūnų
kvalifikacinių kategorijų ir pirmųjų tarnybinių rangų nustatymo klausimus ir
teikia generaliniam direktoriui pasiūlymus dėl kvalifikacinių kategorijų ir
pirmųjų tarnybinių rangų suteikimo.
Saugumo
pareigūnų atestavimo teisinius pagrindus, periodiškumą ir tvarką bei
Atestacijos komisijos veiklą reglamentuoja generalinio direktoriaus įsakymu
patvirtinti Atestacijos nuostatai.
7 straipsnis.
Saugumo pareigūnai
Saugumo
pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, paskirti į tam tikras
pareigas Saugumo departamento sistemoje ir turintys administracinius
įgaliojimus nepavaldiems asmenims.
Saugumo
pareigūnais asmenys tampa paskirti į konkrečias pareigas ir prisiekę Lietuvos
valstybei.
Saugumo
pareigūnai atlieka Valstybės saugumo departamento įstatyme, Žvalgybos įstatyme,
kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Saugumo
pareigūnų funkcijos, teisės ir pareigos taip pat reglamentuojamos Saugumo
departamento centrinio aparato struktūrinių padalinių ir teritorinių įstaigų
nuostatuose, saugumo pareigūnų pareiginiuose nuostatuose bei kituose Saugumo
departamento generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintuose teisės aktuose.
TREČIASIS SKIRSNIS
SAUGUMO PAREIGŪNŲ TARNYBA
8 straipsnis.
Saugumo pareigūnų tarnyba
Saugumo
pareigūnų tarnyba grindžiama tarnybinio pavaldumo principu.
Saugumo
pareigūnas privalo vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą saugumo pareigūno
įsakymus ar nurodymus. Apie gautą įsakymą ar nurodymą, prieštaraujantį
įstatymui ar viršijantį aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno tarnybinius
įgaliojimus, saugumo pareigūnas turi nedelsdamas pranešti Saugumo departamento
generaliniam direktoriui arba generalinio direktoriaus pavaduotojui,
kuruojančiam atitinkamą tarnybinės veiklos sritį. Apie Saugumo departamento
generalinio direktoriaus įsakymą ar nurodymą, aiškiai prieštaraujantį
įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.
Įstatymui prieštaraujančio įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia nuo
atsakomybės.
Tiesiogiai į
aukštesnįjį vadovą galima kreiptis, jeigu tiesioginio vadovo įsakymai ar
nurodymai yra neteisėti, taip pat jeigu tiesioginis vadovas nesprendžia jo
kompetencijai priskirtų klausimų arba dėl kitų svarbių priežasčių. Saugumo
pareigūnai į kito struktūrinio padalinio pareigūną tarnybos reikalais gali
kreiptis gavę savo tiesioginio vadovo sutikimą (leidimą).
Saugumo
pareigūnai Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka gali
būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę.
Esant
tarnybiniam būtinumui, Saugumo departamento generalinio direktoriaus raštišku
ar žodiniu nurodymu saugumo pareigūnai gali būti skiriami budėti arba būti
tarnybinėje parengtyje.
9 straipsnis.
Saugumo pareigūnų veiklos garantijos
Baudžiamoji byla
saugumo pareigūnui gali būti iškelta generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo
nutarimu.
Einantys
tarnybines pareigas saugumo pareigūnai negali būti atvesdinti, sulaikyti,
negali būti atliekama šių asmenų, jų daiktų, asmeninių ar tarnybinių transporto
priemonių krata, jeigu su tuo nesutinka ar nedalyvauja saugumo pareigūno
tiesioginis vadovas ar kitas Saugumo departamento generalinio direktoriaus
įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai saugumo pareigūnas sulaikomas
akivaizdžiai darantis nusikaltimą. Šiuo atveju saugumo pareigūną sulaikiusi
institucija apie jo sulaikymą per 24 valandas privalo pranešti Saugumo
departamento generaliniam direktoriui ir generaliniam prokurorui ar jo
pavaduotojui.
Saugumo
pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako drausmine tvarka pagal
šį Statutą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Medžiaga dėl saugumo
pareigūno padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį taikoma drausminė
atsakomybė, perduodama Saugumo departamento generaliniam direktoriui.
Saugumo
pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos
Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos
institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.
Duomenys apie
saugumo pareigūnus valstybės tarnautojų registrui neteikiami.
10 straipsnis.
Tapatybės bei tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančių dokumentų ir
priemonių naudojimas
Saugumo
pareigūnai, atlikdami tarnybos užduotis, gali naudotis tapatybės bei tarnybinės
priklausomybės neatskleidžiančiais dokumentais ir priemonėmis.
Šio straipsnio 1
dalyje nurodytų dokumentų bei priemonių išdavimo, naudojimo, paėmimo ir
grąžinimo pagrindus bei tvarką reglamentuoja Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymas bei kiti teisės aktai.
11 straipsnis.
Saugumo pareigūnų veiklos apribojimai
Saugumo
pareigūnams draudžiama:
1) būti politinių
partijų, politinių organizacijų nariais, rėmėjais ar dalyvauti jų veikloje,
taip pat dalyvauti bet kokioje kitoje politinėje veikloje;
2) būti įmonės,
įstaigos ar organizacijos skiriamu (renkamu) valdymo institucijos nariu ir už
šį darbą gauti atlyginimą;
3) sudaryti
sandorius Saugumo departamento vardu su individualiomis (personalinėmis)
įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkai, tikrieji nariai ar
komanditoriai yra jie patys ar asmenys, nurodyti Statuto 16 straipsnio 8
punkte, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie patys ar nurodyti
asmenys turi akcijų ar pagal įgaliojimą valdo kito asmens akcijas;
4) atstovauti
šalies ir užsienio valstybių įmonių interesams;
5) dirbti samdomu
darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose
asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, kitose valstybės ar savivaldybės
institucijose bei įstaigose, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą
atlyginimą, negu numatytas įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių
saugumo pareigūnų darbo užmokestį, išskyrus atvejus, kai tai būtina tarnybos
interesams, ir ne ilgiau, negu tai reikalinga nustatytam užduoties tikslui
pasiekti;
6) streikuoti ar
piketuoti.
Saugumo
pareigūnas negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai
susijusių su pareigų ėjimu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Saugumo
pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus pritarimu gali dirbti
mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą, taip pat gauti atlyginimą už mokslinį
ir autorinį atlyginimą už kūrinius, laikomus intelektinės nuosavybės teisių
objektais.
12 straipsnis.
Saugumo pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas
Saugumo
pareigūnai gali būti rengiami, taip pat gali kelti kvalifikaciją bendrosiose ir
specialiosiose Lietuvos bei užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose
įstaigose.
Pagal
patvirtintas programas saugumo pareigūnams Saugumo departamento Mokymo centre
organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai.
Saugumo departamentas
gali sudaryti su saugumo pareigūnu sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą sąlygų.
Saugumo pareigūnas, nevykdęs sutarties, neišdirbęs sutartyje numatyto laiko ar
nesibaigus sutarties terminui atsistatydinęs iš valstybės tarnybos arba
atleistas dėl savo kaltės, privalo atlyginti Saugumo departamentui su jo mokymu
susijusias išlaidas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SAUGUMO PAREIGŪNŲ PRIĖMIMAS Į
TARNYBĄ, PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS, ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS
13 straipsnis.
Reikalavimai asmenims, norintiems tarnauti saugumo pareigūnais
Saugumo
pareigūnais į tarnybą gali būti priimami nepriekaištingos reputacijos, ne
jaunesni kaip 20 metų, mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos
piliečiai, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka atlikę privalomąją pradinę
karo tarnybą arba įstatymų nustatyta tvarka atleisti nuo jos bei tinkantys
konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelektą ir moralines savybes,
dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę.
Tam tikroms
pareigybėms Saugumo departamento generalinis direktorius gali nustatyti
papildomus reikalavimus (išsilavinimo, profesinės veiklos, darbo stažo,
užsienio kalbų mokėjimo).
Saugumo
pareigūnais gali būti skiriami asmenys, turintys išsilavinimą, būtiną
skiriamoms pareigoms pagal Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus.
14 straipsnis.
Saugumo pareigūnų atranka
Asmenys tarnauti
saugumo pareigūnais priimami atrankos būdu. Atranka atliekama Saugumo
departamento generalinio direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka, siekiant
nustatyti, ar asmuo tinkamas tarnauti saugumo pareigūnu.
15 straipsnis. Sveikatos
tikrinimas
Asmenys, pareiškę norą tarnauti Saugumo
departamente, siunčiami sveikatos būklės tikrintis į Vidaus reikalų
ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Centrinę medicinos
ekspertizės komisiją. Ši komisija pateikia išvadą dėl asmens tinkamumo tarnybai
pagal sveikatos būklę.
Saugumo pareigūnų medicininės ekspertizės ir
privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Saugumo
departamento generalinis direktorius ir vidaus reikalų ministras, suderinę su
sveikatos apsaugos ministru.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
16
straipsnis. Priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai
Į tarnybą Saugumo
departamente negali būti priimami asmenys:
1) nuteisti už tyčinį labai sunkų, sunkų, apysunkį
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už valstybės ar tarnybos paslapties
atskleidimą, neteisėtą disponavimą valstybės ar tarnybos paslaptimi ir
valstybės paslapties praradimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo,
taip pat jei asmuo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, neatsargų
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba
nepanaikintas;
2) atleisti iš tarnybos už pareigūno, prokuroro vardo
pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų ar advokatų profesinės
etikos ar profesinės veiklos pažeidimus, kario vardo arba krašto apsaugos
sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;
3) atleisti iš valstybės tarnybos už šiurkštų
tarnybinį nusižengimą arba praradę pasitikėjimą, jeigu nuo atleidimo dienos
nepraėjo 10 metų;
4) atsisakę prisiekti Lietuvos valstybei arba sulaužę
Lietuvos valstybei duotą priesaiką;
5) apkaltos proceso
tvarka pašalinti iš einamų pareigų arba panaikintas jų Seimo nario mandatas
apkaltos proceso tvarka;
6) politinių
partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai arba asmenys, kitaip
dalyvaujantys jų veikloje ar bet kokioje kitoje politinėje veikloje;
7) buvę SSRS valstybės
saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai – pagal įstatymo
„Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios
organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus;
8) kuriems yra
taikomi veiklos apribojimai pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios
SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir
prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą;
9) kurių tėvai,
įtėviai, broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai tarnauja saugumo
pareigūnais ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
17
straipsnis. Priėmimo į tarnybą tvarka, saugumo pareigūno priesaika
Asmenys,
išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento dekretu, į tarnybą Saugumo
departamente priimami ir į pareigas skiriami generalinio direktoriaus įsakymu.
Saugumo
pareigūnas pradeda eiti pareigas prisiekęs Lietuvos valstybei. Kiekvienas
pareigūnas prisiekia asmeniškai ir pasirašo priesaikos tekstą. Šis tekstas
saugomas pareigūno asmens byloje.
18
straipsnis. Bandomasis laikotarpis
Priimant į
tarnybą Saugumo departamente, saugumo pareigūnui nuo skyrimo į pareigas dienos
nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atostogų ir laikino nedarbingumo
laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas. Respublikos Prezidento skiriamiems
pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.
Bandomuoju
laikotarpiu Saugumo departamento generalinis direktorius turi teisę su saugumo
pareigūnu nutraukti tarnybos santykius nenurodydamas jam priežasčių. Šiuo
atveju saugumo pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal šio Statuto 22
straipsnio 1 dalies 7 punktą.
19
straipsnis. Tarnybinis pažymėjimas ir uniforma
Saugumo
pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą ir uniformą su skiriamaisiais ženklais.
Saugumo pareigūnai gali turėti tarnybinį ženklą.
Saugumo
pareigūnų uniforma siuvama pagal Vyriausybės patvirtintus eskizus ir modelius.
Skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina ir jų išdėstymo tvarką nustato
Vyriausybė.
Uniformos
išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Saugumo departamento generalinis
direktorius.
Saugumo
departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka saugumo pareigūnams gali
būti išmokama 80 procentų uniformos vertės kompensacija.
16 straipsnis.
Priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai
Į tarnybą Saugumo
departamente negali būti priimami asmenys:
1) teisti už tyčinį
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
2) atleisti už
pareigūno vardą diskredituojančius veiksmus;
3) atleisti iš
valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą arba praradus pasitikėjimą, jeigu
nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų;
4) atsisakę
prisiekti Lietuvos valstybei;
5) politinių
partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai arba asmenys, kitaip
dalyvaujantys jų veikloje ar bet kokioje kitoje politinėje veikloje;
6) buvę SSRS
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai – pagal
įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus;
7) kuriems yra
taikomi veiklos apribojimai pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios
SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir
prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą;
8) kurių tėvai, įtėviai,
broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai tarnauja saugumo pareigūnais
ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.
17 straipsnis.
Priėmimo į tarnybą tvarka, saugumo pareigūno priesaika
Asmenys,
išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento dekretu, į tarnybą Saugumo
departamente priimami ir į pareigas skiriami generalinio direktoriaus įsakymu.
Saugumo
pareigūnas pradeda eiti pareigas prisiekęs Lietuvos valstybei. Kiekvienas
pareigūnas prisiekia asmeniškai ir pasirašo priesaikos tekstą. Šis tekstas
saugomas pareigūno asmens byloje.
18 straipsnis.
Bandomasis laikotarpis
Priimant į
tarnybą Saugumo departamente, saugumo pareigūnui nuo skyrimo į pareigas dienos
nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atostogų ir laikino nedarbingumo laikas
į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas. Respublikos Prezidento skiriamiems
pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.
Bandomuoju
laikotarpiu Saugumo departamento generalinis direktorius turi teisę su saugumo
pareigūnu nutraukti tarnybos santykius nenurodydamas jam priežasčių. Šiuo
atveju saugumo pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal šio Statuto 22
straipsnio 1 dalies 7 punktą.
19 straipsnis.
Tarnybinis pažymėjimas ir uniforma
Saugumo
pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą ir uniformą su skiriamaisiais ženklais.
Saugumo pareigūnai gali turėti tarnybinį ženklą.
Saugumo
pareigūnų uniforma siuvama pagal Vyriausybės patvirtintus eskizus ir modelius.
Skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina ir jų išdėstymo tvarką nustato
Vyriausybė.
Uniformos išdavimo
ir dėvėjimo tvarką nustato Saugumo departamento generalinis direktorius.
Saugumo
departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka saugumo pareigūnams gali
būti išmokama 80 procentų uniformos vertės kompensacija.
20 straipsnis. Perkėlimas į
kitas pareigas
Saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar
žemesnes saugumo pareigūno pareigas toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje
vietovėje, jeigu atitinka pareigybės, į kurią perkeliamas, aprašyme nustatytus
reikalavimus ir yra tinkamas šioms pareigoms pagal sveikatos būklę.
Saugumo pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti
perkeltas:
1) paties prašymu ar sutikimu;
2) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo
pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai;
3) esant tarnybiniam būtinumui - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
3,
4 ir 5 dalių redakcija iki 2012-01-01:
Saugumo pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti
perkeltas:
1) paties prašymu ar sutikimu;
2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo;
3) esant tarnybiniam būtinumui - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;
4) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo
pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, gerai arba labai gerai.
Saugumo pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti
perkeltas:
1) paties prašymu ar sutikimu;
2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei nėra
galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;
3) dėl sveikatos būklės, jei nėra galimybės perkelti į
lygiavertes pareigas;
4) už drausminį nusižengimą;
5) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo
pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai.
Perkeliant į kitas pareigas, saugumo pareigūno
sutikimas yra būtinas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 2 punkte, 4
dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais, taip pat šio straipsnio 3 dalies
4 punkte nustatytais atvejais, kai saugumo pareigūnas perkeliamas į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje.
3,
4 ir 5 dalių redakcija nuo 2012-01-01:
Saugumo pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti
perkeltas:
1) paties prašymu ar sutikimu;
2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo;
3) esant tarnybiniam būtinumui - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;
4) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo
pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, gerai arba labai gerai;
5) pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui.
Saugumo pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti
perkeltas:
1) paties prašymu ar sutikimu;
2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei nėra
galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;
3) dėl sveikatos būklės, jei nėra galimybės perkelti į
lygiavertes pareigas;
4) už drausminį nusižengimą;
5) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo
pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai;
6) pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui ir
nesant galimybės perkelti į lygiavertes pareigas.
Perkeliant saugumo pareigūną į kitas pareigas, šio
saugumo pareigūno sutikimas yra būtinas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3
dalies 2 punkte, 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais, taip pat šio
straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose, 4 dalies 6 punkte nustatytais atvejais,
kai saugumo pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje.
Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakyme dėl saugumo pareigūno perkėlimo į kitas pareigas turi būti
nurodomas perkėlimo pagrindas.
Kai yra tarnybinis būtinumas, atsižvelgus į saugumo
pareigūno išsilavinimą ir kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ne ilgiau kaip 5
metams gali būti perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ir atstovybėje prie tarptautinės
organizacijos, kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, taip pat dirbti į specialiąsias
misijas. Saugumo pareigūnų laikino perkėlimo į tokias pareigas ir atšaukimo iš
šių pareigų tvarką, laikinai perkeltų saugumo pareigūnų tarnybos ypatumus
nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
Nr. XI-1389,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3220 (2011-06-04)
21
straipsnis. Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas
Esant
tarnybiniam būtinumui, Saugumo departamento generalinis direktorius įsakymu
gali neperkeldamas į kitas pareigas laikinai pavesti saugumo pareigūnui be jo
sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiavertes
arba žemesnes saugumo pareigūno pareigas.
Šio straipsnio 1
dalyje nustatytas laikinas pavedimas saugumo pareigūnui negali trukti ilgiau
kaip 1 metus per 5 jo tarnybos Saugumo departamente metus.
Šio straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka pavedus saugumo pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas,
mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Pavedus atlikti žemesnes
pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.
Saugumo
pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis
atlikti ir laikinai nesančio pareigūno pareigas ar papildomas užduotis. Pavedus
atlikti ir kitas pareigas ar užduotis, saugumo pareigūnui mokamos įstatymų,
reglamentuojančių saugumo pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, nustatytos
priemokos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
22
straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
Saugumo
pareigūnas iš tarnybos Saugumo departamente atleidžiamas:
1) jam
atsistatydinus;
2) įsiteisėjus
teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnui yra paskirta bausmė už tyčinį
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba
bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
3) netekęs Lietuvos
Respublikos pilietybės;
4) Atestacijos
komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą;
5) sulaužęs
priesaiką;
6) kai jis negali
tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos
įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Centrinės medicinos ekspertizės
komisijos išvadai;
7) neišlaikęs
bandomojo laikotarpio;
8) paaiškėjus, kad
priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys
(dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;
9) kai jis savo
poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu žemina saugumo pareigūno vardą;
10) paaiškėjus šio
Statuto 11 ar 16 straipsniuose nurodytai aplinkybei;
11) kai jis padaro
drausminį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12
mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė
nuobauda;
12) kai jam už
drausminį nusižengimą taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
13) sulaukęs šio
Statuto 47 straipsnyje nustatyto amžiaus arba ištarnavęs įstatymų nustatytą
laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti;
14) dėl darbo
organizavimo pakeitimų mažinant darbuotojų skaičių;
15) kai įstatymų
nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;
16) kai jam
įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo
tiesioginių pareigų atlikimu;
17
punkto redakcija iki 2012-01-01:
17) kai jis atsisako būti perkeltas į
kitas pareigas šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 3 punkte,
4 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytais atvejais, 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte
nustatytu atveju, kai saugumo pareigūną numatoma perkelti į kitas pareigas toje
pačioje gyvenamojoje vietovėje, taip pat kai jis atsisako tarnauti pakeitus
tarnybos sąlygas šio Statuto 21 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju;
17
punkto redakcija nuo 2012-01-01:
17) kai jis
atsisako būti perkeltas į kitas pareigas šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 3
punkte, 3 dalies 3 punkte, 4 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytais atvejais, 20
straipsnio
3 dalies 4 ir 5 punktuose, 4 dalies 6 punkte nustatytais atvejais, kai saugumo
pareigūną numatoma perkelti į kitas pareigas toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje, taip pat kai jis atsisako tarnauti pakeitus tarnybos sąlygas šio
Statuto 21 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju;
18) kai jis yra
laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau
kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų
nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir
jeigu neatvykimas į darbą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu
sveikatos sutrikimu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas;
19) šalių
susitarimu.
Saugumo
pareigūno vardo žeminimas – veika, kuria pareigūnas pažemina Saugumo
departamento autoritetą, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie
Saugumo departamentą, jo pareigūnus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1029,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-316 (2007-01-19)
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
Nr. XI-1389,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3220 (2011-06-04)
23
straipsnis. Saugumo pareigūno atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus
Saugumo
pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru, apie tai raštu įspėjęs Saugumo
departamento generalinį direktorių ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Jeigu generalinis direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta praėjus 3
kalendorinėms dienoms nuo prašymo padavimo.
Jei prašymas
atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar neįgalumu, trukdančiais
tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas nuo pareigūno prašyme
nurodytos dienos.
Saugumo
pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo jo padavimo dienos, jei nėra priimtas generalinio direktoriaus įsakymas dėl
atleidimo šiuo pagrindu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
24
straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos
Negalima atleisti saugumo pareigūno iš tarnybos jo
laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus atleidimą pagal
šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 1-6, 8, 9, 12, 16, 18,
19 punktus. Jei saugumo pareigūnas atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią
nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo
nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
Negalima
atleisti iš tarnybos Saugumo departamente nėščios moters, taip pat motinos arba
tėvo, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių saugumo pareigūnų kaltės.
Atleisti saugumo
pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 punktą galima
tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Saugumo
departamentas ar specialios paskirties įstaiga likviduojama), moteriai ar
vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki
teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą
atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius. Jei saugumo
pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo
data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Atleisti saugumo pareigūną iš tarnybos pagal šio
Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktus galima tik tuo atveju, jeigu
nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba saugumo pareigūno
sutikimu - į žemesnes pareigas.
Atleidžiant iš tarnybos saugumo pareigūną pagal šio
Statuto 22 straipsnio 1 dalies 19 punktą, su juo pasirašomas rašytinis
susitarimas dėl atleidimo sąlygų (atleidimo iš tarnybos laiko, išeitinės
išmokos mokėjimo, kurios dydis negali viršyti šio Statuto 46 straipsnio 1
dalyje nustatyto dydžio, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
25
straipsnis. Atleidimo iš tarnybos tvarka
Saugumo
pareigūnai iš tarnybos atleidžiami Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento
dekretu.
Atleidžiamas iš
tarnybos saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus
nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį
ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą,
dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis gavo eidamas tarnybines
pareigas.
26
straipsnis. Išbraukimas iš saugumo pareigūnų sąrašų
Mirę, įstatymų
nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais saugumo
pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu.
27
straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
Saugumo
pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, per 1 mėnesį nuo atleidimą
patvirtinančio dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą.
Teismui grąžinus
neteisėtai atleistą saugumo pareigūną į ankstesnes pareigas, teismo sprendimu
šiam pareigūnui išmokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už visą
priverstinės pravaikštos laiką.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
21 straipsnis.
Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas
Esant
tarnybiniam būtinumui, Saugumo departamento generalinis direktorius įsakymu
gali neperkeldamas į kitas pareigas laikinai pavesti saugumo pareigūnui be jo
sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiareikšmes
arba žemesnes saugumo pareigūno pareigas.
Šio straipsnio 1
dalyje nustatytas laikinas pavedimas saugumo pareigūnui negali trukti ilgiau
kaip 1 metus per 5 jo tarnybos Saugumo departamente metus.
Šio straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka pavedus saugumo pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas,
mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Pavedus atlikti žemesnes
pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.
Saugumo
pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis
atlikti ir laikinai nesančio pareigūno pareigas ar papildomas užduotis. Pavedus
atlikti ir kitas pareigas ar užduotis, saugumo pareigūnui mokamos įstatymų,
reglamentuojančių saugumo pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, nustatytos priemokos.
22 straipsnis.
Atleidimo iš tarnybos pagrindai
Saugumo
pareigūnas iš tarnybos Saugumo departamente atleidžiamas:
1) jam
atsistatydinus;
2) įsiteisėjus
teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnui yra paskirta bausmė už tyčinį
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai arba bausmė, dėl kurios jis
negali eiti savo pareigų;
3) netekęs Lietuvos
Respublikos pilietybės;
4) Atestacijos
komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą;
5) sulaužęs
priesaiką;
6) kai jis pagal
medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos;
7) neišlaikęs
bandomojo laikotarpio;
8) paaiškėjus, kad
priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys
(dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;
9) kai jis savo
poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu žemina saugumo pareigūno vardą;
10) paaiškėjus šio
Statuto 11 ar 16 straipsniuose nurodytai aplinkybei;
11) kai jis padaro
drausminį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12
mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė
nuobauda;
12) kai jam už
drausminį nusižengimą taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
13) sulaukęs šio Statuto 47 straipsnyje nustatyto
amžiaus arba ištarnavęs įstatymų nustatytą laikotarpį pareigūnų ir karių
valstybinei pensijai gauti, jeigu jo tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo
pratęstas arba baigėsi jo tarnybos pratęsimo terminas;
14) dėl darbo
organizavimo pakeitimų mažinant darbuotojų skaičių;
15) kai įstatymų nustatytais
atvejais į tarnybą grįžta pirmiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;
16) kai jam
įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo
tiesioginių pareigų atlikimu;
17) kai jis
atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 2
punkte, 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais
atvejais;
18) kai jis yra
laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau
kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų
nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir
jeigu neatvykimas į darbą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu
sveikatos sutrikimu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas.
Saugumo pareigūno
vardo žeminimas – veika, kuria pareigūnas pažemina Saugumo departamento
autoritetą, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie Saugumo
departamentą, jo pareigūnus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1029,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-316 (2007-01-19)
23 straipsnis.
Saugumo pareigūno atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus
Saugumo
pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru, apie tai raštu įspėjęs Saugumo
departamento generalinį direktorių ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Jeigu generalinis direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta praėjus 3
kalendorinėms dienoms nuo prašymo padavimo.
Jei prašymas
atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar invalidumu, trukdančiais
tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas nuo pareigūno
prašyme nurodytos dienos.
Saugumo
pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo jo padavimo dienos, jei nėra priimtas generalinio direktoriaus įsakymas dėl
atleidimo šiuo pagrindu.
24 straipsnis.
Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos
Negalima
atleisti saugumo pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar
atostogų metu, išskyrus atleidimą pagal šio Statuto 22 straipsnio 1
dalies 1, 2, 6, 8, 16, 18 punktus. Jei saugumo pareigūnas atleistas iš tarnybos
pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita
po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
Negalima
atleisti iš tarnybos Saugumo departamente nėščios moters, taip pat motinos arba
tėvo, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių saugumo pareigūnų kaltės.
Atleisti saugumo
pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 punktą galima
tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Saugumo
departamentas ar specialios paskirties įstaiga likviduojama), moteriai ar
vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki
teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą
atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius. Jei saugumo
pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo
data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Atleisti saugumo
pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktus
galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiareikšmes
pareigas arba saugumo pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas.
25 straipsnis.
Atleidimo iš tarnybos tvarka
Saugumo
pareigūnai iš tarnybos atleidžiami Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento
dekretu.
Atleidžiamas iš
tarnybos saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus
nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį
ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą,
dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis gavo eidamas tarnybines pareigas.
26 straipsnis.
Išbraukimas iš saugumo pareigūnų sąrašų
Mirę, įstatymų
nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais saugumo
pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu.
27 straipsnis.
Grąžinimas į tarnybą
Saugumo
pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, per 1 mėnesį nuo atleidimą
patvirtinančio dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą.
Teismui grąžinus
neteisėtai atleistą saugumo pareigūną į ankstesnes pareigas, šiam pareigūnui
išmokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už visą priverstinės
pravaikštos laiką.
28 straipsnis. Saugumo
pareigūnų rezervas
Saugumo departamente sudaromas saugumo pareigūnų
rezervas. Į saugumo pareigūnų rezervą gali būti įtraukti iš pareigų atleisti
saugumo pareigūnai, dirbantys kitose institucijose, įstaigose, įmonėse,
organizacijose ar užsiimantys kita teisėta veikla ir vykdantys atskiras Saugumo
departamento tarnybines užduotis, arba šio Statuto 20 straipsnio 7 dalyje
numatytais atvejais į kitas pareigas laikinai perkelti saugumo pareigūnai.
Saugumo pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali
būti ne ilgiau kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į Saugumo departamento poreikius,
generalinis direktorius turi teisę pratęsti saugumo pareigūno buvimo rezerve
laiką, tačiau bendras saugumo pareigūno buvimo rezerve laikas negali viršyti 8
metų.
Saugumo pareigūnas saugumo pareigūnų rezerve gali
būti ne ilgiau, negu jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai.
Saugumo pareigūnų rezerve esančiam pareigūnui darbo
užmokestis nemokamas.
Saugumo pareigūno buvimo saugumo pareigūnų rezerve
laikas įskaitomas į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą ir
ištarnautą laiką aukštesniam saugumo pareigūno laipsniui gauti.
Saugumo
pareigūnų rezervo sudarymo ir veiklos sąlygas bei tvarką nustato Saugumo
departamento generalinis direktorius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
PENKTASIS
SKIRSNIS
SAUGUMO PAREIGŪNŲ LAIPSNIAI IR
KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr.
X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
29 straipsnis. Saugumo
pareigūnų laipsnių suteikimo tvarka
Valstybės saugumo departamento įstatyme numatyti
saugumo pareigūnų laipsniai (toliau - laipsniai)
suteikiami Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant
į pareigūno einamas pareigas, ištarnautą laiką, profesinę patirtį, tarnybinės
veiklos rezultatus. Saugumo departamento generaliniam direktoriui ir jo
pavaduotojams laipsnius, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos
Prezidentas.
Saugumo pareigūnams, išskyrus generalinio
direktoriaus pavaduotojus, pirmasis laipsnis suteikiamas po 6 mėnesių bandomojo
laikotarpio.
Saugumo pareigūno ištarnautas laikas, būtinas
laipsniui gauti, skaičiuojamas nuo ankstesnio laipsnio suteikimo dienos.
Ši nuostata gali būti netaikoma aukštesnį laipsnį suteikiant kaip
paskatinimą.
Laipsniai, aukštesni nei nurodyti šio straipsnio 7
dalyje, gali būti suteikiami išimties tvarka už didelius nuopelnus tarnyboje
vieną kartą per pareigūno tarnybą.
Laipsniai nesuteikiami saugumo pareigūnams,
turintiems galiojančių drausminių nuobaudų.
Pirmieji laipsniai saugumo
pareigūnams suteikiami šia tvarka:
1) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo
viršilos, suteikiamas jaunesniesiems specialistams, atliekantiems fizinės
apsaugos funkcijas;
2) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo
jaunesniojo leitenanto, suteikiamas jaunesniesiems inspektoriams, taip pat
inspektoriams, atliekantiems fizinės apsaugos funkcijas;
3) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo
leitenanto, suteikiamas specialistams, inspektoriams (išskyrus atliekančius
fizinės apsaugos funkcijas);
4) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo
vyresniojo leitenanto, suteikiamas vyresniesiems inspektoriams, vyresniesiems
specialistams;
5) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo
kapitono, suteikiamas poskyrių viršininkams vyriausiesiems specialistams,
vyriausiesiems inspektoriams, generalinio direktoriaus ir Saugumo departamento
patarėjams, specialios paskirties įstaigų skyrių viršininkams ir jų
pavaduotojams, poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams;
6) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo
majoro, suteikiamas centrinio aparato savarankiškų skyrių viršininkams
ir jų pavaduotojams, valdybų skyrių ir teritorinių įstaigų viršininkams ir jų
pavaduotojams, specialios paskirties įstaigų valdybų viršininkams ir jų pavaduotojams,
skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams;
7) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo
pulkininko leitenanto, suteikiamas direktoratų direktoriams, valdybų
viršininkams ir jų pavaduotojams, specialios paskirties įstaigų vadovams ir jų
pavaduotojams;
8) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo
pulkininko, suteikiamas generalinio direktoriaus pavaduotojams;
9) Saugumo departamento generaliniam direktoriui
suteikiamas saugumo generolo laipsnis.
Aukštesni laipsniai saugumo pareigūnams suteikiami
taip:
1) saugumo pulkininko laipsnis - generalinio direktoriaus pavaduotojams, direktoratų direktoriams,
centrinio aparato valdybų viršininkams, jų pavaduotojams, centrinio aparato
savarankiškų skyrių, teritorinių įstaigų viršininkams, generalinio direktoriaus
ir Saugumo departamento patarėjams, specialios paskirties įstaigų vadovams ir
jų pavaduotojams, ištarnavusiems saugumo pulkininkais leitenantais ne mažiau
kaip 4 metus;
2) saugumo pulkininko leitenanto laipsnis - centrinio aparato savarankiškų skyrių viršininkų pavaduotojams,
valdybų skyrių viršininkams ir teritorinių įstaigų viršininkų pavaduotojams,
specialios paskirties įstaigų valdybų viršininkams ir jų pavaduotojams,
ištarnavusiems saugumo majorais ne mažiau kaip 4 metus;
3) saugumo majoro laipsnis - poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams, vyriausiesiems
inspektoriams, specialios paskirties įstaigų skyrių viršininkams ir jų
pavaduotojams, poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams,
ištarnavusiems saugumo kapitonais ne mažiau kaip 3 metus;
4) saugumo kapitono laipsnis - vyresniesiems inspektoriams, inspektoriams, vyresniesiems
specialistams ir specialistams (išskyrus atliekančius fizinės apsaugos
funkcijas), ištarnavusiems saugumo vyresniaisiais leitenantais ne mažiau kaip 3
metus;
5) saugumo vyresniojo leitenanto laipsnis - jaunesniesiems inspektoriams, taip pat inspektoriams, atliekantiems
fizinės apsaugos funkcijas, ištarnavusiems saugumo leitenantais ne mažiau kaip
2 metus;
6) saugumo leitenanto laipsnis - saugumo jaunesniesiems leitenantams, ištarnavusiems saugumo
jaunesniaisiais leitenantais ne mažiau kaip 2 metus;
7) saugumo jaunesniojo leitenanto laipsnis - saugumo viršiloms, ištarnavusiems saugumo viršilomis ne mažiau kaip 2
metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
30 straipsnis. Laipsnio
pažeminimas ir atėmimas
Už šiurkščius drausminius nusižengimus šio Statuto
nustatyta tvarka saugumo pareigūno laipsnis gali būti pažeminamas viena pakopa.
Aukštesnis laipsnis saugumo pareigūnui gali būti sugrąžintas ne anksčiau kaip
po vienų metų. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai pareigūnas neatlieka
tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Iki aukštesnio laipsnio grąžinimo
saugumo pareigūnui negali būti pakartotinai pažemintas laipsnis.
Saugumo
pareigūnui laipsnis gali būti atimtas tik įsiteisėjus apkaltinamajam teismo
nuosprendžiui arba pareigūnui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės. Saugumo
pareigūno laipsnį atima jį suteikęs pareigūnas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
31
straipsnis. Kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka
Saugumo
pareigūnams kvalifikacines kategorijas suteikia Saugumo departamento
generalinis direktorius.
Kvalifikacinių
kategorijų reikalavimus bei šių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja
Kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatai.
Saugumo pareigūnams
gali būti suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: penktoji (V), ketvirtoji
(IV), trečioji (III), antroji (II), pirmoji (I). Aukščiausia yra pirmoji
kvalifikacinė kategorija, žemiausia – penktoji kvalifikacinė kategorija.
Saugumo departamento generaliniam direktoriui pagal
pareigas suteikiama pirmoji kvalifikacinė kategorija. Generaliniam direktoriui
pirmąją (I) kvalifikacinę kategoriją suteikia Respublikos Prezidentas,
skirdamas jį į pareigas. Saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojams
kvalifikacinę kategoriją suteikia generalinis direktorius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SAUGUMO PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR
ATSAKOMYBĖ
32
straipsnis. Skatinimas, apdovanojimai bei jų skyrimas
Už pavyzdingą
tarnybą saugumo pareigūnai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) vienkartine pinigine išmoka, neviršijant saugumo
pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos;
3) vardine dovana;
4) suteikiant
žinybinį pasižymėjimo ženklą;
5) (neteko galios
nuo 2003 m. spalio 29 d.);
6) suteikiant
aukštesnį laipsnį, neištarnavus šio Statuto 29 straipsnio 7 dalyje
numatyto laiko, būtino aukštesniam laipsniui gauti, arba taikant 29
straipsnio 4 dalies nuostatas.
Saugumo
pareigūnai už ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės
apdovanojimui.
Saugumo
pareigūnų skatinimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu.
Saugumo departamento
žinybinio pasižymėjimo ženklo nuostatus tvirtina Saugumo departamento
generalinis direktorius.
Duomenys apie
saugumo pareigūnų paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jų asmens bylas.
Saugumo
pareigūnai, turintys galiojančią drausminę nuobaudą, neskatinami.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1752,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4539 (2003-10-29)
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
33
straipsnis. Drausminės nuobaudos
Už įstatymų ir
kitų teisės aktų pažeidimus bei kitus drausminius nusižengimus saugumo
pareigūnams skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) laipsnio
pažeminimas;
5) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
6) atleidimas iš
tarnybos.
Drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali
būti skiriama:
1) už nebuvimą tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo
dienų be pateisinamos priežasties;
2) už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio,
narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;
3) už Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų
pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims;
4) už kitą drausminį nusižengimą, kuriuo šiurkščiai
nusižengiama saugumo pareigūno pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos
principams.
Už vieną
nusižengimą taikoma tik viena drausminė nuobauda.
Sprendimas dėl
drausminės nuobaudos skyrimo per 1 mėnesį gali būti skundžiamas teismui.
Duomenys apie
saugumo pareigūnui paskirtą drausminę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06,
Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
34
straipsnis. Drausminių nusižengimų tyrimas ir nuobaudų skyrimas
Drausminės
nuobaudos skyrimo procedūra pradedama, Saugumo departamento generaliniam
direktoriui ar jo įgaliotam pareigūnui gavus informaciją apie saugumo pareigūno
drausminį nusižengimą. Drausminių nusižengimų tyrimą atlieka Saugumo
departamento generalinio direktoriaus įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta
komisija.
Drausminė
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo
dienos, neįskaitant laiko, kurį saugumo pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos
arba atostogavo, taip pat neįskaitant jo buvimo komandiruotėje laiko. Negalima
skirti drausminės nuobaudos praėjus 1 metams nuo nusižengimo padarymo dienos.
Prieš skiriant
drausminę nuobaudą, reikalaujama, kad saugumo pareigūnas raštu pasiaiškintų.
Jei pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti, drausminę nuobaudą galima skirti be
pasiaiškinimo.
Drausminė
nuobauda skiriama Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
Drausminių
nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
35
straipsnis. Drausminės nuobaudos išnykimas
Saugumo
pareigūnas laikomas nebaustu drausmine nuobauda, kai po nuobaudos už drausminį
nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo 1 metai.
Už gerą tarnybą
drausminė nuobauda gali būti panaikinta Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu.
36
straipsnis. Materialinė atsakomybė
Saugumo
pareigūnas turi atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl savo neteisėtų veiksmų
ar sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas,
kai Saugumo departamentas savo ar teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą arba
kai žala padaryta Saugumo departamentui, bet ne didesnę kaip paskutinių 6
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Saugumo
departamentui padarytą žalą saugumo pareigūnas gali atlyginti savo noru.
Jei saugumo
pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, Saugumo departamento
generalinis direktorius priima sprendimą dėl žalos atlyginimo išskaitant iš
saugumo pareigūno darbo užmokesčio žalos dydį, neviršijantį jo vidutinio darbo
užmokesčio. Sprendimas priimamas per 1 mėnesį nuo žalos paaiškėjimo ar teismo
sprendimo gavimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį
teisme.
Priėmus
sprendimą dėl žalos atlyginimo, iš saugumo pareigūno darbo užmokesčio kas
mėnesį išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų jam priklausančio per mėnesį
mokėti darbo užmokesčio.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
SAUGUMO PAREIGŪNO NUŠALINIMAS NUO
PAREIGŲ
37
straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir terminai
Saugumo
pareigūnas nušalinamas nuo pareigų:
1) jeigu jis yra
tarnyboje neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių
medžiagų – tą dieną;
2) jeigu jis
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – visą baudžiamosios bylos tyrimo ir
nagrinėjimo laikotarpį.
*2. Saugumo
pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs
drausminį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas
sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos, tačiau ne
ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą
neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.
*Pastaba. Jei nušalinimo terminas iki šio
įstatymo (Nr. X-1146) įsigaliojimo truko daugiau nei 3
mėnesius, sprendimas dėl saugumo pareigūno atleidimo arba grąžinimo į tarnybą
turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1146, 2007-05-17,
Žin., 2007, Nr. 59-2284 (2007-05-29)
38
straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų tvarka ir reikalavimai nušalintam pareigūnui
Saugumo
pareigūnas nušalinamas nuo pareigų generalinio direktoriaus įsakymu.
Pasiūlymą
nušalinti saugumo pareigūną Saugumo departamento generaliniam direktoriui
teikia šio pareigūno tiesioginis vadovas ar kitas įgaliotas saugumo pareigūnas.
Nušalintas nuo
pareigų saugumo pareigūnas privalo savo tiesioginiam vadovui ar kitam įgaliotam
pareigūnui grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį
pažymėjimą, tarnybinį ženklą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis
turėjo eidamas tarnybines pareigas.
Darbo užmokestis
nušalinimo metu nemokamas. Pripažinus, kad saugumo pareigūnas nepadarė
drausminio nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas
darbo užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo
pareigų.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR
KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS
39
straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos
Saugumo
pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią
teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais
atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės interesus. Prievarta,
galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek
to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos
įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos
panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją,
teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami
prievartą, saugumo pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
Saugumo
pareigūnas šio Statuto 40 ir 41 straipsnių nustatytais pagrindais ir sąlygomis
gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.
Psichinė
prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti
fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas
šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės
prievartos priemones galima naudoti tik esant Statuto 41 straipsnio 2 dalyje
išvardytoms sąlygoms.
Fizinė prievarta
Statute suprantama kaip:
1) bet kokio
pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;
2) specialiųjų
priemonių – Saugumo departamento ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo
priemonių, dujų (skirtų apsaugai ir specialios paskirties), tarnybinių šunų,
transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Saugumo
departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios
gynybos priemonių panaudojimas.
Jei saugumo
pareigūnas su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, jis gali
panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar
pavojaus šaltiniui neutralizuoti.
Prieš naudodamas
fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, saugumo pareigūnas privalo įspėti apie
tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus,
išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar
sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas.
Atitinkamų
padalinių saugumo pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai
tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta,
šaunamasis ginklas.
Saugumo
pareigūnas, nepažeisdamas šio Statuto reikalavimų panaudojęs prievartą ir
padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.
Jei dėl saugumo
pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą,
Saugumo departamento generalinis direktorius apie tai praneša generaliniam
prokurorui ar jo pavaduotojui.
Šaunamąjį
ginklą ir specialiąsias priemones iš saugumo pareigūno gali paimti Saugumo
departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, tiesioginis vadovas arba
kitas generalinio direktoriaus įgaliotas pareigūnas, neaiškindami paėmimo
priežasčių. Jei šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones paėmė ne Saugumo
departamento generalinis direktorius, jam apie tai nedelsiant pranešama raštu.
40
straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas
Saugumo
pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:
1) gindamas save,
kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai
kėsinimosi, taip pat išlaisvindamas pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
2) persekiodamas ar
sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį ar darantį asmenį, kuris aktyviais
veiksmais vengia sulaikymo;
3) kai kėsinamasi į
Saugumo departamento kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę,
šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones,
tarnybinius dokumentus ar kitą Saugumo departamento turtą, taip pat kai būtina
juos atgauti;
4) esant
tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį;
5) siekdamas
sulaikyti suimtus (sulaikytus) asmenis, bandančius bėgti ar pabėgusius
konvojavimo metu.
Draudžiama
naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias
moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai
pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys
užpuola arba priešinasi ginklu, kitu pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba
kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar
sveikatai.
41
straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
Saugumo
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos
priemonės yra neveiksmingos.
Saugumo
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:
1) gindamas save,
kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai
kėsinimosi, taip pat išlaisvindamas pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
2) persekiodamas ar sulaikydamas nusikalstamą veiką
padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo
neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti
teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų,
jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) kai kėsinamasi į
šaunamąjį ginklą, tarnybinius dokumentus, tarnybines transporto priemones ar
kitą specialios paskirties Saugumo departamento turtą arba kai būtina atremti
Saugumo departamento kontroliuojamų ar saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla
pavojus asmens gyvybei ar sveikatai;
4) siekdamas
sulaikyti suimtus (sulaikytus) asmenis, bandančius bėgti ar pabėgusius
konvojavimo metu.
Eidamas
tarnybines pareigas saugumo pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą
prieš transporto priemonę šio straipsnio 2 dalies numatytais atvejais. Saugumo
pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto
priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.
Draudžiama
naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti
pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus,
nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai
matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi ginklu ar
kitu pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir
šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.
Saugumo
pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti,
jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.
Saugumo
pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę
iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti
pagalbą.
Apie šaunamojo
ginklo panaudojimą prieš asmenis nedelsiant pranešama Saugumo departamento
generaliniam direktoriui bei generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.
Išsamus tarnybinis pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip per 24 valandas po
įvykio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1740,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
DEVINTASIS
SKIRSNIS
SAUGUMO PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS IR
KITOS GARANTIJOS
31 straipsnis.
Kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka
Saugumo
pareigūnams kvalifikacines kategorijas suteikia Saugumo departamento
generalinis direktorius.
Kvalifikacinių
kategorijų reikalavimus bei šių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja
Kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatai.
Saugumo
pareigūnams gali būti suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: penktoji
(V), ketvirtoji (IV), trečioji (III), antroji (II), pirmoji (I). Aukščiausia
yra pirmoji kvalifikacinė kategorija, žemiausia – penktoji kvalifikacinė
kategorija.
Saugumo
departamento generaliniam direktoriui pagal pareigas suteikiama pirmoji
kvalifikacinė kategorija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SAUGUMO PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR
ATSAKOMYBĖ
32 straipsnis.
Skatinimas, apdovanojimai bei jų skyrimas
Už pavyzdingą
tarnybą saugumo pareigūnai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) saugumo
pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka;
3) vardine dovana;
4) suteikiant
žinybinį pasižymėjimo ženklą;
5) (neteko galios
nuo 2003 m. spalio 29 d.);
6) suteikiant
aukštesnį tarnybinį rangą, neištarnavus šio Statuto 29 straipsnio 6 dalyje
numatyto laiko, būtino aukštesniam tarnybiniam rangui gauti.
Saugumo
pareigūnai už ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės
apdovanojimui.
Saugumo
pareigūnų skatinimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu.
Saugumo
departamento žinybinio pasižymėjimo ženklo nuostatus tvirtina Saugumo
departamento generalinis direktorius.
Duomenys apie
saugumo pareigūnų paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jų asmens bylas.
Saugumo
pareigūnai, turintys galiojančią drausminę nuobaudą, neskatinami.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1752,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4539 (2003-10-29)
33 straipsnis.
Drausminės nuobaudos
Už įstatymų ir
kitų teisės aktų pažeidimus bei kitus drausminius nusižengimus saugumo
pareigūnams skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas
papeikimas;
4) tarnybinio rango
pažeminimas;
5) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
6) atleidimas iš
tarnybos.
Už vieną
nusižengimą taikoma tik viena drausminė nuobauda.
Sprendimas dėl
drausminės nuobaudos skyrimo per 1 mėnesį gali būti skundžiamas teismui.
Duomenys apie
saugumo pareigūnui paskirtą drausminę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.
34 straipsnis.
Drausminių nusižengimų tyrimas ir nuobaudų skyrimas
Drausminės
nuobaudos skyrimo procedūra pradedama, Saugumo departamento generaliniam
direktoriui ar jo įgaliotam pareigūnui gavus informaciją apie saugumo pareigūno
drausminį nusižengimą. Drausminių nusižengimų tyrimą atlieka Saugumo
departamento generalinio direktoriaus įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta
komisija.
Drausminė
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo
paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį saugumo pareigūnas nebuvo tarnyboje
dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 1
metams nuo nusižengimo padarymo dienos.
Prieš skiriant
drausminę nuobaudą, reikalaujama, kad saugumo pareigūnas raštu pasiaiškintų.
Jei pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti, drausminę nuobaudą galima skirti be
pasiaiškinimo.
Drausminė
nuobauda skiriama Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
Drausminių
nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu.
35 straipsnis.
Drausminės nuobaudos išnykimas
Saugumo
pareigūnas laikomas nebaustu drausmine nuobauda, kai po nuobaudos už drausminį
nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo 1 metai.
Už gerą tarnybą
drausminė nuobauda gali būti panaikinta Saugumo departamento generalinio
direktoriaus įsakymu.
36 straipsnis.
Materialinė atsakomybė
Saugumo
pareigūnas turi atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl savo neteisėtų veiksmų
ar sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas,
kai Saugumo departamentas savo ar teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą arba
kai žala padaryta Saugumo departamentui, bet ne didesnę kaip paskutinių 6
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Saugumo
departamentui padarytą žalą saugumo pareigūnas gali atlyginti savo noru.
Jei saugumo
pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, Saugumo departamento
generalinis direktorius priima sprendimą dėl žalos atlyginimo išskaitant iš
saugumo pareigūno darbo užmokesčio žalos dydį, neviršijantį jo vidutinio darbo
užmokesčio. Sprendimas priimamas per 1 mėnesį nuo žalos paaiškėjimo ar teismo
sprendimo gavimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį
teisme.
Priėmus
sprendimą dėl žalos atlyginimo, iš saugumo pareigūno darbo užmokesčio kas
mėnesį išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų jam priklausančio per mėnesį
mokėti darbo užmokesčio.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
SAUGUMO PAREIGŪNO NUŠALINIMAS NUO
PAREIGŲ
37 straipsnis.
Nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir terminai
Saugumo
pareigūnas nušalinamas nuo pareigų:
1) jeigu jis yra
tarnyboje neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių
medžiagų – tą dieną;
2) jeigu jis
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – visą baudžiamosios bylos tyrimo ir
nagrinėjimo laikotarpį.
*2. Saugumo
pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs
drausminį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas
sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos, tačiau ne
ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą
neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.
*Pastaba. Jei nušalinimo terminas iki šio
įstatymo (Nr. X-1146) įsigaliojimo truko daugiau nei 3
mėnesius, sprendimas dėl saugumo pareigūno atleidimo arba grąžinimo į tarnybą
turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1146,
2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 59-2284 (2007-05-29)
38 straipsnis.
Nušalinimo nuo pareigų tvarka ir reikalavimai nušalintam pareigūnui
Saugumo
pareigūnas nušalinamas nuo pareigų generalinio direktoriaus įsakymu.
Pasiūlymą
nušalinti saugumo pareigūną Saugumo departamento generaliniam direktoriui
teikia šio pareigūno tiesioginis vadovas ar kitas įgaliotas saugumo pareigūnas.
Nušalintas nuo
pareigų saugumo pareigūnas privalo savo tiesioginiam vadovui ar kitam įgaliotam
pareigūnui grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį
pažymėjimą, tarnybinį ženklą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis
turėjo eidamas tarnybines pareigas.
Darbo užmokestis
nušalinimo metu nemokamas. Pripažinus, kad saugumo pareigūnas nepadarė
drausminio nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas
darbo užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo
pareigų.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR
KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS
39 straipsnis.
Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos
Saugumo
pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią
teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais
atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės interesus. Prievarta,
galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek
to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos
įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos
panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją,
teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami
prievartą, saugumo pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
Saugumo
pareigūnas šio Statuto 40 ir 41 straipsnių nustatytais pagrindais ir sąlygomis
gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.
Psichinė
prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti
fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo
ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos
priemones galima naudoti tik esant Statuto 41 straipsnio 2 dalyje išvardytoms
sąlygoms.
Fizinė prievarta
Statute suprantama kaip:
1) bet kokio
pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;
2) specialiųjų
priemonių – Saugumo departamento ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo
priemonių, dujų (skirtų apsaugai ir specialios paskirties), tarnybinių šunų,
transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Saugumo
departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios
gynybos priemonių panaudojimas.
Jei saugumo
pareigūnas su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, jis gali
panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar
pavojaus šaltiniui neutralizuoti.
Prieš naudodamas
fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, saugumo pareigūnas privalo įspėti apie
tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus,
išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar
sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas.
Atitinkamų
padalinių saugumo pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai
tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta,
šaunamasis ginklas.
Saugumo
pareigūnas, nepažeisdamas šio Statuto reikalavimų panaudojęs prievartą ir
padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.
Jei dėl saugumo
pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą,
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).