Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2002-07-05
Paskutinį kartą atnaujinta 2011-12-31
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 76
Pakeitimų istorija JSON API

Projektas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 73-3101

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2002 m. liepos 5 d. Nr. IX-1042

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos

valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimas

Patvirtinti Lietuvos Respublikos

valstybės saugumo departamento statutą (pridedamas).

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2002 m. liepos 5 d.

įstatymu Nr. IX-1042

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO

DEPARTAMENTO

S T A T U T A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

3 straipsnis.

Saugumo departamento sistema

1.

Saugumo

departamento sistemą sudaro Saugumo departamento centrinis aparatas ir

teritorinės įstaigos bei specialios paskirties įstaigos prie Saugumo

departamento (toliau – specialios paskirties įstaigos). Saugumo departamento

struktūrą sudaro Saugumo departamento centrinis aparatas (su struktūriniais

padaliniais) bei teritorinės įstaigos.

2.

Saugumo

departamento centrinis aparatas atlieka Saugumo departamento funkcijas,

organizuoja ir kontroliuoja teritorinių bei specialios paskirties įstaigų

darbą.

3.

Teritorinės

įstaigos pagal Saugumo departamento generalinio direktoriaus joms suteiktus

įgaliojimus atlieka funkcijas nustatytuose Lietuvos Respublikos

administraciniuose teritoriniuose vienetuose.

4 straipsnis.

Saugumo departamento vadovybė

1.

Saugumo

departamentui vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius turi

pavaduotojus.

2.

Saugumo

departamento generalinio direktoriaus patariamoji institucija yra Saugumo

departamento kolegija.

3.

Saugumo

departamento generalinis direktorius:

1) organizuoja

Departamento darbą ir jam vadovauja;

2) atstovauja

Departamentui;

3) teikia

Respublikos Prezidentui kandidatus į Saugumo departamento generalinio

direktoriaus pavaduotojų pareigas, taip pat siūlymus dėl jų atleidimo iš

pareigų;

4) teikia Ministrui

Pirmininkui kandidatus į specialios paskirties įstaigų vadovų pareigas, taip

pat siūlymus dėl šių įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų;

5) nustatyta tvarka

teikia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus įstatymų leidybos iniciatyvos

teisę turinčioms valstybės institucijoms;

6) nustato Saugumo

departamento struktūrą, steigia ir likviduoja Saugumo departamento centrinio

aparato struktūrinius padalinius bei teritorines įstaigas;

7) tvirtina Saugumo

departamento centrinio aparato struktūrinių padalinių ir teritorinių įstaigų

nuostatus, nustato ir tvirtina Saugumo departamento pareigūnų bei kitų

valstybės tarnautojų etatų ir pareigybių sąrašus;

8) priima į tarnybą

ir atleidžia iš tarnybos Saugumo departamento pareigūnus bei kitus

valstybės tarnautojus, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo

pareigų bei kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu;

9) sudaro Saugumo

departamento kolegiją, Atestacijos komisiją bei tvirtina jų veiklą

reglamentuojančius teisės aktus;

10) Saugumo

departamento pareigūnams suteikia saugumo pareigūnų tarnybinius rangus ir

kvalifikacines kategorijas, išskyrus tarnybinius rangus, kuriuos suteikia

Respublikos Prezidentas;

11) valstybės

saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos

Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, o prireikus – valstybės ir savivaldybių

institucijoms bei įstaigoms;

12) vykdo

Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės pavedimus, susijusius su Saugumo

departamento funkcijomis;

13) leidžia

įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;

14) atlieka kitas

Valstybės saugumo departamento įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytas

funkcijas.

4.

Saugumo

departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai organizuoja ir kontroliuoja

struktūrinių padalinių darbą, neviršydami generalinio direktoriaus jiems

suteiktų įgaliojimų.

5.

Kai Saugumo

departamento generalinis direktorius yra išvykęs, negali eiti pareigų dėl ligos

ar kitų svarbių priežasčių, jo pareigas eina generalinio direktoriaus įgaliotas

generalinio direktoriaus pavaduotojas.

5 straipsnis.

Saugumo departamento kolegija

1.

Saugumo

departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma Saugumo departamento

kolegija (toliau – Kolegija). Kolegija sudaroma iš generalinio direktoriaus, jo

pavaduotojų, generalinio direktoriaus į ją paskirtų centrinio aparato valdybų,

skyrių, teritorinių įstaigų viršininkų ir kitų Saugumo departamento pareigūnų.

2.

Kolegija svarsto

ir apibendrina Saugumo departamento darbą, svarsto kitus generalinio

direktoriaus jai pavestus bei Kolegijos narių iškeltus klausimus. Kolegijos

sprendimai įforminami nutarimais.

3.

Kolegijos veiklą

reglamentuoja generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti Kolegijos nuostatai.

6 straipsnis.

Atestacijos komisija

1.

Saugumo

departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma nuolatinė Atestacijos

komisija. Ji susideda iš generalinio direktoriaus skirtų saugumo pareigūnų.

2.

Atestacijos

komisija vertina saugumo pareigūnų darbą ir jo rezultatus, sprendžia, ar

pareigūnai tinka eiti konkrečias pareigas, taip pat svarsto saugumo pareigūnų

kvalifikacinių kategorijų ir pirmųjų tarnybinių rangų nustatymo klausimus ir

teikia generaliniam direktoriui pasiūlymus dėl kvalifikacinių kategorijų ir

pirmųjų tarnybinių rangų suteikimo.

3.

Saugumo

pareigūnų atestavimo teisinius pagrindus, periodiškumą ir tvarką bei

Atestacijos komisijos veiklą reglamentuoja generalinio direktoriaus įsakymu

patvirtinti Atestacijos nuostatai.

7 straipsnis.

Saugumo pareigūnai

1.

Saugumo

pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, paskirti į tam tikras

pareigas Saugumo departamento sistemoje ir turintys administracinius

įgaliojimus nepavaldiems asmenims.

2.

Saugumo

pareigūnais asmenys tampa paskirti į konkrečias pareigas ir prisiekę Lietuvos

valstybei.

3.

Saugumo

pareigūnai atlieka Valstybės saugumo departamento įstatyme, Žvalgybos įstatyme,

kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Saugumo

pareigūnų funkcijos, teisės ir pareigos taip pat reglamentuojamos Saugumo

departamento centrinio aparato struktūrinių padalinių ir teritorinių įstaigų

nuostatuose, saugumo pareigūnų pareiginiuose nuostatuose bei kituose Saugumo

departamento generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintuose teisės aktuose.

TREČIASIS SKIRSNIS

SAUGUMO PAREIGŪNŲ TARNYBA

8 straipsnis.

Saugumo pareigūnų tarnyba

1.

Saugumo

pareigūnų tarnyba grindžiama tarnybinio pavaldumo principu.

2.

Saugumo

pareigūnas privalo vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą saugumo pareigūno

įsakymus ar nurodymus. Apie gautą įsakymą ar nurodymą, prieštaraujantį

įstatymui ar viršijantį aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno tarnybinius

įgaliojimus, saugumo pareigūnas turi nedelsdamas pranešti Saugumo departamento

generaliniam direktoriui arba generalinio direktoriaus pavaduotojui,

kuruojančiam atitinkamą tarnybinės veiklos sritį. Apie Saugumo departamento

generalinio direktoriaus įsakymą ar nurodymą, aiškiai prieštaraujantį

įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.

Įstatymui prieštaraujančio įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia nuo

atsakomybės.

3.

Tiesiogiai į

aukštesnįjį vadovą galima kreiptis, jeigu tiesioginio vadovo įsakymai ar

nurodymai yra neteisėti, taip pat jeigu tiesioginis vadovas nesprendžia jo

kompetencijai priskirtų klausimų arba dėl kitų svarbių priežasčių. Saugumo

pareigūnai į kito struktūrinio padalinio pareigūną tarnybos reikalais gali

kreiptis gavę savo tiesioginio vadovo sutikimą (leidimą).

4.

Saugumo

pareigūnai Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka gali

būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę.

5.

Esant

tarnybiniam būtinumui, Saugumo departamento generalinio direktoriaus raštišku

ar žodiniu nurodymu saugumo pareigūnai gali būti skiriami budėti arba būti

tarnybinėje parengtyje.

9 straipsnis.

Saugumo pareigūnų veiklos garantijos

1.

Baudžiamoji byla

saugumo pareigūnui gali būti iškelta generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo

nutarimu.

2.

Einantys

tarnybines pareigas saugumo pareigūnai negali būti atvesdinti, sulaikyti,

negali būti atliekama šių asmenų, jų daiktų, asmeninių ar tarnybinių transporto

priemonių krata, jeigu su tuo nesutinka ar nedalyvauja saugumo pareigūno

tiesioginis vadovas ar kitas Saugumo departamento generalinio direktoriaus

įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai saugumo pareigūnas sulaikomas

akivaizdžiai darantis nusikaltimą. Šiuo atveju saugumo pareigūną sulaikiusi

institucija apie jo sulaikymą per 24 valandas privalo pranešti Saugumo

departamento generaliniam direktoriui ir generaliniam prokurorui ar jo

pavaduotojui.

3.

Saugumo

pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako drausmine tvarka pagal

šį Statutą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Medžiaga dėl saugumo

pareigūno padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį taikoma drausminė

atsakomybė, perduodama Saugumo departamento generaliniam direktoriui.

4.

Saugumo

pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos

Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos

institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.

5.

Duomenys apie

saugumo pareigūnus valstybės tarnautojų registrui neteikiami.

10 straipsnis.

Tapatybės bei tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančių dokumentų ir

priemonių naudojimas

1.

Saugumo

pareigūnai, atlikdami tarnybos užduotis, gali naudotis tapatybės bei tarnybinės

priklausomybės neatskleidžiančiais dokumentais ir priemonėmis.

2.

Šio straipsnio 1

dalyje nurodytų dokumentų bei priemonių išdavimo, naudojimo, paėmimo ir

grąžinimo pagrindus bei tvarką reglamentuoja Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymas bei kiti teisės aktai.

11 straipsnis.

Saugumo pareigūnų veiklos apribojimai

1.

Saugumo

pareigūnams draudžiama:

1) būti politinių

partijų, politinių organizacijų nariais, rėmėjais ar dalyvauti jų veikloje,

taip pat dalyvauti bet kokioje kitoje politinėje veikloje;

2) būti įmonės,

įstaigos ar organizacijos skiriamu (renkamu) valdymo institucijos nariu ir už

šį darbą gauti atlyginimą;

3) sudaryti

sandorius Saugumo departamento vardu su individualiomis (personalinėmis)

įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkai, tikrieji nariai ar

komanditoriai yra jie patys ar asmenys, nurodyti Statuto 16 straipsnio 8

punkte, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie patys ar nurodyti

asmenys turi akcijų ar pagal įgaliojimą valdo kito asmens akcijas;

4) atstovauti

šalies ir užsienio valstybių įmonių interesams;

5) dirbti samdomu

darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose

asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, kitose valstybės ar savivaldybės

institucijose bei įstaigose, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą

atlyginimą, negu numatytas įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių

saugumo pareigūnų darbo užmokestį, išskyrus atvejus, kai tai būtina tarnybos

interesams, ir ne ilgiau, negu tai reikalinga nustatytam užduoties tikslui

pasiekti;

6) streikuoti ar

piketuoti.

2.

Saugumo

pareigūnas negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai

susijusių su pareigų ėjimu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

3.

Saugumo

pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus pritarimu gali dirbti

mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą, taip pat gauti atlyginimą už mokslinį

ir autorinį atlyginimą už kūrinius, laikomus intelektinės nuosavybės teisių

objektais.

12 straipsnis.

Saugumo pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas

1.

Saugumo

pareigūnai gali būti rengiami, taip pat gali kelti kvalifikaciją bendrosiose ir

specialiosiose Lietuvos bei užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose

įstaigose.

2.

Pagal

patvirtintas programas saugumo pareigūnams Saugumo departamento Mokymo centre

organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai.

3.

Saugumo departamentas

gali sudaryti su saugumo pareigūnu sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą sąlygų.

Saugumo pareigūnas, nevykdęs sutarties, neišdirbęs sutartyje numatyto laiko ar

nesibaigus sutarties terminui atsistatydinęs iš valstybės tarnybos arba

atleistas dėl savo kaltės, privalo atlyginti Saugumo departamentui su jo mokymu

susijusias išlaidas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SAUGUMO PAREIGŪNŲ PRIĖMIMAS Į

TARNYBĄ, PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS, ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

13 straipsnis.

Reikalavimai asmenims, norintiems tarnauti saugumo pareigūnais

1.

Saugumo

pareigūnais į tarnybą gali būti priimami nepriekaištingos reputacijos, ne

jaunesni kaip 20 metų, mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos

piliečiai, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka atlikę privalomąją pradinę

karo tarnybą arba įstatymų nustatyta tvarka atleisti nuo jos bei tinkantys

konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelektą ir moralines savybes,

dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę.

2.

Tam tikroms

pareigybėms Saugumo departamento generalinis direktorius gali nustatyti

papildomus reikalavimus (išsilavinimo, profesinės veiklos, darbo stažo,

užsienio kalbų mokėjimo).

3.

Saugumo

pareigūnais gali būti skiriami asmenys, turintys išsilavinimą, būtiną

skiriamoms pareigoms pagal Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus.

14 straipsnis.

Saugumo pareigūnų atranka

Asmenys tarnauti

saugumo pareigūnais priimami atrankos būdu. Atranka atliekama Saugumo

departamento generalinio direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka, siekiant

nustatyti, ar asmuo tinkamas tarnauti saugumo pareigūnu.

15 straipsnis. Sveikatos

tikrinimas

1.

Asmenys, pareiškę norą tarnauti Saugumo

departamente, siunčiami sveikatos būklės tikrintis į Vidaus reikalų

ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Centrinę medicinos

ekspertizės komisiją. Ši komisija pateikia išvadą dėl asmens tinkamumo tarnybai

pagal sveikatos būklę.

2.

Saugumo pareigūnų medicininės ekspertizės ir

privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Saugumo

departamento generalinis direktorius ir vidaus reikalų ministras, suderinę su

sveikatos apsaugos ministru.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

16

straipsnis. Priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai

Į tarnybą Saugumo

departamente negali būti priimami asmenys:

1) nuteisti už tyčinį labai sunkų, sunkų, apysunkį

nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už valstybės ar tarnybos paslapties

atskleidimą, neteisėtą disponavimą valstybės ar tarnybos paslaptimi ir

valstybės paslapties praradimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo,

taip pat jei asmuo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, neatsargų

nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba

nepanaikintas;

2) atleisti iš tarnybos už pareigūno, prokuroro vardo

pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų ar advokatų profesinės

etikos ar profesinės veiklos pažeidimus, kario vardo arba krašto apsaugos

sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;

3) atleisti iš valstybės tarnybos už šiurkštų

tarnybinį nusižengimą arba praradę pasitikėjimą, jeigu nuo atleidimo dienos

nepraėjo 10 metų;

4) atsisakę prisiekti Lietuvos valstybei arba sulaužę

Lietuvos valstybei duotą priesaiką;

5) apkaltos proceso

tvarka pašalinti iš einamų pareigų arba panaikintas jų Seimo nario mandatas

apkaltos proceso tvarka;

6) politinių

partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai arba asmenys, kitaip

dalyvaujantys jų veikloje ar bet kokioje kitoje politinėje veikloje;

7) buvę SSRS valstybės

saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai – pagal įstatymo

„Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios

organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus;

8) kuriems yra

taikomi veiklos apribojimai pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios

SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir

prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą;

9) kurių tėvai,

įtėviai, broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai tarnauja saugumo

pareigūnais ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

17

straipsnis. Priėmimo į tarnybą tvarka, saugumo pareigūno priesaika

1.

Asmenys,

išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento dekretu, į tarnybą Saugumo

departamente priimami ir į pareigas skiriami generalinio direktoriaus įsakymu.

2.

Saugumo

pareigūnas pradeda eiti pareigas prisiekęs Lietuvos valstybei. Kiekvienas

pareigūnas prisiekia asmeniškai ir pasirašo priesaikos tekstą. Šis tekstas

saugomas pareigūno asmens byloje.

18

straipsnis. Bandomasis laikotarpis

1.

Priimant į

tarnybą Saugumo departamente, saugumo pareigūnui nuo skyrimo į pareigas dienos

nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atostogų ir laikino nedarbingumo

laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas. Respublikos Prezidento skiriamiems

pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.

2.

Bandomuoju

laikotarpiu Saugumo departamento generalinis direktorius turi teisę su saugumo

pareigūnu nutraukti tarnybos santykius nenurodydamas jam priežasčių. Šiuo

atveju saugumo pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal šio Statuto 22

straipsnio 1 dalies 7 punktą.

19

straipsnis. Tarnybinis pažymėjimas ir uniforma

1.

Saugumo

pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą ir uniformą su skiriamaisiais ženklais.

Saugumo pareigūnai gali turėti tarnybinį ženklą.

2.

Saugumo

pareigūnų uniforma siuvama pagal Vyriausybės patvirtintus eskizus ir modelius.

Skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina ir jų išdėstymo tvarką nustato

Vyriausybė.

3.

Uniformos

išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Saugumo departamento generalinis

direktorius.

4.

Saugumo

departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka saugumo pareigūnams gali

būti išmokama 80 procentų uniformos vertės kompensacija.

16 straipsnis.

Priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai

Į tarnybą Saugumo

departamente negali būti priimami asmenys:

1) teisti už tyčinį

nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;

2) atleisti už

pareigūno vardą diskredituojančius veiksmus;

3) atleisti iš

valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą arba praradus pasitikėjimą, jeigu

nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų;

4) atsisakę

prisiekti Lietuvos valstybei;

5) politinių

partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai arba asmenys, kitaip

dalyvaujantys jų veikloje ar bet kokioje kitoje politinėje veikloje;

6) buvę SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai – pagal

įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo

ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus;

7) kuriems yra

taikomi veiklos apribojimai pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios

SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir

prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą;

8) kurių tėvai, įtėviai,

broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai tarnauja saugumo pareigūnais

ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.

17 straipsnis.

Priėmimo į tarnybą tvarka, saugumo pareigūno priesaika

1.

Asmenys,

išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento dekretu, į tarnybą Saugumo

departamente priimami ir į pareigas skiriami generalinio direktoriaus įsakymu.

2.

Saugumo

pareigūnas pradeda eiti pareigas prisiekęs Lietuvos valstybei. Kiekvienas

pareigūnas prisiekia asmeniškai ir pasirašo priesaikos tekstą. Šis tekstas

saugomas pareigūno asmens byloje.

18 straipsnis.

Bandomasis laikotarpis

1.

Priimant į

tarnybą Saugumo departamente, saugumo pareigūnui nuo skyrimo į pareigas dienos

nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atostogų ir laikino nedarbingumo laikas

į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas. Respublikos Prezidento skiriamiems

pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.

2.

Bandomuoju

laikotarpiu Saugumo departamento generalinis direktorius turi teisę su saugumo

pareigūnu nutraukti tarnybos santykius nenurodydamas jam priežasčių. Šiuo

atveju saugumo pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal šio Statuto 22

straipsnio 1 dalies 7 punktą.

19 straipsnis.

Tarnybinis pažymėjimas ir uniforma

1.

Saugumo

pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą ir uniformą su skiriamaisiais ženklais.

Saugumo pareigūnai gali turėti tarnybinį ženklą.

2.

Saugumo

pareigūnų uniforma siuvama pagal Vyriausybės patvirtintus eskizus ir modelius.

Skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina ir jų išdėstymo tvarką nustato

Vyriausybė.

3.

Uniformos išdavimo

ir dėvėjimo tvarką nustato Saugumo departamento generalinis direktorius.

4.

Saugumo

departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka saugumo pareigūnams gali

būti išmokama 80 procentų uniformos vertės kompensacija.

20 straipsnis. Perkėlimas į

kitas pareigas

1.

Saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar

žemesnes saugumo pareigūno pareigas toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje

vietovėje, jeigu atitinka pareigybės, į kurią perkeliamas, aprašyme nustatytus

reikalavimus ir yra tinkamas šioms pareigoms pagal sveikatos būklę.

2.

Saugumo pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti

perkeltas:

1) paties prašymu ar sutikimu;

2) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo

pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai;

3) esant tarnybiniam būtinumui - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

3,

4 ir 5 dalių redakcija iki 2012-01-01:

3.

Saugumo pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti

perkeltas:

1) paties prašymu ar sutikimu;

2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo;

3) esant tarnybiniam būtinumui - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

4) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo

pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, gerai arba labai gerai.

4.

Saugumo pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti

perkeltas:

1) paties prašymu ar sutikimu;

2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei nėra

galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;

3) dėl sveikatos būklės, jei nėra galimybės perkelti į

lygiavertes pareigas;

4) už drausminį nusižengimą;

5) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo

pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai.

5.

Perkeliant į kitas pareigas, saugumo pareigūno

sutikimas yra būtinas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 2 punkte, 4

dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais, taip pat šio straipsnio 3 dalies

4 punkte nustatytais atvejais, kai saugumo pareigūnas perkeliamas į kitas

pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje.

3,

4 ir 5 dalių redakcija nuo 2012-01-01:

3.

Saugumo pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti

perkeltas:

1) paties prašymu ar sutikimu;

2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo;

3) esant tarnybiniam būtinumui - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

4) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo

pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, gerai arba labai gerai;

5) pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui.

4.

Saugumo pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti

perkeltas:

1) paties prašymu ar sutikimu;

2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei nėra

galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;

3) dėl sveikatos būklės, jei nėra galimybės perkelti į

lygiavertes pareigas;

4) už drausminį nusižengimą;

5) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo

pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai;

6) pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui ir

nesant galimybės perkelti į lygiavertes pareigas.

5.

Perkeliant saugumo pareigūną į kitas pareigas, šio

saugumo pareigūno sutikimas yra būtinas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3

dalies 2 punkte, 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais, taip pat šio

straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose, 4 dalies 6 punkte nustatytais atvejais,

kai saugumo pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje.

6.

Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakyme dėl saugumo pareigūno perkėlimo į kitas pareigas turi būti

nurodomas perkėlimo pagrindas.

7.

Kai yra tarnybinis būtinumas, atsižvelgus į saugumo

pareigūno išsilavinimą ir kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ne ilgiau kaip 5

metams gali būti perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje

atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ir atstovybėje prie tarptautinės

organizacijos, kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, taip pat dirbti į specialiąsias

misijas. Saugumo pareigūnų laikino perkėlimo į tokias pareigas ir atšaukimo iš

šių pareigų tvarką, laikinai perkeltų saugumo pareigūnų tarnybos ypatumus

nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

Nr. XI-1389,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3220 (2011-06-04)

21

straipsnis. Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas

1.

Esant

tarnybiniam būtinumui, Saugumo departamento generalinis direktorius įsakymu

gali neperkeldamas į kitas pareigas laikinai pavesti saugumo pareigūnui be jo

sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiavertes

arba žemesnes saugumo pareigūno pareigas.

2.

Šio straipsnio 1

dalyje nustatytas laikinas pavedimas saugumo pareigūnui negali trukti ilgiau

kaip 1 metus per 5 jo tarnybos Saugumo departamente metus.

3.

Šio straipsnio 1

dalyje nustatyta tvarka pavedus saugumo pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas,

mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Pavedus atlikti žemesnes

pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

4.

Saugumo

pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis

atlikti ir laikinai nesančio pareigūno pareigas ar papildomas užduotis. Pavedus

atlikti ir kitas pareigas ar užduotis, saugumo pareigūnui mokamos įstatymų,

reglamentuojančių saugumo pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, nustatytos

priemokos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

22

straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai

1.

Saugumo

pareigūnas iš tarnybos Saugumo departamente atleidžiamas:

1) jam

atsistatydinus;

2) įsiteisėjus

teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnui yra paskirta bausmė už tyčinį

nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba

bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

3) netekęs Lietuvos

Respublikos pilietybės;

4) Atestacijos

komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą;

5) sulaužęs

priesaiką;

6) kai jis negali

tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos

įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Centrinės medicinos ekspertizės

komisijos išvadai;

7) neišlaikęs

bandomojo laikotarpio;

8) paaiškėjus, kad

priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys

(dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

9) kai jis savo

poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu žemina saugumo pareigūno vardą;

10) paaiškėjus šio

Statuto 11 ar 16 straipsniuose nurodytai aplinkybei;

11) kai jis padaro

drausminį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12

mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė

nuobauda;

12) kai jam už

drausminį nusižengimą taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

13) sulaukęs šio

Statuto 47 straipsnyje nustatyto amžiaus arba ištarnavęs įstatymų nustatytą

laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti;

14) dėl darbo

organizavimo pakeitimų mažinant darbuotojų skaičių;

15) kai įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;

16) kai jam

įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo

tiesioginių pareigų atlikimu;

17

punkto redakcija iki 2012-01-01:

17) kai jis atsisako būti perkeltas į

kitas pareigas šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 3 punkte,

4 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytais atvejais, 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte

nustatytu atveju, kai saugumo pareigūną numatoma perkelti į kitas pareigas toje

pačioje gyvenamojoje vietovėje, taip pat kai jis atsisako tarnauti pakeitus

tarnybos sąlygas šio Statuto 21 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju;

17

punkto redakcija nuo 2012-01-01:

17) kai jis

atsisako būti perkeltas į kitas pareigas šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 3

punkte, 3 dalies 3 punkte, 4 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytais atvejais, 20

straipsnio

3 dalies 4 ir 5 punktuose, 4 dalies 6 punkte nustatytais atvejais, kai saugumo

pareigūną numatoma perkelti į kitas pareigas toje pačioje gyvenamojoje

vietovėje, taip pat kai jis atsisako tarnauti pakeitus tarnybos sąlygas šio

Statuto 21 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju;

18) kai jis yra

laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau

kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų

nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir

jeigu neatvykimas į darbą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu

sveikatos sutrikimu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas;

19) šalių

susitarimu.

2.

Saugumo

pareigūno vardo žeminimas – veika, kuria pareigūnas pažemina Saugumo

departamento autoritetą, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie

Saugumo departamentą, jo pareigūnus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1029,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-316 (2007-01-19)

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

Nr. XI-1389,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3220 (2011-06-04)

23

straipsnis. Saugumo pareigūno atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus

1.

Saugumo

pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru, apie tai raštu įspėjęs Saugumo

departamento generalinį direktorių ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

Jeigu generalinis direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta praėjus 3

kalendorinėms dienoms nuo prašymo padavimo.

2.

Jei prašymas

atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar neįgalumu, trukdančiais

tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas nuo pareigūno prašyme

nurodytos dienos.

3.

Saugumo

pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas

nuo jo padavimo dienos, jei nėra priimtas generalinio direktoriaus įsakymas dėl

atleidimo šiuo pagrindu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

24

straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos

1.

Negalima atleisti saugumo pareigūno iš tarnybos jo

laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus atleidimą pagal

šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 1-6, 8, 9, 12, 16, 18,

19 punktus. Jei saugumo pareigūnas atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią

nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo

nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

2.

Negalima

atleisti iš tarnybos Saugumo departamente nėščios moters, taip pat motinos arba

tėvo, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių saugumo pareigūnų kaltės.

3.

Atleisti saugumo

pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 punktą galima

tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Saugumo

departamentas ar specialios paskirties įstaiga likviduojama), moteriai ar

vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki

teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą

atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius. Jei saugumo

pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo

data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

4.

Atleisti saugumo pareigūną iš tarnybos pagal šio

Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktus galima tik tuo atveju, jeigu

nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba saugumo pareigūno

sutikimu - į žemesnes pareigas.

5.

Atleidžiant iš tarnybos saugumo pareigūną pagal šio

Statuto 22 straipsnio 1 dalies 19 punktą, su juo pasirašomas rašytinis

susitarimas dėl atleidimo sąlygų (atleidimo iš tarnybos laiko, išeitinės

išmokos mokėjimo, kurios dydis negali viršyti šio Statuto 46 straipsnio 1

dalyje nustatyto dydžio, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

25

straipsnis. Atleidimo iš tarnybos tvarka

1.

Saugumo

pareigūnai iš tarnybos atleidžiami Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento

dekretu.

2.

Atleidžiamas iš

tarnybos saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus

nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį

ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą,

dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis gavo eidamas tarnybines

pareigas.

26

straipsnis. Išbraukimas iš saugumo pareigūnų sąrašų

Mirę, įstatymų

nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais saugumo

pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu.

27

straipsnis. Grąžinimas į tarnybą

1.

Saugumo

pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, per 1 mėnesį nuo atleidimą

patvirtinančio dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą.

2.

Teismui grąžinus

neteisėtai atleistą saugumo pareigūną į ankstesnes pareigas, teismo sprendimu

šiam pareigūnui išmokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už visą

priverstinės pravaikštos laiką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

21 straipsnis.

Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas

1.

Esant

tarnybiniam būtinumui, Saugumo departamento generalinis direktorius įsakymu

gali neperkeldamas į kitas pareigas laikinai pavesti saugumo pareigūnui be jo

sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiareikšmes

arba žemesnes saugumo pareigūno pareigas.

2.

Šio straipsnio 1

dalyje nustatytas laikinas pavedimas saugumo pareigūnui negali trukti ilgiau

kaip 1 metus per 5 jo tarnybos Saugumo departamente metus.

3.

Šio straipsnio 1

dalyje nustatyta tvarka pavedus saugumo pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas,

mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Pavedus atlikti žemesnes

pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

4.

Saugumo

pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis

atlikti ir laikinai nesančio pareigūno pareigas ar papildomas užduotis. Pavedus

atlikti ir kitas pareigas ar užduotis, saugumo pareigūnui mokamos įstatymų,

reglamentuojančių saugumo pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, nustatytos priemokos.

22 straipsnis.

Atleidimo iš tarnybos pagrindai

1.

Saugumo

pareigūnas iš tarnybos Saugumo departamente atleidžiamas:

1) jam

atsistatydinus;

2) įsiteisėjus

teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnui yra paskirta bausmė už tyčinį

nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai arba bausmė, dėl kurios jis

negali eiti savo pareigų;

3) netekęs Lietuvos

Respublikos pilietybės;

4) Atestacijos

komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą;

5) sulaužęs

priesaiką;

6) kai jis pagal

medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos;

7) neišlaikęs

bandomojo laikotarpio;

8) paaiškėjus, kad

priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys

(dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

9) kai jis savo

poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu žemina saugumo pareigūno vardą;

10) paaiškėjus šio

Statuto 11 ar 16 straipsniuose nurodytai aplinkybei;

11) kai jis padaro

drausminį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12

mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė

nuobauda;

12) kai jam už

drausminį nusižengimą taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

13) sulaukęs šio Statuto 47 straipsnyje nustatyto

amžiaus arba ištarnavęs įstatymų nustatytą laikotarpį pareigūnų ir karių

valstybinei pensijai gauti, jeigu jo tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo

pratęstas arba baigėsi jo tarnybos pratęsimo terminas;

14) dėl darbo

organizavimo pakeitimų mažinant darbuotojų skaičių;

15) kai įstatymų nustatytais

atvejais į tarnybą grįžta pirmiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;

16) kai jam

įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo

tiesioginių pareigų atlikimu;

17) kai jis

atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 2

punkte, 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais

atvejais;

18) kai jis yra

laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau

kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų

nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir

jeigu neatvykimas į darbą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu

sveikatos sutrikimu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas.

2.

Saugumo pareigūno

vardo žeminimas – veika, kuria pareigūnas pažemina Saugumo departamento

autoritetą, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie Saugumo

departamentą, jo pareigūnus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1029,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-316 (2007-01-19)

23 straipsnis.

Saugumo pareigūno atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus

1.

Saugumo

pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru, apie tai raštu įspėjęs Saugumo

departamento generalinį direktorių ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

Jeigu generalinis direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta praėjus 3

kalendorinėms dienoms nuo prašymo padavimo.

2.

Jei prašymas

atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar invalidumu, trukdančiais

tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas nuo pareigūno

prašyme nurodytos dienos.

3.

Saugumo

pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas

nuo jo padavimo dienos, jei nėra priimtas generalinio direktoriaus įsakymas dėl

atleidimo šiuo pagrindu.

24 straipsnis.

Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos

1.

Negalima

atleisti saugumo pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar

atostogų metu, išskyrus atleidimą pagal šio Statuto 22 straipsnio 1

dalies 1, 2, 6, 8, 16, 18 punktus. Jei saugumo pareigūnas atleistas iš tarnybos

pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita

po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

2.

Negalima

atleisti iš tarnybos Saugumo departamente nėščios moters, taip pat motinos arba

tėvo, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių saugumo pareigūnų kaltės.

3.

Atleisti saugumo

pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 punktą galima

tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Saugumo

departamentas ar specialios paskirties įstaiga likviduojama), moteriai ar

vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki

teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą

atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius. Jei saugumo

pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo

data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

4.

Atleisti saugumo

pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktus

galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiareikšmes

pareigas arba saugumo pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas.

25 straipsnis.

Atleidimo iš tarnybos tvarka

1.

Saugumo

pareigūnai iš tarnybos atleidžiami Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento

dekretu.

2.

Atleidžiamas iš

tarnybos saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus

nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį

ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą,

dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis gavo eidamas tarnybines pareigas.

26 straipsnis.

Išbraukimas iš saugumo pareigūnų sąrašų

Mirę, įstatymų

nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais saugumo

pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu.

27 straipsnis.

Grąžinimas į tarnybą

1.

Saugumo

pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, per 1 mėnesį nuo atleidimą

patvirtinančio dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą.

2.

Teismui grąžinus

neteisėtai atleistą saugumo pareigūną į ankstesnes pareigas, šiam pareigūnui

išmokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už visą priverstinės

pravaikštos laiką.

28 straipsnis. Saugumo

pareigūnų rezervas

1.

Saugumo departamente sudaromas saugumo pareigūnų

rezervas. Į saugumo pareigūnų rezervą gali būti įtraukti iš pareigų atleisti

saugumo pareigūnai, dirbantys kitose institucijose, įstaigose, įmonėse,

organizacijose ar užsiimantys kita teisėta veikla ir vykdantys atskiras Saugumo

departamento tarnybines užduotis, arba šio Statuto 20 straipsnio 7 dalyje

numatytais atvejais į kitas pareigas laikinai perkelti saugumo pareigūnai.

2.

Saugumo pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali

būti ne ilgiau kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į Saugumo departamento poreikius,

generalinis direktorius turi teisę pratęsti saugumo pareigūno buvimo rezerve

laiką, tačiau bendras saugumo pareigūno buvimo rezerve laikas negali viršyti 8

metų.

3.

Saugumo pareigūnas saugumo pareigūnų rezerve gali

būti ne ilgiau, negu jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai.

4.

Saugumo pareigūnų rezerve esančiam pareigūnui darbo

užmokestis nemokamas.

5.

Saugumo pareigūno buvimo saugumo pareigūnų rezerve

laikas įskaitomas į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą ir

ištarnautą laiką aukštesniam saugumo pareigūno laipsniui gauti.

6.

Saugumo

pareigūnų rezervo sudarymo ir veiklos sąlygas bei tvarką nustato Saugumo

departamento generalinis direktorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

PENKTASIS

SKIRSNIS

SAUGUMO PAREIGŪNŲ LAIPSNIAI IR

KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr.

X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

29 straipsnis. Saugumo

pareigūnų laipsnių suteikimo tvarka

1.

Valstybės saugumo departamento įstatyme numatyti

saugumo pareigūnų laipsniai (toliau - laipsniai)

suteikiami Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant

į pareigūno einamas pareigas, ištarnautą laiką, profesinę patirtį, tarnybinės

veiklos rezultatus. Saugumo departamento generaliniam direktoriui ir jo

pavaduotojams laipsnius, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos

Prezidentas.

2.

Saugumo pareigūnams, išskyrus generalinio

direktoriaus pavaduotojus, pirmasis laipsnis suteikiamas po 6 mėnesių bandomojo

laikotarpio.

3.

Saugumo pareigūno ištarnautas laikas, būtinas

laipsniui gauti, skaičiuojamas nuo ankstesnio laipsnio suteikimo dienos.

Ši nuostata gali būti netaikoma aukštesnį laipsnį suteikiant kaip

paskatinimą.

4.

Laipsniai, aukštesni nei nurodyti šio straipsnio 7

dalyje, gali būti suteikiami išimties tvarka už didelius nuopelnus tarnyboje

vieną kartą per pareigūno tarnybą.

5.

Laipsniai nesuteikiami saugumo pareigūnams,

turintiems galiojančių drausminių nuobaudų.

6.

Pirmieji laipsniai saugumo

pareigūnams suteikiami šia tvarka:

1) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo

viršilos, suteikiamas jaunesniesiems specialistams, atliekantiems fizinės

apsaugos funkcijas;

2) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo

jaunesniojo leitenanto, suteikiamas jaunesniesiems inspektoriams, taip pat

inspektoriams, atliekantiems fizinės apsaugos funkcijas;

3) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo

leitenanto, suteikiamas specialistams, inspektoriams (išskyrus atliekančius

fizinės apsaugos funkcijas);

4) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo

vyresniojo leitenanto, suteikiamas vyresniesiems inspektoriams, vyresniesiems

specialistams;

5) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo

kapitono, suteikiamas poskyrių viršininkams vyriausiesiems specialistams,

vyriausiesiems inspektoriams, generalinio direktoriaus ir Saugumo departamento

patarėjams, specialios paskirties įstaigų skyrių viršininkams ir jų

pavaduotojams, poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams;

6) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo

majoro, suteikiamas centrinio aparato savarankiškų skyrių viršininkams

ir jų pavaduotojams, valdybų skyrių ir teritorinių įstaigų viršininkams ir jų

pavaduotojams, specialios paskirties įstaigų valdybų viršininkams ir jų pavaduotojams,

skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams;

7) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo

pulkininko leitenanto, suteikiamas direktoratų direktoriams, valdybų

viršininkams ir jų pavaduotojams, specialios paskirties įstaigų vadovams ir jų

pavaduotojams;

8) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo

pulkininko, suteikiamas generalinio direktoriaus pavaduotojams;

9) Saugumo departamento generaliniam direktoriui

suteikiamas saugumo generolo laipsnis.

7.

Aukštesni laipsniai saugumo pareigūnams suteikiami

taip:

1) saugumo pulkininko laipsnis - generalinio direktoriaus pavaduotojams, direktoratų direktoriams,

centrinio aparato valdybų viršininkams, jų pavaduotojams, centrinio aparato

savarankiškų skyrių, teritorinių įstaigų viršininkams, generalinio direktoriaus

ir Saugumo departamento patarėjams, specialios paskirties įstaigų vadovams ir

jų pavaduotojams, ištarnavusiems saugumo pulkininkais leitenantais ne mažiau

kaip 4 metus;

2) saugumo pulkininko leitenanto laipsnis - centrinio aparato savarankiškų skyrių viršininkų pavaduotojams,

valdybų skyrių viršininkams ir teritorinių įstaigų viršininkų pavaduotojams,

specialios paskirties įstaigų valdybų viršininkams ir jų pavaduotojams,

ištarnavusiems saugumo majorais ne mažiau kaip 4 metus;

3) saugumo majoro laipsnis - poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams, vyriausiesiems

inspektoriams, specialios paskirties įstaigų skyrių viršininkams ir jų

pavaduotojams, poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams,

ištarnavusiems saugumo kapitonais ne mažiau kaip 3 metus;

4) saugumo kapitono laipsnis - vyresniesiems inspektoriams, inspektoriams, vyresniesiems

specialistams ir specialistams (išskyrus atliekančius fizinės apsaugos

funkcijas), ištarnavusiems saugumo vyresniaisiais leitenantais ne mažiau kaip 3

metus;

5) saugumo vyresniojo leitenanto laipsnis - jaunesniesiems inspektoriams, taip pat inspektoriams, atliekantiems

fizinės apsaugos funkcijas, ištarnavusiems saugumo leitenantais ne mažiau kaip

2 metus;

6) saugumo leitenanto laipsnis - saugumo jaunesniesiems leitenantams, ištarnavusiems saugumo

jaunesniaisiais leitenantais ne mažiau kaip 2 metus;

7) saugumo jaunesniojo leitenanto laipsnis - saugumo viršiloms, ištarnavusiems saugumo viršilomis ne mažiau kaip 2

metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

30 straipsnis. Laipsnio

pažeminimas ir atėmimas

1.

Už šiurkščius drausminius nusižengimus šio Statuto

nustatyta tvarka saugumo pareigūno laipsnis gali būti pažeminamas viena pakopa.

Aukštesnis laipsnis saugumo pareigūnui gali būti sugrąžintas ne anksčiau kaip

po vienų metų. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai pareigūnas neatlieka

tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Iki aukštesnio laipsnio grąžinimo

saugumo pareigūnui negali būti pakartotinai pažemintas laipsnis.

2.

Saugumo

pareigūnui laipsnis gali būti atimtas tik įsiteisėjus apkaltinamajam teismo

nuosprendžiui arba pareigūnui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės. Saugumo

pareigūno laipsnį atima jį suteikęs pareigūnas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

31

straipsnis. Kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka

1.

Saugumo

pareigūnams kvalifikacines kategorijas suteikia Saugumo departamento

generalinis direktorius.

2.

Kvalifikacinių

kategorijų reikalavimus bei šių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja

Kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatai.

3.

Saugumo pareigūnams

gali būti suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: penktoji (V), ketvirtoji

(IV), trečioji (III), antroji (II), pirmoji (I). Aukščiausia yra pirmoji

kvalifikacinė kategorija, žemiausia – penktoji kvalifikacinė kategorija.

4.

Saugumo departamento generaliniam direktoriui pagal

pareigas suteikiama pirmoji kvalifikacinė kategorija. Generaliniam direktoriui

pirmąją (I) kvalifikacinę kategoriją suteikia Respublikos Prezidentas,

skirdamas jį į pareigas. Saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojams

kvalifikacinę kategoriją suteikia generalinis direktorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SAUGUMO PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR

ATSAKOMYBĖ

32

straipsnis. Skatinimas, apdovanojimai bei jų skyrimas

1.

Už pavyzdingą

tarnybą saugumo pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) vienkartine pinigine išmoka, neviršijant saugumo

pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos;

3) vardine dovana;

4) suteikiant

žinybinį pasižymėjimo ženklą;

5) (neteko galios

nuo 2003 m. spalio 29 d.);

6) suteikiant

aukštesnį laipsnį, neištarnavus šio Statuto 29 straipsnio 7 dalyje

numatyto laiko, būtino aukštesniam laipsniui gauti, arba taikant 29

straipsnio 4 dalies nuostatas.

2.

Saugumo

pareigūnai už ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės

apdovanojimui.

3.

Saugumo

pareigūnų skatinimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu.

4.

Saugumo departamento

žinybinio pasižymėjimo ženklo nuostatus tvirtina Saugumo departamento

generalinis direktorius.

5.

Duomenys apie

saugumo pareigūnų paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jų asmens bylas.

6.

Saugumo

pareigūnai, turintys galiojančią drausminę nuobaudą, neskatinami.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1752,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4539 (2003-10-29)

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

33

straipsnis. Drausminės nuobaudos

1.

Už įstatymų ir

kitų teisės aktų pažeidimus bei kitus drausminius nusižengimus saugumo

pareigūnams skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio

pažeminimas;

5) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš

tarnybos.

2.

Drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali

būti skiriama:

1) už nebuvimą tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo

dienų be pateisinamos priežasties;

2) už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio,

narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;

3) už Viešųjų ir privačių interesų derinimo

valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų

pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims;

4) už kitą drausminį nusižengimą, kuriuo šiurkščiai

nusižengiama saugumo pareigūno pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos

principams.

3.

Už vieną

nusižengimą taikoma tik viena drausminė nuobauda.

4.

Sprendimas dėl

drausminės nuobaudos skyrimo per 1 mėnesį gali būti skundžiamas teismui.

5.

Duomenys apie

saugumo pareigūnui paskirtą drausminę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740, 2008-10-06,

Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

34

straipsnis. Drausminių nusižengimų tyrimas ir nuobaudų skyrimas

1.

Drausminės

nuobaudos skyrimo procedūra pradedama, Saugumo departamento generaliniam

direktoriui ar jo įgaliotam pareigūnui gavus informaciją apie saugumo pareigūno

drausminį nusižengimą. Drausminių nusižengimų tyrimą atlieka Saugumo

departamento generalinio direktoriaus įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta

komisija.

2.

Drausminė

nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo

dienos, neįskaitant laiko, kurį saugumo pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos

arba atostogavo, taip pat neįskaitant jo buvimo komandiruotėje laiko. Negalima

skirti drausminės nuobaudos praėjus 1 metams nuo nusižengimo padarymo dienos.

3.

Prieš skiriant

drausminę nuobaudą, reikalaujama, kad saugumo pareigūnas raštu pasiaiškintų.

Jei pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti, drausminę nuobaudą galima skirti be

pasiaiškinimo.

4.

Drausminė

nuobauda skiriama Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.

5.

Drausminių

nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

35

straipsnis. Drausminės nuobaudos išnykimas

1.

Saugumo

pareigūnas laikomas nebaustu drausmine nuobauda, kai po nuobaudos už drausminį

nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo 1 metai.

2.

Už gerą tarnybą

drausminė nuobauda gali būti panaikinta Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu.

36

straipsnis. Materialinė atsakomybė

1.

Saugumo

pareigūnas turi atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl savo neteisėtų veiksmų

ar sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas,

kai Saugumo departamentas savo ar teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą arba

kai žala padaryta Saugumo departamentui, bet ne didesnę kaip paskutinių 6

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

2.

Saugumo

departamentui padarytą žalą saugumo pareigūnas gali atlyginti savo noru.

3.

Jei saugumo

pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, Saugumo departamento

generalinis direktorius priima sprendimą dėl žalos atlyginimo išskaitant iš

saugumo pareigūno darbo užmokesčio žalos dydį, neviršijantį jo vidutinio darbo

užmokesčio. Sprendimas priimamas per 1 mėnesį nuo žalos paaiškėjimo ar teismo

sprendimo gavimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį

teisme.

4.

Priėmus

sprendimą dėl žalos atlyginimo, iš saugumo pareigūno darbo užmokesčio kas

mėnesį išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų jam priklausančio per mėnesį

mokėti darbo užmokesčio.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

SAUGUMO PAREIGŪNO NUŠALINIMAS NUO

PAREIGŲ

37

straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir terminai

1.

Saugumo

pareigūnas nušalinamas nuo pareigų:

1) jeigu jis yra

tarnyboje neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių

medžiagų – tą dieną;

2) jeigu jis

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – visą baudžiamosios bylos tyrimo ir

nagrinėjimo laikotarpį.

*2. Saugumo

pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs

drausminį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas

sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos, tačiau ne

ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą

neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.

*Pastaba. Jei nušalinimo terminas iki šio

įstatymo (Nr. X-1146) įsigaliojimo truko daugiau nei 3

mėnesius, sprendimas dėl saugumo pareigūno atleidimo arba grąžinimo į tarnybą

turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1146, 2007-05-17,

Žin., 2007, Nr. 59-2284 (2007-05-29)

38

straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų tvarka ir reikalavimai nušalintam pareigūnui

1.

Saugumo

pareigūnas nušalinamas nuo pareigų generalinio direktoriaus įsakymu.

2.

Pasiūlymą

nušalinti saugumo pareigūną Saugumo departamento generaliniam direktoriui

teikia šio pareigūno tiesioginis vadovas ar kitas įgaliotas saugumo pareigūnas.

3.

Nušalintas nuo

pareigų saugumo pareigūnas privalo savo tiesioginiam vadovui ar kitam įgaliotam

pareigūnui grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį

pažymėjimą, tarnybinį ženklą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis

turėjo eidamas tarnybines pareigas.

4.

Darbo užmokestis

nušalinimo metu nemokamas. Pripažinus, kad saugumo pareigūnas nepadarė

drausminio nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas

darbo užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo

pareigų.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR

KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

39

straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos

1.

Saugumo

pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią

teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais

atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės interesus. Prievarta,

galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek

to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos

įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos

panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją,

teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami

prievartą, saugumo pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

2.

Saugumo

pareigūnas šio Statuto 40 ir 41 straipsnių nustatytais pagrindais ir sąlygomis

gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.

3.

Psichinė

prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti

fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas

šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės

prievartos priemones galima naudoti tik esant Statuto 41 straipsnio 2 dalyje

išvardytoms sąlygoms.

4.

Fizinė prievarta

Statute suprantama kaip:

1) bet kokio

pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;

2) specialiųjų

priemonių – Saugumo departamento ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo

priemonių, dujų (skirtų apsaugai ir specialios paskirties), tarnybinių šunų,

transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Saugumo

departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios

gynybos priemonių panaudojimas.

5.

Jei saugumo

pareigūnas su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, jis gali

panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar

pavojaus šaltiniui neutralizuoti.

6.

Prieš naudodamas

fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, saugumo pareigūnas privalo įspėti apie

tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus,

išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar

sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas.

7.

Atitinkamų

padalinių saugumo pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai

tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta,

šaunamasis ginklas.

8.

Saugumo

pareigūnas, nepažeisdamas šio Statuto reikalavimų panaudojęs prievartą ir

padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

9.

Jei dėl saugumo

pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą,

Saugumo departamento generalinis direktorius apie tai praneša generaliniam

prokurorui ar jo pavaduotojui.

10.

Šaunamąjį

ginklą ir specialiąsias priemones iš saugumo pareigūno gali paimti Saugumo

departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, tiesioginis vadovas arba

kitas generalinio direktoriaus įgaliotas pareigūnas, neaiškindami paėmimo

priežasčių. Jei šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones paėmė ne Saugumo

departamento generalinis direktorius, jam apie tai nedelsiant pranešama raštu.

40

straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

1.

Saugumo

pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:

1) gindamas save,

kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai

kėsinimosi, taip pat išlaisvindamas pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;

2) persekiodamas ar

sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį ar darantį asmenį, kuris aktyviais

veiksmais vengia sulaikymo;

3) kai kėsinamasi į

Saugumo departamento kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę,

šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones,

tarnybinius dokumentus ar kitą Saugumo departamento turtą, taip pat kai būtina

juos atgauti;

4) esant

tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį;

5) siekdamas

sulaikyti suimtus (sulaikytus) asmenis, bandančius bėgti ar pabėgusius

konvojavimo metu.

2.

Draudžiama

naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias

moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai

pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys

užpuola arba priešinasi ginklu, kitu pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba

kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar

sveikatai.

41

straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

1.

Saugumo

pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos

priemonės yra neveiksmingos.

2.

Saugumo

pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:

1) gindamas save,

kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai

kėsinimosi, taip pat išlaisvindamas pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;

2) persekiodamas ar sulaikydamas nusikalstamą veiką

padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo

neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti

teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų,

jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;

3) kai kėsinamasi į

šaunamąjį ginklą, tarnybinius dokumentus, tarnybines transporto priemones ar

kitą specialios paskirties Saugumo departamento turtą arba kai būtina atremti

Saugumo departamento kontroliuojamų ar saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla

pavojus asmens gyvybei ar sveikatai;

4) siekdamas

sulaikyti suimtus (sulaikytus) asmenis, bandančius bėgti ar pabėgusius

konvojavimo metu.

3.

Eidamas

tarnybines pareigas saugumo pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš transporto priemonę šio straipsnio 2 dalies numatytais atvejais. Saugumo

pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto

priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.

4.

Draudžiama

naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti

pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus,

nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai

matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi ginklu ar

kitu pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir

šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

5.

Saugumo

pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti,

jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.

6.

Saugumo

pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę

iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti

pagalbą.

7.

Apie šaunamojo

ginklo panaudojimą prieš asmenis nedelsiant pranešama Saugumo departamento

generaliniam direktoriui bei generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.

Išsamus tarnybinis pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip per 24 valandas po

įvykio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1740,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)

DEVINTASIS

SKIRSNIS

SAUGUMO PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS IR

KITOS GARANTIJOS

31 straipsnis.

Kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka

1.

Saugumo

pareigūnams kvalifikacines kategorijas suteikia Saugumo departamento

generalinis direktorius.

2.

Kvalifikacinių

kategorijų reikalavimus bei šių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja

Kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatai.

3.

Saugumo

pareigūnams gali būti suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: penktoji

(V), ketvirtoji (IV), trečioji (III), antroji (II), pirmoji (I). Aukščiausia

yra pirmoji kvalifikacinė kategorija, žemiausia – penktoji kvalifikacinė

kategorija.

4.

Saugumo

departamento generaliniam direktoriui pagal pareigas suteikiama pirmoji

kvalifikacinė kategorija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SAUGUMO PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR

ATSAKOMYBĖ

32 straipsnis.

Skatinimas, apdovanojimai bei jų skyrimas

1.

Už pavyzdingą

tarnybą saugumo pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) saugumo

pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartine pinigine išmoka;

3) vardine dovana;

4) suteikiant

žinybinį pasižymėjimo ženklą;

5) (neteko galios

nuo 2003 m. spalio 29 d.);

6) suteikiant

aukštesnį tarnybinį rangą, neištarnavus šio Statuto 29 straipsnio 6 dalyje

numatyto laiko, būtino aukštesniam tarnybiniam rangui gauti.

2.

Saugumo

pareigūnai už ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės

apdovanojimui.

3.

Saugumo

pareigūnų skatinimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu.

4.

Saugumo

departamento žinybinio pasižymėjimo ženklo nuostatus tvirtina Saugumo

departamento generalinis direktorius.

5.

Duomenys apie

saugumo pareigūnų paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jų asmens bylas.

6.

Saugumo

pareigūnai, turintys galiojančią drausminę nuobaudą, neskatinami.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1752,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4539 (2003-10-29)

33 straipsnis.

Drausminės nuobaudos

1.

Už įstatymų ir

kitų teisės aktų pažeidimus bei kitus drausminius nusižengimus saugumo

pareigūnams skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas;

4) tarnybinio rango

pažeminimas;

5) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš

tarnybos.

2.

Už vieną

nusižengimą taikoma tik viena drausminė nuobauda.

3.

Sprendimas dėl

drausminės nuobaudos skyrimo per 1 mėnesį gali būti skundžiamas teismui.

4.

Duomenys apie

saugumo pareigūnui paskirtą drausminę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.

34 straipsnis.

Drausminių nusižengimų tyrimas ir nuobaudų skyrimas

1.

Drausminės

nuobaudos skyrimo procedūra pradedama, Saugumo departamento generaliniam

direktoriui ar jo įgaliotam pareigūnui gavus informaciją apie saugumo pareigūno

drausminį nusižengimą. Drausminių nusižengimų tyrimą atlieka Saugumo

departamento generalinio direktoriaus įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta

komisija.

2.

Drausminė

nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo

paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį saugumo pareigūnas nebuvo tarnyboje

dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 1

metams nuo nusižengimo padarymo dienos.

3.

Prieš skiriant

drausminę nuobaudą, reikalaujama, kad saugumo pareigūnas raštu pasiaiškintų.

Jei pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti, drausminę nuobaudą galima skirti be

pasiaiškinimo.

4.

Drausminė

nuobauda skiriama Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.

5.

Drausminių

nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu.

35 straipsnis.

Drausminės nuobaudos išnykimas

1.

Saugumo

pareigūnas laikomas nebaustu drausmine nuobauda, kai po nuobaudos už drausminį

nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo 1 metai.

2.

Už gerą tarnybą

drausminė nuobauda gali būti panaikinta Saugumo departamento generalinio

direktoriaus įsakymu.

36 straipsnis.

Materialinė atsakomybė

1.

Saugumo

pareigūnas turi atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl savo neteisėtų veiksmų

ar sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas,

kai Saugumo departamentas savo ar teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą arba

kai žala padaryta Saugumo departamentui, bet ne didesnę kaip paskutinių 6

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

2.

Saugumo

departamentui padarytą žalą saugumo pareigūnas gali atlyginti savo noru.

3.

Jei saugumo

pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, Saugumo departamento

generalinis direktorius priima sprendimą dėl žalos atlyginimo išskaitant iš

saugumo pareigūno darbo užmokesčio žalos dydį, neviršijantį jo vidutinio darbo

užmokesčio. Sprendimas priimamas per 1 mėnesį nuo žalos paaiškėjimo ar teismo

sprendimo gavimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį

teisme.

4.

Priėmus

sprendimą dėl žalos atlyginimo, iš saugumo pareigūno darbo užmokesčio kas

mėnesį išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų jam priklausančio per mėnesį

mokėti darbo užmokesčio.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SAUGUMO PAREIGŪNO NUŠALINIMAS NUO

PAREIGŲ

37 straipsnis.

Nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir terminai

1.

Saugumo

pareigūnas nušalinamas nuo pareigų:

1) jeigu jis yra

tarnyboje neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių

medžiagų – tą dieną;

2) jeigu jis

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – visą baudžiamosios bylos tyrimo ir

nagrinėjimo laikotarpį.

*2. Saugumo

pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs

drausminį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas

sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos, tačiau ne

ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą

neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.

*Pastaba. Jei nušalinimo terminas iki šio

įstatymo (Nr. X-1146) įsigaliojimo truko daugiau nei 3

mėnesius, sprendimas dėl saugumo pareigūno atleidimo arba grąžinimo į tarnybą

turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1146,

2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 59-2284 (2007-05-29)

38 straipsnis.

Nušalinimo nuo pareigų tvarka ir reikalavimai nušalintam pareigūnui

1.

Saugumo

pareigūnas nušalinamas nuo pareigų generalinio direktoriaus įsakymu.

2.

Pasiūlymą

nušalinti saugumo pareigūną Saugumo departamento generaliniam direktoriui

teikia šio pareigūno tiesioginis vadovas ar kitas įgaliotas saugumo pareigūnas.

3.

Nušalintas nuo

pareigų saugumo pareigūnas privalo savo tiesioginiam vadovui ar kitam įgaliotam

pareigūnui grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį

pažymėjimą, tarnybinį ženklą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis

turėjo eidamas tarnybines pareigas.

4.

Darbo užmokestis

nušalinimo metu nemokamas. Pripažinus, kad saugumo pareigūnas nepadarė

drausminio nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas

darbo užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo

pareigų.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR

KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

39 straipsnis.

Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos

1.

Saugumo

pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią

teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais

atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės interesus. Prievarta,

galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek

to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos

įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos

panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją,

teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami

prievartą, saugumo pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

2.

Saugumo

pareigūnas šio Statuto 40 ir 41 straipsnių nustatytais pagrindais ir sąlygomis

gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.

3.

Psichinė

prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti

fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo

ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos

priemones galima naudoti tik esant Statuto 41 straipsnio 2 dalyje išvardytoms

sąlygoms.

4.

Fizinė prievarta

Statute suprantama kaip:

1) bet kokio

pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;

2) specialiųjų

priemonių – Saugumo departamento ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo

priemonių, dujų (skirtų apsaugai ir specialios paskirties), tarnybinių šunų,

transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Saugumo

departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios

gynybos priemonių panaudojimas.

5.

Jei saugumo

pareigūnas su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, jis gali

panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar

pavojaus šaltiniui neutralizuoti.

6.

Prieš naudodamas

fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, saugumo pareigūnas privalo įspėti apie

tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus,

išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar

sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas.

7.

Atitinkamų

padalinių saugumo pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai

tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta,

šaunamasis ginklas.

8.

Saugumo

pareigūnas, nepažeisdamas šio Statuto reikalavimų panaudojęs prievartą ir

padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

9.

Jei dėl saugumo

pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą,

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).