Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas

Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos darbuotojai (toliau – Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai).

Apie šiame skyriuje nurodytus Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo pranešama pareiškėjams ir pažeidimu įtariamiems subjektams per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus.

Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo Konkurencijos tarybos nutarimu gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai, bet ne ilgiau, kaip iki bus atliktas bet kuris iš šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 7 ar 8 punkte numatytų veiksmų dėl šio įstatymo pažeidimu įtariamų ūkio subjektų.

Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti skirtingą jos kompetencijai priskirtų tirti ir nagrinėti šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, atskirų rūšių pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką, kiek tai neprieštarauja šių įstatymų nuostatoms.

Teisę reikalauti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi:

Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Teisę prašyti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi vartotojai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. Įvertinusi vartotojų prašymuose nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą ištirti šį įstatymą pažeidžiančius veiksmus.

Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškėjai, prašydami pradėti tyrimą, Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai.

Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas nagrinėti pareiškimas dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų.

Pareiškimą dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų, atitinkantį Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus, Konkurencijos taryba turi išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo.

Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu:

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (ar) jos papildomų protokolų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų garantuojamas teises ir laisves.

Tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 9 punktuose, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.

Tam, kad Konkurencijos tarybos tyrimą atliekantiems Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams būtų sudarytos sąlygos tinkamai atlikti patikrinimą, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai gali pasitelkti policijos pareigūnus. Konkurencijos tarybos pasitelktiems policijos pareigūnams, dalyvaujantiems atliekant patikrinimą, taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos.

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus.

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos.

Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai raštu įspėja paaiškinimus duodančius asmenis apie atsakomybę už melagingos informacijos suteikimą arba už atsisakymą suteikti informaciją Konkurencijos tarybai.

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, kad būtų nustatyta, ar ūkio subjektas nepažeidė kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos reikalavimų tyrimo metu ir sprendimų, įtvirtintų kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais perkeliamos Direktyvos (ES) 2019/1 6, 8–12 straipsnių nuostatos. Surinktą informaciją Konkurencijos taryba turi teisę perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos įgalioti ar kiti juos lydintys asmenys turi teisę prisidėti prie tyrimo veiksmų atlikimo.

Konkurencijos taryba turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašyti atlikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais yra perkeliamos Direktyvos (ES) 2019/1 6–9 straipsnių nuostatos, numatytus tyrimo veiksmus, kad būtų nustatyta, ar ūkio subjektas nepažeidė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisių, Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 26 straipsnį, 28 straipsnio 4 dalį, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nustatytų reikalavimų. Konkurencijos taryba turi teisę kaip įrodymą naudoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos surinktą ir Konkurencijos tarybai perduotą informaciją tik taikydama jai Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnyje nustatytus apribojimus ir apsaugos priemones. Kai tyrimo veiksmus Konkurencijos tarybos vardu atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnį, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę prisidėti prie tyrimo veiksmų atlikimo tiek, kiek tai leidžiama pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisę.

Neatidėliotinais atvejais, jeigu yra pakankamai duomenų apie šio įstatymo pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams ir laikydamasi proporcingumo principo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui, įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:

Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui, įtariamam pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 7 darbo dienų terminą duoti paaiškinimus.

Konkurencijos taryba nutarimu laikinąsias priemones gali taikyti iki vienų metų laikotarpiu, kuris gali būti pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimu, arba, jeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo.

Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas pirmosios instancijos administraciniam teismui per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per 45 dienas nuo skundo gavimo. Pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo turi išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti per 45 dienas nuo bylos gavimo teisme dienos.

Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia pirmosios instancijos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus, taikyti ūkinės veiklos apribojimus išdavimo.

Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytini ūkinės veiklos apribojimai.

Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti ūkinės veiklos apribojimus išdavimo išnagrinėja pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti.

Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti ūkinės veiklos apribojimus išdavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.

Jeigu Konkurencijos taryba nesutinka su pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas šią teisėjo nutartį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti ūkinės veiklos apribojimus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

Siekdama tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą tyrimą papildyti, išskirti į atskirus tyrimus ar sujungti atskirus tyrimus į vieną.

Tyrimas laikomas baigtu, kai Konkurencijos taryba patvirtina įgaliotų pareigūnų tyrimo išvadas dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados). Tokiu atveju atliekami veiksmai, numatyti šio skyriaus antrajame skirsnyje.

Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu:

Konkurencijos taryba, ketindama nustatyti įpareigojimą ūkio subjektui nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, turi teisę priimti nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs šį įstatymą, pateikia savo rašytinius įsipareigojimus dėl įtariamo pažeidimo pašalinimo ir juos Konkurencijos taryba nutarimu nustato kaip privalomus ūkio subjektams. Šioje dalyje nurodytų įsipareigojimų taikymo laikotarpis nustatomas Konkurencijos tarybos nutarimu.

Įsipareigojimai, pateikti pagal šio straipsnio 4 dalį ir įrašyti į Konkurencijos tarybos nutarimą tyrimą nutraukti, ūkio subjektui yra privalomi.

Jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą nutrauktą tyrimą atnaujinti.

Konkurencijos tarybos nutarimai, priimti pagal šio straipsnio 4 dalį, skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

Baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui (toliau – procedūros dalyviai), Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų.

Baigus tyrimą, procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines ar profesines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu, ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 10–13 dalyse numatyti apribojimai. Susipažinimui su informacija apie fizinį asmenį, pateikusį įrodymus, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba nustato konkurentų susitarimą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, arba ne konkurentų susitarimą dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taikomi šio įstatymo 381 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai.

Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų nutarimų dėl visų įtariamų ūkio subjektų, procedūros dalyviai teisminiuose procesuose negali naudoti toliau nurodytos informacijos, kurią jie gavo Konkurencijos tarybos procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu:

Prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apie numatomą posėdį Konkurencijos taryba turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones ar savo interneto svetainėje.

Konkurencijos tarybos posėdžiai, kurių metu išklausomi procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Konkurencijos taryba savo iniciatyva, procedūros dalyvių arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis.

Laikoma, kad procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis ir procedūros dalyviams suteikta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga.

Konkurencijos taryba, atlikusi šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytus veiksmus, turi teisę priimti nutarimą:

Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, procedūros dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimto nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas.

Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas, įtariamas šio įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šiame straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas.

Apie šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus Konkurencijos tarybos nutarimus pranešama procedūros dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus.

Šio įstatymo 30 straipsnyje nurodyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

Teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per 10 dienų nuo skundo gavimo dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu kartu su skundu pateikiamas motyvuotas prašymas terminą atnaujinti. Tokiu atveju Konkurencijos taryba skundą priima, jeigu nustato, kad jo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo.

Šiame straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytos koncentracijos priežiūros procedūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu.

Ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti pirmosios instancijos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.

Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba nuo nutarimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.

Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nusprendžia kitaip.

Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:

Gavusi pirmosios instancijos administracinio teismo leidimą, Konkurencijos taryba nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami Konkurencijos tarybos sprendimu, kai Konkurencijos taryba nustato, kad paskirtos sankcijos yra įvykdytos.

Sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai:

Konkurencijos taryba turi teisę taikyti vieną ar kelis įpareigojimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Konkurencijos taryba taiko tą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą įpareigojimą, kuris yra veiksmingesnis siekiant išspręsti konkurencijos problemą. Jeigu konkrečiu atveju keli įpareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, yra vienodai veiksmingi siekiant išspręsti konkurencijos problemą, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi proporcingumo principu, taiko tą įpareigojimą, kuris ūkio subjektą mažiausiai apsunkina.

Tais atvejais, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, veikia kaip vienas ūkio subjektas, už šio įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji ir patronuojamoji įmonė, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys ūkinę veiklą vykdantys asmenys. Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais reikalavimais. Sumokėti baudą gali būti reikalaujama tiek iš visų Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų skyrium. Jeigu baudos visa apimtimi nesumoka vienas iš Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų, reikalaujama, kad likusią baudos dalį sumokėtų kitas Konkurencijos tarybos nutarime nurodytas asmuo ar asmenys.

Už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams ta apimtimi, kuria Konkurencijos tarybos paskirta sankcija nėra įvykdyta.

Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, už šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą, už laikinųjų priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar už šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos ūkio subjekto gautos pajamos visose pasaulio valstybėse.

Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį arba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais skirti baudą pagal šią dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais finansiniais metais. Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neturi viršyti 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą pateikimą, nurodymų pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiesiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdymą arba neteisingų, klaidinančių ar neišsamių atsakymų į klausimus pateikimą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pažeistą ar nuplėštą antspaudą, uždėtą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punktą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą, už įpareigojimų nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis nevykdymą, už laikinųjų priemonių nesilaikymą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, už kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ūkio subjektams skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat ne visos ar neteisingos informacijos pateikimą viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki šešių tūkstančių eurų.

Už per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų įpareigojimų neįvykdymą viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki šešių šimtų eurų už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną po termino įvykdyti įpareigojimus pašalinti pažeidimą pabaigos.

Už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris baigiasi ne vėliau kaip Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dieną.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris prasideda nuo Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dienos ir baigiasi tą dieną, kai baigiasi atitinkamo pažeidimo vykdymas (tęsimas).

Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:

Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.

Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyvis arba yra draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:

Draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui ar draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, kuris negali būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį, bauda gali būti sumažinama pagal Vyriausybės patvirtintą baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą, jeigu yra visos šios sąlygos:

Ūkio subjektas, siekiantis būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį ar kad jam skiriama bauda būtų sumažinta pagal šio straipsnio 2 dalį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti. Reikalavimus, taikomus prašymams, supaprastintiems prašymams atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti, kai yra šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos sąlygos, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

Ūkio subjektas turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai supaprastintą prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti, jeigu tas prašymas apima daugiau negu tris Europos Sąjungos valstybes nares kaip teritorijas, kurioms daromas poveikis įtariamu draudžiamu susitarimu, ir jeigu ūkio subjektas jau yra kreipęsis į Europos Komisiją su išsamiu prašymu atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti arba yra pateikęs Europos Komisijai prašymą suteikti vietą eilėje dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo iki tol, kol oficialiai pateiks prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti dėl to paties įtariamo draudžiamo susitarimo.

Konkurencijos taryba, priimdama šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą nutarimą, sprendžia, ar buvo laikomasi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti ūkio subjektą nuo baudos arba baudą sumažinti.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įrodymų pateikimas Konkurencijos tarybai nelaikomas komercinės ar profesinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimu ir ūkio subjektui dėl tokių įrodymų pateikimo Konkurencijos tarybai neatsiranda sutartinė ar deliktinė atsakomybė.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti Konkurencijos taryba turi teisę perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsniu, tik turėdama prašymą pateikusio ūkio subjekto sutikimą arba kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija iš to paties ūkio subjekto jau yra gavusi su tuo pačiu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimu susijusį prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir tokį prašymą pateikęs ūkio subjektas negali atšaukti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktos informacijos.

Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.

Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu ir šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo.

Jeigu ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.

Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

Ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas bylinėjimosi teisme laikotarpiui, jeigu baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, arba teismui laikinai sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymą.

Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą.

Jeigu viešojo administravimo subjektas per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą neįvykdo šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba turi teisę per 20 dienų nuo įpareigojimo įvykdymo termino pabaigos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą prašydama panaikinti šio įstatymo 4 straipsniui prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto teisės aktą ar kitokį sprendimą ar pažeidimą pašalinti kitu būdu.

Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro.

Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos:

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sankcijų neskyrimo gali būti netaikomos, jeigu ūkio subjektas nutraukė darbo santykius su ūkio subjekto vadovu dėl jo prisidėjimo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu prie pažeidimo padarymo ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos.

Darbo santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:

Konkurencijos taryba teisės aktų projektų rengėjų prašymu teikia jiems konsultacijas dėl poveikio konkurencijai vertinimo metodų.

Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo iš šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusio (padariusių) ūkio subjekto (subjektų).

Visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad nukentėjęs asmuo, kuriam atlyginama žala, turi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas, tačiau nukentėjusiam asmeniui negali būti leidžiama nepagrįstai praturtėti. Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento.

Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytais konkurentų susitarimais arba kitais konkurentų susitarimais, kuriais siekiama riboti konkurenciją ir kuriais pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra padaroma žala.

Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo atvejais teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tai padaryti pernelyg sunku, teismas informuoja šalis, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato apytikrį žalos dydį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės įgyvendinant visiško žalos atlyginimo principą.

Kai teismas žalos atlyginimo byloje yra paskyręs teismo ekspertizę, teismo ekspertai, atlikdami ekspertizę, visais atvejais turi vadovautis Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais dėl žalos apskaičiavimo.

Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, tokie bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai solidariai atsako už visą dėl pažeidimo padarytą žalą, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.

Ūkio subjektas, atleistas nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, solidariai atsako šiems nukentėjusiems asmenims:

Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro maža arba vidutinė įmonė, kaip ji apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, ji atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija.

Ūkio subjektas, atlyginęs kelių ūkio subjektų šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu bendrai padarytą žalą, turi regreso teisę į kitus pažeidimą padariusius ūkio subjektus. Reikalavimo regreso tvarka dydis apskaičiuojamas pagal Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

Iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, regreso teise negali būti išreikalaujama daugiau, negu jis padarė žalos savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams.

Jeigu šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu pažeidimu žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims negu bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, regreso tvarka gali būti išreikalaujama atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalis, apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija.

Konkurencijos taryba gali įpareigoti ūkio subjektus teikti pranešimą apie koncentraciją ir mutatis mutandis taikyti koncentracijos kontrolės procedūrą, numatytą šio įstatymo trečiajame skirsnyje, nors ir nėra viršijami 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrųjų pajamų rodikliai, kai yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Konkurencijos taryba gali priimti atskirą nutarimą taikyti koncentracijos kontrolės procedūrą tik tais atvejais, jeigu nuo koncentracijos įgyvendinimo praėjo ne daugiau kaip 12 mėnesių.

Nagrinėdamas bylas dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, teismas įvertina, ar permokos dalis (ir koks jos dydis) buvo perkelta ieškovo pirkėjams. Teismas, vertindamas netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį, atsižvelgia į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus, nurodančius, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį.

Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, atsakovas, atsakydamas į reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę kaip gynybos priemone remtis argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl tokio pažeidimo susidariusią permoką arba jos dalį pirkėjams. Atsakovui įrodžius, kad permoka ar jos dalis buvo perkelta pirkėjams, teismas atitinkamai sumažina ieškovui priteisiamos žalos dydį.

Kai ieškovas yra netiesioginis pirkėjas, jis turi pareigą įrodyti permokos perkėlimo faktą ir mastą, atsižvelgiant į komercinę praktiką, pagal kurią kainos padidėjimas perkeliamas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai.

Permokos perkėlimas netiesioginiam pirkėjui preziumuojamas, jeigu įrodytos visos šios aplinkybės:

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta prezumpcija gali remtis tik netiesioginis pirkėjas. Atsakovui nuginčijus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą prezumpciją arba jos dalį, ši prezumpcija netaikoma arba taikoma tik nenuginčytai daliai.

Šiame straipsnyje nurodytos taisyklės mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro tiesioginiai ar netiesioginiai pirkėjai.

Jeigu nukentėjęs asmuo su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusiu ūkio subjektu ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendžia ne teisme, likusi nukentėjusio asmens reikalavimo dalis pareiškiama kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendusiems ginčo dėl žalos atlyginimo ne teisme. Kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams pareiškiama likusi reikalavimo dalis apskaičiuojama nukentėjusio asmens patirtą žalą mažinant ūkio subjekto, su kuriuo ginčas buvo išspręstas ne teisme, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dalimi.

Bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, negali reikalauti padengti iš jų teismo tvarka išreikalautos likusios žalos dalies iš ūkio subjekto, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme.

Jeigu likusios neatlygintos žalos negali atlyginti bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą dėl likusios neatlygintos žalos atlyginimo ūkio subjektui, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme, nebent išsprendus ginčą ne teisme yra sutarta, kad nukentėjęs asmuo negalės pareikšti tokio reikalavimo.