Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas

Bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tarpusavio reikalavimai sprendžiami šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus pagal ankstesnį ginčą, išspręstą ne teisme, kuriame dalyvavo atitinkamas ūkio subjektas, atlygintos žalos dydį.

Ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, senaties terminas pradedamas skaičiuoti pažeidimui pasibaigus ir kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti visas šias aplinkybes:

Ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, senaties terminas yra penkeri metai.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas sustabdomas:

Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama piniginė bauda iki 50 000 litų.

Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovui. Ši nuostata dėl sankcijų neskyrimo gali būti netaikoma, jeigu ūkio subjektas nutraukė darbo santykius su ūkio subjekto vadovu dėl jo prisidėjimo prie pažeidimo padarymo ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos.

Darbo santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, įvykdžiusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį.

Skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 40 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad egzistuoja šio įstatymo 441 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima sprendimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio.

Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu įsiteisėjus Konkurencijos tarybos nutarimui dėl šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo arba įsiteisėjus nutarimo daliai, kuria konstatuotas ūkio subjekto, kurio vadovui prašoma taikyti sankciją, pažeidimas, nurodytas šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje. Toks prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šioje dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies įsiteisėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:

Teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į:

Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis arba Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatos, nuorašas nedelsiant, paskelbus tokį sprendimą (tokią nutartį), išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai. Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas šio įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis, nuorašas nedelsiant, paskelbus tokį sprendimą (tokią nutartį), išsiunčiamas Konkurencijos tarybai.

Bylos dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis Civilinio proceso kodekso taisyklių, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas:

Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties pažeidimo, tokiame nutarime ar sprendime nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo.

Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas tos valstybės narės teismo galutinis ir pagal Europos Sąjungos reglamentus pripažįstamas sprendimas arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos galutinis sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie įrodymas), kad buvo padarytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimas.

Teismas, priėmęs ieškinį dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, apie bylos iškėlimo faktą skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas bylos šalis.

Jeigu byloje dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo iki teismo sprendimo priėmimo paaiškėja, kad tam pačiam atsakovui (atsakovams) ieškinius dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo yra pareiškę ir kiti ieškovai, teismas, siekdamas, kad būtų tinkamai nustatytas tiek visos žalos, tiek ir kiekvienam ieškovui padarytos žalos dydis, visas bylas sujungia į vieną bylą.

Asmenys, manantys, kad dėl neteisėtų atsakovo (atsakovų) veiksmų jie taip pat yra patyrę žalos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę įstoti į bylą Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, ir jam paprašius, Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo ir vertindamas, ar įvykdyta šio įstatymo 47 straipsnio 2–5 dalyse nurodyta įrodinėjimo pareiga, atsižvelgia į kitus teismo ar, jeigu yra galimybių, kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo jau priimtus sprendimus bylose dėl žalos atlyginimo, kurios yra susijusios su tuo pačiu pažeidimu, tačiau kuriose ieškinius pareiškia kitų tiekimo grandinės lygių ieškovai.

Ieškovas ar atsakovas, patys negalėdami gauti su byla susijusios informacijos, turi teisę prašyti teismo ją išreikalauti. Ieškovo ar atsakovo pagrįstu prašymu teismas nurodo kitai šaliai ar trečiajai šaliai atskleisti įrodymus ar įrodymų kategorijas.

Teismas išreikalauja tiksliai įvardytus įrodymus arba su byla susijusius tam tikrų kategorijų įrodymus. Teismo prašant išreikalauti tam tikrų kategorijų įrodymus, įrodymų kategorijos turi būti apibrėžtos kuo tiksliau ir siauriau, remiantis dalyvaujančio byloje asmens prašyme pateiktais turimais faktais, tai yra turi būti nurodyti įrodymų kategorijas charakterizuojantys elementai, tokie kaip dokumentų, kuriuos prašoma išreikalauti, pobūdis, dalykas ar turinys bei laikotarpis, kada jie buvo parengti.

Įrodymų išreikalavimas turi būti proporcingas. Teismas, spręsdamas, ar dalyvaujančio byloje asmens prašymas išreikalauti įrodymus yra proporcingas, įvertina visų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų ne byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus. Teismas visų pirma atsižvelgia į:

Ūkio subjektų interesas išvengti ieškinių dėl su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas interesu, kurį reikia ginti.

Teismas taip pat gali išreikalauti su byla susijusius įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, tuo atveju, jeigu tokia informacija gali būti laikoma įrodymais civilinėje byloje. Gavęs ar išreikalavęs tokio turinio įrodymus, teismas imasi veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti. Šiam tikslui teismas taiko vieną ar kelias toliau nurodytas priemones:

Negali būti išreikalaujama informacija, sudaranti advokato profesinę paslaptį, taip pat kita informacija, kuri negali būti laikoma įrodymu civilinėse bylose.

Prieš išreikalaudamas įrodymus, teismas asmeniui, kurio prašoma pateikti įrodymus, ir dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą pateikti nuomonę dėl prašymo išreikalauti įrodymus. Tai nekliudo teismui imtis įrodymų užtikrinimo priemonių, kol sprendžiamas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau įrodymų pateikimas į bylą vykdomas ir jų prijungimo klausimas sprendžiamas tik po to, kai teismas nutaria išreikalauti atitinkamus įrodymus.

Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti įrodymą neįvykdytas, tokio reikalavimo neįvykdžiusiems asmenims teismas gali skirti Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą.

Asmenims, kurie sunaikina bylai dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo reikšmingus įrodymus arba kurie nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba atsisako juos vykdyti, arba kurie nepaiso šiame straipsnyje ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų įrodymų naudojimo apribojimų, teismas gali skirti baudą iki dešimt tūkstančių eurų. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų pareigų vykdymo ir nuo civilinės atsakomybės už tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Jeigu proceso šalis nepateikia teismo reikalaujamų įrodymų arba juos sunaikina, teismas turi teisę aplinkybes, kurias galėtų paneigti ar patvirtinti nepateikti arba sunaikinti įrodymai, įvertinti šių įrodymų nepateikusios ar juos sunaikinusios šalies nenaudai.

Teismas Konkurencijos tarybos byloje esančius įrodymus, kurie nėra Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka išreikalauja tik tuo atveju, jeigu jų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma gauti iš kitų asmenų.

Spręsdamas dėl Konkurencijos tarybos byloje esančių įrodymų išreikalavimo proporcingumo, teismas papildomai kartu su šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis taip pat įvertina visas šias aplinkybes:

Prašymas išreikalauti visą Konkurencijos tarybos byloje esančią medžiagą, tiksliai neįvardijus įrodymų arba su byla susijusių įrodymų kategorijų, nėra tenkinamas.

Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų nutarimų, teismas negali išreikalauti ir naudoti:

Šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodyti prašymai atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymai civilinėje byloje. Ieškovas gali pateikti pagrįstą prašymą, kad bylą nagrinėjantis teismas susipažintų su šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodytais Konkurencijos tarybos turimais dokumentais, siekdamas įsitikinti, kad jie Konkurencijos tarybai yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies arba 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Atlikdamas tokį vertinimą, teismas gali tik Konkurencijos tarybos prašyti pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodytų prašymų atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir pripažinimo pareiškimų kopijas ir išvadą dėl tokio vertinimo. Teismas taip pat turi teisę išklausyti asmenis, Konkurencijos tarybai pateikusius atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimus. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimus Konkurencijos tarybai pateikusius asmenis, susipažinti su šiais dokumentais. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su prašymais atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams.

Konkurencijos tarybos byloje esantys įrodymai, kurie nėra nurodyti šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, gali būti bet kuriuo metu išreikalauti, nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, laikantis Civilinio proceso kodekso ir šio straipsnio 1 dalies nuostatų.

Konkurencijos taryba turi teisę savo iniciatyva arba šio įstatymo 52 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nurodytu atveju teismui pareikšti nuomonę dėl prašymo išreikalauti iš jos įrodymus proporcingumo.

Įrodymais, gautais šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nenumatytais šio straipsnio 4 ar 5 dalyje, turi teisę remtis tik juos gavęs asmuo ar jo teisių perėmėjas.

Šio straipsnio nuostatos dėl įrodymų išreikalavimo mutatis mutandis taikomos ir teismui išreikalaujant įrodymus, esančius Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje. Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimų ir pripažinimo pareiškimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, negali būti įrodymai civilinėje byloje. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su šiais prašymais atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Komisijai ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktiems ir vėliau atsiimtiems pripažinimo pareiškimams dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, kai šių pripažinimo pareiškimų atsiėmimo galimybę numato Europos Sąjungos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai.

Konkurencijos taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai.

Konkurencijos taryba laikoma kompetentinga institucija, užtikrinančia Reglamento (ES) 2022/1925 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą ir įgyvendinančia Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 5–7 dalyse nurodytas su patikrinimais Europos Sąjungoje susijusias funkcijas.

Konkurencijos taryba, atlikdama savo funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek jos, kaip įgaliotos ir (arba) kompetentingos institucijos, atitinkamų funkcijų nenustato Europos Sąjungos konkurencijos taisyklės ir (arba) Reglamentas (ES) 2022/1925 ar Reglamentas (ES) 2022/2560.

Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau kartu – pagalba), kurioms taikomos Europos Sąjungos pagalbos taisyklės, klausimais.

Pagalbos teikėjas Vyriausybės nustatyta tvarka Konkurencijos tarybai teikia pagalbos priemonių projektus ekspertizei. Pagalbos priemonės projekte nurodomas (nurodomi) pagalbos teikimą reglamentuojantis (reglamentuojantys) Europos Komisijos sprendimas (sprendimai) ir (arba) kitas (kiti) Europos Sąjungos teisės aktas (aktai), pagal kurio (kurių) reikalavimus yra parengtas pagalbos priemonės projektas. Pagalbos priemonės projekte daroma nuoroda į šio įstatymo 551 straipsnyje nustatytą reguliavimą, kuriuo numatoma, kada pagalbos gavėjas privalo pagal pagalbos priemonę jam išmokėtą pagalbos sumą sugrąžinti savanoriškai arba ši suma išieškoma ne ginčo tvarka. Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka pagalbos priemonių projektų ekspertizę ir teikia pagalbos teikėjams išvadas dėl pagalbos priemonių projektų atitikties Europos Sąjungos pagalbos taisyklėms. Konkurencijos taryba taip pat teikia rekomendacijas dėl pagalbos ir pareigos išieškoti neteisėtą pagalbą, pagalbos teikėjo suteiktą nesilaikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo arba pažeidžiant taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar Europos Komisijos sprendimo (sprendimų) reikalavimus (toliau – neteisėta pagalba), ir pareigos išieškoti pagalbos teikėjo suteiktą pagalbą, kuri Europos Komisijos buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka (toliau – nesuderinama pagalba), kaupia informaciją apie pagalbos teikėjų suteiktą pagalbą ir šią informaciją teikia Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims.

Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro (toliau – registras) valdytoja yra Konkurencijos taryba. Pagalbos teikimo skaidrumo ir visuomenės informavimo tikslais registre sukaupta dešimties metų, skaičiuojant nuo tam tikros pagalbos suteikimo datos, informacija skelbiama registro viešai prieinamoje dalyje. Informacija apie konkretiems pagalbos gavėjams suteiktą pagalbą bei registre rezervuotą nereikšmingą (de minimis) pagalbą, įskaitant ūkinę veiklą vykdančių fizinių asmenų vardus ir pavardes bei jiems registro suformuotus unikalius kodus, viešai skelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tyrimą pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, Reglamento (ES) 2022/1925 ar Reglamento (ES) 2022/2560 nuostatas atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus.

Pirmosios instancijos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnyje, Reglamento (ES) 2022/1925 23 straipsnio 8 dalyje ar Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais.

Pirmosios instancijos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju.

Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba.

Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises.

Fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymus, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba nustato konkurentų susitarimą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, arba ne konkurentų susitarimą dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką.

Vienkartinės piniginės išmokos dydis sudaro 1 procentą Konkurencijos tarybos visų už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, apie kurį įrodymus pateikė fizinis asmuo, paskirtų baudų sumos, tačiau ne mažiau kaip tūkstantį eurų ir ne daugiau kaip šimtą tūkstančių eurų.

Vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama, jeigu yra visos šios sąlygos:

Konkurencijos taryba, tik priėmusi šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nutarimą pripažinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti susitarimai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima fiziniam asmeniui skirti vienkartinę piniginę išmoką. Konkurencijos taryba nustato vienkartinės piniginės išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką.

Jeigu sumokėjus vienkartinę piniginę išmoką paaiškėja, kad įrodymai buvo gauti dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, vienkartinė piniginė išmoka turi būti grąžinta.

Fizinio asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamų susitarimų įrodymus, prašymu Konkurencijos taryba užtikrina jo konfidencialumą. Šio asmens tapatybė neatskleidžiama procedūros dalyviams, įskaitant ūkio subjektams, įtariamiems ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažintiems dalyvavusiais pažeidime, dėl kurio fizinis asmuo pateikė įrodymus, nebent netiesioginio asmens tapatybės atskleidimo neįmanoma išvengti šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tikslais ir apimtimi. Asmens tapatybė gali būti atskleidžiama teismui, kai reikia patikrinti to asmens pateiktus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus draudžiamų susitarimų įrodymus. Teismas jokiais atvejais neatskleidžia kitiems asmenims šio fizinio asmens tapatybės.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamų susitarimų įrodymų pateikimas Konkurencijos tarybai nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, profesinės paslapties, banko paslapties, įstaigos konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu ir fiziniam asmeniui dėl tokios informacijos pateikimo neatsiranda sutartinė ar deliktinė atsakomybė.

Vienkartinės piniginės išmokos fiziniams asmenims mokamos iš Konkurencijos tarybai šiam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Jeigu ūkio subjektų junginys, kuriam Konkurencijos taryba baudą skyrė pagal šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, negali sumokėti paskirtos baudos, ūkio subjektų junginys privalo pareikalauti iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų įnašų baudos dydžiui padengti. Įnašus ūkio subjektų junginiui priklausantys ūkio subjektai sumoka per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą.

Jeigu ūkio subjektų junginiui priklausantys ūkio subjektai per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą nesumoka įnašų baudos dydžiui padengti pagal šio straipsnio 1 dalį, Konkurencijos taryba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektų junginiui paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, kurio atstovai buvo ūkio subjektų junginio sprendimus priimančių organų nariai.

Jeigu yra būtina užtikrinti visos baudos sumokėjimą, Konkurencijos taryba, pareikalavusi sumokėti baudą pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat turi teisę reikalauti, kad paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, vykdžiusių veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, išskyrus ūkio subjektų junginiui priklausančius ūkio subjektus, kurie įrodo, kad nevykdė šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančio ūkio subjektų junginio sprendimo ir arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo iki Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos.

Konkurencijos taryba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymu šios institucijos vardu informuoja atitinkamus asmenis apie jos tyrimo išvadas, sprendimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas.

Konkurencijos taryba, gavusi šio straipsnio 11 dalyje Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridedamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių nuostatų pažeidimą arba pažeidimą, už kurį numatytos baudos pagal nacionalinius teisės aktus, perkeliančius Direktyvos (ES) 2019/1 13 ir 16 straipsnių nuostatas, kuris nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta bauda (toliau – sprendimas, kuriuo paskirta bauda), pateikia atitinkamą kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijos sprendimą, kuriuo paskirta bauda, vykdyti antstoliui šios institucijos vardu.

Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gauti prašymai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis Konkurencijos tarybai yra privalomi.

Konkurencijos taryba turi teisę antstoliui pateikti vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda kitais, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, atvejais, įskaitant atvejus, kai ūkio subjektas, iš kurio bauda ir palūkanos turi būti priverstinai išieškotos, nėra įsisteigęs prašymą Konkurencijos tarybai pateikusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos valstybės teritorijoje.

Konkurencijos taryba ar antstolis pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis gautų prašymų gali netenkinti ar sprendimų, kuriais paskirtos baudos, gali nevykdyti tik tokiais atvejais, jeigu:

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda ir kuris turi būti vykdomas pagal šio straipsnio 2 ar 4 dalį, yra vykdomasis dokumentas. Konkurencijos taryba šiame vykdymo procese turi Civilinio proceso kodekse numatytas išieškotojo teises ir pareigas, išskyrus teisę atsisakyti išieškojimo ir teisę sudaryti taikos sutartį.

Baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo senaties terminus, per kuriuos paskirta bauda gali būti priverstinai išieškota pagal Konkurencijos tarybos gautą prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, taip pat terminus, per kuriuos turi būti kreipiamasi į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, nustato tos Europos Sąjungos valstybės narės teisė, kurios konkurencijos institucija pateikė prašymą Konkurencijos tarybai.

Konkurencijos taryba turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašyti Konkurencijos tarybos vardu informuoti atitinkamus asmenis apie tyrimo išvadas, Konkurencijos tarybos nutarimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas, ar prašyti priverstinai išieškoti tyrimo metu Konkurencijos tarybos paskirtą baudą ir šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytas palūkanas už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnyje, 28 straipsnio 4 dalyje, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų Konkurencijos tarybos reikalavimų ir priimtų sprendimų pažeidimą.

Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos instituciją su prašymu atlyginti Konkurencijos tarybos išlaidas, patirtas atliekant šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, šio įstatymo 25 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus. Vykdymo išlaidų, patiriamų priverstinai išieškant kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos paskirtą baudą ir palūkanas, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas ir kiti antstolių veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašymu Konkurencijos taryba atlygina kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos išlaidas, patirtas šioms institucijoms atliekant veiksmus pagal šio straipsnio 8 dalį ir pagal šio įstatymo 25 straipsnio 11 dalį.

Reikalavimus, keliamus šiame straipsnyje numatytiems prašymams, jų įgyvendinimo, su bendradarbiavimu susijusių Konkurencijos tarybos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos ar kitų kompetentingų institucijų patirtų išlaidų, įskaitant išlaidas, patirtas atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nurodytus veiksmus, atlyginimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

Regionų administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl informavimo, kylančius tarp Konkurencijos tarybos, įgyvendinančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos Konkurencijos tarybai pateiktą prašymą pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, ir informuojamo asmens. Ginčai sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Ginčus dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, antstoliui vykdant iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Regionų administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 58 straipsnio 8 dalį pateikto prašymo ar kartu su šiuo prašymu pateiktų dokumentų, susijusių su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie kuriuos atitinkami asmenys turi būti informuojami, arba dėl dokumentų, susijusių su Konkurencijos tarybos paskirtų baudų ir palūkanų išieškojimu, teisėtumo.

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo.

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo.

2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija).

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas.

2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas).

2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų.

Jeigu pagalbos teikėjas nustato, kad teikdamas pagalbą pažeidė Europos Sąjungos pagalbos taisykles ir suteikė neteisėtą pagalbą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėtos aplinkybės nustatymo dienos jis priima sprendimą, kuriuo pripažįsta tokią pagalbą suteikta neteisėtai ir grąžintina į valstybės biudžetą (toliau – sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo), bei kreipdamasis į pagalbos gavėją informuoja, kad neteisėtos pagalbos grąžinimas (išieškojimas) vykdomas ne ginčo tvarka, ir siūlo, kad pagalbos gavėjas neteisėtos pagalbos grąžintiną sumą savanoriškai sumokėtų į valstybės biudžetą per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo gavimo dienos. Jeigu pagalbos gavėjas grąžintinos sumos nesumoka per 10 darbo dienų, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško neteisėtos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kad ji šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradėtų neteisėtos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, ir pateikia reikiamą sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo. VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda minėtą pagalbos teikėjo sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Europos Komisijai pripažinus pagalbos teikėjo suteiktą pagalbą nesuderinama pagalba, ją suteikęs pagalbos teikėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos priima sprendimą, kuriuo pripažįsta pagalbą grąžintina į valstybės biudžetą (toliau – sprendimas dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo), bei kreipdamasis į pagalbos gavėją informuoja, kad nesuderinamos pagalbos grąžinimas (išieškojimas) vykdomas ne ginčo tvarka, ir siūlo, kad pagalbos gavėjas grąžintiną nesuderinamos pagalbos sumą savanoriškai sumokėtų į valstybės biudžetą per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo gavimo dienos. Jeigu pagalbos gavėjas grąžintinos sumos nesumoka per 10 darbo dienų, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško nesuderinamos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į VMI, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kad ji šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradėtų nesuderinamos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, ir pateikia reikiamą Europos Komisijos sprendimą bei sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo. VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda minėtą pagalbos teikėjo sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu pagalbos gavėjui yra iškelta nemokumo byla, pagalbos teikėjas, šio straipsnio 1 arba 2 dalyje numatyta tvarka priėmęs sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties pagalbos gavėjui iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos perleidžia VMI reikalavimo teises į pagalbos gavėjo neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžintiną sumą.

Jeigu pagalbos teikėja yra VMI, ji, šio straipsnio 1 arba 2 dalyje numatyta tvarka priėmusi sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, nedelsdama kreipiasi į pagalbos gavėją ir informuoja, kad neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžinimas vykdomas ne ginčo tvarka, bei siūlo grąžintiną neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos sumą savanoriškai sumokėti į valstybės biudžetą per 10 darbo dienų nuo atitinkamo sprendimo gavimo dienos. Jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 10 darbo dienų, VMI šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradeda neteisėtos pagalbos arba nesuderinamos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo savanoriško neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos perduoda atitinkamą sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pagalbos teikėjo sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimas dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo yra vykdomasis dokumentas. Jis vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pagalbos teikėjo sprendime dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendime dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo nurodoma pagalbos išmokėjimo data (datos) ir kiekvieno pagalbos gavėjo grąžintina suma, įskaitant palūkanas, kurios apskaičiuojamos Reglamento (ES) 2015/1589 ir jo įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė patvirtina sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo bei sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo standartines formas ir pagalbos grąžinimo procedūros aprašą.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu neteisėta pagalba ar nesuderinama pagalba buvo suteikta iš Europos Sąjungos fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų. Tokia privaloma grąžinti pagalba grąžinama Vyriausybės nustatyta tvarka.