LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
24 versijos
· 1996-03-14
2024-11-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 3
2024-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 2
2024-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 2
2023-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — art. 48
2023-04-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
2023-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 1
2022-11-22
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
2022-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 3
2021-03-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 2
2020-11-19
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
2020-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 3
2019-08-31
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
2019-04-20
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 3
2018-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 1
2017-02-21
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
Pakeitimai 2017-02-21
@@ -1,6 +1,6 @@
# Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-02-20
Suvestinė redakcija nuo 2017-02-21 iki 2018-06-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 33-807, i. k. 0961010ISTA00I-1234
@@ -30,9 +30,17 @@
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
2 straipsnis. Vaiko sąvoka
Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti.
2. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.
3. Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-204, 2017-02-14, paskelbta TAR 2017-02-20, i. k. 2017-02780
3 straipsnis. Teisėti vaiko atstovai
@@ -80,7 +88,13 @@
7) tikslingai naudojamos vaikams labdaros būdu gautos lėšos, kitos materialinės vertybės;
8) skatinama ir remiama atitinkama visuomenės, visuomeninių organizacijų, tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių veikla vaiko teisių bei laisvių apsaugos srityje.
8) skatinama ir remiama atitinkama visuomenės, visuomeninių organizacijų, tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių veikla vaiko teisių bei laisvių apsaugos srityje;
9) valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių, švietimo ir kitų priemonių, skirtų vaiko apsaugai užtikrinti nuo visų formų smurto (įskaitant fizines bausmes), kurį jis gali patirti iš tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar kurio nors kito vaiką prižiūrinčio asmens.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-204, 2017-02-14, paskelbta TAR 2017-02-20, i. k. 2017-02780
II SKYRIUS
@@ -118,7 +132,11 @@
1. Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, į asmens neliečiamybę ir laisvę. Šias teises bei laisves saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.
2. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis.
2. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai ir valstybė turi užtikrinti vaikų apsaugą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-204, 2017-02-14, paskelbta TAR 2017-02-20, i. k. 2017-02780
11 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas
@@ -194,13 +212,21 @@
Vaiko teises šeimoje nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, Santuokos ir šeimos kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.
21 straipsnis. Tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų pareiga auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti vaiką
1. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.
2. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
3. Kilus ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo, turi būti atsižvelgta į visus galimus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas yra vaiko tėvas (motina).
21 straipsnis. Smurto prieš vaiką formos
Smurto prieš vaiką formos yra šios:
1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys vaikui skausmą, darantys žalą arba keliantys pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
2) psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, darantys žalą arba keliantys pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
3) seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinama arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo; taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;
4) nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantys žalą ar keliantys pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-204, 2017-02-14, paskelbta TAR 2017-02-20, i. k. 2017-02780
22 straipsnis. Valstybės parama šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus
@@ -444,7 +470,11 @@
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
1. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.
1. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ir (ar) bet kokį kitą smurtą prieš vaiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-204, 2017-02-14, paskelbta TAR 2017-02-20, i. k. 2017-02780
2. Vaikui už mokymo, auklėjimo (globos) įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės.
@@ -554,200 +584,212 @@
56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė
1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
2. Jeigu tėvas (motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas pažeidžia vaiko teises, žiauriai elgiasi su juo arba kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), pats vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.
3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.
Papildyta straipsnio dalimi:
1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
2. Kai tėvas (motina) ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba kitas vaiką prižiūrintis asmuo pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.
3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-204, 2017-02-14, paskelbta TAR 2017-02-20, i. k. 2017-02780
57 straipsnis. Kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Kai šie asmenys pažeidžia vaiko teises, nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, taiko fizines bausmes ar kitaip smurtauja prieš vaikus, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-204, 2017-02-14, paskelbta TAR 2017-02-20, i. k. 2017-02780
3. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus.
4. Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir kiti darbuotojai, atliekantys vaikų auklėjimo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus.
58 straipsnis. Vaiko teisių apsaugos institucijos ir jų veiklos organizavimas
1. Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) valstybė ir jos institucijos;
2) vietos savivaldos institucijos;
3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.
2. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos skatina ir remia savanorišką visuomeninių organizacijų, taip pat tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.
3. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos steigia ir finansuoja vaiko teisių apsaugos institucijas (tarnybas), organizuoja jų veiklą.
59 straipsnis. Valstybės institucijos ir vaiko teisių apsauga
1. Pagal savo kompetenciją, kurią nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, ministerijos, prokuratūra, kitos valstybės institucijos rengia ir įgyvendina priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje:
1) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, tvirtina programas;
2) vykdo šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus;
3) nustatyta tvarka priskiria vienos ministerijos kompetencijai vaiko teisių apsaugos valdymo sritį;
4) nustato kitų ministerijų kompetenciją.
3. Ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje:
1) formuoja bei įgyvendina vaiko teisių apsaugos politiką ir kartu su kitomis valstybės bei savivaldybių institucijomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą;
2) teikia metodinę paramą savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
3) vykdo kitas įstatymuose, teisės aktuose ir ministerijos nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
60 straipsnis. Vietos savivaldos institucijos ir vaiko teisių apsauga
1. Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos) , policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.
2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų institucijų veiklą bei kompetenciją nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.
61 straipsnis. Visuomeninė vaiko teisių apsauga
1. Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma bendradarbiaujant visuomeninėms organizacijoms su valstybės, vietos savivaldos institucijomis, laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.
2. Prie savivaldybių tarybų veikia savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos. Jas sudaro ir jų nuostatus tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybas sudaro vietos savivaldos institucijų, vaiko teisių apsaugos institucijų (tarnybų), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektorių, švietimo, vaiko globos įstaigų atstovai, taip pat į tarybą gali įeiti vaikų (jaunimo) organizacijų ar (ir) mokyklų moksleivių tarybų, vaiko teisių apsaugos srityje veikiančių visuomeninių organizacijų ar (ir) tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.
3. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos savivaldybės teritorijoje pagal kompetenciją teikia siūlymus vietos savivaldos institucijoms dėl bendruomenių vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo bei prioritetų nustatymo, dėl vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo, taip pat vykdo kitas šių tarybų nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos iš valstybės institucijų ir vietos savivaldos institucijų bei savivaldybių įstaigų turi teisę gauti informaciją šiame įstatyme ir jų nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pirmosios dalies, 13 straipsnio trečiosios dalies, 21 straipsnio trečiosios dalies, 23 ir 25 straipsnių, 35 straipsnio antrosios dalies, 37 straipsnio, 44 straipsnio antrosios dalies, 45 straipsnio antrosios dalies, 46, 47, 49, 53 straipsnių ir 59 straipsnio trečiosios dalies įsigaliojimą ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1315, 1999-07-07, Žin., 1999, Nr. 66-2129 (1999-07-30), i. k. 0991010ISTAIII-1315
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1).
Papildyta priedu:
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1315, 1999-07-07, Žin., 1999, Nr. 66-2129 (1999-07-30), i. k. 0991010ISTAIII-1315
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-495, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2523 (2001-08-17), i. k. 1011010ISTA00IX-495
57 straipsnis. Kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
3. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus.
4. Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir kiti darbuotojai, atliekantys vaikų auklėjimo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus.
58 straipsnis. Vaiko teisių apsaugos institucijos ir jų veiklos organizavimas
1. Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) valstybė ir jos institucijos;
2) vietos savivaldos institucijos;
3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.
2. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos skatina ir remia savanorišką visuomeninių organizacijų, taip pat tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.
3. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos steigia ir finansuoja vaiko teisių apsaugos institucijas (tarnybas), organizuoja jų veiklą.
59 straipsnis. Valstybės institucijos ir vaiko teisių apsauga
1. Pagal savo kompetenciją, kurią nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, ministerijos, prokuratūra, kitos valstybės institucijos rengia ir įgyvendina priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje:
1) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, tvirtina programas;
2) vykdo šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus;
3) nustatyta tvarka priskiria vienos ministerijos kompetencijai vaiko teisių apsaugos valdymo sritį;
4) nustato kitų ministerijų kompetenciją.
3. Ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje:
1) formuoja bei įgyvendina vaiko teisių apsaugos politiką ir kartu su kitomis valstybės bei savivaldybių institucijomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą;
2) teikia metodinę paramą savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
3) vykdo kitas įstatymuose, teisės aktuose ir ministerijos nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
60 straipsnis. Vietos savivaldos institucijos ir vaiko teisių apsauga
1. Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos) , policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.
2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų institucijų veiklą bei kompetenciją nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.
61 straipsnis. Visuomeninė vaiko teisių apsauga
1. Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma bendradarbiaujant visuomeninėms organizacijoms su valstybės, vietos savivaldos institucijomis, laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.
2. Prie savivaldybių tarybų veikia savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos. Jas sudaro ir jų nuostatus tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybas sudaro vietos savivaldos institucijų, vaiko teisių apsaugos institucijų (tarnybų), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektorių, švietimo, vaiko globos įstaigų atstovai, taip pat į tarybą gali įeiti vaikų (jaunimo) organizacijų ar (ir) mokyklų moksleivių tarybų, vaiko teisių apsaugos srityje veikiančių visuomeninių organizacijų ar (ir) tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.
3. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos savivaldybės teritorijoje pagal kompetenciją teikia siūlymus vietos savivaldos institucijoms dėl bendruomenių vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo bei prioritetų nustatymo, dėl vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo, taip pat vykdo kitas šių tarybų nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos iš valstybės institucijų ir vietos savivaldos institucijų bei savivaldybių įstaigų turi teisę gauti informaciją šiame įstatyme ir jų nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pirmosios dalies, 13 straipsnio trečiosios dalies, 21 straipsnio trečiosios dalies, 23 ir 25 straipsnių, 35 straipsnio antrosios dalies, 37 straipsnio, 44 straipsnio antrosios dalies, 45 straipsnio antrosios dalies, 46, 47, 49, 53 straipsnių ir 59 straipsnio trečiosios dalies įsigaliojimą ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1315, 1999-07-07, Žin., 1999, Nr. 66-2129 (1999-07-30), i. k. 0991010ISTAIII-1315
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1).
Papildyta priedu:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43, 49, 50, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-672, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2688 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-672
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu ir priedu įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1315, 1999-07-07, Žin., 1999, Nr. 66-2129 (1999-07-30), i. k. 0991010ISTAIII-1315
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Nr. XII-2689, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26475
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-495, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2523 (2001-08-17), i. k. 1011010ISTA00IX-495
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43, 49, 50, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-672, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2688 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-672
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-204, 2017-02-14, paskelbta TAR 2017-02-20, i. k. 2017-02780
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2-1 straipsniu įstatymas
571 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai
1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.
4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu ir priedu įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2689, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26475
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymas
571 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai
1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.
4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
X SKYRIUS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS INSTITUCIJŲ SISTEMA
2017-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 6
2016-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
2015-10-28
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
2006-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 2
2003-05-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
2002-10-02
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 6
2001-08-20
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
1999-07-30
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
1996-04-12
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — vers
originali versija
Tekstas šią datą