LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
24 versijos
· 1996-03-14
2024-11-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 3
2024-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 2
2024-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 2
2023-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — art. 48
2023-04-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
2023-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 1
2022-11-22
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
2022-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 3
2021-03-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 2
2020-11-19
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
2020-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 3
2019-08-31
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
2019-04-20
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 3
2018-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 1
2017-02-21
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
2017-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 6
2016-01-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
2015-10-28
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
Pakeitimai 2015-10-28
@@ -1,6 +1,6 @@
# Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2006-07-01 iki 2015-10-27
Suvestinė redakcija nuo 2015-10-28 iki 2015-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 33-807, i. k. 0961010ISTA00I-1234
@@ -24,6 +24,12 @@
2. Šiame įstatyme, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustatomos pagrindinės vaiko teisės, laisvės bei pareigos, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausiosios garantijos. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko elgesio kontrolės bei jo atsakomybės pagrindines sąlygas, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.
3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
2 straipsnis. Vaiko sąvoka
Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip.
@@ -366,319 +372,347 @@
43 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
1. Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys.
1. Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveikos gyvensenos propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys.
2. Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo arba nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo teisėti atstovai galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos ir reintegruotis į socialinę aplinką.
4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir dėl to jam gali reikėti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
5. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokios formos smurto, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
44 straipsnis. Vaiko apsauga nuo alkoholinių gėrimų bei rūkymo
1. Vaikams turi būti ugdoma nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Vaikams draudžiama dirbti darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gaminimu arba realizavimu.
2. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą į girtavimą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
45 straipsnis. Vaiko apsauga nuo narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimo
1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo neteisėto narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai organizmą veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimo, tokių priemonių bei medžiagų gaminimo, jų pardavinėjimo ar kitokio platinimo.
2. Už vaiko įtraukimą į narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai organizmą veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
46 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės
Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja karą, žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
47 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė.
3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, atlikdami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais, ar kiti asmenys, gavę pagrįstos informacijos apie galimai prieš vaiką padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ir (ar) policiją.
4. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba, parama ir apsauga turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama tol, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki tol, kol bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
VIII SKYRIUS
PAGRINDINĖS VAIKO PAREIGOS, JO ATSAKOMYBĖS
IR ELGESIO KONTROLĖS YPATUMAI
48 straipsnis. Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas
1. Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises.
2. Vaikas privalo:
1) gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę.
3. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje.
49 straipsnis. Drausmės bei auklėjamojo poveikio priemonių vaikui taikymas
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
1. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.
2. Vaikui už mokymo, auklėjimo (globos) įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės.
3. Vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės:
1) įspėjimas;
2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį;
3) atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą;
4) namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas);
5) atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą;
6) kitos įstatymų numatytos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
3. Vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, smurto ar kito blogo elgesio, turi būti suteikta reikalinga pagalba, kad jis galėtų susigrąžinti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos ir reintegruotis į socialinę aplinką.
4. Šio straipsnio trečiojoje dalyje išvardytų priemonių konkrečias rūšis, terminus, jų taikymo ir vykdymo tvarką nustato įstatymai bei kiti teisės aktai.
5. Atiduoti vaiką į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą galima tik teismo sprendimu įgaliotų institucijų teikimu.
6. Specialiosiose auklėjimo ir drausmės įstaigose turi būti formuojami vaiko elgesio, asmens higienos, kultūrinio bendravimo įgūdžiai, sudaromos sąlygos įgyti privalomą bei bendrąjį vidurinį išsilavinimą, profesinį pasirengimą darbui ir gyvenimui visuomenėje.
50 straipsnis. Vaiko teisinės atsakomybės bendrosios nuostatos
1. Vaikas, padaręs teisės pažeidimą, pats atsako už savo veiksmus, išskyrus išimtis, kai įstatymuose numatyta kitaip.
2. Įstatymo numatytais atvejais vaikas atsako už materialinės žalos padarymą.
3. Už administracinius teisės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako vaikai, kuriems yra suėję 16 metų.
4. Vaikas, įtariamas pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
5. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako vaikai, kuriems prieš padarant nusikalstamą veiką yra suėję 16 metų. Išimtiniais atvejais už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamajame kodekse, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir jaunesnio amžiaus vaikams, bet ne jaunesniems kaip 14 metų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuriam būtina pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai.
44 straipsnis. Vaiko apsauga nuo alkoholinių gėrimų bei rūkymo
1. Vaikams turi būti ugdoma nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Vaikams draudžiama dirbti darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gaminimu arba realizavimu.
2. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą į girtavimą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
45 straipsnis. Vaiko apsauga nuo narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimo
1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo neteisėto narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai organizmą veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimo, tokių priemonių bei medžiagų gaminimo, jų pardavinėjimo ar kitokio platinimo.
2. Už vaiko įtraukimą į narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai organizmą veikiančių priemonių bei medžiagų vartojimą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
46 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės
Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja karą, žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
47 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo
1. Už vaiko skatinimą ar prievartavimą dalyvauti seksualinėje veikloje, panaudojimą prostitucijai arba įtraukimą į prostituciją, panaudojimą pornografijai, taip pat gaminant ar platinant pornografinius leidinius ar kitokius pornografinio ar erotinio pobūdžio dalykus taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
2. Vaikai turi būti mokomi išvengti seksualinės prievartos ir išnaudojimo.
VIII SKYRIUS
PAGRINDINĖS VAIKO PAREIGOS, JO ATSAKOMYBĖS
IR ELGESIO KONTROLĖS YPATUMAI
48 straipsnis. Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas
1. Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises.
2. Vaikas privalo:
1) gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę.
3. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje.
49 straipsnis. Drausmės bei auklėjamojo poveikio priemonių vaikui taikymas
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
51 straipsnis. Vaikui skiriamų nuobaudų, bausmių rūšių bei dydžio ribojimas
1. Įstatymai riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų, bausmių rūšis bei dydį.
2. Nuobaudos ir bausmės dydis vaikui turi būti mažesnis negu suaugusiajam, o jos pobūdis (rūšis) – atitikti vaiko amžių.
3. Vaikui draudžiama taikyti mirties bausmę, įkalinimą iki gyvos galvos.
52 straipsnis. Alternatyvių bausmei poveikio priemonių skyrimas nusikaltusiam vaikui
Vaikas, pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei yra baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos. Tokiam asmeniui bei vaikui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos Baudžiamajame kodekse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
1. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.
2. Vaikui už mokymo, auklėjimo (globos) įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės.
3. Vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės:
1) įspėjimas;
2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį;
3) atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą;
4) namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas);
5) atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą;
6) kitos įstatymų numatytos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).
53 straipsnis. Vaiko procesinių teisių ypatumai ir jų garantijos
1. Atliekant procesinius veiksmus bylose, kuriose vaikas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, būtinas gynėjo dalyvavimas. Įstatymo numatytais atvejais taip pat privalo dalyvauti tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai, psichologas bei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
4. Šio straipsnio trečiojoje dalyje išvardytų priemonių konkrečias rūšis, terminus, jų taikymo ir vykdymo tvarką nustato įstatymai bei kiti teisės aktai.
5. Atiduoti vaiką į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą galima tik teismo sprendimu įgaliotų institucijų teikimu.
6. Specialiosiose auklėjimo ir drausmės įstaigose turi būti formuojami vaiko elgesio, asmens higienos, kultūrinio bendravimo įgūdžiai, sudaromos sąlygos įgyti privalomą bei bendrąjį vidurinį išsilavinimą, profesinį pasirengimą darbui ir gyvenimui visuomenėje.
50 straipsnis. Vaiko teisinės atsakomybės bendrosios nuostatos
1. Vaikas, padaręs teisės pažeidimą, pats atsako už savo veiksmus, išskyrus išimtis, kai įstatymuose numatyta kitaip.
2. Įstatymo numatytais atvejais vaikas atsako už materialinės žalos padarymą.
3. Už administracinius teisės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako vaikai, kuriems yra suėję 16 metų.
4. Vaikas, įtariamas pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
5. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako vaikai, kuriems prieš padarant nusikalstamą veiką yra suėję 16 metų. Išimtiniais atvejais už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamajame kodekse, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir jaunesnio amžiaus vaikams, bet ne jaunesniems kaip 14 metų.
2. Draudžiama bet kokia fizinė ar psichinė prievarta vaikui. Vaikas neturi būti verčiamas duoti parodymus prieš save, tėvus, kitus šeimos narius, prisipažinti kaltu.
3. Nagrinėdamas vaiko teisės pažeidimų bylas, teismas turi laikytis visų procesinių taisyklių bei ypatumų vaiko atžvilgiu. Skiriant bausmę ar nuobaudą vaikui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybės ypatumus, gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, kitas įstatymų numatytas aplinkybes.
4. Už įtariamo nusikalstamos veikos padarymu, kaltinamo ar nuteisto už nusikalstamą veiką vaiko asmenybę (vardą, pavardę) identifikuojančių duomenų paskelbimą spaudoje arba kitose visuomenės informavimo priemonėse taikoma administracinė ar kita įstatymų nustatyta atsakomybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
51 straipsnis. Vaikui skiriamų nuobaudų, bausmių rūšių bei dydžio ribojimas
1. Įstatymai riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų, bausmių rūšis bei dydį.
2. Nuobaudos ir bausmės dydis vaikui turi būti mažesnis negu suaugusiajam, o jos pobūdis (rūšis) – atitikti vaiko amžių.
3. Vaikui draudžiama taikyti mirties bausmę, įkalinimą iki gyvos galvos.
52 straipsnis. Alternatyvių bausmei poveikio priemonių skyrimas nusikaltusiam vaikui
Vaikas, pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei yra baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos. Tokiam asmeniui bei vaikui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos Baudžiamajame kodekse.
54 straipsnis. Vaiko, kuriam apribota ar atimta laisvė, teisės ir jų garantijos
1. Vaiko suėmimas arba laisvės atėmimas įstatymų numatytais atvejais galimas tik teismo (teisėjo) sprendimu (nutartimi, nutarimu, nuosprendžiu). Suėmimas, laisvės atėmimas ar kitoks laisvės ribojimas vaikui turi būti pagrįstas, kiek galima trumpesnis ir taikomas tik išimtiniais atvejais.
2. Apie vaiko sulaikymą, jo suėmimą, kitokį laisvės apribojimą ar atėmimą būtina nedelsiant pranešti tėvams arba kitiems jo teisėtiems atstovams, o jeigu jų nėra, – vaiko teisių apsaugos institucijai.
3. Sulaikytas arba suimtas vaikas turi teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią būtiną pagalbą, taip pat teisę ginčyti jo laisvės apribojimo ar atėmimo teisėtumą teisme.
4. Vaikas, kuriam apribota ar atimta laisvė, turi būti laikomas atskirai nuo suaugusiųjų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai atsižvelgiant į vaiko interesus to daryti nedera.
5. Apribojus ar atėmus vaikui laisvę, negali būti ribojamos kitos jo teisės (teisė į mokslą, fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi), kurios nėra tiesiogiai susijusios su laisvės ribojimu ar atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais (teisėtais atstovais), kitais šeimos nariais, giminėmis bei artimaisiais, susirašinėdamas ir pasimatydamas su jais, išskyrus įstatymo numatytus ypatingus atvejus, kada visa tai gali turėti vaikui žalingos įtakos.
6. Vaikų bausmių atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas bei kiti įstatymai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
IX SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMUS
55 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė
1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
2. Jeigu tėvas (motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas pažeidžia vaiko teises, žiauriai elgiasi su juo arba kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), pats vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.
3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. IX-495, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2523 (2001-08-17), i. k. 1011010ISTA00IX-495
57 straipsnis. Kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
3. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus.
4. Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir kiti darbuotojai, atliekantys vaikų auklėjimo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus.
X SKYRIUS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS INSTITUCIJŲ SISTEMA
58 straipsnis. Vaiko teisių apsaugos institucijos ir jų veiklos organizavimas
1. Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) valstybė ir jos institucijos;
2) vietos savivaldos institucijos;
3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.
2. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos skatina ir remia savanorišką visuomeninių organizacijų, taip pat tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.
3. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos steigia ir finansuoja vaiko teisių apsaugos institucijas (tarnybas), organizuoja jų veiklą.
59 straipsnis. Valstybės institucijos ir vaiko teisių apsauga
1. Pagal savo kompetenciją, kurią nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, ministerijos, prokuratūra, kitos valstybės institucijos rengia ir įgyvendina priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje:
1) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, tvirtina programas;
2) vykdo šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus;
3) nustatyta tvarka priskiria vienos ministerijos kompetencijai vaiko teisių apsaugos valdymo sritį;
4) nustato kitų ministerijų kompetenciją.
3. Ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje:
1) formuoja bei įgyvendina vaiko teisių apsaugos politiką ir kartu su kitomis valstybės bei savivaldybių institucijomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą;
2) teikia metodinę paramą savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
3) vykdo kitas įstatymuose, teisės aktuose ir ministerijos nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
60 straipsnis. Vietos savivaldos institucijos ir vaiko teisių apsauga
1. Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos) , policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.
2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų institucijų veiklą bei kompetenciją nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.
61 straipsnis. Visuomeninė vaiko teisių apsauga
1. Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma bendradarbiaujant visuomeninėms organizacijoms su valstybės, vietos savivaldos institucijomis, laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.
2. Prie savivaldybių tarybų veikia savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos. Jas sudaro ir jų nuostatus tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybas sudaro vietos savivaldos institucijų, vaiko teisių apsaugos institucijų (tarnybų), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektorių, švietimo, vaiko globos įstaigų atstovai, taip pat į tarybą gali įeiti vaikų (jaunimo) organizacijų ar (ir) mokyklų moksleivių tarybų, vaiko teisių apsaugos srityje veikiančių visuomeninių organizacijų ar (ir) tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.
3. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos savivaldybės teritorijoje pagal kompetenciją teikia siūlymus vietos savivaldos institucijoms dėl bendruomenių vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo bei prioritetų nustatymo, dėl vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo, taip pat vykdo kitas šių tarybų nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos iš valstybės institucijų ir vietos savivaldos institucijų bei savivaldybių įstaigų turi teisę gauti informaciją šiame įstatyme ir jų nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pirmosios dalies, 13 straipsnio trečiosios dalies, 21 straipsnio trečiosios dalies, 23 ir 25 straipsnių, 35 straipsnio antrosios dalies, 37 straipsnio, 44 straipsnio antrosios dalies, 45 straipsnio antrosios dalies, 46, 47, 49, 53 straipsnių ir 59 straipsnio trečiosios dalies įsigaliojimą ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1315, 1999-07-07, Žin., 1999, Nr. 66-2129 (1999-07-30), i. k. 0991010ISTAIII-1315
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1).
Papildyta priedu:
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1315, 1999-07-07, Žin., 1999, Nr. 66-2129 (1999-07-30), i. k. 0991010ISTAIII-1315
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-495, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2523 (2001-08-17), i. k. 1011010ISTA00IX-495
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
53 straipsnis. Vaiko procesinių teisių ypatumai ir jų garantijos
1. Atliekant procesinius veiksmus bylose, kuriose vaikas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, būtinas gynėjo dalyvavimas. Įstatymo numatytais atvejais taip pat privalo dalyvauti tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai, psichologas bei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
2. Draudžiama bet kokia fizinė ar psichinė prievarta vaikui. Vaikas neturi būti verčiamas duoti parodymus prieš save, tėvus, kitus šeimos narius, prisipažinti kaltu.
3. Nagrinėdamas vaiko teisės pažeidimų bylas, teismas turi laikytis visų procesinių taisyklių bei ypatumų vaiko atžvilgiu. Skiriant bausmę ar nuobaudą vaikui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybės ypatumus, gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, kitas įstatymų numatytas aplinkybes.
4. Už įtariamo nusikalstamos veikos padarymu, kaltinamo ar nuteisto už nusikalstamą veiką vaiko asmenybę (vardą, pavardę) identifikuojančių duomenų paskelbimą spaudoje arba kitose visuomenės informavimo priemonėse taikoma administracinė ar kita įstatymų nustatyta atsakomybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
54 straipsnis. Vaiko, kuriam apribota ar atimta laisvė, teisės ir jų garantijos
1. Vaiko suėmimas arba laisvės atėmimas įstatymų numatytais atvejais galimas tik teismo (teisėjo) sprendimu (nutartimi, nutarimu, nuosprendžiu). Suėmimas, laisvės atėmimas ar kitoks laisvės ribojimas vaikui turi būti pagrįstas, kiek galima trumpesnis ir taikomas tik išimtiniais atvejais.
2. Apie vaiko sulaikymą, jo suėmimą, kitokį laisvės apribojimą ar atėmimą būtina nedelsiant pranešti tėvams arba kitiems jo teisėtiems atstovams, o jeigu jų nėra, – vaiko teisių apsaugos institucijai.
3. Sulaikytas arba suimtas vaikas turi teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią būtiną pagalbą, taip pat teisę ginčyti jo laisvės apribojimo ar atėmimo teisėtumą teisme.
4. Vaikas, kuriam apribota ar atimta laisvė, turi būti laikomas atskirai nuo suaugusiųjų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai atsižvelgiant į vaiko interesus to daryti nedera.
5. Apribojus ar atėmus vaikui laisvę, negali būti ribojamos kitos jo teisės (teisė į mokslą, fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi), kurios nėra tiesiogiai susijusios su laisvės ribojimu ar atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais (teisėtais atstovais), kitais šeimos nariais, giminėmis bei artimaisiais, susirašinėdamas ir pasimatydamas su jais, išskyrus įstatymo numatytus ypatingus atvejus, kada visa tai gali turėti vaikui žalingos įtakos.
6. Vaikų bausmių atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas bei kiti įstatymai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
IX SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMUS
55 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė
1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
2. Jeigu tėvas (motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas pažeidžia vaiko teises, žiauriai elgiasi su juo arba kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), pats vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.
3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. IX-495, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2523 (2001-08-17), i. k. 1011010ISTA00IX-495
57 straipsnis. Kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
3. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus.
4. Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir kiti darbuotojai, atliekantys vaikų auklėjimo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus.
X SKYRIUS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS INSTITUCIJŲ SISTEMA
58 straipsnis. Vaiko teisių apsaugos institucijos ir jų veiklos organizavimas
1. Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) valstybė ir jos institucijos;
2) vietos savivaldos institucijos;
3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.
2. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos skatina ir remia savanorišką visuomeninių organizacijų, taip pat tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.
3. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos steigia ir finansuoja vaiko teisių apsaugos institucijas (tarnybas), organizuoja jų veiklą.
59 straipsnis. Valstybės institucijos ir vaiko teisių apsauga
1. Pagal savo kompetenciją, kurią nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, ministerijos, prokuratūra, kitos valstybės institucijos rengia ir įgyvendina priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje:
1) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, tvirtina programas;
2) vykdo šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus;
3) nustatyta tvarka priskiria vienos ministerijos kompetencijai vaiko teisių apsaugos valdymo sritį;
4) nustato kitų ministerijų kompetenciją.
3. Ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje:
1) formuoja bei įgyvendina vaiko teisių apsaugos politiką ir kartu su kitomis valstybės bei savivaldybių institucijomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą;
2) teikia metodinę paramą savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
3) vykdo kitas įstatymuose, teisės aktuose ir ministerijos nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
60 straipsnis. Vietos savivaldos institucijos ir vaiko teisių apsauga
1. Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos) , policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.
2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų institucijų veiklą bei kompetenciją nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.
61 straipsnis. Visuomeninė vaiko teisių apsauga
1. Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma bendradarbiaujant visuomeninėms organizacijoms su valstybės, vietos savivaldos institucijomis, laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.
2. Prie savivaldybių tarybų veikia savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos. Jas sudaro ir jų nuostatus tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybas sudaro vietos savivaldos institucijų, vaiko teisių apsaugos institucijų (tarnybų), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektorių, švietimo, vaiko globos įstaigų atstovai, taip pat į tarybą gali įeiti vaikų (jaunimo) organizacijų ar (ir) mokyklų moksleivių tarybų, vaiko teisių apsaugos srityje veikiančių visuomeninių organizacijų ar (ir) tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.
3. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos savivaldybės teritorijoje pagal kompetenciją teikia siūlymus vietos savivaldos institucijoms dėl bendruomenių vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo bei prioritetų nustatymo, dėl vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo, taip pat vykdo kitas šių tarybų nuostatuose numatytas funkcijas.
4. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos iš valstybės institucijų ir vietos savivaldos institucijų bei savivaldybių įstaigų turi teisę gauti informaciją šiame įstatyme ir jų nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pirmosios dalies, 13 straipsnio trečiosios dalies, 21 straipsnio trečiosios dalies, 23 ir 25 straipsnių, 35 straipsnio antrosios dalies, 37 straipsnio, 44 straipsnio antrosios dalies, 45 straipsnio antrosios dalies, 46, 47, 49, 53 straipsnių ir 59 straipsnio trečiosios dalies įsigaliojimą ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1315, 1999-07-07, Žin., 1999, Nr. 66-2129 (1999-07-30), i. k. 0991010ISTAIII-1315
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43, 49, 50, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1315, 1999-07-07, Žin., 1999, Nr. 66-2129 (1999-07-30), i. k. 0991010ISTAIII-1315
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Nr. X-672, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2688 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-672
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-495, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2523 (2001-08-17), i. k. 1011010ISTA00IX-495
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1094, 2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 95-4090 (2002-10-02), i. k. 1021010ISTA0IX-1094
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1440, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1685 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1440
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43, 49, 50, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-672, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2688 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-672
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
Nr. XII-1965, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16900
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu ir priedu įstatymas
2006-07-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 2
2003-05-01
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
2002-10-02
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 6
2001-08-20
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 5
1999-07-30
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — arts. 4
1996-04-12
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas — vers
originali versija
Tekstas šią datą