Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas
@D1=19960116;D2=19960711;D3=19960812
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996,
Nr. 16-412
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS
ĮSTATYMAS
1996 m. sausio 16 d. Nr. I-1169
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo
pavadinimas):
Nr. IX-655,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4074 (2001-12-30)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio Įstatymo paskirtis – sudaryti teisinį pagrindą
sąžiningai, atvirai ir efektyviai veikti vertybinių popierių rinkai, kad būtų
kuo geriau apsaugoti investuotojų interesai bei apribota sisteminė rizika.
Šiuo Įstatymu siekiama suderinti vertybinių popierių rinkos reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
2
straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Akcijų paketas – akcininko turimų balsavimo
teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime dalis, sudaranti 1/20 ar
daugiau visų balsavimo teisių..
Antrinė vertybinių popierių apyvarta – pasiūlymas
įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei
apyvartai.
Asmuo, susijęs su emitentu:
1)
juridinis asmuo, kurio akcijų paketą turi emitentas;
2) emitento dukterinė įmonė ar jį kontroliuojantis
asmuo;
3) emitento vadovas;
4) asmuo, turintis emitento vertybinių popierių,
suteikiančių daugiau kaip 1/20 visų balsų.
Atskaitingas emitentas – emitentas, kurio
išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino Vertybinių popierių komisija.
Depozitoriumo pakvitavimas dėl akcijų –
vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš emitento gauti
pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir
pakeisti pakvitavimą į akcijas.
Dukterinė įmonė – įmonė, kurią
kontroliuoja kita įmonė. Dukterinės įmonės kontroliuojama įmonė yra laikoma ir
pirmosios kontroliuojančios įmonės dukterine įmone.
Emisija – vertybinių popierių, suteikiančių
jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas.
Emitentas – juridinis asmuo,
siūlantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius.
Esminis įvykis – su emitento veikla
susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, galintis turėti
didelės įtakos jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.
Finansų maklerio įmonė – įmonė,
turinti licenciją verstis investicinėmis paslaugomis.
Investicinės paslaugos:
1) pavedimų dėl vertybinių popierių priėmimas ir
perdavimas;
2) pavedimų įsigyti ar perleisti vertybinius popierius
vykdymas klientų sąskaita;
3) pavedimų įsigyti arba perleisti vertybinius
popierius vykdymas savo sąskaita;
4) klientų vertybinių popierių portfelių valdymas pagal
jų individualius pavedimus (toliau – pavedimai);
5) vertybinių popierių platinimas pagal susitarimą su
emitentu, įsipareigojant arba neįsipareigojant jo emisiją išplatinti;
6) vertybinių popierių saugojimas, apskaita ir
tvarkymas;
7) paskolos, kuria siekiama suteikti galimybę klientui
vykdyti operaciją su vertybiniais popieriais, suteikimas, jeigu jos davėjas yra
susijęs su ta operacija;
8) konsultavimas investavimo į vertybinius popierius
klausimais.
Investuotojas – asmuo, nuosavybės
teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų įsigyti.
13.
Kontrolė – teisė
tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti ir paveikti juridinio asmens finansinę ir
ūkinę veiklą. Asmens balsavimo teisėmis yra laikomos ir tos balsavimo teisės, kurias kontroliuojamo
juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo asmens kontroliuojami
juridiniai asmenys, o kontrolė yra tada, kai asmuo:
1) turi daugiau kaip pusę visų juridinio asmens dalyvių
balsų arba
2) būdamas juridinio asmens dalyviu, turi teisę paskirti
arba atšaukti jo administracijos vadovą, daugumą valdybos arba stebėtojų
tarybos narių, arba
3) gali daryti juridiniam asmeniui esminę įtaką pagal
sutartį su tuo juridiniu asmeniu ar pagal pastarojo steigimo dokumentus, arba
4) būdamas juridinio asmens dalyviu pagal susitarimus su
kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę visų balsavimo
teisių dalyvių susirinkime.
Nepriekaištingos reputacijos asmenys: 1) kurie nėra teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; 2) kurie nėra teisti už 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
3) nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis
arba psichotropinėmis medžiagomis.
Patronuojanti įmonė – kitą įmonę
kontroliuojanti įmonė.
Pirminė vertybinių popierių apyvarta –
pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių bei jų perleidimas jų išleidimo metu.
Profesionalūs investuotojai –
investuotojai, kurie yra:
1) juridiniai asmenys, turintys licenciją veikti
finansų rinkose arba veikiantys jose be licencijos, tačiau kurių veikla yra
prižiūrima kompetentingų finansų rinkų priežiūros institucijų. Profesionaliais
investuotojais laikomos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios
apyvartos tarpininkai, kitos licencijuojama ar prižiūrima veikla
besiverčiančios finansų įstaigos, draudimo įmonės, investicinių fondų valdymo
įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir jų valdymo įmonės, pensijų
fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos prekėmis, taip pat kitos
įmonės, kurių veikla nėra licencijuojama ar prižiūrima ir kurių vienintelis
tikslas yra investuoti į vertybinius popierius;
2) valstybių centrinės ir regioninės valdžios
institucijos, centriniai bankai, tarptautinės ir tarpvalstybinės organizacijos,
įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, Europos centrinį banką, Europos
investicijų banką ir kitas panašias tarptautines organizacijas;
3) kiti juridiniai asmenys, kurie neatitinka šio
straipsnio 36 dalyje nurodytų mažų ir vidutinių įmonių kriterijų;
4) fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją
vietą Lietuvos Respublikoje, kurie yra įtraukti į Vertybinių popierių komisijos
tvarkomą profesionalių investuotojų sąrašą, šiems fiziniams asmenims aiškiai
paprašius juos pripažinti profesionaliais investuotojais, su sąlyga, kad jie
atitinka bent du kriterijus, nurodytus šio Įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje,
taip pat fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą kitose Europos
Sąjungos valstybėse narėse, jeigu jie tose valstybėse yra įtraukti į
analogiškus profesionalių investuotojų sąrašus;
5) mažos arba vidutinės įmonės, kurių buveinė yra
Lietuvos Respublikoje ir kurios yra įtrauktos į Vertybinių popierių komisijos
tvarkomą profesionalių investuotojų sąrašą, šioms įmonėms aiškiai paprašius jas
pripažinti profesionaliais investuotojais, taip pat mažos arba vidutinės
įmonės, kurių buveinė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, jeigu jos
tose valstybėse yra įtrauktos į tokius pat ar panašius profesionalių
investuotojų sąrašus.
Prospektas – investuotojams ir
visuomenei skirtas dokumentas, kuriame yra pagrindinė informacija apie emitentą
ir jo vertybinius popierius, kurie yra viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą
reguliuojamoje rinkoje.
Reklama arba viešas
kreipimasis į visuomenę – skelbimas (reklama) visuomenės informavimo
priemonėse, informacija apie vertybinių popierių pardavimą, nurodant vertybinių
popierių požymius, bet kokio pobūdžio publikacijose, interviu visuomenės
informavimo priemonėms, rašytiniai, nuotolinio ryšio, garsiniai, vaizdiniai ir
kitokie skelbimai.
Sąskaitų tvarkytojai
– vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir Lietuvos centrinis
vertybinių popierių depozitoriumas.
Sisteminė rizika
– tikimybė, jog vieno vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko ar
investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkų ar investuotojų interesams.
Ne nuosavybės
vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurie pagal šio straipsnio
38 dalį nelaikomi nuosavybės vertybiniais popieriais.
Užsienio
priežiūros institucija:
1) institucija, tvirtinanti vertybinių popierių
prospektus, išduodanti licenciją teikti investicines paslaugas, prižiūrinti,
kaip investicinės paslaugos yra teikiamos, ar atliekanti kitas į Vertybinių
popierių komisijos panašias funkcijas kitoje Europos Sąjungos valstybėje
narėje, kurią atitinkama Europos Sąjungos valstybė narė nurodė Europos
bendrijų komisijai;
2) institucija, atliekanti 1 punkte nurodytas funkcijas ne
Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Emitento vadovas – įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, vadovas.
Vertybinių popierių
siūlytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris viešai siūlo arba ketina
viešai siūlyti vertybinius popierius.
Prospekto patvirtinimas – buveinės
valstybės narės kompetentingos institucijos teigiamas sprendimas, kuris
priimamas patikrinus prospekto išsamumą, prospekte pateiktos informacijos
nuoseklumą ir suprantamumą ir kuriuo patvirtinama, kad prospekte pateikta
informacija atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo
taisykles.
Vertybinių popierių komisija – Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros
institucija.
Vertybinių popierių portfelis – investuotojo
turimų vertybinių popierių rinkinys.
Vertybinių popierių
rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais
popieriais.
Vertybinių popierių viešas siūlymas (toliau
– viešas siūlymas) – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis
vykdomas kreipimasis į asmenis, kurio metu siūlomi vertybiniai popieriai ir
kuriame pateikiama pakankamai informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir
siūlomus vertybinius popierius tam, kad pateiktos informacijos pagrindu
investuotojas galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus
vertybinius popierius. Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jei tenkinami šios
dalies pirmame sakinyje nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis,
vykdomas prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje
pagrindu, nelaikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.
Vertybinių popierių viešosios apyvartos
tarpininkai (toliau – tarpininkai) – finansų maklerio įmonės bei
komerciniai bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas.
Viešai neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais ar vertybiniais popieriais susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių vertybinių popierių ar su jais susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl vertybinių popierių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar vertybiniais popieriais, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių vertybinių popierių ar su jais susietų išvestinių priemonių kainai.
Finansų
maklerio įmonės vadovas – kaip
nustatyta Finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje.
Buveinės valstybė narė:
1) Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtiems
vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte, emitentams – ta Europos
Sąjungos valstybė narė, kurioje yra emitento buveinė;
2) ne Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtiems
vertybinių popierių, nenurodytų šios dalies 3 punkte, emitentams – ta Europos
Sąjungos valstybė narė, kurioje pirmą kartą po 2003 m. gruodžio 31 d.
vertybiniai popieriai buvo viešai siūlomi ar ketinama juos viešai siūlyti arba
kurioje pirmą kartą kreipiamasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
Buveinės valstybė narė nustatoma emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar
asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje,
pasirinkimu, o jei tokio pasirinkimo nebuvo, – atsižvelgiant į vėlesnį ne
Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų emitentų pasirinkimą;
3) ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieno
vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1000 eurų, emisijoms, taip pat
kitoms ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę įsigyti
perleidžiamus vertybinius popierius arba gauti pinigus tuo atveju, kai
vertybiniai popieriai konvertuojami arba pasinaudojama jų suteikiamomis
teisėmis, su sąlyga, kad ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas nėra
suteikiamų vertybinių popierių emitentas ir nėra susijęs su suteikiamų
vertybinių popierių emitentu, emisijoms – ta Europos Sąjungos valstybė narė,
kurioje emitentas turi buveinę arba kurioje emitento vertybiniai popieriai buvo
ar bus įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kurioje vertybiniai
popieriai yra viešai siūlomi. Buveinės valstybė narė nustatoma emitento,
vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į
prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu. Tokia pat tvarka taikoma ir ne
eurais nominuotiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, su sąlyga, kad šių
vertybinių popierių vieno vieneto minimali nominali vertė apytiksliai lygi 1000
eurų.
Kriterijai, pagal kuriuos fiziniai asmenys
pripažįstami profesionaliais investuotojais:
1) investuotojas sudarinėjo didelės apimties sandorius
vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius sudarydavo
vidutiniškai ne mažiau kaip 10 tokių sandorių per ketvirtį;
2) investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija
500 tūkstančių eurų;
3) investuotojas ne trumpiau kaip vienus metus finansų
sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas, kurias einant būtina išmanyti
investavimą į vertybinius popierius.
Mažos ir vidutinės įmonės – juridiniai
asmenys, kurie, atsižvelgiant į jų paskutinę metinę arba konsoliduotą finansinę
atskaitomybę, atitinka bent du iš šių kriterijų:
1) vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per
finansinius metus nesiekia 250;
2) balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų
eurų;
3) pardavimo grynosios pajamos per finansinius metus
neviršija 50 milijonų eurų.
Nuolat ar pakartotinai leidžiami vertybiniai
popieriai – nuolat vykdoma tų pačių vertybinių popierių emisija arba
mažiausiai dvi atskiros panašios rūšies ir (ar) klasės vertybinių popierių
emisijos per 12 mėnesių laikotarpį.
Nuosavybės vertybiniai popieriai – šie
vertybiniai popieriai:
1) akcinių bendrovių akcijos;
2) kiti perleidžiami vertybiniai popieriai,
lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms;
3) bet kokios kitos rūšies perleidžiami vertybiniai
popieriai, kurie suteikia teisę juos konvertavus arba realizavus jų suteiktas
teises įgyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, su
sąlyga, kad šiame punkte nurodytus vertybinius popierius yra išleidęs su šiais
vertybiniais popieriais susietų šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų
vertybinių popierių emitentas arba kita šio emitento įmonių grupės įmonė.
Priimančioji valstybė narė – Europos
Sąjungos valstybė narė, kurioje vykdomas viešas siūlymas arba siekiama
įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jei ši valstybė narė nėra buveinės
valstybė narė.
Profesionalių investuotojų sąrašas –
sąrašas, kuriame kaupiami duomenys apie profesionaliais investuotojais
pripažintus fizinius asmenis bei mažas ir vidutines įmones.
Reguliuojama rinka – Europos Sąjungos
valstybės narės teritorijoje nuolat funkcionuojanti vertybinių popierių rinka,
kurią ta valstybė narė įtraukė į reguliuojamų rinkų sąrašą ir kurios veiklą
reglamentuoja tos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintos
taisyklės.
Siūlymo programa – planas, kurio pagrindu
per apibrėžtą laikotarpį nuolat ar pakartotinai leidžiami panašios rūšies ir
(ar) klasės ne nuosavybės vertybiniai popieriai.
Europos Sąjungos valstybė narė –
Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominei erdvei priklausanti
valstybė.
Garantas – asmuo, užtikrinantis emitento
įsipareigojimų, kylančių iš vertybinių popierių, vykdymą ir (ar) savo sąskaita
užtikrinantis emitento vertybinių popierių išplatinimą.
Kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai
popieriai – vertybiniai popieriai (investicinio fondo investiciniai
vienetai ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos), patvirtinantys
jų turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį bei teisę bet
kada pareikalauti juos išpirkti.
Oficialaus pasiūlymo teikėjas – fizinis ar
juridinis asmuo, teikiantis oficialų pasiūlymą.
Sutartinai veikiantys asmenys – fiziniai ar
juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus pasiūlymo teikėju ar
bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, remdamiesi aiškiai
ar numanomai sudarytu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti
kontrolę, suteikiamą 40 ar daugiau procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų
teikiamas oficialus pasiūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba
sužlugdyti sėkmingą oficialaus pasiūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami
asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai
veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio Įstatymo 16 straipsnyje
nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.
Oficialaus pasiūlymo šalys –
oficialaus pasiūlymo teikėjas, oficialaus pasiūlymo teikėjo valdymo organų nariai,
jei oficialaus pasiūlymo teikėjas yra juridinis asmuo, bendrovė, dėl kurios
akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas
oficialus pasiūlymas, vertybinių popierių savininkai, bendrovės, dėl kurios
akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, valdymo organų nariai ir su šiais
asmenimis sutartinai veikiantys asmenys.
Savanoriškas oficialus pasiūlymas – asmens
nuožiūra ir jo nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas
viešas pasiūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl
kurios akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, išleistus vertybinius popierius
ar jų dalį ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti
balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.
Privalomas oficialus pasiūlymas – asmens,
įgijusio daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas
oficialus pasiūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, vertybinių popierių
savininkams teikiamas privalomas viešas pasiūlymas supirkti likusius balsavimo
teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir
vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę
suteikiančius vertybinius popierius.
Cirkuliaras – dokumentas, atskleidžiantis
pagrindinę informaciją apie oficialų pasiūlymą.
Bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas
(teiktinas) oficialus pasiūlymas – akcinė bendrovė, kurios vertybiniai
popieriai yra oficialaus pasiūlymo objektas.
Daugiabalsiai vertybiniai popieriai –
atskirai klasei priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia
daugiau kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1719,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3434 (2003-07-25)
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-714, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
3
straipsnis. Įstatymo taikymas vertybiniams popieriams
Vertybiniais popieriais šiame Įstatyme yra laikomi
šie nuosavybės ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriais galima prekiauti
vertybinių popierių rinkose:
1) akcinių bendrovių akcijos bei depozitoriumo
pakvitavimai dėl akcijų;
2) obligacijos ir kiti emitento įsiskolinimą
patvirtinantys vertybiniai popieriai, suteikiantys jų turėtojui teisę
nustatytais terminais ir tvarka gauti iš jų emitento nominalią vertę
atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą, taip pat depozitoriumo
pakvitavimai dėl šiame punkte nurodytų vertybinių popierių;
3) vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar
perleisti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus vertybinius popierius arba
lemiantys piniginius atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į vertybinių
popierių ar valiutų kursus, palūkanų normas, ne nuosavybės vertybinių popierių
pajamingumą, biržos prekių kainas, biržos indeksus arba kitas panašias
priemones.
Investicinėmis priemonėmis yra vadinami šie vertybiniai
popieriai ar sandoriai:
1) priemonės, patvirtinančios dalyvavimą investicinėje
kintamo kapitalo bendrovėje arba investiciniame fonde;
2) pinigų rinkos priemonės (priemonės, kuriomis paprastai
prekiaujama pinigų rinkoje, – indėlio sertifikatai ir kitos);
3) finansiniai būsimieji sandoriai, įskaitant tuos, kurie
suteikia teisę tik gauti pinigus;
4) būsimieji palūkanų normos sandoriai;
5) palūkanų normos, valiutos, akcijų ar akcijų indeksų
apsikeitimo sandoriai;
6) pasirinkimo sandoriai dėl vertybinių popierių ar investicinių priemonių pirkimo ar pardavimo, įskaitant priemones, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus, bei valiutos ir palūkanų normos pasirinkimo sandorius.
Įstatymo ketvirtajame, penktajame, septintajame ir
aštuntajame skirsniuose vertybiniais popieriais laikomos ir šio straipsnio 2
dalyje numatytos investicinės priemonės.
Įstatymo 9 ir 10 straipsniuose vertybiniais popieriais laikomi vertybiniai popieriai bei investicinės priemonės, numatyti šio straipsnio 1 bei 2 dalyse, ir: 1) išvestinės priemonės, susietos su prekėmis; 2) kitos priemonės, kuriomis prekiaujama Europos Sąjungos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje arba dėl kurių įtraukimo į tokią rinką yra pateiktas prašymas.
Europos Sąjungos
valstybių narių vyriausybių, centrinių bankų vertybiniams popieriams bei
tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir
kurios turi Lietuvos Respublikos finansų ministro išduotą leidimą, taip pat
kitų viešųjų tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra bent viena
Europos Sąjungos valstybė narė, įsiskolinimą patvirtinantiems vertybiniams
popieriams yra taikomi tik ketvirtasis, šeštasis, septintasis ir aštuntasis
Įstatymo skirsniai, išskyrus 46 straipsnio 2 ir 3 dalis.
Vekseliai, išleisti pagal Lietuvos Respublikos
įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, čekiai ir kitos Lietuvos Respublikos
mokėjimų įstatyme numatytos mokėjimo priemonės šiame Įstatyme nelaikomi
vertybiniais popieriais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1719,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3434 (2003-07-25)
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
ANTRASIS
SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠAS SIŪLYMAS IR ĮTRAUKIMAS Į
PREKYBĄ REGULIUOJAMOJE RINKOJE
Skirsnio pavadinimo pakeitimas:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
4
straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
4(1) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
5
straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
5(1) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis - sudaryti teisinį
pagrindą saugiai, atvirai ir efektyviai funkcionuoti vertybinių popierių
rinkai, kad būtų maksimaliai apsaugoti visų investitorių interesai bei
užtikrinta konkurencija tarp šios rinkos dalyvių.
2 straipsnis. Įstatyme vartojamos
sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:
1) antrinė vertybinių popierių apyvarta
- investitoriaus ar kito asmens pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą
vertybinių popierių, taip pat jų perleidimas kitiems investitoriams;
2) asmuo, susijęs su emitentu - įmonė
ar organizacija, kurioje emitentas turi akcijų (pajų ar kitokių kapitalo
dalių), suteikiančių daugiau kaip 10 procentų visų balsų skaičiaus, emitento
kontroliuojamas ar jį kontroliuojantis subjektas, emitento vadovas, taip pat
asmuo, turintis emitento vertybinių popierių, suteikiančių daugiau kaip 5
procentus visų balsų;
3) emisija - vertybinių
popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises,
serijos išleidimas;
4) emitentas - fizinis arba juridinis
asmuo, savo vardu siūlantis leisti ar leidžiantis vertybinius popierius;
5) esminis įvykis - bet koks įvykis,
galintis turėti reikšmingos įtakos investitoriaus sprendimui pirkti ar parduoti
emitento vertybinius popierius arba galintis smarkiai paveikti šių vertybinių
popierių rinkos kainą;
6) finansų maklerio įmonė - bet kokia
įmonė, besiverčianti tarpininkavimo veikla viešojoje vertybinių popierių
apyvartoje;
7) investicijų valdymo ir konsultavimo
įmonė - bet kokia įmonė, besiverčianti konsultavimo veikla investavimo į
vertybinius popierius klausimais;
8) investitorius - fizinis arba
juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis vertybinių
popierių;
9) kontroliuojamas subjektas -
įmonė ar organizacija, kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas akcininku
(pajininku, nariu), pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba pagal
susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja
daugiau kaip trečdalį visų balsų, arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą
stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovų, arba faktiškai
kontroliuoja subjekto priimamus sprendimus;
10) makleris - asmuo, siūlantis,
perkantis ar parduodantis vertybinius popierius kliento ar viešosios apyvartos
tarpininko vardu;
11) pirminė vertybinių popierių
apyvarta - emitento arba viešosios apyvartos tarpininko, veikiančio
emitento vardu ar savo vardu, bet emitento sąskaita, pasiūlymas įsigyti
vertybinių popierių jų išleidimo metu bei jų perleidimas investitorių
nuosavybėn;
12) prospektas - investitoriams
ir visuomenei skirtas dokumentas, atskleidžiantis pagrindinę informaciją apie
emitentą bei jo siūlomus vertybinius popierius;
13) vadovas - įmonės stebėtojų tarybos,
valdybos narys, administracijos vadovas ar jo pavaduotojas, vyriausiasis
finansininkas, taip pat asmuo, įgaliotas įmonės vardu sudaryti sandorius;
14) vertybinių popierių birža -
įmonė, besiverčianti vertybinių popierių biržos veikla;
15) vertybinių popierių biržos veikla -
veikla, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis sudaranti sąlygas susitikti
(tiesiogiai ar naudojantis techninėmis priemonėmis) asmenims, ketinantiems
pirkti, parduoti ar kitaip perleisti vertybinius popierius;
16) Vertybinių popierių komisija -
vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija, veikianti
pagal šio įstatymo septintojo skirsnio nuostatas;
17) vertybinių popierių paketas - 1/10
ar didesnė emitento vienos klasės vertybinių popierių dalis;
18) vertybinių popierių portfelis -
fizinio ar juridinio asmens turimų vertybinių popierių rinkinys;
19) vertybinių popierių viešoji
apyvarta - vertybinių popierių siūlymas, platinimas, perleidimas ar
siūlymas perleisti tarpininkaujant vertybinių popierių viešosios apyvartos
tarpininkui ir (arba) per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į
visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų;
20) vertybinių popierių viešosios
apyvartos tarpininkai - finansų maklerio įmonės, investicijų valdymo ir
konsultavimo įmonės bei komerciniai bankai;
21) vertybinių popierių viešosios
apyvartos tarpininkų etikos kodeksas - etikos taisyklių rinkinys,
skirtas viešosios apyvartos tarpininkų ir maklerių sąžiningai veiklai
užtikrinti;
22) vertybiniai popieriai -
serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą
akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei
suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai
instrumentai, patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame
apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra vertybiniai popieriai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-671,
98.03.19, Žin., 1998, Nr.33-873 (98.04.08)
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šiame įstatyme vertybiniais popieriais
nelaikomi ir šio įstatymo nereglamentuojami:
1) komercinių bankų, kredito unijų ir kitų
kredito įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
įsipareigojimai, susiję su indėlių priėmimu ar kitokiu terminuotu finansavimu,
jeigu jie atsiranda tiesiogiai, be tarpininkų, teikiant paslaugas klientams ir
nėra viešosios apyvartos objektai;
2) draudimo organizacijų, veikiančių pagal
Draudimo įstatymą, sudarytos draudimo sutartys, pagal kurias draudimo
organizacija įsipareigoja mokėti fiksuotą pinigų sumą (vienąkart ar
periodiškai) su sąlyga, kad šios sutartys neturėtų draudimo poveikio vykdant
kito asmens įsipareigojimus, atsirandančius dėl jo turimų vertybinių popierių.
Šio įstatymo nuostatos netaikomos
vertybiniams popieriams, kurie:
1) išleidžiami pagal Čekių įstatymą ar
Vekselių įstatymą;
2) išleidžiami į apyvartą pagal įstatymą,
nustatantį, jog šis įstatymas jiems netaikomas.
Šis įstatymas taikomas:
1) vertybinių popierių, patvirtinančių
valstybės įsiskolinimą ir (arba) išleidžiamų Lietuvos banko, emisijai ir
apyvartai, išskyrus šio įstatymo 4-8 ir 10 straipsnius bei 26 straipsnio 3, 5
ir 7 dalis;
2) tarptautinių finansinių organizacijų,
kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurios turi Lietuvos Respublikos finansų
ministro išduotą leidimą platinti vertybinius popierius, įsiskolinimą
patvirtinančių vertybinių popierių emisijai ir apyvartai, išskyrus šio įstatymo
4-6 straipsnius,
7 straipsnio 1-4 dalis, 8 straipsnio 1-3 ir 5 dalis, 10 straipsnį bei 26
straipsnio 3, 5 ir 7 dalis.
Šio įstatymo 8
straipsnio nuostatos netaikomos antrinei vertybinių popierių viešajai
apyvartai, vykdomai ne vertybinių popierių biržoje privatizuojant turtą pagal
privatizavimą reglamentuojančius įstatymus. Šio įstatymo nustatytas
reikalavimas pateikti privalomą oficialų pasiūlymą taikomas ir tuo atveju, kai
atitinkamas balsų kiekis įgyjamas privatizuojant turtą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-1303,
96.04.23, Žin., 1996, Nr. 41-992 (96.05.08)
Nr. VIII-671,
98.03.19, Žin., 1998, Nr.33-873 (98.04.08)
Nr. VIII-1819, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.61-1824 (00.07.26)
Nr. IX-327, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr.
43-1497 (2001 05 23)
ANTRASIS SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOJI APYVARTA
4 straipsnis. Taikymo sritis
Šiame skirsnyje nustatyti prospekto rengimo,
tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi, kai emitento,
kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius
ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje
ir (ar) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Jei emitento buveinės
valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų
turi būti laikomasi, jeigu emitento vertybinius popierius ketinama viešai
siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje.
Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi:
1) kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus
uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų) leidžiamiems (išleistiems)
vertybiniams popieriams;
2) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos
leidžia (išleido) Europos Sąjungos valstybė narė, jos regioninės valdžios
institucijos, Europos centrinis bankas, valstybių narių centriniai bankai, taip
pat viešosios tarptautinės organizacijos, kurių nare yra bent viena Europos
Sąjungos valstybė narė;
3) Europos Sąjungos valstybių narių centrinių bankų
akcijoms;
4) vertybiniams popieriams, už kuriuos besąlygiškai ir
neatšaukiamai garantuoja Europos Sąjungos valstybė narė, jos regioninės
valdžios institucijos;
5) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos
nuolat ar pakartotinai leidžia Europos Sąjungos valstybių narių kredito
įstaigos, su sąlyga, kad šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti,
konvertuojami ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies
vertybinių popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone, šiais
vertybiniais popieriais patvirtinamas grąžintinų indėlių priėmimas ir jiems yra
taikomas indėlių draudimas;
6) viešai siūlomiems vertybiniams popieriams, kuriuos
išleido Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas emitentas, jei visų
siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė nesiekia 2,5 milijono eurų,
skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį;
7) ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos
nuolat ar pakartotinai leidžia Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos
kredito įstaigos, jei visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė
nesiekia 50 milijonų eurų, skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį, su sąlyga,
kad šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami,
nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies vertybinių popierių ir nėra
susieti su išvestine finansine priemone.
Jei šio straipsnio 2 dalies 2, 4, 6 ir 7 punktuose
nurodytais atvejais vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti
į prekybą reguliuojamoje rinkoje, emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar
asmuo, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi
teisę parengti prospektą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
4(1) straipsnis. Pareiga paskelbti prospektą
Vertybinių popierių viešas siūlymas Lietuvos
Respublikoje gali būti vykdomas tik po to, kai šio skirsnio nustatyta tvarka
vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą.
Pareiga paskelbti prospektą netaikoma, jei:
1) vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliems
investuotojams; ir (ar)
2) vertybiniai popieriai siūlomi mažiau kaip 100
fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,
neskaitant profesionalių investuotojų; ir (ar)
3) kiekvienas iš investuotojų įsigyja vertybinių
popierių mažiausiai už 50 tūkstančių eurų, skaičiuojant atskirai kiekvienam
siūlymui; ir (ar)
4) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių vieno vieneto
nominali vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkstančių eurų; ir (ar)
5) siūlomi vertybiniai popieriai, kurių visų bendra
pardavimo vertė nesiekia 100 tūkstančių eurų, skaičiuojant per 12 mėnesių
laikotarpį.
Vertybinių popierių, nurodytų šio straipsnio 2
dalyje, paskesnis pardavimas laikomas atskiru siūlymu ir, vadovaujantis šio
Įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostata, vertinama, ar toks siūlymas gali būti
laikomas viešu siūlymu. Platinant vertybinius popierius per tarpininkus,
prospektas turi būti skelbiamas, jei galutiniam siūlymui netaikoma nė viena iš
šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių.
Vertybinių popierių įtraukimas į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, kuri veikia Lietuvos Respublikoje, gali būti vykdomas
tik po to, kai asmuo, siekiantis vertybinių popierių įtraukimo į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, šio skirsnio nustatyta tvarka paskelbia prospektą.
Vertybinių popierių komisija nustato bendrąsias
išimtis, taikomas vertybiniams popieriams, kuriuos viešai siūlant arba
įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje pareiga paskelbti prospektą
netaikoma.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
5 straipsnis. Prospekto rengimas
Prospekte pateikiama informacija apie emitentą ir
jo vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą
reguliuojamoje rinkoje. Prospekte turi būti pateikiama visa informacija, kuri,
atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo išleistų vertybinių popierių, kurie
bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ypatumus,
yra būtina, kad investuotojai, remdamiesi šia informacija, galėtų teisingai
įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtą bei įsipareigojimus, finansinę
padėtį, pelną ir nuostolius, veiklos perspektyvas, taip pat šių vertybinių
popierių suteikiamas teises. Prospektas privalo būti tokios formos, kuri
palengvintų informacijos suprantamumą ir jos analizę.
Jei galutinė siūlymo kaina ir vertybinių popierių,
kurie bus viešai siūlomi, skaičius negali būti nurodyti prospekte, tai:
1) prospekte turi būti nurodomi kriterijai ir (ar)
sąlygos, pagal kurias bus nustatomi vertybinių popierių skaičius ir kaina arba
maksimali kaina; arba
2) investuotojas turi teisę, paprasta rašytine forma
pateikdamas pareiškimą prospekte specialiai nurodytam asmeniui, atšaukti
vertybinių popierių įsigijimą arba pasirašymą ne vėliau kaip per dvi darbo
dienas po to, kai šio skirsnio nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisijai
buvo pranešta ir viešai paskelbta apie vertybinių popierių, kurie bus viešai
siūlomi, galutinę siūlymo kainą ir kiekį.
Vertybinių popierių komisija gali leisti nepateikti
prospekte tam tikros informacijos, kurios įtraukimo į prospektą reikalauja šio
skirsnio ir 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004,
įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas
dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato, įtraukimo
nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo, nuostatos, jei yra
pagrindas manyti, kad:
1) tokios informacijos atskleidimas prieštarautų
viešajam interesui; arba
2) tokios informacijos atskleidimas padarytų didelę žalą
emitentui, su sąlyga, kad informacijos nepateikimas nesuklaidins visuomenės dėl
faktų ir aplinkybių, kuriuos būtina žinoti siekiant visapusiškai įvertinti
emitentą, kiekvieną garantą ar vertybinių popierių siūlytoją, taip pat
vertybinių popierių, dėl kurių rengiamas prospektas, suteikiamas teises; arba
3) tokia informacija yra nereikšminga konkretaus
siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje atveju ir negali paveikti
emitento, garanto ar vertybinius popierius siūlančio asmens finansinės padėties
ir perspektyvų vertinimo.
Emitento, vertybinių popierių siūlytojo arba
asmens, kuris kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje,
pasirinkimu prospektą gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų
dokumentų. Prospekte, kurį sudaro vienas dokumentas, privalo būti santrauka,
kurioje glaustai ir suprantamai nurodomos pagrindinės emitento, kiekvieno
garanto ir vertybinių popierių charakteristikos bei su tuo susijusios rizikos.
Prospekte, sudarytame iš atskirų dokumentų, turi būti registravimo dokumentas,
vertybinių popierių raštas ir santraukos raštas. Informacija prospekte gali
būti pateikiama nuorodos būdu.
Prospektų, jų sudedamųjų dalių formą, turinį ir sudarymo
tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
5(1) straipsnis. Atsakomybė už prospekte pateiktą informaciją
Už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir
išsamumą yra atsakingas emitentas, garantas, emitento administracijos, valdymo
ar priežiūros organai, vertybinių popierių siūlytojas arba asmuo, kuris
kreipiasi dėl įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Be šių asmenų ar
bendrovės organų, už prospekte pateiktą informaciją gali būti atsakingi ir kiti
asmenys. Atsakingi asmenys turi būti aiškiai nurodyti prospekte: fizinio asmens
vardas, pavardė ir einamos pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinės
adresas. Kartu turi būti pridedamas atsakingų asmenų patvirtinimas, kad, jų
žiniomis, prospekte pateikta informacija atitinka tikrovę ir kad jokia svarbi
informacija nėra praleista.
Investuotojas, patyręs žalos dėl prospekte
pateiktos neteisingos ar neišsamios informacijos, turi teisę iš atsakingų
asmenų reikalauti žalos atlyginimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tačiau
civilinė atsakomybė netaikoma, jei investicinis sprendimas buvo priimtas
vadovaujantis vien tik santraukoje (įskaitant ir santraukos vertimą) pateikta
informacija, nebent santrauka yra klaidinanti, neteisinga arba prieštaringa,
kai ji skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis.
Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti,
kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl
prospekto patvirtinimo, kai emitento buveinė yra ne Europos Sąjungos valstybėje
narėje, pateiktų dokumentą, kuriame būtų nurodyti ir pasirašytų asmenys,
atsakingi už kiekvieno iš prospekte pateikiamos informacijos punkto teisingumą
ir išsamumą, įskaitant ir Lietuvos Respublikos konsultantus, dalyvaujančius
rengiant prospektą ar konsultuojančius emitentą, vertybinių popierių siūlytoją
ar asmenį, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
6 straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-714, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
6(1) straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
6(2) straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
7 straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-714, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
8 straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174, 2004-04-27,
Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
9 straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
10 straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
11 straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
12 straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
12(1) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
12(2) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
13 straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-714, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
14 straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-714, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
14(1) straipsnis. Antrinė vertybinių
popierių apyvarta
Vertybinių popierių viešas siūlymas antrinėje
apyvartoje gali būti atliekamas tik per tarpininkus. Šis reikalavimas
netaikomas vykdant valstybei ar savivaldybėms priklausančių vertybinių popierių
privatizavimą.
Lietuvos Respublikoje sudaromi vertybinių popierių,
kurie įtraukti į prekybą Lietuvoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje,
pirkimo–pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik toje reguliuojamoje rinkoje.
Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais
ir tvarka sąskaitų tvarkytojai turi pranešti apie sandorius, sudarytus už
reguliuojamos rinkos ribų.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
TREČIASIS SKIRSNIS
(Skirsnis neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.)
15
straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
15 straipsnis. Pareiga pranešti apie akcijų paketo
įsigijimą ar netekimą
Asmuo, kuris veikdamas savarankiškai ar kartu su
kitais asmenimis įgyja 1/20, 1/10, 1/5, 1/3, 1/2, 2/3, 3/4 ar 19/20 balsų
Lietuvos Respublikoje įsteigto atskaitingo emitento visuotiniame akcininkų
susirinkime, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Vertybinių popierių
komisijai ir emitentui turimų balsų skaičių, kartu pateikdamas duomenis apie
vertybinius popierius, suteikiančius ateityje teisę balsuoti arba turėti
emitento akcijų. Tokia pat pareiga taikoma ir tuo atveju, kai nurodytos ribos
peržengiamos mažėjimo tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda
tą dieną, kai asmuo sužino apie atitinkamo balsų kiekio įgijimą ar praradimą
arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turi apie tai sužinoti.
Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų kiekis
įgyjamas ar jo netenkama įsigyjant ar perleidžiant depozitoriumo pakvitavimus dėl akcijų, pareiga pranešti
atsiranda pakvitavimų savininkams.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma
įmonei, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti konsoliduotą metinę
finansinę atskaitomybę, jei apie tai praneša įmonei patronuojanti įmonė ar
pastarąją patronuojanti
įmonė.
Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti
tarpininkus nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos vykdymo, jeigu jie
įsigytus vertybinius popierius perleidžia per 30 dienų nuo įsigijimo ir
nesinaudoja jų suteikiamomis balso teisėmis.
Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti asmenį
nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos informuoti, jei paskelbimas padarytų
emitentui didelę žalą, o nepaskelbimas nesuklaidintų investuotojų.
Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio 1
dalyje numatytų pranešimų pateikimo tvarką ir per 9 dienas informuoja visuomenę
apie jų gavimą.
Asmuo, per nustatytą terminą neįvykdęs šio straipsnio 1
dalyje nustatytos pareigos, 2 metus nuo teisingų duomenų paaiškėjimo neturi teisės turėti
to emitento visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau balsų nei paskutinė
riba, apie kurią jis tinkamai informavo. Be to, teismo tvarka gali būti
panaikinti visi sprendimai, priimti nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos
informacijos pateikimo momento, jeigu šiais sprendimais buvo pakeisti emitento
vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
16 straipsnis.
Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
Įstatymas papildytas trečiuoju(1) skirsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
TREČIASIS(1) SKIRSNIS
(Skirsnis neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.)
17 straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
17(1) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
18 straipsnis.
Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
18(1) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023, 2007-01-18,
Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
18(2) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
18(3)
straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
18(4) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
18(5)
straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
19 straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
19(1) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
19(2) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
19(3) straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-714,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TARPININKAI
20 straipsnis. Investicinės paslaugos
Investicines paslaugas turi teisę teikti tik įmonės,
turinčios šio įstatymo 21 ar 23 straipsnyje numatytą licenciją. Tarpininkas
privalo turėti licenciją teikti bent vieną iš paslaugų, numatytų įstatymo 2
straipsnio 11 dalies 1–5 punktuose. Investicinės paslaugos gali būti teikiamos
užsienio valiuta.
Tarpininkas turi teisę teikti visas licencijoje
numatytas investicines paslaugas bei verstis šia veikla:
1)
seifų kamerų nuoma;
2) konsultacijomis įmonėms dėl kapitalo struktūros, gamybos
strategijos ir susijusių klausimų, taip pat konsultacijomis ir paslaugomis,
susijusiomis su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu;
3) kitomis paslaugomis, susijusiomis su emisijos platinimu
pagal susitarimą su emitentu.
Šiame straipsnyje numatyta licencija nėra reikalinga:
1) draudimo bendrovėms;
2) įmonėms, kurios investicines paslaugas teikia išimtinai
tik jas patronuojančioms įmonėms, jas patronuojančių įmonių dukterinėms įmonėms
ar savo dukterinėms įmonėms;
3) advokatams, notarams ir auditoriams, kurie verčiasi savo
profesine veikla;
4) įmonėms, kurios tik vykdo priemones, skatinančias
darbuotojus investuoti į jų kapitalą, arba kartu teikia ir paslaugas, numatytas
šios dalies 2 punkte;
5) priežiūros institucijų patvirtintomis taisyklėmis
reglamentuojamoms įmonėms, jeigu jos neturi teisės priimti kliento lėšų ar
vertybinių popierių ir todėl negali tapti kliento skolininku bei gali teikti
tik šio Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatytą paslaugą, susijusią
su vertybiniais popieriais, išvardytais Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 3
straipsnio 2 dalies 1 punkte, o pavedimus perduoda tik Lietuvos Respublikoje ar
Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotiems tarpininkams bei
komerciniams bankams, kintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms ar jų valdymo
įmonėms, toms investicinėms bendrovėms, kurių akcijomis yra prekiaujama
reguliuojamoje rinkoje, valstybių ne Europos Sąjungos narių tarpininkų
filialams ar komercinių bankų skyriams;
6) asmenims, kurių pagrindinė veikla yra prekyba žaliavomis
tarpusavyje, su žaliavų gamintojais ar profesionaliais vartotojais ir kurie
teikia investicines paslaugas pastariesiems tik tiek, kiek tai susiję su
pagrindine jų veikla;
7) asmenims, kurių investicinę paslaugą sudaro
išimtinai tik prekyba finansinių būsimųjų sandorių ir pasirinkimo sandorių
rinkose savo ar kitų tos rinkos narių sąskaita, jei už tuos asmenis garantuoja
tų rinkų dalyviai, atliekantys kliringo funkcijas.
Šio Įstatymo ketvirtasis skirsnis nėra taikomas Lietuvos
banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos valstybių narių centrinių
bankų ar institucijų, vykdančių valstybės skolos valdymą, veiklai.
Konsultavimu investavimo į vertybinius popierius
klausimais nėra laikomos finansinės ar verslo žinios, kurias neapibrėžtai
asmenų grupei skelbia visuomenės informavimo priemonės.
Pensijų fondų vertybinių popierių portfelius turi teisę
valdyti ir saugoti tik atitinkamų įstatymų numatytą licenciją turintys asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
21 straipsnis. Tarpininkų licencijavimas
Vertybinių popierių komisija šio Įstatymo numatytą
licenciją teikti investicines paslaugas suteikia:
1) Lietuvos Respublikoje registruotoms akcinėms
bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms;
2) valstybėse ne Europos Sąjungos narėse
licencijuotoms finansų maklerio įmonėms.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytą licenciją turinti
bendrovė yra vadinama finansų maklerio įmone. Žodžius „finansų maklerio įmonė“
ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime
ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas.
Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų vertybinių popierių
portfelius, gali savo pavadinime vartoti žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar
kitokius šių žodžių junginius ir vedinius.
Komerciniams bankams teisę teikti investicines
paslaugas suteikia banko licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota.
Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio
banko pasirengimą, įkūrus specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, teikti
investicines paslaugas. Komerciniams bankams taikomi tokie pat reikalavimai ir
apribojimai kaip ir finansų maklerio įmonėms, išskyrus atvejus, kai šis
Įstatymas nustato, jog tam tikros taisyklės taikomos tik finansų maklerio
įmonėms.
22 straipsnis. Tarpininkų licencijos išdavimo tvarka
Juridinis asmuo, pageidaujantis teikti investicines
paslaugas, Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu
pateikiami duomenys apie
juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą ir jos plėtrą, pradinį nuosavą kapitalą
bei kiti Vertybinių popierių komisijos patvirtintose taisyklėse nustatyti
dokumentai ir duomenys. Valstybės ir savivaldybės institucijos privalo
Vertybinių popierių komisijos prašymu pateikti visą jų turimą informaciją apie
pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų
teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją,
reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti
išduoti licenciją, jeigu:
1) prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų
arba jame pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) juridinio asmens pradinis kapitalas yra
mažesnis už Vertybinių popierių komisijos nustatytą minimalų dydį arba
nesilaikoma kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
3) juridinio asmens akcijų paketo turėtojai neatitinka
šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų ar
nepateikia informacijos apie savo dalyvius, veiklą ir finansinę būklę;
4) bent vienas juridinio asmens darbuotojas yra
vertybinių popierių biržos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių
depozitoriumo (toliau – Centrinis depozitoriumas) darbuotojas;
5) juridinio asmens valdybos nariai ar administracijos
vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos
nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose
institucijose;
6) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos
investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;
7) juridinio asmens
nuolatinio
valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienio
juridinio asmens – ne licenciją
išdavusioje valstybėje);
8) tarp juridinio asmens ir kito asmens yra toks
glaudus ryšys, kuris trukdytų Vertybinių popierių komisijai atlikti veiksmingą
priežiūrą;
9) juridinis asmuo yra glaudžiu ryšiu susijęs su
asmenimis iš tokios valstybės ne Europos Sąjungos narės, kurios teisės aktai,
reglamentuojantys šių asmenų veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo
sunkumai gali trukdyti vykdyti veiksmingą priežiūrą.
Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti
išduoti licenciją užsienio valstybėje licencijuotai finansų maklerio įmonei,
jei Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra
sudariusi susitarimų, kurie užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir
informacijos teikimą.
Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją
Vertybinių popierių komisija turi raštu pranešti juridiniam asmeniui per 6
mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vertybinių popierių komisija
turi teisę reikalauti, kad būtų pateikti papildomi duomenys ar paaiškinimai.
Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų
ar duomenų pateikimo, o Vertybinių popierių komisija raštu turi atsakyti per 2
mėnesius. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti
apskųstas teismui.
Laikoma, kad tarp asmenų yra glaudus ryšys, jei juos
sieja reikšminga įtaka arba kontrolė. Reikšminga įtaka reiškia galimybę
dalyvauti formuojant įmonės strategiją nekontroliuojant įmonės. Ši įtaka
egzistuoja, kai nuosavybės teise turima ar kontroliuojama ne mažiau kaip 1/5
įmonės kapitalo ar balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Padėtis, kai du ar
daugiau asmenų yra nuolat susiję su trečiuoju asmeniu kontrolės ryšiu, laikoma
sudarančia glaudų ryšį ir tarp pirmųjų asmenų.
Licencija gali būti išduota tik atsiklausus atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos, kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūros institucijos nuomonės 26 straipsnio 8 dalyje numatytais klausimais, jei: 1) juridinis asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto tarpininko, kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė; 2) juridinis asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) juridinį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.
Apie licencijos išdavimą ar panaikinimą Vertybinių
popierių komisija praneša atitinkamam įmonių registro tvarkytojui ir paskelbia
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
23 straipsnis. Europos Sąjungos
valstybėse narėse licencijuotų finansų maklerio įmonių teisė teikti
investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų
maklerio įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio
priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė įmonės veiklos
planą, nurodydama veiklos rūšis, numatomą filialo adresą, struktūrą ir
informaciją apie filialo vadovus. Gavusi tokį pranešimą, Vertybinių popierių
komisija pasiruošia atlikti priežiūrą ir nurodo finansų maklerio įmonei, kurių
veiklos reikalavimų, nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis.
Filialas gali būti įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį Vertybinių
popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai
nuo tada, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai
perdavė šioje dalyje numatytą informaciją.
Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta finansų
maklerio įmonė jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šio
straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.
Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų
maklerio įmonė gali pradėti teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje
nesteigdama filialo, suėjus 1 mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros
institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė jos veiklos planą.
Jei keičiasi informacija apie finansų maklerio įmonę,
numatyta šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi pranešti Vertybinių
popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Finansų maklerio
įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo Vertybinių popierių
komisijai iš anksto pranešti apie veiklos plano pasikeitimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
24 straipsnis. Tarpininkų pareigos
Tarpininkai,
laikydamiesi riziką ribojančių reikalavimų, privalo:
1) užtikrinti, kad jų valdymo struktūra ir
buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos, o elektroninės
duomenų apdorojimo sistemos būtų kontroliuojamos ir saugios;
2) vykdyti vidaus kontrolę ir stebėti savo darbuotojų
sandorius su vertybiniais popieriais;
3) atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno
kliento vertybinius popierius ir nenaudoti kliento vertybinių popierių be
kliento sutikimo;
4) į savo apskaitą atskirai įtraukti kiekvieno kliento
pinigines lėšas;
5) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip
10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti įstatymai nenustato ilgesnio
saugojimo termino;
6) turėti tokią
organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta tarpininko ir kliento ar klientų
tarpusavio interesų konflikto.
Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas
komerciniame banke privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų
lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei
vertybiniams popieriams pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui
priklausančius vertybinius popierius, yra kliento nuosavybė, į kurią negali
būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.
Vykdydami veiklą tarpininkai privalo:
1) sąžiningai veikti klientų ir rinkos patikimumo interesais;
2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir
atsargumu;
3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir
procedūras;
4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo
finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis
investicinėmis paslaugomis;
5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir
jam reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie taikomą įsipareigojimų
investuotojams draudimo sistemą arba jos nebuvimą;
6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų
išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su klientu būtų sąžiningai elgiamasi.
Tarpininkas, laikydamasis šio straipsnio 3 dalyje
nustatytų veiklos reikalavimų, kartu privalo atsižvelgti į tai, ar klientas yra
profesionalus investuotojas (įskaitant ir tą atvejį, kai investuotojas pavedimą
paduoda per kitą tarpininką).
Esantys ir buvę tarpininko vadovai bei darbuotojai
privalo laikyti paslaptyje dirbant įmonėje sužinotą konfidencialią informaciją
ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų naudai. Tarpininkas privalo turėti bent
vieną darbuotoją, turintį finansų maklerio licenciją, ar dokumentą,
patvirtinantį kitokią Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikaciją.
Vertybinių popierių komisija turi teisę detalizuoti
šiame Įstatyme nustatytas tarpininkų pareigas, nustatydama:
1) tarpininkų etikos kodeksą;
2) vertybinių popierių ar pinigų, reikalingų sandoriui
įvykdyti, suteikimo tvarką;
3) klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo tvarką;
4) kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką;
5) ataskaitų ir pranešimų (įskaitant pranešimus apie
finansinę būklę, filialus ir sudarytus sandorius) Vertybinių popierių komisijai
turinį ir pateikimo tvarką;
6) tarpininko metų ataskaitos visuomenei turinį ir
pateikimo tvarką;
7) skelbimo apie teikiamas paslaugas tvarką;
8) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;
9) vidaus kontrolės vykdymo tvarką;
10) tarpininkų veiksmų, susijusių su investicinėmis
paslaugomis, atlikimo tvarką licencijos panaikinimo atveju.
25 straipsnis.
Tarpininkų sutartys
Sutartys tarp tarpininkų ir jų klientų turi būti
sudarytos paprasta rašytine forma.
Tarpininkas privalo sutartu būdu
įspėti klientą apie Vertybinių popierių komisijoje neregistruotų vertybinių
popierių įsigijimo, jų apskaitos ir nuosavybės teisių įgyvendinimo ypatumus ir
riziką, taip pat apie kiekvieną kitą padidėjusią riziką ar ypatumus, paprastai
nebūdingus anksčiau teiktoms paslaugoms, sandoriams ar vertybiniams popieriams.
Vertybinių popierių portfelio valdymo
sutartyje turi būti nurodyta:
1) vertybinių popierių portfelio pradinė
sudėtis;
2) tikslai, kurių siekia klientas;
3) tarpininko teisės ir pareigos valdant
vertybinių popierių portfelį;
4) valdymo ataskaitų teikimo tvarka ir
turinys.
Tarpininkas atstovaujamo
kliento vardu gali sudaryti vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sandorį su
pačiu savimi ar su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pat metu.
Sutuoktinio įgaliojimas
sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių, įtrauktų į vertybinių popierių biržos
prekybos sąrašus, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo
ar teisių į juos suvaržymo gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.
26 straipsnis. Finansų maklerio įmonių akcijų paketo
įsigijimas
Asmuo, norintis įsigyti finansų maklerio įmonės
akcijų paketą arba padidinti jau turimą akcijų kiekį tiek, kad jo turimų balsų
ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų 1/5, 1/3 ar 1/2 ribą, arba tiek, kad
finansų maklerio įmonė taptų jo dukterine įmone, turi gauti išankstinį
Vertybinių popierių komisijos sutikimą. Akcijų paketu šiame straipsnyje yra
laikomas ir toks akcijų ar balso teisę suteikiančių akcijų kiekis, kuris yra
mažesnis nei 1/10 visų ar balso teisę suteikiančių akcijų, jeigu jis leidžia iš
esmės daryti įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Asmens turimi balsai yra
skaičiuojami šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
Toks asmuo turi pateikti Vertybinių popierių
komisijos nustatyto turinio prašymą, o Vertybinių popierių komisija ne vėliau
kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba
atsisakymą leisti įsigyti akcijų paketą.
Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti leisti
įsigyti akcijų paketą, jei:
1) asmuo (juridinio asmens
– vadovai ir kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;
2) asmuo yra vertybinių popierių biržos, Vertybinių
popierių komisijos ar Centrinio depozitoriumo darbuotojas;
3) asmuo nepateikė informacijos apie savo veiklą ir
finansinę padėtį;
[Papildyti 3 dalį naujais 4, 5, 6
punktais]
4) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo
dalyvius;
5) asmuo nepateikė dokumentų, įrodančių, kad lėšos,
skirtos akcijoms apmokėti, yra gautos teisėtai;
6) asmens finansinė padėtis nėra gera ir stabili;
7) išdavus leidimą atsirastų toks glaudus ryšys, kuris
būtų pagrindas atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją.
Atsisakymas leisti įsigyti finansų maklerio įmonės
akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui.
Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti įsigyti akcijų paketą, tuomet
ji nustato terminą ketinimui įvykdyti.
Asmuo taip pat turi pranešti Vertybinių popierių
komisijai prieš sumažindamas savo turimą finansų maklerio įmonės akcijų dalį
tiek, kad turimų balsavimo teisių ar kapitalo dalis nukris žemiau 1/10, 1/5,
1/3, 1/2 ribos, arba tiek, kad finansų maklerio įmonė nustos būti jo dukterine
įmone.
Finansų maklerio įmonė, sužinojusi apie jos
kapitalo įsigijimą ar perleidimą, kuriuo peržengiamos šiame straipsnyje
numatytos ribos, nedelsdama apie tai turi pranešti Vertybinių popierių
komisijai.
Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų
be Vertybinių popierių komisijos sutikimo, kai toks sutikimas buvo reikalingas,
turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime.
Jei Europos Sąjungos valstybėje narėje
licencijuotas tarpininkas, kredito įstaiga ar draudimo įmonė, Europos Sąjungos
valstybėje narėje licencijuotą tarpininką, kredito įstaigą ar draudimo įmonę
patronuojanti įmonė ar asmuo, kontroliuojantis Europos Sąjungos valstybėje
narėje licencijuotą tarpininką, kredito įstaigą ar draudimo įmonę nori įsigyti
tokį finansų maklerio įmonės akcijų kiekį, kad ši taptų jo dukterine įmone ar
būtų jo kontroliuojama, sutikimas gali būti išduotas tik atsiklausus
atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos, kredito
įstaigų ar draudimo įmonių priežiūros institucijos nuomonės. Prašoma pareikšti
nuomonę dėl kitų tos pačios grupės bendrovių akcininkų tinkamumo, jų vadovų
patirties ir reputacijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
27 straipsnis. Finansų maklerio įmonės valdymas
Finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis
valdymo organas − bendrovės vadovas ir sudaromas kolegialus valdymo organas –
valdyba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
28 straipsnis. Makleriai
Makleriu gali būti
fizinis asmuo, turintis Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją,
suteikiančią teisę vykdyti vieną ar kelias numatytas maklerių operacijas.
Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją,
turi išlaikyti Vertybinių popierių komisijos organizuojamus egzaminus ar
pateikti šiai komisijai jos pripažintą kvalifikacijos dokumentą. Vertybinių
popierių komisija turi teisę nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir
profesinius reikalavimus. Maklerio licencija negali būti išduodama asmeniui,
kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.
Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti
maklerio licenciją:
1) raštišku maklerio prašymu;
2) makleriui mirus;
3) jeigu makleris per 12 mėnesių nepradėjo Vertybinių
popierių komisijos patvirtintose finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse
numatytos profesinės veiklos, susijusios su vertybinių popierių rinka arba jos
priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;
4) jei po licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl
kurių būtų atsisakyta išduoti licenciją;
5) jei atsiranda sąlygų, dėl kurių jis negali būti
laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją;
6) jei makleris nesilaiko šio Įstatymo ar Vertybinių
popierių komisijos priimtų teisės aktų.
Maklerio licencijos panaikinimas leidžia sustabdyti
finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos galiojimą tuo
atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo
išduota.
Vertybinių popierių komisija periodiškai, bet ne
dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jei
pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl
tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal peratestavimo rezultatus gali būti mažinama
operacijų, kurias turi teisę atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris
visiškai prarado kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinama jo
licencija.
Apie maklerio licencijos išdavimą ar panaikinimą
Vertybinių popierių komisija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“.
29 straipsnis. Finansų maklerio įmonių auditas
Finansų maklerio įmonių audito atlikimo tvarką,
reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, auditoriaus ir audito įmonių pareigas
ir atsakomybę nustato Audito įstatymas ir Finansų įstaigų įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
30 straipsnis. Lietuvos Respublikos
finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas užsienio valstybėse
Šis straipsnis nustato reikalavimus, kurių turi
laikytis finansų maklerio įmonė steigdama filialą Europos Sąjungos valstybėje
narėje arba tokioje valstybėje teikdama investicines paslaugas nesteigdama
filialo. Finansų maklerio įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti
investicines paslaugas nesteigdama filialo užsienio valstybėje ne Europos
Sąjungos narėje šio straipsnio nustatyta tvarka, jei tinkamą veiklos priežiūrą
ir informacijos teikimą užtikrina Vertybinių popierių komisijos sudaryti
susitarimai su užsienio priežiūros institucija. Jei finansų maklerio įmonė jau
turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta tvarka
netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.
Finansų maklerio įmonė, prieš įsteigdama filialą
užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai,
kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis, filialo adresą, kuriuo
galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, taip pat filialo struktūrą ir
informaciją apie filialo vadovus.
Vertybinių popierių komisija šio straipsnio 2
dalyje numatytą informaciją per 3 mėnesius turi perduoti užsienio priežiūros
institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo
sistemą. Vertybinių popierių komisija turi neleisti įsteigti filialą ir
atsisakyti perduoti numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo
organizacinė struktūra ar įmonės finansinė padėtis neatitinka Vertybinių
popierių komisijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Finansų
maklerio įmonei turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą arba
atsisakymą ją perduoti.
Finansų maklerio įmonė, norėdama teikti
investicines paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie tai
pranešti Vertybinių popierių komisijai. Kartu įmonė turi pateikti veiklos
planą, nurodantį numatomas teikti paslaugas. Vertybinių popierių komisija per 1
mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros institucijai ir apie tai
pranešti finansų maklerio įmonei.
Jei keičiasi kartu su pranešimu apie filialo
steigimą finansų maklerio įmonės perduota informacija, apie tai ji turi
pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį.
Tokiu atveju, esant šio straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, Vertybinių
popierių komisija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Vertybinių popierių
komisija turi pranešti užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus
įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje. Jei keičiasi įmonės,
teikiančios paslaugas neįsteigus filialo, veiklos planas, ji apie tai privalo
iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros
institucijai.
31 straipsnis. Tarpininkams
taikomos poveikio priemonės
Vertybinių popierių komisija turi teisę taikyti šias
poveikio priemones tarpininkams:
1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir
nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti administracines
nuobaudas tarpininko darbuotojams ar šio Įstatymo numatytas baudas;
3) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas
paslaugas galiojimą;
4) paskirti laikinąjį Vertybinių popierių komisijos
atstovą veiklos priežiūrai.
Vertybinių popierių komisija komerciniams bankams
turi teisę taikyti tik šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas
priemones.
32 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir
tvarka
Šio Įstatymo nustatytos poveikio priemonės
tarpininkui gali būti taikomos esant bent vienam iš šių pagrindų:
1) tarpininkas Vertybinių popierių komisijai pateikė
neteisingą informaciją;
2) Vertybinių popierių
komisijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;
3) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis
licencija buvo išduota;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti
teisės aktai;
5) tarpininkas nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo
įsipareigojimus ar yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į
pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio priemonės
pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui. Klausimas dėl poveikio priemonių
taikymo svarstomas informavus apie tai tarpininką ir sudarius jam galimybes
pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų
nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo.
Sprendimas dėl poveikio
priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau nei 2 metai nuo
pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių
veiksmų atlikimo dienos.
33 straipsnis. Licencijos panaikinimas dėl veiklos
nevykdymo
Vertybinių popierių komisija turi teisę finansų maklerio
įmonei išduotą licenciją panaikinti arba sumažinti licencijoje numatytų
investicinių paslaugų skaičių:
1) jei licencijos savininkas pats raštu kreipiasi dėl
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).