Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1996-01-16
Paskutinį kartą atnaujinta 2007-01-18
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 71
Pakeitimų istorija JSON API

licencijos panaikinimo arba numatytų investicinių paslaugų skaičiaus

sumažinimo;

2) jei licencijos savininkas per 12 mėnesių nepradeda ja

naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesiams nutraukia savo veiklą.

34

straipsnis. Laikinasis atstovas veiklos

priežiūrai

1.

Neatidėliotinais atvejais, esant duomenų apie teisės

aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansų maklerio įmonei

perduotiems vertybiniams popieriams ar lėšoms, Vertybinių popierių komisija

turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklos

priežiūrai.

2.

Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo

atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio

sprendimo.

3.

Laikinasis atstovas atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad finansų maklerio įmonė gali

patikimai veikti;

2) finansų maklerio

įmonei

iškeliama bankroto byla.

34 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos narių ir tarnautojų pareigos

1.

Siekdama išvengti interesų konflikto,

Vertybinių popierių komisija parengia etikos kodeksą, nustatantį esamų ir

buvusių komisijos narių ir tarnautojų veiklą šio įstatymo reguliuojamose

srityse. Šis kodeksas įsigalioja, kai jį patvirtina Seimas.

2.

Esami ir buvę Vertybinių popierių

komisijos nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti ar skleisti

kitiems asmenims konfidencialios informacijos, įgytos jų darbo komisijoje metu.

3.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje

nurodyti asmenys negali kitiems asmenims atskleisti dirbant komisijoje įgytos

konfidencialios informacijos. Tokia informacija gali būti atskleista tik

valstybės pareigūnams ir tarnautojams, kontroliuojantiems, kaip laikomasi šio

įstatymo.

4.

Asmuo, įstatymų nustatytais atvejais

turintis teisę gauti iš Vertybinių popierių komisijos narių ar tarnautojų

konfidencialią informaciją, privalo laikytis šio straipsnio pirmosios,

antrosios ir trečiosios dalies nuostatų.

35 straipsnis. Lietuvos

Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos užsienyje priežiūra

1.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip užsienyje

investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės

laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei užsienio priežiūros institucija

praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus, Vertybinių popierių

komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti užsienio

priežiūros institucijai.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad

užsienio priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės filialo veiklos

patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto informavusi

užsienio priežiūros instituciją.

3.

Vertybinių popierių komisija finansų maklerio įmonės,

kuri teikia investicines paslaugas užsienio valstybėje, licencijos panaikinimo

atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio priežiūros institucijai.

36 straipsnis. Užsienio

tarpininkų, teikiančių investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje, veiklos

priežiūra

1.

Užsienio tarpininkai, teikiantys investicines paslaugas

Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktais

nustatytų veiklos reikalavimų. Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti

tuos Vertybinių popierių komisijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama

apriboti tarpininko ir kliento ar klientų tarpusavio interesų konfliktų

galimybę.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę iš užsienio

tarpininkų, teikiančių investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, reikalauti

tokių pat šio Įstatymo pagrindu nustatytų ataskaitų kaip ir iš Lietuvos

Respublikoje licencijuotų tarpininkų. Papildomai Vertybinių popierių komisija

turi teisę reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo veiklos

ataskaitų.

3.

Užsienio priežiūros institucija ir jos įgalioti asmenys,

iš anksto pranešę Vertybinių popierių komisijai, turi teisę rengti užsienio

tarpininko filialo patikrinimus.

4.

Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikoje veikiantis

užsienio tarpininkas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių

komisija turi nurodyti, kad jis pašalintų pažeidimus. Jei pažeidimai nėra

pašalinami per nustatytą laiką, Vertybinių popierių komisija apie tai praneša

užsienio priežiūros institucijai. Jei ir po to pažeidimai nepašalinami,

Vertybinių popierių komisija apie tai praneša užsienio priežiūros institucijai

ir turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) skirti administracines nuobaudas tarpininko darbuotojams

ar šio Įstatymo numatytas baudas;

2) uždrausti teikti investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje.

5.

Šio straipsnio 4 dalyje numatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos Vertybinių popierių komisija neprivalo laikytis, jei užsienio tarpininkas pažeidė veiklos reikalavimus, nustatytus viešo intereso sumetimais. Jei buvo pažeisti kiti reikalavimai, tačiau priemonių taikymas yra būtinas investuotojų interesams apsaugoti, Vertybinių popierių komisija turi teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie tai nedelsdama praneša užsienio priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam tarpininkui, – ir Europos bendrijų komisijai.

6.

Vertybinių popierių komisija, gavusi informaciją

apie užsienio tarpininko licencijos panaikinimą, nedelsdama imasi priemonių jo

veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

37 straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas

Finansų maklerio įmonė gali

būti reorganizuojama tik gavus išankstinį Vertybinių popierių komisijos

pritarimą. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui

tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų maklerio įmonei klientų

perduotiems vertybiniams popieriams ar lėšoms.

38 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1.

Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama

tik teismo tvarka.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir

vertybiniais popieriais.

4.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5.

Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės

klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės

valdomose klientų sąskaitose komerciniame banke.

PENKTASIS

SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ BIRŽA

39 straipsnis. Draudimas be

licencijos verstis vertybinių popierių biržos veikla

1.

Veikla, kuria

techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis koncentruojama vertybinių popierių

paklausa ir pasiūla, kartu prekybos dalyviams sukuriant galimybę pagal

nustatytas prekybos taisykles sudaryti sandorius, turi teisę verstis tik

Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją vertybinių popierių biržos

veiklai turinti akcinė bendrovė. Biržos pavadinime turi būti žodžiai

„vertybinių popierių birža“ arba šių žodžių santrumpa – VPB.

2.

Vertybinių popierių biržų, kurių buveinė yra Lietuvos

Respublikoje, prekybos sąrašus Vertybinių popierių komisija įtraukia į Lietuvos

Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą.

3.

Veiksmai, kuriais į

Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamų rinkų sąrašus įtrauktos rinkos

Lietuvos Respublikos teritorijoje aprūpina tarpininkus priemonėmis, būtinomis

norint būti jų nariu, nelaikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo

pažeidimu.

40 straipsnis. Vertybinių popierių biržos pareigos

1.

Vertybinių popierių birža privalo:

1) organizuoti prekybą vertybiniais popieriais, jų

įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą

bei atsiskaitymus;

2) skatinti sąžiningą prekybą vertybiniais popieriais

ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka bei kitiems nesąžiningiems

veiksmams;

3) skleisti informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje

kotiruojamus vertybinius popierius, taip pat informaciją apie jų emitentus, įskaitant

informaciją, kaip vertybinių popierių emitentai laikosi bendrovių, kurių

vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso;

taip pat atlikti emitentų teikiamos informacijos priežiūrą;

4) užtikrinti

konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.

2.

Vertybinių popierių birža turi teisę verstis tik

tokia veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su jos licencijoje nurodyta veikla

ir šiame Įstatyme numatytomis jos pareigomis.

3.

Vertybinių popierių birža Vertybinių popierių

komisijos nustatyta tvarka turi ją informuoti apie:

1) sudarytus sandorius;

2) neįvykdytus pavedimus;

3) vertybinių popierių įtraukimą ar išbraukimą iš

prekybos sąrašų;

4) biržos narių priėmimą ir pašalinimą.

4.

Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais

prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksą rengia ir tvirtina

vertybinių popierių birža. Prieš tvirtindama tokį kodeksą, vertybinių popierių

birža turi gauti Vertybinių popierių komisijos pritarimą.

5.

Vertybinių popierių komisija nustato vertybinių

popierių biržos minimalų nuosavo kapitalo dydį ir lėšų investavimo apribojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

Nr. X-714, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)

41 straipsnis. Vertybinių popierių biržos

licencijavimas

1.

Steigiama arba veikianti

akcinė bendrovė, norinti gauti licenciją biržos veiklai, Vertybinių popierių

komisijai turi pateikti:

1) prašymą, kuriame nurodytas biržos steigimo tikslas,

pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;

2) steigimo sutartį;

3) biržos veiklos ekonominį, finansinį ir techninį

pagrindimą (veiklos programą);

4) įstatus;

5) biržos prekybos taisykles.

2.

Vertybinių popierių komisija, gavusi visus

reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti

motyvuotą atsisakymą. Vertybinių popierių komisija gali pareikalauti, kad

bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis.

Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų

ar duomenų pateikimo, o Vertybinių popierių komisija raštu turi atsakyti per 2

mėnesius.

3.

Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti

licenciją biržos veiklai, jeigu:

1) biržos įstatai, steigimo sutartis, prekybos

taisyklės ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams ar kitiems teisės aktams;

2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga

informacija;

3) pateiktas biržos veiklos pagrindimas yra

nepakankamas, kad birža tinkamai atliktų savo funkcijas;

4) pretendento akcijų paketo turėtojai neatitinka šio

Įstatymo 42 straipsnyje nustatytų sąlygų;

5) biržos stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar

vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos

nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose

institucijose.

4.

Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti

licenciją vertybinių popierių biržos veiklai, jei birža nesilaiko teisės aktų

nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

42 straipsnis. Vertybinių popierių biržos akcijų

paketo įsigijimas

Vertybinių popierių biržos akcijų paketas įsigyjamas tokia

pat tvarka, kokia šiame Įstatyme nustatyta finansų maklerio įmonės akcijų

paketui įsigyti. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti leisti įsigyti

biržos akcijų paketą, jei:

1) asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys

asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo

dalyvius, veiklą ir finansinę būklę.

43 straipsnis. Vertybinių popierių biržos valdymas

1.Vertybinių popierių biržoje privalo būti sudarytos

stebėtojų taryba ir valdyba.

2.

Vertybinių popierių komisijos atstovas turi teisę

dalyvauti biržos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžiuose su patariamuoju

balsu ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.

44 straipsnis. Prekyba vertybiniais popieriais

vertybinių popierių biržoje

1.

Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių

biržoje vyksta pagal prekybos taisykles, kurias biržos teikimu tvirtina

Vertybinių popierių komisija.

2.

Vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės turi

nustatyti:

1) vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos

sąrašus ir išbraukimo iš jų sąlygas, tvarką ir terminus;

2) dėl biržos sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus;

3) biržoje sudaromų sandorių rūšis;

4) prekybos vertybiniais popieriais biržoje tvarką;

5) biržos prekybos sesijų organizavimo laiką;

6) reikalavimus biržos nariams, biržos narių teises ir

pareigas, teisės dalyvauti biržos prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių

tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;

7) vertybinių popierių kainos nustatymo tvarką;

8) skelbimo apie kainas ir prekybos mastą tvarką;

9) metinės nario įmokos, įmokos už biržos sandorius,

vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašus ir metinės kotiravimo

įmokos dydžius.

3.

Emitento vertybiniai popieriai gali būti įtraukti į

prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal reguliuojamos rinkos prekybos taisyklėse

nustatytus reikalavimus. Emitentas, kurio vertybiniai popieriai yra įtraukti į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta

tvarka ir laiku turi pateikti jam kituose šio Įstatymo straipsniuose numatytą

informaciją.

4.

Tapti vertybinių popierių biržos nariu ir naudotis

jos atsiskaitymo sistema gali tie tarpininkai, kurie turi teisę Lietuvos

Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio Įstatymo 2 straipsnio

11 dalies 2 ar 3 punkte.

5.

Vertybinių popierių birža turi teisę gauti

informaciją apie biržos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip biržos

nariai laikosi biržos nustatytų reikalavimų, ir taikyti savo prekybos

taisyklėse numatytas sankcijas už padarytus pažeidimus.

6.

Vertybinių popierių komisija turi teisę įpareigoti

vertybinių popierių biržą sustabdyti prekybą vertybiniais popieriais, jei tai

būtina investuotojų interesams apsaugoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-270, 2005-06-23,

Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITA

45 straipsnis. Vertybinių popierių apskaitos pagrindai

1 dalies nuostata iki dienos, nuo kurios Europos

Sąjungos Taryba panaikina išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Europos

bendrijos steigimo sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą:

1.

Vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse

vertybinių popierių sąskaitose, tvarkomose vertybinių popierių ir jų

cirkuliacijos apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia

Centrinis depozitoriumas ir patvirtina Vertybinių popierių komisija. Asmeninės

sąskaitos atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu, išskyrus šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

1 dalies nuostata nuo dienos, nuo kurios Europos

Sąjungos Taryba panaikina išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Europos

bendrijos steigimo sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą:

1.

Vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse

vertybinių popierių sąskaitose, tvarkomose vertybinių popierių ir jų

cirkuliacijos apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia

Centrinis depozitoriumas ir patvirtina Vertybinių popierių komisija. Asmeninės

sąskaitos atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu, išskyrus šio

straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytas išimtis.

2.

Įkeistų vertybinių

popierių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir

vertybinių popierių savininką. Įkeistų vertybinių popierių įrašymas į įkaito

turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui.

3.

Užsienio valstybėse

registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų

tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai.

46 straipsnis.

Vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas

1.

Vertybinių popierių

asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti tarpininkai ir Centrinis

depozitoriumas.

2.

Emitentas privalo

pateikti dokumentus savo išleistų vertybinių popierių sąskaitos atidarymui,

įrašų pakeitimui ar papildymui Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos

apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.

3.

Prieš pradedant pirminę

vertybinių popierių apyvartą, emitentas privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti

sutartį dėl vertybinių popierių asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis

depozitoriumas praneša Vertybinių popierių komisijai šios nustatyta tvarka apie

emitentų įgaliotus sąskaitų tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų

tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų vertybinių popierių asmenines

sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris nėra raštu pareiškęs emitentui, kad

perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų tvarkytojui.

4.

Emitentas turi teisę bet kada pareikalauti, kad

sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių vertybinių popierių

savininkų sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą Centriniam

depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą

arba vertybinių popierių savininkų sąrašą. Prieš kiekvieną visuotinį akcininkų

susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento prašymu pateikiamas nemokamai.

5.

Sąskaitų tvarkytojo vardu tvarkyti

vertybinių popierių sąskaitas ir keisti jų turinį turi teisę tik raštu įgalioti

jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas sąskaitų tvarkytojas turi

pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų tvarkytojas privalo

nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti vertybiniais popieriais.

6.

Sąskaitų tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo

užtikrinti informacijos, kurią jie sužinojo tvarkydami sąskaitas,

konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus jie yra įpareigoti

suteikti tokią informaciją.

47 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę

Sąskaitų tvarkytojas vertybinių popierių savininkui

privalo raštu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje, jeigu ko kita

nenumato tarp jų sudaryta sutartis. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų

tvarkytojai sutartyje numatyta tvarka privalo pateikti ataskaitą apie

vertybinių popierių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.

48

straipsnis. Centrinis depozitoriumas

1.

Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė,

veikianti pagal šį Įstatymą ir savo įstatus.

2.

Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik

Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas ar Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos

valstybėje narėje ar valstybėje, kuri yra pradėjusi oficialias derybas dėl

narystės Europos Sąjungoje, licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio

įmonės, draudimo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir

investicinių fondų valdymo įmonės, pensijų fondų valdymo įmonės, vertybinių

popierių biržos bei centriniai depozitoriumai. Centrinis depozitoriumas gali

išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.

3.

Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai,

valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti

Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų

ir joms prilygintose institucijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1719,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3434 (2003-07-25)

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

49 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir

pareigos

1.

Centrinis depozitoriumas privalo:

1) rengti ir teikti Vertybinių popierių

komisijai tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos

taisykles;

2) rengti ir tvirtinti vertybinių popierių

apskaitos instrukcijas, išsamiai nustatančias atskiras taisyklėse numatytas

procedūras;

3) atidaryti sąskaitų

tvarkytojų bei asmenines vertybinių popierių sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl vertybinių

popierių šie popieriai būtų laiku pervesti iš vieno sąskaitų tvarkytojo

vertybinių popierių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių

sąskaitą;

5) kontroliuoti, kad

išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos vertybinių popierių skaičius atitiktų

faktiškai cirkuliuojančių šių vertybinių popierių skaičių;

6) rengti ir diegti priemones, užtikrinančias

vertybinių popierių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi

vertybinių popierių apskaitos taisyklių ir instrukcijų;

8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie

vertybinių popierių apskaitą, rengti ir konsultuoti vertybinių popierių

apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų tvarkytojams išrašus apie

jų vertybinių popierių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir

vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus

vertybinių popierių apskaitos klausimais ir jai pateikti ataskaitą, kaip per

metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

12) nemokamai teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių

popierių komisijai jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.

2.

Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) aptarnauti piniginius atsiskaitymus už vertybinių

popierių sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,

perimti vertybinių popierių apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir tarpininkams kitas su vertybinių

popierių sąskaitų aptarnavimu susijusias paslaugas.

3.

Vertybinių popierių komisijos atstovas su patariamuoju

balsu turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų  posėdžiuose

bei gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.

4.

Centrinio depozitoriumo instrukcijos ir nurodymai

vertybinių popierių apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais

yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams.

5.

Centrinio depozitoriumo valdybos nustatyti sąskaitų

tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo

įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių

popierių komisija.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ KOMISIJA

50 straipsnis. Vertybinių popierių

komisija – vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija

1.

Vertybinių popierių apyvartą reguliuoja ir prižiūri

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių

komisija).

2.

Vertybinių popierių komisija yra juridinis asmuo,

turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke.

3.

Vertybinių popierių

komisiją steigia ir likviduoja Seimas Vyriausybės teikimu.

51 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sudėtis

ir sudarymo tvarka

1.

Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko

ir 4 narių. Juos 5 metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2.

Tas pats asmuo Vertybinių popierių komisijos nariu

gali būti išrinktas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertybinių popierių

komisijos pirmininkas iš narių skiria savo pavaduotojus. Vertybinių popierių

komisijos pirmininkas ir nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

3.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, Vertybinių popierių

komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai.

4.

Vertybinių

popierių komisijos nariai atleidžiami prieš terminą tik šiais atvejais:

1)

savo noru;

2)

jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3)

dėl sveikatos būklės (jei negali dirbti ne mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės);

4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteisiama

už tyčinį nusikaltimą nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems

interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą;

5) už šiurkštų šio Įstatymo nuostatų dėl prekybos

vertybiniais popieriais apribojimų, taikomų Vertybinių popierių komisijos

nariams ir administracijos darbuotojams, pažeidimą.

5.

Vertybinių popierių komisijos narį atleisti prieš

terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą

Vertybinių popierių komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu 5 metams

skiria kitus asmenis.

6.

Vertybinių popierių komisijos nariui neleidžiama

verstis veikla, kuri yra nesuderinama su valstybės tarnyba.

7.

Vertybinių popierių komisijos nariams Darbo

kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja kiti teisės aktai.

Vertybinių popierių komisijos nariai gali būti skatinami. Šiems santykiams mutatis

mutandis taikomos teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų

skatinimą, nuostatos. Sprendimą dėl Vertybinių popierių komisijos nario

skatinimo priima Vertybinių popierių komisijos pirmininkas. Sprendimą dėl

Vertybinių popierių komisijos pirmininko skatinimo priima Vertybinių popierių

komisijos nariai kolegialiai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1442,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1687 (2003-04-24)

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

52 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos

uždaviniai ir funkcijos

1.

Vertybinių popierių komisijos uždaviniai yra:

1) prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos

taisyklių vertybinių popierių apyvartoje;

2) imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą

vertybinių popierių rinkos veikimą ir investuotojų apsaugą;

3) teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės

politikos, skatinančios vertybinių popierių rinkos plėtrą, formavimo;

4) skleisti informaciją apie vertybinių popierių

rinkos veikimo principus;

5) imtis kitų priemonių šiam Įstatymui ir kitiems

teisės aktams, susijusiems su vertybinių popierių rinka, įgyvendinti.

2.

Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje numatytus

uždavinius, Vertybinių popierių komisija atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta

negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias vertybinių popierių biržų bei

tarpininkų licencijavimą ir veiklą, vertybinių popierių emisiją ir apyvartą;

2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta

negaliojančiomis prospektų (memorandumų), metų bei periodinių ataskaitų formas

vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir

paskelbimo tvarką;

3) teikia išaiškinimus ir rekomendacijas vertybinių

popierių apyvartos klausimais;

4) vertybinių popierių biržoms, finansų maklerio

įmonėms, makleriams išduoda ar panaikina licencijas;

5) stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri

tarpininkų, vertybinių popierių biržų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo bei

sąskaitų tvarkytojų veiklą;

6) taiko šiame bei kituose Lietuvos Respublikos

įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą ir

Vertybinių popierių komisijos nutarimus;

7) tvirtina vertybinių popierių prospektus;

8) spausdina ar dalyvauja spausdinant leidinius apie

vertybinių popierių rinkos veikimą ir reguliavimą;

9) rengia egzaminus ir

atestacijas finansų maklerių žinioms ir kompetencijai įvertinti;

10) bendradarbiauja su tarpininkų asociacijomis;

11) sudaro susitarimus su kitų valstybių atitinkamomis

institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;

12) bendradarbiauja ir keičiasi reikalinga informacija su

kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;

13) bendradarbiauja su kitomis priežiūros

institucijomis ir paskiria savo atstovą į Finansų įstaigų bei draudimo įmonių

veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisiją;

14) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos

įstatymuose numatytas funkcijas.

3.

Vertybinių popierių komisija turi teisę:1) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;2) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;

3) gauti iš oficialaus pasiūlymo šalių ir kitų asmenų

jų turimą informaciją, kurios reikia, kad Vertybinių popierių komisija galėtų

tinkamai atlikti savo funkcijas.

4.

Vertybinių popierių

komisija privalo rengti bei pateikti visuomenei ir Seimui metų veiklos

ataskaitą. Joje turi būti apibūdinta ir vertybinių popierių rinkos plėtra bei

pagrindiniai ataskaitinio laikotarpio įvykiai. Vertybinių popierių komisija

privalo parengti ir pateikti Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie

įgyvendintus oficialius pasiūlymus dėl vertybinių popierių, kuriais prekiaujama

Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

5.

Vertybinių popierių komisijos veiksmai ar

neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2174, 2004-04-27,

Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

Nr. X-270, 2005-06-23,

Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)

Nr. X-714, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)

53 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos darbo

organizavimas

1.

Vertybinių popierių komisijos darbui vadovauja

pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko pavaduotojas.

2.

Vertybinių popierių komisijos pirmininkas:

1) užtikrina, kad būtų reguliariai šaukiami Vertybinių

popierių komisijos posėdžiai, nustato kiekviename posėdyje nagrinėtinus

klausimus, teikia Vertybinių popierių komisijos veiklos ataskaitas, tarp

posėdžių duoda Vertybinių popierių komisijos nariams pavedimus ir tikrina, kaip

jie vykdomi;

2) pasirašo Vertybinių popierių komisijos

sprendimus (nutarimus);

3) tvirtina etatinių darbuotojų administracijos

struktūrą ir etatus, neviršydamas Seimo nustatyto metinio darbo apmokėjimo

fondo;

4) vadovauja administracijai, jei nėra įgaliojęs tai

daryti administracijos darbuotojo.

3.

Kiekvienas Vertybinių popierių komisijos narys yra

atsakingas už jam pavestą veiklos sritį ir dalyvauja svarstant bei priimant

sprendimus (nutarimus) visais Vertybinių popierių komisijos kompetencijai

priklausančiais klausimais. Jei Vertybinių popierių komisijos posėdyje

sprendžiamas klausimas, susijęs su nario privačiais interesais, keliančiais

viešųjų ir privačių interesų konfliktą, narys apie tai raštu praneša prieš

svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą

(nutarimą).

4.

Vertybinių popierių komisija organizuoja viešus ir

uždarus posėdžius. Uždaruose posėdžiuose svarstomi klausimai, susiję su rinkos

dalyvių padarytais šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimais arba

konfidencialia informacija. Kiti klausimai svarstomi viešuose posėdžiuose.

5.

Vertybinių popierių komisijos posėdis gali įvykti,

jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Vertybinių popierių komisijos nariai.

6.

Vertybinių popierių

komisijos sprendimas priimamas paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma, o

nutarimas dėl teisės aktų priėmimo, keitimo ar pripažinimo negaliojančiu

laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3 nariai.

7.

Vertybinių popierių komisijos nariai turi lygias

sprendžiamojo balso teises. Vertybinių popierių komisijos narys neturi teisės

atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Jei narių balsai pasiskirsto po lygiai,

lemia posėdžio pirmininko balsas. Posėdžio sprendimai (nutarimai) priimami

vardiniu balsavimu, jeigu to reikalauja bent vienas Vertybinių popierių

komisijos narys. Vertybinių popierių komisijos sprendimai (nutarimai) ir jų

motyvai skelbiami viešai. Vertybinių popierių komisijos pritaikytos poveikio

priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas

padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems

asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

54 straipsnis. Įgaliojimų perdavimas

Vertybinių popierių komisija gali priimti sprendimą

įgalioti Vertybinių popierių komisijos narį ar administracijos darbuotoją

atlikti bet kurią savo funkciją, išskyrus teisės aktų priėmimą, pakeitimą ar

panaikinimą, licencijų išdavimą ar panaikinimą ir šiame Įstatyme numatytų

sankcijų taikymą.

55 straipsnis. Apribojimai prekiauti

vertybiniais popieriais Vertybinių popierių

komisijos nariams ir

administracijos darbuotojams

1.

Siekiant išvengti interesų konfliktų, Vertybinių

popierių komisijos nariams ir administracijos darbuotojams bei jų sutuoktiniams

draudžiama vertybinius popierius, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikos

reguliuojamose rinkose, perleisti anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo jų

įsigijimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas:

1)

paveldėtiems vertybiniams popieriams;

2) vertybiniams popieriams, dėl kurių yra pateiktas

oficialus pasiūlymas;

3) vertybiniams popieriams, perduotiems valdyti

portfelio valdytojui;

4) Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybiniams popieriams.

56 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos narių ir administracijos darbuotojų pareiga neatskleisti

konfidencialios informacijos

1.

Esami ir buvę Vertybinių popierių komisijos nariai

ir administracijos darbuotojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia

informacija, įgyta jų darbo Vertybinių popierių komisijoje metu, ar skleisti ją

kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir asmenims, atlikusiems Vertybinių

popierių komisijos pavedimus, bei asmenims, įstatymų nustatytais atvejais

turintiems teisę gauti iš Vertybinių popierių komisijos konfidencialią

informaciją.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios

informacijos atskleidimu nėra laikomas:

1) informacijos apie tarpininkus pateikimas tokia apibendrinta

forma, kad negali būti nustatyta konkretaus tarpininko tapatybė;

2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar

nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;

3) informacijos perdavimas civilinėse bylose tarpininko

bankroto ar priverstinio likvidavimo atveju;

4) informacijos perdavimas šio Įstatymo 57 straipsnyje

numatyta tvarka.

57 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos teisė perduoti konfidencialią informaciją

1.

Vertybinių popierių komisija turi teisę

konfidencialią informaciją perduoti Lietuvos Respublikos priežiūros

institucijoms, užsienio priežiūros institucijoms, esančioms Europos Sąjungos

valstybėse narėse, ir šiame straipsnyje nurodytoms kitoms institucijoms jų

priežiūros funkcijoms atlikti. Šiame straipsnyje numatytas perdavimas

leidžiamas tik tuo atveju, jei informaciją gaunančioms institucijoms taikomas

toks pat draudimas atskleisti konfidencialią informaciją kaip ir Vertybinių

popierių komisijai. Priežiūros funkcijos yra teisės aktų laikymosi priežiūra,

poveikio priemonių taikymas ar dalyvavimas teismo procesuose dėl priimto

priežiūros institucijos sprendimo.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę sudaryti

bendradarbiavimo susitarimus, numatančius apsikeitimą konfidencialia

informacija, ir su užsienio priežiūros institucijomis, kurios yra valstybėse ne

Europos Sąjungos narėse, ar šiame straipsnyje nurodytomis kitomis

institucijomis. Tokia informacija joms gali būti perduota tik jų priežiūros

funkcijoms atlikti.

3.

Konfidenciali informacija gali būti perduota šioms institucijoms:

1) institucijoms,

atsakingoms už kredito įstaigų, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių,

investicinių fondų valdymo įmonių, kitų finansinių institucijų, draudimo įmonių

ar finansų rinkų priežiūrą;

2) institucijoms, atsakingoms už tarpininkų ar

investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, investicinių fondų valdymo įmonių

likvidavimo ar bankroto procedūrų vykdymą;

3) tarpininkų, kredito įstaigų, investicinių kintamojo

kapitalo bendrovių, investicinių fondų valdymo įmonių, kitų finansinių

institucijų bei draudimo įmonių auditoriams;

4) institucijoms, valdančioms investicinių paslaugų

draudimo fondus;

5) institucijoms, atsakingoms už tarpininkų, kredito

įstaigų, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, investicinių fondų valdymo

įmonių, kitų finansinių institucijų bei draudimo įmonių auditorių priežiūrą;

6) valstybių centriniams bankams ar kitoms

monetarines funkcijas atliekančioms institucijoms;

7) valstybės įstaigoms, prižiūrinčioms mokėjimų

sistemas;

8) įstaigoms, vykdančioms kliringą ir atsiskaitymus.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 1–3 ir 5 punktuose

numatytoms institucijoms informacija gali būti perduodama tik tuo atveju, jeigu

to reikia jų priežiūros funkcijoms atlikti. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte

numatytoms institucijoms informacija gali būti perduodama tik tuo atveju, jeigu

to reikia investicinių paslaugų draudimo fondui valdyti. Šio straipsnio

3 dalies 6 ir 7 punktuose numatytoms institucijoms informacija gali būti

perduodama tik tuo atveju, jeigu to reikia jų funkcijoms atlikti. Šio

straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytoms institucijoms informacija gali būti

perduodama tik tuo atveju, jeigu to reikia tinkamam rinkos veikimui užtikrinti.

5.

Iš užsienio priežiūros

institucijų gauta konfidenciali informacija gali būti naudojama tik priežiūros

funkcijoms atlikti. Iš užsienio

priežiūros institucijos, esančios Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauta

konfidenciali informacija šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 5 bei 8 punktuose

numatytoms institucijoms gali būti atskleista tik turint ją perdavusios

institucijos sutikimą ir tik tam tikslui, kuriam tas sutikimas buvo duotas. Iš ne Europos Sąjungos valstybės

narės priežiūros institucijos gauta konfidenciali informacija kitoms

institucijoms gali būti perduodama tik gavus informaciją perdavusios

institucijos išankstinį sutikimą.

6.

Vertybinių popierių komisija turi teisę

konfidencialią informaciją perduoti ir tarpininkų asociacijai, prižiūrinčiai,

kaip jos nariai laikosi asociacijos nustatytų taisyklių, jeigu jos atstovai,

atliekantys priežiūros funkcijas, užtikrina informacijos konfidencialumo

išsaugojimą.

7.

Vertybinių popierių komisija keičiasi informacija,

teikia pagalbą ir bendradarbiauja su užsienio priežiūros institucijomis, kai to

reikia Įstatymo 9 ar 10 straipsniuose numatytų pažeidimų tyrimui. Šiems

tikslams reikalingą informaciją Vertybinių popierių komisija nedelsdama

pateikia užsienio priežiūros institucijoms šių prašymu. Jei Vertybinių popierių

komisija neturi prašomos informacijos, ji imasi jai surinkti reikalingų

priemonių bei informuoja prašančiąją instituciją apie priežastis, dėl kurių

informacija negali būti pateikta nedelsiant.

8.

Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti

perduoti užsienio priežiūros institucijai šios prašomą informaciją arba jos

prašymu atlikti patikrinimus, arba leisti dalyvauti patikrinimuose Lietuvos

Respublikos teritorijoje jos darbuotojams, jei:

1) tai gali neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos

suverenumą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių veikų prieš atitinkamus asmenis jau

pradėta sankcijų taikymo procedūra Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių veikų atitinkamų asmenų atžvilgiu jau

priimtas galutinis sprendimas.

9.

Šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais

Vertybinių popierių komisija atitinkamai informuoja užsienio priežiūros

instituciją ir pateikia kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie tokių procedūrų

eigą ar priimtus sprendimus. Tokią pat informaciją Vertybinių popierių komisija

pateikia ir tais atvejais, kai užsienio priežiūros institucija informuoja apie

įtarimus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomų ar įvykdytų pažeidimų,

susijusių su vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikos

reguliuojamoje rinkoje. Prireikus Vertybinių popierių komisija konsultuojasi su

užsienio priežiūros institucija dėl galimų tyrimo veiksmų.

10.

Jei Vertybinių popierių komisija turi duomenų, kad

Įstatymo 9 ar 10 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti

kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su

vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje

rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai užsienio priežiūros institucijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1719,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3434 (2003-07-25)

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

58 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos

finansavimas

Vertybinių popierių komisija finansuojama iš valstybės

biudžeto.

59 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos teisės nagrinėjant vertybinių popierių rinkos veikimą

reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus

1.

Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti

ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio Įstatymo bei jo

pagrindu priimtų teisės aktų.

2.

Atlikdami patikrinimą, Vertybinių popierių

komisijos pareigūnai turi teisę:

1) gauti paaiškinimus žodžiu ar raštu iš

asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti

paaiškinimų į patikrinimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Vertybinių popierių

komisijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą

(reviziją), laisvai įeiti į tarpininkų, vertybinių popierių biržų, Centrinio

depozitoriumo, emitentų bei kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais

pažeidimais, patalpas, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus bei kitus

patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš

ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

3) išreikalauti padaryti apskaitos dokumentų,

sutarčių, įsakymų, memorandumų bei kitų dokumentų, kuriuos Vertybinių popierių

komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijas;

4) laikinai paimti tikrinamų tarpininkų, vertybinių

popierių biržų, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali būti

panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl

dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų apyrašą;

5) pateikę Vertybinių popierių komisijos motyvuotą

sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų kopijas apie

finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu;

6) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus,

susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės

ir savivaldybės institucijų.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje numatytoms teisėms

įgyvendinti Vertybinių popierių komisija gali pasitelkti policijos pareigūnus.

4.

Vertybinių

popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio Įstatymo ar

jo pagrindu priimtų Vertybinių popierių komisijos nutarimų nuostatos, turi

teisę uždrausti viešą siūlymą arba ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui

sustabdyti viešą siūlymą, prekybą reguliuojamoje rinkoje ar įtraukimą į prekybą

reguliuojamoje rinkoje. Vertybinių popierių komisija, nustačiusi, kad buvo

pažeistos šio Įstatymo ar jo pagrindu priimtų Vertybinių popierių komisijos

nutarimų nuostatos, turi teisę uždrausti viešą siūlymą ar prekybą

reguliuojamoje rinkoje. Vertybinių popierių komisijos sprendimu gali būti

viešai paskelbiama apie tai, kad emitentas nevykdo savo įsipareigojimų,

asmenims gali būti laikinai uždraudžiama vykdyti profesinę veiklą, susijusią su

investicinių paslaugų teikimu, ar Vertybinių popierių komisijos prašymo

pagrindu teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuojamas turtas. Vertybinių

popierių komisijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos

administracinis teismas.

5.

Vertybinių popierių komisija gali prašyti, kad

užsienio priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių

teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti Vertybinių

popierių komisijos darbuotojams. Jei Europos Sąjungos valstybės priežiūros

institucija laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako

pateikti informaciją, Vertybinių popierių komisija gali apie tai pranešti

Europos vertybinių popierių reguliavimo institucijų komitetui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

Nr. X-270, 2005-06-23,

Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

60 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

Asmenys, pažeidę šį Įstatymą, privalo:

1) vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus

nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti padarytą žalą;

3) vykdyti šiame Įstatyme numatytas Vertybinių

popierių komisijos paskirtas sankcijas.

61 straipsnis. Piniginės baudos už Įstatymo pažeidimą

1.

Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti

pinigines baudas:

1) (neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.);

2) (neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.);

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems įstatymo 9 ar 10 straipsniuose nustatytų reikalavimų,

– iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra iki 100

tūkstančių litų, ir iki trigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio, jei neteisėtai

gautų pajamų yra daugiau kaip 100 tūkstančių litų;

4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio Įstatymo

14 ar 14(1) straipsniuose nustatytų reikalavimų, – iki 100

tūkstančių litų;

5) (neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.);

6) juridiniams asmenims, veikiantiems kaip tarpininkai

be šio Įstatymo numatytos licencijos, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai

gautų pajamų dydis yra iki 100 tūkstančių litų, ir iki dvigubo neteisėtai gautų

pajamų dydžio, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra didesnis nei 100

tūkstančių litų;

7) tarpininkams, nesilaikantiems šio Įstatymo 24

straipsnio reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

8) juridiniams asmenims, kurie verčiasi vertybinių

popierių biržos veikla be šio Įstatymo numatytos Vertybinių popierių komisijos

licencijos, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra

iki 100 tūkstančių litų, ir iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio, jei

neteisėtai gautų pajamų dydis yra didesnis nei 100 tūkstančių litų;

9) (neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.).

2.

Juridiniams asmenims šio straipsnio 1 dalyje

numatytos baudos gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau nei 2 metai nuo

pažeidimo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų

atlikimo dienos.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytų sankcijų taikymas

juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų nuo įstatymų numatytos

civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2174,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)

Nr. X-270, 2005-06-23,

Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)

Nr. X-714, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)

Nr. X-1023,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)

62 straipsnis. Piniginių baudų skyrimo tvarka

1.

Prieš spręsdama šio Įstatymo nustatytų baudų

skyrimo klausimą, Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį nei 5 dienų

terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai informuoja juridinį asmenį, dėl

kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jei per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama,

laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.

2.

Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas baudos skyrimo

klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu laišku

praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir

advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl

kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti baudos

skyrimo klausimus, jei asmeniui buvo apie svarstymą pranešta.

3.

Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą

įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato

pagalba.

4.

Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su

įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių komisija turi teisę:

1) skirti šio Įstatymo

nustatytą piniginę baudą;

2) nutraukti tyrimą nesant pažeidimo ar įstatymo

pagrindo skirti baudą;

3) pratęsti tyrimą.

5.

Vertybinių popierių komisija diferencijuoja

skiriamos baudos dydį, atsižvelgdama į:

1)

pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias

aplinkybes.

6.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma

tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms,

padeda Vertybinių popierių komisijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar

ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių komisija gali nutarti laikyti

lengvinančiomis atsakomybę ir kitas čia nenumatytas aplinkybes.

7.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai,

kad įtariamas asmuo kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia

pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba

pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio Įstatymo nustatyta

bauda.

8.

Vertybinių popierių komisijos sprendimas per 3

darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo

atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.

63 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne

vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo Vertybinių popierių

komisijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, ji išieškoma

Civilinio proceso kodekso nustatyta ne ginčo tvarka.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

64

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Įstatymas, išskyrus 23

straipsnį, įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).