Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas
licencijos panaikinimo arba numatytų investicinių paslaugų skaičiaus
sumažinimo;
2) jei licencijos savininkas per 12 mėnesių nepradeda ja
naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesiams nutraukia savo veiklą.
34
straipsnis. Laikinasis atstovas veiklos
priežiūrai
Neatidėliotinais atvejais, esant duomenų apie teisės
aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansų maklerio įmonei
perduotiems vertybiniams popieriams ar lėšoms, Vertybinių popierių komisija
turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklos
priežiūrai.
Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo
atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio
sprendimo.
Laikinasis atstovas atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad finansų maklerio įmonė gali
patikimai veikti;
2) finansų maklerio
įmonei
iškeliama bankroto byla.
34 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos narių ir tarnautojų pareigos
Siekdama išvengti interesų konflikto,
Vertybinių popierių komisija parengia etikos kodeksą, nustatantį esamų ir
buvusių komisijos narių ir tarnautojų veiklą šio įstatymo reguliuojamose
srityse. Šis kodeksas įsigalioja, kai jį patvirtina Seimas.
Esami ir buvę Vertybinių popierių
komisijos nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti ar skleisti
kitiems asmenims konfidencialios informacijos, įgytos jų darbo komisijoje metu.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje
nurodyti asmenys negali kitiems asmenims atskleisti dirbant komisijoje įgytos
konfidencialios informacijos. Tokia informacija gali būti atskleista tik
valstybės pareigūnams ir tarnautojams, kontroliuojantiems, kaip laikomasi šio
įstatymo.
Asmuo, įstatymų nustatytais atvejais
turintis teisę gauti iš Vertybinių popierių komisijos narių ar tarnautojų
konfidencialią informaciją, privalo laikytis šio straipsnio pirmosios,
antrosios ir trečiosios dalies nuostatų.
35 straipsnis. Lietuvos
Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos užsienyje priežiūra
Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip užsienyje
investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės
laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei užsienio priežiūros institucija
praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus, Vertybinių popierių
komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti užsienio
priežiūros institucijai.
Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad
užsienio priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės filialo veiklos
patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto informavusi
užsienio priežiūros instituciją.
Vertybinių popierių komisija finansų maklerio įmonės,
kuri teikia investicines paslaugas užsienio valstybėje, licencijos panaikinimo
atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio priežiūros institucijai.
36 straipsnis. Užsienio
tarpininkų, teikiančių investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje, veiklos
priežiūra
Užsienio tarpininkai, teikiantys investicines paslaugas
Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktais
nustatytų veiklos reikalavimų. Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti
tuos Vertybinių popierių komisijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama
apriboti tarpininko ir kliento ar klientų tarpusavio interesų konfliktų
galimybę.
Vertybinių popierių komisija turi teisę iš užsienio
tarpininkų, teikiančių investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, reikalauti
tokių pat šio Įstatymo pagrindu nustatytų ataskaitų kaip ir iš Lietuvos
Respublikoje licencijuotų tarpininkų. Papildomai Vertybinių popierių komisija
turi teisę reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo veiklos
ataskaitų.
Užsienio priežiūros institucija ir jos įgalioti asmenys,
iš anksto pranešę Vertybinių popierių komisijai, turi teisę rengti užsienio
tarpininko filialo patikrinimus.
Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikoje veikiantis
užsienio tarpininkas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių
komisija turi nurodyti, kad jis pašalintų pažeidimus. Jei pažeidimai nėra
pašalinami per nustatytą laiką, Vertybinių popierių komisija apie tai praneša
užsienio priežiūros institucijai. Jei ir po to pažeidimai nepašalinami,
Vertybinių popierių komisija apie tai praneša užsienio priežiūros institucijai
ir turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) skirti administracines nuobaudas tarpininko darbuotojams
ar šio Įstatymo numatytas baudas;
2) uždrausti teikti investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje.
Šio straipsnio 4 dalyje numatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos Vertybinių popierių komisija neprivalo laikytis, jei užsienio tarpininkas pažeidė veiklos reikalavimus, nustatytus viešo intereso sumetimais. Jei buvo pažeisti kiti reikalavimai, tačiau priemonių taikymas yra būtinas investuotojų interesams apsaugoti, Vertybinių popierių komisija turi teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie tai nedelsdama praneša užsienio priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam tarpininkui, – ir Europos bendrijų komisijai.
Vertybinių popierių komisija, gavusi informaciją
apie užsienio tarpininko licencijos panaikinimą, nedelsdama imasi priemonių jo
veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
37 straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas
Finansų maklerio įmonė gali
būti reorganizuojama tik gavus išankstinį Vertybinių popierių komisijos
pritarimą. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui
tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų maklerio įmonei klientų
perduotiems vertybiniams popieriams ar lėšoms.
38 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama
tik teismo tvarka.
Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir
vertybiniais popieriais.
Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės
klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės
valdomose klientų sąskaitose komerciniame banke.
PENKTASIS
SKIRSNIS
VERTYBINIŲ
POPIERIŲ BIRŽA
39 straipsnis. Draudimas be
licencijos verstis vertybinių popierių biržos veikla
Veikla, kuria
techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis koncentruojama vertybinių popierių
paklausa ir pasiūla, kartu prekybos dalyviams sukuriant galimybę pagal
nustatytas prekybos taisykles sudaryti sandorius, turi teisę verstis tik
Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją vertybinių popierių biržos
veiklai turinti akcinė bendrovė. Biržos pavadinime turi būti žodžiai
„vertybinių popierių birža“ arba šių žodžių santrumpa – VPB.
Vertybinių popierių biržų, kurių buveinė yra Lietuvos
Respublikoje, prekybos sąrašus Vertybinių popierių komisija įtraukia į Lietuvos
Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą.
Veiksmai, kuriais į
Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamų rinkų sąrašus įtrauktos rinkos
Lietuvos Respublikos teritorijoje aprūpina tarpininkus priemonėmis, būtinomis
norint būti jų nariu, nelaikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo
pažeidimu.
40 straipsnis. Vertybinių popierių biržos pareigos
Vertybinių popierių birža privalo:
1) organizuoti prekybą vertybiniais popieriais, jų
įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą
bei atsiskaitymus;
2) skatinti sąžiningą prekybą vertybiniais popieriais
ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka bei kitiems nesąžiningiems
veiksmams;
3) skleisti informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje
kotiruojamus vertybinius popierius, taip pat informaciją apie jų emitentus, įskaitant
informaciją, kaip vertybinių popierių emitentai laikosi bendrovių, kurių
vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso;
taip pat atlikti emitentų teikiamos informacijos priežiūrą;
4) užtikrinti
konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.
Vertybinių popierių birža turi teisę verstis tik
tokia veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su jos licencijoje nurodyta veikla
ir šiame Įstatyme numatytomis jos pareigomis.
Vertybinių popierių birža Vertybinių popierių
komisijos nustatyta tvarka turi ją informuoti apie:
1) sudarytus sandorius;
2) neįvykdytus pavedimus;
3) vertybinių popierių įtraukimą ar išbraukimą iš
prekybos sąrašų;
4) biržos narių priėmimą ir pašalinimą.
Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais
prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksą rengia ir tvirtina
vertybinių popierių birža. Prieš tvirtindama tokį kodeksą, vertybinių popierių
birža turi gauti Vertybinių popierių komisijos pritarimą.
Vertybinių popierių komisija nustato vertybinių
popierių biržos minimalų nuosavo kapitalo dydį ir lėšų investavimo apribojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-714, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
41 straipsnis. Vertybinių popierių biržos
licencijavimas
Steigiama arba veikianti
akcinė bendrovė, norinti gauti licenciją biržos veiklai, Vertybinių popierių
komisijai turi pateikti:
1) prašymą, kuriame nurodytas biržos steigimo tikslas,
pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;
2) steigimo sutartį;
3) biržos veiklos ekonominį, finansinį ir techninį
pagrindimą (veiklos programą);
4) įstatus;
5) biržos prekybos taisykles.
Vertybinių popierių komisija, gavusi visus
reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti
motyvuotą atsisakymą. Vertybinių popierių komisija gali pareikalauti, kad
bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis.
Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų
ar duomenų pateikimo, o Vertybinių popierių komisija raštu turi atsakyti per 2
mėnesius.
Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti
licenciją biržos veiklai, jeigu:
1) biržos įstatai, steigimo sutartis, prekybos
taisyklės ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymams ar kitiems teisės aktams;
2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga
informacija;
3) pateiktas biržos veiklos pagrindimas yra
nepakankamas, kad birža tinkamai atliktų savo funkcijas;
4) pretendento akcijų paketo turėtojai neatitinka šio
Įstatymo 42 straipsnyje nustatytų sąlygų;
5) biržos stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar
vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos
nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose
institucijose.
Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti
licenciją vertybinių popierių biržos veiklai, jei birža nesilaiko teisės aktų
nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
42 straipsnis. Vertybinių popierių biržos akcijų
paketo įsigijimas
Vertybinių popierių biržos akcijų paketas įsigyjamas tokia
pat tvarka, kokia šiame Įstatyme nustatyta finansų maklerio įmonės akcijų
paketui įsigyti. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti leisti įsigyti
biržos akcijų paketą, jei:
1) asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys
asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;
2) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo
dalyvius, veiklą ir finansinę būklę.
43 straipsnis. Vertybinių popierių biržos valdymas
1.Vertybinių popierių biržoje privalo būti sudarytos
stebėtojų taryba ir valdyba.
Vertybinių popierių komisijos atstovas turi teisę
dalyvauti biržos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžiuose su patariamuoju
balsu ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.
44 straipsnis. Prekyba vertybiniais popieriais
vertybinių popierių biržoje
Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių
biržoje vyksta pagal prekybos taisykles, kurias biržos teikimu tvirtina
Vertybinių popierių komisija.
Vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės turi
nustatyti:
1) vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos
sąrašus ir išbraukimo iš jų sąlygas, tvarką ir terminus;
2) dėl biržos sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus;
3) biržoje sudaromų sandorių rūšis;
4) prekybos vertybiniais popieriais biržoje tvarką;
5) biržos prekybos sesijų organizavimo laiką;
6) reikalavimus biržos nariams, biržos narių teises ir
pareigas, teisės dalyvauti biržos prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių
tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;
7) vertybinių popierių kainos nustatymo tvarką;
8) skelbimo apie kainas ir prekybos mastą tvarką;
9) metinės nario įmokos, įmokos už biržos sandorius,
vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašus ir metinės kotiravimo
įmokos dydžius.
Emitento vertybiniai popieriai gali būti įtraukti į
prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal reguliuojamos rinkos prekybos taisyklėse
nustatytus reikalavimus. Emitentas, kurio vertybiniai popieriai yra įtraukti į
prekybą reguliuojamoje rinkoje, reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta
tvarka ir laiku turi pateikti jam kituose šio Įstatymo straipsniuose numatytą
informaciją.
Tapti vertybinių popierių biržos nariu ir naudotis
jos atsiskaitymo sistema gali tie tarpininkai, kurie turi teisę Lietuvos
Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio Įstatymo 2 straipsnio
11 dalies 2 ar 3 punkte.
Vertybinių popierių birža turi teisę gauti
informaciją apie biržos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip biržos
nariai laikosi biržos nustatytų reikalavimų, ir taikyti savo prekybos
taisyklėse numatytas sankcijas už padarytus pažeidimus.
Vertybinių popierių komisija turi teisę įpareigoti
vertybinių popierių biržą sustabdyti prekybą vertybiniais popieriais, jei tai
būtina investuotojų interesams apsaugoti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITA
45 straipsnis. Vertybinių popierių apskaitos pagrindai
1 dalies nuostata iki dienos, nuo kurios Europos
Sąjungos Taryba panaikina išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Europos
bendrijos steigimo sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą:
Vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse
vertybinių popierių sąskaitose, tvarkomose vertybinių popierių ir jų
cirkuliacijos apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia
Centrinis depozitoriumas ir patvirtina Vertybinių popierių komisija. Asmeninės
sąskaitos atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu, išskyrus šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.
1 dalies nuostata nuo dienos, nuo kurios Europos
Sąjungos Taryba panaikina išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Europos
bendrijos steigimo sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą:
Vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse
vertybinių popierių sąskaitose, tvarkomose vertybinių popierių ir jų
cirkuliacijos apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia
Centrinis depozitoriumas ir patvirtina Vertybinių popierių komisija. Asmeninės
sąskaitos atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu, išskyrus šio
straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytas išimtis.
Įkeistų vertybinių
popierių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir
vertybinių popierių savininką. Įkeistų vertybinių popierių įrašymas į įkaito
turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui.
Užsienio valstybėse
registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų
tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai.
46 straipsnis.
Vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas
Vertybinių popierių
asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti tarpininkai ir Centrinis
depozitoriumas.
Emitentas privalo
pateikti dokumentus savo išleistų vertybinių popierių sąskaitos atidarymui,
įrašų pakeitimui ar papildymui Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos
apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.
Prieš pradedant pirminę
vertybinių popierių apyvartą, emitentas privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti
sutartį dėl vertybinių popierių asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis
depozitoriumas praneša Vertybinių popierių komisijai šios nustatyta tvarka apie
emitentų įgaliotus sąskaitų tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų
tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų vertybinių popierių asmenines
sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris nėra raštu pareiškęs emitentui, kad
perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų tvarkytojui.
Emitentas turi teisę bet kada pareikalauti, kad
sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių vertybinių popierių
savininkų sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą Centriniam
depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą
arba vertybinių popierių savininkų sąrašą. Prieš kiekvieną visuotinį akcininkų
susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento prašymu pateikiamas nemokamai.
Sąskaitų tvarkytojo vardu tvarkyti
vertybinių popierių sąskaitas ir keisti jų turinį turi teisę tik raštu įgalioti
jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas sąskaitų tvarkytojas turi
pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų tvarkytojas privalo
nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti vertybiniais popieriais.
Sąskaitų tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo
užtikrinti informacijos, kurią jie sužinojo tvarkydami sąskaitas,
konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus jie yra įpareigoti
suteikti tokią informaciją.
47 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę
Sąskaitų tvarkytojas vertybinių popierių savininkui
privalo raštu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje, jeigu ko kita
nenumato tarp jų sudaryta sutartis. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų
tvarkytojai sutartyje numatyta tvarka privalo pateikti ataskaitą apie
vertybinių popierių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.
48
straipsnis. Centrinis depozitoriumas
Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė,
veikianti pagal šį Įstatymą ir savo įstatus.
Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik
Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas ar Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar valstybėje, kuri yra pradėjusi oficialias derybas dėl
narystės Europos Sąjungoje, licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio
įmonės, draudimo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir
investicinių fondų valdymo įmonės, pensijų fondų valdymo įmonės, vertybinių
popierių biržos bei centriniai depozitoriumai. Centrinis depozitoriumas gali
išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.
Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai,
valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti
Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų
ir joms prilygintose institucijose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1719,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3434 (2003-07-25)
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
49 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir
pareigos
Centrinis depozitoriumas privalo:
1) rengti ir teikti Vertybinių popierių
komisijai tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos
taisykles;
2) rengti ir tvirtinti vertybinių popierių
apskaitos instrukcijas, išsamiai nustatančias atskiras taisyklėse numatytas
procedūras;
3) atidaryti sąskaitų
tvarkytojų bei asmenines vertybinių popierių sąskaitas ir jas tvarkyti;
4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl vertybinių
popierių šie popieriai būtų laiku pervesti iš vieno sąskaitų tvarkytojo
vertybinių popierių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių
sąskaitą;
5) kontroliuoti, kad
išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos vertybinių popierių skaičius atitiktų
faktiškai cirkuliuojančių šių vertybinių popierių skaičių;
6) rengti ir diegti priemones, užtikrinančias
vertybinių popierių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;
7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi
vertybinių popierių apskaitos taisyklių ir instrukcijų;
8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie
vertybinių popierių apskaitą, rengti ir konsultuoti vertybinių popierių
apskaitos specialistus;
9) išduoti sąskaitų tvarkytojams išrašus apie
jų vertybinių popierių sąskaitos būklę;
10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir
vykdyti vidaus kontrolę;
11) teikti Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus
vertybinių popierių apskaitos klausimais ir jai pateikti ataskaitą, kaip per
metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;
12) nemokamai teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių
popierių komisijai jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.
Centrinis depozitoriumas turi teisę:
1) aptarnauti piniginius atsiskaitymus už vertybinių
popierių sandorius;
2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,
perimti vertybinių popierių apskaitos tvarkymą;
3) teikti emitentams ir tarpininkams kitas su vertybinių
popierių sąskaitų aptarnavimu susijusias paslaugas.
Vertybinių popierių komisijos atstovas su patariamuoju
balsu turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose
bei gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.
Centrinio depozitoriumo instrukcijos ir nurodymai
vertybinių popierių apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais
yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams.
Centrinio depozitoriumo valdybos nustatyti sąskaitų
tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo
įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių
popierių komisija.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
VERTYBINIŲ
POPIERIŲ KOMISIJA
50 straipsnis. Vertybinių popierių
komisija – vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija
Vertybinių popierių apyvartą reguliuoja ir prižiūri
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių
komisija).
Vertybinių popierių komisija yra juridinis asmuo,
turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke.
Vertybinių popierių
komisiją steigia ir likviduoja Seimas Vyriausybės teikimu.
51 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sudėtis
ir sudarymo tvarka
Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko
ir 4 narių. Juos 5 metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Tas pats asmuo Vertybinių popierių komisijos nariu
gali būti išrinktas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertybinių popierių
komisijos pirmininkas iš narių skiria savo pavaduotojus. Vertybinių popierių
komisijos pirmininkas ir nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Pasibaigus įgaliojimų laikui, Vertybinių popierių
komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai.
Vertybinių
popierių komisijos nariai atleidžiami prieš terminą tik šiais atvejais:
1)
savo noru;
2)
jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
3)
dėl sveikatos būklės (jei negali dirbti ne mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės);
4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteisiama
už tyčinį nusikaltimą nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems
interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą;
5) už šiurkštų šio Įstatymo nuostatų dėl prekybos
vertybiniais popieriais apribojimų, taikomų Vertybinių popierių komisijos
nariams ir administracijos darbuotojams, pažeidimą.
Vertybinių popierių komisijos narį atleisti prieš
terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą
Vertybinių popierių komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu 5 metams
skiria kitus asmenis.
Vertybinių popierių komisijos nariui neleidžiama
verstis veikla, kuri yra nesuderinama su valstybės tarnyba.
Vertybinių popierių komisijos nariams Darbo
kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja kiti teisės aktai.
Vertybinių popierių komisijos nariai gali būti skatinami. Šiems santykiams mutatis
mutandis taikomos teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų
skatinimą, nuostatos. Sprendimą dėl Vertybinių popierių komisijos nario
skatinimo priima Vertybinių popierių komisijos pirmininkas. Sprendimą dėl
Vertybinių popierių komisijos pirmininko skatinimo priima Vertybinių popierių
komisijos nariai kolegialiai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-1442,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1687 (2003-04-24)
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
52 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos
uždaviniai ir funkcijos
Vertybinių popierių komisijos uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos
taisyklių vertybinių popierių apyvartoje;
2) imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą
vertybinių popierių rinkos veikimą ir investuotojų apsaugą;
3) teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės
politikos, skatinančios vertybinių popierių rinkos plėtrą, formavimo;
4) skleisti informaciją apie vertybinių popierių
rinkos veikimo principus;
5) imtis kitų priemonių šiam Įstatymui ir kitiems
teisės aktams, susijusiems su vertybinių popierių rinka, įgyvendinti.
Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje numatytus
uždavinius, Vertybinių popierių komisija atlieka šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta
negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias vertybinių popierių biržų bei
tarpininkų licencijavimą ir veiklą, vertybinių popierių emisiją ir apyvartą;
2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta
negaliojančiomis prospektų (memorandumų), metų bei periodinių ataskaitų formas
vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir
paskelbimo tvarką;
3) teikia išaiškinimus ir rekomendacijas vertybinių
popierių apyvartos klausimais;
4) vertybinių popierių biržoms, finansų maklerio
įmonėms, makleriams išduoda ar panaikina licencijas;
5) stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri
tarpininkų, vertybinių popierių biržų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo bei
sąskaitų tvarkytojų veiklą;
6) taiko šiame bei kituose Lietuvos Respublikos
įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą ir
Vertybinių popierių komisijos nutarimus;
7) tvirtina vertybinių popierių prospektus;
8) spausdina ar dalyvauja spausdinant leidinius apie
vertybinių popierių rinkos veikimą ir reguliavimą;
9) rengia egzaminus ir
atestacijas finansų maklerių žinioms ir kompetencijai įvertinti;
10) bendradarbiauja su tarpininkų asociacijomis;
11) sudaro susitarimus su kitų valstybių atitinkamomis
institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
12) bendradarbiauja ir keičiasi reikalinga informacija su
kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;
13) bendradarbiauja su kitomis priežiūros
institucijomis ir paskiria savo atstovą į Finansų įstaigų bei draudimo įmonių
veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisiją;
14) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos
įstatymuose numatytas funkcijas.
Vertybinių popierių komisija turi teisę:1) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;2) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;
3) gauti iš oficialaus pasiūlymo šalių ir kitų asmenų
jų turimą informaciją, kurios reikia, kad Vertybinių popierių komisija galėtų
tinkamai atlikti savo funkcijas.
Vertybinių popierių
komisija privalo rengti bei pateikti visuomenei ir Seimui metų veiklos
ataskaitą. Joje turi būti apibūdinta ir vertybinių popierių rinkos plėtra bei
pagrindiniai ataskaitinio laikotarpio įvykiai. Vertybinių popierių komisija
privalo parengti ir pateikti Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie
įgyvendintus oficialius pasiūlymus dėl vertybinių popierių, kuriais prekiaujama
Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.
Vertybinių popierių komisijos veiksmai ar
neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174, 2004-04-27,
Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-714, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
53 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos darbo
organizavimas
Vertybinių popierių komisijos darbui vadovauja
pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko pavaduotojas.
Vertybinių popierių komisijos pirmininkas:
1) užtikrina, kad būtų reguliariai šaukiami Vertybinių
popierių komisijos posėdžiai, nustato kiekviename posėdyje nagrinėtinus
klausimus, teikia Vertybinių popierių komisijos veiklos ataskaitas, tarp
posėdžių duoda Vertybinių popierių komisijos nariams pavedimus ir tikrina, kaip
jie vykdomi;
2) pasirašo Vertybinių popierių komisijos
sprendimus (nutarimus);
3) tvirtina etatinių darbuotojų administracijos
struktūrą ir etatus, neviršydamas Seimo nustatyto metinio darbo apmokėjimo
fondo;
4) vadovauja administracijai, jei nėra įgaliojęs tai
daryti administracijos darbuotojo.
Kiekvienas Vertybinių popierių komisijos narys yra
atsakingas už jam pavestą veiklos sritį ir dalyvauja svarstant bei priimant
sprendimus (nutarimus) visais Vertybinių popierių komisijos kompetencijai
priklausančiais klausimais. Jei Vertybinių popierių komisijos posėdyje
sprendžiamas klausimas, susijęs su nario privačiais interesais, keliančiais
viešųjų ir privačių interesų konfliktą, narys apie tai raštu praneša prieš
svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą
(nutarimą).
Vertybinių popierių komisija organizuoja viešus ir
uždarus posėdžius. Uždaruose posėdžiuose svarstomi klausimai, susiję su rinkos
dalyvių padarytais šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimais arba
konfidencialia informacija. Kiti klausimai svarstomi viešuose posėdžiuose.
Vertybinių popierių komisijos posėdis gali įvykti,
jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Vertybinių popierių komisijos nariai.
Vertybinių popierių
komisijos sprendimas priimamas paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma, o
nutarimas dėl teisės aktų priėmimo, keitimo ar pripažinimo negaliojančiu
laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3 nariai.
Vertybinių popierių komisijos nariai turi lygias
sprendžiamojo balso teises. Vertybinių popierių komisijos narys neturi teisės
atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Jei narių balsai pasiskirsto po lygiai,
lemia posėdžio pirmininko balsas. Posėdžio sprendimai (nutarimai) priimami
vardiniu balsavimu, jeigu to reikalauja bent vienas Vertybinių popierių
komisijos narys. Vertybinių popierių komisijos sprendimai (nutarimai) ir jų
motyvai skelbiami viešai. Vertybinių popierių komisijos pritaikytos poveikio
priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas
padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems
asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
54 straipsnis. Įgaliojimų perdavimas
Vertybinių popierių komisija gali priimti sprendimą
įgalioti Vertybinių popierių komisijos narį ar administracijos darbuotoją
atlikti bet kurią savo funkciją, išskyrus teisės aktų priėmimą, pakeitimą ar
panaikinimą, licencijų išdavimą ar panaikinimą ir šiame Įstatyme numatytų
sankcijų taikymą.
55 straipsnis. Apribojimai prekiauti
vertybiniais popieriais Vertybinių popierių
komisijos nariams ir
administracijos darbuotojams
Siekiant išvengti interesų konfliktų, Vertybinių
popierių komisijos nariams ir administracijos darbuotojams bei jų sutuoktiniams
draudžiama vertybinius popierius, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikos
reguliuojamose rinkose, perleisti anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo jų
įsigijimo.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas:
1)
paveldėtiems vertybiniams popieriams;
2) vertybiniams popieriams, dėl kurių yra pateiktas
oficialus pasiūlymas;
3) vertybiniams popieriams, perduotiems valdyti
portfelio valdytojui;
4) Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybiniams popieriams.
56 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos narių ir administracijos darbuotojų pareiga neatskleisti
konfidencialios informacijos
Esami ir buvę Vertybinių popierių komisijos nariai
ir administracijos darbuotojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia
informacija, įgyta jų darbo Vertybinių popierių komisijoje metu, ar skleisti ją
kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir asmenims, atlikusiems Vertybinių
popierių komisijos pavedimus, bei asmenims, įstatymų nustatytais atvejais
turintiems teisę gauti iš Vertybinių popierių komisijos konfidencialią
informaciją.
Šio straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios
informacijos atskleidimu nėra laikomas:
1) informacijos apie tarpininkus pateikimas tokia apibendrinta
forma, kad negali būti nustatyta konkretaus tarpininko tapatybė;
2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar
nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;
3) informacijos perdavimas civilinėse bylose tarpininko
bankroto ar priverstinio likvidavimo atveju;
4) informacijos perdavimas šio Įstatymo 57 straipsnyje
numatyta tvarka.
57 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos teisė perduoti konfidencialią informaciją
Vertybinių popierių komisija turi teisę
konfidencialią informaciją perduoti Lietuvos Respublikos priežiūros
institucijoms, užsienio priežiūros institucijoms, esančioms Europos Sąjungos
valstybėse narėse, ir šiame straipsnyje nurodytoms kitoms institucijoms jų
priežiūros funkcijoms atlikti. Šiame straipsnyje numatytas perdavimas
leidžiamas tik tuo atveju, jei informaciją gaunančioms institucijoms taikomas
toks pat draudimas atskleisti konfidencialią informaciją kaip ir Vertybinių
popierių komisijai. Priežiūros funkcijos yra teisės aktų laikymosi priežiūra,
poveikio priemonių taikymas ar dalyvavimas teismo procesuose dėl priimto
priežiūros institucijos sprendimo.
Vertybinių popierių komisija turi teisę sudaryti
bendradarbiavimo susitarimus, numatančius apsikeitimą konfidencialia
informacija, ir su užsienio priežiūros institucijomis, kurios yra valstybėse ne
Europos Sąjungos narėse, ar šiame straipsnyje nurodytomis kitomis
institucijomis. Tokia informacija joms gali būti perduota tik jų priežiūros
funkcijoms atlikti.
3.
Konfidenciali informacija gali būti perduota šioms institucijoms:
1) institucijoms,
atsakingoms už kredito įstaigų, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių,
investicinių fondų valdymo įmonių, kitų finansinių institucijų, draudimo įmonių
ar finansų rinkų priežiūrą;
2) institucijoms, atsakingoms už tarpininkų ar
investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, investicinių fondų valdymo įmonių
likvidavimo ar bankroto procedūrų vykdymą;
3) tarpininkų, kredito įstaigų, investicinių kintamojo
kapitalo bendrovių, investicinių fondų valdymo įmonių, kitų finansinių
institucijų bei draudimo įmonių auditoriams;
4) institucijoms, valdančioms investicinių paslaugų
draudimo fondus;
5) institucijoms, atsakingoms už tarpininkų, kredito
įstaigų, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, investicinių fondų valdymo
įmonių, kitų finansinių institucijų bei draudimo įmonių auditorių priežiūrą;
6) valstybių centriniams bankams ar kitoms
monetarines funkcijas atliekančioms institucijoms;
7) valstybės įstaigoms, prižiūrinčioms mokėjimų
sistemas;
8) įstaigoms, vykdančioms kliringą ir atsiskaitymus.
Šio straipsnio 3 dalies 1–3 ir 5 punktuose
numatytoms institucijoms informacija gali būti perduodama tik tuo atveju, jeigu
to reikia jų priežiūros funkcijoms atlikti. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte
numatytoms institucijoms informacija gali būti perduodama tik tuo atveju, jeigu
to reikia investicinių paslaugų draudimo fondui valdyti. Šio straipsnio
3 dalies 6 ir 7 punktuose numatytoms institucijoms informacija gali būti
perduodama tik tuo atveju, jeigu to reikia jų funkcijoms atlikti. Šio
straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytoms institucijoms informacija gali būti
perduodama tik tuo atveju, jeigu to reikia tinkamam rinkos veikimui užtikrinti.
Iš užsienio priežiūros
institucijų gauta konfidenciali informacija gali būti naudojama tik priežiūros
funkcijoms atlikti. Iš užsienio
priežiūros institucijos, esančios Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauta
konfidenciali informacija šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 5 bei 8 punktuose
numatytoms institucijoms gali būti atskleista tik turint ją perdavusios
institucijos sutikimą ir tik tam tikslui, kuriam tas sutikimas buvo duotas. Iš ne Europos Sąjungos valstybės
narės priežiūros institucijos gauta konfidenciali informacija kitoms
institucijoms gali būti perduodama tik gavus informaciją perdavusios
institucijos išankstinį sutikimą.
Vertybinių popierių komisija turi teisę
konfidencialią informaciją perduoti ir tarpininkų asociacijai, prižiūrinčiai,
kaip jos nariai laikosi asociacijos nustatytų taisyklių, jeigu jos atstovai,
atliekantys priežiūros funkcijas, užtikrina informacijos konfidencialumo
išsaugojimą.
Vertybinių popierių komisija keičiasi informacija,
teikia pagalbą ir bendradarbiauja su užsienio priežiūros institucijomis, kai to
reikia Įstatymo 9 ar 10 straipsniuose numatytų pažeidimų tyrimui. Šiems
tikslams reikalingą informaciją Vertybinių popierių komisija nedelsdama
pateikia užsienio priežiūros institucijoms šių prašymu. Jei Vertybinių popierių
komisija neturi prašomos informacijos, ji imasi jai surinkti reikalingų
priemonių bei informuoja prašančiąją instituciją apie priežastis, dėl kurių
informacija negali būti pateikta nedelsiant.
Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti
perduoti užsienio priežiūros institucijai šios prašomą informaciją arba jos
prašymu atlikti patikrinimus, arba leisti dalyvauti patikrinimuose Lietuvos
Respublikos teritorijoje jos darbuotojams, jei:
1) tai gali neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos
suverenumą, saugumą ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių veikų prieš atitinkamus asmenis jau
pradėta sankcijų taikymo procedūra Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių veikų atitinkamų asmenų atžvilgiu jau
priimtas galutinis sprendimas.
Šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais
Vertybinių popierių komisija atitinkamai informuoja užsienio priežiūros
instituciją ir pateikia kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie tokių procedūrų
eigą ar priimtus sprendimus. Tokią pat informaciją Vertybinių popierių komisija
pateikia ir tais atvejais, kai užsienio priežiūros institucija informuoja apie
įtarimus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomų ar įvykdytų pažeidimų,
susijusių su vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikos
reguliuojamoje rinkoje. Prireikus Vertybinių popierių komisija konsultuojasi su
užsienio priežiūros institucija dėl galimų tyrimo veiksmų.
Jei Vertybinių popierių komisija turi duomenų, kad
Įstatymo 9 ar 10 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti
kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su
vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje
rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai užsienio priežiūros institucijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1719,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3434 (2003-07-25)
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
58 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos
finansavimas
Vertybinių popierių komisija finansuojama iš valstybės
biudžeto.
59 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos teisės nagrinėjant vertybinių popierių rinkos veikimą
reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus
Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti
ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio Įstatymo bei jo
pagrindu priimtų teisės aktų.
Atlikdami patikrinimą, Vertybinių popierių
komisijos pareigūnai turi teisę:
1) gauti paaiškinimus žodžiu ar raštu iš
asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti
paaiškinimų į patikrinimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Vertybinių popierių
komisijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą
(reviziją), laisvai įeiti į tarpininkų, vertybinių popierių biržų, Centrinio
depozitoriumo, emitentų bei kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais
pažeidimais, patalpas, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus bei kitus
patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš
ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
3) išreikalauti padaryti apskaitos dokumentų,
sutarčių, įsakymų, memorandumų bei kitų dokumentų, kuriuos Vertybinių popierių
komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijas;
4) laikinai paimti tikrinamų tarpininkų, vertybinių
popierių biržų, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali būti
panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl
dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų apyrašą;
5) pateikę Vertybinių popierių komisijos motyvuotą
sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų kopijas apie
finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu;
6) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus,
susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės
ir savivaldybės institucijų.
Šio straipsnio 2 dalyje numatytoms teisėms
įgyvendinti Vertybinių popierių komisija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
Vertybinių
popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio Įstatymo ar
jo pagrindu priimtų Vertybinių popierių komisijos nutarimų nuostatos, turi
teisę uždrausti viešą siūlymą arba ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui
sustabdyti viešą siūlymą, prekybą reguliuojamoje rinkoje ar įtraukimą į prekybą
reguliuojamoje rinkoje. Vertybinių popierių komisija, nustačiusi, kad buvo
pažeistos šio Įstatymo ar jo pagrindu priimtų Vertybinių popierių komisijos
nutarimų nuostatos, turi teisę uždrausti viešą siūlymą ar prekybą
reguliuojamoje rinkoje. Vertybinių popierių komisijos sprendimu gali būti
viešai paskelbiama apie tai, kad emitentas nevykdo savo įsipareigojimų,
asmenims gali būti laikinai uždraudžiama vykdyti profesinę veiklą, susijusią su
investicinių paslaugų teikimu, ar Vertybinių popierių komisijos prašymo
pagrindu teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuojamas turtas. Vertybinių
popierių komisijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos
administracinis teismas.
Vertybinių popierių komisija gali prašyti, kad
užsienio priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių
teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti Vertybinių
popierių komisijos darbuotojams. Jei Europos Sąjungos valstybės priežiūros
institucija laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako
pateikti informaciją, Vertybinių popierių komisija gali apie tai pranešti
Europos vertybinių popierių reguliavimo institucijų komitetui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
60 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės
Asmenys, pažeidę šį Įstatymą, privalo:
1) vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus
nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, atlikti kitus įpareigojimus;
2) atlyginti padarytą žalą;
3) vykdyti šiame Įstatyme numatytas Vertybinių
popierių komisijos paskirtas sankcijas.
61 straipsnis. Piniginės baudos už Įstatymo pažeidimą
Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti
pinigines baudas:
1) (neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.);
2) (neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.);
3) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems įstatymo 9 ar 10 straipsniuose nustatytų reikalavimų,
– iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra iki 100
tūkstančių litų, ir iki trigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio, jei neteisėtai
gautų pajamų yra daugiau kaip 100 tūkstančių litų;
4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio Įstatymo
14 ar 14(1) straipsniuose nustatytų reikalavimų, – iki 100
tūkstančių litų;
5) (neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.);
6) juridiniams asmenims, veikiantiems kaip tarpininkai
be šio Įstatymo numatytos licencijos, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai
gautų pajamų dydis yra iki 100 tūkstančių litų, ir iki dvigubo neteisėtai gautų
pajamų dydžio, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra didesnis nei 100
tūkstančių litų;
7) tarpininkams, nesilaikantiems šio Įstatymo 24
straipsnio reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
8) juridiniams asmenims, kurie verčiasi vertybinių
popierių biržos veikla be šio Įstatymo numatytos Vertybinių popierių komisijos
licencijos, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra
iki 100 tūkstančių litų, ir iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio, jei
neteisėtai gautų pajamų dydis yra didesnis nei 100 tūkstančių litų;
9) (neteko galios nuo 2007 m. vasario 8 d.).
Juridiniams asmenims šio straipsnio 1 dalyje
numatytos baudos gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau nei 2 metai nuo
pažeidimo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų
atlikimo dienos.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytų sankcijų taikymas
juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų nuo įstatymų numatytos
civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2174,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2514 (2004-04-30)
Nr. X-270, 2005-06-23,
Žin., 2005, Nr. 84-3108 (2005-07-12)
Nr. X-714, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2963 (2006-07-14)
Nr. X-1023,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-626 (2007-02-08)
62 straipsnis. Piniginių baudų skyrimo tvarka
Prieš spręsdama šio Įstatymo nustatytų baudų
skyrimo klausimą, Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį nei 5 dienų
terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai informuoja juridinį asmenį, dėl
kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jei per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama,
laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.
Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas baudos skyrimo
klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu laišku
praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir
advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl
kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti baudos
skyrimo klausimus, jei asmeniui buvo apie svarstymą pranešta.
Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą
įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato
pagalba.
Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su
įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių komisija turi teisę:
1) skirti šio Įstatymo
nustatytą piniginę baudą;
2) nutraukti tyrimą nesant pažeidimo ar įstatymo
pagrindo skirti baudą;
3) pratęsti tyrimą.
Vertybinių popierių komisija diferencijuoja
skiriamos baudos dydį, atsižvelgdama į:
1)
pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias
aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma
tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms,
padeda Vertybinių popierių komisijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar
ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių komisija gali nutarti laikyti
lengvinančiomis atsakomybę ir kitas čia nenumatytas aplinkybes.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai,
kad įtariamas asmuo kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia
pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba
pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio Įstatymo nustatyta
bauda.
Vertybinių popierių komisijos sprendimas per 3
darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo
atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.
63 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne
vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo Vertybinių popierių
komisijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, ji išieškoma
Civilinio proceso kodekso nustatyta ne ginčo tvarka.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
64
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas, išskyrus 23
straipsnį, įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).