Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas

Priežiūros institucija išduoda šiuos išankstinius leidimus:

Priežiūros institucija leidimo gali neišduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų dalyvių interesus.

Prieš priimant sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti valdymo įmonę ar atlikti valdymo įmonės atskyrimą, turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas.

Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti pensijų fondus ir jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.

Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti jos valdomų pensijų fondų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus.

Reorganizuojamos ar pertvarkomos valdymo įmonės valdomų pensijų fondų dalyviai turi teisę per 3 mėnesius nuo jų informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą patys pereiti į kitą savo pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų ar nutraukti pensijų kaupimo sutartis ir pabaigti dalyvavimą pensijų fonde.

Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, dalyviui, priežiūros institucijai.

Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą ir laikydamasi jos nustatytos tvarkos, gali be dalyvių sutikimo perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai valdymo įmonei, jeigu ši perima visus atitinkamų pensijų fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyse numatytus įsipareigojimus dalyviams, prieš tai sudariusi sąlygas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas dalyvių teises.

Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją.

Jeigu reorganizuojant valdymo įmonę įsteigiama nauja įmonė, ji Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti valdymo įmonės licenciją.

Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas likviduoti valdymo įmonę gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu ji teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, priežiūros institucijos nustatyta tvarka yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu ji dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę priežiūros institucijos leidimu ir jos nustatyta tvarka yra panaikinusi visus pensijų fondus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.

Ne vėliau kaip per 3 dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo likviduoti valdymo įmonę priėmimo apie tai turi būti raštu pranešta priežiūros institucijai ir nurodomi paskirto likvidatoriaus duomenys.

Apie likvidavimą valdymo įmonė privalo paskelbti priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie valdymo įmonės likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, jos valdomo pensijų fondo dalyviui ir priežiūros institucijai.

Jeigu valdymo įmonė likviduojama kito negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto sprendimu, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už neperduotų kitoms valdymo įmonėms valdyti teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Dalyviai turi teisę iki teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimo patys pereiti į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų.

Likviduota valdymo įmonė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro tik baigus jos teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei arba tik baigus valdytų pensijų fondų pensijų turto padalijimą šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Dalyvis turi teisę:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises pensijų fondo dalyvis turi ir tuo atveju, kai jis pats įmokų nemoka arba už jį įmokos nemokamos.

Jeigu valdymo įmonės licencijos galiojimas panaikinamas ar stabdomas, dėl to valdymo įmonė praranda teisę valdyti pensijų fondą, o kitai valdymo įmonei teisės ir pareigos, atsirandančios iš pensijų kaupimo sutarčių, neperduodamos, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie jos licencijos galiojimo panaikinimą ar sustabdymą. Tokiu atveju teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, laikinai perima pensijų fondo depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymai arba pensijų fondo taisyklės nenustato ko kita.

Depozitoriumas perima teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, laikotarpiui, kuriam sustabdomas valdymo įmonės licencijos galiojimas. Tuo atveju, kai valdymo įmonės licencijos galiojimas panaikinamas, depozitoriumas pensijų turto valdymą privalo perduoti kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perėmimo dienos. Jeigu per 3 mėnesius teisės ir pareigos, atsirandančios iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai valdymo įmonei neperduodamos, pensijų fondas turi būti panaikinamas ir jo pensijų turtas padalijamas jo dalyviams depozitoriumo valdybos sprendimu šio įstatymo 33 straipsnyje ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytais atvejais dalyvis turi atitinkamai šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 33 straipsnio 4 dalyje numatytas teises.

Valdymo įmonė, investicinį sprendimą vykdydama pensijų fondo sąskaita arba perduodama jį vykdyti kitam subjektui, privalo veikti geriausiais dalyvių interesais.

Valdymo įmonė privalo nuolat užtikrinti, kad:

Priežiūros institucija turi teisę bet kada pareikalauti valdymo įmonės įrodyti, kad ši tinkamai vykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, o valdymo įmonė tokiu atveju privalo įrodyti, kad ji laikosi nustatytų reikalavimų.

Valdymo įmonė turi patvirtinti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, įskaitant investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti geriausią įmanomą rezultatą pensijų fondui vykdant investicinį sprendimą šio fondo sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.

Investicinių sprendimų vykdymo politikoje prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Vykdydama šio straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas, valdymo įmonė privalo:

Valdymo įmonė privalo parengti ir pateikti visuomenei ir priežiūros institucijai šias periodines pensijų fondo veiklos ataskaitas:

Priežiūros institucija nustato periodinių ataskaitų turinio reikalavimus ir ataskaitų pateikimo visuomenei ir priežiūros institucijai tvarką, taip pat turi teisę nustatyti taisyklėse kitas būtinas pateikti periodines ataskaitas ir dokumentus, detalizuoti kitos informacijos pateikimo tvarką.

Valdymo įmonių, depozitoriumų, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklą prižiūri priežiūros institucija.

Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu, šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) 2019/1238 ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Depozitoriumas – bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje.

Dukterinė įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).

Europos asmeninės pensijos produktas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1238 2 straipsnio 2 dalyje.

Europos asmeninės pensijos produkto platintojas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1238 2 straipsnio 16 dalyje.

Europos asmeninės pensijos produkto teikėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1238 2 straipsnio 15 dalyje.

Finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytos finansinės priemonės, taip pat indėliai.

Finansinių priemonių portfelis – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Glaudūs ryšiai – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Grynieji aktyvai – atitinkamo pensijų fondo pensijų turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų (išskyrus įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams) skirtumas.

Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso.

Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo veikla (toliau – pensijų kaupimo veikla) – finansinė veikla, kurią sudaro piniginių lėšų pagal pensijų kaupimo sutartis rinkimas, jų investavimas ar reinvestavimas į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį ir pensijų išmokų mokėjimas šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytomis sąlygomis kaupime dalyvaujantiems asmenims ir kita su tuo susijusi veikla.

Pensijų anuitetas (toliau – anuitetas) – buvusiam pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijų išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka išmokų mokėtojui – gyvybės draudimo įmonei.

Pensijų fondas – fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas ir mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.

Pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) – asmuo, su kuriuo yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita.

Pensijų fondo taisyklės – dokumentas, kuriame apibrėžiami pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygos bei terminai, pensijų turto investavimo strategija ir kitos pensijų įmokų mokėtojų, pensijų fondo dalyvių ir pensijų fondo valdymo įmonės teisės ir pareigos.

Pensijų fondo valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją verstis pensijų kaupimo veikla.

Pensijų fondo vienetas – pensijų fondo dalyviui priklausančios pensijų turto vertės sąlyginis matas.

Pensijų įmokų mokėtojas – pensijų fondo dalyvis, jo darbdavys ar trečiasis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį.

Pensijų kaupimo sutartis – pensijų fondo valdymo įmonės ir pensijų fondo dalyvio ar jo vardu pensijų įmokas mokančio asmens sutartis dėl pensijų įmokų kaupimo atitinkamame pensijų fonde pagal įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir pensijų fondo taisykles.

Pensijų sąskaita – pagal pensijų kaupimo sutartį atidaryta asmeninė pensijų fondo dalyvio sąskaita, į kurią šio dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys pensijų fondo vienetai.

Pensijų turtas – už pensijų įmokas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) ir investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), suma.

Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame pensijų fondo dalyviams ir visuomenei pateikiama informacija apie pensijų fondo veiklos rezultatus, jo finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai:

Pinigų rinkos priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę visada galima tiksliai nustatyti.

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

Rizikos kapitalo, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinka (toliau – alternatyvių turto klasių rinka) – rinka, kurioje investuojama į subjektus, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, atitinkančius bent vieną iš šių sąlygų:

Užsienio priežiūros institucija – institucija, kuri užsienio valstybėje valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros srityje atlieka panašias funkcijas kaip priežiūros institucija.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme.

Tuo atveju, kai valdymo įmonė prisiima įsipareigojimus garantuoti dalyviams tam tikrą pajamingumą, turi būti sudaromas garantijų rezervas. Šio rezervo sudarymo, investavimo ir naudojimo tvarka turi būti suderinta su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę duoti nurodymus pakeisti ir (ar) papildyti garantijų rezervo sudarymo, investavimo ir naudojimo tvarką.

Garantijų rezervas investuojamas į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį, kuriam taikomi šio įstatymo 45, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

Valdymo įmonė, siekdama efektyvesnio valdymo, turi teisę dalį savo funkcijų, susijusių su pensijų fondų valdymu, pavesti atlikti kitiems asmenims, turintiems teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime apie pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų turi būti nurodomas šį pavedimą priėmusio asmens (jo įgaliotinio) pavadinimas ir jam pavestų funkcijų sąrašas.

Valdymo įmonė, pavesdama kitam asmeniui atlikti dalį savo funkcijų, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta nepateisinamos veiklos rizikos.

Pavesti atlikti dalį funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:

Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei tiek savo funkcijų, susijusių su pensijų fondų valdymu, kad pačiai jų iš esmės nebeliktų. Draudžiama pensijų turto investavimo strategijos formavimo ir investicinių sprendimų priėmimo funkcijas pavesti atlikti kitai įmonei. Draudimas investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti atlikti kitai įmonei netaikomas tais atvejais, kai investiciniams sprendimams priimti valdymo įmonei būtina dalykinė (specialioji) kompetencija, kuri užtikrintų efektyvų pensijų fondų valdymą, ir kai yra tenkinamos šios sąlygos:

Pavedimas dalį funkcijų atlikti kitai įmonei valdymo įmonės nuo atsakomybės neatleidžia.

Valdymo įmonė turi teisę perduoti kitai valdymo įmonei teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą.

Valdymo įmonė privalo perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai valdymo įmonei šiais atvejais:

Valdymo įmonė apie ketinimą perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimo tvarką nustato priežiūros institucija. Šioje dalyje nurodytą informaciją apie atitinkamą sprendimą pensijų kaupimo bendrovė privalo skelbti ir savo interneto svetainėje.

Perduodant valdymo įmonės teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, dalyvis turi teisę iki šių teisių ir pareigų perdavimo per 3 mėnesius nuo informacijos apie sprendimą perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, išsiuntimo jam dienos, pats pereiti į kitą savo pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų arba nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir pabaigti dalyvavimą pensijų fonde.

Dalyvis turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pereiti į kitą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą.

Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą turi vykti laikantis sąlygų, numatytų to pensijų fondo, iš kurio jis pereina, ir to pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvio perėjimo į kitą pensijų fondą išlaidas sudaro faktinės valdymo įmonės išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu ir lėšų pervedimu. Šios išlaidos gali būti dengiamos dalyvio sąskaita iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, tačiau negali viršyti 0,5 procento pervedamos sumos, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse. Mokestis gali būti išskaičiuojamas iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba imamas kitais pensijų fondo taisyklėse numatytais būdais. Dalyvis turi teisę bent vieną kartą per kalendorinius metus pereiti į kitą tos pačios valdymo įmonės valdomą pensijų fondą nemokamai (nedarant jokių atskaitymų), o į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą – padengdamas tik valdymo įmonės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereina, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitą pensijų fondą.

Valdymo įmonei, kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitą pensijų fondą, tos valdymo įmonės akcininkams ar įmokų mokėtojams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.

Valdymo įmonė, iš kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pereina į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, perveda priimančiajai valdymo įmonei sumą, gautą dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertavus į pinigus ir išskaičius pensijų fondo taisyklėse numatytą mokestį už perėjimą į kitą pensijų fondą. Gauta suma, išskaičius iš jos atitinkamus to pensijų fondo, į kurį dalyvis pereina, taisyklėse numatytus mokesčius, konvertuojama į to pensijų fondo vienetus. Pinigai į pensijų fondo vienetus konvertuojami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pinigų gavimo į priimančiosios valdymo įmonės pensijų fondo sąskaitą dienos. Šiuo atveju pinigai į pensijų fondo vienetus konvertuojami jų gavimo priimančiojoje valdymo įmonėje dieną esančia pensijų fondo, į kurį dalyvis pereina, vienetų verte. Pensijų fondo, iš kurio dalyvis pereina į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, valdymo įmonė tam dalyviui priklausančias lėšas priimančiajai valdymo įmonei perveda tik po to, kai dalyvis pensijų kaupimo sutartį, sudarytą su priimančiąja valdymo įmone, pateikia pensijų fondo, iš kurio jis pereina, valdymo įmonei.

Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, jam priklausančios lėšos pervedamos į tą pensijų fondą, į kurį jis pereina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, sudaroma nauja pensijų kaupimo sutartis. Lėšos, pervestos į pensijų fondą, į kurį pereina dalyvis, turi būti konvertuojamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės veikla, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnyje numatytą atvejį.

Valdymo įmonės atskyrimui nuo depozitoriumo taikomi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Reglamente (ES) 2016/438 nustatyti reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį.

Jeigu valdymo įmonė ir depozitoriumas priklauso tai pačiai įmonių grupei ir valdymo įmonė nevaldo suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, valdymo įmonė ir depozitoriumas gali pasirinkti valdymo organų ir priežiūros funkcijų nepriklausomumą užtikrinti laikydamiesi arba Reglamento (ES) 2016/438 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba šio įstatymo 55 straipsnio 31 dalyje nustatytų papildomų reikalavimų.

Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) pensijų kaupimo dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka valdymo įmonei, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjui ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojui duoda šiuos privalomus nurodymus:

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus, valdymo įmonės veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė valdymo įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) pensijų kaupimo dalyvių interesams, turi teisę prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas.

Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę valdymo įmonei nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

Valdymo įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus, o Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai – šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija skiria baudas:

Už Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 24 straipsnyje.

Už Reglamento (ES) 2019/1238 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1238 67 straipsnyje.

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Jeigu dėl šio įstatymo 582 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 2 arba 5 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

Šio įstatymo 582 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 1 500 eurų už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šis įstatymas nustato papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose. Šio įstatymo tikslas – nustatyti būtinus priežiūros standartus ir pensijų fondų valdymo taisykles, kad būtų apsaugoti pensijų fondų dalyvių interesai.

Šis įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus pagal priežiūros institucijos išduotą licenciją. Tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus valdančioms įmonėms šis įstatymas taikomas taip, kaip tai nustato šiuos santykius reglamentuojantys įstatymai.

Šis įstatymas nereglamentuoja draudimo veiklos pagrindu atsirandančių su pensiniu gyventojų aprūpinimu susijusių santykių, išskyrus šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus santykius.

Valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Valdymo įmonės turimos kurio nors akcijas išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdomų pensijų fondų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pensijų fondo lėšomis gali būti įsigyjama ne daugiau kaip:

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyti apribojimai netaikomi perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės.

Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų apribojimų galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuota.

Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi investicijoms alternatyvių turto klasių rinkose.

Valdymo įmonių licenciją, suteikiančią teisę verstis pensijų kaupimo veikla, išduoda priežiūros institucija Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti ar sustabdyti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka pritaikoma tokia poveikio priemonė.

Pensijų fondo investavimo strategijoje turi būti numatyta pensijų turto investavimo tvarka ir sritys, rizikos vertinimo metodai, rizikos valdymo principai, naudojamos rizikos valdymo procedūros ir būdai, strateginis pensijų turto paskirstymas pagal turimų su pensijų kaupimo sutartimis susijusių įsipareigojimų trukmę ir kilmę.

Valdymo įmonė ne rečiau kaip kartą per 3 metus turi peržiūrėti pensijų fondo investavimo strategiją ir prireikus ją pakeisti.

Pensijų turtą gali sudaryti tik:

Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu tų priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant apsaugoti investuotojus ir jų santaupas ir jeigu tos priemonės:

Pensijų turtas negali būti investuotas į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą.

Pensijų turtas gali būti investuotas į išvestines finansines priemones tik rizikai valdyti. Valdymo įmonė išvestines finansines priemones turi teisę naudoti tik tuo atveju, kai pensijų fondo taisyklėse yra nurodyta, kokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kokiais tikslais valdymo įmonė ketina naudotis. Kiekviena išvestinė finansinė priemonė turi būti pagrįsta konkrečiu investiciniu sandoriu (investicine pozicija). Toks sandoris ir jo rizikos valdymui naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti nurodyti valdymo įmonės periodinėse ataskaitose.

Priežiūros institucija nustato tvarką, kuria vadovaudamasi valdymo įmonė, siekdama veiksmingai valdyti finansinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti būdus ir finansines priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar finansinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo pensijų fondo taisyklėse nustatytų investavimo tikslų.

Pensijų turtas gali būti investuojamas alternatyvių turto klasių rinkose, jeigu subjektas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, per kurį investuojama, atitinka šias sąlygas:

Verstis pensijų kaupimo veikla turi teisę uždaroji akcinė ar akcinė bendrovė, turinti pagal šį įstatymą priežiūros institucijos išduotą licenciją. Tik tokią licenciją turinti uždaroji akcinė ar akcinė bendrovė savo pavadinime ir reklamoje gali vartoti žodžius „pensijų fondų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

Šio įstatymo nustatyta tvarka teisę verstis pensijų kaupimo veikla taip pat turi valdymo įmonės, turinčios licenciją valdyti investicinius fondus ir investicines kintamojo kapitalo bendroves, išduotą pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, ir atitinkančios visus šio įstatymo nustatytus reikalavimus.

Valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik tuo atveju, kai priežiūros institucija jos nustatyta tvarka patvirtina atitinkamas pensijų fondo taisykles.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės taip pat turi teisę valdyti Pensijų kaupimo įstatyme nustatytus tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus, jeigu jos atitinka Pensijų kaupimo įstatymo nustatytus reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valdymo įmonės negali verstis kita, šiame straipsnyje nenurodyta, veikla.

Valdymo įmonė privalo:

Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą, valdymo įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti dalyvių interesus.

Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytą pareigą, valdymo įmonė privalo:

Pensijų turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar įmonės darbuotojams (ir jų sutuoktiniams). Be to, draudžiama iš šioje dalyje nurodytų asmenų įsigyti turtą pensijų fondo lėšomis.

Pensijų turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti nevisiškai apmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų investavimo objektų.

Pensijų fondo lėšomis negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų finansinių priemonių, kurių jis neturi, pardavimo.

Valdymo įmonė pensijų fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių terminui, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui duodama ne mažesnė suma kita valiuta.

Valdymo įmonei, kitiems jos įgaliotiems ar kitaip su ja susijusiems asmenims draudžiama skelbti informaciją, kuri yra neteisinga, neaiški ar gali būti klaidinanti.

Valdymo įmonė, kiti jos įgalioti ar kitaip su ja susiję asmenys gali daryti pareiškimus, naudodami prognozuojamus skaičius tik priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Teikdama informaciją potencialiam ar esamam dalyviui apie galimas pensijų išmokas, valdymo įmonė, jos atstovai ar kitaip su ja susiję asmenys turi teisę naudoti pensijų skaičiuoklę, kuri turi atitikti šiuos reikalavimus:

Valdymo įmonė, kuri prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą, turi teisę daryti pareiškimus naudodama prognozuojamus skaičius, skelbti informaciją apie numatomas investicines pajamas ir kitas su tuo susijusias prognozes, neviršydama prisiimtų įsipareigojimų.

Pensijų kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse ataskaitose esanti informacija. Reklamos tikslais valdymo įmonė gali parengti ir platinti sutrumpintas pensijų fondo taisykles, kuriose gali būti tik priežiūros institucijos patvirtintose pensijų fondo taisyklėse esanti informacija.

Pensijų kaupimo veiklos reklamoje pateikiami pensijų fondo finansiniai rezultatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti lyginami su pensijų fondo lyginamuoju indeksu.

Valdymo įmonė yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis, parinkimą bei mokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys būtų reikiamos kvalifikacijos. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis valdymo įmonės vardu, kvalifikacinius reikalavimus.

Teikti informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudaryti pensijų kaupimo sutartis valdymo įmonės vardu gali tik nepriekaištingos reputacijos ir pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus išmanantys asmenys.

Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojai, teikiantys konsultacijas dėl Europos asmeninės pensijos produkto, turi turėti žinių ir gebėjimų, susijusių su šiuo produktu, kad galėtų paaiškinti pagrindines produkto savybes ir riziką bei kitą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su šio produkto kaina ir investuotojo faktiškai patiriamais mokesčiais ir mokėjimais. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai turi užtikrinti, kad jų darbuotojai šias žinias nuolat atnaujintų. Priežiūros institucija detalizuoja kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios ir gebėjimai.

Asmenys, rengiantys ir (ar) platinantys viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie pensijų kaupimą pensijų fonduose ar kitą informaciją, kurioje rekomenduojama ar siūloma pasirinkti pensijų fondą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad tokia informacija būtų neklaidinanti, pateikiama išsamiai ir teisingai, viešai atskleisti savo interesus ir nurodyti interesų konfliktus, susijusius su pensijų fondais ir (ar) jų valdytojais, su kuriais susijusi ta informacija.

Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti šiame straipsnyje nustatytus pensijų kaupimo veiklos reklamos reikalavimus.

Priežiūros institucija turi uždrausti skelbti pastebėtą neteisingą, klaidinančią ar neaiškią reklamą ir įpareigoti paneigti, patikslinti ar papildyti jau paskelbtą tokią reklamą.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos asmeninės pensijos produkto teikėjams.

Valdymo įmonės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka.

Priežiūros institucija turi teisę paduoti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos valdymo įmonei iškėlimo.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo apie tai nedelsdami pranešti priežiūros institucijai.

Valdymo įmonės administratorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka organizuoja valdymo įmonės teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei. Valdymo įmonės administratorius turi teisę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai valdymo įmonei be dalyvių sutikimo, jeigu jas priimanti valdymo įmonė perima visus įsipareigojimus dalyviams. Valdymo įmonės administratorius privalo informuoti pensijų fondo dalyvius apie bankroto bylos iškėlimą ir numatomą teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą kitai valdymo įmonei. Dalyviai turi teisę iki šių teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimo patys pereiti į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų.

Iš pensijų fondo valdymo santykių atsirandantys dalyvių reikalavimai valdymo įmonei turi būti patenkinami iš valdymo įmonės nuosavo turto, pirmiausia įstatymų nustatyta tvarka atlyginus įkaito turėtojui, bet prieš pradedant tenkinti kitų valdymo įmonės kreditorių reikalavimus.

Pensijų kaupimo veikla valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose grindžiama pensijų fondo taisyklėmis.

Pensijų fondo taisyklės tvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė dalyvių įmokas į pensijų fondą gali pradėti rinkti tik po to, kai pensijų fondo taisykles patvirtina priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.

Pensijų fondo taisyklėse turi būti nurodyta:

Pensijų fondo taisyklėse gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam įstatymui ir priežiūros institucijos nustatytiems reikalavimams.

Valdymo įmonė privalo sudaryti galimybes visiems asmenims susipažinti su priežiūros institucijos patvirtintomis pensijų fondų taisyklėmis ir jų pakeitimais.

Valdymo įmonė privalo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamus pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Pranešimo būdą turi teisę pasirinkti pats dalyvis. Pensijų fondo taisyklių pakeitimai įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jų suderinimo su priežiūros institucija dienos. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi pensijų fondų taisyklėse pateiktos informacijos atnaujinimui.

Valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valdymo įmonės valdybos sprendimo dėl pensijų fondų taisyklėse esančios informacijos atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai valdymo įmonės valdybos sprendimą dėl pensijų fondo taisyklių atnaujinimo, atnaujintas pensijų fondo taisykles ir nurodyti atliktus taisyklių atnaujinimus. Atvejus, kurie yra laikomi pensijų fondo taisyklėse pateiktos informacijos atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.

Valdymo įmonė apie visus esminius dalyvių interesams turinčius įtakos pensijų fondo taisyklių pakeitimus privalo raštu informuoti kiekvieną jos valdomo pensijų fondo dalyvį ir sudaryti galimybę dalyviui per pakankamą laiką nutraukti pensijų kaupimo sutartį, kai tokia teisė numatyta teisės aktuose, arba pereiti į kitą jo pasirinktą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų.

Prieš asmeniui sudarant pensijų kaupimo sutartį, jis turi būti supažindintas su pensijų fondo, kurio dalyviu jis taps įsigaliojus pensijų kaupimo sutarčiai, taisyklėmis. Pensijų fondo taisyklės yra sudedamoji pensijų kaupimo sutarties dalis.

Pensijų kaupimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma.

Pensijų kaupimo sutartyje turi būti numatyta pensijų fondo dalyvio teisė įstatymų nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

Valdymo įmonė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be pensijų fondo dalyvio sutikimo, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

Valdymo įmonė tvarko pensijų fondų dalyvių ir asmenų, gaunančių pensijų išmokas, sąrašus. Šių sąrašų duomenys yra slapti. Kiekvieno pensijų fondo sąrašai tvarkomi atskirai. Sąrašų tvarkymo taisykles ir turinį nustato valdymo įmonė. Sąrašų tvarkymo taisyklės ir sąrašų turinys turi būti patvirtinti valdymo įmonės valdybos.

Pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo pirmosios įmokos įmokėjimo į pensijų sąskaitą.

Sudarius pensijų kaupimo sutartį, valdymo įmonė kiekvienam pensijų fondo dalyviui atidaro asmeninę pensijų sąskaitą.

Pensijų kaupimo sutartyje turi būti nurodyta:

Pensijų kaupimo sutartyje, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų, gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui, kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir teisės aktams, priežiūros institucijos nustatytiems reikalavimams, nustatytoms standartinėms pensijų kaupimo sutarties sąlygoms, valdymo įmonės įstatams ir pensijų fondo taisyklėms, pagal kuriuos sudaroma (sudaryta) pensijų kaupimo sutartis.

Pensijų kaupimo sutartyje šalys negali nustatyti tokių sąlygų, kurios pablogintų pensijų fondo dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pensijų įmokos mokamos tik pinigais.

Darbdavys gali mokėti visą įmoką ar jos dalį darbuotojo naudai.

Įmokų mokėjimo nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti dalyvių nuosavybės teisę į pensijų turtą. Tokiu atveju dalyvis turi visas teises, nustatytas šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje.

Tais atvejais, kai įmokas moka ne pats dalyvis, įmokos tampa dalyvio nuosavybe nuo to momento, kai į pensijų fondo vienetus konvertuotos įmokos įrašomos į jo pensijų sąskaitą.

Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu perverstų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu pensijų išmokos jau išmokėtos) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos).

Valdymo įmonė privalo kiekvienam dalyviui atidaryti pensijų sąskaitą. Informacija apie pensijų sąskaitas yra slapta.

Pensijų sąskaitos atidaromos, tvarkomos ir uždaromos, pensijų fondo vienetai į jas įrašomi pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka. Priežiūros institucija nustato pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei pensijų fondo vienetų apskaitos tvarkymo principus.

Pensijų turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje pensijų sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių.

Valdymo įmonė pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais.

Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo nuosavo valdymo įmonės turto ir kito tos pačios valdymo įmonės valdomo pensijų fondo pensijų turto.

Į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ir dalyvių prievoles.

Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų nustatyta tvarka. Kai mirusiam dalyviui priklausiusią pensijų turto dalį paveldi to paties pensijų fondo dalyvis, pensijų sąskaitoje įrašytai paveldimai turto daliai tenkantys pensijų fondo vienetai į pinigus nekonvertuojami, jeigu dalyvis raštu nereikalauja ko kita.

Dėl pensijų turto gali būti sudaromi tik šiame įstatyme nustatyti sandoriai.

Kiekvieno pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė turi būti apskaičiuojama tam, kad būtų galima nustatyti pensijų fondo vienetų vertę.

Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė apskaičiuojama ir pensijų fondo vienetų vertė nustatoma kiekvieną darbo dieną pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka. Kartą per mėnesį apskaičiuojama vidutinė praėjusio mėnesio pensijų fondo vieneto vertė. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti pensijų fondo grynųjų aktyvų apskaičiavimo tvarką ir principus.

Dalyvavimas pensijų fonde pasibaigia, kai:

Pensijų fondo taisyklėse gali būti numatytas draudimas nutraukti pensijų kaupimo sutartį nepereinant į kitą pensijų fondą, iki sukaks pensinis amžius, taip pat gali būti numatytas minimalus privalomas dalyvavimo pensijų fonde laikas, kuriam nepraėjus asmuo neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties, nepereidamas į kitą pensijų fondą.

Pensijų kaupimo sutartį nutraukiančiam, bet nepereinančiam į kitą pensijų fondą dalyviui turi būti išmokėta suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus. Už pensijų kaupimo sutarties nutraukimą nepereinant į kitą pensijų fondą iš pensijų fondo valdymo įmonė gali imti vieno procento atsiimamos sumos neviršijantį mokestį, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse.

Valdymo įmonei, valdymo įmonės akcininkams, pensijų įmokų mokėtojui yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

Valdymo įmonė turi teisę įvykdyti jos valdomų pensijų fondų jungimą (sujungimo arba prijungimo būdu) tik gavusi išankstinį priežiūros institucijos leidimą.

Draudžiama jungti papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondą (fondus) su tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondu (fondais) ir (ar) pensijų turto išsaugojimo pensijų fondu (fondais).

Valdymo įmonė, norinti gauti leidimą pensijų fondams jungti, priežiūros institucijai turi pateikti:

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

Priežiūros institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė papildytų ir (ar) pakeistų pensijų fondų dalyviams ketinamą teikti informaciją ar dokumentus. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Priežiūros institucija išduoda leidimą pensijų fondus jungti, jeigu:

Apie leidimo jungti pensijų fondus išdavimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti pensijų fondus priežiūros institucija turi pranešti valdymo įmonei per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Po jungimo veiksiančio pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pensijų fondų jungimo užbaigimo dienos.

Detalius valdymo įmonių rengiamo jungiamų pensijų fondų bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Jungiamų pensijų fondų depozitoriumas privalo patvirtinti, kad jis patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungiami pensijų fondai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei pensijų fondo vienetų konvertavimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atitinkamo pensijų fondo taisyklių reikalavimus, ir jokio neatitikimo nenustatė.

Po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo auditorius turi patvirtinti: