Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas

Jungiamų pensijų fondų valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad auditoriaus ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungiamų pensijų fondų dalyviams jų prašymu.

Jungiamų pensijų fondų valdymo įmonė turi pateikti dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių teisėms, pareigoms ir pensijų turtui, ir sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio straipsnio 17 dalyje nurodyta teise. Jungiamų pensijų fondų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti pateikta:

Informacija apie jungimą jungiamų pensijų fondų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija suteikia leidimą jungti, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio straipsnio 17 dalyje nustatyta teise, dienos.

Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungiamų pensijų fondų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos valdymo įmonė privalo šio straipsnio 13 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems tapti bet kurio iš jungiamų pensijų fondų dalyviais.

Priežiūros institucija nustato detalius jungiamų pensijų fondų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus.

Po jungimo pasibaigsiančio fondo dalyviai turi teisę pereiti į kitą dalyvio pasirinktą tos pačios ar kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą be jokių atskaitymų. Šia teise dalyviai gali pasinaudoti nuo momento, kai yra informuojami apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 21 dalyje nurodyto pensijų fondų vienetų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.

Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 17 dalyje nustatytų reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei laikinai sustabdyti pensijų fondų vienetų išleidimą ir (ar) konvertavimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti pensijų fondų vienetų savininkų interesus.

Draudžiama iš jungiamų pensijų fondų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas.

Pensijų fondų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo vienetus į po jungimo veiksiančio pensijų fondo vienetus, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse dalyvių pensijų sąskaitose.

Po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo vienetų konvertavimo į po jungimo veiksiančio pensijų fondo vienetus santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 20 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

Apie jungimo užbaigimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas:

Visas po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam pensijų fondui. Po jungimo pasibaigsiančio pensijų fondo dalyviai tampa po jungimo veiksiančio pensijų fondo dalyviais.

Valdymo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti po jungimo veiksiančio pensijų fondo depozitoriumui, kad pensijų fondo turtas ir įsipareigojimai perduoti.

Pensijų fondas gali būti panaikinamas valdymo įmonės valdybos arba teismo sprendimu.

Pensijų fondą jo valdymo įmonės valdybos sprendimu galima panaikinti, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

Kai teismas pripažįsta, kad valdymo įmonė bankrutavo ir priima nutartį likviduoti valdymo įmonę dėl bankroto, pensijų fondai, iš kurių atsirandančios valdymo įmonės teisės ir pareigos, atsirandančios iš pensijų kaupimo sutarčių, nebuvo perduotos kitai valdymo įmonei iki nutarties likviduoti valdymo įmonę priėmimo, teismo nutartimi skelbiami panaikintais.

Jeigu dalyvis per 3 mėnesius nuo informacijos apie valdymo įmonės priimtą sprendimą panaikinti pensijų fondą išsiuntimo dalyviui dienos pareiškia norą pereiti į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, į kitą pensijų fondą jis turi būti perkeliamas nedarant jokių atskaitymų.

Apie sprendimą panaikinti pensijų fondą valdymo įmonė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi pranešti dalyviams, įmokų mokėtojams ir priežiūros institucijai. Šioje dalyje nurodytą informaciją apie atitinkamą sprendimą valdymo įmonė privalo paskelbti ir savo interneto svetainėje.

Jeigu pensijų fondas panaikinamas ir valdymo įmonės teisės ir įsipareigojimai pagal pensijų kaupimo sutartis neperduodami kitai valdymo įmonei, panaikinto pensijų fondo pensijų turtas padalijamas dalyviams proporcingai jų pensijų sąskaitose įrašytų pensijų fondo vienetų kiekiui pagal jo būklę sprendimo panaikinti pensijų fondą priėmimo dieną arba pagal jo būklę teismo sprendimo likviduoti bankrutavusią valdymo įmonę priėmimo dieną. Visas panaikinto pensijų fondo pensijų turtas turi būti realizuotas ir su dalyviais turi būti atsiskaityta už jį gautais pinigais. Panaikinto pensijų fondo pensijų turtas turi būti parduodamas reguliuojamoje rinkoje ar aukcione pagal priežiūros institucijos nustatytas taisykles.

Pensijų fondas laikomas panaikintu, kai priežiūros institucija pripažįsta pensijų fondo taisykles netekusiomis galios, o šio straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – teismo nutarties įsiteisėjimo dieną.

Pensijų fondo vienetai išreiškia dalyviui priklausančią pensijų turto dalį.

Mokamos pensijų įmokos, taip pat lėšos, pervestos į kitą pensijų fondą, į kurį pereina dalyvis, turi būti konvertuojamos į pensijų fondo vienetus, o pensijų fondo vienetai įrašomi į pensijų sąskaitą. Kai dalyvis pereina į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, pinigai į pensijų fondo vienetus konvertuojami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po lėšų gavimo į pensijų fondą dienos. Pinigai turi būti konvertuoti į pensijų fondo vienetus tokia atitinkamo pensijų fondo vienetų verte, kokia ji yra pinigų gavimo į pensijų fondą dieną. Kai dalyvis pereina į tos pačios valdymo įmonės valdomą kitą pensijų fondą, vieno pensijų fondo vienetai konvertuojami į kito pensijų fondo vienetus ne ankstesnės negu naujos pensijų kaupimo sutarties pasirašymo ir ne vėlesnės negu naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo dienos pensijų fondų vienetų vertėmis. Lėšos iš vieno pensijų fondo į kitą pensijų fondą pervedamos valdymo įmonės valdymo procedūrų apraše nustatyta tvarka.

Kiekvienas pensijų fondas turi turėti savo pensijų fondo vienetus.

Pensijų fondo vienetai (jų dalys) nominaliosios vertės neturi. Pensijų fondo vieneto (jo dalies) vertė išreiškiama eurais. Kiekvieno pensijų fondo vieneto vertė nustatoma padalijus pensijų fondo grynųjų aktyvų vertę iš viso pensijų fondo vienetų skaičiaus. Bendra visų pensijų fondo vienetų vertė visada yra lygi to pensijų fondo grynųjų aktyvų vertei. Pensijų fondo vieneto (jo dalių) vertė turi būti nustatoma keturių skaičių po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines apvalinimo taisykles.

Jeigu šiame ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais turi būti išmokamos ar pervedamos dalyvio sukauptos lėšos ar jų dalis, valdymo įmonė, gavusi atitinkamą dokumentą (ar įvykus numatytam juridiniam faktui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka arba perveda.

Pensijų fondo vienetai gali būti skaidomi į dalis ir dalyvio pensijų sąskaitoje esančių sumų vertė, ir pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė gali būti išreiškiamos pensijų fondo vienetų dalimis.

Pensijų įmokų ir į kitą pensijų fondą pervedamų dalyviui priklausančių piniginių lėšų konvertavimo į pensijų fondo vienetus tvarka, taip pat pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigus ir pinigų išmokėjimo jų savininkams taisyklės nustatomos pensijų fondo taisyklėse. Konvertuojant pinigines lėšas į pensijų fondo vienetus, pensijų fondo vienetų skaičius gali būti išreiškiamas sveikosiomis ir trupmeninėmis dalimis pagal pensijų fondo taisykles. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti papildomų reikalavimų dėl pensijų įmokų ir į kitą pensijų fondą pervedamų pensijų fondo dalyviui priklausančių pinigų konvertavimo į pensijų fondo vienetus ir pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigus.

Teisė į pensijų išmokas įgyjama, kai dalyvis sukanka pensijų fondo taisyklėse nurodytą pensinį amžių. Pensinis amžius negali būti daugiau kaip 5 metais mažesnis už pensinį amžių, nustatytą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.

Dalyvis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos pripažintas I arba II grupės invalidu), įgyja teisę į pensijų išmokas nuo darbingumo lygio nustatymo (invalidumo pripažinimo) dienos.

Dalyvis, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Jeigu dalyvis raštu nesikreipia į valdymo įmonę dėl pensijų išmokos mokėjimo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią.

Pensijų išmokos turi būti pradedamos mokėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dalyvio kreipimosi ir dokumentų, patvirtinančių pensijų fondo dalyvio teisę į pensijų išmokas, pateikimo valdymo įmonei dienos.

Iš pensijų sąskaitos negali būti daromos jokios šiame įstatyme nenumatytos išmokos.

Šio straipsnio 1–5 dalys mutatis mutandis taikomos ir Europos asmeninės pensijos produkto teikėjams.

Pensijų išmokos dalyvio pasirinkimu gali būti mokamos šiais būdais:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos, kai dalyvis ir valdymo įmonė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl pensijų išmokų mokėjimo būdo ir terminų.

Pensijų išmokų mokėjimo būdą pasirenka dalyvis. Valdymo įmonė turi ne vėliau negu prieš sudarant pensijų išmokos sutartį pranešti dalyviui apie būtinybę pasirinkti pensijų išmokos mokėjimo būdą.

Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas ir Europos asmeninės pensijos produkto teikėjams.

Anuitetas perkamas pensijų fondo dalyvio pasirinktoje draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimo veiklą, už jo pensijų sąskaitoje apskaičiuotas sumas.

Pensijų anuitetas įgyjamas, kai pensijų fondo dalyvis pasirašo draudimo sutartį su pensijų anuitetų mokėtoju. Pensijų anuitetų mokėtoju gali būti tik gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė.

Atlyginimas valdymo įmonei už pensijų fondo valdymą, depozitoriumui už jo paslaugas mokamas iš pensijų turto, iš jo dengiamos ir kitos su pensijų fondo valdymu susijusios išlaidos.

Iš pensijų turto galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su pensijų fondo valdymu ir yra numatytos pensijų fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti pensijų fondo taisyklėse nustatytų išlaidų ribų. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti padengiamos iš valdymo įmonės lėšų.

Informacija apie dalyvio įmokas, išmokas, jo sąskaitoje esančių pensijų fondo vienetų kiekį ir kita su dalyviu susijusi informacija laikoma slapta informacija. Valdymo įmonės ar depozitoriumo darbuotojai ir kiti asmenys, turintys teisę sužinoti šią informaciją, ją atskleisti gali tik šio įstatymo nustatytais atvejais.

Slapta informacija gali būti atskleista tik pačiam dalyviui, jo įgaliotam asmeniui ir valstybės institucijoms, kurioms ji reikalinga funkcijoms atlikti ir kurių veiklą reglamentuojantys įstatymai numato teisę tokią informaciją gauti.

Valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija išdavė leidimą.

Jeigu depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei nutraukti su depozitoriumu sudarytą sutartį ir sudaryti naują sutartį su kitu depozitoriumu.

Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse numatytus atvejus.

Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų su sąlyga, kad tokių investicijų bendra suma nebus didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas indėliams netaikomas).

Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ar indėlius suma negali būti didesnė kaip 20 procentų pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Investicijos į valstybės, kurios kredito reitingas ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos, išleistus arba garantuotus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija į šioje dalyje numatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali leisti investuoti ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju dalyvių interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų. Šioje dalyje numatytų reikalavimų netenkinančioms finansinėms priemonėms taikomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ribojimai.

Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų patenkinti obligacijų savininkų reikalavimus ir iš kurio – emitento nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į bendrovių, kurioms nėra suteiktas kredito reitingas, arba į bendrovių su žemesniu negu investiciniu reitingu obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius vertė negali viršyti 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma maksimali leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–7 dalyse numatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius suma negali būti didesnė kaip 35 procentai pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

Alternatyvių turto klasių rinkose per šio įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje numatytus subjektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų. Subjektai, per kuriuos pensijų turtas investuojamas į alternatyvių turto klasių rinkas ir kurie nėra laikomi kolektyvinio investavimo subjektais, laikytini emitentais finansinių priemonių portfelio diversifikavimui taikomų reikalavimų prasme.

Iš viso alternatyvių turto klasių rinkose per šio įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje numatytus subjektus ir 49 straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

Leidžiama investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:

Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų neatitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas gali būti investuojama iki 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, jeigu tokie kolektyvinio investavimo subjektai atitinka šias sąlygas:

Į kiekvieną iš šio straipsnio 3 dalyje numatytų kolektyvinio investavimo subjektų gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų.

Tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys ar kurias kontroliuoja tas pats asmuo arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, laikomi susijusiais. Jeigu bent vienas iš išvardytų subjektų yra pensijų fondo valdymo įmonė, tai to pensijų fondo turtas į susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas gali būti investuojamas tik grynųjų aktyvų verte.

Pensijų fondo turtą investavus į tos pačios valdymo įmonės valdomą kolektyvinio investavimo subjektą, valdymo mokestis nuo investuoto pensijų fondo turto negali būti nuskaitomas. Ši nuostata taikoma ir tiems tos pačios valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjektams, kurių valdymo funkciją ar jos dalį valdymo įmonė yra pavedusi kitiems asmenims.

Kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį yra investuotas pensijų fondo turtas, ar jo valdymo įmonės grąžinti su investavimu į kolektyvinio investavimo subjektą susiję atskaitymai visais atvejais turi būti įskaitomi į atitinkamo pensijų fondo turtą.

Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai alternatyvių turto klasių rinkose investuojantiems kolektyvinio investavimo subjektams netaikomi.

Pensijų fondas gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitikimas turi būti pašalintas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Naujai sukurto pensijų fondo finansinių priemonių portfelis 6 mėnesius nuo pensijų fondo taisyklių patvirtinimo gali neatitikti šio įstatymo 47, 48 ir 49 straipsniuose nustatytų diversifikavimo reikalavimų.

Šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti priežiūros instituciją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, per kurį turi būti pašalintas neatitikimas, atsiradęs dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, gali būti nesilaikoma, kai yra visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų neatitikimas privalo būti pašalintas ne vėliau, negu nustatyta investicijos išpirkimo data arba numatyta subjekto veiklos pabaigos data, kai konkreti išpirkimo data nėra nustatyta.

Pensijų fondas privalo turėti lyginamąjį indeksą. Pensijų fondo lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti pensijų fondo finansinius rezultatus. Pensijų fondo lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į to pensijų fondo investavimo strategiją.

Skelbdama pensijų fondo finansinius rezultatus, valdymo įmonė privalo juos lyginti su to pensijų fondo lyginamuoju indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė privalo patvirtinti taisykles, kuriose nustatomi jos valdomų pensijų fondų lyginamųjų indeksų pasirinkimo ir keitimo kriterijai bei tvarka, ir šias taisykles pateikti priežiūros institucijai.

Pensijų fondo lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas valdymo įmonių veiklos ir finansinėse ataskaitose.

Priežiūros institucija turi teisę nustatyti pensijų fondo lyginamojo indekso pasirinkimo ir naudojimo reikalavimus.

Valdymo įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka raštu ar kitokia forma (jeigu to pageidauja dalyvis) pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie sumokėtų pensijų įmokų dydį (nurodydama įmokų mokėtoją ar mokėtojus), jo asmeninėje pensijų sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį (į pensijų sąskaitą įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių, jų vertę), metinę pensijų fondo investicijų grąžą, išskaitytų mokesčių dydį. Valdymo įmonė dalyviui skirtame metiniame pranešime privalo nurodyti vietas, kuriose dalyvis gali susipažinti su pensijų fondo, kuriame jis kaupia pensijų įmokas, ir valdymo įmonės periodinėmis ataskaitomis.

Valdymo įmonė turi užtikrinti, kad dalyviui jo pageidavimu būtų visada prieinamos periodinės ataskaitos, pensijų fondo taisyklės (jo prašymu valdymo įmonė turi padaryti ataskaitų ir taisyklių kopijas, o mokestis už jas negali viršyti pagaminimo sąnaudų), taip pat suteikta teisinga ir išsami informacija apie dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje sukaupto turto dydį ir įmokų mokėjimą, valdymo įmonės ir pensijų fondo auditoriaus išvadas, investavimo galimybių pasirinkimą, dabartinį finansinių priemonių portfelį, su investicijomis susijusias rizikas ir išlaidas bei kitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Kai dalyvis sulaukia pensinio amžiaus ar įgyja teisę į išmokas kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais, valdymo įmonė privalo suteikti jam išsamią informaciją apie išmokų pasirinkimo galimybes.

Valdymo įmonės ir pensijų fondo apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valdymo įmonės apskaitos tvarkymui ir auditui taip pat taikomi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatyti reikalavimai.

Depozitoriumas, su kuriuo valdymo įmonė yra sudariusi pensijų turto saugojimo sutartį, privalo valdymo įmonei pateikti visus dokumentus, reikalingus finansinėms ataskaitoms sudaryti.

Pensijų fondo metinių finansinių ataskaitų duomenys turi būti audituoti Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka. Audito įmonė, atlikusi pensijų fondo metinių finansinių ataskaitų auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal pensijų fondo taisykles, ar įvertintas su pensijų fondo valdymu susijusių valdymo įmonės vidaus kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir priemonių efektyvumas, taip pat nurodyti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus pažeidimus.

Šio įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju valdymo įmonės audito ataskaitoje auditorius turi papildomai pateikti informaciją apie tai, ar valdymo įmonės ir depozitoriumo priklausymas tai pačiai įmonių grupei nedaro neigiamo poveikio patikimam ir veiksmingam pensijų fondo valdymui ir depozitoriumo funkcijų tinkamam atlikimui, įskaitant (bet neapsiribojant) tinkamą valdymo įmonės ir depozitoriumo funkcijų atskyrimą ir pareigų pasidalijimą.

Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl pensijų fondo finansinių ataskaitų, o auditorius – paaiškinimus dėl audito ataskaitos ir nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimų.

Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės ar pensijų fondo auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:

Auditorius taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie faktus ir aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kurios paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone, auditą.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu.

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2259.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP).

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852.

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.

Valdymo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti pensijų fondų dalyvių skundus (prašymus), susijusius su dalyvavimu pensijų kaupimo veikloje (toliau – skundai).

Valdymo įmonė privalo išnagrinėti rašytinį pensijų fondo dalyvio skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė pensijų fondo dalyvis ir valdymo įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių valdymo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio pensijų fondo dalyvis gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Valdymo įmonė pensijų fondo dalyvio skundus nagrinėja neatlygintinai.

Priežiūros institucija taiko asmenims šias poveikio priemones:

Priežiūros institucija turi teisę taikyti depozitoriumui šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas poveikio priemones.

Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai valdymo įmonės veiklai, siekdama išvengti pensijų turto nuvertėjimo arba kitokio jo netekimo, priežiūros institucija turi teisę paskirti savo laikinąjį atstovą valdymo įmonės veiklai prižiūrėti (toliau – atstovas veiklos priežiūrai).

Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš valdymo įmonės lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.

Valdymo įmonės vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su valdymo įmonės veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės sprendimai, priimti po sprendimo paskirti atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.

Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su valdymo įmonės vadovų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę valdymo įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktų nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.

Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama valdymo įmonei ar investicinei bendrovei ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai: