LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
34 versijos
· 1995-02-21
2024-07-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 24, 18, 86 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 81, 2, 86 y 14 más
2023-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 27, 45, 53 y 10 má
2022-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — art. 77
2021-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 61, 57, 77
2020-06-15
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 7, 8, 77
2020-04-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 21, 29, 5 y 4 más
2020-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 73, 75, 77
2019-06-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 21, 45, 51 y 6 más
2018-08-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — art. 49
2018-07-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 60, 77
2018-06-15
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 9 más
2018-04-28
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 66, 60, 34 y 3 más
2017-03-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 24, 18, 71 y 5 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 78 má
2015-12-03
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 73, 62
2015-07-04
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 49
2015-05-29
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 481
2015-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 78 má
Pakeitimai 2015-01-01
@@ -2,6145 +2,2015 @@
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1995, Nr. 26-578
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2015-05-28
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 26-578, i. k. 0951010ISTA000I-796
Nauja įstatymo redakcija nuo 2009-01-01:
Nr. X-1615, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMAS
1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2009-01-01:
Nr. X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų
padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad
kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.
11 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-08-05.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo,
veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili,
patikima, veiksminga ir saugi.
Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos
kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių
palūkanų apyvartai kredito unijoje.
2. Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka
apibrėžta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme.
3. Klientas – kredito unijos narys ar kitas
asmuo, kuriam pagal šį įstatymą kredito unija teikia finansines paslaugas.
4. Kredito unija – kredito įstaiga, kuri
tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis,
ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme
nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę
verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo
nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
5. Kredito unijos licencija (toliau – licencija)
– šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines
paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.
6. Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito
unijoje (toliau – apyvarta) - finansiniais
metais kredito unijos nario gautų iš kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito
unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.
7. Negrąžintinos
lėšos – kredito unijos iš trečiųjų asmenų kaip dovana, parama ar
auka gautos lėšos, kurios pereina kredito unijos nuosavybėn ir neatsispindi kredito
unijos įsipareigojimuose.
8. Pagrindinis pajaus vardinis
dokumentas (toliau – pagrindinis pajus) – kredito unijos nario
įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kredito unijos
visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio
susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus, taip pat
kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, išskyrus asocijuoto nario neturtines
teises, apribotas pagal šį įstatymą.
9. Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus)
– vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos
kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises,
išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį
įstatymą.
10. Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens
įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.
11. Papildomas pajus – kredito
unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajus, kuriuo suteikiama teisė
gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, tačiau
nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime.
12. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
3 straipsnis. Kredito unijos
pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kredito unijos veiklą reglamentuojantys
teisės aktai
1. Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių
junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo
pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito
unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su
licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos
Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies
nuostata netaikoma.
2. Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė
forma gali būti tik kooperatinė bendrovė.
3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre
įregistruotos ir turinčios šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją
kredito unijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
4. Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros
institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat
vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato
kitaip.
4 straipsnis. Kredito unijos
teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla
1. Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių palūkanų apyvartai kredito unijoje.
2. Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme.
3. Klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo, kuriam pagal šį įstatymą kredito unija teikia finansines paslaugas.
4. Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
5. Kredito unijos licencija (toliau – licencija) – šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.
6. Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito unijoje (toliau – apyvarta) - finansiniais metais kredito unijos nario gautų iš kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.
7. Negrąžintinos lėšos – kredito unijos iš trečiųjų asmenų kaip dovana, parama ar auka gautos lėšos, kurios pereina kredito unijos nuosavybėn ir neatsispindi kredito unijos įsipareigojimuose.
8. Pagrindinis pajaus vardinis dokumentas (toliau – pagrindinis pajus) – kredito unijos nario įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, apribotas pagal šį įstatymą.
9. Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį įstatymą.
10. Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.
11. Papildomas pajus – kredito unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajus, kuriuo suteikiama teisė gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, tačiau nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime.
12. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
3 straipsnis. Kredito unijos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kredito unijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai
1. Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.
2. Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė.
3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos ir turinčios šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją kredito unijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
4. Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
4 straipsnis. Kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla
1. Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą licencinę finansinę paslaugą ir turi teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu šios teisės neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Licencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;
3) neteko galios nuo 2014-11-01;
4) elektroninių pinigų leidimas.
3. Nelicencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos mokėjimo paslaugos;
4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas;
6) pinigų tvarkymas;
7) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas;
8) seifo kamerų nuoma;
9) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).
4. Kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:
1) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau – nariai);
2) kredito unijų asociacijoms;
3) kredito unijoms;
4) Centrinei kredito unijai;
5) asmenims, kurių reikalavimai ir (arba) įsipareigojimai perėjo kredito unijai pagal šio įstatymo 651 straipsnį arba po reorganizavimo jungimo būdu, tačiau ne ilgiau kaip iki šių asmenų sudarytų sutarčių su kita kredito unija dėl tokių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų galiojimo pabaigos.
5. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalies 3, 6, 7, 8 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito unija turi teisę teikti visiems asmenims.
6. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys. Kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.
7. Neteko galios nuo 2014-08-05.
8. Kredito unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius pagal priežiūros institucijos nustatytas investavimo taisykles.
9. Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
10. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.
11. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.
12. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
13. Jeigu kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo kredito unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius, kredito unija privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.
14. Lietuvos Respublikos teismai, kitos Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-555, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XI-1874, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Nr. XII-1042, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
ANTRASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
5 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai
1. Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
3. Kredito unija gali būti įsteigta tik priežiūros institucijai išdavus licenciją.
4. Steigiamos kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 18 mėnesių nuo įstatų pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus, kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei stojamieji mokesčiai grąžinami.
5. Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš stojamojo mokesčio ir kaupiant pajinį kapitalą - iš pajinių įnašų.
6. Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 steigėjai.
7. Steigiamos kredito unijos pajus gali įsigyti jos steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gali būti steigiamos kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis šio įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito unijos steigėjas privalo įsigyti kredito unijos pagrindinį pajų ir nustatyta tvarka įmokėti nustatyto dydžio pajinį įnašą.
8. Kredito unijos steigėjais negali būti fiziniai asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą, ir fiziniai asmenys, kurie negali būti kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį.
9. Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį. Joje turi būti nurodyta:
1) kredito unijos steigimo sutarties sudarymo data ir vieta;
2) steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta;
3) kredito unijos pavadinimas ir buveinė;
4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) asmenys, įgalioti atstovauti steigiamai kredito unijai, jų teisės ir pareigos;
6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka;
7) mažiausias ir didžiausias pajinio įnašo dydis ir šių pajinių įnašų mokėjimo terminai ir tvarka;
8) kiekvieno steigėjo sumokėto pajinio įnašo dydis;
9) įmokėto pajinio įnašo ir stojamojo mokesčio grąžinimo tvarka, jeigu kredito unija neįsteigiama;
10) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
10. Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai. Kredito unijos steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.
11. Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke arba Centrinėje kredito unijoje.
12. Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius pajinius įnašus, narių registre.
13. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 150 asmenų pagrindiniai pajai.
14. Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudaryti sandorius steigiamos kredito unijos vardu ir dėl jos interesų, jeigu steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu steigiamasis susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako solidariai juos sudarę steigėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
6 straipsnis. Kredito unijos steigiamasis susirinkimas
1. Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo kredito unijos steigimo sutarties pasirašymo dienos.
2. Steigiamasis susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;
2) renka kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius, revizijos komisijos narius (revizorių);
3) tvirtina steigimo ataskaitą;
4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus sandorius;
5) sprendžia kitus kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijos klausimus.
3. Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 narių registre įregistruotų asmenų, neįskaitant asocijuotų narių.
4. Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja steigiamojo susirinkimo išrinktas pirmininkas.
5. Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas protokolas. Jame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas steigiamojo susirinkimo įgaliotas narys. Prie steigiamojo susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos narių sąrašas.
6. Jeigu kredito unijos steigėjai per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo, visi narių registre užregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus steigėjus, atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų pajinius įnašus ir stojamuosius mokesčius be jokių atskaitymų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
7 straipsnis. Kredito unijos steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų suma;
3) pajinių įnašų, kuriuos įmokėjo kiekvienas steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;
5) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą.
8 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-08-05.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
9 straipsnis. Licencija
1. Neteko galios nuo 2014-11-01.
2. Licencija išduodama neterminuotam laikui.
3. Licenciją priežiūros institucija išduoda įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Steigiama kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant:
1) kredito unijos steigimo sutartį;
2) kredito unijos įstatus;
3) steigiamojo susirinkimo protokolą;
4) steigėjų sąrašą, dokumentus ir informaciją apie kredito unijos steigėjų tapatybę, kiekvieno iš jų įsigytus pagrindinius ir papildomus pajus ir pajinių įnašų dydžius, taip pat dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos teisėtai;
5) dokumentus, patvirtinančius, kad visi kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti;
6) steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems eiti pareigas turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą;
7) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis;
8) kredito unijos veiklos planą trejiems metams. Veiklos plano sudarymo reikalavimus nustato priežiūros institucija;
9) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;
10) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
11) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą.
5. Priežiūros institucija jos nustatyta tvarka turi teisę atlikti steigiamos kredito unijos, prašančios išduoti licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje.
6. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą informaciją apie steigiamos kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
7. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus bei informaciją ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
8. Licencijos prašančios steigiamos kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus, taip pat steigiama kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito unijos kapitalui, buveinei, kredito unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.
9. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;
2) steigiama kredito unija neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.
10. Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
11. Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi priežiūros institucijos išduotą licenciją ir įregistruota juridinių asmenų registre.
12. Licenciją turinti kredito unija visada privalo atitikti reikalavimus, kurie nustatyti licencijos išdavimui. Kredito unija šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus.
13. Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-555, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Nr. XII-1042, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
10 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas
1. Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti licencijos išdavimui;
2) kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas likviduoti kredito uniją;
3) kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei ji ją privalo mokėti, arba draudimas nutraukiamas.
2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
3. Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas.
4. Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, o jeigu kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami pagal šio įstatymo 651 straipsnį, – kiek tai būtina, kad kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusi kredito įstaiga galėtų tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas, ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
12 straipsnis. Kredito unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai
1. Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose.
2. Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
3. Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių, užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos buveinę kredito unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito unijos dienos balansą.
4. Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
5. Neteko galios nuo 2014-08-05.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
TREČIASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS NARIAI
13 straipsnis. Kredito unijos nariai
1. Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:
1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;
2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;
3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui.
2. Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.
3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.
4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:
1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2) kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį.
5. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų.
6. Jeigu reorganizavime jungimo būdu dalyvauja kredito unijos, veikiančios vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus. Jeigu reorganizavime jungimo būdu dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos asocijuotiems nariams.
7. Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajinio įnašo už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus sugrąžinimo tvarka ir kita.
8. Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150.
9. Asocijuotų narių kredito unijoje negali būti daugiau arba tiek pat, kiek yra šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių narių.
10. Kredito unijos nariais negali būti:
1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);
2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
11. Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai.
12. Kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai.
13. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-279, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
14 straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos
1. Kredito unijos narys turi šias teises:
1) dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;
2) rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus ir būti išrinktas į juos;
3) gauti informaciją apie kredito unijos metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti suteikti informaciją galima, jeigu joje yra kredito unijos paslapčių. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus;
5) išstoti iš kredito unijos;
6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;
7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;
8) palikti testamentu savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus vienam ar keliems asmenims;
9) kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jeigu jį įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės kriterijaus;
10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 18 ir 481 straipsniuose nustatytos tvarkos.
2. Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.
3. Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
4. Kredito unijos narys privalo:
1) turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pagrindinį pajų;
2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus;
4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;
5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.
5. Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.
6. Kredito unijos valdymo ar priežiūros organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų minėtuose organuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
15 straipsnis. Narystės kredito unijoje pasibaigimo pagrindai
Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:
1) kredito unijos valdyba patenkina nario prašymą išstoti iš kredito unijos;
2) kredito unijos narys pripažįstamas neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
3) kredito unijos narys pašalinamas iš kredito unijos;
4) kredito unijos narys - fizinis asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys - juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas;
5) kredito unijos narys tampa kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau negu vienoje kredito unijoje;
6) kredito unijos narys perleidžia pagrindinį pajų kitam asmeniui;
7) kredito unija likviduojama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
16 straipsnis. Išstojimas iš kredito unijos
1. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito unijos valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima kredito unijos valdyba.
2. Neteko galios nuo 2014-08-05.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
17 straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos
1. Jeigu kredito unijos narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas, kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo kredito unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis.
2. Kredito unijos narys gali būti pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.
3. Jeigu pašalintas kredito unijos narys nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
18 straipsnis. Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
1. Pajinis įnašas už pagrindinį pajų grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, jo pajinį įnašą už pagrindinį pajų, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
2. Pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas vadovaujantis kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ir nėra mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas.
3. Jeigu, atsiskaičius su asmeniu, nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai.
4. Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis.
5. Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pačia tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka.
6. Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
19 straipsnis. Įgaliotiniai
Kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai.
20 straipsnis. Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą
Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.
KETVIRTASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
21 straipsnis. Kredito unijos organai
1. Kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.
2. Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas.
3. Kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.
22 straipsnis. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali:
1) keisti kredito unijos įstatus;
2) keisti kredito unijos buveinę;
3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę;
4) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;
5) nustatyti revizijos komisijos narių (revizoriaus) atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos vadovams ir paskolų komiteto nariams;
6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinių ataskaitų eksperto ar nepriklausomo auditoriaus arba audito įmonės darbui apmokėti, limitą;
7) tvirtinti metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
8) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;
9) pritarti Centrinės kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į Centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;
10) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją;
11) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;
12) įvertinti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas;
13) visuotinio narių susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba ar valdyba;
14) spręsti kitus jo kompetencijai įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
23 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
1. Kredito unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
2. Neeilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:
1) kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą;
2) kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo;
3) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;
4) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių;
5) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
24 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
1. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas.
2. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu narys pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio narių susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia kredito unijai bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam narių susirinkimui savo valią už ar prieš atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.
3. Jeigu šio įstatymo nustatytais atvejais kredito unijos narys negali balsuoti priimant sprendimus atskirais klausimais, balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą narių balsų skaičių.
4. Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.
5. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.
6. Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Jeigu visi dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) susirinkime balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo administracijos vadovas. Prie protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių kredito unijos narių bendrieji balsavimo biuleteniai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
26 straipsnis. Stebėtojų taryba
1. Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito unijos priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas.
2. Stebėtojų tarybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariais gali būti renkami tik kredito unijos nariai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta stebėtojų taryba pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas kredito unijos darbuotojas.
4. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
5. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
6. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų.
7. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
27 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;
2) vertina kredito unijos, jos valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus;
5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
6) periodiškai vertina kredito unijos vidaus audito tarnybos ataskaitas;
7) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
8) nustato ir tvirtina skolinimo kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;
9) atstovauja kredito unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;
10) siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;
11) vertina rizikų, atsirandančių teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;
12) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
13) svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.
3. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.
4. Surašytas kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.
5. Kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
6. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu.
7. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą ar nepriklausomą auditorių arba audito įmonę patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę apskaitą.
8. Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.
9. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.
11. Stebėtojų taryba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
28 straipsnis. Kredito unijos valdyba
1. Kredito unijos valdyba yra kolegialus kredito unijos valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose, tačiau valdybos narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Valdybos nariais gali būti renkami tik kredito unijos nariai.
2. Valdybos narius ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta valdyba pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį, valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdybos nario išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos išrinkimo laikotarpio pabaigos.
3. Kredito unijos valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus dėl nario pašalinimo;
2) renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles;
6) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;
7) rengia kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos projektus;
8) tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles;
9) nustato įkainius už kredito unijos teikiamas paslaugas;
10) nustato stojamojo mokesčio dydį;
11) priima sprendimus dėl filialų steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;
12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos valdyba.
4. Kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
5. Kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
6. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje valdybos narių negu prieš. Valdybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu valdybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas ar valdybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas.
7. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
8. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
9. Kredito unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
10. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.
11. Valdybos nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.
12. Valdyba už savo veiklą atsiskaito stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
29 straipsnis. Kredito unijos administracija
1. Kredito unijos administraciją sudaro kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose nustatytas funkcijas.
2. Kredito unijos administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys. Administracijos vadovas pradeda eiti pareigas nuo darbo sutarties sudarymo dienos, jeigu joje nenustatyta kitaip, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas.
3. Kredito unijos administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas.
4. Kredito unijos administracijos vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
5. Kredito unijos administracijos vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys, kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. Kredito unijos administracijos vadovas gali būti Centrinės kredito unijos valdybos nariu.
6. Kredito unijos vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.
7. Administracijos vadovas:
1) organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą;
2)atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;
3) kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti;
4) tvarko kredito unijos narių registrą;
5) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo;
6) atsako už kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą;
7) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
8) svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
30 straipsnis. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai
1. Kredito unijos vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovas;
4) vidaus audito tarnybos vadovas;
5) paskolų komiteto pirmininkas;
6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).
2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:
1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;
2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
5. Kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros institucijos išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:
1) asmuo pakartotinai išrenkamas kredito unijos vadovu į tas pačias pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, ir aplinkybės dėl šio asmens nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nepasikeitusios;
2) asmuo renkamas kredito unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos nepasikeitusios;
3) saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai.
6. Jeigu kredito unija pagrįstai mano, kad kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji, be kitų priežiūros institucijos nustatytų dokumentų, papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą, patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus. Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
7. Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto atvejo, priežiūros institucija įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties:
1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unijai buvo skirta daugiau negu viena poveikio priemonė;
2) kai kredito unijos inspektavimo rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
8. Kredito unija, išrinkusi kredito unijos vadovus, privalo per 10 dienų apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
9. Priežiūros institucija atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ar neišdavimo per 30 darbo dienų nuo visos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija kreipėsi dėl papildomos informacijos pateikimo į kredito uniją ar kitus asmenis, 30 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija per nurodytą terminą nepriima sprendimo, laikoma, kad leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas. Tais atvejais, kai asmuo laiko kredito unijos vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, 30 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo egzamino laikymo dienos.
10. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie neteisingi;
2) kredito unijos vadovai neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
3) asmuo, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino, kai teisės aktuose numatyta jį laikyti;
4) asmeniui, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.
11. Priežiūros institucija panaikina leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam eiti pareigas buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti;
3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino.
12. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.
13. Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
31 straipsnis. Kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Reikalavimus kredito unijos vidaus kontrolei nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.
32 straipsnis. Kredito unijos tarnybos, komisijos ir komitetai
1. Kai kredito unijos turtas yra mažesnis negu 3 000 000 eurų, kredito unijoje privalo būti renkama (renkamas) revizijos komisija (revizorius). Kai kredito unijos turtas pasiekia 3 000 000 eurų arba daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos komisiją (revizorių) renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Revizijos komisija (revizorius) kredito unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos auditą atliks audito įmonė, arba jeigu pagal šį įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
2. Kai kredito unijos turtas pasiekia 3 000 000 eurų arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
3. Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas.
4. Kai kredito unijos turtas pasiekia 15 000 000 eurų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir (arba) kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
5. Kredito unija turi teisę turėti ir kitų kredito unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.
6. Kredito unijos tarnybų, komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos tarnybų, komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
33 straipsnis. Paskolų komitetas
1. Paskolų komiteto narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Paskolų komitetas savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinktas paskolų komitetas pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir nepasibaigus jų laikotarpiui. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius).
2. Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties ar keisti sudarytos paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui ar paskolos sutarties pakeitimui nepritarė paskolų komitetas.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje turimo pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais.
4. Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
5. Paskolų komiteto darbo tvarką nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.
6. Paskolų komitetas ar jo nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
7. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
34 straipsnis. Kredito unijos revizijos komisija (revizorius)
1. Revizijos komisijos (revizoriaus) kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.
2. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys ar kitas tos kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje dalyje nurodytais asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės ryšiai.
3. Revizijos komisija (revizorius) privalo patikrinti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tuo remdamasi pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio. Kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimą revizijos komisija (revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio tik tada, kai atestuotas auditorius ar audito įmonė neatlieka kredito unijos audito.
4. Revizijos komisijos (revizoriaus) išvada dėl kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikiama tais pačiais klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama auditoriaus išvada.
5. Revizijos komisijos nariams (revizoriui) gali būti mokamas atlyginimas.
6. Revizijos komisijos nariai (revizorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
PENKTASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR PELNO PASKIRSTYMAS
35 straipsnis. Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas. Kredito unijos kapitalo formavimo reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
36 straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);
4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);
7) kiti rezervai.
2. Jeigu kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo, kredito unijos administracijos vadovas nedelsdamas informuoja valdybą, o valdyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimo, nurodyto šio įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 2 punkte, priėmimo. Tokia susidariusi padėtis kredito unijoje turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
38 straipsnis. Mažiausias kredito unijos kapitalas
1. Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip:
1) 145 000 eurų, jeigu kredito unija neketina teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės paslaugos;
2) 350 000 eurų, jeigu kredito unija ketina teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą licencinę finansinę paslaugą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
2. Kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos kapitalą iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1874, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
39 straipsnis. Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai
1. Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.
2. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 28,96 euro. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
3. Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių.
4. Kredito unijos pajams Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
40 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.
41 straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų, atskaitymų iš kredito unijos pelno ir (ar) kitų negrąžintinų lėšų. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
3. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Kiti kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
42 straipsnis. Pelno paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas arba nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų kredito unijos išlaidas.
2. Grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas;
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitus kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
5) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
6) pelno panaudojimas kitiems kredito unijos įstatuose nurodytiems tikslams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:
1) pervedimais iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedimais iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti:
1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią, jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo;
2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais, jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo.
8. Neteko galios nuo 2014-08-05.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
43 straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
2. Kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.
44 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta;
4) didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti normatyvai.
2. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.
3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas netaikomas kredito unijai, jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2 milijonų litų.
Pastaba. 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
4. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
45 straipsnis. Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą
1. Kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 70 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu nekilnojamąjį turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip 3 metus nuo jo įsigijimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
46 straipsnis. Skolinimas
Šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
47 straipsnis. Skolinimo apribojimai
1. Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, jeigu nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio.
2. Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
3. Kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį.
4. Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių:
1) hipoteka;
2) valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu priežiūros institucijos nustatyta tvarka;
3) indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu, jei prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos;
4) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
48 straipsnis. Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti.
49 straipsnis. Kredito unijos paslaptis
1. Kredito unijos paslaptimi laikomi visi kredito unijai žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:
1) kredito unijos kliento turimas kredito unijoje sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas operacijas su savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;
2) kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
4) kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar profesines paslaptis.
2. Kredito unija, kredito unijos darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
3. Kredito unijos klientui arba kliento rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti pateikta, gali būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį sudaranti informacija.
4. Kredito unija turi teisę atskleisti informaciją, sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina savo interesams ginti.
5. Kredito unija teikia kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus įstatymus kredito unija privalo teikti joms tokią informaciją.
50 straipsnis. Su finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas
1. Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2. Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
51 straipsnis. Apskaita
1. Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.
2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti.
3. Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:
1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrą kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;
3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.
4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
52 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai
1. Kredito unijos sudaro tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
2. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai – tai finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sandarą ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
3. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1) balansinė ataskaita;
2) pelno (nuostolių) ataskaita;
3) aiškinamasis raštas.
4. Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:
1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus), atestuoto auditoriaus ar audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvada;
2) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
3) per 5 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus) ar atestuoto auditoriaus arba audito įmonės patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą ir kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.
5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimas.
6. Už metinių finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktos informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, tvirtindamas metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
53 straipsnis. Auditas
1. Atestuotas auditorius ar audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar kredito unija:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;
2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.
2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti.
3. Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinktu atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
25 straipsnis. Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.
2. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie susirinkimo sušaukimą dienos.
3. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.
4. Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė.
5. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
6. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito unijos įstatai.
7. Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
37 straipsnis. Skolintas kapitalas
1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.
2. Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
55 straipsnis. Kredito unijų priežiūros institucija
1. Kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.
2. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.
3. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.
56 straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga
57 straipsnis. Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas dėl leidimo išdavimo išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
3. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
58 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su atestuotais auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;
4) reikalauti, kad būtų pakeistas atestuotas auditorius ar audito įmonė, atliekanti kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių patikrinimą, jei audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5) reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas funkcijas ir pareigas.
2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius rašytinius nurodymus:
1) priežiūros institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą;
3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą;
4) parengti ir įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros institucija pačios nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
59 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
2. Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.
60 straipsnis. Kredito unijų inspektavimas
1. Kredito unijų inspektavimą atlieka priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui atlikti:
1) pateikti inspektavimą atliekantiems asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti inspektavimą atliekantiems asmenims darbo vietą.
3. Inspektavimą atliekantys asmenys turi teisę:
1) inspektuojamos kredito unijos darbo metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;
4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.
4. Atlikus inspektavimą, jo rezultatai raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo rezultatais.
5. Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo tvarką.
6. Centrinei kredito unijai stebint kredito unijų, Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas tikrinant, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
61 straipsnis. Poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija turi teisę licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;
2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą;
5) laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
6) paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą);
7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
8) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol egzistuoja pagrindas licenciją sustabdyti; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;
9) paskirti laikinąjį atstovą kredito unijos veiklos priežiūrai.
2. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, mastą, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.
7. Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę esant šiame įstatyme nustatytoms sąlygoms priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti priežiūros instituciją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą arba išspręsti ginčą bet kokiu kitu būdu, dėl kurio būtų sustabdomas ar panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki sprendimo priėmimo padėtis.
8. Poveikio priemonės, kurios taikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1669, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
62 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį įstatymą duoti priežiūros institucijos nurodymai;
3) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti licencijos išdavimui;
4) pažeidžiami įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos funkcionavimas;
5) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.
3. Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos.
4. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamos įtakos kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
5. Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-378, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
63 straipsnis. Baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 1 000 litų;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones.
3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
64 straipsnis. Kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo, paskolų
komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pranešama kredito unijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Kredito unijų priežiūros tikslams gautos informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 65 straipsnis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1669, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
66 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre laikinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
67 straipsnis. Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas
1. Kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kredito unija negali būti pertvarkoma.
68 straipsnis. Kredito unijos reorganizavimas
1. Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.
2. Reorganizuojant kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.
3. Jeigu reorganizuojant kredito uniją įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.
4. Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.
69 straipsnis. Sutikimas vykdyti reorganizavimą
1. Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą.
2. Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
70 straipsnis. Leidimas reorganizuoti kredito uniją
1. Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.
2. Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Priėmus sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) kredito unijos valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo;
5) neteko galios nuo 2014-08-05;
6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) neteko galios nuo 2014-08-05;
3) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
6. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
71 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas
1. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.
2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.
3. Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
6. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais.
7. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą likviduoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.
9. Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.
10. Kredito unijos, kuriai priežiūros institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis netaikoma.
11. Kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
12. Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos likvidavimo.
13. Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
72 straipsnis. Kredito unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
73 straipsnis. Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia
1. Sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą.
74 straipsnis. Kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.
2. Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
7. Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito unijos bankroto procedūros eigą.
8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
9. Iškėlus bankroto bylą kredito unijai, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai pagal šio įstatymo 651 straipsnio nuostatas yra perduoti kitai kredito įstaigai, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų pagal šio įstatymo 651 straipsnio nuostatas vykdant kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
75 straipsnis. Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas
1. Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai institucijai.
3. Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
4. Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami eurais pagal teismo nutarties iškelti kredito unijai bankroto bylą priėmimo dieną Europos centrinio banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o kai euro ir atitinkamos užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
76 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
6. Šeštąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
kredito unijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).
Papildyta priedu:
Nr. XI-378, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Pakeitimai:
1.
Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą
licencinę finansinę paslaugą ir turi teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 2, 3
ir 4 punktuose ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant
finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu šios teisės neapribotos šio ar
kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Redakcija nuo
2014-11-01:
1. Kredito unija
privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą licencinę finansinę
paslaugą ir turi teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose
ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant finansines paslaugas
užsienio valiuta, jeigu šios teisės neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Licencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš
neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5
straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;
3) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);
Netenka galios nuo
2014-11-01.
4) elektroninių pinigų leidimas.
3. Nelicencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių
administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 2 dalies 2 punkte
nurodytos mokėjimo paslaugos;
4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų
teikimas;
5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą
numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas;
6) pinigų tvarkymas;
7) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir
mokėjimo klausimais teikimas;
8) seifo kamerų nuoma;
Papildyta nuo
2014-11-01:
9) valiutos keitimas (grynaisiais
pinigais).
4. Kredito unija turi teisę teikti finansines
paslaugas:
1) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau
– nariai);
2)
kredito unijų asociacijoms;
3) kredito unijoms;
4) Centrinei kredito unijai;
5) asmenims, kurių reikalavimai ir (arba)
įsipareigojimai perėjo kredito unijai pagal šio įstatymo 651
straipsnį arba po reorganizavimo jungimo būdu, tačiau ne ilgiau kaip iki šių
asmenų sudarytų sutarčių su kita kredito unija dėl tokių reikalavimų ir (arba)
įsipareigojimų galiojimo pabaigos.
5. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose
ir 3 dalies 3, 6, 7, 8 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito unija
turi teisę teikti visiems asmenims.
6. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų
asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir
iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių
dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta
kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų,
religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros
ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų,
kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos
asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus
reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka
iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu
bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys. Kredito
unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio
straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.
7. Neteko
galios nuo 2014-08-05.
8. Kredito unija
turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius pagal priežiūros
institucijos nustatytas investavimo taisykles.
9. Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali
verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų,
kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su
finansinių paslaugų teikimu.
10. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat
būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.
11. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir
vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.
12. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir
vykdyti taip, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę
pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
13. Jeigu kredito unija nusprendžia pati
nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų,
kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su
finansinių paslaugų teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų
paslaugų teikimo kredito unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos
veiklą papildančių paslaugų pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius,
kredito unija privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios
institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės
aktai gali nustatyti kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo
reikalavimus.
14. Lietuvos Respublikos teismai, kitos
Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus,
kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas
neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros
institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito
unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-555,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XI-1874,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Nr. XII-1042,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
ANTRASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
5 straipsnis. Kredito unijos
steigimas ir steigėjai
1. Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo
ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam
laikui.
3. Kredito unija gali būti įsteigta tik
priežiūros institucijai išdavus licenciją.
4. Steigiamos kredito unijos įstatai turi
būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 18 mėnesių nuo
įstatų pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus, kredito unijos įstatai
netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei stojamieji mokesčiai grąžinami.
5. Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo
išlaidų padengimo lėšas iš stojamojo mokesčio ir kaupiant pajinį kapitalą - iš pajinių įnašų.
6. Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai
asmenys. Kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 steigėjai.
7. Steigiamos kredito unijos pajus gali
įsigyti jos steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gali būti
steigiamos kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis
šio įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito
unijos steigėjas privalo įsigyti kredito unijos pagrindinį pajų ir nustatyta
tvarka įmokėti nustatyto dydžio pajinį įnašą.
8. Kredito unijos steigėjais negali būti fiziniai
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymą, ir fiziniai asmenys, kurie negali būti
kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį.
9. Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį.
Joje turi būti nurodyta:
1) kredito unijos steigimo sutarties sudarymo data ir
vieta;
2) steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji
vieta;
3) kredito unijos pavadinimas ir buveinė;
4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją
ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) asmenys, įgalioti atstovauti steigiamai kredito
unijai, jų teisės ir pareigos;
6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo
tvarka;
7) mažiausias ir didžiausias pajinio įnašo dydis ir
šių pajinių įnašų mokėjimo terminai ir tvarka;
8) kiekvieno steigėjo sumokėto pajinio įnašo dydis;
9) įmokėto pajinio įnašo ir stojamojo mokesčio
grąžinimo tvarka, jeigu kredito unija neįsteigiama;
10) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už
steigimą;
11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
10. Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi
steigėjai. Kredito unijos steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų
tikrumas notaro netvirtinamas.
11. Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta
tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą
Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke arba Centrinėje kredito unijoje.
12. Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos
įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo
susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius pajinius įnašus,
narių registre.
13. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti
sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 150 asmenų
pagrindiniai pajai.
14. Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų
turi teisę sudaryti sandorius steigiamos kredito unijos vardu ir dėl jos
interesų, jeigu steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu steigiamasis
susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais
sandoriais, atsako solidariai juos sudarę steigėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
6 straipsnis. Kredito unijos
steigiamasis susirinkimas
1. Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti
steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo kredito unijos steigimo
sutarties pasirašymo dienos.
2. Steigiamasis susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;
2) renka kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos,
paskolų komiteto narius, revizijos komisijos narius (revizorių);
3) tvirtina steigimo ataskaitą;
4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus
sandorius;
5) sprendžia kitus kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo kompetencijos klausimus.
3. Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau
kaip 2/3 narių registre įregistruotų asmenų, neįskaitant asocijuotų narių.
4. Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja steigiamojo
susirinkimo išrinktas pirmininkas.
5. Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas
protokolas. Jame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius,
visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas,
sekretorius ir vienas steigiamojo susirinkimo įgaliotas narys. Prie steigiamojo
susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos narių
sąrašas.
6. Jeigu kredito unijos steigėjai per šio straipsnio 1
dalyje nustatytą terminą nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo,
visi narių registre užregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus
steigėjus, atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę
reikalauti, kad steigėjai grąžintų pajinius įnašus ir stojamuosius mokesčius be
jokių atskaitymų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
7 straipsnis. Kredito unijos
steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo
ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi
būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų
suma;
3) pajinių įnašų, kuriuos įmokėjo kiekvienas
steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai
perduoda kredito unijai;
5) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už
steigimą.
8 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-08-05.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
9 straipsnis.
Licencija
1. Priežiūros institucija, išduodama
licenciją, gali apriboti teisę teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais)
licencinę finansinę paslaugą, jeigu to prašo steigiama kredito unija ar ji nėra
pasirengusi šios paslaugos teikti. Apribojimas teikti valiutos keitimo
(grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą panaikinamas, jeigu kredito
unija pateikia prašymą, dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad kredito
unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą.
Netenka galios nuo 2014-11-01.
2. Licencija išduodama neterminuotam
laikui.
3. Licenciją priežiūros institucija
išduoda įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Steigiama kredito unija, norėdama gauti
licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos
teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant:
1) kredito unijos steigimo sutartį;
2) kredito unijos įstatus;
3) steigiamojo susirinkimo protokolą;
4) steigėjų sąrašą, dokumentus ir
informaciją apie kredito unijos steigėjų tapatybę, kiekvieno iš jų įsigytus
pagrindinius ir papildomus pajus ir pajinių įnašų dydžius, taip pat dokumentus
ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos
teisėtai;
5) dokumentus, patvirtinančius, kad visi
kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti;
6) steigiamojo susirinkimo išrinktų
kredito unijos vadovų, kuriems eiti pareigas turi būti gautas priežiūros
institucijos leidimas, sąrašą;
7) dokumentus, patvirtinančius, kad
kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo
nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis;
8) kredito unijos veiklos planą trejiems
metams. Veiklos plano sudarymo reikalavimus nustato priežiūros institucija;
9) valdymo ir organizacinės struktūros
aprašymą;
10) apskaitos politikos projektą ir detalų
apskaitos sistemos aprašymą;
11) dokumentus ir informaciją,
patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą,
darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo
priemones, patalpas ir turto draudimą.
5. Priežiūros institucija jos nustatyta
tvarka turi teisę atlikti steigiamos kredito unijos, prašančios išduoti
licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje.
6. Priežiūros institucijos prašymu
valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo
nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą informaciją apie
steigiamos kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę,
veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų
ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai
reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
7. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus bei informaciją ir priimti sprendimą dėl
licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos,
sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos
gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi
būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
8. Licencijos prašančios steigiamos
kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra,
rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema,
techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės,
patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus, taip pat steigiama
kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus,
įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito unijos kapitalui, buveinei, kredito
unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir
patikimai teikti finansines paslaugas.
9. Priežiūros institucija gali atsisakyti
išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio
įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų,
pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta
informacija arba ji neteisinga;
2) steigiama kredito unija neatitinka šio
straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.
10. Apie priimtą sprendimą dėl licencijos
išdavimo pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų
registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos
interneto svetainėje.
11. Kredito unija turi teisę pradėti
teikti finansines paslaugas tik gavusi priežiūros institucijos išduotą
licenciją ir įregistruota juridinių asmenų registre.
12. Licenciją turinti kredito unija visada
privalo atitikti reikalavimus, kurie nustatyti licencijos išdavimui. Kredito
unija šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais
atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos,
kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus.
13. Kredito unijai draudžiama perleisti
licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines
finansines paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-555,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Nr. XII-1042,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
10 straipsnis. Licencijos
atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas
1. Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų
įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali
būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) kredito unija neatitinka reikalavimų,
kurie nustatyti licencijos išdavimui;
2) kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar
priimamas sprendimas likviduoti kredito uniją;
3) kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės)
draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymą, jei ji ją privalo mokėti, arba draudimas
nutraukiamas.
2. Apie licencijos atšaukimą ar jos
galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro
tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir
paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
3. Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti
licenciją turi būti motyvuotas.
4. Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos
galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais
pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus licenciją, kredito unija
neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina,
atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, o jeigu kredito unijos turtas,
teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami pagal šio įstatymo 651 straipsnį, – kiek tai būtina, kad kredito
unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusi kredito įstaiga
galėtų tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis, sandoriais ir
įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas, ir šio įstatymo devintajame
ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas
dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
12 straipsnis. Kredito
unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai
1. Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos
įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta
tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito
unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito
unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose.
2. Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos
filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas,
valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo
priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
3. Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai,
kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių,
užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos
buveinę kredito unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito
unijos dienos balansą.
4. Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių
paslaugų.
5. Neteko
galios nuo 2014-08-05.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
TREČIASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS NARIAI
13 straipsnis.
Kredito unijos nariai
1. Kredito unijos nariais gali būti
veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos
pasirinktų narystės kriterijų:
1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos
Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė,
teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose
nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;
2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias
vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;
3) priklauso atitinkamos ekonominės
veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui.
2. Kredito unijos nariais gali būti
kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai
(įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
kriterijus.
3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose.
Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose
nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.
4. Kredito unijos asocijuotais nariais
gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos
savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su
šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų
savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:
1) asociacijos, profesinės sąjungos,
profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos,
advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų
ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių
dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės
(kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2) kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, taip
pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios
akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai
valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę
kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti
kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos
smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir
labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį.
5. Kredito unijos įstatuose gali būti
nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų.
6. Jeigu reorganizavime jungimo būdu
dalyvauja kredito unijos, veikiančios vienos Lietuvos Respublikos apskrities
teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1
punktą, po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos narystės kriterijus
gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių
kredito unijų narystės kriterijus. Jeigu reorganizavime jungimo būdu dalyvauja
kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose
savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos
nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi
Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po
reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia
apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos
įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis
mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos
asocijuotiems nariams.
7. Kredito unijos asocijuotas narys
privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis
kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę
balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus,
komisijas, komitetus ir tarnybas. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta
ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis,
kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir
(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajinio įnašo už pagrindinį
ir (ar) papildomus pajus sugrąžinimo tvarka ir kita.
8. Mažiausiai
kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150.
9. Asocijuotų narių kredito unijoje negali
būti daugiau arba tiek pat, kiek yra šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
kriterijus atitinkančių narių.
10. Kredito unijos nariais negali būti:
1) asmenys, teisės aktų nustatytais
atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių
nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens
vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);
2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti
reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie
asmens teistumą, sveikatą.
11. Kredito unija privalo Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti
kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir
asocijuoti nariai.
12. Kredito unijos nariai privalo narių
teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai
ir patikimai.
13. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka
visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir
kredito unijos įstatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-279,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
14 straipsnis.
Kredito unijos nario teisės ir pareigos
1. Kredito unijos narys turi šias
teises:
1) dalyvauti kredito unijos
visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;
2) rinkti kredito unijos valdymo ir
priežiūros organus ir būti išrinktas į juos;
3) gauti informaciją apie kredito unijos metinių ir
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos
veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti
suteikti informaciją galima, jeigu joje yra kredito unijos paslapčių.
Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas
raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos
nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui visuotinio narių
susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus;
5) išstoti iš kredito unijos;
6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;
7) gauti likviduojamos kredito unijos
turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;
8) palikti testamentu savo pagrindinį ir
(ar) papildomus pajus vienam ar keliems asmenims;
9) kredito unijos valdybos
sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn.
Valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jeigu jį įgyjantis asmuo pagal šį
įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės kriterijaus;
10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų
jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 18 ir 481
straipsniuose nustatytos tvarkos.
2. Kredito unijos įstatuose gali būti
numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos
įstatymams.
3. Kredito unijos narys neturi teisės
balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas
sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos
įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
4. Kredito unijos narys privalo:
1) turėti kredito unijoje
ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio
pagrindinį pajų;
2) laiku pranešti apie savo narystės
kredito unijoje pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka
mokėti stojamąjį mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus;
4) laikytis įstatų, vykdyti
įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus,
dalyvauti kredito unijos veikloje;
5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo
sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.
5. Kredito unijos narys negali būti tuo
pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.
6. Kredito unijos valdymo ar priežiūros
organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti
savo funkcijų minėtuose organuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
15 straipsnis.
Narystės kredito unijoje pasibaigimo pagrindai
Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:
1) kredito unijos valdyba patenkina
nario prašymą išstoti iš kredito unijos;
2) kredito unijos narys pripažįstamas
neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
3) kredito unijos narys pašalinamas iš
kredito unijos;
4) kredito unijos narys - fizinis asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys - juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas;
5) kredito unijos narys tampa kitos
kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau
negu vienoje kredito unijoje;
6) kredito unijos narys
perleidžia pagrindinį pajų kitam asmeniui;
7) kredito unija likviduojama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
16 straipsnis.
Išstojimas iš kredito unijos
1. Kiekvienas kredito unijos narys turi
teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito
unijos valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo.
Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima kredito unijos
valdyba.
2. Neteko galios nuo
2014-08-05.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
17 straipsnis.
Pašalinimas iš kredito unijos
1. Jeigu kredito unijos narys nevykdo
savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti
pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki
visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario
pašalinimo klausimas, kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo
kredito unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę
naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis.
2. Kredito unijos narys gali būti
pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime
dalyvavusių kredito unijos narių.
3. Jeigu pašalintas kredito unijos narys
nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi
teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie
sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
18 straipsnis.
Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
1. Pajinis įnašas už pagrindinį pajų
grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių
susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus
nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Kredito unija,
grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, jo pajinį įnašą
už pagrindinį pajų, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių
metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos
nuostolių sumas, sumažinti.
2. Pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas
vadovaujantis kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ir nėra mažinamas
proporcingai, atsižvelgiant į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje
metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas.
3. Jeigu, atsiskaičius su asmeniu, nebus
vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už
pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus
užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys
normatyvai.
4. Pašalintas arba išstojęs iš kredito
unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis
kredito unijos teikiamomis paslaugomis.
5. Mirusiam nariui priklausančios lėšos
išmokamos jo įpėdiniams tokia pačia tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo
atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja
į ją šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka.
6. Pripažintam neveiksniu nariui
priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia
reikiamus dokumentus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
19 straipsnis.
Įgaliotiniai
Kredito unijos narys turi teisę
įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame
narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams
arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito
unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos
nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai.
20 straipsnis.
Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą
Kredito unijos narys už kredito unijai
padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito
unijai padarytą žalą.
KETVIRTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
21 straipsnis.
Kredito unijos organai
1. Kredito
unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,
stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.
2. Kredito
unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos
administracijos vadovas.
3. Kredito unijos organų sudarymo ir
darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos
įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato
ko kita.
22 straipsnis.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas negali būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Tik kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas gali:
1) keisti kredito unijos įstatus;
2) keisti kredito unijos buveinę;
3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos,
valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir
iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos
komisijos pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę;
4) priimti nutarimą pašalinti narį iš
kredito unijos;
5) nustatyti revizijos komisijos narių
(revizoriaus) atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos
vadovams ir paskolų komiteto nariams;
6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinių
ataskaitų eksperto ar nepriklausomo auditoriaus arba
audito įmonės darbui apmokėti, limitą;
7) tvirtinti metinę kredito unijos
pajamų ir išlaidų sąmatą;
8) tvirtinti metinių finansinių
ataskaitų rinkinį, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių
atlyginimo tvarkos;
9) pritarti Centrinės kredito unijos
steigimo sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į
Centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;
10) priimti nutarimą reorganizuoti ar
likviduoti kredito uniją;
11) spręsti klausimą dėl kredito unijos
įstojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;
12) įvertinti kredito unijos stebėtojų
tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus
audito tarnybos ataskaitas;
13) visuotinio narių susirinkimo metu
spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo
stebėtojų taryba ar valdyba;
14) spręsti kitus jo kompetencijai
įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
23 straipsnis.
Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
1. Kredito unijos visuotinį narių
susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais
ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas
arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
2. Neeilinis
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:
1) kredito
unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje,
suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą;
2) kredito unijos nuosavas kapitalas tapo
mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo;
3) to reikalauja priežiūros institucija,
nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;
4) to reikalauja valdyba, stebėtojų
taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų
narių;
5) kitais kredito unijos įstatuose ir
Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
24
straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų
priėmimas
1. Visuotinis narių susirinkimas gali
priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos
narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis
yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis
susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio
susirinkimo darbotvarkę ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas.
2. Visuotiniame narių susirinkime
dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami dalyvių
sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti
visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos
vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys gali balsuoti
raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu narys pasinaudoja savo
teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio narių susirinkimo
darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia kredito unijai
bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam narių susirinkimui
savo valią už ar prieš atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto
balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame narių susirinkime ir jų
balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame
visuotiniame narių susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji
balsavimo biuleteniai. Narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių
susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią
raštu.
3. Jeigu šio įstatymo nustatytais atvejais
kredito unijos narys negali balsuoti priimant sprendimus atskirais klausimais,
balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime
dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą narių balsų
skaičių.
4. Balsavimas visuotiniame narių
susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip
1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.
5. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai
priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše,
balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10 ir 11
punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip
2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų
dauguma.
6. Visuotinio narių susirinkimo protokolą
pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas
kredito unijos narys. Jeigu visi dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų
įgaliotiniai) susirinkime balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo
ir pasirašo administracijos vadovas. Prie protokolo turi būti pridedama:
susirinkimo dalyvių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai,
patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių kredito unijos
narių bendrieji balsavimo biuleteniai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
24 straipsnis.
Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
1. Visuotinis narių susirinkimas gali
priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos
narių, neįskaitant asocijuotų narių. Jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis
susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be
kvorumo.
2. Visuotiniame narių susirinkime
dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami
pasirašytinai dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir
sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise
gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito
unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su
darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios
raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl
kiekvieno klausimo atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą,
taip pat į balsavimo rezultatus.
3. Balsavimas visuotiniame narių
susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip
1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.
4. Visuotinio narių susirinkimo
nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių
sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10
ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau
kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše,
balsų dauguma.
5. Visuotinio narių susirinkimo
protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo
įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo
dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
26 straipsnis.
Stebėtojų taryba
1. Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito
unijos priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas.
2. Stebėtojų tarybos narių skaičius
nustatomas kredito unijos įstatuose. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau
kaip 9 stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariais gali būti renkami
tik kredito unijos nariai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka
kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta
stebėtojų taryba pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali
atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų
kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu
renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios
stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti
kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys,
revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas
kredito unijos darbuotojas.
4. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo
veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne
anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
5. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti
stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito
unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija
išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų
pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame
pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo
darbotvarkėje.
6. Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs
stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų.
7. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų
tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos
pabaigos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
27 straipsnis.
Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų
komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių
susirinkimo nutarimus;
2) vertina kredito unijos, jos
valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių
kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia kredito unijos visuotiniam
narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos
(revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir
pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą,
paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų
veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių
susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti
valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos
vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus
teisės aktus, kredito unijos įstatus;
5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų
veiksminga vidaus kontrolės sistema;
6) periodiškai vertina kredito unijos
vidaus audito tarnybos ataskaitas;
7) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų
rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei
valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus
audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
8) nustato ir tvirtina skolinimo
kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais
susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;
9) atstovauja kredito unijai teisme,
kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos
narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;
10) siūlo valdybai ir administracijos
vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;
11) vertina rizikų, atsirandančių
teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;
12) gali perduoti jos kompetencijai
priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
13) svarsto ar sprendžia kitus
klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi
svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi
būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas,
posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra
kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta kiekvieno svarstomo
klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas
kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai
kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti
sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.
3. Prie posėdžio protokolo turi būti
pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.
4. Surašytas kredito unijos stebėtojų
tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti
pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos
nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, –
nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys
privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu
nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai,
nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai
turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.
5. Kiekvienas kredito unijos stebėtojų
tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas.
Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią
pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo
organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija
sudarytas sutartis.
6. Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių
negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu
kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali
atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio
projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti
raštu.
7. Stebėtojų taryba turi
teisę pasikviesti ekspertą ar nepriklausomą auditorių arba audito įmonę
patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę
apskaitą.
8. Stebėtojų tarybos reikalavimu
kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų
tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti
sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.
9. Stebėtojų tarybos darbo tvarką
nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi
būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos
posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami,
kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros
institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos
darbo reglamente.
11. Stebėtojų taryba už savo veiklą
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta
tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
28 straipsnis. Kredito
unijos valdyba
1. Kredito unijos valdyba yra kolegialus
kredito unijos valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas.
Valdybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose, tačiau valdybos
narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Valdybos nariais gali būti renkami
tik kredito unijos nariai.
2. Valdybos narius ir jos pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka kredito
unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta valdyba pradeda
eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį,
valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų išrinkimo
laikotarpiui. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš
pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne
vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdybos nario išrinkimo laikotarpių skaičius
neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki
veikiančios valdybos išrinkimo laikotarpio pabaigos.
3. Kredito unijos valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją,
sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus
dėl nario pašalinimo;
2) renka ir atšaukia administracijos
vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos
visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir teikia kredito unijos
visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito
unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant
indėlius, ir skolinimo taisykles;
6) priima sprendimus dėl disponavimo
kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo
ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto
vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be
atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus
dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito
unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų
asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito
unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3
balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos
teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;
7) rengia kredito unijos metinių
finansinių ataskaitų rinkinių, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
tvarkos projektus;
8) tvirtina kredito unijos turto
investavimo taisykles;
9) nustato įkainius už kredito unijos
teikiamas paslaugas;
10) nustato stojamojo mokesčio dydį;
11) priima sprendimus dėl filialų
steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų
skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;
12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus,
kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar
spręsti kredito unijos valdyba.
4. Kredito unijos valdybos posėdžių
protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo
27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
5. Kiekvienas kredito unijos valdybos
narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos
kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą
ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito
unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
6. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame
dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už
balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje valdybos narių negu prieš. Valdybos
nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą.
Jeigu valdybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš
balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki
posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę valdybos nariai
laikomi dalyvavusiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai
valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės
klausimas ar valdybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas.
7. Valdyba ar jos nariai savo veiklą
pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu
priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
8. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos
nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų
įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė
leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų
pakeitimo priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame
visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
9. Kredito unijos valdybos darbo tvarką
nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
10. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo
reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.
11. Valdybos nariu negali būti kredito
unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos
narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.
12. Valdyba už savo veiklą atsiskaito
stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose
nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
29 straipsnis.
Kredito unijos administracija
1. Kredito unijos administraciją sudaro
kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir
kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito
unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos,
valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose
nustatytas funkcijas.
2. Kredito unijos
administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su
administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos
pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su
administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys.
Administracijos vadovas pradeda eiti pareigas nuo darbo sutarties sudarymo
dienos, jeigu joje nenustatyta kitaip, bet ne anksčiau negu priežiūros
institucija išdavė leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas.
3. Kredito unijos administracijos
vadovas yra vienasmenis valdymo organas.
4. Kredito unijos administracijos
vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos
įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su
kredito unija sudarytas sutartis.
5. Kredito unijos administracijos
vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto
narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys,
kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos
kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. Kredito unijos
administracijos vadovas gali būti Centrinės kredito unijos valdybos nariu.
6. Kredito unijos vyriausiuoju
buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys,
valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos
komisijos narys (revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys,
esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.
7. Administracijos vadovas:
1) organizuoja ir vykdo kredito unijos
ūkinę finansinę veiklą;
2)atstovauja kredito unijai teisme,
arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;
3) kredito unijos vardu sudaro
sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28
straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas
gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius
sudaryti;
4) tvarko kredito unijos narių
registrą;
5) sudaro darbo sutartis su
darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas
asmuo;
6) atsako už kredito unijos metinių
finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą;
7) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą
juridinių asmenų registro tvarkytojui;
8) svarsto ir sprendžia kitus kredito
unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus
nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
30 straipsnis. Kredito
unijos vadovai ir darbuotojai
1. Kredito
unijos vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovas;
4) vidaus audito tarnybos vadovas;
5) paskolų komiteto pirmininkas;
6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).
2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos
reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti
pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti
asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais
atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir
sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir
informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos
baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už
nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai
ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas
veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar
teistumas išnyko;
2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis
nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio
priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų
ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų
įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip
vieną kartą per metus;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis,
toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį
nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:
1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1
punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos
atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;
2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio
kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu
jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio
priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo
sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka
jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių
susirinkime;
4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių
asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
5. Kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę
priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros
institucijos išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:
1) asmuo pakartotinai
išrenkamas kredito unijos vadovu į tas pačias pareigas toje pačioje kredito
unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, ir aplinkybės dėl šio asmens
nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nepasikeitusios;
2) asmuo renkamas kredito
unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau
buvo išduotas leidimas, ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka
naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl nepriekaištingos
reputacijos nepasikeitusios;
3) saugiai ir patikimai kredito unijos
veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to
kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas
pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus. Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai
pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir
aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai.
6. Jeigu kredito unija pagrįstai mano, kad
kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis
nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji, be kitų priežiūros
institucijos nustatytų dokumentų, papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą,
patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos
ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir
sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus.
Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik
tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo
kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos
teisės aktai.
7. Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto
atvejo, priežiūros institucija įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos
ir patirties egzaminą arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu
priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos
vadovo kvalifikacijos arba patirties:
1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo
laikotarpiu kredito unijai buvo skirta daugiau negu viena poveikio priemonė;
2) kai kredito unijos inspektavimo
rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija
nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
8. Kredito unija, išrinkusi kredito unijos vadovus, privalo per 10
dienų apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius,
kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
9. Priežiūros institucija atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl
leidimo eiti kredito unijos
vadovo pareigas išdavimo ar
neišdavimo per 30 darbo dienų nuo visos informacijos, reikalingos sprendimui
priimti, gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija kreipėsi dėl papildomos
informacijos pateikimo į kredito uniją ar kitus asmenis, 30 darbo dienų
terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jeigu
priežiūros institucija per nurodytą terminą nepriima sprendimo, laikoma, kad
leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas. Tais atvejais, kai
asmuo laiko kredito unijos vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, 30
darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo egzamino laikymo dienos.
10. Priežiūros institucija gali atsisakyti
išduoti leidimą eiti kredito
unijos vadovo pareigas,
jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie
neteisingi;
2) kredito unijos vadovai neatitinka šio
straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
3) asmuo, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, neišlaiko
arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties
egzamino, kai teisės aktuose numatyta jį laikyti;
4) asmeniui, kuriam eiti pareigas prašoma
išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.
11. Priežiūros institucija panaikina
leidimą eiti kredito unijos
vadovo pareigas, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip
pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam eiti pareigas buvo
išduotas leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų
reikalavimų leidimui išduoti;
3) asmuo, kurį priežiūros institucija
įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7
dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko
vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino.
12. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo
panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima
sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos
reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų
ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.
13. Kredito unijos
darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti
priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
31 straipsnis. Kredito
unijos veiklos vidaus kontrolė
Reikalavimus kredito unijos vidaus
kontrolei nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas
ir priežiūros institucijos teisės aktai.
32 straipsnis.
Kredito unijos tarnybos, komisijos ir komitetai
1. Kai kredito unijos turtas
yra mažesnis negu 10 milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama
(renkamas) revizijos komisija (revizorius). Kai kredito unijos turtas pasiekia
10 milijonų litų arba daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas
nepriklausomas auditas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos
komisiją (revizorių) renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose
nustatytam, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisija
(revizorius) kredito unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos
auditą atliks atestuotas auditorius ar audito įmonė, arba jeigu pagal šį
įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.
2. Kai kredito unijos turtas pasiekia 10
milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią
vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų
taryba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių
susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne
rečiau kaip kartą per metus.
3. Paskolų komitetas kredito unijoje yra
privalomas.
4. Kai kredito unijos turtas
pasiekia 50 milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną
rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito
unijos įstatai ir (arba) kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
patvirtinti dokumentai.
5. Kredito unija turi teisę turėti ir
kitų kredito unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.
6. Kredito unijos tarnybų, komisijų ir
komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos įstatai
ir kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos tarnybų,
komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus
gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
33 straipsnis.
Paskolų komitetas
1. Paskolų komiteto narių skaičius negali
būti mažesnis kaip 3. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip 3
kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos
nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Paskolų komitetas savo
funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai
išrinktas paskolų komitetas pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių
susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir
nepasibaigus jų laikotarpiui. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs
paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų
komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos
pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos
narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys,
revizijos komisijos narys (revizorius).
2. Paskolų komitetas
nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos
išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių
klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas
taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir
(ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties ar keisti
sudarytos paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos
nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos
suteikimui ar paskolos sutarties pakeitimui nepritarė paskolų komitetas.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti
nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu,
kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo
ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų
komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei
kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje
turimo pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant
šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos
įstatuose numatytais atvejais.
4. Už savo veiklą paskolų komitetas
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos
įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
5. Paskolų komiteto darbo tvarką
nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.
6. Paskolų komitetas ar jo nariai savo
veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne
anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.
7. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl
paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti
paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito
unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija
išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų
pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame
pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
34 straipsnis.
Kredito unijos revizijos komisija (revizorius)
1. Revizijos komisijos (revizoriaus)
kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.
2. Revizijos komisijos nariu
(revizoriumi) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos
narys, administracijos vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos
narys ar kitas tos kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje
dalyje nurodytais asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės
ryšiai.
3. Revizijos komisija (revizorius) privalo
patikrinti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tuo remdamasi
pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio.
Kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimą revizijos
komisija (revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šio ataskaitų
rinkinio tik tada, kai atestuotas auditorius ar audito įmonė neatlieka kredito
unijos audito.
4. Revizijos komisijos (revizoriaus) išvada dėl
kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikiama tais pačiais
klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama auditoriaus
išvada.
5. Revizijos komisijos nariams
(revizoriui) gali būti mokamas atlyginimas.
6. Revizijos komisijos nariai
(revizorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už
nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
PENKTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR
PELNO PASKIRSTYMAS
35 straipsnis.
Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas
kapitalas ir skolintas kapitalas. Kredito unijos kapitalo formavimo
reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17,
paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
36 straipsnis.
Nuosavas kapitalas
1. Kredito unijos nuosavą kapitalą
sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas
(nuostoliai);
4) privalomasis rezervas arba rezervinis
kapitalas;
5) ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas;
6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas
(nuostoliai);
7) kiti rezervai.
2. Jeigu kredito unijos
nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo, kredito unijos
administracijos vadovas nedelsdamas informuoja valdybą, o valdyba ne vėliau
kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie
susidariusią padėtį, privalo sušaukti kredito unijos visuotinį narių
susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimo, nurodyto šio
įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 2 punkte, priėmimo. Tokia susidariusi padėtis
kredito unijoje turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos,
kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
3. Kredito unijos įstatuose turi būti
nurodomi kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
38 straipsnis.
Mažiausias kredito unijos kapitalas
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551, 1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr. 45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr. 23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1615, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-378, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-555, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1669, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1874, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-279, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1042, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito
unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip:
1) 500 tūkstančių litų, jeigu kredito unija neketina teikti šio
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės
paslaugos;
2)
350 tūkstančių eurų (išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų
lito ir euro santykį), jeigu kredito unija ketina teikti šio įstatymo 4
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą licencinę finansinę paslaugą.
2. Kredito unijos valdyba, nustačiusi,
kad kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje,
suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai
nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį
visuotinį narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito
unijos kapitalą iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito
unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo
kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3
darbo dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1874,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
39 straipsnis.
Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai
1. Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro
visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus,
vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 straipsniais ir 8, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
2.
Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 100
litų. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.
3. Išieškoti
iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos
nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito
unijos narių.
4. Kredito unijos pajams Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra
nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
391
straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai
1. Papildomi pajai gali būti paprastieji
arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip
1/3 pajinio kapitalo dalį.
2. Paprastųjų pajų savininkų teisė į
dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos
privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.
3. Kredito unijos paprastieji pajai negali
būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama
kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį
paprastųjų pajų savininkams.
4. Kredito unijos privilegijuotieji pajai
negali būti konvertuojami į paprastuosius pajus.
5. Kredito unijos, kuri išleidžia
privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus
(nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo
papildomo pajaus nominaliosios vertės.
6. Privilegijuotieji pajai gali būti su
kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos
įstatuose nurodant pajų klases.
7. Jeigu dividendams skirtos
paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui
privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai
sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams
neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto
dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju
dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš
eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju
dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 32, 38, 39, 63 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymas
54 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė
Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA
251 straipsnis. Bendrasis balsavimo biuletenis
1. Jeigu balsavimo teisę turintys kredito unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.
2. Bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta:
1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;
2) kandidatai į visuotinio narių susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.
3. Užpildytame bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo data.
4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.
5. Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių susirinkimo.
6. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.
7. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
40 straipsnis.
Perskaičiuotas kapitalas
Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas
yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.
41 straipsnis.
Kapitalai ir rezervai
1. Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš
kredito unijos narių papildomų įnašų, atskaitymų iš kredito unijos pelno ir
(ar) kitų negrąžintinų lėšų. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis –
garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos
kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali
būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Privalomasis rezervas arba rezervinis
kapitalas sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti
mažesni kaip 20 procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo.
Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio
arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti
panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį
privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį
kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
3. Per finansinius metus gautas grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti
paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai
eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių
finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Kiti kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
42 straipsnis.
Pelno paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas arba
nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris
apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų
kredito unijos išlaidas.
2. Grynasis pelnas arba nuostoliai yra
grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris
apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus
ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Per finansinius metus gautas
grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi
būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams,
kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę
finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu pasibaigus finansiniams
metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato
ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime
turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)
finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos
rezultatas;
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą
arba rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitus kredito unijoje
sudaromus kapitalus ir rezervus;
5) pelno dalis, skiriama apyvartai
proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
6) pelno panaudojimas kitiems kredito
unijos įstatuose nurodytiems tikslams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6
punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to,
kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje
sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu pasibaigus finansiniams
metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato
ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito
unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:
1) pervedimais iš privalomojo rezervo
arba rezervinio kapitalo;
2) pervedimais iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų
nepakanka nuostoliams padengti:
1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti
dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų
finansinių metų pradžią, jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos
nuosavas kapitalas netampa mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo;
2) likę nepaskirstyti
nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais,
jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa
mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo.
8. Neteko galios nuo
2014-08-05.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS,
KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
43 straipsnis.
Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Reikalavimus dėl kredito unijos
veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatymas.
2. Kredito unija privalo sudaryti
atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas
aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.
44 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką
ribojantys normatyvai
1. Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) didžiausios atviros pozicijos
užsienio valiuta;
4) didžiausios paskolos sumos vienam
skolininkui;
5) kiti priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatyti normatyvai.
2. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę
nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.
3. Šio
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas netaikomas kredito unijai,
jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2 milijonų litų.
Pastaba. 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m.
sausio 1 d.
4. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam
skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros
institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
45 straipsnis.
Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą
1. Kredito unija gali investuoti į
nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai
užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 70 procentų
kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio straipsnio 1 dalis
netaikoma, jeigu nekilnojamąjį turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo
siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės
paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip 3 metus nuo jo įsigijimo
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
46 straipsnis. Skolinimas
Šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš
kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito
unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
47 straipsnis.
Skolinimo apribojimai
1. Kredito unija savo nariui iki vienų
metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo
priemonėmis, jeigu nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją
neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio.
2. Skolinimo kredito unijos vadovui ir su
kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir
tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo
suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems
asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su
kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame
straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
(įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas
valdo jų kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu
skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos
šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito
unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
3. Kredito unija lėšas skolinti gali tik
skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 1
dalyje nustatytą atvejį.
4. Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus,
toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo
užtikrinimo priemonių:
1) hipoteka;
2) valstybių centrinių bankų ir
vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu priežiūros institucijos nustatyta
tvarka;
3) indėlio, esančio toje kredito unijoje,
įkeitimu, jei prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio
su palūkanomis sumos;
4) valstybės garantuojamos garantijų
institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos
įstatyme, garantija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047, 2014-07-17,
paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
48 straipsnis.
Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Kredito unija neturi teisės skolinti
įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai
suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams
įsigyti.
481
straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais
Kredito unijos nariui
apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų
pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta
skolinama suma su palūkanomis.
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
391 straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai
1. Papildomi pajai gali būti paprastieji arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 pajinio kapitalo dalį.
2. Paprastųjų pajų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.
3. Kredito unijos paprastieji pajai negali būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų pajų savininkams.
4. Kredito unijos privilegijuotieji pajai negali būti konvertuojami į paprastuosius pajus.
5. Kredito unijos, kuri išleidžia privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo papildomo pajaus nominaliosios vertės.
6. Privilegijuotieji pajai gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos įstatuose nurodant pajų klases.
7. Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
49 straipsnis.
Kredito unijos paslaptis
1. Kredito unijos paslaptimi laikomi
visi kredito unijai žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:
1) kredito unijos kliento turimas
kredito unijoje sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas
operacijas su savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias
klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;
2) kredito unijos kliento skolinius
įsipareigojimus kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai
įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas kredito unijos klientui
suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės
paslaugos, sąlygas;
4) kredito unijos kliento finansinę
būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems
asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar
profesines paslaptis.
2. Kredito unija, kredito unijos
darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį
sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios
informacijos, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse ir kituose
įstatymuose nustatytus atvejus.
3. Kredito unijos klientui arba kliento
rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti
pateikta, gali būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį
sudaranti informacija.
4. Kredito unija turi teisę atskleisti
informaciją, sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims,
jei tai būtina ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina
savo interesams ginti.
5. Kredito unija teikia kredito unijos
paslaptį sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus
įstatymus kredito unija privalo teikti joms tokią informaciją.
50 straipsnis. Su
finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas
1. Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines
paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje
privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos,
kurias turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos
viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2. Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų
teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią
su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo
terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos
kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
51 straipsnis. Apskaita
1. Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat
kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.
2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius
apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos
apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti.
3. Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo
būti organizuota taip, kad:
1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrą kredito
unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir
patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;
3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų
įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir
kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito
unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.
4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų
išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
52 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai
1. Kredito unijos sudaro tarpinių finansinių ataskaitų
rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
2. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai – tai
finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu
finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sandarą ir
pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos
teisės aktai.
3. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1) balansinė ataskaita;
2) pelno (nuostolių) ataskaita;
3) aiškinamasis raštas.
4. Pasibaigus finansiniams metams, kredito
unija privalo:
1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams
susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus), atestuoto auditoriaus ar
audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl
pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus
išvada;
2) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu
patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno
paskirstymo;
3) per 5 darbo dienas po kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų
rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai
revizijos komisijos (revizoriaus) ar atestuoto auditoriaus arba audito įmonės
patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį
ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių
ataskaitų rinkinį, revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą ir
kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.
5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali
priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos
(revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio
patikrinimas.
6. Už metinių finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktos
informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose
nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu
tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,
tvirtindamas metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
53 straipsnis. Auditas
1. Atestuotas auditorius ar audito įmonė
turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo
remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito
ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar
kredito unija:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino
turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;
2) atliko privalomus turto vertės
patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus,
rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės
aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės
aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir
patikimos veiklos reikalavimus;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir
informacines sistemas.
2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų
ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti.
3. Kredito unija iki einamųjų finansinių
metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo išrinktu atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl
metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342, 2011-04-21,
Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
25 straipsnis.
Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą
šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą
valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip
prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.
2. Neeilinio visuotinio narių
susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma:
susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,
gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą
sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių
susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo
dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie
susirinkimo sušaukimą dienos.
3. Pakartotinis kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų
nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne
vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.
4. Pranešime apie visuotinį narių
susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir
adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė.
5. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki
susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė
susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
6. Visuotinio narių susirinkimo
pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos
narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu
kitaip nenumato kredito unijos įstatai.
7. Visuotinis narių susirinkimas neturi
teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame
dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
37 straipsnis.
Skolintas kapitalas
1. Kredito unijos skolintą
kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal
skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius
(obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių
pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi
būti ne trumpesni kaip 5 metai.
2. Kredito unijos skolintas kapitalas
turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
55 straipsnis. Kredito
unijų priežiūros institucija
1. Kredito unijų priežiūros institucija
yra Lietuvos bankas.
2. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.
3. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu,
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos
banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.
56
straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga
Kredito unijų priežiūros tikslams gautos informacijos
apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo
56 straipsnis. Priežiūros
tikslais gautos informacijos apsauga
1. Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros
tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu
padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto
reikalavimo privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę
darbuotojai, priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti
asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka
buvo perduota priežiūros tikslais gauta informacija.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma
informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios
tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.
4. Priežiūros institucija turi teisę
priežiūros tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš
užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms,
įskaitant ir poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka
apskundus priežiūros institucijos sprendimą.
5. Priežiūros tikslais gauta informacija
gali būti perduota:
1) įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų
nustatyta tvarka, jei ji reikalinga baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip
pat Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito
unijos bankroto bylą ar bylą dėl kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo
veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji
reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir
kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
5) valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų
draudimas“, jeigu ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;
6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti;
7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu
tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito
unijų priežiūros tikslais;
8) Europos centriniam bankui, jeigu ji
reikalinga jo funkcijoms atlikti.
6. Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose
nurodytoms institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti
perduodama, jei joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip
nustatyti šiame įstatyme.
7. Pagal šio straipsnio 5 dalies 4
punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos
Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis,
numatanti pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos
valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne
mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.
56 straipsnio redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:
57 straipsnis.
Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų
licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau
šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo
sąlygas ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas dėl leidimo išdavimo
išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus,
o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti
papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu
priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba
papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo
nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai
pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos.
3. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo
išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo
priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti
leidimą turi būti motyvuotas.
58 straipsnis. Priežiūros
institucijos teisės
1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje
nustatytus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros
institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti
priežiūros institucijai;
2) jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia
pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su atestuotais
auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą
kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad
būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė,
įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos
klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros
institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės
aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo
išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija
veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą,
šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;
4) reikalauti, kad būtų pakeistas
atestuotas auditorius ar audito įmonė, atliekanti kredito unijos finansinių
ataskaitų rinkinių patikrinimą, jei audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka
(nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5)
reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar
kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių
patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose
nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas
funkcijas ir pareigas.
2. Priežiūros
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos
trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius
rašytinius nurodymus:
1) priežiūros
institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito
unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti
tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto
įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą
nekilnojamąjį turtą;
3) priežiūros
institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinių finansinių
ataskaitų rinkinio auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną
kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą
arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros
institucijos pasiūlytus klausimus;
6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros
instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito
unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus
veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės
aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos
veikla būtų stabili ir patikima.
3. Priežiūros
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos
trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti
individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar
papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos
sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62
straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su
taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros
institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę
dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti
susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito
unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros
institucija pačios nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą
reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis
apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo
teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais
duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
59 straipsnis.
Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros institucijos sprendimus,
veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai
pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
2. Skundo padavimas teismui iki jo
išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.
60 straipsnis.
Kredito unijų inspektavimas
1. Kredito unijų inspektavimą atlieka
priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama
kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Kredito unija privalo sudaryti šias
sąlygas inspektavimui atlikti:
1) pateikti inspektavimą atliekantiems
asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą
atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti inspektavimą atliekantiems
asmenims darbo vietą.
3. Inspektavimą atliekantys asmenys
turi teisę:
1) inspektuojamos kredito unijos darbo
metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti
reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų
nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar
raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų
dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;
4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų
teisių.
4. Atlikus inspektavimą, jo rezultatai
raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos
nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su
inspektavimo rezultatais.
5. Priežiūros institucijos teisės aktai
nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo
tvarką.
6. Centrinei kredito unijai stebint
kredito unijų, Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas
tikrinant, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
61 straipsnis.
Poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija turi teisę
licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų
teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą,
pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;
2) skirti šio įstatymo nustatytas
baudas;
3) laikinai uždrausti teikti vieną ar
kelias finansines paslaugas;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti
vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą.
Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito
struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi
teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti
filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo
nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio
padalinio veiklą;
5) laikinai nušalinti kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos
administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais
būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
6) paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą);
7) laikinai apriboti teisę disponuoti
lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito
įstaigose, ir kitu turtu;
8) atšaukti išduotą licenciją ar
laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol egzistuoja pagrindas licenciją
sustabdyti; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija
nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad
pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;
9) paskirti laikinąjį atstovą kredito
unijos veiklos priežiūrai.
2. Priežiūros institucija turi teisę
taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros institucija, priimdama
sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio
priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų
turinį, mastą, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams,
į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito
unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir
trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio
priemonė, ir kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros institucijos sprendimas
taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo
dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros institucijos sprendimas
dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų
nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas
nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl
poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai
(prašymai) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1
dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos
reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.
7. Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą)
dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8
punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę esant šiame įstatyme
nustatytoms sąlygoms priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas
skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti priežiūros
instituciją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą
arba išspręsti ginčą bet kokiu kitu būdu, dėl kurio būtų sustabdomas ar
panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki
sprendimo priėmimo padėtis.
8. Poveikio priemonės, kurios taikomos
laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės
taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko
tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent
priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto
termino.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
62 straipsnis.
Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros institucija turi teisę
taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš
šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama
šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta
informacija arba pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį
įstatymą duoti priežiūros institucijos nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti licencijos išdavimui;
4) pažeidžiami įstatymų,
reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros
institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos
veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų
interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos
funkcionavimas;
5) kitais šio įstatymo nustatytais
atvejais.
2. Priežiūros institucija, prieš
spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų
iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio
priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją
apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo
pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams
susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo turi teisę
iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės
taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam taikoma poveikio
priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar administracijos vadovui).
Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio
priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija
turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į
šios dalies nuostatas.
3. Poveikio priemonės gali būti
skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o
esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
4. Sprendimas dėl poveikio priemonės
taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie
pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai
neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5. Priežiūros
institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,
kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas
draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai
nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija
negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti,
kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-378, 2009-07-21,
Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
63 straipsnis.
Baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę
kredito unijai skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio
įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba
pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos
pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį
įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento
bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo
vykdymo dieną – iki 1 000 litų;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę
atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint
priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti
veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė
apribota pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą kredito
unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus skiriamos baudos dydis
nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas
poveikio priemones.
3. Baudos į valstybės biudžetą
sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija
gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio
straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo
vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei
bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus
teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji
priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito
unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos,
kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros
institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
64 straipsnis. Kredito
unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,
paskolų
komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo priežiūros institucijos
sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius),
valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų
komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų
nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio
priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti
sprendimai yra negaliojantys.
2. Jeigu priežiūros institucija priima
sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį
(narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su
jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie priežiūros institucijos sprendimą
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito
unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros
institucijos interneto svetainėje. Apie priežiūros institucijos sprendimą
nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pranešama
kredito unijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
641
straipsnis. Laikinasis atstovas kredito unijos veiklos priežiūrai
1. Laikinuoju atstovu kredito unijos
veiklos priežiūrai (toliau – laikinasis atstovas veiklos priežiūrai) gali būti
paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai
skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis
taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos
reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jeigu laikinuoju
atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas
laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui
veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą,
kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai
šiems asmenims mokami iš kredito unijos lėšų.
2. Kai yra paskirtas laikinasis atstovas
veiklos priežiūrai, kredito unijos valdyba ir vadovai turi gauti laikinojo
atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su kredito unijos veikla
susijusio sprendimo. Visi be laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimo
kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti
laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.
3. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai
nesutinka su kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo
manymu, prieštarauja saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojantiems
teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos
stabilumui ir patikimumui. Laikinajam atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam
savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2
ir 3 dalių nuostatos. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti
priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.
4. Apie priimtą sprendimą paskirti
laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo
dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito
unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.
5. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai
atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad kredito unija gali
saugiai ir patikimai veikti, ar tokios priemonės taikymas, priežiūros institucijos
nuomone, nebetikslingas dėl kitų priežasčių;
2) atšaukiama kredito unijai išduota
licencija.
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
481 straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais
Kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
65 straipsnis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
66 straipsnis.
Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Jeigu priežiūros institucija
pritaiko šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio
priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose
Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie
nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucijos sprendimas
laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito
unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu
Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų
registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre
laikinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
67 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis
reglamentavimas
1. Kredito unija reorganizuojama ir
likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Kredito unija negali būti
pertvarkoma.
68 straipsnis. Kredito
unijos reorganizavimas
1. Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.
2. Reorganizuojant kredito uniją
skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito
unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.
3. Jeigu reorganizuojant kredito uniją
įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti
licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui
reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su
prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl
leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos
išdavimo.
4. Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio
įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.
69 straipsnis.
Sutikimas vykdyti reorganizavimą
1. Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą
reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos
sutikimą vykdyti reorganizavimą.
2. Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime
dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti
reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl
sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
70 straipsnis.
Leidimas reorganizuoti kredito uniją
1. Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus
priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.
2. Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda
priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Priėmus sprendimą dėl kredito unijos
reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito
unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) kredito unijos valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos
reorganizavimo;
5) neteko
galios nuo 2014-08-05;
6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad
kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei
kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti
pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito
uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą reorganizuoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) neteko
galios nuo 2014-08-05;
3) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio
9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po
reorganizavimo.
6. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
71 straipsnis. Kredito unijos
likvidavimas
1. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos
narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.
2. Kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją
likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.
3. Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros
institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Kredito unija, norėdama gauti leidimą
likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,
įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su
kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su
kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito
unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti
pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją
išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
6. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai
atsiskaityti su kreditoriais.
7. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą likviduoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra
nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka,
kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti
kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
9. Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija
per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.
10. Kredito unijos, kuriai priežiūros
institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio
straipsnio 2 dalis netaikoma.
11. Kredito unija likviduojama teismo
sprendimu, jeigu kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių
susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo
nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos
likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent
vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo
turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
12. Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito
unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais,
privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos
likvidavimo.
13. Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito
uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai
pranešti priežiūros institucijai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS
BANKROTAS
72 straipsnis.
Kredito unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Kredito unijų bankroto procedūras
reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas,
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
73 straipsnis.
Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia
1. Sąlygas, kuriomis kredito unija gali
būti pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir
įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Kredito unijos bankroto bylą teismas
iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito
unijos nemokumą.
74
straipsnis. Kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos
kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir
kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą
nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus,
taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje
dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos
administratoriui.
2. Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi
teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo
teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui priėmus nutartį iškelti
kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos
organai netenka savo įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus
nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau
atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registro
tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki
bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų
privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos
teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už
visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė
hipoteka.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte
nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir
vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų
nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo
vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo
pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius
turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta
administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal
teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus
kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas.
Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš
kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų
draudimas“.
7. Administratorius privalo priežiūros
institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją
apie kredito unijos bankroto procedūros eigą.
8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą,
taikos sutartis negali būti sudaroma.
9. Iškėlus bankroto bylą
kredito unijai, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai pagal šio
įstatymo 651 straipsnio nuostatas yra perduoti kitai kredito
įstaigai, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių,
sudarytų pagal šio įstatymo 651 straipsnio nuostatas vykdant kredito
unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių
teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
74 straipsnis.
Kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus nutartį
iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai
nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos
buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį
teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat
terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje
nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.
2. Teismo nustatytas
terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo
reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties
iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto
bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo
įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito
unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu
atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito
unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti
visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant
palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti
skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito
unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti
draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai
yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Kredito unijos
administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti
kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti
kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti
administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų
sąmata.
6. Jeigu kredito
unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą
sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą
ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne
daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės
įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
7. Administratorius privalo priežiūros institucijai
jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito
unijos bankroto procedūros eigą.
8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos
sutartis negali būti sudaroma.
75 straipsnis.
Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas
1. Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskirtai institucijai.
3. Prieš kiekvieną atsiskaitymą su
kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti
atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo
terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas
perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
4. Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami
Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos
ir užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai
bankroto bylą priėmimo dieną.
76 straipsnis.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų
reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl
suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl
mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile tenkinami valstybės
įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių
su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos
Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme,
išmokėjimu.
3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į
biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos
draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su
valstybės garantija.
4. Ketvirtąja eile tenkinami kiti
kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6
dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
6. Šeštąja eile tenkinami kredito unijos
stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos
vadovo reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
kredito unijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 2009 m.
kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies
keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl
kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44
straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-555, 2009-12-10,
Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
KREDITO
UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1342,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR
SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1568,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1669,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1874,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.
sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-279,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m.
liepos 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2,
4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33,
34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1
STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančių kredito unijų mažiausio
kredito unijos kapitalo dydis, jeigu kredito unija neketina teikti Lietuvos
Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos
licencinės finansinės paslaugos, privalo atitikti:
1) 300 tūkstančių litų – nuo 2016 m. sausio 1 d.;
2) 500 tūkstančių litų – nuo 2018 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančios kredito unijos šio
įstatymo 33 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
45 straipsnyje nustatytų apribojimų investicijoms į nekilnojamąjį turtą privalo
laikytis nuo 2017 m. sausio 1 d.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo steigiama kredito unija
priežiūros institucijai yra padavusi prašymą dėl leidimo išdavimo, priežiūros
institucija nutraukia leidimo išdavimo procedūrą ir apie tai informuoja kredito
unijos steigėjus, pateikusius prašymą dėl leidimo išdavimo.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priežiūros institucija
yra išdavusi leidimą įsteigti kredito uniją, kredito unija turi per 6 mėnesius
nuo leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo dienos kreiptis dėl licencijos
išdavimo, o to per šį terminą neatlikus, priežiūros institucija atšaukia
leidimą įsteigti kredito uniją, apie tai raštu praneša kredito unijos
steigėjams ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Juridinių asmenų registre įregistruota ir prašymą dėl licencijos
išdavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusi kredito unija privalo
per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti priežiūros
institucijai trūkstamą informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, kaip
kredito unija laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų. Jeigu kredito unija
šios pareigos neįvykdo, priežiūros institucija priima sprendimą dėl licencijos
išdavimo, įvertinusi turimą informaciją ir dokumentus.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1042,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR.
I-796 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja
2014 m. lapkričio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-08-08)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
54 straipsnis.
Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė
Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas
ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA
251 straipsnis. Bendrasis
balsavimo biuletenis
1. Jeigu balsavimo teisę turintys kredito
unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip
likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo
biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių
priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.
2. Bendrajame balsavimo biuletenyje turi
būti nurodyta:
1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio
išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti
taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;
2) kandidatai į visuotinio narių
susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės
kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad
narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.
3. Užpildytame bendrajame balsavimo
biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo
data.
4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį
turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu
užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie
užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti
patvirtinantis dokumentas.
5. Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas
galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4
dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių
susirinkimo.
6. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis
neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad
kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.
7. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis
užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario
valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.
Papildyta
straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
641 straipsnis. Laikinasis atstovas kredito unijos veiklos priežiūrai
1. Laikinuoju atstovu kredito unijos veiklos priežiūrai (toliau – laikinasis atstovas veiklos priežiūrai) gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jeigu laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai šiems asmenims mokami iš kredito unijos lėšų.
2. Kai yra paskirtas laikinasis atstovas veiklos priežiūrai, kredito unijos valdyba ir vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su kredito unijos veikla susijusio sprendimo. Visi be laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimo kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.
3. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo manymu, prieštarauja saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Laikinajam atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.
4. Apie priimtą sprendimą paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.
5. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad kredito unija gali saugiai ir patikimai veikti, ar tokios priemonės taikymas, priežiūros institucijos nuomone, nebetikslingas dėl kitų priežasčių;
2) atšaukiama kredito unijai išduota licencija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
651 straipsnis. Kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas
1. Kredito unijos, kuriai pagal šio įstatymo 65 straipsnį paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius, (toliau šiame straipsnyje – administruojama kredito unija) turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami kitai kredito įstaigai, jeigu:
1) yra reali grėsmė, kad administruojamos kredito unijos turto grynoji vertė taps mažesnė negu kredito unijos įsipareigojimai ar kredito unija atitiks kitas pagal šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalį priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, arba nustatoma, kad kredito unija jau atitinka sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir
2) administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas kitai kredito įstaigai leistų išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą kredito unijų sistemos stabilumu bei patikimumu ir kitaip apsaugoti viešuosius interesus, o administruojamos kredito unijos likvidavimas dėl bankroto tokiu pačiu mastu neapsaugotų šių interesų.
2. Administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą priežiūros institucijos pritarimu ir atsižvelgdamas į jos duotus nurodymus organizuoja ir vykdo laikinasis administratorius.
3. Jeigu priežiūros institucija pritaria administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui, laikinasis administratorius, atsižvelgdamas į priežiūros institucijos nurodymus, organizuoja ir vykdo derybas dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo su kredito įstaigomis, kurios turi teisę teikti su administruojamos kredito unijos turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas. Derybose dalyvaujančios kredito įstaigos turi teisę susipažinti su informacija apie administruojamos kredito unijos finansinę būklę, kuri, laikinojo administratoriaus manymu, reikalinga sprendimui dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo priimti. Tokios informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 49 straipsnio nuostatos.
4. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į būtinumą ypač greitai ir veiksmingai spręsti klausimą dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, taip pat į sprendimo priėmimo metu priežiūros institucijos turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje finansines paslaugas turinčių teisę teikti kredito įstaigų pajėgumą perimti administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus arba dėl kitų priežasčių manydama, kad derybų organizavimas ir vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nebūtų tinkamas, turi teisę laikinajam administratoriui nurodyti derybas organizuoti ir vykdyti tik su kai kuriomis administruojamos kredito unijos turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas turinčias teisę teikti kredito įstaigomis, su viena iš jų arba nurodyti iš viso neorganizuoti ir nevykdyti derybų, o administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus pasirengti perduoti kitai kredito įstaigai.
5. Administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo metu gali būti perduodamas visas arba dalis administruojamos kredito unijos turto, teisių (turtinių ir neturtinių) ir sandorių bei visi arba dalis administruojamos kredito unijos įsipareigojimų, tačiau:
1) visais atvejais turi būti perduodami administruojamos kredito unijos įsipareigojimai Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytiems indėlininkams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir kredito unijos įsipareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms, atsirandantys iš sandorių, sudarytų po kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos;
2) neperduodami administruojamos kredito unijos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai kredito unijos bankroto atveju pagal šio įstatymo 76 straipsnio nuostatas tenkinami penktąja ir šeštąja eile;
3) turi būti laikomasi principo, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodyti administruojamos kredito unijos kreditoriai, kurių reikalavimai kredito unijos bankroto atveju būtų tenkinami ta pačia šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta eile, traktuojami vienodai ir neturi patirti daugiau nuostolių, negu jų būtų patyrę tuo atveju, jeigu vietoj administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo kitai kredito įstaigai administruojamai kredito unijai tuo pačiu metu būtų buvusi iškelta bankroto byla.
6. Administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik po to, kai jų vertinimą atlieka laikinojo administratoriaus pasitelkta audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė. Vertinimo išlaidas apmoka administruojama kredito unija. Prireikus ypač greitai spręsti klausimą dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik po to, kai laikinasis administratorius atlieka preliminarų jų vertinimą ir jo išvadas patvirtina priežiūros institucija, o audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė vertinimą atlieka jau po turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo. Nustatant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į priežiūros institucijos pateiktą išvadą dėl to, ar yra pagrindai administruojamos kredito unijos licencijai atšaukti, ir į šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas licencijos atšaukimo pasekmes.
7. Jeigu perduodamų administruojamos kredito unijos įsipareigojimų vertė yra didesnė negu kartu perduodamo administruojamos kredito unijos turto, teisių ir sandorių vertė, administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 121 straipsnio nuostatas ar iš kitų šaltinių padengiant verčių skirtumo sumą. Jeigu po audito įmonės ir (ar) turtą vertinančios įmonės pagal šio straipsnio 6 dalį atlikto vertinimo paaiškėja, kad administruojamos kredito unijos perduodamų įsipareigojimų vertė yra mažesnė negu kartu perduodamo administruojamos kredito unijos turto, teisių ir sandorių vertė, kredito įstaiga, kuriai perduodami administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, sumoka administruojamai kredito unijai verčių skirtumo piniginę kompensaciją.
8. Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitai kredito įstaigai:
1) gali būti perduodamas iš karto visas numatytas perduoti turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai arba perdavimas gali būti vykdomas dalimis;
2) jau perduotas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo dokumentuose numatytomis sąlygomis ir terminais gali būti grąžinami, prireikus atitinkamai tikslinant pagal šio straipsnio 7 dalį sumokėtą verčių skirtumo padengimo sumą, administruojamai kredito unijai, jeigu tokia galimybė aiškiai numatyta tokiuose dokumentuose arba paaiškėja aplinkybės, kad yra perduotas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, kurių nebuvo numatyta perduoti;
3) tuo atveju, jeigu yra perduodamas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, kuriems taikoma užsienio teisė, ir toks perdavimas nėra pripažįstamas pagal užsienio jurisdikciją, administruojama kredito unija privalo perduoti tokį turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus patikėjimo teise kredito įstaigai, kuri perima turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus. Administruojama kredito unija ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perimanti kredito įstaiga turi imtis visų veiksmų, siekiant teisiškai įgyvendinti tokį turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą.
9. Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą:
1) netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų ar kredito unijos sudarytų sandorių nuostatos, numatančios reikalavimus iš anksto kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims pranešti apie tokius veiksmus, kurie atliekami vykdant turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, numatančios reikalavimus tokiems veiksmams atlikti gauti kitų asmenų leidimus ar sutikimus, įskaitant kreditoriaus sutikimą perkelti skolą kitam asmeniui, arba kitaip ribojančios turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo vykdymą;
2) turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su administruojama kredito unija. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas atgal į administruojamą kredito uniją.
10. Apie turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą laikinasis administratorius nedelsdamas paskelbia administruojamos kredito unijos interneto svetainėje ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo – bent dviejuose nacionaliniuose Lietuvos Respublikos laikraščiuose.
11. Įvykdžius turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, priežiūros institucija tuo atveju, jeigu yra duomenų, kad administruojama kredito unija yra nemoki, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos administruojamai kredito unijai iškėlimo. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo administruojamai kredito unijai ir paskiria administratorių. Teismas kredito unijos administratoriumi turi teisę skirti ir laikinąjį administratorių. Kai teismas kredito unijos administratoriumi skiria kredito unijos laikinąjį administratorių, netaikomi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyti reikalavimai dėl būtinumo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka būti įgijus teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
12. Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą ir jam pasibaigus, administruojama kredito unija net ir tuo atveju, jeigu jai iškeliama bankroto byla, privalo bendradarbiauti su jos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusia kredito įstaiga ir jai laikinai ir už įprastas rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą leisti naudotis savo informacinėmis, apskaitos sistemomis, dokumentais, teikti informaciją ir paslaugas, kurios turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusiai kredito įstaigai reikalingos tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas.
13. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta pareiga bendradarbiauti ir teikti paslaugas administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusiai kredito įstaigai taip pat taikoma asmenims, kurie veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo metu teikia paslaugas administruojamai kredito unijai.
14. Teismuose nagrinėjant ieškinius ar skundus (prašymus) dėl priežiūros institucijos, laikinojo administratoriaus, kitų subjektų veiksmų (aktų), susijusių su kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo (grąžinimo) organizavimu ir vykdymu, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 131 straipsnio nuostatos.
15. Kredito įstaiga, perėmusi administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus, neatsako už administruojamos kredito unijos įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai jai nebuvo perduoti.
16. Jeigu perduodant turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus dalyvauja kredito unijos, veikiančios vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti administruojamos kredito unijos ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos narystės kriterijus. Jeigu perduodant turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos asocijuotiems nariams.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
2014-11-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 12, 27 y 14 má
2014-08-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 16, 11 y 47 má
2013-05-25
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 3, 11 y 28 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 3 y 26 más
2011-12-01
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 63 y 14 má
2011-07-13
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 44 y 37 má
2011-05-03
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 56, 44 y 26 má
2010-01-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 11, 44 y 32 má
2009-12-28
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 73 má
2009-08-04
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 63, 64 y 6 más
2008-07-05
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 76, 19, 56 y 72 má
2002-06-20
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 50 más
2001-02-27
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 50 más
2000-05-18
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 48 má
1997-12-02
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą