Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – valdyti šio įstatymo nustatytus investicinius fondus ir (arba) investicines bendroves, kurių valdymas perduotas valdymo įmonei. Valdymo įmonė taip pat turi teisę teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos valdymo įmonei išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų paslaugų.

Valdymo įmonė gali atlikti jai pavestas kitų valdymo įmonių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo funkcijas, jeigu valdymo įmonei išduota licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamos rūšies kolektyvinio investavimo subjektus.

Valdymo įmonė turi teisę teikti kriptoturto paslaugas, kaip jos apibrėžtos 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 60 straipsnyje nustatyta apimtimi ir tvarka.

Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto, kitų kolektyvinio investavimo subjektų, teikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų paslaugų ar verstis šiame įstatyme nenustatyta veikla.

Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ar pensijų fondą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenustatyta veikla.

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo VII skyrius.

Valdymo įmonė turi teisę savo veikloje, neperžengdama licencijoje jai nustatytų teisių, pasitelkti priklausomus tarpininkus ir šiuo tikslu mutatis mutandis turi vadovautis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 36 straipsnio nuostatomis. Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 ir 28–31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau nurodytus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Šio straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyti priklausomi tarpininkai suprantami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie, veikdami išimtinai vienos valdymo įmonės vardu ir šiai įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu, turi teisę teikti tik tas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, kurias turi teisę teikti ta valdymo įmonė pagal jai išduotą licenciją.

Valdymo įmonės veiklos licenciją pagal šį įstatymą gavusi valdymo įmonė taip pat turi teisę valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu tokia teisė numatyta valdymo įmonės veiklos licencijoje.

Tik investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti terminus „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja“ arba „uždarojo tipo investicinė bendrovė-valdytoja“, „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“, „uždarojo tipo investicinė bendrovė“, kitas šių terminų gramatines formas, šių terminų santrumpas „IKKB“, „UTIB“ arba kitus žodžių junginius su šiais terminais. Investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra investicinė kintamojo kapitalo bendrovė. Uždarojo tipo investicinės bendrovės pavadinime ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, be Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra uždarojo tipo investicinė bendrovė.

Valdymo įmonė privalo turėti ne mažesnį kaip 125 000 eurų pradinį kapitalą.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja privalo turėti ne mažesnį kaip 300 000 eurų pradinį kapitalą.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.

Valdymo įmonės nuosavos lėšos, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte, turi nuolat būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:

Valdymo įmonės nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisykles nustato priežiūros institucija.

Jeigu valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą. Ši papildoma nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento sumos, kuria kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, tačiau reikalaujamas pradinis kapitalas kartu su papildoma nuosavų lėšų suma negali viršyti 10 milijonų eurų.

Valdymo įmonė gali neturėti iki 50 procentų šio straipsnio 6 dalyje nurodytos papildomos nuosavų lėšų sumos, jeigu ji naudojasi trūkstamos sumos dydžio valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos suteikta garantija ar draudimo įmonės laidavimu. Valdymo įmonė privalo pateikti tokios garantijos ar laidavimo dokumentą priežiūros institucijai. Garantijos ar laidavimo dokumentas gali būti pateiktas ir iš trečiojoje valstybėje įsteigtos kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kai trečiojoje valstybėje galioja veiklos riziką ribojančios taisyklės, kurios, priežiūros institucijos nuomone, tolygios nustatytosioms Europos Sąjungos teisės.

Nustatant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertę, įtraukiama visų valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vieną ar daugiau valdymo funkcijų valdymo įmonė pavedė atlikti kitai įmonei, investicinių priemonių portfelių vertė. Nustatant investicinių priemonių portfelių vertę, nėra įtraukiama kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems valdymo įmonė paslaugas teikia kaip šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka pavedimą priėmusi įmonė, investicinių priemonių portfelių vertė.

Šio straipsnio 1, 4–8 dalys netaikomos investicinėms bendrovėms-valdytojoms. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma uždarojo tipo investicinėms bendrovėms-valdytojoms.

Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą gauti veiklos licenciją. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos planas, kuriame aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, kartu su prašymu papildomai turi pateikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus dokumentus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti bendrovės akcininkus, įskaitant asmens duomenis, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, teistumą, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

Priežiūros institucija išduoda licenciją, jeigu:

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

Priežiūros institucija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų tinkamumą ir valdymo įmonės, investicinės bendrovės-valdytojos tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją, kvalifikaciją ir darbo patirtį, privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir paskelbia savo interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Valdymo įmonė, ketinanti teikti paslaugas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (arba) 3 punktuose, ir (arba) valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, kurie nėra nurodyti jos veiklos licencijoje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją pateikdama prašymą dėl valdymo įmonės veiklos licencijos papildymo. Kartu su prašymu ji pateikia priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatytą informaciją, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad valdymo įmonė atitinka tokiai veiklai vykdyti taikomus reikalavimus.

Priežiūros institucija priima sprendimą papildyti valdymo įmonės veiklos licenciją, jeigu tenkinami atitinkamai šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies ir (arba) šio straipsnio 3 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 ir 13 punktuose nustatyti reikalavimai.

Papildant valdymo įmonės veiklos licenciją nėra vertinama valdymo įmonės vadovų ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų atitiktis šio įstatymo nustatytiems reikalavimams, išskyrus valdymo įmonės vadovų kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimą ketinamos vykdyti veiklos aspektu. Keičiantis valdymo įmonės vadovams ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkams taikomi šio įstatymo 9 ir 10 straipsniai.

Apie sutikimą ar atsisakymą papildyti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 2 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas papildyti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Papildant licenciją šio straipsnio 2 ir 7 dalys taikomos mutatis mutandis.

Šio straipsnio 8–12 dalys investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomos.

Asmens duomenys turi būti tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai jis ar jo valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

Priežiūros institucijai kartu su prašymu dėl leidimo išdavimo pateikiami investicinės bendrovės įstatai turi būti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti tos bendrovės steigėjų ar akcininkų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik tada, kai priežiūros institucijai pateikiamas pranešimas apie įstatų įregistravimą Juridinių asmenų registre.

Kai Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ketina valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, valdymo įmonės prašymą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

Priežiūros institucija išduoda leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

Apie leidimo išdavimą arba atsisakymą jį išduoti priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos.

Priežiūros institucija nustato, ar suteikti išankstinį leidimą patvirtinti investicinės bendrovės-valdytojos įstatus ir pasirinkti depozitoriumą, spręsdama dėl veiklos licencijos investicinei bendrovei-valdytojai išdavimo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytais terminais. Veiklos licencija, išduota investicinei bendrovei-valdytojai, apima išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto – investicinės bendrovės-valdytojos – steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą.

Investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, turi teisę šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis dėl investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos. Investicinės bendrovės sutartis su valdymo įmone pasibaigia priežiūros institucijos sprendimo suteikti investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją dieną.

Kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo vadovo kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Depozitoriumo vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valdymo įmonėje turi būti sudaroma valdyba. Valdymo įmonėje, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriamoje prie svarbių, turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba.

Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos.

Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas. Bent du iš jų turi turėti darbo patirties investavimo strategijų, kurias įgyvendintų jo valdomi kolektyvinio investavimo subjektai, srityje. Vertinant vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputaciją mutatis mutandis taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 41 dalies nuostatos. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus. Išrinkti valdymo įmonės vadovai ir paskirti investicinius sprendimus priimantys asmenys gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

Priežiūros institucija turi teisę nepritarti išrinktų vadovų ir numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūroms, jeigu šie asmenys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų ar investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų ir numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Jeigu investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, sudaroma stebėtojų taryba, jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimai.

Įsigyjantysis asmuo turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 20 dalyje nustatytus padarinius.

Įsigyjantysis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, nurodydamas ketinamos įsigyti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir pateikti pagrindimo dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausančią valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, jeigu dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens patronuojamąja įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamos perleisti ar sumažinti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.

Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomąjį įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše dokumentai ir duomenys turi būti nurodomi laikantis proporcingumo principo ir turi būti pritaikyti įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti. Sąraše neturi būti nurodomi dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančiojo asmens pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą ir visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, gavimo atlieka vertinimą.

Siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, turi teisę prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia.

Siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančiojo asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantysis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje valstybėje arba kai įsigyjančiajam asmeniui netaikoma priežiūra pagal kitų valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančiojo asmens poveikį valdymo įmonei, įsigyjančiojo asmens tinkamumą ir siūlomojo įsigijimo finansinį patikimumą vertina pagal visus šiuos kriterijus:

Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomos įsigyti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydžio ir nenagrinėja siūlomojo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomajam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantysis asmuo pateikia ne visus pagal šio straipsnio 4 dalį priežiūros institucijos nustatytus dokumentus ar duomenis ar pagal šio straipsnio 6 dalį priežiūros institucijos paprašytus papildomus dokumentus ir duomenis.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomojo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantysis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojančioji įmonė ar kontroliuojantysis asmuo. Priežiūros institucija konsultuodamasi prašo kitų valstybių narių priežiūros institucijų pateikti visą įsigyjančiojo asmens tinkamumui ir siūlomojo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitų valstybių narių priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.

Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomajam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša apie tai įsigyjančiajam asmeniui.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įgyvendinimo terminą.

Jeigu priežiūros institucija, baigusi vertinimą, priima sprendimą prieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiajam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.

Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomojo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 12 dalį gautos kitų valstybių narių priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomajam įsigijimui gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančiojo asmens sutikimas, ar negautas. Skelbiant sprendimą, asmens duomenys neskelbiami. Priežiūros institucija turi teisę savo interneto svetainėje neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančiųjų asmenų.

Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turima kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.

Jeigu įsigyjančiųjų asmenų daromas poveikis kelia grėsmę patikimam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už valdymo įmonės valdymą.

Asmens, įsigijusio valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba padidinusio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba kai iki vertinimo laikotarpio pabaigos priežiūros institucija nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui.

Šis straipsnis netaikomas investicinėms bendrovėms-valdytojoms.

Valdymo įmonė privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:

Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik tinkamai laikydamasi šiame įstatyme nustatytų interesų konfliktų valdymo reikalavimų ir juos detalizuojančių įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų, o kai teikiama šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta paslauga, – ir gavusi išankstinį aiškiai išreikštą rašytinį kliento sutikimą.

Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė atsako už savo pačios ir savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto veiklos, taip pat investuotojams ir priežiūros institucijai pateikiamos informacijos, dokumentų ir duomenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams ir šio įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams, šios informacijos, dokumentų ir duomenų tarpusavio suderinamumą, teisingumą ir tinkamą pateikimą.

Valdymo įmonė, atsižvelgdama į vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo:

Valdymo įmonė privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti priežiūros institucijai apie visus esminius rizikos valdymo proceso pasikeitimus, turinčius įtakos valdymo įmonės rizikos valdymo proceso patikimumui ir veiksmingumui.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, stebi valdymo įmonės kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, įskaitant nuorodų į kredito reitingus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikos apraše naudojimo vertinimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą poveikį, siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.

Priežiūros institucijos išankstinis leidimas reikalingas:

Priežiūros institucija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.

Jeigu priežiūros institucija, gavusi atitinkamą prašymą, per 20 darbo dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Valdymo įmonė visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyva gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę yra panaikinusi visus savo valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.

Jeigu valdymo įmonė priverstinai likviduojama įstatymų nustatyta tvarka, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius privalo sudaryti sąlygas likviduojamos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikti paraišką išpirkti savo turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. Likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad likvidavimo proceso metu valdymo įmonės veiksmai atitiktų šio įstatymo reikalavimus.

Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

Priėmus sprendimą likviduoti investicinę bendrovę, likvidatorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pateikti priežiūros institucijai tokios investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinės bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą.

Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas veikiant geriausiomis investicinės bendrovės akcininkams sąlygomis ir jų interesais. Su akcininkais atsiskaitoma pinigais.

Investicinės bendrovės likvidatorius priežiūros institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo, įskaitant atsiskaitymą su investicinės bendrovės akcininkais, eigą ir pateikti šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją.

Valdymo įmonė kiekvienam savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui privalo paskelbti prospektą, metų ataskaitą ir pusmečio ataskaitas.

Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir pateikiamos priežiūros institucijai tokiais terminais:

Prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai pateikiamos to pageidaujantiems investuotojams. Prospektas pateikiamas patvariojoje laikmenoje arba pateikiant nuorodą į interneto svetainę, o popieriuje išspausdinta prospekto kopija investuotojų prašymu jiems pateikiama nemokamai.

Metų ir pusmečio ataskaitų popieriuje išspausdintos kopijos investuotojų prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti prieinamos investuotojams prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente nurodytu būdu.

Valdymo įmonė privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai investicinius vienetus ar akcijas parduoda arba išperka.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad skelbiant rečiau kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos kartą per mėnesį.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo reikalavimų.

Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą. Šiuo atveju sudaroma sutartis su nauju kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu. Nauja sutartis turi būti pateikta priežiūros institucijai per 5 darbo dienas nuo pasirašymo dienos.

Priežiūros institucija turi būti informuojama apie su depozitoriumu sudarytos sutarties pakeitimus su paaiškinimais, kokios sutarties nuostatos keitėsi. Sutarties su depozitoriumu pakeitimai su paaiškinimais arba nauja sutartis priežiūros institucijai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pasirašymo dienos.

Jeigu depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei pakeisti depozitoriumą.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami ir veikti kaip investicinės bendrovės arba investiciniai fondai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti steigiami tik kaip investiciniai fondai arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės. Draudžiama steigti uždarojo tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai:

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės).

Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne mažesni kaip:

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto kiekvieno subfondo grynieji aktyvai turi būti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti grynieji aktyvai.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi:

Jeigu įsteigtas naujas kolektyvinio investavimo subjektas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesukaupia reikalaujamo grynųjų aktyvų dydžio, jo valdymo įmonė privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.

Jeigu investicinio fondo grynieji aktyvai tampa mažesni kaip 330 000 eurų, o investicinės bendrovės – mažesni kaip 660 000 eurų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu turi būti pranešama priežiūros institucijai. Pranešime turi būti išdėstytos grynųjų aktyvų vertės sumažėjimo priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti.

Jeigu per 6 mėnesius nuo dienos, kai grynieji aktyvai tampa mažesni, negu reikalaujama, padėtis nėra ištaisoma, valdymo įmonė privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.

Jeigu valdymo įmonė nesiima šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje nurodytų veiksmų arba nepanaikina ar nelikviduoja kolektyvinio investavimo subjekto per protingą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą pripažinti netekusiu galios priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos galiojimą.

Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju.

Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje ir šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos yra išleidžiami ne kiekvieną dieną, įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padaromas nedelsiant, kai išleidžiami investiciniai vienetai ar akcijos. Jeigu papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

Vadovaujantis šiuo įstatymu įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti kitu negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju investiciniai vienetai ar akcijos turi būti apmokėti per 3 darbo dienas nuo investicinių vienetų ar akcijų išleidimo dienos.

Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licenciją ir (arba) priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą investicinę kintamojo kapitalo bendrovę.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

Sudėtinės investicinės bendrovės įstatuose šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose, 130 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną sudėtinę investicinę bendrovę sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9, 12, 14, 15, 17, 18 punktuose ir 130 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną sudėtinį investicinį fondą sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti nurodoma:

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, nustatytų šiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 138 straipsnio nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai. Kiekvienam subfondui atskirai netaikomos šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios mutatis mutandis taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtą privalo saugoti vienas depozitoriumas.

Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti.

Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą prospektą. Kai subfondo investicinių vienetų ar akcijų emisijai taikomas Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nustatytas reikalavimas parengti prospektą, papildomai turi būti parengtas atskiras subfondo prospektas. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti rengiamas kiekvienam subfondui atskirai.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės teisės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi) konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

Valdymo įmonei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų.

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto subfondų jungimui taikomi šiame įstatyme kolektyvinio investavimo subjektų jungimui nustatyti reikalavimai.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis gali keisti savo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip ir, kai taikoma, dalyvis atitinka to subfondo dalyviams keliamus reikalavimus. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.

Pinigai į subfondo sąskaitą turi būti gauti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo investicinių vienetų ar akcijų išleidimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas akcijas ar investicinius vienetus išleisti tik gavus pinigus į subfondo sąskaitą gali būti netaikomas, jeigu tokia galimybė ir jos įgyvendinimo tvarka nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

Valdymo įmonė, norinti gauti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucijai turi pateikti:

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

Priežiūros institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė papildytų ir (ar) pakeistų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu:

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus priežiūros institucija valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatytos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.

Išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose.

Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas:

Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė turi Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama.

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.

Įvykdyto jungimo padariniai:

Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:

Atvirojo tipo investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

Atlygis valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokami iš investicinį fondą sudarančių lėšų.

Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse nustatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.

Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų mokėjimo periodiškumas, investicinių pajamų dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, išmokėjimo tvarka.

Investicinio fondo investicinių pajamų paskirstymo teisingumą užtikrina investicinio fondo depozitoriumas, vykdydamas šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytas pareigas.

Jeigu finansuojamasis subjektas yra panaikinamas arba likviduojamas, jo finansuojantysis subjektas taip pat privalo būti panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje):

Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas pradedamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po to, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė apie sprendimą panaikinti arba likviduoti finansuojamąjį subjektą praneša visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai, o kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, – ir finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl priverstinio bendrovių likvidavimo nenustatyta kitaip.

Priežiūros institucija nustato finansuojamojo subjekto – investicinio fondo – panaikinimo ir finansuojamojo subjekto – investicinės bendrovės – likvidavimo tvarką.

Be bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tvarkų, taisyklių ir kitos informacijos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu jos nesiskiria nuo nustatytųjų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Akcinių bendrovių įstatyme ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose, pateikiant nuorodas į taikomus teisės aktus ir jų taikymo mastą.

Įstatinio kapitalo dydžio, akcijų skaičiaus ir akcijos nominaliosios vertės įstatuose nurodyti neprivaloma. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vadovo ir kitų valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria priežiūros institucija.

Jeigu pasikeičia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta informacija, įstatai turi būti pataisyti ir pateikti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įstatų atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintus įstatus. Atvejus, kurie yra laikomi investicinės bendrovės įstatų atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.

Jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų, dokumentas, kuriuo patvirtinamas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pasirašytojo kapitalo dydis (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma arba grynųjų aktyvų vertė, kai akcijos neturi nominaliosios vertės), apskaičiuotas ataskaitinių finansinių metų pabaigos dieną, per 30 dienų nuo bendrovės ataskaitinių finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės.

Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.

Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors akcijas išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų ribų galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar už kurias garantavo valstybė ar savivaldybės.