LegalizeLietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas
Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių steigimo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:
1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai diversifikuota;
2) indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria jis yra susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;
3) indeksas ir jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.
Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitokių formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus, jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų rinkoje, ypač reguliuojamoje rinkoje, dominuojant tam tikriems perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ar pinigų rinkos priemonėms, į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitokių formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija. Šis priežiūros institucijos sutikimas galioja tik vienam emitentui.
85 straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją
Prospekte ir reklaminio pobūdžio informacijoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:
1) didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;
2) tikimasi, kad dėl investicinių priemonių portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų aktyvų vertė.
Investuotojo prašymu valdymo įmonė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.
87 straipsnis. Finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimai
Kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas gali būti finansuojamuoju arba finansuojančiuoju subjektu, kaip nustatyta šiame skirsnyje.
Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, esantis finansuojančiuoju subjektu, ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų turi investuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto – finansuojamojo subjekto – investicinius vienetus ar akcijas.
Šio skirsnio nuostatos specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomos mutatis mutandis.
88 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ypatumai
Finansuojančiajam subjektui investuojant į finansuojamąjį subjektą ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų, šių investicijų atžvilgiu leidžiama nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo, taip pat nesilaikyti šio įstatymo 79 ir 80 straipsniuose nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektų ir investicinių priemonių portfelio diversifikavimo reikalavimų bei šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 83 straipsnyje investavimui į kitus kolektyvinio investavimo subjektus nustatyto reikalavimo.
Jeigu finansuojamasis subjektas turi bent du finansuojančiuosius subjektus, jam leidžiama nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo, taip pat suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, taikomas apribojimas, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.
Jeigu finansuojamasis subjektas nekaupia asmenų lėšų platindamas savo investicinius vienetus ar akcijas ne savo buveinės valstybėje narėje, tačiau šioje valstybėje narėje turi vieną ar daugiau finansuojančiųjų subjektų, jam netaikomi kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo kitoje valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 119 ar 124 straipsnyje.
89 straipsnis. Leidimo finansuojančiajam subjektui investuoti į finansuojamąjį subjektą išdavimo tvarka
Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė privalo gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą viršyti šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą (toliau šiame straipsnyje – leidimas).
Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
Priežiūros institucija išduoda leidimą, jeigu finansuojantysis subjektas, jo depozitoriumas, auditorius ir finansuojamasis subjektas atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
Leidimą norintis gauti kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:
1) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų steigimo dokumentus;
2) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektus ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;
3) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisykles, kaip tai nustatyta šio įstatymo 90 straipsnyje;
4) jeigu taikoma, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų savininkams numatomą teikti informaciją;
5) jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose, – šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių depozitoriumų susitarimą dėl keitimosi informacija;
6) jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, – šio įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių auditorių susitarimą dėl keitimosi informacija.
Jeigu finansuojamasis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai taip pat turi pateikti finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimo, kad suderintasis finansuojamasis subjektas arba jo subfondas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, dokumentą. Šiuos dokumentus finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai gali pateikti lietuvių arba anglų kalba.
Finansuojančiojo subjekto investicijos į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas negali viršyti šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytos investavimo ribos, kol nėra įsigaliojęs šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytas finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo.
Finansuojantysis subjektas į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas gali investuoti tik:
1) įsigaliojus šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytam depozitoriumų susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose);
2) įsigaliojus šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytam auditorių susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai).
92 straipsnis. Pareiga perduoti informaciją depozitoriumui
Finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu finansuojančiojo subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas yra atsakingi už visos su finansuojamuoju subjektu susijusios ir tinkamam finansuojančiojo subjekto depozitoriumo pareigų atlikimui reikalingos informacijos perdavimą finansuojančiojo subjekto depozitoriumui.
93 straipsnis. Pareiga koordinuoti grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laiką
Finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai ar jų valdymo įmonės privalo siekti, kad būtų išvengta bet kokio neteisėto naudos, atsirandančios dėl pasirinkto skirtingo laiko šių subjektų grynųjų aktyvų vertei nustatyti, gavimo ir būtų užkirstas kelias pasinaudoti grynųjų aktyvų verčių skirtumais. Šiuo tikslu abu subjektai ar jų valdymo įmonės privalo imtis visų reikalingų priemonių savo grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laikui koordinuoti.
94 straipsnis. Reikalavimai finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo veiksmingai stebėti finansuojamojo subjekto veiklą. Atlikdami šią pareigą, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė gali vadovautis iš finansuojamojo subjekto, jo valdymo įmonės, depozitoriumo ir auditoriaus gauta informacija bei dokumentais, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas abejoti šios informacijos ir dokumentų teisingumu.
Jeigu finansuojantysis subjektas, jo valdymo įmonė arba bet kuris kitas finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės vardu veikiantis asmuo gauna su investavimu į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas susijusį platinimo mokestį, komisinius ar kitą piniginę naudą, jie turi būti įskaitomi į finansuojančiojo subjekto turtą.
95 straipsnis. Reikalavimai finansuojamajam subjektui ar jo valdymo įmonei
Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi nedelsdami pateikti priežiūros institucijai kiekvieno į jo investicinius vienetus ar akcijas investuojančio finansuojančiojo subjekto identifikacinius duomenis. Jeigu finansuojantysis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija šią informaciją nedelsdama perduoda finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė negali taikyti platinimo ir išpirkimo mokesčių finansuojančiajam subjektui už jo investicinių vienetų ar akcijų įsigijimą arba išpirkimą.
Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, priežiūros institucijai ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje), depozitoriumui ir auditoriui būtų laiku pateikta visa šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių, depozitoriumų ir auditorių veiklą, ir finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta informacija.
96 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto, ketinančio tapti finansuojančiuoju subjektu, ir finansuojančiojo subjekto, ketinančio tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, dalyviams teikiama informacija
Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė arba finansuojantysis subjektas, ketinantis tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė šio subjekto dalyviams turi pateikti šią informaciją:
1) nurodyti, kad priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikė šiam subjektui šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą;
2) pateikti finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;
3) nurodyti datą, kada finansuojančiojo subjekto turtas bus pradėtas investuoti į finansuojamąjį subjektą, arba, jeigu jis jau investuotas į jį, – datą, kada investicijos viršys šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą;
4) nurodyti, kad per 30 dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos pateikimo dalyviams dienos atitinkamo subjekto dalyviai turi teisę pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos datos.
Finansuojantysis subjektas, investuodamas į atitinkamo finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, ar jo valdymo įmonė šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytas investavimo ribas gali viršyti tik pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 30 dienų terminui.
Jeigu finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių arba anglų kalba.
Už finansuojančiojo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.
Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo investicinių vienetų ar akcijų savininkams tvarką.
97 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės teisė sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą
Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.
Kitoje valstybėje narėje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.
98 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto reklama
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė reklaminio pobūdžio informacijoje turi nurodyti, kad finansuojantysis subjektas ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų nuolat investuoja į konkretaus finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas.
100 straipsnis. Finansuojamojo subjekto jungimas arba skaidymas
Finansuojamąjį subjektą jungiant su kitu kolektyvinio investavimo subjektu arba skaidant į du ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, finansuojantysis subjektas panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu išduoda vieną iš šių leidimų:
1) ir toliau būti to paties finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu ar tapti kito po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo veiksiančio finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu;
2) ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito jungime ar skaidyme nedalyvaujančio finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
3) pakeisti finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentus taip, kad jis būtų pertvarkytas į kolektyvinio investavimo subjektą, kuris nėra finansuojantysis subjektas.
Finansuojamojo subjekto jungimas ar skaidymas laikomas užbaigtu tik tada, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) pateikia šio įstatymo 110 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki jungimo ar skaidymo užbaigimo dienos.
Iki finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo užbaigimo finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi sudaryti finansuojančiajam subjektui galimybę pareikalauti išpirkti visus finansuojančiojo subjekto turtą sudarančius finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas leidimas.
Priežiūros institucija nustato finansuojamojo subjekto jungimo ir skaidymo tvarką.
101 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto investavimo objektai ir rizikos masto skaičiavimas
Ne daugiau kaip 15 procentų finansuojančiojo subjekto turto gali sudaryti:
1) likvidus turtas, laikantis šio įstatymo 79 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų;
2) šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos tik rizikai valdyti šio įstatymo 84 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
3) tiesioginei finansuojančiojo subjekto – investicinės bendrovės – veiklai vykdyti būtinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo skaičiuoti pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtą rizikos mastą. Jis skaičiuojamas šio įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – sumuojant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių tiesioginį galimą rizikos mastą su:
1) faktiniu finansuojamojo subjekto išvestinių finansinių priemonių rizikos mastu proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą;
2) galimu didžiausiu finansuojamojo subjekto pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtu rizikos mastu, nustatytu finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą.
102 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumams
Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtą saugo skirtingi depozitoriumai, šie depozitoriumai, siekdami užtikrinti kiekvieno jų pareigų atlikimą, privalo sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija.
Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojamojo subjekto depozitoriumas turi nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai, finansuojančiajam subjektui ir (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjekto valdymo įmonės ir depozitoriumai skiriasi) finansuojančiojo subjekto valdymo įmonei ir depozitoriumui apie visus pastebėtus su finansuojamuoju subjektu susijusius pažeidimus, galinčius neigiamai paveikti finansuojantįjį subjektą.
Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumų susitarimo dėl keitimosi informacija turinį.
105 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai
Šiame skirsnyje vartojama suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
Šis skirsnis taikomas šių subjektų jungimui:
1) skirtingose valstybėse narėse – Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimui (toliau šiame skirsnyje – skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje, jungimui (toliau šiame skirsnyje – Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);
3) jungimui, kuriame dalyvauja bent vienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas.
Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas pagal šio įstatymo 106 straipsnyje nustatytus jungimo būdus gali būti vykdomas nepaisant kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos.
Skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu laikomas jungimas, kai:
1) bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų yra įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje;
2) vienas ar daugiau Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie kitoje valstybėje narėje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto;
3) vienas ar daugiau kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų prijungiami prie Lietuvos Respublikoje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto.
Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimu šiame skirsnyje laikomas toks jungimas, kai bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
106 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo būdai
Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas šiais būdais:
1) vienas ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) visą savo turtą ir įsipareigojimus perleidžia kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;
2) du ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) susijungia į jų pagrindu steigiamą naują suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ir jam arba jo subfondui perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;
3) vienas ar daugiau suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) savo grynuosius aktyvus perleidžia bet kuriam kitam jungime dalyvaujančio suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto subfondui, jų pagrindu steigiamam naujam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui ar kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas), o po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus.
107 straipsnis. Leidimo jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtą po jungimo pasibaigsiantį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimo tvarka
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto jungimui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
Leidimą norintis gauti subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti:
1) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;
2) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausią prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu tas kolektyvinio investavimo subjektas yra arba bus įsteigtas kitoje valstybėje narėje;
3) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 108 straipsnį parengtą patvirtinimo dokumentą;
4) informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti parengta lietuvių kalba ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, turi teisę per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos reikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
Priežiūros institucija po to, kai jai pateikiama visa reikalinga informacija, nedelsdama perduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas kitos valstybės narės, kurioje yra arba bus įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucijai. Priežiūros institucija, siekdama įvertinti, ar jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams apie jungimą teikiama informacija yra tinkama ir pakankama, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija aptardama galimą jungimo poveikį jungime dalyvausiančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams.
Priežiūros institucija turi teisę:
1) raštu pareikalauti patikslinti Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją;
2) raštu pareikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė papildytų ir (arba) pakeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija atitinkamų dokumentų kopijas perduoda priežiūros institucijai (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje).
Priežiūros institucija apie pasinaudojimą šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta teise turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija informaciją apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (arba) pakeista Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (arba) pakeistos informacijos gavimo dienos.
Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti, jeigu:
1) planuojamas jungimas atitinka visus šiame straipsnyje, šio įstatymo 108 ir 109 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir šiuos straipsnius įgyvendinančius priežiūros institucijos teisės aktus;
2) po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje ar 124 straipsnio 1 dalyje nurodytus pranešimus apie investicinių vienetų ar akcijų platinimą visose valstybėse narėse, kuriose po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas turi leidimą veiklai ir (arba) jis ar jo valdymo įmonė yra gavusi atitinkamus pranešimus;
3) priežiūros institucija ir, jeigu taikoma, jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjektų buveinių valstybių narių priežiūros institucijos neprieštarauja šių subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai arba po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (arba) pakeista toje valstybėje narėje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, nepranešė per 20 darbo dienų nuo visos papildytos ir (arba) pakeistos informacijos gavimo dienos.
Priežiūros institucija apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą turi pranešti ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl laikino investavimo taisyklių nesilaikymo. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.
Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus.
108 straipsnis. Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų (kai jungime dalyvauja kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas) ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikčių nenustatė.
111 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų jungime dalyvauja Lietuvos Respublikoje įsteigta investicinė bendrovė, sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuotąja balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentais visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.
28 straipsnis. Prospektas, periodinės ataskaitos ir statistinių duomenų ataskaitos
Prospekte turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Prospekte turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis. Kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti galiojantį prospektą, parengtą pagal šį įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šio straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju – pagal Vertybinių popierių įstatymą ir Reglamentą (ES) 2017/1129.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2360, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11982
Metų ataskaitoje turi būti pateikta priežiūros institucijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.
Statistinių duomenų ataskaitoje pateikiama priežiūros institucijos nustatyta informacija, reikalinga priežiūros institucijos, kitų valstybės institucijų funkcijoms vykdyti.
Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai turi būti pateikiami kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pridėti nebūtina, jeigu investuotojams pranešama, kad jų pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.
Jeigu prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektas per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos pataisomas ir nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pateikiamas priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija nustato, kokia informacija turi būti pateikiama prospekte, metų, pusmečio ir statistinių duomenų ataskaitose, jų formą ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką.
Kai Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti šio kolektyvinio investavimo subjekto prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas.
Jeigu valdymo įmonė savo valdomam specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui, vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatomis, privalo parengti prospektą, skirtą konkrečiai akcijų ar investicinių vienetų emisijai, viešai skelbti periodinę informaciją, tokiu atveju:
1) prospektas rengiamas vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatomis;
2) periodinė informacija rengiama ir skelbiama vadovaujantis atitinkamai Vertybinių popierių įstatymo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2360, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11982
109 straipsnis. Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos
Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:
1) turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;
2) jeigu taikoma, išmokos grynaisiais pinigais už šio subjekto investicinius vienetus ar akcijas dydį ir jo apskaičiavimo pagrįstumą;
3) investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną.
Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad finansinių ataskaitų audito ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai ir jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, taip pat šių ataskaitų kopijos nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
Šis įstatymas nustato neprofesionaliesiems investuotojams skirtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir šių kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą bei šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti šioje dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių – investicinių fondų investicinių vienetų savininkų ir investicinių bendrovių akcininkų interesai.
Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
Šis įstatymas taikomas:
1) suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;
2) specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų steigimo dokumentus yra platinami tik trečiosiose valstybėse;
3) suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms.
Šis įstatymas netaikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų valstybei, Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą, teikiamoms paslaugoms.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Šio įstatymo nuostatos, taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, mutatis mutandis taikomos investicinėms bendrovėms-valdytojoms, išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad konkreti įstatymo nuostata taikoma tam tikroms investicinėms bendrovėms-valdytojoms, visoms investicinėms bendrovėms, arba kai nustatyta, kad ši nuostata investicinėms bendrovėms netaikoma.
21 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
Valdymo įmonė, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei (įgaliotiniui), turinčiai (turinčiam) teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą prieš įsigaliojant susitarimui dėl valdymo funkcijų perdavimo privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodoma šį pavedimą priimanti įmonė (įgaliotinis) ir jai (jam) ketinamų pavesti valdymo funkcijų sąrašas. Jeigu valdymo įmonė valdo bent vieną kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija, gavusi valdymo įmonės pranešimą, apie ketinimą pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei (įgaliotiniui) prieš įsigaliojant susitarimui dėl valdymo funkcijų perdavimo praneša suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei (įgaliotiniui) galima tik tuo atveju, jeigu:
1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;
2) priežiūros institucija su atitinkama trečiosios valstybės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;
3) valdymo įmonės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įmonės (įgaliotinio), kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų, veiklą;
4) valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įmonei (įgaliotiniui), kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų, papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
5) įmonės (įgaliotinio) vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias įmonei (įgaliotiniui) tinkamai atlikti nurodytas funkcijas. Įmonės (įgaliotinio) vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į jų išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Įmonės (įgaliotinio) vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka;
6) prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei (įgaliotiniui).
Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei (įgaliotiniui) atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjekto ar dalyvių interesais.
Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitai įmonei (įgaliotiniui), neatleidžia valdymo įmonės nuo atsakomybės.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai valdymo įmonėms, valdančioms specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus, kiek tai susiję su jų valdomais specialiaisiais kolektyvinio investavimo subjektais, taikomi tuo atveju, kai kitai įmonei (įgaliotiniui) pavedama atlikti investicijų valdymo (investicinių priemonių portfelio valdymo ir su tuo susijusios rizikos valdymo), investicinių vienetų ar akcijų platinimo funkcijas. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi be išlygų.
Kai valdymo įmonė savo veiklai vykdyti pasitelkia priklausomus tarpininkus, tai nėra laikoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos – rinkodaros, įskaitant platinimą, pavedimu. Valdymo įmonė visapusiškai ir besąlygiškai atsako už priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-801, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27379
60 straipsnis. Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikčių nenustatė.
103 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditoriams
Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, šie auditoriai turi sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija, įskaitant nuostatas dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi.
Finansuojančiojo subjekto auditorius, rengdamas finansinių ataskaitų audito ataskaitą, turi atsižvelgti į finansuojamojo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų finansiniai metai skiriasi, finansuojamojo subjekto auditorius turi parengti paskutinės finansuojančiojo subjekto finansinių metų dienos finansuojamojo subjekto ad hoc ataskaitą.
Finansuojančiojo subjekto auditorius finansinių ataskaitų audito ataskaitoje turi pranešti apie visus finansuojamojo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitoje atskleistus pažeidimus ir jų poveikį finansuojančiajam subjektui.
Priežiūros institucija nustato finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditorių susitarimo dėl keitimosi informacija turinį.
104 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų veiklos priežiūra
Priežiūros institucija nedelsdama praneša apie kiekvieną su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, šio skirsnio nuostatų nesilaikymą ir kitą šio įstatymo 16 straipsnio pagrindu iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją:
1) finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, jeigu finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai įsteigti Lietuvos Respublikoje;
2) finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje, o finansuojantysis subjektas – kitoje valstybėje narėje.
Jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, o finansuojantysis subjektas – Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, gavusi finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie bet kokį su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio priemonę, veiklai keliamų reikalavimų nesilaikymą ir kitą finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją, nedelsdama apie tai praneša finansuojančiajam subjektui.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ JUNGIMAS SU KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE ĮSTEIGTAIS SUDERINTAISIAIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAIS IR LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMI KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, JUNGIMAS
7 straipsnis. Valdymo įmonės veiklos licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
Kai yra šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą.
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
1) valdymo įmonė per 12 mėnesių nuo veiklos licencijos išdavimo nepradeda ja naudotis ar ilgiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo savo veiklos;
2) iki valdymo įmonės įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos valdymo įmonė raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
3) valdymo įmonė nebeatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų valdymo įmonės licencijos gavimo reikalavimų.
Priežiūros institucija panaikina valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
1) valdymo įmonė pati raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) paaiškėja, kad valdymo įmonė gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba siekdama gauti licenciją veikė pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus;
3) valdymo įmonė šiurkščiai ir (arba) pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo pažeidžia šiame įstatyme ir (arba) kituose kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
4) po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė pateikia prašymą pripažinti netekusia galios po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją (panaikinama investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencija);
5) valdymo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas.
Sprendimas panaikinti veiklos licencijos galiojimą turi būti motyvuotas raštu. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti valdymo įmonei.
12 straipsnis. Atlyginimų nustatymo politika ir atlygio komitetai
Valdymo įmonė privalo nustatyti vadovų, už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.
Valdymo įmonė privalo nustatyti darbuotojų, kurių gaunamas atlyginimas yra vadovų ir už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimo dydžio ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.
Atlyginimų nustatymo politika turi užtikrinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir jį skatinti.
Atlyginimų nustatymo politika neturi būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri nesuderinama su valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateikiama informacija.
Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo taisyklių reikalavimus.
Valdymo įmonė, kuri yra svarbi dėl savo arba savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo, privalo sudaryti atlygio komitetus. Atlygio komiteto nariais, kai sudaryti atlygio komitetą yra privaloma, gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis valdymo įmonė priskiriama prie svarbių pagal šio straipsnio nuostatas. Atlygio komitetą savo nuožiūra gali sudaryti ir prie svarbių nepriskirta valdymo įmonė. Atlygio komitetų sudarymo tvarką, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, valdymo įmonės nustato savo vidaus dokumentuose.
13 straipsnis. Investuotojų (klientų) skundų nagrinėjimas
Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti investuotojų (klientų) skundus (prašymus), susijusius su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teikiamomis paslaugomis (toliau – skundai).
Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo išnagrinėti rašytinį investuotojo (kliento) skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė investuotojas (klientas) ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio investuotojas (klientas) gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė investuotojų (klientų) skundus nagrinėja neatlygintinai.
14 straipsnis. Pareiga investicinius sprendimus vykdyti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui sąlygomis
Valdymo įmonė savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais.
Valdymo įmonė savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui privalo veikti taip, kad būtų pasiektas kolektyvinio investavimo subjektui geriausias įmanomas rezultatas, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investiciniam sprendimui įvykdyti svarbias aplinkybes.
Valdymo įmonė, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, turi nustatyti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.
Investicinių sprendimų vykdymo politikos apraše prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Valdymo įmonė privalo:
1) užtikrinti, kad investicinių sprendimų vykdymo politikos aprašas ir visi esminiai jo pakeitimai būtų prieinami kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams;
2) nuolat stebėti, ar naudojamos priemonės ir investicinių sprendimų vykdymo politika yra veiksmingos, taip pat šiame politikos apraše nurodytų kitų investicinius sprendimus vykdančių subjektų investicinių sprendimų vykdymo kokybę, o nustačiusi naudojamų priemonių ir (arba) investicinių sprendimų vykdymo politikos trūkumų, – nedelsdama juos ištaisyti;
3) peržiūrėti investicinių sprendimų vykdymo politikos aprašą ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pasikeitimas, galintis daryti poveikį valdymo įmonės gebėjimui pasiekti geriausią rezultatą kolektyvinio investavimo subjektui;
4) veikti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, kad investicinis sprendimas kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita buvo įvykdytas ar perduotas vykdyti kitam subjektui laikantis investicinių sprendimų vykdymo politikos.
16 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų buhalterinė apskaita ir auditas
Valdymo įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, tarptautiniais apskaitos standartais.
Kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant investicines bendroves-valdytojas, buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.
Kolektyvinio investavimo subjekto metų veiklos ataskaitoje privalo būti pateikiama:
1) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinis fondas, – grynųjų aktyvų ataskaita, grynųjų aktyvų pokyčio ataskaita ir aiškinamasis raštas;
2) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinė bendrovė, – finansinių ataskaitų rinkinys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas).
Valdymo įmonės pelno paskirstymo tvarką reglamentuoja Finansų įstaigų įstatymas.
Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditui (toliau – auditas) ir jo atlikimo tvarkai taikomi Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituoti. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Kolektyvinio investavimo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitoje auditorius turi nurodyti visus atliekant auditą nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus ir pateikti informaciją apie tai, ar:
1) teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
2) turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;
3) įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės patvirtintų rizikos valdymo priemonių ir metodų veiksmingumas;
4) įvertintas su kolektyvinio investavimo subjekto valdymu susijusių valdymo įmonės vidaus kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir priemonių efektyvumas.
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra naikinamas ar likviduojamas, auditorius pateikia informaciją apie tai, ar:
1) per laikotarpį nuo paskutinės finansinių ataskaitų audito ataskaitos sudarymo iki kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimo ar likvidavimo (jeigu tas laikotarpis ilgesnis kaip vienas mėnuo) buvo teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
2) turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;
3) kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimas arba likvidavimas buvo įvykdytas nepažeidžiant šio įstatymo reikalavimų.
Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo ar savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, o auditorius – paaiškinimus dėl nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimų.
Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjekto auditą ar kitą Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytą veiklą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytas aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, arba
2) trukdyti valdymo įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų rinkinį ar formuoti sąlyginę nuomonę.
Auditorius taip pat privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti priežiūros institucijai apie faktus ir aplinkybes, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone, auditą.
Priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nustatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu, todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų padarinių.
Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto auditą, privalo laikytis šio įstatymo 19 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtuose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos.
Šio straipsnio 1 ir 4 dalys investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomos.
18 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje ir depozitoriume
Valdymo įmonė ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šioms priemonėms įdiegti valdymo įmonė ir depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2655, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20827
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
22 straipsnis. Draudimas perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą
Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams. Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi investicinės bendrovės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams.
Valdymo įmonė, veikianti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita, neturi teisės skolinti ir teikti kreditų, o investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.
Investicinis fondas ar investicinė bendrovė negali sudaryti sandorių dėl jų turtą sudarančių perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių jie neturi, pardavimo.
Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.
Šiame straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VIII skyriuje.
23 straipsnis. Investicinės bendrovės sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas
Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.
Investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jeigu bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlygio valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.
25 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimo, atskyrimo ir pertvarkymo procesų ypatumai
Valdymo įmonės reorganizavimui, atskyrimui ir pertvarkymui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.
Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus bei jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat nurodomos valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.
Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus.
Reorganizuojama ar pertvarkoma valdymo įmonė savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams privalo sudaryti sąlygas ne mažiau kaip vieną mėnesį nuo jų informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą reikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.
Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, priežiūros institucijai.
Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą, gali be kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių sutikimo perduoti kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei, prieš tai sudariusi sąlygas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teises.
Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją.
Jeigu reorganizuojant valdymo įmonę įsteigiama nauja įmonė, ji šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti valdymo įmonės licenciją.
Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios naujos tos pačios teisinės formos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.
30 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-2655, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20827
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2655, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20827
31 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento pateikimo tvarka
Teikiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, turi būti vadovaujamasi Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytais reikalavimais arba, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas siūlomas profesionaliesiems investuotojams, – pasirinktinai šio straipsnio 2–7 dalyse nustatytais reikalavimais arba Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytais reikalavimais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
Valdymo įmonė, prieš sudarydama su investuotoju susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo, privalo investuotojui pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos valdymo įmonės vardu platinami per tarpininkus, valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas būtų pateiktas investuotojui prieš sudarant su juo susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
Valdymo įmonė privalo investicinių produktų teikėjų ir tarpininkų, kurie platina atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ne valdymo įmonės vardu arba konsultuoja investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ar produktus, sudarančius galimybę investuoti į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus, klausimais, prašymu pateikti jiems atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti tarpininkai privalo investuotojams pateikti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
Valdymo įmonė pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą turi nemokamai pateikti investuotojui patvariojoje laikmenoje, pateikdama nuorodą į interneto svetainę arba investuotojo prašymu pateikti popieriuje išspausdintą pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopiją.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
Valdymo įmonė privalo nuolat atnaujinti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir naujausią šio dokumento versiją skelbti savo interneto svetainėje.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
Valdymo įmonė privalo pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jo pakeitimus nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pateikti priežiūros institucijai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2655, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20827
Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779
32 straipsnis. Informavimas apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus
Valdymo įmonė apie visus esminius kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams įtakos turinčius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (ar) prospekto pakeitimus privalo raštu pranešti kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui priežiūros institucijos nustatyta tvarka pareikalauti išpirkti jam priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.
Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato priežiūros institucija.
34 straipsnis. Reklaminio pobūdžio informacija
Rengiant investuotojams skirtą reklaminio pobūdžio informaciją ir ją viešinant, turi būti vadovaujamasi šio įstatymo, Reglamento (ES) 2017/1129 ir Reglamento (ES) 2019/1156 nuostatomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2360, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11982
Nr. XIII-2654, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20824
Nr. XIV-801, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27379
Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso.
III SKYRIUS
DEPOZITORIUMAS
35 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
Kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugo vienas depozitoriumas. Depozitoriumo paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine depozitoriumo ir valdymo įmonės sutartimi. Šioje sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui pavestoms funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti licencijuota kredito įstaiga, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas, arba Lietuvos Respublikoje įsteigta arba Lietuvos Respublikoje turinti registruotą buveinę ar padalinį licencijuota finansų maklerio įmonė, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 750 000 eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-825, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27716
Depozitoriumas privalo turėti savo veiklai reikalingas priemones ir procedūras ir jas naudoti arba taikyti.
Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir užtikrinti, kad:
1) investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
2) investicinių vienetų arba akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
3) jis vykdytų valdymo įmonės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;
4) atlyginimas ir pajamos už sandorius dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto per nustatytą laiką būtų pervesti į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
5) investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus.
Depozitoriumas privalo valdymo įmonei pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, įskaitant tikslius duomenis ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą.
Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas. Be to, depozitoriumas užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos į sąskaitas, atidarytas kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos. Į minėtame subjekte kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytas sąskaitas neįskaitomi to subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai.
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 138 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar steigimo dokumentų pažeidimus.
Depozitoriumas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka privalo priežiūros institucijos reikalavimu pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia atliekant depozitoriumo, kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrą.
Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.
Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 19 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.
Depozitoriumas neturi teisės vykdyti su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, valdymo įmonės ir savo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas būtų atskyręs depozitoriumo funkcijų atlikimą nuo kitų savo funkcijų, galinčių sukelti interesų konfliktą, o galimi interesų konfliktai būtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, valdomi, stebimi ir atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.
36 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas
Kai yra saugomos finansinės priemonės, trauktinos į apskaitą depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų saugomos ir traukiamos į apskaitą depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktais, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.
Kai siekiama saugoti kitą turtą, įskaitant finansines priemones, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybės teisę į tokį turtą ir įtraukia šį turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Depozitoriumas šią informaciją privalo nuolat atnaujinti.
Depozitoriume ar kitoje įmonėje saugomas turtas negali būti naudojamas depozitoriumo ar kitos įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, sąskaita. Saugomo turto naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto, įskaitant pervedimą, įkeitimą, pardavimą, skolinimą, bet jais neapsiribojant.
Depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai:
1) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita;
2) depozitoriumas vykdo kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nurodymus;
3) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto naudai ir jo interesais;
4) sandoris garantuojamas aukštos kokybės ir likvidžiu įkaitu, kurį kolektyvinio investavimo subjektas gauna pagal nuosavybės teisės perdavimo susitarimą. Įkaito rinkos vertė visada turi atitikti bent naudojamo turto rinkos vertę su rizikos priedu.
Depozitoriumui ir (arba) kitai įmonei, kuriai (kuriam) perduota saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, tapus nemokiems, saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto negalima paskirstyti arba realizuoti šio depozitoriumo ir (arba) šios įmonės kreditorių naudai.
37 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei
Depozitoriumas gali perduoti kitai įmonei tik turto saugojimo funkciją.
Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi.
Depozitoriumas gali turto saugojimo funkciją perduoti kitai įmonei tik tuo atveju, kai ši funkcija perduodama dėl objektyvių priežasčių. Turto saugojimo funkcijos perdavimu negali būti vengiama šiame įstatyme nustatytos depozitoriumo atsakomybės.
Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai pasirinkdamas įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip nustatyta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p. 11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti, kaip ji atlieka šias funkcijas, vykdo veiklą ir kaip ji laikosi tvarkos, atlikdama jai perduotas funkcijas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/438.
Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, visada atitiktų šias sąlygas:
1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra pagal atitinkamą jurisdikciją ir auditas;
3) įmonė depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, koks turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;
4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonei tapus nemokiai jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;
5) įmonė laikosi šio įstatymo 35 straipsnio 1 ir 12 dalyse, 36 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 38 straipsnio 3 dalyje depozitoriumui nustatytų reikalavimų.
Kai pagal trečiosios valstybės teisę reikalaujama, kad tam tikras kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemones saugotų toje valstybėje įsteigta įmonė, ir toje valstybėje nėra įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas toje valstybėje įsteigtai įmonei tik tiek, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra toje valstybėje įsteigtų įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).