Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Priežiūros institucija Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai turi pranešti:

Priežiūros institucija turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.

Priežiūros institucija turi pranešti kitoms valstybėms narėms šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją.

2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).

2007 m. kovo 19 d. Komisijos direktyva 2007/16/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant tam tikrus apibrėžimus (OL 2007 L 79, p. 11).

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES (OL 2014 L 257, p. 186).

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3).

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kiek tai susiję su per dideliu kliovimusi kredito reitingais (OL 2013 L 145, p. 1).

Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.

Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojamasis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, atitinkantis šias sąlygas:

Finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojantysis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, kuris ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų investuoja į finansuojamąjį subjektą, laikydamasis šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Grynieji aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės įsipareigojimų skirtumas.

Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcijos išleidžiamos ir išperkamos šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme vartojama investicinės bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarojo tipo investicinę bendrovę, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinė bendrovė-valdytoja – investicinė bendrovė, kurioje sudaryti valdymo organai ir valdymas neperduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – investicinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti savo akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atvirojo tipo. Šiame įstatyme vartojama investicinės kintamojo kapitalo bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, kurios valdymas perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei, ir investicinę kintamojo kapitalo bendrovę-valdytoją, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinės priemonės:

Investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai (fondo dalyviai) proporcingai kiekvienam investicinių vienetų savininkui (fondo dalyviui) priklausančių investicinių vienetų skaičiui. Investicinis fondas neturi juridinio asmens statuso ir nėra laikomas organizacija. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atvirojo tipo ir uždarojo tipo investicinius fondus, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo patvirtinami investicinio fondo įsipareigojimai šio vertybinio popieriaus savininkui (fondo dalyviui).

Investicinių priemonių portfelis – kolektyvinio investavimo subjekto turimų investicinių priemonių rinkinys.

Investicinių vienetų ar akcijų platinimas (toliau – platinimas) – tiesioginis ar netiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas.

Investuotojas – kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis ar potencialus dalyvis.

Įsigyjantysis asmuo – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nusprendęs fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys.

Išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimos kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies.

Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje kitoje valstybėje narėje.

Klientas – fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas (įskaitant kolektyvinio investavimo subjektą), kuriam kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja teikia paslaugas.

Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

Kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo investicinio vieneto savininkas ar investicinės bendrovės akcininkas.

Kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, bet kuri nėra kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė.

Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas (toliau – prospektas) – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie platinamus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.

Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kolektyvinio investavimo subjekto:

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių, kurių valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymas.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės buveinės valstybė narė (toliau – valdymo įmonės buveinės valstybės narė) – valstybė narė, kurioje įregistruota valdymo įmonės buveinė. Jeigu valdymo įmonė pagal valstybės narės, kurioje ji įsteigta, teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra valdymo įmonės buveinė.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis (toliau – valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis) – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nustatytą pareigą pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarką.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės priimančioji valstybė narė (toliau – valdymo įmonės priimančioji valstybė narė) – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia paslaugas nesteigdama filialo, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė.

Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Neprofesionalusis investuotojas – neprofesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Netiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – pagal susitarimą su investicinius vienetus arba akcijas platinančiu subjektu vykdoma valdymo įmonės arba investicinės bendrovės-valdytojos veikla, apimanti jų pačių valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą tik per tą subjektą.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas – dokumentas, kuriame investuotojams pateikiama svarbiausia informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo valdymo įmonę.

Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patvarioji laikmena – priemonė, kuri suteikia galimybę investuotojui saugoti ir be pakeitimų atkurti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų prieinama per visą informacijos paskirtį atitinkantį laikotarpį.

Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – šie kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai:

Pinigų rinkos priemonės:

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų bei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atliekantis kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

Profesionalusis investuotojas – profesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Siūlomasis įsigijimas – numatomas valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas arba padidinimas, dėl kurio įsigyjančiajam asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to asmens patronuojamąja įmone.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šio įstatymo VIII skyriuje nurodytą turtą, vadovaujantis to kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija, ir kuris nėra suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje nurodytą likvidų turtą ir kurio investiciniai vienetai arba akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio turtas padalytas į atskirus subfondus.

Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – valdymo įmonės veikla, kai ji pati, nesinaudodama platintojų paslaugomis, savo ar investuotojo iniciatyva platina investuotojams savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, neteikdama investuotojui konsultacijos dėl investavimo į kitas finansines priemones.

Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė.

Trečiosios valstybės priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios valstybės institucija, pagal toje valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas savo valstybėje.

Uždarojo tipo investicinė bendrovė – investicinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, kurios nėra išperkamos investuotojo reikalavimu iki tos investicinės bendrovės įstatuose nustatyto jos veiklos laikotarpio pabaigos arba kol sueis kitas jos įstatuose iš anksto nustatytas terminas, arba atsiras kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti akcijas. Šiame įstatyme vartojama uždarojo tipo investicinės bendrovės sąvoka apima uždarojo tipo investicinę bendrovę, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, ir uždarojo tipo investicinę bendrovę-valdytoją, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Uždarojo tipo investicinis fondas – investicinis fondas, kurio investiciniai vienetai nėra išperkami investuotojo reikalavimu iki jo taisyklėse nustatyto jo veiklos laikotarpio pabaigos arba kol sueis kitas šiose taisyklėse iš anksto nustatytas terminas, arba atsiras kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti investicinius vienetus.

Vadovai – valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo vadovas (administracijos vadovas), valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai.

Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL 2017 L 168, p. 12) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1129).

Verstis valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti terminus „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“, kitokias šių terminų gramatines formas arba žodžių junginius su šiais terminais.

Verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu turi teisę ir uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė ar kitokios teisinės formos subjektas, turintis kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją, suteikiančią jai teisę valdyti suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

Verstis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licenciją. Verstis uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją. Veikti kaip investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos šios investicinės bendrovės valdymo įmonei išduotą leidimą patvirtinti investicinės bendrovės įstatus ir pasirinkti depozitoriumą.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procesas vykdomas laikantis bankrotą ir atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procesas gali būti vykdomas tik teismo tvarka.

Be kitų bankrotą ir jo procedūras reglamentuojančiame įstatyme nurodytų asmenų, priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas turi apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės-valdytojos akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. Priimdamas atitinkamą sprendimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto administratorius turi veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams sąlygomis ir jų interesais.

Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą.

Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.

Priežiūros institucija nustato lyginamajam indeksui taikomus reikalavimus.

Skelbdama kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė privalo juos lyginti su lyginamuoju indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas pagrindinės informacijos investuotojams dokumente skelbiamiems kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatams. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje.

Valdymo įmonė privalo patvirtinti taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu.

Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.

Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams turi būti iš anksto pranešta subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą.

Valdymo įmonė, prieš siūlydama investuotojui įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, turi pasiūlyti jam pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis.

Atsižvelgdama į investuotojo pateiktą informaciją, valdymo įmonė turi įvertinti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami šiam investuotojui. Jeigu valdymo įmonė, įvertinusi investuotojo pateiktą informaciją, nustato, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos konkrečiam investuotojui yra netinkami, ji privalo investuotoją apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

Jeigu investuotojas atsisako suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, valdymo įmonė privalo įspėti investuotoją, kad jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia valdymo įmonei nustatyti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

Valdymo įmonė gali priimti paraišką įsigyti investicinių vienetų ar akcijų ir nesurinkusi informacijos apie investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje bei neįvertinusi, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Priežiūros institucija detalizuoja šiame straipsnyje nustatytus tiesioginio investicinių vienetų ar akcijų platinimo reikalavimus.

Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė ir priežiūros institucija.

Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

Išpirkimas gali būti sustabdomas, jeigu:

Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama:

Jeigu sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė priežiūros institucija, teisę jį atnaujinti turi tik priežiūros institucija arba teismas, arba Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, panaikinę tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė.

Apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą nedelsiant raštu turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, – ir kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo įmonė privalo apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą informuoti raštu.

Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:

Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad finansinių ataskaitų audito ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.

Investicinio fondo taisyklės turi būti patvirtintos valdymo įmonės valdybos sprendimu.

Investicinio fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių santykiai. Jose turi būti nurodyta:

Investicinio fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tvarkų, taisyklių, procedūrų ir kitos informacijos investicinio fondo taisyklėse nurodyti nebūtina, jeigu jos nesiskiria nuo šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytųjų ir tai aiškiai nurodoma investicinio fondo taisyklėse: pateikiamos nuorodos į konkrečius taikomus teisės aktus, nurodant jų taikymo mastą.

Jeigu pasikeičia investicinio fondo taisyklėse nurodyta informacija, investicinio fondo taisyklės turi būti pataisytos ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinio fondo taisykles netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taisyklių atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintas investicinio fondo taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi investicinio fondo taisyklių atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:

Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą.

Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektą sudaro daugiau negu vienas subfondas, šio skirsnio nuostatos taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme nustatytus suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.

Kai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL 2017 L 347, p. 35), nustatytų reikalavimų, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdamos į investuotojų interesus.

Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, jeigu jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).

Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio emitentui tapus nemokiam obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, jei tokios obligacijos išleistos iki 2022 m. liepos 7 d., arba investicijos į padengtąsias obligacijas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leidžiama 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–6 dalyse ir šio įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ar įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda ar išperka.

Atvirojo tipo nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Uždarojo tipo investicinei bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jeigu šiame įstatyme nenurodyta kitaip.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 1, 3–9 punktuose nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

Šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nurodoma:

Uždarojo tipo investicinėje bendrovėje, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai priimami, jeigu jiems balsuodami atskirai pritaria kiekvienos tų klasių akcijų savininkai, su kurių teisėmis yra susiję šie sprendimai.

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimo terminui pasibaigus, toks įgaliojimas gali būti suteiktas naujam, ne ilgesniam kaip 5 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių.

Dokumentas, kuriuo patvirtinamas šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Jeigu uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatyta didžiausia suma, už kurią gali būti pasirašytos šios bendrovės akcijos, dokumentas, kuriuo patvirtinamas jos pasirašytojo kapitalo dydis (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma), apskaičiuotas ataskaitinių finansinių metų pabaigos dieną, per 30 dienų nuo bendrovės ataskaitinių finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Informacija apie valdymo įmonės arba uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos valdybos sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neviršijant uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nurodytos didžiausios sumos, už kurią gali būti pasirašytos akcijos, uždarojo tipo investicinės bendrovės akcininkams atskleidžiama bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

Visų uždarojo tipo investicinės bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominalioji vertė turi būti vienoda.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik esami uždarojo tipo investicinės bendrovės akcininkai proporcingai savo turimų akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jeigu esami bendrovės akcininkai per uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašo visų numatytų išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.

Neteko galios 2019-07-21.

Tais atvejais, kai taikoma šio straipsnio 4 dalis ir uždarojo tipo investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, dėl kurio įstatinis kapitalas netampa mažesnis nei įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis, Akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 11 dalis netaikoma. Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinis kapitalas laikomas sumažintu uždarojo tipo investicinei bendrovei tinkamai įvykdžius Akcinių bendrovių įstatymo 53 straipsnyje nustatytas pareigas dėl akcininkų ir kreditorių informavimo bei uždarojo tipo investicinės bendrovės prievolių vykdymo užtikrinimo ir išsprendus ginčus dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, jeigu tokių buvo, ir valdymo įmonei arba uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos valdybai paskelbus apie sumažintą uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinį kapitalą valdymo įmonės ir (arba) uždarojo tipo investicinės bendrovės interneto svetainėje. Akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 9 dalis ir 53 straipsnio 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis, įstatų pateikimą ir įregistravimą Juridinių asmenų registre pakeičiant informacijos apie sumažintą uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinį kapitalą paskelbimu uždarojo tipo investicinės bendrovės ir (arba) valdymo įmonės interneto svetainėje.

Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo privalo būti sudarytas ir auditoriaus patikrintas uždarojo tipo investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytais terminais ir tvarka.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, esant Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytoms aplinkybėms, išskyrus atvejus, kai investicinės bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose nurodytas bendrovės turtas yra arba išmokėjus dividendus tampa bent 1,5 karto mažesnis nei šiose ataskaitose nurodytų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma ir (arba) grynųjų aktyvų vertės dydis nebeatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Apie tai, kad, išmokėjus dividendus, investicinės bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, nurodoma bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose.

Uždarojo tipo investicinė bendrovė turi teisę įsigyti savų akcijų, laikydamasi Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, kai uždarojo tipo investicinė bendrovė akcininko reikalavimu išperka jam priklausančias akcijas, šiam išpirkimui (kai įsigyjamos savos akcijos arba kai šias akcijas įsigyja patronuojamoji bendrovė) netaikomi. Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 1, 2, 4, 5, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyti reikalavimai, jei savų akcijų įsigijimo šioje dalyje nurodytu atveju tvarka nustatyta uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose. Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 14 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis. Įsigijus šias akcijas, investicinės bendrovės nuosavas kapitalas negali tapti mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės investicijų portfelį sudarantis turtas turi būti vertinamas reguliariai, uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicinių priemonių portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją arba išpirkdama akcijas, taip pat įvykus esminiams rinkos pokyčiams, galintiems turėti įtakos turto vertei.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus.

Pasibaigus uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui.

Remiantis šiuo įstatymu įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, reikalavimų.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje taikomos Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatos.

Valdymo įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.

Valdymo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų ir depozitoriumų veiklą prižiūri priežiūros institucija.

Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, šio įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka keičiasi informacija su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, taip pat pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo – su Europos sisteminės rizikos valdyba.

Kai priežiūros institucija prižiūri depozitoriumą, kuris atlieka šiame įstatyme nustatytas depozitoriumo funkcijas kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, bet valdomo kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, atžvilgiu, priežiūros institucija keičiasi reikiama informacija su tos valstybės narės priežiūros institucija.

Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis Reglamente (ES) Nr. 584/2010 nustatytų taisyklių.

Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti keistis informacija su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, kaip tai nurodyta šio įstatymo 166 straipsnio 1 dalyje, arba bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant patikrinimą vietoje, kaip tai nurodyta šio įstatymo 167 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tik tuo atveju, jeigu:

Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei taikomos poveikio priemonės, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo poveikio priemonės paskyrimo pranešama valstybių narių ar trečiųjų valstybių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. Priežiūros institucija, paskelbusi apie taikomą poveikio priemonę, tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Priežiūros institucija skiria baudas:

Už Reglamento (EB) Nr. 1286/2014 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 24 straipsnyje.

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Jeigu dėl šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei tai įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

Už Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 pažeidimus asmenims taikomos Vertybinių popierių įstatyme nustatytos baudos.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Depozitoriumas gali perduoti kitai įmonei tik turto saugojimo funkciją.

Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi.