Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė užtikrina, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms galimybėms sudaryti skirtos priemonės, įskaitant elektronines, būtų:

Pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali pavesti funkcijas atlikti kitai trečiajai šaliai. Toks pavedimas patvirtinamas rašytine sutartimi, kurioje nurodoma, kurių iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų galimybių kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė neužtikrina, ir tai, kad kita trečioji šalis, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės funkcijos, iš kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės gauna visą reikiamą informaciją ir dokumentus.

Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, kurie investicinius vienetus ar akcijas platina Lietuvos Respublikoje, gali neturėti fizinio atstovo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neprivalo paskirti kitos trečiosios šalies šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms galimybėms užtikrinti.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotai valdymo įmonei, ketinančiai Lietuvos Respublikoje platinti savo valdomo ne Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neįsteigus filialo ir neketinančiai teikti kitų paslaugų, taikomi tik kolektyvinio investavimo subjektams, savo investicinius vienetus ar akcijas platinantiems kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, negu jie yra įsteigti, nustatyti reikalavimai, nurodyti šiame įstatyme.

Jeigu pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, priežiūros institucija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje gali būti nutrauktas tik šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pranešus jam apie šio kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl atitinkamo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, įskaitant, jeigu taikoma, atskirų klasių ir (arba) serijų investicinius vienetus ar akcijas, platinimo nutraukimo Lietuvos Respublikoje bei kitų būtinų pateikti dokumentų perdavimą priežiūros institucijai ir kai įvykdomos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytuose pranešimuose investuotojams nurodomi investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams, jeigu jie nepasinaudos galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas.

Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pateikiama lietuvių kalba. Nuo investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė neteikia jokių naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių savo investicinių vienetų ar akcijų, kurių platinimas nutrauktas, siūlymų Lietuvos Respublikoje ir joje jų neplatina.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė privalo vykdyti šio įstatymo 85 straipsnyje ir II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytą pareigą skelbti ir teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą investuotojams Lietuvos Respublikoje, kurie nepasinaudojo galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas. Šiai informacijai teikti valdymo įmonė gali naudoti visas elektronines ar kitas nuotolinio ryšio priemones, jeigu informacija ir tos ryšio priemonės prieinamos investuotojams šio įstatymo 126 straipsnio 2 dalyje nustatyta kalba.

Nuo informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, gavimo iš kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos dienos priežiūros institucija nereikalauja, kad atitinkama valdymo įmonė įrodytų, kad laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių investicinių vienetų ar akcijų platinimą, nuostatų, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1156 5 straipsnyje.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal savo buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus turi pateikti investuotojams savo buveinės valstybėje narėje. Trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus pagal šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:

Už šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o jeigu valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto originalo kalba parengtos informacijos turinį.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, gali nurodyti tokią pačią veiklos formą (investicinė bendrovė, investicinis fondas ar kita) kaip ir savo buveinės valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

Lietuvos Respublikoje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas gali būti valdomas arba pavestas valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei tik tuo atveju, jeigu tokia valdymo įmonė laikosi šiame straipsnyje, taip pat šio įstatymo 119, 120, 125 ir 126 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, norinti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, nepažeisdama šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo šiame straipsnyje nustatyta tvarka gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 8 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucijai kartu su prašymu leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo funkcijų perdavimo tvarką.

Jeigu kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė jau valdo bent vieną Lietuvos Respublikoje įsteigtą tokios pačios rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti nuorodą į jau pateiktus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją.

Priežiūros institucija, kiek tai būtina siekiant užtikrinti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymąsi, turi teisę prašyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją pateikti paaiškinimus ir informaciją dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų bei informaciją apie tai, ar valdymo įmonė turi teisę valdyti atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

Priežiūros institucija netenkina valdymo įmonės prašymo leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

Priežiūros institucija, prieš atsisakydama patenkinti valdymo įmonės prašymą, konsultuojasi su valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

Valdymo įmonė apie visus esminius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos pasikeitimus turi nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai.

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kuri Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla (toliau šiame straipsnyje – valdymo įmonė), privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai Lietuvos Respublikoje, įskaitant suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams keliamus reikalavimus:

Valdymo įmonė taip pat privalo laikytis suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų.

Valdymo įmonė privalo turėti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi, ir jas naudoti arba taikyti.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.

Jeigu valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šio įstatymo 123 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per priežiūros institucijos nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis šio įstatymo 123 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, taip pat reikalauti, kad valdymo įmonė nutrauktų atitinkamo suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymą.

Apie priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Priežiūros institucija nedelsdama praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie nustatytus visus su jos valdomu Lietuvos Respublikoje įsteigtu suderintuoju kolektyvinio investavimo subjektu susijusius veiklos trūkumus, sutrikimus ir pažeidimus, priežiūros institucijos nuomone, galinčius turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas ar laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Tuo atveju, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija, prieš panaikindama valdymo įmonės licencijos galiojimą, konsultuojasi su priežiūros institucija, priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti, įskaitant teisę uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje.

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

Specialiųjų investicinių fondų taisyklėse, be šio įstatymo 70 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

Specialiųjų investicinių bendrovių įstatuose, be šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.

Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams netaikomi šio įstatymo VI skyriaus trečiasis skirsnis ir VII skyrius. Kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas ir Reglamentas (ES) 2017/1129.

Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms gali būti netaikomi šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl turto perleidimo ir įsigijimo, jei sandorį sudaryti būtina, veikiant geriausiomis šiam kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis ir jų interesais, ir šio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir (arba) prospekte yra numatytos priemonės, skirtos tokio pobūdžio sandorių atitikčiai dalyvių interesams ir interesų konfliktų valdymui užtikrinti.

Suėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Valdymo įmonė savo valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali įsigyti šio įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos akcijų, suteikiančių balso teisę.

Valdymo įmonė savo valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis gali įsigyti šio įstatymo 145 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės akcijų, suteikiančių balso teisę.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo raštu pranešti apie jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai turi būti pateikiama:

Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, sudarydama sandorį dėl kolektyvinio investavimo turtą sudarančių investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami šio įstatymo 47, 49 straipsniuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 133 straipsnyje nurodytus atvejus.

Šio įstatymo 47straipsnio 2, 3 dalyse ir 49 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams. Šių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospektuose nustatyta tvarka ir terminais.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos su investuotojais atsiskaitoma kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos. Jeigu specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytos dienos. Investuotojų pateiktos paraiškos išpirkti atvirojo tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas privalo būti vykdomos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

Nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė turi teisę atidėti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės teisė nustatyta subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte. Atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti apmokami juos apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu.

Nepiniginiu įnašu gali būti tik specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją atitinkantis turtas. Nepiniginiu įnašu negali būti iš civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos.

Įsigyjamus investicinius vienetus ar akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo. Be įprastai turto vertinimo ataskaitoje pateikiamos informacijos, joje papildomai turi būti:

Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei iki investicinių vienetų ar akcijų įsigijimo. Nepiniginio įnašo įvertinimo suma turi būti patvirtinta valdymo įmonės valdybos.

Valdymo įmonė privalo nepiniginio įnašo vertinimo metu tinkamai informuoti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvius apie tai, kad yra vertinamas nepiniginis įnašas, ir sudaryti galimybę visiems to pareikalavusiems kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams susipažinti su turto vertinimo ataskaita.

Investicinių vienetų ar akcijų, kurie apmokami nepiniginiu įnašu, verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

Investiciniai vienetai ar akcijos laikomi apmokėtais, kai juos įsigyjantis asmuo perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybėn.

Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys netaikomos investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, kurių įstatuose nustatyta, kokiu būdu:

Teisę laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė.

Investicinių vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jeigu tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo steigimo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį.

Apie laikiną platinimo sustabdymą valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešti priežiūros institucijai.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto investicinė bendrovė-valdytoja privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų bent vienas nepriklausomas, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis turto vertintojas.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.

Pareiga įrodyti, kad kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei-valdytojai.

Nepriklausomu nekilnojamojo turto vertintoju negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio depozitoriumo vadovai ar darbuotojai. Tas pats nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės.

Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad nepriklausomas turto vertintojas:

Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

Draudžiama įsigyti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančius šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 141 straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias leidžiamas investavimo ribas, kiekviena viename pastate esančių patalpų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir kurioms suteiktas unikalus numeris, laikytina atskiru (vienu) nekilnojamojo turto objektu.

Ne daugiau kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 79 straipsnyje ir 137 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 80, 81, 83 ir 84 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Į vieną nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis investavimo apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas kontroliuojamąsias bendroves – bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, – jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į nekilnojamojo turto objektus, su sąlyga, kad:

Bendra investicijų į šio įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį turtą ir (ar) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

Įsteigto naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 4 metus nuo dienos, kai priežiūros institucija šio įstatymo nustatyta tvarka išdavė investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją, leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 131 ir 140 straipsnių reikalavimų.

Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitiktis investavimo reikalavimams turi būti pašalinta kuo greičiau, ne vėliau kaip per vienus metus.

Pasibaigus šio straipsnio 8 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais ir tvarka, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują vertinimą.

Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

Į kiekvieną šio įstatymo 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytą investavimo objektą gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, o į šio įstatymo 145 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus investavimo objektus – ne daugiau kaip 20 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šie investavimo apribojimai netaikomi investicijoms į kontroliuojamąsias bendroves – specialiai įsteigtas bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, – jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į šio įstatymo 145 straipsnyje nurodytus objektus, su sąlyga, kad:

Įsteigto naujo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 4 metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės pareigos privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 131 ir 145 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitiktis turi būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė privalo nedelsdama raštu apie susidariusią padėtį ir jos priežastis pranešti priežiūros institucijai. Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo ištaisymo terminą.

Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtą gali sudaryti:

Pareiga įrodyti, kad kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti, atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei.

Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

Iki 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

Iki 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

Ne daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 79 straipsnyje ir 150 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 80, 81, 83 ir 84 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Bendra investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti didesnė grynųjų aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, steigimo dokumentus arba šių dokumentų pakeitimus, priežiūros institucijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti didesnė grynųjų aktyvų dalis, steigimo dokumentai ir prospektas.

Visais atvejais šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 81 straipsnyje nustatytų apribojimų.

Skolinių įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Investicijų į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse nustatytų leidžiamų ribų.

Įsteigto naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją, leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 86 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

Uždarojo tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir atvirojo tipo specialiesiems investiciniams fondams, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.

Uždarojo tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždarojo tipo“.

Uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 70 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis įsteigtas, jeigu nustatytas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų investicinių vienetų arba akcijų platinimui taikomų reikalavimų, uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (arba) fondo investicinių vienetų skaičius.

Uždarojo tipo investicinio fondo, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

Uždarojo tipo investicinis fondas panaikinamas valdymo įmonės sprendimu tik išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius su fondo dalyviais pinigais.

Esminiai uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (arba) prospekto pakeitimai, turintys įtakos dalyvių interesams, gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu tam neprieštarauja nė vienas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis. Esant minėtiems pakeitimams, uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai turi teisę priežiūros institucijos nustatyta tvarka reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti be jokių atskaitymų.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (arba) prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato priežiūros institucija.

Informacija apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos pavadinimą.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto ir specialiojo atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, pagal šį įstatymą parengtas prospektas ir vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Reglamento (ES) 2017/1129 21 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriui privalo pranešti:

Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.

Siekiant užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje su šio įstatymo 49 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.

Papildomi šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pranešimo ir skelbimo reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje reikalavimai nurodyti reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus nustatytose taisyklėse.

Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai.

Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei duoda šiuos privalomus nurodymus:

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) investuotojų interesams, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, turi teisę prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas.

Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės privalo vykdyti šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

Priežiūros institucija bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir teikia joms tarpusavio pagalbą net ir tais atvejais, kai tiriami veiksmai nėra laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimu.

Jeigu yra pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje pažeidžia šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus toje valstybėje, priežiūros institucija nedelsdama imasi reikiamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir patikrinimus, bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.

Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos prašymą suteikti pagalbą atliekant patikrinimą, turi teisę:

Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje patikrinimą atlieka tos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija, priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų tos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą. Tokiu atveju visą patikrinimą kontroliuoja kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija.

Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą atlieka priežiūros institucija, kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija turi teisę prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą. Tokiu atveju visą patikrinimą kontroliuoja priežiūros institucija.

Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą atlieka kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija, priežiūros institucijos pareigūnai turi teisę dalyvauti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą.

Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis Reglamente (ES) Nr. 584/2010 nustatytų taisyklių.

Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:

Taikant šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių pažeidimą padaręs asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba dėl kurių kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą.

Priežiūros institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas pagal šio straipsnio 1 dalį taikytas poveikio priemones.

Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio netekimo, priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį valdymo įmonės veiklos priežiūros atstovą (toliau – veiklos priežiūros atstovas).

Veiklos priežiūros atstovu gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Veiklos priežiūros atstovu skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyti reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai. Jeigu veiklos priežiūros atstovu skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas veiklos priežiūros atstovo padėjėjas. Atlyginimus veiklos priežiūros atstovui ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš valdymo įmonės ar investicinės bendrovės lėšų. Veiklos priežiūros atstovu ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.

Valdymo įmonės vadovai turi gauti veiklos priežiūros atstovo sutikimą dėl kiekvieno su valdymo įmonės veikla susijusio sprendimo. Visi valdymo įmonės ar investicinės bendrovės sprendimai, priimti po sprendimo paskirti veiklos priežiūros atstovą įsigaliojimo dienos, be veiklos priežiūros atstovo sutikimo yra negaliojantys.

Veiklos priežiūros atstovas nesutinka su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovų sprendimais, jei jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos stabilumui ir patikimumui. Veiklos priežiūros atstovui, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktų nuostatos. Veiklos priežiūros atstovas privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.

Apie priimtą sprendimą paskirti veiklos priežiūros atstovą ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama valdymo įmonei ar investicinei bendrovei ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Veiklos priežiūros atstovas atšaukiamas, kai:

Priežiūros institucija Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai turi pranešti:

Priežiūros institucija turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.

Priežiūros institucija turi pranešti kitoms valstybėms narėms šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją.

2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai.

2007 m. kovo 19 d. Komisijos direktyva 2007/16/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant tam tikrus apibrėžimus.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2261.

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kiek tai susiję su per dideliu kliovimusi kredito reitingais, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/338.

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2259.

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/990.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1156 dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014.

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852.

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.