LegalizeLietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2025-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 105-3019, i. k. 0991010ISTAIII-1443
Nauja redakcija nuo 2016-10-01:
Nr. XII-2375, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14735
Lietuvos respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas
1999 m. lapkričio 25 d. Nr. VIII-1443
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
7 straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas
Valstybės paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys apie valstybės gynybos rezervą ir detalūs duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;
2) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės mobilizacines galimybes, valstybės pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes;
3) detalūs duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų saugiesiems dokumentams, saugiesiems dokumentų blankams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą, gamybos technologijas, techninius duomenis;
4) detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veikloje naudojamas technines priemones;
5) detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių sudarymui;
6) detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų saugumo, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;
7) analitinė informacija, susijusi su grėsmių branduolinės energetikos objektams ir branduolinėms medžiagoms įvertinimu, ir detalūs duomenys apie branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinę saugą;
8) detalūs duomenys apie įslaptintai informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, įrenginių įjungimo, elektros tiekimo ir nekriptografines apsaugos sistemas bei jų detalias schemas;
9) duomenys apie kriptografinius metodus ir produktus, skirtus įslaptintai informacijai šifruoti ar jai apsaugoti, ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą ir atlikimą;
10) detalūs duomenys apie ĮIRIS įrangą, jos veikimą, pažeidžiamumą, taikomas apsaugos priemones;
11) detalūs duomenys apie radijo dažnių, šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju, taip pat telekomunikacijų tinklų sandarą, ryšio schemas ir jungiamųjų linijų, telekomunikacijų tinklų eksploatavimą valstybės saugumo ir gynybos tikslams;
12) valstybės gynybos, kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų valdymo ir vadovavimo planai;
13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės ar jūros stebėjimo ir kontrolės sistemą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
14) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių, kitų ginkluotųjų pajėgų išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip pat informacija apie kovinės parengties kategorijos priskyrimą kariniam vienetui;
15) detalūs Ginklų registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucija, vidaus reikalų sistemos institucija ar kriminalinės žvalgybos subjektas arba žvalgybos institucija;
16) informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pajamų mokesčių įmokas, šių asmenų ir jų šeimos narių turto ir pajamų deklaracijų duomenys;
18) detalūs duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimą, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, taip pat žvalgybos informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
19) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių vykdomos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių, įslaptintų žvalgybos pareigūnų ir žvalgybos slaptųjų bendradarbių kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija ir jos pagrindu parengta analitinė informacija;
20) informacija, kurią esami ar buvę kitų valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybų darbuotojai ar slaptieji bendradarbiai savanoriškai suteikė kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms;
21) ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įslaptinti liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys;
22) detalūs duomenys apie asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugos organizavimą ir apsaugos finansavimą, informacija apie šių asmenų pajamų mokesčio įmokas, taip pat duomenys, galintys atskleisti tapatybę asmenų, kuriems taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio buvo pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys ar asmens išvaizda;
23) kovos su terorizmu ir diversijomis operacijų planai;
24) informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas;
25) informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veiklą užtikrinančiais ir jai palankias sąlygas sudarančiais juridiniais asmenimis;
26) nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų parengta analitinė informacija, susijusi su užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;
27) duomenys apie krašto apsaugos sistemos specialiosios paskirties karinių vienetų operacijų eigą ir jų personalinę sudėtį;
28) detalūs duomenys apie naujas technologijas, mokslinius tyrimus, bandymus ir jų rezultatus, turinčius ypatingą reikšmę valstybės interesams;
29) valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
30) informacija, galinti atskleisti reikšmingai slaptai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusio organizuotos nusikalstamos grupės nario ar asmens, turinčio ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais, tapatybę.
Tarnybos paslaptį gali sudaryti:
1) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės ir savivaldybių institucijų galimybes ir užduočių įgyvendinimą teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties sąlygomis;
2) detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą, tokios informacijos administravimą;
3) detalūs duomenys apie asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką ir eigą, taip pat tikrinimo metu apie juos surinkti detalūs duomenys, jeigu tokie duomenys nepriskiriami valstybės paslapčiai;
4) ikiteisminio tyrimo įstaigų detalūs planai dėl asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius nusikalstamas veikas, paieškos ir sulaikymo bei kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimo;
5) detalūs duomenys apie valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių valstybės bei karinių objektų apsaugos organizavimą, naudojamas apsaugos sistemas, tokių objektų projektavimo, statybos ir remonto darbų dokumentai;
6) informacija apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų sąveiką su savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tikslais;
7) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, taip pat Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių struktūrą ir veiklos metodus;
8) detalūs duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;
9) duomenys apie Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų tvarkomą jų pareigūnų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitą ir duomenys apie šiame punkte nurodytų subjektų lėšas jų pareigūnų valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir pajamų mokesčių įmokoms;
10) detalūs duomenys apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;
11) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų valdymo ryšio priemonėmis sistemas;
12) su finansų rinkos priežiūra susijusi informacija;
13) duomenys apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, Lietuvos banko suteiktas likvidumo paskolas;
14) detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai;
15) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų sistemos institucijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų, prokuratūros, Lietuvos banko aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų aprūpinimą techninėmis priemonėmis, taip pat asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo ir apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;
16) detalūs duomenys apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių, kriminalinės žvalgybos subjektų, žvalgybos institucijų veiklai skirtų techninių priemonių gamybos programas ir planus;
17) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų lėšas ir išlaidas kriminalinei žvalgybai ir žvalgybai, kontržvalgybai vykdyti, šiai veiklai skirtoms specialiosioms ir techninėms priemonėms įsigyti;
18) detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų struktūrą, materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos organizavimą ir eigą, priemonių ir metodų naudojimą, užduotis, operacijas, jų finansavimą, rezultatus;
19) kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga;
20) detali informacija apie aviacijos saugumo priemones;
21) tyrimo poligrafu išvada ir tyrimo metu padaryti garso ir (ar) vaizdo įrašai (išskyrus galutinę tyrimo išvadą);
22) informacija apie Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų privatizavimo sandorių sudarymą, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės ekonominiams ir politiniams interesams;
23) valstybės institucijų parengta informacija apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus asmenines ir dalykines savybes, turinčias įtakos sprendimui dėl jo paskyrimo priimti;
24) brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys;
25) informacija apie žvalgybos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos žvalgybos, saugumo institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims;
26) informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu;
27) tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai;
28) Neteko galios nuo 2024-10-18
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2911, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13546
29) ĮIRIS įrangos ir patalpų, kuriose ĮIRIS apdorojama ir perduodama įslaptinta informacija, apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės matavimo duomenys, rezultatai ir tokių patalpų sertifikatų duomenys.
Įslaptinta informacija, išvardyta šio straipsnio 1 dalyje, įslaptintą informaciją rengiančio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, jeigu pagal savo turinį ir galimos žalos, kurią patirtų valstybė ją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydį tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio.
Įslaptintą informaciją rengiantys paslapčių subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos informacijos slaptumo žymos, tokios informacijos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus, pritarus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkui, tvirtina ir keičia paslapčių subjektų vadovai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
10 straipsnis. Įslaptintos informacijos išslaptinimas
Įslaptinta informacija išslaptinama, kai:
1) pasibaigia šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas;
2) išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs.
Įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu.
Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu. Sprendimas išslaptinti informaciją turi būti priimtas ne vėliau kaip atliekant artimiausią įslaptintos informacijos inventorizaciją.
Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos „IPSS“ (išslaptinama paslapčių subjekto sprendimu) ir įslaptintos informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino pratęsimą.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ ĮGALIOJIMAI ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGOS SRITYJE
11 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai įslaptintos informacijos apsaugos srityje
Vyriausybė atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatus;
2) nustato Saugumo priežiūros tarnybos, Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos, Nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybos, apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės tarnybų kompetenciją ir funkcijas užtikrinant Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugą;
3) nustato asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarką;
4) nustato įslaptintos informacijos administravimo, išslaptinimo tvarką;
5) nustato įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;
6) nustato tiekėjų patikimumo vertinimo tvarką;
7) nustato žinybinių saugumo priežiūros tarnybų steigimo tvarką ir tvirtina bendrąsias jų veiklos taisykles;
8) tvirtina ĮIRIS steigimo ir įteisinimo taisykles;
9) nustato ĮIRIS saugumo, telekomunikacijų apsaugos, ĮIRIS apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės priemonėms keliamus reikalavimus;
10) nustato kriptografinių priemonių administravimo tvarką;
11) nustato įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarką.
12 straipsnis. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija
Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą ir užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos ar įslaptintos informacijos, parengtos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų ir Lietuvos Respublikos institucijų bendrais veiksmais, apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi savo blanką ir antspaudą.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš šešių narių – po du narius deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis tarnybos ar darbo patirties įslaptintos informacijos apsaugos politikos įgyvendinimo srityje ir atitinkantis reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką iš paskirtų narių skiria Ministras Pirmininkas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininko pavaduotoją renka komisijos nariai.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija atlieka šias funkcijas:
1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos reikalavimų įgyvendinimą, prireikus inicijuoja tokių sutarčių sudarymo ar sudarytų sutarčių denonsavimo procedūras;
2) vykdo užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimo priežiūrą, atlieka kitas funkcijas, užtikrindama Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos saugumą pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis su užsienio valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis;
3) įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti tiekėjo patikimumo pažymėjimą tiekėjui, kurio dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, yra registruotas ne Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) valstybėse narėse, valstybėse, pasirašiusiose Europos ekonominės erdvės sutartį, arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos;
4) nustato užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos administravimui reikalingas registratūrų sistemas, priima sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos registratūrų steigimo ar įsteigtų registratūrų panaikinimo tikslingumo;
5) teikia siūlymus dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga, tobulinimo ar pripažinimo netekusiais galios, galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo sistemos tobulinimo, taip pat teisės aktų, nustatančių Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų rengimo reikalavimus, nustatyta tvarka teikia išvadas dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga;
6) teikia rekomendacijas, išaiškinimus ir metodinę pagalbą paslapčių subjektams, tiekėjams įslaptintos informacijos apsaugos klausimais;
7) vertina paslapčių subjektų sprendimų dėl paslapčių subjekto statuso suteikimo pavaldžioms ar jų reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms, įmonėms, akcinėms bendrovėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, projektus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
8) tvirtina detalių įslaptinamos informacijos sąrašų rengimo rekomendacijas;
9) paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo, išskyrus asmenis, kurie yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai (darbuotojais), o jų tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptinti (įslaptintais) žvalgybos pareigūnai (pareigūnais), taip pat asmenis, įtrauktus į žvalgybos pareigūnų rezervą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3255, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15770
10) sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės (priežiūros);
11) teikia išvadas dėl informacijos įslaptinimo ar slaptumo žymų informacijai suteikimo pagrįstumo;
12) teikia paslapčių subjektams siūlymus dėl informacijos, kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau nuosavybės teise priklauso paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijimo pagrįstumo ir galimo atlygio informacijos savininkui dydžio;
13) paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės valstybės paslaptį sudarančią informaciją perduoti užsienio valstybėms, Europos Sąjungai ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis nėra sudaryta tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos;
14) paslapčių subjektų teikimu tvirtina papildomų žymų, nurodančių įslaptintos informacijos naudojimo apribojimus, sąrašą;
15) paslapčių subjektų teikimu priima sprendimus dėl galimybės baigti įslaptinto sandorio, susijusio su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, vykdymą, kai yra panaikintas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar sustabdytas jo galiojimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
16) nustato pareigybių, susijusių su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, sąrašų sudarymo kriterijus.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, nešaukdamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio, pritaria arba nepritaria paslapčių subjektų parengtiems ar keičiamiems detaliems įslaptinamos informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašams, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų atitinkamų institucijų ar paslapčių subjektų prašymu teikia pažymas, patvirtinančias, kad asmenys turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad tiekėjas turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teikti šioje dalyje nurodytas pažymas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas gali įgalioti kitą Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos narį ar Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato vadovą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Vykdydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą funkciją, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi teisę už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingoms institucijoms pavesti atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, yra privalomi paslapčių subjektams, tiekėjams.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, mutatis mutandis vadovaudamasi šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimais, turi teisę įslaptinti ir išslaptinti rengiamą informaciją, keisti parengtos įslaptintos informacijos slaptumo žymas ir įslaptinimo terminus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) padalinys, įgyvendinantis ir kontroliuojantis (prižiūrintis) įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriatas rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžių medžiagą, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pavedimu vykdo komisijos priimtus sprendimus, kontroliuoja (prižiūri), kaip paslapčių subjektai, tiekėjai įgyvendina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimus, organizuoja ir užtikrina įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, apsaugos reikalavimų įgyvendinimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Specialioji ekspertų komisija
Paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Šios komisijos:
1) teikia paslapčių subjekto vadovui siūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;
2) teikia paslapčių subjekto vadovui siūlymus ir išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, įslaptinimo termino pratęsimo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;
3) organizuoja įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimus paslapčių subjekte, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose ir teikia paslapčių subjekto vadovui siūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.
Atsižvelgdamas į įslaptintos informacijos apimtį, paslapčių subjekto vadovas gali nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti atlikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui, asmeniui, koordinuojančiam įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą, ar kitam paslapčių subjekto darbuotojui ar padaliniui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PERSONALO PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės (priežiūros) pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos) reikalavimus.
Užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir (ar) jomis grindžiamuose, ir (ar) jas įgyvendinančiuose tarptautinių organizacijų sprendimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti kitokie užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos saugojimo ir naudojimo reikalavimai, negu nustato šis įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Informacijos įslaptinimas – informacijos pripažinimas valstybės ar tarnybos paslaptimi, tam tikros slaptumo žymos suteikimas, įslaptinimo termino nustatymas ir reikiamos apsaugos suteikimas.
Įslaptinimo žinynas – įslaptintam sandoriui vykdyti tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodoma naudojama arba numatoma sukurti įslaptintina informacija, šios informacijos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai ir slaptumo žymų pakeitimo arba informacijos išslaptinimo sąlygos.
Įslaptinta informacija – bet kokios formos duomenys, neatsižvelgiant į jų fiksavimo ar perdavimo būdą, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį.
Įslaptintas dokumentas – bet kokiu būdu, forma ar bet kokioje laikmenoje fiksuota valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta informacija, taip pat bet kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos kopijos, nuorašai, išrašai ar vertimai.
Įslaptintas sandoris – sutartis dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, kurią sudarant ir (ar) vykdant bus susipažįstama su įslaptinta informacija, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama.
Įslaptinto dokumento skaitmeninė kopija – įslaptinto dokumento atvaizdas, gautas informacinių technologijų priemonėmis perkeliant dokumento vaizdą į kompiuterio rinkmeną.
Įslaptintos informacijos administravimas – procedūros, apimančios įslaptintos informacijos rengimą, įforminimą, registraciją, siuntimą, gabenimą, gavimą, dauginimą, laikymą, naikinimą, apskaitą ir inventorizaciją.
Įslaptintos informacijos fizinė apsauga – visuma priemonių ir metodų, užtikrinančių teritorijų, patalpų, kitų vietų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji yra laikoma, apsaugą nuo neteisėto patekimo į jas ir jose laikomos įslaptintos informacijos apsaugą nuo pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo, atskleidimo, sugadinimo, praradimo.
Įslaptintos informacijos gavėjas – paslapčių subjektas ar jo padalinys, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, tiekėjas, darbuotojas, kuriems skirta kito paslapčių subjekto parengta įslaptinta informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Įslaptintos informacijos išslaptinimas – informacijai suteiktos slaptumo žymos ir nustatytos apsaugos panaikinimas.
Įslaptintos informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, parengę ir įslaptinę informaciją, arba jų teisių perėmėjas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinė sistema (toliau – ĮIRIS) – iš vieno ar daugiau kompiuterių, išorinių įrenginių ir programinės įrangos sudaryta ir informacinių technologijų pagrindu veikianti infrastruktūra įslaptintai informacijai apdoroti ir elektroninių ryšių tinklai, kuriais perduodama įslaptinta informacija (išskyrus viešuosius ryšių tinklus).
ĮIRIS apsauga – mechaninių, programinių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių visuma, užtikrinanti ĮIRIS apdorojamos ir perduodamos įslaptintos informacijos slaptumą, prieinamumą teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams ir tokios informacijos vientisumą bei autentiškumą.
Įslaptintų sandorių apsauga – įslaptintos informacijos apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas sudarant ir (ar) vykdant įslaptintus sandorius.
Įslaptintų sandorių apsaugą užtikrinanti institucija – institucija, įgyvendinanti įslaptintų sandorių apsaugos reikalavimus ir atliekanti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymo kontrolę ar priežiūrą iki įslaptinto sandorio pasirašymo ir (ar) vykdant tokį sandorį.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti.
Paslapčių subjektas – valstybės ir savivaldybės institucija, kurios veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, taip pat tokiai institucijai pavaldi ar jos reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, kurioms ši institucija, pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, suteikė paslapčių subjekto statusą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojas – asmuo, kurį su paslapčių subjektu ar tiekėju sieja tarnybos ar darbo santykiai, asmuo, kuris, sudaręs praktinio mokymo, savanoriškos praktikos ar profesinės veiklos praktikos sutartį, paslapčių subjekte ar pas tiekėją atlieka praktiką, taip pat asmuo, kuris paslapčių subjekto statusą turinčioje akcinėje bendrovėje arba uždarojoje akcinėje bendrovėje yra kolegialaus priežiūros organo, kolegialaus valdymo organo ar jų sudaromo komiteto narys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-437, 2017-06-13, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10253
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Personalo patikimumo užtikrinimas – darbo ar susipažinimo su įslaptinta informacija sąlygų nustatymas ir asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrinimo procedūros, kurias atlikus priimamas sprendimas, ar asmeniui galima patikėti įslaptintą informaciją, taip pat šių asmenų kontrolė (priežiūra) ir periodiškas instruktavimas apie įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir supažindinimas su atsakomybe už tokių reikalavimų pažeidimą.
Saugumo zona – saugoma teritorija ar patalpa, skirta dirbti su įslaptinta informacija ir šiai informacijai laikyti.
Tarnybos paslaptis – įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai.
Tiekėjas – prekes, paslaugas arba darbus galintis pasiūlyti ar siūlantis ūkio subjektas, su kuriuo paslapčių subjektas numato sudaryti ar yra sudaręs įslaptintą sandorį.
Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – tiekėjui – fiziniam asmeniui išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ją laikyti ir suteikiama teisė sudaryti įslaptintus sandorius.
Tiekėjo patikimumo pažymėjimas – tiekėjui – juridiniam asmeniui, kitai organizacijai ar jos padaliniui išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad jis laikomas patikimu ir turi teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kuriuos sudarant ir vykdant bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama.
Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo – paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, tiekėjo sprendimu paskirtas atskiras paslapčių subjekto, tiekėjo darbuotojas (prireikus padalinys), atliekantis įslaptintos informacijos apsaugos funkcijas.
Valstybės paslaptis – įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei.
Vykdytojas – darbuotojas, parengęs įslaptintą informaciją ir (ar) vykdantis užduotis, tiesiogiai susijusias su įslaptinta informacija.
Žinybinė saugumo priežiūros tarnyba – paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu paskirtas arba įsteigtas paslapčių subjekto padalinys, institucija ar įstaiga, vykdantys ĮIRIS apsaugos priežiūrą ir išduodantys leidimus naudoti ĮIRIS.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
3 straipsnis. Pagrindiniai įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principai
Informacija turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principais.
Informacija turi būti įslaptinama, jeigu ji atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų informacijos kategorijų ir jeigu jos atskleidimas ar praradimas sukeltų grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padarytų žalos valstybės interesams, pakenktų valstybės institucijų interesams, sukeltų pavojų ar sudarytų prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Nustatoma informacijos slaptumo žyma ir tokiai informacijai suteikiamas apsaugos lygis turi būti proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai ir žalos, kuri atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydžiui.
Paslapčių subjektas, įslaptinęs informaciją, privalo užtikrinti, kad įslaptinta informacija pasibaigus įslaptinimo būtinybei arba tuo atveju, jeigu informacijai pagal jos svarbą nereikia anksčiau nustatyto apsaugos lygio, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėtų aplinkybių paaiškėjimo būtų išslaptinama arba tokiai informacijai būtų suteikta žemesnė slaptumo žyma ir apie tai būtų pranešta šios įslaptintos informacijos gavėjams.
Visais įslaptintos informacijos administravimo etapais turi būti užtikrinta reikiama informacijos apsauga visą jos įslaptinimo terminą.
Įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija, o įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija.
Įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti turi būti kompleksiškai taikomi visų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, ĮIRIS apsaugos) reikalavimai.
4 straipsnis. Įslaptintos informacijos nuosavybės teisė, įslaptintos informacijos perdavimas užsienio valstybėms, Europos Sąjungai, tarptautinėms organizacijoms ar ūkio subjektams
Įslaptinta informacija, išskyrus užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančią informaciją, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Įsigyjant valstybės nuosavybėn informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau nuosavybės teise priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra paslapčių subjektas, turi būti teisingai atlyginama. Sprendimą dėl informacijos įsigijimo valstybės nuosavybėn priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija paslapčių subjektų teikimu įvertina tokios informacijos įsigijimo pagrįstumą ir nustato galimą atlygį informacijos savininkui. Informacijos savininkui sutikus su siūlomu atlygiu, paslapčių subjektas kreipiasi į Vyriausybę, kad būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Informacijos savininkui nesutikus su siūlomu atlygiu, informacija Vyriausybės sprendimu paimama valstybės nuosavybėn tokios informacijos savininkui atlyginant Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nustatyta kaina. Informacijos savininkas tokį Vyriausybės sprendimą gali apskųsti teismui.
Valstybės paslaptį sudaranti informacija perduodama tik toms užsienio valstybėms, Europos Sąjungai ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Užsienio valstybėms, Europos Sąjungai ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, tokia informacija perduodama Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimu.
Tarnybos paslaptį sudaranti informacija užsienio valstybėms, Europos Sąjungai ar tarptautinėms organizacijoms perduodama paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kai tai būtina paslapčių subjekto funkcijoms atlikti.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, aviacijos saugumo srityje veikiantiems subjektams, kuriems atliekant įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas būtina susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti, įslaptinta informacija perduodama nesudarant įslaptinto sandorio, tačiau šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka įvertinus jų patikimumą ar atitiktį įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams ir išdavus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą. Šioje dalyje nurodytiems subjektams taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose nustatyti reikalavimai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1013, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01026
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Nr. XIV-2911, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13546
ANTRASIS SKIRSNIS
ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ŽYMĖJIMAS, ĮSLAPTINIMAS, IŠSLAPTINIMAS
5 straipsnis. Įslaptintos informacijos skirstymas ir žymėjimas
Įslaptinta informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų prarasta arba atskleista neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį ir pagal apsaugos, būtinos tokiai informacijai apsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą, slaptą, konfidencialią ir riboto naudojimo informaciją.
Slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui ar teritorijos vientisumui arba turėti ypač sunkių pasekmių valstybės interesams, arba sukelti pavojų žmogaus gyvybei.
Slaptumo žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sukelti pavojų žmogaus sveikatai.
Slaptumo žyma „Konfidencialiai“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali turėti ypač sunkių pasekmių valstybės institucijų interesams ar sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai.
Slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti žalos valstybės institucijų interesams.
Slaptumo žymos nuo aukščiausios iki žemiausios yra šios:
1) „Visiškai slaptai“;
2) „Slaptai“;
3) „Konfidencialiai“;
4) „Riboto naudojimo“.
Draudžiama šiame straipsnyje nustatytas informacijos slaptumo žymas suteikti šio įstatymo nereglamentuojamai informacijai.
6 straipsnis. Informacijos įslaptinimas
Informacijos įslaptinimo pagrindas – šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas, remiantis šiuo sąrašu paslapčių subjektų parengti ir patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai ir konkrečios informacijos turinys.
Informacijai slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją parengę paslapčių subjektai šio įstatymo nustatyta tvarka.
Įslaptintos informacijos rengėju nelaikomas paslapčių subjektas, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, (toliau kartu – paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė), disponuojantys bet kokiu būdu gauta, bet kokio pobūdžio ir kilmės kito paslapčių subjekto parengta, įslaptinta ir jiems perduota informacija ar savo veikloje ją naudojantys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Už informacijos slaptumo žymų suteikimo, keitimo ar įslaptinimo terminų nustatymo pagrįstumą atsako paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, parengusios ir nustatyta tvarka įslaptinusios informaciją, vadovas.
8 straipsnis. Informacijos įslaptinimo terminai
Informacijos įslaptinimo terminai:
1) informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, – 30 metų;
2) informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, – 15 metų;
3) informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, – 10 metų;
4) informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – 5 metai.
Įslaptinta informacija, kurios atskleidimas gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei, įslaptinama 75 metams.
Tais atvejais, kai informaciją tikslinga įslaptinti trumpesniam įslaptinimo terminui, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, arba iki tam tikro įvykio, kuriam įvykus informacijos įslaptinimas nebetenka prasmės, šalia slaptumo žymos nurodomas įslaptinimo terminas, konkretus įvykis ar kitos informacijos išslaptinimo sąlygos.
Neteko galios nuo 2021-10-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Tais atvejais, kai informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, šį klausimą sprendžia ir įslaptinimo terminą pratęsia įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“, įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų, o informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“, – iki 5 metų. Pratęsimų skaičius neribojamas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
9 straipsnis. Įslaptintos informacijos slaptumo žymų ir įslaptinimo terminų keitimas
Įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka keisti nustatytą slaptumo žymą ir informacijos įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus raštu informuojami visi įslaptintos informacijos gavėjai.
Jeigu įslaptintos informacijos gavėjui atliekant savo funkcijas prireikia pakeisti nustatytą slaptumo žymą ar įslaptinimo terminą, jis motyvuotu prašymu privalo kreiptis į įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Įslaptintos informacijos gavėjas gali keisti nustatytą slaptumo žymą ir įslaptinimo terminą tik gavęs rašytinį įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą.
13 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimas
Už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, atsako šių įstaigų, įmonių vadovai. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą atsako asmuo, kuriam tokia informacija patikėta.
Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu turi būti paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo. Jeigu atsakingais už atskiras įslaptintos informacijos apsaugos sritis yra paskiriami skirtingi asmenys, turi būti paskirtas asmuo, koordinuojantis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Paslapčių subjektas tvirtina jam pavaldžių ar jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, sąrašą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Paslapčių subjektai sudaro pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą. Jame nurodomas paslapčių subjekto, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, taip pat jos padalinio, kurio struktūroje yra pareigybė, pavadinimas ir aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma.
Paslapčių subjektuose, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, disponuojančiose Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, turi būti sudarytas sąrašas asmenų, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiame sąraše turi būti nurodoma aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmeniui yra leidžiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija registracijos numeris, išdavimo data ir galiojimo terminas.
Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo sudaro sąrašą nuolatinės šaulio tarnybos ir šaulio tarnybos Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose pareigybių, kurioms nustatomas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-437, 2017-06-13, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10253
15 straipsnis. Darbo ar susipažinimo su įslaptinta informacija sąlygos
Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.
Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.
Pagal pareigas susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
Susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir ja naudotis gali Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai, vykdydami savo įgaliojimus, turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra įslaptintos informacijos, įtariamasis, kaltinamasis, įtariamojo ar kaltinamojo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius nustatyti duomenis. Šiais atvejais šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies 5 punkto, 25 straipsnio reikalavimai netaikomi.
Lietuvos Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui, kuris neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti suteikta teisė su ja susipažinti, išskyrus įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, jeigu tokia informacija yra neišvengiamai būtina atliekant jam pavestas funkcijas ar užduotis.
Išimtiniais atvejais, nustatytais NATO norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose įslaptintos informacijos apsaugą, asmeniui, neturinčiam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, paslapčių subjekto vadovas gali išduoti rašytinį laikiną leidimą susipažinti su Lietuvos Respublikos perduota NATO įslaptinta informacija. Šiame leidime privalo būti nurodyta, su kokia įslaptinta informacija asmeniui suteikiama teisė susipažinti.
Su įslaptinta informacija gali susipažinti ar ją naudoti krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sudarytame sąraše nurodyti Lietuvos šaulių sąjungos nariai, atliekantys nuolatinę šaulio tarnybą Lietuvos šaulių sąjungoje, tarnaujantys Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ar kiti Lietuvos šaulių sąjungos nariai, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažinti su įslaptinta informacija. Tokiems Lietuvos šaulių sąjungos nariams leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-437, 2017-06-13, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10253
Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą ar vykdant žvalgybą slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys asmenys ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai su įslaptinta informacija gali būti supažindinti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovų ar žvalgybos institucijų vadovų nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3255, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15770
Šio straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse nurodyti asmenys yra supažindinami su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, įspėjami dėl atsakomybės už įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą ir už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui turi pateikti rašytinį pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
16 straipsnis. Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“
Paslapčių subjekto darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, šauliams – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ši teisė suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba iki renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui iki jo išleidimo į atsargą ir paskyrimo į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-437, 2017-06-13, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10253
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama arba panaikinama, jeigu asmuo:
1) įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimo, neteisėto disponavimo informacija, kuri yra valstybės paslaptis, valstybės paslapties praradimo, tarnybos paslapties pagrobimo ar kitokio neteisėto įgijimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;
4) buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
5) per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1922, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00855
6) serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1922, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00855
Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 3 metai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojas ar šaulys pažeidė apribojimą, nurodytą šio įstatymo 211 straipsnyje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Informaciją, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2, 21 ir 22 dalyse nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, arba kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, iš valstybės informacinių išteklių arba kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, tvarkančias atitinkamą informaciją, o šios turimą informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, gali tikrinamo asmens paprašyti pateikti tikrinimui reikalingą informaciją ar dokumentus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-437, 2017-06-13, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10253
Nr. XIII-3255, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15770
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gavimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3255, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15770
Asmenys, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, nėra tikrinami dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo.
Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios nutraukus asmens darbo (tarnybos) santykius, atleidus iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve arba pasibaigus renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, arba šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui iš naujo suteikiama be tikrinimo, jeigu nuo dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir nuo paskutinio asmens tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo nepraėjo 10 metų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-437, 2017-06-13, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10253
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
17 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos, galiojimas ir sprendimų apskundimas
Asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
3) asmuo pasirašytinai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;
4) tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei.
Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu:
1) asmuo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse mažiau kaip 5 pastaruosius metus ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
2) asmuo per pastaruosius 5 metus yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo;
3) asmuo turi dvigubą pilietybę ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o tuo atveju, kai asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;
4) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, arba nusikaltimo visuomenės saugumui, nepaisant to, ar išnyko, ar buvo panaikintas teistumas;
5) asmuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar apysunkio nusikaltimo arba nusikalstamos veikos dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo, arba nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
7) asmuo bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba, jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
8) asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
9) asmuo dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar teroristinei grupei, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
10) asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
11) asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui;
12) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 5 metai;
121) paslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 3 metai;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
13) asmuo buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
14) asmuo yra tas asmuo, kuriam taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą;
15) asmuo gauna arba yra gavęs pajamų iš ne Europos Sąjungos ar ne NATO valstybių narių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
16) asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų;
17) asmuo per pastaruosius 3 metus daugiau negu 2 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
18) asmuo serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;
19) asmuo ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Asmenims, turintiems leidimus, suteikiančius teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, ar teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nereikalingi.
Asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo tikrinamas iš naujo. Lietuvos Respublikoje paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba karinių operacijų metu asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo iš naujo netikrinamas.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui nuo tikrinimą atlikusios institucijos išvados datos. Išdavus asmeniui naują leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, anksčiau jam išduotas leidimas laikomas negaliojančiu.
Likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo termino pabaigos, asmuo pradedamas tikrinti pakartotinai.
Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neteko galios vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi arba šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalimi, naujas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui išduodamas neatliekant patikrinimo, jeigu nuo dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Asmeniui išduodamo naujo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminas negali būti ilgesnis už anksčiau išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminą, o slaptumo žyma negali būti aukštesnė, negu buvo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba kolegialaus subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne slaptumo žyma ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, toks asmuo perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, jis nušalinamas nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Jeigu į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamam aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui, turinčiam galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne slaptumo žyma, karys į šias pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių kviečiamas tik patikrinus, ar neatsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, turintis galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, netikrinamas, jeigu nuo jo paskyrimo į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą dienos ar prieš tai atlikto aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario tikrinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Sprendimai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
20 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu:
1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) dėl asmens padaryto šiurkštaus darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista;
3) Neteko galios nuo 2021-10-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3255, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15770
4) atlikus pakartotinį, papildomą ar šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
5) paslapčių subjekto darbuotojas ar šaulys pažeidė apribojimą, nurodytą šio įstatymo 211 straipsnyje.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Jeigu su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos arba asmens išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo dienos. Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo kario atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
Apie šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą asmens tikrinimą atlikusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo išvados priėmimo dienos privalo pranešti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavusiai institucijai.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas motyvuotu šį leidimą išdavusio subjekto sprendimu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos, informacijos apie šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės paaiškėjimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavęs subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio leidimo panaikinimo dienos apie tai informuoja Valstybės saugumo departamentą, asmens tikrinimą atlikusią instituciją ir asmenį, kurio leidimas panaikintas. Šio straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju apie netekusius galios leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos dienos paslapčių subjektas ar tiekėjas informuoja Valstybės saugumo departamentą ir asmens tikrinimą atlikusią instituciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-282, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09684
Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas ar jo galiojimo termino pasibaigimas neatleidžia asmens nuo pareigos neatskleisti sužinotos įslaptintos informacijos.
21 straipsnis. Asmens, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareigos
Asmuo, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo:
1) išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti;
2) neatskleisti, neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos pašaliniams asmenims, taip pat asmenims, kurie nors ir turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, tačiau nėra įgalioti su ja susipažinti;
3) patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą;
4) vadovautis principu „Būtina žinoti“;
5) užkirsti kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija gali būti atskleista, prarasta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos faktus, kitas įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo minėtų aplinkybių atsiradimo dienos, pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui;
6) apie patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar atskleidimą, taip pat įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo minėtų aplinkybių atsiradimo dienos, pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui;
7) nutraukdamas darbo (tarnybos) santykius, pereidamas į kitas pareigas, nesusijusias su įslaptintos informacijos naudojimu, grąžinti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui visą jam patikėtą įslaptintą informaciją;
8) teikti informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus asmenims, įgaliotiems vykdyti įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę (priežiūrą);
9) per 10 darbo dienų pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui apie asmens duomenų, pateiktų jį tikrinusioms institucijoms, pasikeitimą;
10) iki šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyto pakartotinio asmens tikrinimo ir šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje nurodyto tikrinimo pradžios, taip pat asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms atliekant papildomą patikrinimą pateikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui reikiamus dokumentus tikrinimui atlikti.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
22 straipsnis. Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens funkcijos personalo patikimumo užtikrinimo srityje
Už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo:
1) organizuoja leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą, tvarko jų apskaitą;
2) kontroliuoja (prižiūri), kad teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus vykdytų visi asmenys, dirbantys ar susipažįstantys su įslaptinta informacija;
3) informuoja asmenį tikrinančias institucijas apie asmens duomenų, galinčių turėti įtakos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui ar panaikinimui, pasikeitimą;
4) iki šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyto termino pradžios organizuoja pakartotinį asmens tikrinimą;
5) paima iš asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Vyriausybės nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą informaciją;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770
6) prireikus pasirašytinai supažindina asmenis, kuriems išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, su detaliu įslaptintos informacijos, susijusios su paslapčių subjekto veikla, sąrašu;
7) kartą per metus informuoja asmenis, kuriems patikėta įslaptinta informacija, apie atsakomybę už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą;
8) kartą per metus asmenis, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, pasirašytinai supažindina su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
PENKTASIS SKIRSNIS
ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ADMINISTRAVIMAS
24 straipsnis. Įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai
Įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, administruojami taip:
1) saugomi ir tvarkomi I ar II klasės saugumo zonoje;
2) perduodami ir gaunami fiksuojant priemonėmis, kurios nustato įslaptintos informacijos gavėjo ar vykdytojo tapatybę;
3) registruojami;
4) kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS rašytiniu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu, gavus įslaptintos informacijos rengėjo rašytinį sutikimą;
5) įslaptintos informacijos gavėjo perduodami kitam paslapčių subjektui tik turint rašytinį informacijos rengėjo sutikimą;
6) privalo būti prisegti asmenų, susipažinusių su dokumento turiniu, sąrašai;
7) naikinami paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, surašant sunaikinimo aktą. Sunaikinus kito įslaptintos informacijos rengėjo parengtą dokumentą, informuojamas šį dokumentą parengęs įslaptintos informacijos rengėjas.
Įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, administruojami taip:
1) saugomi ir tvarkomi I ar II klasės saugumo zonoje;
2) perduodami ir gaunami fiksuojant priemonėmis, kurios nustato įslaptintos informacijos gavėjo ar vykdytojo tapatybę;
3) registruojami;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).