Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas

Įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Konfidencialiai“, administruojami taip:

Įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administruojami taip:

Įslaptintų dokumentų skaitmeninių kopijų administravimui netaikomi šio straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 7 punktų, 2 dalies 3 ir 6 punktų, 3 dalies 3 ir 5 punktų, 4 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimai.

Jeigu yra būtina susipažinimui su įslaptinta informacija, elektroninis įslaptintas dokumentas ar įslaptinto dokumento skaitmeninė kopija už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens sprendimu išspausdinama. Spausdinant elektroninį įslaptintą dokumentą ar įslaptinto dokumento skaitmeninę kopiją, pažymėtą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ar nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“, informacijos rengėjo sutikimas nereikalingas.

Įslaptinta informacija turi būti sunaikinama taip, kad nebūtų įmanoma atkurti įslaptintos informacijos ar jos dalies turinio.

Asmeniui teisę susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas, vadovaudamasis principu „Būtina žinoti“, suteikia šia informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Asmuo privalo pateikti institucijos, kurioje dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Šiame siuntime turi būti patvirtinta, kad asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija, taip pat tiesioginių pareigų vykdymu pagrįstas poreikis susipažinti su konkrečia įslaptinta informacija ir nurodyta, su kokios apimties įslaptinta informacija asmeniui reikia susipažinti.

Įslaptinta informacija disponuojančio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta informacija per vieną mėnesį nuo nurodyto sprendimo gavimo dienos gali būti apskųstas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.

Įslaptintą informaciją rengiantys ir (ar) saugantys paslapčių subjektai ir tiekėjai turi patvirtinti įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo planus karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Evakuacijos arba sunaikinimo planuose turi būti nustatyta įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo eilės tvarka iškilus realiai grėsmei, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta, sugadinta ar atskleista. Pirmiausia evakuojama ir (arba) naikinama aukštesnę slaptumo žymą turinti įslaptinta informacija.

Įslaptintą informaciją naikinant karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais netaikomi šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 6 punkto ir 3 dalies 5 punkto reikalavimai.

Paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo, tiekėjas, atsižvelgdami į disponuojamos įslaptintos informacijos slaptumo žymą, jos formą ir apimtį, privalo patalpas, teritorijas, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, suskirstyti į saugumo zonas ir jose įdiegti fizines apsaugos priemones, užtikrinančias įslaptintos informacijos apsaugą.

Paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu, karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais su įslaptinta informacija galima dirbti, susipažinti ar ją saugoti patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, kai jose taikomos įslaptintos informacijos apsaugą užtikrinančios fizinės apsaugos priemonės.

Su įslaptinta informacija dirbti, susipažinti ar ją saugoti galima tik tokiose patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios yra pripažintos tinkamomis saugoti atitinkama slaptumo žyma pažymėtą įslaptintą informaciją ar su ja dirbti.

Patalpų, teritorijų ir kitų vietų įvertinimą atlieka ir jas pripažįsta tinkamomis saugoti įslaptintą informaciją ar su ja dirbti:

Asmenys, vykdantys įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, fizinę apsaugą, privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne, negu aukščiausia toje patalpoje, teritorijoje ar kitoje vietoje saugomos informacijos, prie kurios jie gali tiesiogiai prieiti, slaptumo žyma.

Teritorijos ir patalpos, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, skirstomos į administracinę, II ir I klasių saugumo zonas.

Administracinei saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

II klasės saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

I klasės saugumo zonai keliami šie reikalavimai:

Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys turi teisę nustatyti asmenų, patenkančių į administracinę saugumo zoną, tapatybę, o įeinančių į I ar II klasės saugumo zoną ir išeinančių iš jos – tikrinti turimus daiktus.

Saugumo zonai nepriskirtos patalpos, teritorijos ar kitos vietos, kuriose karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduočių vykdymo metu, karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais dirbama, susipažįstama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, turi būti apsaugotos nuo neteisėto patekimo į jas, įslaptintos informacijos praradimo, pasiklausymo ar neteisėto susipažinimo su įslaptinta informacija. Tokiose vietose gali būti laikoma tik tokia įslaptinta informacija, kuri būtina karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduotims vykdyti, taip pat karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais evakuota įslaptinta informacija.

Vykstant posėdžiams ir pasitarimams, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“, be šiame straipsnyje nustatytų fizinės apsaugos reikalavimų, papildomai taikomos Vyriausybės nustatytos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonės. Patalpų, teritorijų ir kitų vietų patikrinimą dėl jų apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo atlieka šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos.

Paslapčių subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus sandorius. Paslapčių subjektai gali pavesti sudaryti įslaptintus sandorius savo padaliniams, paslapčių subjektui pavaldžioms ar jo reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms, įmonėms, kuriems yra suteiktos perkančiosios organizacijos teisės.

Įslaptintas sandoris gali būti sudarytas tik su tiekėju, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka yra išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma arba tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Tiekėjas, gavęs įslaptintą sandorį vykdančios perkančiosios organizacijos sutikimą, turi teisę įslaptinto sandorio dalies vykdymui pasitelkti prekių subtiekėją, paslaugų subteikėją, subrangovą, kuriems mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos tiekėjams. Reikalavimas gauti įslaptintą sandorį vykdančios perkančiosios organizacijos sutikimą netaikomas pasitelkiant prekių subtiekėją, paslaugų subteikėją, subrangovą įslaptinto sandorio dalims, kurias vykdant nebus susipažįstama su įslaptinta informacija, tokia informacija nebus patikėta, naudojama ar sukuriama.

Tiekėjams, dalyvaujantiems užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų paskelbtose atrankose dėl įslaptinto sandorio sudarymo, jeigu užsienio valstybė, Europos Sąjunga arba tarptautinė organizacija reikalauja patvirtinti jų patikimumą, taikomi šio skirsnio reikalavimai.

Užsienio valstybėse, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ar su kuriomis yra keičiamasi įslaptinta informacija vadovaujantis Europos Sąjungos ar NATO teisės aktais, veikiančios ir ten registruotos įmonės, įstaigos, organizacijos ar ūkine veikla užsiimantys tokių užsienio valstybių piliečiai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos paslapčių subjektų paskelbtose atrankose sudaryti įslaptintą sandorį, kurį vykdant bus perduodama Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, jeigu įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti užsienio valstybės institucija patvirtina, kad atrankoje dalyvaujanti įmonė, įstaiga, organizacija ar fizinis asmuo yra patikimi ir atitinka tos užsienio valstybės reikalavimus, keliamus tiekėjams, sudarantiems atitinkamus įslaptintus sandorius.

Įslaptintas sandoris vienašališkai nutraukiamas, jeigu tiekėjas nevykdo nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų ir tai kelia grėsmę, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista.

Tiekėjas nėra laikomas įslaptintos informacijos rengėju. Visa įslaptinto sandorio metu sukurta informacija nuo jos sukūrimo momento yra laikoma Lietuvos Respublikos nuosavybe ir yra saugoma ir administruojama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.

Paslapčių subjektas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį ar sudaręs įslaptintą sandorį, privalo:

Tiekėjas, ketinantis sudaryti įslaptintą sandorį ar sudaręs įslaptintą sandorį, privalo:

Tiekėjai, siekiantys gauti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti:

Tiekėjai, siekiantys gauti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją, taip pat informaciją, reikalingą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų patikrinimui dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo.

Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, neteikiama ir tiekėjo patalpos nėra tikrinamos, jeigu įslaptintas sandoris bus vykdomas paslapčių subjekto patalpose. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, neteikiama ir tiekėjo naudojamos ĮIRIS nėra tikrinamos, jeigu vykdant įslaptintą sandorį bus naudojamos paslapčių subjektui priklausančios ĮIRIS arba ĮIRIS iš viso nebus naudojamos.

Tiekėjo patikimumo pažymėjimus ir įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančias pažymas, įvertinęs įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos išvadą, išduoda Valstybės saugumo departamentas.

Tiekėjo patikimumo pažymėjimai išduodami terminuotam laikotarpiui:

Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos išduodamos 5 metams.

Jeigu panaikinamas tiekėjui išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma arba pasibaigia šių dokumentų galiojimo terminas, išskyrus atvejus, kai iki šių dokumentų galiojimo termino pabaigos tiekėjui yra išduotas naujas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar nauja įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma, tiekėjo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, netenka galios.

Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu.

Išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma panaikinami, kai:

Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą arba panaikinti tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų ir nebaigtų vykdyti įslaptintų sandorių.

Įslaptintą sandorį sudaręs paslapčių subjektas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos sustabdo sudaryto įslaptinto sandorio vykdymą, o gavęs informaciją apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimą, per šioje dalyje numatytą terminą nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį.

Sustabdžius tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą arba pasibaigus tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galiojimo terminui, sudaryto įslaptinto sandorio vykdymas gali būti nestabdomas arba sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytos aplinkybės), jeigu įslaptintas sandoris yra vykdomas ir žala dėl įslaptinto sandorio sustabdymo ar nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, paslapčių subjekto teikimu priima Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama, Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą atnaujinti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų įslaptintų sandorių, kurių vykdymas yra sustabdytas.

Valstybės saugumo departamento sprendimai sustabdyti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinti išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją galima tik įteisintomis ĮIRIS. ĮIRIS laikoma įteisinta, kai paslapčių subjektui, paslapčių subjektui pavaldžiai ar jo reguliavimo sričiai priskirtai įstaigai, įmonei, tiekėjui yra išduodamas leidimas naudoti ĮIRIS. Leidimą naudoti ĮIRIS išduoda Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekanti institucija ar žinybinė saugumo priežiūros tarnyba. Sprendimas dėl leidimo naudoti ĮIRIS išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų, reikalingų leidimui gauti, gavimo Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekančioje institucijoje ar žinybinėje saugumo priežiūros tarnyboje dienos.

Jeigu nėra galimybių įslaptintą informaciją apdoroti ir perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įteisintose ĮIRIS, paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įslaptinta informacija apdorojama ir perduodama užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, valdomomis ĮIRIS, kurios yra atitinkamai pripažintos tinkamomis apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją ir dėl kurių naudojimo yra sudaryti susitarimai.

ĮIRIS saugumui naudojamos apsaugos priemonės turi užtikrinti:

ĮIRIS turi būti įdiegti apsaugos mechanizmai ir saugumo valdymo procedūros, trukdančios atsirasti saugumo pažeidimams, aptinkančios atsiradusius saugumo pažeidimus, atkuriančios saugumo pažeidimų paveiktą įslaptintos informacijos ir ĮIRIS paslaugų bei išteklių slaptumą, vientisumą ir prieinamumą teisėtiems naudotojams.

Visi ĮIRIS įrengimo ir pakeitimo darbai turi būti atliekami dalyvaujant ir darbus prižiūrint už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui. Asmenys, atliekantys ĮIRIS techninę priežiūrą, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukščiausia tokioje ĮIRIS apdorojamos ar perduodamos informacijos slaptumo žyma.

Perduodant įslaptintą informaciją ĮIRIS, turi būti užtikrintas perduodamos įslaptintos informacijos slaptumas, vientisumas, prieinamumas teisėtiems naudotojams.

ĮIRIS perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi būti užtikrintas įgyvendinant telekomunikacijų apsaugos reikalavimus ir naudojant Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos savo nustatyta tvarka patvirtintus kriptografinius metodus ir (ar) produktus.

Kriptografines priemones administruoja Nacionalinė šifrų paskirstymo tarnyba ir jos prižiūrimi paslapčių subjektai.

Įslaptintą informaciją draudžiama perduoti viešaisiais ryšių tinklais neužšifruotą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.

Jeigu paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį nėra galimybių užšifruoti informaciją, o pristatymo greitis yra svarbesnis negu galimas tokios informacijos atskleidimo pavojus, paslapčių subjekto, paslapčių subjekto padalinio, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, disponuojančios įslaptinta informacija, vadovo sprendimu įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“ ir „Slaptai“, perduodama viešaisiais ryšių tinklais neužšifruota.

Kriptografinių produktų, mechanizmų ir įslaptintos informacijos apsauga turi atitikti žalos, kurią gali sukelti įslaptintos informacijos neteisėtas atskleidimas, dydį.

Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Asmenys tikrinami paslapčių subjekto, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos institucijos teikimu.

Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytas tikrinimas pradedamas gavus užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną.

Asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą.

Asmens tikrinimo metu gavus duomenų, kad tikrinamas asmuo gali turėti psichinės veiklos sutrikimų, asmuo tikrinančios institucijos prašymu privalo pateikti valstybinės psichiatrijos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę. Jeigu asmuo atsisako pateikti valstybinės psichiatrijos įstaigos išvadą, asmenį tikrinanti institucija sustabdo asmens tikrinimo procedūras ne ilgesniam kaip 20 darbo dienų terminui. Jeigu per asmens tikrinimo procedūros sustabdymo terminą asmuo nepateikia valstybinės psichiatrijos įstaigos išvados, asmens tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam neišduodamas, o išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Tikrinančios institucijos tikrinamą asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti rašytinių asmens paaiškinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimą poligrafu. Jeigu asmuo atsisako atvykti pokalbio, pateikti rašytinius paaiškinimus, dokumentus ar tirtis poligrafu, asmenį tikrinanti institucija sustabdo tikrinimo procedūrą ne ilgesniam kaip 20 darbo dienų terminui. Jeigu per asmens tikrinimo procedūros sustabdymo terminą asmuo neatvyksta pokalbio, nepateikia rašytinių paaiškinimų, dokumentų ar neatvyksta tirtis poligrafu, asmens tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam neišduodamas, o išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina:

Asmenį, kurio patikimumą dėl darbo su įslaptinta informacija prašo patikrinti užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įgaliotos institucijos, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrina ir prireikus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda Valstybės saugumo departamentas. Valstybės saugumo departamentas pateikia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai informaciją apie asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ji atitinkamai užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos institucijai pateikia pažymą, patvirtinančią, kad asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima įslaptinta užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų informacija.

Tikrinimą atliekančios institucijos privalo patikrinti asmenį, pretenduojantį gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ne ilgiau kaip per 40 darbo dienų, jeigu asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra pretendentas į teisėjus arba yra atrinktas pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu ar jos apsauga, kitais atvejais – ne ilgiau kaip per 120 darbo dienų.

Šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytą tikrinimą Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos privalo atlikti ne vėliau kaip per 40 darbo dienų.

Jeigu negauta iš institucijų ar specialistų tikrinimui atlikti reikalingos informacijos ar išvadų, asmuo tiriamas poligrafu, tikrinimo metu reikia įvertinti didelį kiekį ar sudėtingos informacijos, taip pat dėl kitų objektyvių priežasčių šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 40 darbo dienų tikrinimo terminas pratęsiamas tikrinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 40 darbo dienų.

Asmens tikrinimą atliekančios institucijos, vertindamos, ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės informacinių išteklių, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybių institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Šie subjektai, gavę asmens tikrinimą atliekančios institucijos prašymą pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį, informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos asmens duomenis tvarko automatiniu būdu. Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos tikrinamų asmenų ir leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, o šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos taip pat ir asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (tikrinamų asmenų, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir (arba) įslaptintų sandorių apsaugos. Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos turi kiekvienu konkrečiu atveju paslapčių subjekto vadovo ar atitinkamai šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos vadovo nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.

Sprendimas dėl asmens tikrinimo nutraukimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo). Savivaldybių merams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda asmens tikrinimą atliekanti institucija. Šauliams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo dėl sprendimo išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nustatytu laiku padavimas ir jo priėmimas sustabdo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimą iki bylos dėl skundo išnagrinėjimo.

Paslapčių subjektas iki kiekvieno mėnesio pabaigos privalo informuoti Valstybės saugumo departamentą apie išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojams, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintam žvalgybos pareigūnui arba asmeniui, kuris yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą.

Asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, atliekamas saugumo instruktažas. Saugumo instruktažą atlieka asmens patikrinimą atlikusi institucija. Saugumo instruktažas taip pat atliekamas išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, jeigu asmens einamos ar pretenduojamos eiti pareigos yra susijusios su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui.

Paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės vadovas įvertina dokumentą parengusio asmens siūlymą ir priima sprendimą dėl dokumento slaptumo žymos bei įslaptinimo termino suteikimo ir atsako už priimto sprendimo pagrįstumą.

Dokumentui nesuteikiama slaptumo žyma vien dėl jo tematikos arba dokumento, į kurį atsakoma, slaptumo žymos.

Dokumento slaptumo žyma nustatoma pagal aukščiausią dokumento tekste esančios informacijos slaptumo žymą.

Jeigu dokumentas sudarytas iš atskirų skirtingas slaptumo žymas turinčių dalių arba turi priedų, kurių slaptumo žymos skiriasi nuo jų lydimojo dokumento slaptumo žymos, apie skirtingas dokumento dalių ir jo priedų slaptumo žymas turi būti aiškios nuorodos pačiame dokumente – dokumento tekste, priedų arba dokumento dalių sąraše (turinyje), taip pat prieš tokių dokumento teksto dalių pradžią arba ant dokumento priedų.

Jeigu dokumento dalys arba dokumento priedai yra neatsiejama dokumento dalis, toks dokumentas įtraukiamas į įslaptintų dokumentų apskaitą ir saugomas pagal aukščiausią dokumento dalies arba jo priedų turimą slaptumo žymą. Dokumento dalys arba jo priedai, kurie gali būti atskirti, platinami, įtraukiami į apskaitą ir saugomi pagal tokių dokumento dalių arba priedų turimą slaptumo žymą.

Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar diplomatiniai kurjeriai ar paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys arba šaunamuoju ginklu ginkluotas karinis kurjeris (kurjeriai) ar paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys).

Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Slaptai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti ne mažiau kaip du neginkluoti kariniai ar diplomatiniai, ar kurjerių pašto tarnybų kurjeriai ar paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys arba šaunamuoju ginklu ginkluotas karinis ar kurjerių pašto tarnybų kurjeris (kurjeriai) ar paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys).

Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti karinis ar diplomatinis, ar kurjerių pašto tarnybų kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys).

Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gabenti karinis ar diplomatinis, ar kurjerių pašto tarnybų kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys) ar vykdytojas (vykdytojai).

Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, užsienio valstybėse turi gabenti ne mažiau kaip du kariniai ar diplomatiniai kurjeriai arba paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys.

Įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybėse turi gabenti karinis ar diplomatinis kurjeris (kurjeriai) arba paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo (asmenys).

Asmenys, įgalioti gabenti įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu gabenama įslaptinta informacija.

Įslaptintą informaciją gabenantys asmenys:

Įslaptintą informaciją gabenantiems asmenims draudžiama susipažinti su gabenama įslaptinta informacija.

Dokumentų projektai, kuriuose esanti informacija žymėtina slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, rengiami ir laikomi I ar II klasės saugumo zonoje, dokumentų projektai, kuriuose esanti informacija žymėtina slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – administracinėje, I ar II klasės saugumo zonoje. Dokumentų projektai tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu gali būti rengiami ar laikomi ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, kai jose taikomos fizinės apsaugos priemonės, užtikrinančios įslaptintos informacijos apsaugą.

Dokumentų projektai, kuriuose esanti informacija žymėtina slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, perduodami ir gaunami fiksuojant priemonėmis, kurios nustato informacijos siuntėją ir gavėją. Šie įslaptintų dokumentų projektai kitiems paslapčių subjektams perduodami tik turint rašytinį paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą.

Įslaptintų dokumentų projektai spausdinami, kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, naikinami, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS dokumento projekto rengėjo sprendimu. Dokumentų projektai, kuriuose esanti informacija žymėtina slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, spausdinami, kopijuojami, naikinami nustatant asmenį, atlikusį nurodytą veiksmą.

Tiekėjų patikimumą ir atitiktį reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai vertina ir įslaptintos informacijos apsaugos priežiūrą atlieka:

Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos pareigūnai, vykdydami įslaptintos informacijos apsaugos priežiūrą, turi šio įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatytas teises.

Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija privalo užtikrinti komercinių paslapčių, kurias ji sužinojo vykdydama tiekėjo patikimumo įvertinimą ar įslaptintos informacijos apsaugos priežiūrą įslaptintų sandorių metu, saugumą.

Vertinant tiekėjo, pretenduojančio gauti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, patikimumą, yra tikrinama:

Vertinant tiekėjo atitiktį reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai, yra tikrinama:

Tiekėjo darbuotojus, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nurodytus atvejus, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tikrina ir jiems tokius leidimus išduoda arba teisę suteikia Valstybės saugumo departamentas.

Kai krašto apsaugos sistemos institucijos sudaro įslaptintus sandorius su Lietuvos šaulių sąjunga, šaulius dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, o leidimus išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Jeigu sudarant įslaptintus sandorius su Lietuvos šaulių sąjunga šauliams yra reikalinga teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, juos tikrina ir šią teisę suteikia krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

Tiekėjo patalpas, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti, vertina ir leidimą tokiose patalpose dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti išduoda šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos.

Tiekėjo ĮIRIS, kuriose numatoma apdoroti įslaptintą informaciją ar kuriomis numatoma tokią informaciją perduoti, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos prašymu vertina ir leidimus naudoti ĮIRIS išduoda Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas vykdanti institucija arba žinybinė saugumo priežiūros tarnyba.

Sprendimas dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo inicijuoti tiekėjo tikrinimo procedūrą dienos. Jeigu iš institucijų ar specialistų tikrinimui reikalingos informacijos ar išvadų negauta, šis terminas pratęsiamas Valstybės saugumo departamento vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Tiekėjo atitiktis reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai, privalo būti patikrinta ir sprendimas dėl pažymos išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo inicijuoti tiekėjo tikrinimo procedūrą dienos. Jeigu iš institucijų ar specialistų tikrinimui reikalingos informacijos ar išvadų negauta, šis terminas pratęsiamas Valstybės saugumo departamento vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Jeigu nėra priimtas sprendimas dėl leidimo naudoti ĮIRIS išdavimo, tiekėjo tikrinimo terminas gali būti pratęsiamas iki šio sprendimo priėmimo dienos.

Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, atlikdama tiekėjo patikimumo ar atitikties įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams vertinimą, turi teisę neatlygintinai gauti visą informaciją, susijusią su tiekėjo ir jo darbuotojų patikimumo įvertinimu, iš valstybės informacinių išteklių, valstybės, savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų.

Įslaptintus sandorius sudaryti ir vykdyti gali fizinis asmuo, kuriam yra išduotas tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas, jeigu asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti ar teisei dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikti.

Jeigu įslaptintas sandoris bus vykdomas fiziniam asmeniui priklausančiose patalpose ir (ar) įslaptintai informacijai apdoroti ar perduoti bus naudojamos fiziniam asmeniui priklausančios ĮIRIS, taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimai.

Tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda Valstybės saugumo departamentas.

Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas terminuotam laikotarpiui:

Fiziniam asmeniui, sudariusiam įslaptintą sandorį, yra taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 5–8 punktų reikalavimai.

Šio įstatymo nustatyta tvarka panaikinus tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, su tokiu tiekėju sudaryti įslaptinti sandoriai nutraukiami.

Valstybės saugumo departamento sprendimas panaikinti tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Paslapčių subjektai turi teisę paskirti ar įsteigti žinybines saugumo priežiūros tarnybas.

Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas atliekanti institucija koordinuoja žinybinių saugumo priežiūros tarnybų veiklą, susijusią su ĮIRIS apsaugos priežiūra ir leidimų naudoti ĮIRIS išdavimu.

Įslaptintos informacijos inventorizacijos tikslas – nustatyti, ar Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija ir užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvai perduota įslaptinta informacija, kuria disponuoja paslapčių subjektas, nėra prarasta, sugadinta ar neteisėtai sunaikinta.

Įslaptintą informaciją inventorizuoja paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens paskirti asmenys.

Įslaptinta informacija inventorizuojama tokiu periodiškumu:

Įslaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, inventorizacijos periodiškumą nustato paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Laikoma, kad įslaptinta informacija nėra prarasta, sugadinta, neteisėtai sunaikinta, jeigu:

Inventorizacijos išvados įforminamos aktu, kurį tvirtina paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Paslapčių subjekto darbuotojams (valstybės tarnautojams, asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį), kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Teisės dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai, vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais tokios teisės suteikimo principais. Ši teisė paslapčių subjekto darbuotojams suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo.

Juridinio asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaudamasis Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais tokios teisės suteikimo principais, suteikia Valstybės saugumo departamentas. Ši teisė juridinio asmens darbuotojams suteikiama iki įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo pabaigos.

Paslapčių subjekto darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir juridinio asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama arba panaikinama, jeigu asmuo:

Paslapčių subjekto darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, ir juridinio asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, darbuotojus, kuriems ketinama suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrina institucijos, nurodytos šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje.

Tikrinimą atliekančios institucijos privalo patikrinti asmenį, pretenduojantį gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų.

Asmenys, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, ar vadovaujantis šiuo Įstatymu yra suteikta teisė susipažinti su šiomis žymomis žymima įslaptinta informacija, nėra tikrinami dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo.

Asmenys, turintys teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis principu „Būtina žinoti“ gali būti supažindinami su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu.

Tiekėjo patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad:

Jeigu tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu, tiekėjo patikimumo įvertinimo procesas sustabdomas tol, kol pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama.

Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma neišduodama, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad:

Valstybės saugumo departamento sprendimai neišduoti tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar paslapčių subjektai, paslapčių subjektams pavaldžios ar jų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės vykdo įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, laikosi informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principų.

Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą atlieka:

Paaiškėjus ar kilus įtarimų, kad paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kurioms nesuteiktas paslapčių subjekto statusas ir kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar ji saugoma, kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui, Valstybės saugumo departamentas turi teisę tokiose paslapčių subjektams pavaldžiose ar jų reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse atlikti įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą.

Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimą atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ir, vadovaudamosi šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos įgaliotos institucijos.

Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos ir Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, apsaugos būklė tikrinama ne rečiau kaip kartą per 4 metus, o Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, apsaugos būklė – ne rečiau kaip kartą per 2 metus.

Asmenys, tikrinantys įslaptintos informacijos apsaugos būklę, privalo turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu disponuoja tikrinamasis paslapčių subjektas, įstaiga, įmonė.

Asmenys, tikrinantys įslaptintos informacijos apsaugos būklę, turi teisę:

Įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo išvada, kurią tvirtina šio straipsnio 2 dalyje numatytų institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys.

Patikrinimo išvada pateikiama tikrintam subjektui, kuris, jeigu buvo nustatyta įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų, privalo per patikrinimą atlikusios institucijos nustatytą terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ir apie tai raštu pranešti patikrinimą atlikusiai institucijai.

Jeigu kyla įtarimų ar paaiškėja, kad buvo padarytas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimas arba įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista, paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimu atliekamas tyrimas. Apie įtariamą ar paaiškėjusį įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą pranešama įslaptintos informacijos rengėjui, o jeigu įtariama ar paaiškėja, kad prarasta ar neteisėtai atskleista Lietuvos Respublikai perduota užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, – ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.

Asmenys, atliekantys tyrimą, turi šio įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatytas teises.

Jeigu tyrimo metu nustatoma nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo arba tarnybinio nusižengimo (drausmės pažeidimo) požymių, tyrimo išvados pateikiamos atitinkamoms valstybės institucijoms, įgaliotoms atlikti ikiteisminį tyrimą, administracinio teisės pažeidimo tyrimą arba tarnybinio nusižengimo (drausmės pažeidimo) tyrimą. Jeigu tyrimo metu pasitvirtina, kad įslaptinta informacija yra prarasta ar neteisėtai atskleista, apie tai pranešama Valstybės saugumo departamentui.

Paaiškėjus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimams, kurie gali lemti ar lėmė įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, paslapčių subjekto vadovas privalo imtis visų reikiamų priemonių, siekdamas užkirsti kelią neigiamų pasekmių atsiradimui, sumažinti galimas grėsmes ar padarytą žalą.