Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas

Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:

Ryšių reguliavimo tarnyba palieka nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 7 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu prašymas išnagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys šio užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.

Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:

Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka.

Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo išnagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išnagrinėjamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnyba.

Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl:

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tuo atveju, kai pagal šio straipsnio 19 dalį yra paduodamas skundas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, išskyrus dalį dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti šioje dalyje nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.

Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, palikti nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ginčo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalis dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo per 7 kalendorines dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl šioje dalyje nurodytos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies neskundžiama. Ši dalis netaikoma, kai ginčo šalys kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą pagal šio straipsnio 20 dalį.

Ginčo šalys per 14 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Įsiteisėjęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.

Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.

Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (arba) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.

Šis straipsnis netaikomas ginčams, susijusiems su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu. Šie ginčai sprendžiami šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punkto b papunktyje nustatyta tvarka.

Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas.

Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, apie vertimąsi kuriomis turi būti pranešta Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą.

Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti pranešimą apie ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas (toliau – pranešimas apie elektroninių ryšių veiklą) ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima įrašyti į elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau, negu būtina identifikuoti elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir jo kontaktinius duomenis, taip pat gali būti reikalaujama trumpo elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų, kurie bus teikiami, aprašymo, nurodyti numatomą jų teikimo teritoriją ir veiklos pradžios datą.

Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja ūkio subjektą apie pranešimo apie elektroninių ryšių veiklą gavimą, taip pat nurodo, jeigu šiame pranešime yra pateikta ne visa Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, reikalaujama informacija.

Ūkio subjektai, pateikę pranešimą apie elektroninių ryšių veiklą ir nurodę jame visą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, reikalaujamą informaciją, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie elektroninių ryšių veiklą, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos bendrosios vertimosi atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ūkio subjekto tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo dienos. Už patvirtinimo išdavimą imama valstybės rinkliava. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako išduoti patvirtinimą, jeigu prašymą pateikusiam ūkio subjektui šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra uždrausta teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Ūkio subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių, apie vertimąsi kuriomis turi būti pranešta Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.

Ūkio subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnybai moka šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytus užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros, pagal kuriuos nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ir (arba) ūkio subjektams, kurie paskirti teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimai kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nuostatos gali būti susijusios tik su:

Šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 6–12, 14, 18, 19 punktai netaikomi reglamentuojant su numeriu nesiejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikimą.

Elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai savo veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nuostatos gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomus pakeitimus, išskyrus atvejus, kai jie nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja suinteresuoti ūkio subjektai, turi būti viešai paskelbta šio įstatymo 11 straipsnyje ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka, turi būti nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.

Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir (arba) teikti įperkamas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams, kurie turi teisę gauti arba gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – nepasiturintys gyventojai), ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie gauna socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, nustatymo, keitimo ir (arba) panaikinimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į mažiausią duomenų perdavimo spartą, kuria gali naudotis dauguma vartotojų, ir į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ataskaitą dėl geriausios praktikos, apibrėžia pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugą ir pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos apibrėžimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje įprastomis komercinėmis sąlygomis nėra užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimas, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas arba vieną iš jų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.

Ryšių reguliavimo tarnyba, laikydamasi objektyvumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, nustato būdą, kuriuo efektyviausiai ir tinkamiausiai užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų prieinamumas, visuomenės interesai ir daroma mažiausia įtaka konkurencijai elektroninių ryšių rinkoje, įskaitant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas ir kainas.

Ryšių reguliavimo tarnyba stebi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius, ypač atsižvelgdama į Lietuvoje taikomas kainas ir nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų pajamas. Valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybių įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė (toliau – valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės), valdančios informaciją apie nepasiturinčius gyventojus ar socialinių paslaugų gavėjus, jų pajamas, Lietuvoje taikomas kainas ir kitą informaciją, reikalingą Ryšių reguliavimo tarnybai šioje dalyje numatytoms funkcijoms atlikti, privalo savo valdomą informaciją suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai jai paprašius. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų įperkamumą, atsižvelgia į valstybės remiamų pajamų dydį, Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutines gyventojų vartojimo išlaidas, taip pat kitą informaciją, kurios reikia nustatant, kokią savo pajamų dalį nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai gali skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms universaliosioms paslaugoms įsigyti, ir nustato universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį, tai yra pinigų sumą, kurią nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai galėtų skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms universaliosioms paslaugoms įsigyti. Ryšių reguliavimo tarnyba universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį suderina su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos universaliosios paslaugos nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų neįperkamos ir jiems nesudarytos sąlygos naudotis tokiomis paslaugomis, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus teikti tokiems asmenims įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis, kurios skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų kainų.

Jeigu nustačius šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įpareigojimą visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjams tai sukeltų jiems pernelyg didelę finansinę ar administracinę naštą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tik kai kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjai, įpareigoti teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, privalo šiems asmenims teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie į juos kreipėsi dėl informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pateikimo, ir Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti išsamią informaciją apie jų siūlomų įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainas. Šios kainos turi būti skaidrios, viešai skelbiamos ir siūlomos visiems nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, laikantis nediskriminavimo principo. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainos būtų pakeistos ar panaikintos, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nustatytų kriterijų.

Šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai su nepasiturinčiais gyventojais ar socialinių paslaugų gavėjais, kurie į juos kreipėsi dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimo, privalo sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo.

Taikant šio straipsnio 3–7 dalių nuostatas turi būti siekiama, kad būtų daroma kuo mažesnė įtaka konkurencijai elektroninių ryšių rinkoje.

Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigoti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdo jiems nustatytus įpareigojimus, turi teisę reikalauti, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis, susijusius su jiems pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis nustatytų įpareigojimų vykdymu, kai pagrįstai įtariama, kad šie viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pažeidžia teisės aktus.

Nuostoliai, patirti dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensuojami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo taisyklėse nustato nuostolių, patirtų dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensavimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendina nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustato nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigotų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaryti sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita yra vieša. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą.

Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigotus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, jiems nustatytų įpareigojimų mastą, įpareigojimų taikymo geografinę teritoriją ir apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba, šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka atlikusi atitinkamos mažmeninės rinkos tyrimą ir nustačiusi, kad konkurencija joje yra neveiksminga ir įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio įstatymo 18–22 ir 24 straipsnius, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje mažmeninėje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų, nekliudyti patekti į elektroninių ryšių rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant nesąžiningas kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat nustato įpareigojimus užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba, apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti sąnaudomis ar tarifais, taikomais palyginamose elektroninių ryšių rinkose. Jeigu ūkio subjektas įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai dėl įpareigojimų nustatymo pagal šią dalį priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis ir mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomus taikyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis turi būti sudaroma laikantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, o viešosios elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos laikantis Civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai visiems galutiniams paslaugų gavėjams privalo taikyti vienodus reikalavimus ar sąlygas, susijusius su prisijungimu prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimu, nepaisant galutinių paslaugų gavėjų pilietybės, jų gyvenamosios arba įsisteigimo vietos, išskyrus atvejus, kai skirtingi reikalavimai ar sąlygos yra objektyviai pagrįsti.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles skelbti ir teikti informaciją apie teikiamas elektroninių ryšių paslaugas ir priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato skelbtinos ir teiktinos informacijos mastą, turinį, pateikimo ir (arba) skelbimo terminus, formą ir būdus.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo iki viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties sudarymo suteikti paslaugų gavėjui ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatyto turinio ir formos informaciją.

Siekdama užtikrinti interneto prieigos paslaugų ir viešųjų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nustato viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kokybės parametrus, kuriuos reikia vertinti, taikomus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybės vertinimo metodus, įskaitant galimus kokybės sertifikavimo mechanizmus, skelbtinos informacijos turinį, formą ir skelbimo būdus.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus ar skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytas galutinio paslaugų gavėjo prašymas, pasiūlymas ar skundas buvo pateiktas raštu, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo galutiniam paslaugų gavėjui per šioje dalyje nustatytą terminą atsakyti raštu.

Visi viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys ryšio numerius abonentams, privalo sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminaciniu būdu patenkinti visus pagrįstus informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikėjų prašymus šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti šių viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, vadovaudamasi šio įstatymo 23 straipsniu, nustatyti ūkio subjektams, kurie kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybes pasinaudoti informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslauga, objektyvius, nešališkus, nediskriminacinius ir skaidrius įpareigojimus, siekdama užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiamos viešosios su numeriu siejamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, galėtų naudotis informacijos apie viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugomis.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, abonentui pateikus atitinkamą prašymą, neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems uždaviniams vykdyti, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Visi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai užtikrinti savo galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant neįgalius galutinius paslaugų gavėjus, galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai privalo, laikydamiesi Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais suderinami produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai, ir (arba) juos įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatų, užtikrinti neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams galimybes, lygiavertes kitų galutinių paslaugų gavėjų turimoms galimybėms, naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus Nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį, kai yra keičiamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, šių paslaugų teikimo vieta arba būdas. Galutiniam paslaugų gavėjui nutraukus sutartį su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėju, teikėjas privalo užtikrinti galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį šioje dalyje nustatytais atvejais ir sąlygomis 3 mėnesius po sutarties nutraukimo, išskyrus atvejus, kai galutinis paslaugų gavėjas šios teisės raštu atsisako. Su galutinių paslaugų gavėjų teisių išlaikyti ryšio numerį įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams.

Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu interneto prieigos paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina interneto prieigos paslaugų teikėjo pakeitimo procesą. Interneto prieigos paslaugų teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams suteikia reikiamą informaciją prieš keitimo procesą bei jo metu ir užtikrina interneto prieigos paslaugos teikimo tęstinumą, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma. Interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo metu galutinis paslaugų gavėjas negali likti be interneto prieigos paslaugų ilgiau kaip vieną darbo dieną.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriomis naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, taip pat užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis daugumos galutinių paslaugų gavėjų pasirinktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir jų paslaugų pasirinkimo teikiamais privalumais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su galimybės neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugas, užtikrinimu, įskaitant standartus ir (arba) technines specifikacijas, kurių turi būti laikomasi ar rekomenduojama laikytis.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikiantys interneto prieigos paslaugas ir (arba) viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, privalo kompetentingos institucijos prašymu nemokamai platinti atitinkamos kompetentingos institucijos parengtą ir pateiktą standartinę viešojo intereso informaciją esamiems ir, jeigu reikia, būsimiems galutiniams paslaugų gavėjams tokiomis priemonėmis, kuriomis jie paprastai naudojasi palaikydami ryšius su galutiniais paslaugų gavėjais. Šioje dalyje nurodyta viešojo intereso informacija apima informaciją apie:

Šis straipsnis, išskyrus 5, 7 ir šią dalis, netaikomas ūkio subjektams, kurie pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra labai mažos įmonės ir kurie teikia tik su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas. Ūkio subjektai, nurodyti šioje dalyje, prieš sudarydami elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis su galutiniais paslaugų gavėjais, privalo juos informuoti apie šioje dalyje nurodytos išimties taikymą konkrečiai sutarčiai.

Ryšių reguliavimo tarnyba sudaro galimybę galutiniams paslaugų gavėjams nemokamai elektroniniu būdu naudojant Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančią palyginimo priemonę palyginti ir įvertinti skirtingų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamas interneto prieigos paslaugas, viešąsias su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas ir, esant galimybei, viešąsias su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas pagal šiuos kriterijus:

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo bendradarbiauti su paslaugų gavėjais, įskaitant vartotojus, ir (arba) jų interesams atstovaujančiais subjektais, kurie siekia imtis bendrų priemonių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, nustatyti elgesio kodeksus ir stebėti jų laikymąsi.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus Nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus mobiliojo ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, privalo užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų teisę viešąsias elektroninių ryšių paslaugas gauti galiniais įrenginiais su integruotais abonento identifikavimo moduliais ir teisę pakeisti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją, pagal šio straipsnio 9 dalies nuostatas išlaikant ryšio numerį (kai toks yra), tačiau nekeičiant abonento identifikavimo modulio galiniame įrenginyje ir be fizinės prieigos prie galinio įrenginio.

Iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Nagrinėjant ginčus pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, prašymus, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 34 straipsnio 7–10, 12, 13, 14, 17 ir 22 dalių nuostatos.

Galutinis paslaugų gavėjas, manantis, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu galutinis paslaugų gavėjas, prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako nagrinėti galutinio paslaugų gavėjo prašymą nagrinėti ginčą.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų teikimo ir rinkimo reikalavimai, ginčus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys subjektai, sprendimų priėmimo tvarka, detali ginčo šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra.

Vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu.

Įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.

Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jeigu yra nustatytas servitutas arba jeigu elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nekeisdami žemės paskirties. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatytais atvejais elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausančių bokštų ir stiebų, priskiriamų ypatingiems statiniams, išdėstymas turi būti numatytas savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrajame plane arba Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiajame plane, kurio organizavimo, rengimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka nustatoma Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklėse, tvirtinamose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.

Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jeigu statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai.

Ryšių linijos, kabeliai, ryšių kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais.

Valstybė plėtoja viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Susisiekimo ministerija.

Elektroninių ryšių tinklų teikėjai kaupia duomenis apie savo valdomą elektroninių ryšių infrastruktūrą skaitmeniniu formatu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti šiuos duomenis, kai jie reikalingi elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.

Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės įmonėmis, turi teisę viešiesiems elektroninių ryšių tinklams tiesti ir šių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių elementais.

Asmuo, baigęs elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus, teisės aktų nustatyta tvarka turi neatlygintinai sutvarkyti kelius ir (arba) jų elementus.

Infrastruktūros valdytojai, kurie ketina vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros, skirtos gamybos, tiekimo, paskirstymo ir (arba) transporto paslaugoms teikti, įrengimo darbus, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (toliau – įrengimo darbai), privalo ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant įrengimo darbus (toliau – bendras infrastruktūrų įrengimas).

Infrastruktūros valdytojai pagal šio straipsnio 1 dalį privalo paskelbti informaciją apie:

Infrastruktūros naudotojas, pageidaujantis įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje dienos, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki infrastruktūros valdytojo kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios), privalo pateikti infrastruktūros valdytojui prašymą bendrai įrengti infrastruktūras.

Infrastruktūros valdytojai, ketinantys vykdyti įrengimo darbus, privalo proporcingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis leisti infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai:

Infrastruktūros valdytojas turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, pradėti įrengimo darbus), jeigu:

Infrastruktūros valdytojas sutartį dėl bendro infrastruktūrų įrengimo su infrastruktūros naudotoju turi sudaryti arba raštu motyvuotai atsisakyti ją sudaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo bendrai įrengti infrastruktūras gavimo dienos. Sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymas nesuteikia infrastruktūros naudotojui nuosavybės teisių į infrastruktūros valdytojo įrengiamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, išskyrus atvejus, kai sutartyje dėl bendro infrastruktūrų įrengimo numatyta kitaip.

Derantis dėl sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo, infrastruktūros naudotojas, pateikęs prašymą infrastruktūros valdytojui, turi teisę gauti iš jo šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją apie vykdomus arba ketinamus vykdyti įrengimo darbus, kai yra išduoti reikalingi leidimai vykdyti šiuos darbus arba kai dėl šių leidimų kreiptasi į kompetentingas institucijas, arba numatoma per artimiausius 6 mėnesius dėl jų gavimo kreiptis į kompetentingas institucijas (jeigu tokių leidimų nereikia, numatoma per artimiausius 6 mėnesius pradėti įrengimo darbus). Infrastruktūros valdytojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji savo interneto svetainėje Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka paskelbtų šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją apie šioje dalyje nurodytus įrengimo darbus.

Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 7 dalyje nurodytą prašymą privalo išnagrinėti ir proporcingomis, nediskriminacinėmis, skaidriomis sąlygomis informaciją pateikti ar atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Infrastruktūros valdytojas neturi teisės atsisakyti patenkinti šio straipsnio 7 dalyje nurodyto prašymo, išskyrus atvejus, kai:

Infrastruktūros valdytojas Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo pateikti informaciją infrastruktūros naudotojui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, apie:

Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl bendro infrastruktūrų įrengimo, sutarties dėl bendro infrastruktūrų įrengimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), šio straipsnio 9 dalyje nurodytos informacijos nepateikimo arba netinkamo pateikimo, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendro infrastruktūrų įrengimo tvarką ir sąlygas nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.

Infrastruktūros valdytojai turi teisę siūlyti infrastruktūros naudotojams bendrai naudotis jų valdoma esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra ir įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, paskelbdami savo interneto svetainėje ar kitais būdais padarydami viešai prieinama informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir panašiai).

Jeigu infrastruktūros naudotojas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir kai tai iš infrastruktūros valdytojo nereikalauja papildomų esminių darbų, infrastruktūros valdytojas privalo, laikydamasis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, su infrastruktūros naudotoju sudaryti sutartį dėl bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo (toliau – sutartis dėl bendro infrastruktūros naudojimo).

Infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais ar motyvuodamas tuo, kad nėra infrastruktūros valdytojo valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (jų infrastruktūros valdytojas neturi, jie prarasti ir panašiai), negali atsisakyti sudaryti su infrastruktūros naudotoju sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, nebent egzistuoja bent vienas šioje dalyje nurodytas objektyvus, skaidrus ir proporcingas pagrindas:

Bendro konkrečios esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarka ir sąlygos, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo tvarka ir sąlygos nustatomos sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo laikantis šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių. Infrastruktūros valdytojas negali reikalauti pakeisti ar nutraukti pagal šio straipsnio 2 dalį sudarytos sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, jeigu yra vykdomi sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo nustatyti įpareigojimai.

Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka infrastruktūros valdytojui užmokestį už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama tarp infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros valdytojo kilusį ginčą, turi teisę nustatyti užmokesčio už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra dydį. Infrastruktūros valdytojas turi teisę, turėdamas ekonominį pagrindimą, peržiūrėti užmokesčio dydį ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Apie numatomus užmokesčio dydžio pakeitimus infrastruktūros valdytojas privalo informuoti infrastruktūros naudotoją ir pateikti jam pakeisto užmokesčio dydžio ekonominį pagrindimą ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki užmokesčio dydžio pakeitimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju infrastruktūros naudotojas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl bendro infrastruktūros naudojimo iki naujo užmokesčio dydžio įsigaliojimo dienos.

Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), teisės apžiūrėti vietoje konkrečią infrastruktūros valdytojo valdomą esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą. Ryšių reguliavimo tarnyba suinteresuotos šalies pateiktą prašymą įpareigoti leisti jai bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paskelbimo dienos terminą.

Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

Infrastruktūros naudotojai turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis elektroniniu būdu gauti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka.

Tuo atveju, kai infrastruktūros naudotojams reikalinga informacija valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių yra valdoma ir (arba) tvarkoma ne elektroniniu būdu, infrastruktūros naudotojai šią informaciją turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis gauti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, taip pat Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis iš infrastruktūros valdytojų. Infrastruktūros naudotojai turi teisę apžiūrėti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą vietoje Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valdančios ir (arba) tvarkančios informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, privalo infrastruktūros naudotojų prašymu pateikti jiems ne elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir kitą informaciją).

Šio straipsnio 9 ir 10 dalys netaikomos informacijai, kurios pateikimas galėtų sukelti ar sukels grėsmę nacionaliniam saugumui, elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros saugumui ir (arba) vientisumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai. Atsisakymas infrastruktūros naudotojui pateikti šio straipsnio 9 ir (arba) 10 dalyse nurodytą informaciją turi būti motyvuotas ir pagrįstas.

Infrastruktūros naudotojai, gavę šio straipsnio 9 ir (arba) 10 dalyse nurodytą informaciją, privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali.

Šio straipsnio nuostatos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikomos tiek, kiek prieigos prie elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros teikimo nereglamentuoja didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatyti įpareigojimai ir jų vykdymo sąlygas nustatančios Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos taisyklės, tvarkos ir (arba) sąlygų aprašai.

Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio ar apeliacinio skundo, jeigu toks paduodamas, priėmimo dienos.

Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Asmuo, inicijuojantis su servitutu susijusių teisių ir sąlygų pakeitimą, prieš kreipdamasis į teismą, apie siūlomą pakeitimą turi tinkamu būdu pranešti suinteresuotoms šalims, nurodyti pakeitimų motyvus ir suteikti galimybę per pakankamą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai dėl numatomų pakeitimų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą tol, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą, išskyrus atvejus, kai servitutas apribojamas ar panaikinamas dėl servituto turėtojo kaltės.

Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jeigu nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Ryšių reguliavimo tarnyba ne rečiau kaip kas 3 metus atlieka esamų elektroninių ryšių tinklų, kuriais yra ar gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, (toliau – plačiajuosčio ryšio tinklai) aprėpties Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimą. Šis tyrimas turi būti pagrįstas Ryšių reguliavimo tarnybos turimais ir (arba) surinktais duomenimis, įskaitant duomenis apie teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir parametrus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas gali apimti ir plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties prognozę Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam laikotarpiui. Tokia prognozė turi remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, taip pat informacija apie ūkio subjektų ir valstybės ar savivaldybės institucijų planuojamą plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimą ir (arba) esamų elektroninių ryšių tinklų atnaujinimą arba išplėtimą, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta.

Ryšių reguliavimo tarnyba, remdamasi pagal šį straipsnį atliktais plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimu ir prognoze, turi teisę nustatyti aiškiai apibrėžtas Lietuvos Respublikos teritorijos zonas, kuriose joks ūkio subjektas ir valstybės ar savivaldybės institucija nesukūrė ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytu prognozės laikotarpiu neketina kurti plačiajuosčio ryšio tinklų ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamų elektroninių ryšių tinklų, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta. Informaciją apie šias zonos Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

Valstybės ir savivaldybės institucijos, priimdamos sprendimus dėl valstybės ar savivaldybės lėšų skyrimo elektroninių ryšių tinklams kurti ir (arba) atnaujinti, rengdamos nacionalinius plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimo planus, taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama su radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir jų naudojimo sąlygomis siejamus aprėpties reikalavimus ir vertindama elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimus, prieinamumą, privalo atsižvelgti į pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę bei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas zonas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę remtis pagal šį straipsnį atliktais plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimu ir prognoze, įskaitant jiems atlikti surinktą informaciją ar jos dalį, įgyvendindama ir kitas jai, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestas funkcijas.

Infrastruktūros valdytojai, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijos, ketinančios šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose kurti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki tinklo kūrimo, atnaujinimo ar plėtros projektavimo pradžios raštu pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai trumpą tinklo aprašymą ir informaciją, kurioje nurodo jo paskirtį, numatomą plėtros pradžios datą, terminą, iki kada planuojama tinklą sukurti, iš esmės atnaujinti ar išplėsti, techninius parametrus, planuojamus finansavimo šaltinius, tikslinių vietovių sąrašą, taip pat informaciją apie kontaktinį asmenį. Šią informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi iš infrastruktūros valdytojo, valstybės ar savivaldybės institucijos šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, turi teisę kreiptis į kitus infrastruktūros valdytojus, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijas, prašydama pateikti informaciją apie jų galimus ketinimus tose pačiose tikslinėse vietovėse kurti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (arba) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, taip pat pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. Pagal šią dalį gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

Ryšių reguliavimo tarnyba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę, taip pat teikia šią informaciją, įskaitant informaciją, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose yra arba bus kuriamas elektroninių ryšių tinklas, kuriuo yra ar bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos mažesne negu 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, pagal Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 82 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydžiams ir žemės naudojimo sąlygoms šiose zonose yra taikomi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti reikalavimai.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų atlikimo šiose zonose tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Už viešųjų elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros priežiūrą yra atsakingi infrastruktūros savininkai.

Asmenys turi teisę įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Apie įrengtus mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus asmenys privalo per Reglamente (ES) 2020/1070 nustatytą terminą pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir pateikti Reglamente (ES) 2020/1070 nurodytą informaciją.

Asmuo, mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taško veikimui ketinantis naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriems naudoti reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, privalo šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse ir 61 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus).

Valstybės ir savivaldybių institucijos, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančios statybą leidžiančius dokumentus arba vertinančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus tik pagrįstais atvejais ir tik architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės statiniuose ar vietose, saugomuose pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, arba kai būtina užtikrinti viešąjį saugumą. Šioje dalyje nurodytu atveju valstybės ir savivaldybių institucijos turi užtikrinti, kad per bendrą informacinį punktą būtų galima gauti visą informaciją, susijusią su sąlygomis ir procedūromis, taikytinomis suteikiant atitinkamus leidimus. Šioje dalyje nurodytas leidimas turi būti išduotas arba motyvuotai atsisakyta jį išduoti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą ir visos jam išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos. Šį terminą valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę motyvuotai pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Bet koks atsisakymas išduoti šioje dalyje nurodytą leidimą turi būti pagrįstas objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Už šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimą gali būti imama valstybės rinkliava.

Operatoriai, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės ar savivaldybių įmonėmis turi teisę naudotis šių institucijų valdoma, naudojama ir (arba) disponuojama fizine infrastruktūra, įskaitant gatvių apšvietimo stulpus, kelio ženklus, šviesoforus, informacinius stendus, autobusų stoteles ir kitą fizinę infrastruktūrą, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus ir (arba) kurios reikia siekiant tokius taškus prijungti prie pagrindinio viešojo elektroninių ryšių tinklo. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi tenkinti visus pagrįstus šioje dalyje nurodytus prašymus taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos pagal šio įstatymo 45 straipsnio 8 dalį. Užmokesčiai už naudojimąsi šioje dalyje nurodyta fizine infrastruktūra turi būti pagrįsti sąnaudomis.

Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškuose naudojami radijo ryšio įrenginiai turi atitikti šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytame Radijo ryšio įrenginių techniniame reglamente nustatytus esminius reikalavimus.

Teisės aktų projektams, pagal kuriuos nustatomi kitokie mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimo reikalavimai dėl elektromagnetinių laukų, negu numatyti 1999 m. liepos 12 d. Europos Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo, taikomos procedūros, nustatytos Vyriausybės tvirtinamose Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėse.

Prisijungti prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, sutikimo draudžiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu būdu užtikrindami šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato techninius ir organizacinius reikalavimus viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui užtikrinti.

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumą, turi teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti.

Įvykus vientisumo pažeidimui, kuris gali turėti, turi ar turėjo didelę įtaką viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas privalo nedelsdamas apie šį vientisumo pažeidimą informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nustatant vientisumo pažeidimo mastą, atsižvelgiama į paslaugų gavėjų, kuriuos paveikė vientisumo pažeidimas, skaičių, vientisumo pažeidimo trukmę, teritoriją, kurioje vientisumo pažeidimas daro poveikį, poveikio viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui mastą, poveikio ekonominei ir visuomeninei veiklai mastą. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konkrečius vientisumo pažeidimo masto vertinimo kriterijus. Apie įvykusį vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos ir prireikus kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.

Ryšių reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 4 dalį pateiktus viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai.

Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsenos metu analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ryšių reguliavimo tarnybos stacionariųjų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiančios radijo ryšio stotys, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.