LegalizeLietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas
Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis įstatymas.
56 straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (arba) įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (arba) įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (arba) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Vykdant radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
VIII SKYRIUS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS
57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai
Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai. Siekiant Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, vykdant elektroninių ryšių išteklių planavimą, koordinavimą ir valdant elektroninių ryšių išteklius, turi būti laikomasi atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių, proporcingų kriterijų ir procedūrų.
Radijo dažniai (kanalai) valdomi vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamais radijo ryšio plėtros planais ir atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.
Siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir kuo didesnę naudą vartotojams, atsirandančią dėl konkurencijos, masto ekonomijos ir elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų sąveikumo, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal kompetenciją bendradarbiauja pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir:
1) užtikrina radijo dažnių (kanalų) valdymo nuspėjamumą ir nuoseklumą;
2) imasi veiksmų užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant pagrindinius nacionalinius ir Europos transporto kelius, taip pat ir priklausančius transeuropiniam transporto tinklui, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, būtų teikiamos aukštos kokybės ir spartos belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos;
3) imasi veiksmų užtikrinti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių radijo ryšio sistemų sukeltų žalingųjų radijo trukdžių prevenciją ir jų šalinimą; radijo dažniai (kanalai) Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti naudojami taip, kad nebūtų užkertamas kelias kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ypač dėl tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsirandančių žalingųjų radijo trukdžių, savo teritorijoje naudoti suderintus radijo dažnius (kanalus) pagal Europos Sąjungos teisę;
4) skatina kuo didesnį radijo dažnių (kanalų) naudojimo lankstumą ir pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais).
Valdydama radijo dažnius (kanalus), įskaitant sprendimų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir (arba) naudojimo priėmimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skatina veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje ir užtikrina, kad nebūtų jos iškraipymų. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) apriboti ūkio subjektui skiriamos radijo dažnių juostos plotį ir nustatyti radijo dažnių (kanalų) iš šios radijo dažnių juostos naudojimo sąlygas;
2) pagrįstais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į situaciją elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, rezervuoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), kad juos būtų galima skirti naujiems rinkoje veikiantiems ar ketinantiems veikti ūkio subjektams;
3) atsisakyti skirti naujus radijo dažnius (kanalus) ar leisti naudoti jau paskirtus radijo dažnius (kanalus) kitai paskirčiai, taip pat nustatyti naujų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ar leidimo naudoti jau paskirtus radijo dažnius (kanalus) kitai paskirčiai sąlygas, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo, teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo ar radijo dažnių (kanalų) kaupimo;
4) neleisti perleisti teisės naudoti radijo dažnius (kanalus), kai netaikomos Europos Sąjungos arba nacionalinės ūkio subjektų koncentracijos kontrolės priemonės, ar nustatyti tokių radijo dažnių (kanalų) perleidimo sąlygas, jeigu toks perleidimas galėtų turėti didelę neigiamą įtaką elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkai ir (arba) smarkiai pablogintų konkurencijos sąlygas;
5) pakeisti skirtus radijo dažnius (kanalus) ir (arba) jų naudojimo sąlygas, kai to reikia siekiant ištaisyti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo ir (arba) radijo dažnių (kanalų) kaupimo;
6) imtis kitų šiame įstatyme numatytų priemonių.
Imdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) atsižvelgia į esamas sąlygas elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, jas apibūdinančius lyginamuosius rodiklius ir savo sprendimus grindžia objektyviu ir į ateitį orientuotu konkurencijos sąlygų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje vertinimu, priemonių, kurių ketinama imtis, būtinumu veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje išlaikyti arba užtikrinti, taip pat galimu tokių priemonių poveikiu esamoms ir (arba) būsimoms investicijoms, ypač į elektroninių ryšių tinklų kūrimą ir (arba) plėtrą;
2) laikosi šio įstatymo 11 straipsnyje, 13 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 8 dalyje ir (arba) 71 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
Visos technologijos gali būti naudojamos Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytose radijo dažnių juostose ir visos elektroninių ryšių paslaugos gali būti teikiamos naudojant radijo dažnius (kanalus) iš Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytų radijo dažnių juostų, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) tam tikriems radijo ryšio tinklams ar belaidžio prisijungimo technologijos rūšims nustatyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, jeigu siekiama išvengti žalingųjų radijo trukdžių, apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų poveikio, užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų kokybę, efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą bei pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), gyvybės apsaugą, socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimą arba kai radijo dažniai (kanalai) numatomi radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti);
2) tam tikroms elektroninių ryšių paslaugoms teikti nustatyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, įskaitant apribojimus, susijusius su Radijo ryšio reglamento reikalavimų vykdymu;
3) nustatyti, kad tam tikra elektroninių ryšių paslauga turi būti teikiama naudojant radijo dažnius (kanalus) iš konkrečios Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytos radijo dažnių juostos, jeigu tuo siekiama užtikrinti gyvybės apsaugą, socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimą, išvengti neefektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimo arba kai radijo dažniai (kanalai) numatomi radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti);
4) uždrausti teikti kitas elektroninių ryšių paslaugas naudojant radijo dažnius (kanalus) iš konkrečios Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje numatytos radijo dažnių juostos, jeigu tuo siekiama užtikrinti poreikį teikti gyvybės apsaugos paslaugas.
Ryšių reguliavimo tarnyba reguliariai peržiūri pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytų apribojimų pagrįstumą ir apie jų pakeitimus, jeigu tokių yra, viešai paskelbia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamu Nacionaliniu ryšio numeracijos planu, kuris skelbiamas viešai. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio ryšio numeracijos plano diegimo tvarkos ir sąlygų aprašą.
Kitų elektroninių ryšių išteklių valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
58 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane antžeminiam analoginiam radijui ir (arba) televizijai numatyti radijo dažniai (kanalai) yra skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, ir siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), atitinkamame radijo ryšio plėtros plane numatyti radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (arba) retransliuoti radijo ir (arba) televizijos programas.
Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jeigu radijo dažnis (kanalas) pakeičiamas kitu radijo dažniu (kanalu) ar pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (tai yra pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijos sąlygas.
Radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą numatytus transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licencijas, suteikiančias teisę kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (arba) retransliuotojams skiria netaikydama šio įstatymo 61–67 straipsnių nuostatų, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.
Transliuotojas ir (arba) retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.
Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
Ryšių reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio įstatymo 70 straipsnio 8 dalies nuostatų.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
1) to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2) keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų ar Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas; jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija;
3) radijo dažnis (kanalas) pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nurodytus kriterijus naudojamas neefektyviai;
4) keičiamas radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planas.
Ryšių reguliavimo tarnyba, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali panaikinti licencijos galiojimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), vadovaudamasi radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) bei technologiją ir atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje taikomus techninius standartus bei siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą, nustato siuntėjui privalomą perduoti minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir (arba) minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos, siųsdami transliuotojų ir (arba) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (arba) retransliuotojais nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) siųsdami savo pačių transliuojamas ir (arba) retransliuojamas radijo ir (arba) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti (taip pat ir didesniam radijo ir (arba) televizijos programų skaičiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas teikti), bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių. Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas teises.
59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų. Radijo dažniai (kanalai), numatyti elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;
2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (arba) siekiant užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (arba) išvengti žalingųjų radijo trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti, kad tie patys radijo dažniai (kanalai) tam tikrais atvejais gali būti naudojami tiek be atskiro leidimo, tiek gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus). Nustatant tokį reguliavimą, turi būti atsižvelgta į galimą tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), poveikį konkurencijai, inovacijų plėtrai, patekimo į rinką galimybėms bei efektyviam radijo dažnių (kanalų) naudojimui, taip pat turi būti nustatytos aiškios tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), sąlygos ir užtikrinta žalingųjų radijo trukdžių prevencija.
Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir (arba) susitarimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis. Teisė naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) negali būti perleidžiama kitiems asmenims.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio įstatymo 61–67 straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo taisykles.
Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba laikydamasi šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šis terminas gali būti pratęstas šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminas ir jo pratęsimas turi būti proporcingi, nediskriminuojantys, skaidrūs ir pagrįsti.
Kai radijo dažnių (kanalų) naudojimas yra suderintas, dėl galimybės juos naudoti sąlygų ir tvarkos yra susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus) pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles. Jeigu visos tam tikrų radijo dažnių (kanalų) naudojimo Lietuvos Respublikoje sąlygos yra nustatytos numatant atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimą be atskiro leidimo, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurie ribotų, pakeistų ar uždelstų teisingą tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo be atskiro leidimo įgyvendinimą.
Belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderinti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo atitinkamos techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB ir nustatančios suderintas atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu pagal šio įstatymo 61 straipsnio 9 dalį buvo priimtas sprendimas skirti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) kitai, negu suderinta, paskirčiai, panaikinus šį sprendimą, šioje dalyje nurodyti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti suderintai paskirčiai kaip įmanoma greičiau ir laikantis šio įstatymo 61 straipsnio 11 ir (arba) 12 dalyse nurodytų terminų. Šioje dalyje nustatyti terminai gali būti atidėti šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytais atvejais. Apie termino atidėjimą ir jo priežastis Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, kuris ne rečiau kaip kas 2 metus turi būti peržiūrėtas, konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas:
1) tiek, kiek tų radijo dažnių (kanalų) naudojimo apribojimas yra pagrįstas siekiant užtikrinti gyvybės apsaugą arba radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą (retransliavimą);
2) jeigu yra neišspręstų su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų radijo trukdžių su trečiosiomis valstybėmis, ir yra kreiptasi į Europos Sąjungos institucijas, prašant paramos, kad radijo dažnių (kanalų) koordinavimo klausimai su Europos Sąjungos kaimyninėmis valstybėmis, įskaitant šalis kandidates ir stojančiąsias šalis, būtų sprendžiami tokiu būdu, kad atitinkama Europos Sąjungos valstybė narė galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę;
3) nacionalinio saugumo ir valstybės gynybos užtikrinimo tikslais;
4) nenugalimos jėgos atveju.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas ne ilgiau kaip 30 mėnesių, jeigu:
1) yra neišspręstų su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų radijo trukdžių tarp Europos Sąjungos valstybių narių, ir yra kreiptasi į Radijo spektro politikos grupę, prašant jos pasinaudoti savo, kaip tarpininkės, įgaliojimais, siekiant išspręsti su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu ir (arba) tarpvalstybiniais žalingaisiais radijo trukdžiais susijusias problemas, arba Europos Komisiją, prašant priimti sprendimus, skirtus Europos Sąjungos valstybėms narėms, kuriais siekiama panaikinti tarpvalstybinius žalinguosius radijo trukdžius tarp dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių, neleidžiančius joms savo teritorijoje naudoti suderintų radijo dažnių (kanalų);
2) reikia užtikrinti esamų radijo dažnių (kanalų) naudotojų iš tos radijo dažnių juostos techninį perkėlimą, o tai padaryti yra sudėtinga.
Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, taip pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybai moka šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytus užmokesčius, įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.
Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) valdymą ir jų naudojimą, turi teisę, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus).
60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas
Nustatydama ir pratęsdama radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į:
1) šio įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nurodytus tikslus;
2) poreikį užtikrinti konkurenciją ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą;
3) poreikį skatinti inovacijas bei investicijas ir suteikti pakankamai laiko investicijoms atsipirkti.
Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva arba ne anksčiau kaip likus 5 metams iki teisės naudoti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos asmens, kuriam yra suteikta teisė naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus), prašymu įvertina galimybę pratęsti terminą naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus), išskyrus atvejus, kai juos skiriant buvo aiškiai numatyta, kad terminas negali būti pratęstas, ir (arba) poreikį skirti šiuos radijo dažnius (kanalus) iš naujo. Vertinimas dėl pradinio teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pratęsimo atliekamas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą ir priimant sprendimą turi būti:
1) atsižvelgiama į:
šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose, 57 straipsnio 3 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, taip pat Europos Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų viešosios politikos tikslų įgyvendinimą;
atitinkamos techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį, įgyvendinimą;
atitinkamų suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų laikymosi priežiūros rezultatus;
poreikį skatinti konkurenciją ir (arba) išvengti jos iškraipymo;
poreikį užtikrinti, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimas taptų ekonomiškesnis atsižvelgiant į technologijų ir (arba) rinkos raidą;
poreikį užtikrinti, kad būtų išvengta reikšmingų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutrikimų;
2) nurodomos galimos atitinkamų suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo termino pratęsimo ir (arba) šių radijo dažnių (kanalų) skyrimo iš naujo priežastys ir suteikiama galimybė visiems suinteresuotiems asmenims pareikšti savo nuomonę pagal šio įstatymo 11 straipsnį;
3) atsižvelgiama į šios dalies 2 punkte nurodytų viešųjų konsultacijų metu ūkio subjektų, kuriems nesuteikta teisė naudoti atitinkamus suderintus radijo dažnius (kanalus), pateiktą informaciją apie šių radijo dažnių (kanalų) paklausą rinkoje.
Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą, turi teisę peržiūrėti ir (arba) pakeisti pagal šio įstatymo 59 straipsnio 11 ir (arba) 12 dalis taikytinus užmokesčius, kad būtų užtikrintas veiksmingas radijo dažnių (kanalų) valdymas ir efektyvus jų naudojimas, taip pat kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus.
Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:
1) teisė naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) suteikiama ne trumpesniam kaip 15 metų terminui, išskyrus atvejus, kai siekiama užtikrinti, kad teisės naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) terminas baigtųsi vienu metu su to paties asmens ar kitų asmenų teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) iš tos pačios ar kitų radijo dažnių juostų terminu. Suteikus teisę naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus), atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, turi būti užtikrintas investicijų į elektroninių ryšių infrastruktūrą, skirtą belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti, reguliavimo nuspėjamumas bent 20 metų. Tuo tikslu gali būti numatytas teisės naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) termino pratęsimas;
2) ne vėliau kaip likus 2 metams iki pradinio teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva įvertina galimybę pratęsti šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą. Atlikdama šį vertinimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, be kita ko, atsižvelgia į poreikį užtikrinti radijo dažnių (kanalų) valdymo nuspėjamumą bei nuoseklumą ir įvertina šios dalies 3 punkte nurodytus kriterijus. Terminas naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) gali būti pratęstas tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja šios dalies 3 punkte nurodytiems kriterijams. Dėl šiame punkte nurodyto vertinimo rezultatų Ryšių reguliavimo tarnyba viešai konsultuojasi pagal šio įstatymo 11 straipsnį. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas gali būti pratęstas, informuoja apie tai asmenis, kuriems teisė naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) yra suteikta. Jeigu teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nėra pratęsiamas, šie radijo dažniai (kanalai) skiriami šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
3) priimant sprendimą dėl teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino nustatymo ir (arba) pratęsimo, turi būti atsižvelgiama į šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose bei šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tikslus, taip pat poreikį užtikrinti gyvybės apsaugą, viešąją tvarką, visuomenės saugumą ar valstybės gynybą. Teisė naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) negali būti pratęsta asmeniui, kuriam dėl radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų nesilaikymo yra pradėtos procedūros pagal šio įstatymo 83 straipsnį ar administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Nustatant ir (arba) pratęsiant teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminą, gali būti nukrypstama nuo šio straipsnio 5 dalies reikalavimų šiais atvejais:
1) kai šie radijo dažniai (kanalai) naudojami geografinėse vietovėse, kuriose prieiga prie labai pralaidžių tinklų yra nepakankama arba jos nėra, ir tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 57 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti tikslai;
2) įgyvendinant konkrečius projektus, kurių trukmė trumpesnė kaip 15 metų;
3) skiriant radijo dažnius (kanalus) naudoti eksperimentiniams tikslams;
4) dėl radijo dažnių (kanalų), kurie pagal šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalį gali būti naudojami ir kitais negu belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo tikslais;
5) alternatyvaus šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo pagal šio įstatymo 61 straipsnio 9 dalį atvejais.
Visos pagal šį straipsnį taikomos procedūros turi būti atviros, skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir pagrįstos.
61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas
Kai Ryšių reguliavimo tarnybos nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos mastą ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba motyvuotai atsisako skirti radijo dažnius (kanalus).
Asmuo gali pradėti naudoti elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu leidime nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą imama valstybės rinkliava.
Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (arba) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę, kiek įmanoma, padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo šio įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis;
3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;
5) periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas, paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
Ryšių reguliavimo tarnyba viešai skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi.
Kai nėra suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos, šie radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami naudoti kitai paskirčiai, jeigu:
1) tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos rinkoje nebuvimas nustatytas remiantis pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliktų viešųjų konsultacijų ir į ateitį orientuoto rinkos paklausos vertinimo rezultatais;
2) radijo dažnių (kanalų) naudojimas kitai, negu suderinta, paskirčiai neužkerta kelio ir (arba) netrukdo šių radijo dažnių (kanalų) naudojimui suderintai paskirčiai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;
3) yra atsižvelgta į ilgalaikes tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo Europos Sąjungoje perspektyvas, įrangos masto ekonomiją, atsirandančią dėl suderinto radijo dažnių (kanalų) naudojimo Europos Sąjungoje, ir užtikrinta, kad, atsiradus paklausai, tokie radijo dažniai (kanalai) bus skiriami naudoti suderintai paskirčiai.
Sprendimas skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai, negu suderinta, paskirčiai privalo būti ne rečiau kaip kartą per metus, o gavus paraišką skirti radijo dažnius (kanalus) naudoti suderintai paskirčiai – nedelsiant peržiūrėtas. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalines reguliavimo institucijas apie sprendimą skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai, negu suderinta, paskirčiai ir jo priežastis, taip pat apie bet kokios šio sprendimo peržiūros rezultatus.
Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 kalendorines dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo (visos informacijos ir dokumentų) gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytus atvejus. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas tol, kol yra atliekamos šio įstatymo 69 straipsnyje numatytos procedūros.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 21 kalendorinės dienos terminas pratęsiamas dar 21 kalendorine diena. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 42 kalendorinių dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 8 mėnesiams. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas tol, kol yra atliekamos šio įstatymo 69 straipsnyje numatytos procedūros.
Už suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias įsipareigoja sumokėti viešojo konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą. Jeigu viešojo konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį ilgiau negu 3 mėnesius, Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą, kuriuo įpareigoja viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustato sumokėjimo terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius per nustatytą terminą sprendimas pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo jo priėmimo dienos.
62 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros
Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
1) tiesiogiai jų prašančiam asmeniui;
2) viešojo konkurso tvarka;
3) aukciono būdu.
Radijo dažnių (kanalų) skyrimo viešojo konkurso ar aukciono dalyviui (toliau – dalyvis) keliami šie reikalavimai:
1) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvis turi būti įregistruotas Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (toliau – NATO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje arba būti jos pilietis;
2) kiekvienas dalyvio dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kita), turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, turi būti registruotas Europos Sąjungos valstybėje narėje, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje arba būti jos pilietis.
Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų ir procedūrų, nustatytų šio įstatymo 63–67 straipsniuose.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros pasirinkimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas siekiu skatinti konkurenciją, elektroninių ryšių tinklų aprėptį, inovacijas ir verslo plėtrą ir (arba) poreikiu užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą ir elektroninių ryšių paslaugų kokybę, taip pat, jeigu reikia, apimti susijusį konkurencinės, techninės ir (arba) ekonominės rinkos padėties vertinimą. Tuo atveju, jeigu taikomos šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos priemonės, jų pasirinkimas taip pat turi būti motyvuotas ir pagrįstas.
63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius skaičiaus;
2) per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro naudoti tuos pačius elektroninių ryšių išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos naudoti, elektroninių ryšių išteklių galima skirti pakankamai.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešojo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdą, taip pat jo pasirinkimo priežastis ir suteikti ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas pateikti paraiškas dalyvauti viešajame konkurse arba aukcione.
64 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas viešojo konkurso tvarka
Viešasis elektroninių ryšių išteklių skyrimo konkursas organizuojamas šiame įstatyme, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamuose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse bei viešojo konkurso sąlygų apraše nustatyta tvarka.
Viešojo konkurso sąlygų apraše turi būti nustatyti dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, užmokesčio už teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, kurį viešojo konkurso laimėtojas privalės sumokėti į valstybės biudžetą, dydis ir šio užmokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos, jeigu toks užmokestis nustatomas. Viešojo konkurso sąlygų apraše turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas viešojo konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, paslaugų, kurios bus teikiamos, kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.
65 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
Aukcionas organizuojamas šiame įstatyme, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamuose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse bei aukciono sąlygų apraše nustatyta tvarka.
Aukciono sąlygų apraše turi būti nustatyti dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis, įmokos, kuri lygi didžiausiai pasiūlytai kainai už aukciono būdu suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, sumokėjimo į valstybės biudžetą tvarka ir sąlygos.
66 straipsnis. Bendras radijo dažnių (kanalų) skyrimas
Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Radijo spektro politikos grupe, kai, atsižvelgiant į suinteresuoto ūkio subjekto prašymą, yra rengiamos ir (arba) vykdomos bendros su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūros.
Rengiant ir (arba) vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras procedūras, atsižvelgiama į tai, kad:
1) radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros gali būti pradedamos ir leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) išduodami pagal atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių bendrai sutartą tvarkaraštį;
2) gali būti numatomos bendros radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo atitinkamose Europos Sąjungos valstybėse narėse sąlygos ir (arba) procedūros;
3) gali būti numatomos bendros arba panašios tam tikrų radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitinkamose Europos Sąjungos valstybėse narėse sąlygos, kurios sudarytų galimybę skirti panašius radijo dažnius (kanalus);
4) ši procedūra yra atvira kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tol, kol bus baigta bendra leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūra.
Tuo atveju, jeigu yra netenkinamas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktas ūkio subjekto prašymas rengti ir (arba) vykdyti bendras su kita Europos Sąjungos valstybe nare radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūras, Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šį ūkio subjektą apie atsisakymo motyvus.
67 straipsnis. Atsisakymas skirti elektroninių ryšių išteklius
Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų elektroninių ryšių išteklių; šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau naudojamus elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo veikla neatitinka šio įstatymo, viešojo konkurso arba aukciono reikalavimų, elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus elektroninių ryšių išteklius naudoja neefektyviai;
3) pareiškėjas nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
4) paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų;
5) pareiškėjo pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;
6) teisė naudoti tam tikrus elektroninių ryšių išteklius buvo suteikiama viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu ir pareiškėjas nelaimėjo šio viešojo konkurso ar aukciono;
7) pareiškėjas per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų;
8) pareiškėjas nesumokėjo atitinkamos valstybės rinkliavos.
Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius, turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jeigu dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta viešojo konkurso ar aukciono procedūra.
68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas), ir šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 59 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Perleidžiant teisę naudoti šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), įskaitant laikiną teisės naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) perleidimą, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir procedūros. Asmenims, kuriems yra perleista teisė naudoti šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), įskaitant laikiną teisės naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) perleidimą, mutatis mutandis taikomas šio įstatymo 69 straipsnis.
70 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas
Elektroninių ryšių išteklių skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir administraciniuose sprendimuose nustatytos elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Juose nekartojamos teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nustatytos sąlygos.
Radijo dažnių (kanalų) skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) ir administraciniuose sprendimuose nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, taip pat aprėpties ir kokybės reikalavimų nurodymu;
2) efektyviu radijo dažnių (kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų radijo trukdžių ir apriboti viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų;
4) atsižvelgiant į radijo dažnių (kanalų) paskirtį, efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir investicijų atsiperkamumą nustatytu maksimaliu teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminu;
5) teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimu šios teisės turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis; Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
7) bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais iki leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo, įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus viešojo konkurso ar aukciono metu;
8) įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu;
9) įpareigojimais, susijusiais su eksperimentiniu radijo dažnių (kanalų) naudojimu;
10) įpareigojimais, susijusiais su radijo dažnių (kanalų) sutelkimu ir (arba) pasidalijamuoju naudojimusi radijo dažniais (kanalais).
Ryšio numerių skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir leidimuose naudoti ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų teikimo reikalavimus, taip pat tarifų nustatymo principais ir didžiausiomis kainomis, kurios gali būti taikomos konkrečiam ryšio numerių intervalui;
2) efektyviu ryšio numerių naudojimu;
3) abonento teise išlaikyti ryšio numerį;
4) įpareigojimais teikti informaciją apie abonentus;
5) maksimaliu teisės naudoti ryšio numerius terminu;
6) teisės naudoti ryšio numerius perleidimu šios teisės turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis; Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti ryšio numerius;
7) užmokesčiais už ryšio numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
8) bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais viešojo konkurso ar aukciono metu;
9) įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, susijusius su ryšio numerių naudojimu;
10) įpareigojimais laikytis atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą ir ryšio numerių naudojimą, reikalavimų, jeigu ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Asmenys privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius efektyviai. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo efektyvumo kriterijai nustatomi Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomose elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygose.
Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir (arba) skatinti elektroninių ryšių tinklų aprėptį, nustatydama radijo dažnių (kanalų), kurie gali būti naudojami gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą, naudojimo sąlygas, gali numatyti galimybę:
1) dalytis atitinkamais radijo dažniais (kanalais) ar bendrai naudotis nuo jų priklausoma elektroninių ryšių infrastruktūra;
2) sudaryti komercinius tarptinklinio ryšio susitarimus;
3) bendrai įrengti elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms, kurie priklauso nuo atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo, teikti būtiną elektroninių ryšių infrastruktūrą.
Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje, nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudotojai nesilaiko jiems nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, ir siekdama užtikrinti paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumą, turi teisę įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) turi būti motyvuotas, pagrįstas šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateisinamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais.
Kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) yra suteikiama 10 ar daugiau metų ir nenumatyta galimybė perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi radijo dažnių (kanalų) naudotojo prašymą ir nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir (arba) skyrimo tvarka ir sąlygos yra pasikeitusios, atitinkamai pakeičia radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, leidžia perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, arba panaikina leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jeigu nustato, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 71 straipsnio nuostatomis.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, likus 6 mėnesiams įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, likus 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių ištekliai naudojami neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 71 straipsnio nuostatomis. Ryšių reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo) naudotojui kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos dalis, proporcinga sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą sumokėtą valstybės rinkliavą.
Ūkio subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.
71 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, o kai jos susijusios su teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimu, atsižvelgiant ir į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomus pakeitimus, išskyrus atvejus, kai jie nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės ir jiems neprieštarauja elektroninių ryšių išteklių naudotojai, turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą kitomis, negu nustatyta leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius, sąlygomis, tinkamai atsižvelgia į būtinybę skatinti konkurencijos plėtrą, taip pat visoms suinteresuotoms šalims suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis.
72 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo ryšio stočių naudotojų veikla
Asmenys turi teisę užsiimti radijo mėgėjų veikla tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla arba užsienio valstybėje išduotą leidimą užsiimti radijo mėgėjų veikla, jeigu toks leidimas yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Leidimai užsiimti radijo mėgėjų veikla išduodami asmenims, kurie yra išlaikę radijo mėgėjų kvalifikacinį egzaminą arba turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą darnųjį radijo mėgėjų egzamino pažymėjimą. Leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla išduodamas 10 metų terminui, išskyrus atvejus, kai išduodamas laikinas leidimas užsiimti radijo mėgėjų veikla. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato radijo mėgėjų kvalifikacinių egzaminų vykdymo, leidimų užsiimti radijo mėgėjų veikla išdavimo, užsienio valstybėse išduotų leidimų užsiimti radijo mėgėjų veikla pripažinimo ir užsiėmimo radijo mėgėjų veikla tvarką ir sąlygas.
Asmenys turi teisę naudoti laivų ir orlaivių radijo ryšio stotis tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį, užregistravę laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį Ryšių reguliavimo tarnyboje arba turėdami užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą naudoti laivo arba orlaivio radijo ryšio stotį, atitinkantį Radijo ryšio reglamento reikalavimus. Leidimas naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį išduodamas 5 metų terminui. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato leidimų naudoti laivo ar orlaivio radijo ryšio stotį išdavimo, laivo ar orlaivio radijo ryšio stočių registravimo, laivo ar orlaivio radijo ryšio stočių naudojimo tvarką ir sąlygas.
IX SKYRIUS
DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
73 straipsnis. Ryšio konfidencialumas
Draudžiama be faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio įstatymo 77, 78 ir 96 straipsnius. Be faktinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (arba) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (arba) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jeigu tai būtina paslaugoms teikti. Be to, šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai turi būti informuojami apie tokį įrašymą ir jo tikslą. Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai užginčytas.
Elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.
Saugoti informaciją arba suteikti galimybę naudotis jau saugoma informacija abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje leidžiama tik su sąlyga, jeigu atitinkamas abonentas ar faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuriam, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, buvo suteikta aiški ir išsami informacija, įskaitant informaciją apie tvarkymo tikslus, davė tam sutikimą. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas.
Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jeigu pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
74 straipsnis. Duomenų tvarkymo saugumas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus kartu su viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pačių priemonių viešųjų elektroninių ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi atitikti Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus reikalavimus, užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užtikrinti:
1) kad su asmens duomenimis galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo įgalioti darbuotojai teisėtais tikslais;
2) tvarkomų asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio arba neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo ir neteisėto saugojimo, tvarkymo, susipažinimo ar atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
3) kad būtų įgyvendinama asmens duomenų saugumo politika asmens duomenų tvarkymo srityje.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rengia metodines rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrintino saugumo lygio ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.
Iškilus elektroninių ryšių tinklo pavojingo ar didelio poveikio kibernetinio incidento, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nurodyto vientisumo pažeidimo, kuris gali turėti didelę įtaką viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, grėsmei, viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai teikėjo taikomos priemonės nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie visas įmanomas saugos priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.
Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas nedelsdamas privalo pranešti apie šį pažeidimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Tuo atveju, jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo arba kito asmens duomenų ar privatumo saugumui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taip pat privalo apie tai pranešti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įrodo, kad įgyvendino tinkamas technines priemones, kurios buvo taikomos saugumo pažeidimo paveiktiems asmens duomenims, ir jos užtikrina, kad tam neįgalioti asmenys negalėtų susipažinti su asmens duomenimis.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įvertinusi asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamą poveikį, gali įpareigoti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui arba kitam asmeniui, jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas dar nėra to padaręs.
Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytame pranešime viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas apibūdina asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdį ir pateikia kontaktinius duomenis, kuriais galima gauti daugiau informacijos, ir nurodo rekomenduojamas priemones, skirtas asmens duomenų saugumo pažeidimo neigiamam poveikiui sumažinti. Pranešime Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai papildomai turi būti nurodyti asmens duomenų saugumo pažeidimo padariniai ir priemonės, kurias pasiūlė ar kurių ėmėsi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas asmens duomenų saugumo pažeidimui išaiškinti.
Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti pranešimai teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 611/2013.
Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai registruoja asmens duomenų saugumo pažeidimų atvejus ir kaupia informaciją apie tokių pažeidimų priežastis, jų poveikį ir priemones, kurių buvo imtasi, ir kitokio pobūdžio informaciją, kuri leistų patikrinti, kaip buvo laikomasi šio straipsnio 4–7 dalių nuostatų.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tikrina:
1) kaip viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones;
2) ar viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tinkamai vykdo šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytą pareigą pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.
75 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad abonentai ar registruotieji viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį persiuntimą į abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galinį įrenginį.
76 straipsnis. Ryšio linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, skambinantis faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jeigu skambinantis faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1–4 dalyse.
Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius skambučius.
Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai panaikina galimybę faktiniam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, kai yra skambinama institucijoms, priimančioms pagalbos skambučius, kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
77 straipsnis. Duomenų kategorijos
Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotųjų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra būtini abonentams ir paslaugų gavėjams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms duomenų kategorijoms.
Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.
78 straipsnis. Duomenų tvarkymas
Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas savo tinkle generuojamus ir tvarkomus duomenis ir (arba) prieš gaudamas šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje ir 81 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie planuojamus tvarkyti duomenis, tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.
Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad jo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis tvarkytų tik viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.
Abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, ir (arba) šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotuoju viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėju, sukaupti abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, taip pat išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto ir susiję duomenys, nurodyti šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, ir (arba) šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
Šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos. Šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodyti duomenys saugomi 2 mėnesius nuo ryšio datos.
Pareiga saugoti duomenis apima ir šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.3 papunktyje nurodytus duomenis, susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja ar tvarko bei saugo (kalbinio ryšio duomenis) arba registruoja (interneto duomenis) viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.
Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:
1) saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;
2) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo, neleidžiamo ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo ar atskleidimo;
3) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti, kad prieigą prie jų galėtų gauti tik įgaliotas personalas.
Saugojimo laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse ir šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje, pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.
79 straipsnis. Abonento teisė susipažinti su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomais abonento duomenimis ir kontroliuoti šių duomenų tvarkymą
Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus, prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai informuojami, kokiems tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma įtraukti jų duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių duomenų naudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos funkcijomis.
Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą. Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.
Viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui galimybę be kliūčių susipažinti su viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės duomenų išrašo patvirtintos kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu susijusias išlaidas.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo kompetenciją ir kiek tai susiję su šio skyriaus reguliavimo dalyku nustato detalių sąskaitų teikimo reikalavimus.
80 straipsnis. Duomenų teikimas tretiesiems asmenims
Gavęs abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo išankstinį sutikimą, viešojo elektroninių ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas srauto duomenis gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar registruotajam viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui turi būti užtikrintos lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti ar atšaukti.
Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai kiekvieno pagalbos skambučio atveju neatlygintinai nustato skambinančio asmens buvimo vietą ir teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo Bendrajam pagalbos centrui, išskyrus atvejus, kai dėl teikiamos viešosios su numeriu siejamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos technologinių ypatumų to neįmanoma techniškai padaryti. Vietos nustatymo duomenys turi būti pagrįsti informacija, gauta iš viešojo elektroninių ryšių tinklo duomenų, ir kiekvieno pagalbos skambučio atveju neatlygintinai Bendrajam pagalbos centrui pateikiami iš karto, kai tik Bendrasis pagalbos centras atsako į tą pagalbos skambutį. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Bendrojo pagalbos centro poreikius ir prireikus pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, nustato informacijos apie skambinančio asmens buvimo vietą tikslumo ir patikimumo kriterijus.
Bendrasis pagalbos centras turi teisę pagalbos skambučių atveju be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo tiesiogiai gauti, kai tai techniškai įmanoma, vietos nustatymo duomenis iš skambinančio asmens galinio įrenginio.
Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie abonentus ar registruotuosius viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų nagrinėti.
Vyriausybė, vadovaudamasi duomenų tvarkymo principais, nustatytais Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje ir (arba) Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar valstybės gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga institucija to pareikalauja.
Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (arba) sveikatai ir (arba) asmuo gali platinti pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį tvirtinamame sąraše nurodytas ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas ir asmens buvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą asmeniui ar apsaugoti kitus asmenis nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens ar kitų asmenų gyvybei ir (arba) sveikatai, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų su numeriu siejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku policijos įstaigai. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik įgaliotas policijos įstaigos pareigūnas raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, kai pagalba asmeniui suteikiama arba grėsmė asmens ar kitų asmenų sveikatai ir (arba) gyvybei išnyksta. Policijos įstaiga, nustačiusi, kad vietos nustatymo duomenys nesusiję su jų panaudojimui keliamais tikslais, šiuos duomenis nedelsdama sunaikina. Policijos įstaiga, gavusi vietos nustatymo duomenis, nedelsdama informuoja asmenį, kurio vietos nustatymo duomenys buvo gauti, apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai vietos nustatymo duomenys renkami ir kaupiami kriminalinės žvalgybos, žvalgybos ar ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų joms pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo ryšio numerį iš viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, teikiančių su numeriu siejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, be abonento ar faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik įgalioti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą.
Ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (arba) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojams. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo iš viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų ir su šioje dalyje nurodytų viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjų pareigų vykdymu susijusių patirtų išlaidų, neviršijančių Užsienio reikalų ministerijos prašymu suteiktų paslaugų sąnaudų, kompensavimo tvarką.
81 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).