LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas
32 versijos
· 2007-01-18
2024-12-30
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 53, 1
2024-11-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — art. 102
2024-07-25
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 102,
2024-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 102,
2023-06-30
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 114,
2023-02-28
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 114,
2022-12-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 913,
2022-11-10
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — art. 114
2022-11-08
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 114,
2022-02-28
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 7
2022-01-02
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
2022-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 102,
2020-09-03
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 891,
2020-06-15
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 114,
2020-05-30
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 2, 62
2019-07-21
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 56, 5
2019-07-06
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 102,
2019-04-04
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 106,
2019-02-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 2, 11
2018-06-15
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 108,
2017-06-28
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 8
2017-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 98, 8
2015-12-04
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 98, 3
2015-12-03
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 81, 2
2015-05-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
2015-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
Pakeitimai 2015-01-01
@@ -1,10700 +1,2806 @@
# Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 17-627Neoficialus įstatymo tekstas
Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 17-627, i. k. 1071010ISTA00X-1024
Nauja įstatymo redakcija nuo 2012-01-01:
Nr. XI-1672, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ
RINKŲ
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ
ĮSTATYMAS
2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:
2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024 Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir reguliuojamos rinkos.
2. Kai kurie šio įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis mutandis taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (toliau – kredito įstaigos).
3. Šio įstatymo IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
4. Šio įstatymo II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai netaikomi:
1) draudimo įmonėms, taip pat įmonėms, užsiimančioms perdraudimo ar draudimo rizikos perdavimo veikla;
2) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas išimtinai juos patronuojančioms įmonėms, jų dukterinėms įmonėms arba juos patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;
3) asmenims, kurie atsitiktinai teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine veikla, reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais teikti investicines paslaugas;
4) asmenims, kurie sudaro sandorius tik savo sąskaita ir neteikia kitų investicinių paslaugų. Išimtis netaikoma rinkos formuotojams ir asmenims, kurie organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo sąskaita už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, kartu suteikdami technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su jais sandorius;
5) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas;
6) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas ir investicinių paslaugų teikimas tą asmenį patronuojančioms įmonėms, to asmens dukterinėms įmonėms arba asmenį patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;
7) Europos centrinių bankų sistemos nariams, kitiems panašias funkcijas atliekantiems nacionaliniams subjektams ir kitiems viešiesiems subjektams, vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą;
8) kolektyvinio investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla reguliuojama Europos Sąjungos mastu, taip pat jų depozitoriumams ir valdytojams;
9) asmenims, sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių savo sąskaita arba teikiantiems investicines paslaugas savo pagrindinės veiklos klientams dėl susietų su biržos prekėmis išvestinių priemonių ar išvestinių sandorių, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 10 punkte, jeigu vertinant apibendrintai tai yra papildoma veikla greta pagrindinės, o pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas;
10) asmenims, teikiantiems investavimo rekomendacijas, kai jie verčiasi kitos rūšies profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reglamentavimo sritį, jeigu tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;
11) asmenims, kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis netaikoma, jeigu asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios pagrindinė veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas;
12) įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą, kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities, pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę už tokių įmonių sudarytus sandorius;
13) Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas yra šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;
14) agenti di cambio, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje.
5. Šio įstatymo suteikiamos teisės neapima investicinių paslaugų teikimo sandorio šalies teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, atliekantys valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos nariai, vykdantys Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute nustatytas funkcijas ar analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę.
6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Buveinės valstybė narė:
1) finansų maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota įmonės buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra įmonės arba fizinio asmens buveinė;
2) reguliuojamos rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota reguliuojamos rinkos buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;
3) daugiašalės prekybos sistemos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė.
2. Daugiašalė prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.
3. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).
4. Finansinė priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai;
2) pinigų rinkos priemonės;
3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;
4) su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis;
5) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus);
6) su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis;
7) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir atsiskaitymai už šias prekes yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba už jas privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1287/2006);
8) kredito rizikos perkėlimo išvestinės priemonės;
9) finansiniai susitarimai dėl skirtumų;
10) su klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis, infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1287/2006.
5. Finansinių priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimą.
6. Finansinių priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.
7. Finansų maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso.
8. Finansų maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus ir balsų skaičiavimo tvarką.
9. Finansų maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu.
10. Finansų maklerio įmonės vadovai:
1) administracijos vadovas;
2) valdybos nariai;
3) stebėtojų tarybos nariai.
11. Glaudūs ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja:
1) dalyvavimo ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių yra valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu;
2) kontrolės ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius, atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės dukterinės įmonės dukterinė įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės dukterine įmone;
3) nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra nuolat susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, yra laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.
12. Investavimo rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.
13. Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:
1) pavedimų priėmimas ir perdavimas;
2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita;
3) sandorių sudarymas savo sąskaita;
4) finansinių priemonių portfelio valdymas;
5) investavimo rekomendacijų teikimas;
6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti;
7) finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;
8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas.
14. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų įsigyti.
15. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas).
16. Klientas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.
17. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas).
18. Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
19. Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.
20. Kredito reitingų agentūra – kaip tai apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009).
21. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys:
1) kurie nėra teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams;
2) kurie nėra teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
3) nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;
4) kurių valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai ir juridiniai asmenys yra nepriekaištingos reputacijos;
5) jeigu nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
22. Neprofesionalusis klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorio šalių.
23. Pagrindinė sutarties šalis – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.
24. Papildomos paslaugos:
1) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas;
2) suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;
3) įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu;
4) užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų teikimu;
5) investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių;
6) su finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos;
7) investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
25. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
26. Pavedimų vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių.
27. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant šiais vertybiniais popieriais:
1) bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;
2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones.
28. Pinigų rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje – iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.
29. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.
30. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius, įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.
31. Profesionalusis klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai įvertinti su tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje.
32. Reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba) kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.
33. Reguliuojamos rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti pati reguliuojama rinka.
34. Ribinis pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.
35. Rinkos formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.
36. Sandorių sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių sudarymas savo lėšomis.
37. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri, vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo sąskaita.
38. Sisteminė rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų ar investuotojų interesams.
39. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
40. Trečioji šalis – valstybė ne Europos Sąjungos narė arba ne Europos ekonominės erdvės valstybė.
41. Trečiosios šalies priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.
42. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.
43. Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas valstybėje narėje.
44. Viešai neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai.
45. Viešas paskelbimas – informacijos skelbimas, teikimas priežiūros institucijos interneto svetainėje, jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip.
46. Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), įsteigta institucija.
47. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) įsteigta institucija.
48. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84), įsteigta institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
II SKYRIUS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS.
REIKALAVIMAI LICENCIJAI GAUTI
15 straipsnis. Finansų maklerio įmonių apskaita, auditas ir pelno paskirstymas
1. Finansų maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir tarptautiniais apskaitos standartais.
2. Finansų maklerio įmonių audito atlikimo tvarka, reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigos ir atsakomybė reglamentuojami Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 79 straipsnyje.
3. Šio straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir Centriniam depozitoriumui.
4. Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo tvarka reglamentuojama Finansų įstaigų įstatyme.
83 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
3) paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;
4) įpareigoti finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;
5) sustabdyti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;
6) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.
2. Priežiūros institucija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos rinkos operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas poveikio priemones.
3. Priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas fiziniams asmenims.
4. Priežiūros institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Jeigu priežiūros institucija viešai paskelbia apie pritaikytą poveikio priemonę ar sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
5. Priežiūros institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones, pritaikytas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
16 straipsnis. Papildomi reikalavimai finansų maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems daugiašalę prekybos sistemą
1. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo patvirtinti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles bei procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti objektyvius kriterijus, skirtus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti.
2. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus, pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą toje sistemoje.
3. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi užtikrinti informacijos, kurios pagrindu daugiašalės prekybos sistemos nariai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, viešą paskelbimą, atsižvelgiant į daugiašalės prekybos sistemos dalyvių padėtį rinkoje ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.
4. Šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.
5. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi patvirtinti ir įgyvendinti objektyviais kriterijais pagrįstas taisykles, nustatančias reikalavimus rinkos dalyviams, siekiantiems tapti sistemos nariais. Šios taisyklės turi atitikti šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
6. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi suteikti sistemos nariams visą reikalingą informaciją apie jų pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl sistemoje sudarytų sandorių. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo turėti veiksmingų priemonių arba sudaryti reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus sandorius, įskaitant ir susitarimus su pagrindine sutarties šalimi bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistema.
7. Jeigu perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje be jų emitento sutikimo, tai šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje sistemoje.
8. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nedelsdami vykdyti priežiūros institucijos nurodymus dėl prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.
9. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
17 straipsnis. Priežiūros institucijų tarpusavio konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją
1. Priežiūros institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomonės, jeigu finansų maklerio įmonės licencijos siekianti įmonė yra:
1) kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos dukterinė įmonė;
2) kitoje valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;
3) kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą.
2. Priežiūros institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą atliekančios priežiūros institucijos nuomonės, jeigu licencijos siekianti finansų maklerio įmonė yra:
1) Europos Sąjungoje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė;
2) Europos Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;
3) kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę.
3. Priežiūros institucija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį. Priežiūros institucija keičiasi informacija, reikalinga akcininkų tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau atlikdama finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.
18 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo įmonių licencijavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti
Priežiūros institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato:
1) finansų maklerio įmonių licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;
2) maklerių licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;
3) pranešimų apie finansų maklerio įmonės akcijų paketo įgijimą ar netekimą ir pranešimų apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų peržengimą pateikimo tvarką;
4) finansų maklerio įmonių kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus;
5) finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus;
6) finansų patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos organizavimo ir vykdymo taisykles.
ANTRASIS SKIRSNIS FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
19 straipsnis. Finansų maklerio įmonės pareiga nuolat laikytis reikalavimų licencijai gauti
1. Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.
2. Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus.
3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
20 straipsnis. Pareiga nuolat laikytis finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti periodinę informaciją
1. Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų.
2. Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas, naudojasi šio įstatymo 71 straipsnyje suteiktomis teisėmis.
3. Finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir atvejais privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, veiklos ataskaitą ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
4. Finansų maklerio įmonės privalo priežiūros institucijos nustatytais atvejais ir tvarka atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas detalizuoja priežiūros institucija.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės pareigos teikiant klientui investicines paslaugas
1. Finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.
2. Visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama.
3. Finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma.
4. Įgyvendindama šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie:
1) įmonę ir jos teikiamas paslaugas;
2) finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones;
3) klientų pavedimų vykdymo vietas;
4) pavedimo vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus.
5. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento:
1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;
2) finansinę padėtį;
3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.
6. Finansų maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus.
7. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas negu nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos klientui.
8. Jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją, nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar potencialiam klientui nėra tinkama, ji privalo klientą ar potencialų klientą apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.
9. Jeigu klientas ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą ar potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.
10. Finansų maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, neatsižvelgiant į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti šias paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės yra tinkamos klientui, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) investicinės paslaugos yra teikiamos dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba lygiavertėje rinkoje trečiojoje šalyje, taip pat pinigų rinkos priemonių, obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių, išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios turi išvestinių finansinių priemonių požymių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių ir kitų nesudėtingų finansinių priemonių;
2) investicinė paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva;
3) klientas ar potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui, todėl klientas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma;
4) finansų maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti interesų konfliktų.
11. Finansų maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas investicinių paslaugų teikimo sąlygas. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali būti nustatomos teikiant nuorodas į kitus dokumentus ar teisės aktus.
12. Finansų maklerio įmonė turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui.
13. Tais atvejais, kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto, kuriam taikomi klientų rizikos įvertinimą ar informacijos pateikimą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ar bendrieji Europos standartai, susiję su kredito institucijomis ar vartojimo kreditais, šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi.
14. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
23 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas tarpininkaujant kitai finansų maklerio įmonei
1. Finansų maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios įmonės) pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios įmonės perduota informacija apie klientą (įskaitant informaciją apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, kliento finansinę padėtį, tikslus, kurių klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis ir kt.). Tarpininkaujanti įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir išsamumą.
2. Finansų maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl finansinių priemonių ir investicinių paslaugų, kurias klientui pateikė tarpininkaujanti įmonė. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako tarpininkaujanti įmonė.
3. Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šio skirsnio nustatyta tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas vadovaujantis informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
24 straipsnis. Pareiga vykdyti kliento pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis
1. Finansų maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui svarbias aplinkybes. Tačiau jeigu klientas pateikia finansų maklerio įmonei konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.
2. Finansų maklerio įmonė, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento pavedimas būtų įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas pavedimų vykdymo politikai įgyvendinti.
3. Pavedimų vykdymo politikoje turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo vietas (atskirai kiekvienam finansinių priemonių tipui) ir priežastys, lemiančios pavedimų vykdymo vietų pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikoje turi būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio įmonė gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.
4. Finansų maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtinta pavedimų vykdymo politika. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų maklerio įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo politikos.
5. Jeigu pavedimų vykdymo politika nustato, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų maklerio įmonė privalo apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimą už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento sutikimą. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.
6. Finansų maklerio įmonė privalo nuolat stebėti, ar pavedimų vykdymo politika veiksminga, o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė turi nuolat stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos pavedimų vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir ar pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinama. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimų vykdymo politikos pasikeitimus.
7. Finansų maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
26 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių veiklai keliamus reikalavimus
Priežiūros institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, patvirtina:
1) interesų konfliktų vengimo ir valdymo taisykles;
2) investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles.
TREČIASIS SKIRSNIS INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS SANDORIO ŠALIMS
30 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai detalizuojant investicinių paslaugų teikimo atskiroms klientų kategorijoms tvarką
Priežiūros institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato taisykles, reglamentuojančias investicinių paslaugų teikimo profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims ypatumus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių pareiga užtikrinti rinkų vientisumą, pranešti apie sudarytus sandorius ir saugoti dokumentus
1. Finansų maklerio įmonės privalo veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir taip, kad jų veikla sudarytų sąlygas užtikrinti finansinių priemonių rinkų vientisumą.
2. Finansų maklerio įmonė privalo ne trumpiau kaip 10 metų saugoti visus duomenis ir dokumentus, susijusius su sandoriais dėl finansinių priemonių, kuriuos įmonė sudarė klientų vardu ar savo sąskaita taip, kad prireikus galėtų juos nedelsdama pateikti priežiūros institucijai. Jeigu sandoriai buvo sudaromi klientų vardu, papildomai turi būti saugomi kliento tapatybės duomenys ir ją patvirtinantys dokumentai bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalaujami duomenys ir informacija.
3. Finansų maklerio įmonė, sudariusi sandorį dėl finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos, pateikti priežiūros institucijai pranešimą apie sudarytą sandorį priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Ši pareiga taikoma neatsižvelgiant į tai, ar sandoris buvo sudarytas reguliuojamoje rinkoje. Priežiūros institucija užtikrina, kad informacija apie sudarytus sandorius būtų perduota ir su finansine priemone likvidumo aspektu labiausiai susijusios rinkos priežiūros institucijai.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime turi būti pateikiama informacija apie finansinę priemonę, kuri yra sandorio dalykas, jos kiekį, sandorio sudarymo datą ir laiką, sandorio kainą, taip pat duomenys apie pranešimą pateikiančią finansų maklerio įmonę.
5. Pranešimą apie sudarytą sandorį gali pateikti finansų maklerio įmonė, jos vardu veikiantis trečiasis asmuo, priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar informacijos pateikimo sistema, taip pat reguliuojama rinka ar daugiašalė prekybos sistema, kuriose sandoris buvo sudarytas. Tais atvejais, kai apie sudarytus sandorius tiesiogiai praneša reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema arba priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar informacijos pateikimo sistema, yra laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga yra įvykdyta.
6. Jeigu kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pateikia pranešimą apie sudarytą sandorį priežiūros institucijai, tokį pranešimą priežiūros institucija perduoda tos finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, nebent ši pareiškia, kad nepageidauja gauti tokių pranešimų.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
32 straipsnis. Daugiašalės prekybos sistemos veiklos taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra
1. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo patvirtinti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip daugiašalės prekybos sistemos nariai laikosi jos veiklos taisyklių, ir užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo stebėti jų sistemose sudaromus sandorius, nustatyti ir užkirsti kelią sistemos taisyklių pažeidimams, nesąžiningoms prekybos sąlygoms ir piktnaudžiavimui rinka.
2. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir forma pranešti jai apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos sąlygas ir piktnaudžiavimo rinka atvejus. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nedelsdami pateikti priežiūros institucijai informaciją, susijusią su galimais pažeidimais, taip pat visapusiškai bendradarbiauti tiriant galimo piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.
3. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma privalo pateikti jai kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie sudarytus sandorius, pateiktus pavedimus, prekybos statistiką, informaciją apie finansines priemones, kurios yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir daugiašalės prekybos sistemos narius.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
33 straipsnis. Sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerio įmonių pareiga viešai skelbti kotiruotes
1. Finansų maklerio įmonės, vykdančios sisteminę prekybą dėl akcijų, kurios įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių rinka yra likvidi, privalo viešai skelbti kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Jeigu akcijų rinka nėra likvidi, sisteminę prekybą dėl šių akcijų vykdančios finansų maklerio įmonės privalo atskleisti kotiruotes tik esant kliento prašymui.
2. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio rinkos dydžio. Sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kurios sudaro tik sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį, šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi.
3. Sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės turi teisę savarankiškai nustatyti skelbiamų kotiruočių dydžius. Kotiruotę sudaro pirkimo ir (arba) pardavimo kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų klasei rinkos dydžio, už kurias įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina ar kainos turi atitikti tai akcijai įprastas rinkos sąlygas.
4. Akcija priskiriama tam tikrai akcijų klasei atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl šios akcijos aritmetinį vertės vidurkį. Kiekvienos akcijų klasės standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tai akcijų klasei priskirtų akcijų aritmetinis vertės vidurkis.
5. Kiekvienos akcijos rinka apima visus pavedimus dėl šios akcijos, kurie buvo įvykdyti visoje Europos Sąjungoje, neįskaitant pavedimų, kurie yra dideli, palyginti su įprastu tai akcijai rinkos dydžiu.
6. Priežiūros institucija, būdama labiausiai likvidumo aspektu susijusios rinkos (kaip tai nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje) priežiūros institucija ir atsižvelgdama į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl akcijos aritmetinį vertės vidurkį, ne rečiau kaip kartą per metus nustato, kuriai akcijų klasei kiekviena akcija yra priskiriama. Ši informacija yra viešai paskelbiama visiems rinkos dalyviams priežiūros institucijos interneto svetainėje ir perduodama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
7. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo viešai skelbti nustatytas kotiruotes reguliariai ir nuolat per visą įprastų prekybos valandų laiką. Kotiruotės bet kuriuo metu gali būti keičiamos ar atnaujinamos. Susiklosčius neįprastoms rinkos sąlygoms, nustatytos kotiruotės gali būti atšauktos.
8. Kotiruotės turi būti viešai skelbiamos tokiu būdu, kad pagrįstomis rinkos sąlygomis būtų lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.
9. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo įvykdyti neprofesionaliųjų klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.
10. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo įvykdyti profesionaliųjų klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą. Tačiau pagrįstais atvejais tokie pavedimai gali būti įvykdomi ir geresne klientui kaina, jeigu ši kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, o pavedimo dydis viršija pavedimų, kuriuos paprastai pateikia neprofesionalieji investuotojai, dydį.
11. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę vykdyti profesionaliųjų klientų pavedimus nukrypdama nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydama šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų tais atvejais, kai pavedimų dėl kelių vertybinių popierių vykdymas yra vieno sandorio dalis arba kai pavedimai susieti ne su tuo metu esančia rinkos kaina, bet su kitomis sąlygomis.
12. Jeigu sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, kuri yra nustačiusi tik vieną kotiruotę arba kurios nustatyta kotiruotė dėl didžiausio akcijų kiekio nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą dėl akcijų kiekio, kuris yra didesnis, negu nustatyta įmonės kotiruotėje, tačiau mažesnis už standartinį rinkos dydį, įmonė gali įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią pavedimo dalį tik už kotiruotės kainą, išskyrus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytus atvejus, leidžiančius nukrypti nuo kotiruotės kainos. Jeigu sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė nustato kotiruotes dėl skirtingų akcijų kiekių, tačiau gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir šį pavedimą nusprendžia įvykdyti, pavedimas turi būti įvykdytas už vieną iš dviejų nurodytų kotiruočių kainų, laikantis šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse.
13. Priežiūros institucija prižiūri, kad sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės reguliariai peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir (arba) parduoti kainas, paskelbtas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad nustatytos kainos atitiktų vyraujančias rinkos sąlygas, o įmonės laikytųsi šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė yra nustačiusi. Atlikdama priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.
14. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi savo verslo politika ir atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, turi teisę nuspręsti, kuriems investuotojams bus suteikiama prieiga prie įmonės nustatytų kotiruočių. Šiuo tikslu įmonė turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias prieigos prie įmonės nustatytų kotiruočių suteikimą.
15. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į komercinio pobūdžio aplinkybes, tokias kaip investuotojo kreditingumo būklė, sandorio šalies ir galutinių atsiskaitymų sudarius sandorį rizika, gali nuspręsti nepradėti verslo santykių su investuotojais arba juos nutraukti.
16. Siekdama apriboti riziką dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus, sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę nediskriminaciniais metodais riboti sandorių, sudaromų pagal iš anksto paskelbtas sąlygas su tuo pačiu klientu, skaičių. Be to, įmonė turi teisę, vadovaudamasi nediskriminaciniais metodais ir laikydamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo pačiu metu riboti bendrą sandorių su skirtingais klientais skaičių, jeigu toks ribojimas leidžiamas tik tada, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir apimtis žymiai viršija įprastą prekybos apimtį.
17. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
18. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
34 straipsnis. Finansų maklerio įmonių pareiga atskleisti poprekybinę informaciją
1. Finansų maklerio įmonė, kliento vardu arba savo sąskaita sudariusi sandorį už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo viešai paskelbti sudaryto sandorio dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko tokiu būdu, kad būtų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jos paskelbimo terminas neturi pažeisti šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 59 straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti informacijos dėl tam tikrų sandorių rūšių paskelbimą, mutatis mutandis taikomos sandoriams, sudarytiems už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.
3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
35 straipsnis. Ikiprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms
1. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo viešai skelbti apie daugiašalėje prekybos sistemoje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodydami penkis geriausius paklausos ir pasiūlos kainos lygius.
2. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į rinkos modelį ir pavedimų tipą ir dydį, turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išimtis. Išimtys gali būti ypač taikomos pavedimams, kurie, palyginti su konkrečiai akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.
3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
36 straipsnis. Poprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms
1. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo viešai paskelbti informaciją apie jų administruojamoje sistemoje sudarytus sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, nurodydami kiekvienu sandoriu perleistų akcijų kainą ir kiekį bei sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sandoriams, sudarytiems daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu informacija apie šiuos sandorius paskelbiama naudojantis reguliuojamos rinkos informacijos atskleidimo sistema.
3. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į sudaromų sandorių tipą ir dydį, gali leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Ypač gali būti leidžiama atidėti informacijos paskelbimą dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su tai akcijai ar akcijų klasei įprastu rinkos dydžiu. Daugiašalę prekybos sistemą administruojantis operatorius privalo gauti išankstinį priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, leidžiančių atidėti informacijos paskelbimą apie sudarytus sandorius, o informacija apie tokias priemones turi būti aiškiai atskleista rinkos dalyviams ir investuotojams.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
PENKTASIS SKIRSNIS FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS
37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje nesteigiant filialo
1. Finansų maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti priežiūros institucijai, kurioje valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos.
2. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per vieną mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas ir papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje nesteigdama filialo, praėjus vienam mėnesiui nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos priežiūros institucijai pateikimo.
3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
4. Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantis daugiašalę prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse narėse imtis priemonių, skirtų palengvinti tose valstybėse narėse įsteigtų asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja nuotoliniu būdu, priežiūros institucijai turi pranešti, kurioje valstybėje narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją priežiūros institucija per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Esant priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos prašymui, priežiūros institucija per pagrįstą terminą perduoda jai informaciją apie šios daugiašalės prekybos sistemos narius.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo
1. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, jeigu teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia įmonės priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.
2. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai priežiūros institucija gauna įmonės priežiūros institucijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos. Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę gauti tokios informacijos pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.
4. Kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja nuotoliniu būdu.
5. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje įsteigiant filialą
1. Finansų maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, privalo pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:
1) valstybė narė, kurioje ketinama įsteigti filialą;
2) numatomos vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos, filialo organizacinė struktūra, taip pat informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis įmonės agentų paslaugomis;
3) adresas priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo dokumentus;
4) filialo vadovų vardai ir pavardės.
2. Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria įmonės agentą, kuris yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks įmonės agentas yra prilyginamas įmonės filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios finansų maklerio įmonės filialo veiklą.
3. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija turi pagrindą abejoti įmonės valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį. Be to, priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda informaciją apie oficialiai įsteigtą investuotojų draudimo sistemą, kurios narė yra filialą steigianti finansų maklerio įmonė.
4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
5. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad finansų maklerio įmonės valdymo struktūra arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį, yra nepakankama, priežiūros institucija atsisako perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti informaciją motyvus.
6. Finansų maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą po to, kai įmonė gauna pranešimą iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos, kuriuo patvirtinamas perduotos informacijos gavimas, arba kai per 2 mėnesius po to, kai priežiūros institucija perdavė informaciją, negaunama jokio pranešimo.
7. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigiant filialą
1. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą, jeigu teisė teikti tokias paslaugas yra numatyta finansų maklerio įmonės licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.
2. Finansų maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje po to, kai įmonės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, priežiūros institucija pasiruošia atlikti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei, kurių veiklos reikalavimų, nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei. Filialas gali būti įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai įmonės priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šioje dalyje nurodytą informaciją.
3. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės teisė tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare
1. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai – nesteigdama filialo, o veikdama nutolusiojo nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos procedūros ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje būtinas tiesioginis fizinis dalyvavimas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito įstaigoms.
42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių teisė tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemos nare ir pasirinkti atsiskaitymų sistemą
1. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos, veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.
2. Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka turi užtikrinti savo nariams teisę pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jeigu:
1) ryšiai ir priemonės tarp pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų užtikrina veiksmingą ir ekonomišką atsiskaitymą už sudarytus sandorius ir
2) yra gautas priežiūros institucijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninės sąlygos, pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje sudarytus sandorius, užtikrins veiksmingą ir sklandų rinkos veikimą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas priežiūros institucijos pritarimas nepažeidžia kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų, atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kompetencijos. Priežiūros institucija, siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, prieš pareikšdama tokį pritarimą atsižvelgia į centrinių bankų priežiūros rezultatus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su jų atliekama atsiskaitymo sistemų priežiūra.
4. Šiame straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės sutarties šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų teikiamomis paslaugomis, jeigu toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo interesais.
5. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito įstaigoms.
43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių ir rinkos operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė pasirinkti pagrindinę sutarties šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą
1. Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir (arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro jų administruojamoje sistemoje.
2. Priežiūros institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų daugiašalės prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.
3. Siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.
4. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito įstaigoms.
III SKYRIUS
PREKYBA REGULIUOJAMOJE RINKOJE
PIRMASIS SKIRSNIS
REGULIUOJAMOS RINKOS LICENCIJAVIMAS
46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
1. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos licencijos galiojimą, jeigu reguliuojamos rinkos operatorius:
1) nepradeda naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja licencijos suteikiamomis teisėmis;
2) gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais neteisėtais būdais ar priemonėmis;
3) nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;
4) šiurkščiai ir nuolat pažeidinėja šio įstatymo nuostatas;
5) kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie kiekvieną reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo panaikinimo atvejį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
50 straipsnis. Reikalavimai asmenims, darantiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui
1. Asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms ir priskirtoms funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
2. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:
1) pateikti priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją apie kitus asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, įskaitant asmenų tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;
2) pateikti priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia asmenys, darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
3. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę įtaką reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui, pasikeitimams, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.
52 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriui taikomi organizaciniai reikalavimai
Reguliuojamos rinkos operatorius privalo turėti:
1) tinkamų priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai atliekant savo funkcijas;
2) tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
3) priemonių, užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo sutrikimams šalinti;
4) skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų vykdymo kriterijus;
5) veiksmingų priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;
6) pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir apimtį, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir laipsnį.
ANTRASIS SKIRSNIS
PREKYBA REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos taisyklės ir jų bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi užtikrinimas
1. Reguliuojama rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles. Jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos operatorius privalo jas suderinti su priežiūros institucija. Reguliuojamos rinkos taisykles gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.
2. Reguliuojama rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras, skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.
3. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį priežiūros institucijai. Be to, reguliuojamos rinkos operatorius privalo nedelsdamas perduoti priežiūros institucijai visą turimą informaciją, susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimais, taip pat bendradarbiauti tiriant piktnaudžiavimo rinka atvejus ir persekiojant dėl jų.
54 straipsnis. Finansinių priemonių įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje
1. Finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles, reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
2. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir nustatyti:
1) finansinių priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos sąlygas, tvarką ir terminus;
2) finansinių priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo įmokos dydžius.
3. Emitentas, kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam šiame ir kituose įstatymuose nurodytą informaciją.
4. Reguliuojama rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.
5. Reguliuojama rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą informaciją.
6. Reguliuojama rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolat stebėti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje reikalavimus.
7. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, jeigu laikomasi kituose teisės aktuose nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti vertybinių popierių emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, jeigu vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be jų emitento sutikimo.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
55 straipsnis. Prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas
1. Nepažeidžiant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos priežiūros institucijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.
2. Reguliuojamos rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šį sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją priežiūros institucijai. Apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, prekybos sustabdymą ar nutraukimą priežiūros institucija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.
3. Šio straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone sustabdymą ar nutraukimą.
4. Jeigu priežiūros institucija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse prekybos sistemose, toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai paskelbtas. Apie sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone, kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai bei kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.
5. Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą šia finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir priežiūros institucijos prižiūrimoje daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus atvejus, kai tai galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
58 straipsnis. Ikiprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
1. Reguliuojama rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos kainos lygius.
2. Reguliuojama rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai.
3. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba) teikiamų pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo pareigos viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Priežiūros institucija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir tada, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
59 straipsnis. Poprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
1. Reguliuojama rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.
2. Reguliuojama rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai.
3. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšį ir dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Priežiūros institucija turi teisę leisti atidėti informacijos paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su konkrečiai akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka turi gauti išankstinį priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, kurias ketinama naudoti atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie šias priemones turi būti iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems investuotojams.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos susitarimai su pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemomis
1. Reguliuojama rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje.
2. Priežiūros institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.
3. Siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos, atliekančios tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.
62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis
1. Asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas;
2) remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi.
3. Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui.
4. Emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato priežiūros institucija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti priežiūros institucijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
5. Emitento vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai, dėl kurių buvo sutarta anksčiau negu baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar kai yra kitų išskirtinių aplinkybių. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.
6. Emitentas ar emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jeigu atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos, atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais.
7. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje arba 63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.
8. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos, ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.
9. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi savų akcijų supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jeigu atitinkamas sandoris yra sudarytas už tokios rinkos ar sistemos ribų.
11. Šiame straipsnyje nurodyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje nurodytose rinkose, jeigu šių priemonių vertė yra susieta su 9 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis.
65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų tvarkymas
1. Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis depozitoriumas.
2. Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas ar papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.
3. Prieš pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša priežiūros institucijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų finansinių priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų tvarkytojui.
4. Emitentas turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui pateikia jo nustatyta tvarka.
5. Sąskaitų tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti finansinėmis priemonėmis.
6. Sąskaitų tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.
69 straipsnis. Finansinių priemonių rinkos priežiūros tikslai
Finansinių priemonių rinkos priežiūros tikslai:
1) užtikrinti sąžiningą, skaidrų ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą;
2) užtikrinti investuotojų interesų apsaugą;
3) mažinti sisteminę riziką finansinių priemonių rinkose.
71 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės atliekant jai pavestas funkcijas
1. Priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) nemokamai gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas atliekančių subjektų;
2) reikalauti, kad asmenys pateiktų bet kokią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;
3) atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;
4) samdyti atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius, teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę, išvadą, įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties reikalaujančius veiksmus;
5) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
6) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo, jį detalizuojančių teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas;
7) kreiptis į teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui uždėjimo;
8) reikalauti, kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;
9) reikalauti, kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;
10) imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
11) reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje rinkoje arba kitose prekybos vietose;
12) perduoti tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;
13) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;
14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;
15) įpareigoti asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
2. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:
1) tiesiogiai;
2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;
3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas.
4. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
72 straipsnis. Apribojimai prekiauti finansinėmis priemonėmis priežiūros institucijos valdybos nariams ir tarnautojams
1. Siekiant išvengti interesų konfliktų, priežiūros institucijos valdybos nariams, tarnautojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama finansines priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jų įsigijimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas:
1) paveldėtoms finansinėms priemonėms;
2) finansinėms priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;
3) finansinėms priemonėms, perduotoms valdyti finansinių priemonių portfelio valdytojui;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinėms priemonėms.
74 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija
1. Priežiūros institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios iš priežiūros institucijų iniciatyva.
2. Jeigu kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių tos reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant sklandų Lietuvos finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą, priežiūros institucija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.
3. Jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje imasi priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą šios reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.
4. Priežiūros institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.
5. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
6. Jeigu kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
7. Priežiūros institucija informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų maklerio įmonės, įsisteigdamos trečiosiose šalyse ar jose teikdamos investicines paslaugas.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
75 straipsnis. Bendradarbiavimas atliekant priežiūrą, tyrimus ir patikrinimus vietoje
1. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir tyrimus bei patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.
2. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, priežiūros institucija turi teisę atlikti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio reguliuojamos rinkos nario.
3. Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti tyrimą ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų priežiūros institucija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams. Tyrimai ir patikrinimai atliekami šiame įstatyme nustatyta tvarka.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
76 straipsnis. Keitimasis informacija
1. Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
2. Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
3. Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais negu nurodyti tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes – pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros instituciją.
4. Priežiūros institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:
1) tikrinti, ar prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skiriant kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus kontrolės vykdymo priežiūrai;
2) stebėti, ar prekybos vietos veikia tinkamai;
3) taikyti poveikio priemones;
4) Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
5) teisme nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
6) nagrinėjant investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo institucijose.
5. Šio įstatymo 73 ir 78 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio priežiūros institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms analogiškas funkcijas atliekančioms institucijoms, kai ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią informaciją priežiūros institucijai, jeigu informacija reikalinga šiame įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti.
7. Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad šio įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
78 straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis
1. Priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje šalyje yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, negu numatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respulikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
2. Priežiūros institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš trečiųjų šalių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, negu nustatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už:
1) kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;
2) finansų maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;
3) teisės aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems atliekant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą jiems atliekant priežiūros funkcijas;
4) asmenų, dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose procedūrose, priežiūrą;
5) asmenų, atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą.
3. Jeigu trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais informacijos naudojimo tikslais.
4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai, gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.
79 straipsnis. Santykiai su auditoriais
1. Auditorius, atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio įmonių veiklą, arba
2) pakenkti finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti sąlyginę nuomonę.
2. Auditorius taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.
80 straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas
1. Priežiūros institucija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų steigimą ir veiklą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso kelių valstybių narių jurisdikcijoms.
3. Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie jos kompetencijai priklausančių skundų pateikimo ir jų išsprendimo procedūras sprendžiant investuotojų ginčus alternatyviu (neteisminiu) būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
TREČIASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
85 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti
1. Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklai prižiūrėti.
2. Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio sprendimo.
3. Laikinasis atstovas atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;
2) finansų maklerio įmonei iškeliama bankroto byla.
86 straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas
Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar lėšoms.
88 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra
1. Priežiūros institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:
1) finansinės grupės patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
2. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
91 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos trečiosiose šalyse priežiūra
1. Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiojoje šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu trečiosios šalies priežiūros institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti trečiosios šalies priežiūros institucijai.
2. Priežiūros institucija turi teisę paprašyti, kad trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.
3. Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros institucijai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
92 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, privalo:
1) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, atlikti kitus įpareigojimus;
2) atlyginti padarytą žalą;
3) vykdyti šiame įstatyme nustatytas priežiūros institucijos paskirtas sankcijas.
93 straipsnis. Piniginės baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę skirti pinigines baudas:
1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra reikalinga, – iki 57 924 eurų;
2) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;
3) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų organizacinių reikalavimų, – iki 28 962 eurų;
4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki 28 962 eurų;
5) juridiniams asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame įstatyme nustatytos licencijos, – iki 57 924 eurų;
6) reguliuojamos rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 28 962 eurų;
7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;
8) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyto draudimo, – iki 28 962 eurų;
9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 28 962 eurų;
10) juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 28 962 eurų;
11) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;
12) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4, 5, 7–11 straipsniuose nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;
13) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435
2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 ir 12 punktuose išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas
1. Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pačia tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.
2. Priežiūros institucija vertina asmens, ketinančio įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus.
63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka
1. Visiems asmenims draudžiama:
1) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jeigu taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jeigu sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;
2) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;
3) skleisti per visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais būdais informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą), kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansines priemones, jeigu tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią informaciją atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika turi būti vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančias teisės normas, išskyrus atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų iš tokios informacijos atskleidimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai reiškiasi tokiomis formomis:
1) asmens ar kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti formuojant finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas nesąžiningas prekybos sąlygas;
2) finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos pabaigos kainą;
3) naudojimasis galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės informavimo priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar netiesiogiai apie jų emitentą), jeigu anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar pateikęs pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš savo nuomonės dėl kainos pareiškimo, jeigu tuo pačiu metu nėra tinkamai ir veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;
4) kitomis formomis, kurių tipinį sąrašą nustato priežiūros institucija.
3. Viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus, nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su kuriomis susijusi ta informacija.
4. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija imasi priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet kurios žinomos informacijos viešą paskelbimą).
5. Informaciją, kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų.
V SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITA
851 straipsnis. Vertybinių
popierių komisijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas
Finansų maklerio
įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar
kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su Vertybinių popierių
komisijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus
atvejus.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
961 straipsnis. Vertybinių
popierių komisijos teisė neskirti poveikio priemonių
Vertybinių
popierių komisija, svarstydama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių
skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 96 straipsnio 5, 6 dalyse
nurodytas aplinkybes ir kai nėra 96 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio
priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1)
juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų
pažeidimo;
2)
juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo
pasekmėms;
3) pažeidimas
yra mažareikšmis.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
97
straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos
į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai
asmuo gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį
sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo
sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jei bauda nebuvo
savanoriškai sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti baudą
vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
VII
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
98
straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1.
Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių
popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio
įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi
teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme
nustatytomis teisėmis.
2.
Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių
popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka
šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų,
finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo
nustatyta tvarka.
3. Reguliuojamos
rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo
įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos
licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi
teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme
nustatytomis teisėmis.
4. Reguliuojamos
rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo
įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos
licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų,
reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Jei finansų
maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į
nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju
klientu iki šio įstatymo įsigaliojimo, ji neprivalo dar kartą atlikti asmens
pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.
6. Finansų
maklerio įmonės, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudariusios sutartis su
klientais dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo, privalo iki
2007 m. gruodžio 31 d. šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame
įstatyme nustatytus reikalavimus. Investicinės ir (arba) papildomos paslaugos
po 2007 m. gruodžio 31 d. gali būti teikiamos tik tiems klientams, su kuriais yra
sudarytos šio įstatymo reikalavimus atitinkančios sutartys dėl investicinių ir
(arba) papildomų paslaugų teikimo.
7. Šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
99
straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas
1. Šio įstatymo
nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems
asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo
nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo šio įstatymo
įsigaliojimo nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos
įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reguliuojamą sritį, laikomos nuorodomis
į šį įstatymą, o nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos
įstatyme pateiktus apibrėžimus, laikomos nuorodomis į atitinkamus šiame
įstatyme pateiktus apibrėžimus, išskyrus nuorodas į Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos
nuorodomis į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą, taip pat
nuorodas į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktus
apibrėžimus, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių
įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių įstatymą.
2. Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (Žin.,
1996, Nr. 16-412);
2) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio
papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-992);
3) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio
papildymo laikinasis įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1713);
4) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir
papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 33-873);
5) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1824);
6) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių
pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr.
61-1837);
7) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio
pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1347);
8) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1497);
9) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2971);
10) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo
įstatymas (Žin.,
2001, Nr. 112-4074);
11) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo
įstatymas (Žin.,
2003, Nr. 38-1687);
12) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3434);
13) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16,
17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48, 51, 52, 53, 57, 59, 61, 65
straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 19(1)
straipsniu ir priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2514);
14) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo
įstatymas (Žin.,
2005, Nr. 84-3108);
15) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 19, 19(1),
40, 45, 52, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo trečiuoju(1)
skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr.
77-2963).
100
straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Pasiūlyti
Vyriausybei parengti ir iki 2007 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimui įstatymų,
kuriuose daromos nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos
įstatymą, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
finansinių
priemonių
rinkų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m.
gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių
popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos apie
tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2. 2003 m.
sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos
vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir
manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6
skyrius, 4 tomas, p. 367).
3. 2004 m.
balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl
finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,
93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti
Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7
tomas, p. 263).
4. 2006
m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl
investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)
(OL 2006 L 177, p. 201).
5. 2006
m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl
kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177,
p. 1).
6. 2007 m.
rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies
keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,
2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir
vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų
sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
7. 2009 m.
rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl
kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1).
Priedo
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr.
XI-1672,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)
I
SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo
paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti
sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų
interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
2. Šiuo
įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su
Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šis įstatymas
nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir
reguliuojamos rinkos.
2. Kai kurie šio
įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis mutandis
taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas
ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (toliau – kredito įstaigos).
3. Šio įstatymo
IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
4. Šio įstatymo
II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai netaikomi:
1) draudimo
įmonėms, taip pat įmonėms, užsiimančioms perdraudimo ar draudimo rizikos
perdavimo veikla;
2) asmenims,
teikiantiems investicines paslaugas išimtinai juos patronuojančioms įmonėms, jų
dukterinėms įmonėms arba juos patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;
3) asmenims,
kurie atsitiktinai teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine veikla,
reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais teikti
investicines paslaugas;
4) asmenims,
kurie sudaro sandorius tik savo sąskaita ir neteikia kitų investicinių
paslaugų. Išimtis netaikoma rinkos formuotojams ir asmenims, kurie
organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo sąskaita už
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, kartu suteikdami
technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su jais sandorius;
5) asmenims,
teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų,
kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas;
6) asmenims,
teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų,
kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas ir investicinių paslaugų
teikimas tą asmenį patronuojančioms įmonėms, to asmens dukterinėms įmonėms arba
asmenį patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;
7) Europos
centrinių bankų sistemos nariams, kitiems panašias funkcijas atliekantiems
nacionaliniams subjektams ir kitiems viešiesiems subjektams, vykdantiems arba
dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą;
8) kolektyvinio
investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla
reguliuojama Europos Sąjungos mastu, taip pat jų depozitoriumams ir
valdytojams;
9) asmenims,
sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių savo sąskaita arba teikiantiems
investicines paslaugas savo pagrindinės veiklos klientams dėl susietų su biržos
prekėmis išvestinių priemonių ar išvestinių sandorių, nurodytų šio įstatymo
3 straipsnio 4 dalies 10 punkte, jeigu vertinant apibendrintai tai yra
papildoma veikla greta pagrindinės, o pagrindinė veikla nėra investicinių
paslaugų ar banko paslaugų teikimas;
10) asmenims,
teikiantiems investavimo rekomendacijas, kai jie verčiasi kitos rūšies
profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reglamentavimo sritį, jeigu
tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;
11) asmenims,
kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių
priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis netaikoma,
jeigu asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir (arba)
išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios pagrindinė
veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas;
12) įmonėms,
teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą,
kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities,
pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant
vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių
rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų
rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas
garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę
už tokių įmonių sudarytus sandorius;
13) Danijos ir
Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas yra
šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;
14) agenti di
cambio, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos
įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje.
5. Šio įstatymo
suteikiamos teisės neapima investicinių paslaugų teikimo sandorio šalies teisėmis,
kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, atliekantys valstybės skolos
valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos nariai, vykdantys
Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos centrinių bankų sistemos ir
Europos centrinio banko statute nustatytas funkcijas ar analogiškas funkcijas
pagal valstybių narių nacionalinę teisę.
6. Šio
straipsnio 5 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis
mutandis.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Buveinės
valstybė narė:
1) finansų
maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota įmonės
buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal
tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio
įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra įmonės
arba fizinio asmens buveinė;
2) reguliuojamos
rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota reguliuojamos
rinkos buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka
pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė
narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;
3) daugiašalės
prekybos sistemos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota
daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje valstybėje
narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos valstybės
narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra
daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė.
2. Daugiašalė
prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus
administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo
nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti
finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.
3. Dukterinė
įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių
konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių
konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).
4. Finansinė
priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:
1)
perleidžiamieji vertybiniai popieriai;
2) pinigų rinkos
priemonės;
3) kolektyvinio
investavimo subjektų vertybiniai popieriai;
4) su
vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti
pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir
kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai
indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais
arba prekėmis;
5) su biržos
prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų
normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti
atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais
vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus);
6) su biržos
prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje
prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kiti
išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis;
7) su biržos
prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir
kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir
kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti
komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių
požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir
atsiskaitymai už šias prekes yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus
arba už jas privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų
finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos
Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos
dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos
skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje
apibrėžtų sąlygų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1287/2006);
8) kredito
rizikos perkėlimo išvestinės priemonės;
9) finansiniai
susitarimai dėl skirtumų;
10) su klimato
sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis, infliacijos
rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti
pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir
kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais
pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių
pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti
išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais,
indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų
išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter alia, jos
yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos
sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per
pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti
garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra
nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1287/2006.
5. Finansinių
priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina
viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų
kiekvieno kliento pavedimą.
6. Finansinių
priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.
7. Finansų
maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus
vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba)
profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose
valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio
asmens statuso.
8. Finansų
maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų
maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne
mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti
esminę įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės
įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10
įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių
įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus ir balsų skaičiavimo tvarką.
9. Finansų
maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio
asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik
tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti
tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės
licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje
priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu.
10. Finansų
maklerio įmonės vadovai:
1) administracijos
vadovas;
2) valdybos
nariai;
3) stebėtojų
tarybos nariai.
11. Glaudūs
ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja:
1) dalyvavimo
ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių yra
valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu;
2) kontrolės
ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius, atsirandančius
kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio
asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės dukterinės įmonės dukterinė
įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės dukterine įmone;
3) nuolatiniai
kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių ar juridinių
asmenų yra nuolat susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, yra laikoma, kad
glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.
12. Investavimo
rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui
teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių,
susijusių su finansinėmis priemonėmis.
13. Investicinės
paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės
paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios
paslaugos ir veikla:
1) pavedimų
priėmimas ir perdavimas;
2) pavedimų
vykdymas klientų sąskaita;
3) sandorių
sudarymas savo sąskaita;
4) finansinių
priemonių portfelio valdymas;
5) investavimo
rekomendacijų teikimas;
6) finansinių
priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti;
7) finansinių
priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;
8) daugiašalės
prekybos sistemos administravimas.
14. Investuotojas
– asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų
įsigyti.
15. Jungtinė
(konsoliduota) priežiūra – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas).
16. Klientas
– fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines
paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.
17. Kolektyvinio
investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip
tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme
(toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas).
18. Kontrolė
– tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas
poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės
atskaitomybės įstatyme.
19. Kredito
įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.
20. Kredito
reitingų agentūra – kaip tai apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 (toliau – Reglamentas
(EB)
Nr. 1060/2009).
21. Nepriekaištingos
reputacijos asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys:
1) kurie nėra
teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą
finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms
ir turtiniams interesams;
2) kurie nėra
teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių
teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
3)
nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis
medžiagomis;
4) kurių
valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai ir
juridiniai asmenys yra nepriekaištingos reputacijos;
5) jeigu nėra
kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
22. Neprofesionalusis
klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų,
nei prie tinkamų sandorio šalių.
23. Pagrindinė
sutarties šalis – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos
atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose
įstatyme.
24. Papildomos
paslaugos:
1) finansinių
priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto
saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar
finansinio užstato valdymas;
2) suteikimas
investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali
sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą
suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;
3) įmonių
konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo
susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių
reorganizavimu ir įsigijimu;
4) užsienio
valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų
teikimu;
5) investiciniai
tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios
su sandoriais dėl finansinių priemonių;
6) su finansinių
priemonių platinimu susijusios paslaugos;
7) investicinės
paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su
finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos
išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir
10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos
paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis
finansinėmis priemonėmis.
25. Patronuojanti
įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės
atskaitomybės įstatyme.
26. Pavedimų
vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita
sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių.
27. Perleidžiamieji
vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti
vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant
šiais vertybiniais popieriais:
1) bendrovių
akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės
pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo
pakvitavimai dėl akcijų;
2) obligacijos
ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo
pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) kiti
vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti
perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus,
nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas,
palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones.
28. Pinigų
rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje
– iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai
skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.
29. Priežiūros
institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka
atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.
30. Priimančioji
valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje
finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas
ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė,
kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius,
įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie
reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.
31. Profesionalusis
klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties
pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai
įvertinti su tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams
nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje.
32. Reguliuojama
rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat
veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti
savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų
asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių
dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba)
kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.
33. Reguliuojamos
rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys,
kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali
būti pati reguliuojama rinka.
34. Ribinis
pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę priemonę
už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.
35. Rinkos
formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas
savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl
finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.
36. Sandorių
sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių
sudarymas savo lėšomis.
37. Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri,
vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos
sistemos ribų, organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo
sąskaita.
38. Sisteminė
rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar
investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių,
kredito įstaigų ar investuotojų interesams.
39. Suderintasis
kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio
investavimo subjektų įstatyme.
40. Trečioji
šalis – valstybė
ne Europos Sąjungos narė arba ne Europos ekonominės erdvės valstybė.
41. Trečiosios
šalies priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme
nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių
rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.
42. Valstybė
narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės
valstybė.
43. Valstybės
narės priežiūros institucija – institucija,
atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms
analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas valstybėje narėje.
44. Viešai
neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais
ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie
planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios
atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis
susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai
atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai
neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista
informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių
priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai
tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių
priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento
suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai
ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis
priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių
priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai.
45. Viešas
paskelbimas – informacijos skelbimas, teikimas priežiūros institucijos interneto
svetainėje, jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip.
46. Europos
bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija
(Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas
Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L
331, p. 12), įsteigta institucija.
47. Europos
sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos
makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos
įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) įsteigta institucija.
48. Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos
priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei
panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84), įsteigta
institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
II
SKYRIUS
FINANSŲ MAKLERIO
ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
PIRMASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS.
REIKALAVIMAI
LICENCIJAI GAUTI
4
straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla
1. Nuolat ir
profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik
finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės
narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip
pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito
įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines
paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos
išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.
2. Finansų
maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone.
Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų
vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi
teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti
kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti
žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir
vedinius.
3. Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę
prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu
atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę
administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija
įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus šio
įstatymo 11 straipsnį) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos
operatoriui.
4. Lietuvos
Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo
turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.
5. Priežiūros
institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi
teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir
viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
6. Finansų
patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone.
Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų
vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi
teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.
7. Finansų
patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo
3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas dėl
perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų
vertybinių popierių, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių
ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti
tik:
1) valstybėje
narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;
2) valstybėje
narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;
3) trečiosiose
šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams,
kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, negu nustatyti Europos Sąjungos
teisės aktuose;
4) kolektyvinio
investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės
aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto
vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;
5) nekintamojo
kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos 1976 m. gruodžio 13 d.
Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių
vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
8. Finansų
patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje
nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis,
numatytas šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose.
9. Finansų
patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 12 ir 15 straipsnių reikalavimai, tačiau
ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi
būti ne mažesnė kaip 100 tūkstančių litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500
tūkstančių litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo
įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.
10. Finansų
patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas
ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei
nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.
5
straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis
1. Finansų
maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi
teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena
ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra
išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.
2. Priežiūros
institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:
1) Lietuvos
Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės
veikla;
2) ne valstybėje
narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti
investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.
3. Lietuvos
Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas
suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota.
Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas
gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros
institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus
struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.
4. Finansų
maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir
(arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje,
turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią
licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.
5. Lietuvos
Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir papildomas
paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų veiklą
reglamentuojantys įstatymai.
6
straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka
1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės
licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą. Kartu su prašymu turi
būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje, be
kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė
struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus,
veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos
nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų
konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų
maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos
priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją
apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir
kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją,
reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
2. Priežiūros
institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai įsitikinusi,
kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.
3. Apie
sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką
pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų
ir informacijos pateikimo.
4. Priežiūros
institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar
paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo
paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
X-1776,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,
83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl
sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos
operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo
metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-875, 2010-06-03,
Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,
86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85,
95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1),
93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Finansų
maklerio įmonės, rinkos
operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4
straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m.
sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines
ataskaitas.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2011-06-13)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
67 straipsnis. Centrinis depozitoriumas
1. Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo įstatus.
2. Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms prilygintose institucijose.
3. Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos operatoriai, centriniai depozitoriumai ir pagrindinės sutarties šalys. Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.
4. Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo valdymui.
5. Juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.
6. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį. Kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.
7. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
8. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis:
1) per 20 darbo dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis);
2) vertinimo laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos;
3) vertinimo laikotarpiu turi teisę konsultuotis su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota ir (arba) prižiūrima įmonė.
9. Priežiūros institucija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;
2) prieštarauti siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų veikimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.
10. Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja.
11. Asmens, įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo dėl įsigijimo.
901 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota)
priežiūra
1. Vertybinių
popierių komisija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą,
jeigu:
1) finansinės
grupės patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė,
turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją;
2) finansų
maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių Vertybinių popierių komisijos
išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų
kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nė viena iš kontroliuojamų finansinės
grupės įmonių nėra kredito įstaiga.
2. Jungtinės
(konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato Vertybinių popierių
komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
7 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai
1. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją, jeigu:
1) duomenys (dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) įmonės vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;
3) planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;
4) įmonė nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;
5) yra pagrindas manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo;
6) įmonę siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;
7) bent vienas įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – Centrinis depozitoriumas) darbuotojas;
8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;
9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;
10) trečiosios šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai, statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;
11) įmonė netenkina priežiūros institucijos nustatytų kapitalo reikalavimų;
12) įmonė nėra įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;
13) įmonė nėra patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;
14) įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.
2. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje licencijuotai finansų maklerio įmonei, jeigu priežiūros institucija su trečiosios šalies priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
3. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.
70 straipsnis. Priežiūros institucijos uždaviniai ir funkcijos
1. Priežiūros institucijos uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;
2) imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą;
3) teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių priemonių rinkų plėtrą, formavimo;
4) skleisti informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;
5) imtis kitų priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių priemonių rinka, įgyvendinti.
2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;
2) teikia išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;
3) reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms, makleriams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;
4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų veiklą;
5) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 648/2012);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
6) taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir priežiūros institucijos nutarimus;
7) rengia ar dalyvauja rengiant leidinius apie finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;
8) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir kompetencijai įvertinti;
9) bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;
10) sudaro susitarimus su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
11) bendradarbiauja ir keičiasi reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;
12) bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 ir su Europos bankininkystės institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir nedelsdama teikia joms visą jų užduotims vykdyti būtiną informaciją;
13) atlieka jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;
14) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
3. Nepažeisdama šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją.
4. Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
73 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos
1. Esami ir buvę priežiūros institucijos valdybos nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia informacija, įgyta jų darbo priežiūros institucijoje metu, ar skleisti ją kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems asmenims, atlikusiems priežiūros institucijos pavedimus, ir asmenims, įstatymų nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš priežiūros institucijos konfidencialią informaciją.
2. Šio straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra laikomas:
1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;
2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;
3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo atveju;
4) informacijos perdavimas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
81 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus
1. Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų teisės aktų ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012.
2. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi teisę:
1) gauti žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių, finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
3) įeiti ir atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;
5) laikinai paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių, finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;
6) pateikę priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu objektu, kopijas;
7) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
3. Patikrinimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.
4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 71 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 81 straipsnio 6 dalies 1 punkte, jos įgaliotas tarnautojas pateikia teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
6. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę:
1) įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;
2) uždrausti arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;
3) viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo įsipareigojimų;
4) laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su investicinių paslaugų teikimu;
5) prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
7. Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
8. Šio straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyto priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.
9. Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
10. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės priežiūros institucijai taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.
11. Priežiūros institucija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.
12. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją dėl atvejų, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:
1) laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją;
2) laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje, kaip numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba šį prašymą atmeta;
3) laiku neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti patikrinime šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
82 straipsnis. Priežiūros institucijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas
Finansų maklerio įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
89 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje
1. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.
2. Atlikdama šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu nustatytų filialų veiklos reikalavimų.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių priežiūrą.
4. Priežiūros institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.
5. Kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi priežiūros institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, patikrinimus.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
90 straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių
1. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:
1) investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;
2) investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų.
3. Jeigu, nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
4. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.
5. Jeigu, nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu, nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
7. Visos poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar reguliuojamos rinkos operatoriui.
8. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
95 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė neskirti poveikio priemonių
Priežiūros institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1) juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
2) juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
3) pažeidimas yra mažareikšmis.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
4 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla
1. Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.
2. Finansų maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone. Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir vedinius.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnį) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos operatoriui.
4. Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.
5. Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
6. Finansų patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone. Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.
7. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų vertybinių popierių, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti tik:
1) valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;
2) valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;
3) trečiosiose šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams, kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, negu nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose;
4) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;
5) nekintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
8. Finansų patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, numatytas šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose.
9. Finansų patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 12 ir 15 straipsniuose nustatyti reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.
TAR pastaba. 9 dalies nuostatos taikomos draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2015 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-1103)
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435
10. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.
5 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis
1. Finansų maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.
2. Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės veikla;
2) ne valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.
3. Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota. Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.
4. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.
5. Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir papildomas paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
6 straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka
1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
2. Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.
3. Apie sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo.
4. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
5. Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir apie tai paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:
1) pati kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų paslaugų;
3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės veiklos;
4) gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;
6) šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus;
7) nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
9 straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai
1. Finansų maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio įmonės valdymas.
2. Jeigu rinkos operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.
4. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
5. Finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
10 straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.
2. Nustatant, ar tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir (arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jeigu šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.
3. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.
4. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydį.
5. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
6. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.
7. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis).
8. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.
9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.
10. Nagrinėdama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:
1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją;
2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį, priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;
3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;
4) ar finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.
11. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.
12. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.
13. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo.
14. Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.
15. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.
16. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.
17. Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.
18. Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.
19. Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.
20. Jeigu finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.
21. Finansų maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.
22. Jeigu asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.
23. Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.
11 straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje
1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
12 straipsnis. Kapitalo reikalavimai
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus. Kapitalo reikalavimus nustato priežiūros institucija.
13 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai
1. Finansų maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir agentai laikytųsi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.
2. Finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.
3. Finansų maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.
4. Finansų maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas, kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.
5. Finansų maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.
6. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų sandorių dokumentų saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams.
7. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.
8. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms. Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.
9. Kai investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus.
10. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamente (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
11. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
14 straipsnis. Makleriai
1. Vykdyti vieną ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją.
2. Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti priežiūros institucijos organizuojamus egzaminus. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.
3. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio licencijos galiojimą:
1) rašytiniu maklerio prašymu;
2) makleriui mirus;
3) jeigu makleris per 12 mėnesių nepradėjo priežiūros institucijos patvirtintose finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse nurodytos profesinės veiklos, susijusios su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;
4) jeigu po licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti licenciją;
5) jeigu atsiranda sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją;
6) jeigu makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.
4. Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo išduota.
5. Priežiūros institucija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos galiojimas.
6. Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
21 straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų
1. Finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį.
2. Jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį.
3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
25 straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus
1. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą, sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.
2. Kai klientas pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.
4. Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.
5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
27 straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo
1. Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:
1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;
2) didelės įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė – ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip 40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;
3) šalių vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai, centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir tarpvalstybinės institucijos;
4) kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.
2. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio įmonė ir klientas susitaria kitaip.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
4. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.
6. Finansų maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.
7. Aukštesnis investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių, taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
28 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais
1. Finansų maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šiame straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais klientais ir jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.
2. Netaikyti kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma, kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo testą, kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.
3. Siekiant asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių kriterijų:
1) per paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;
2) kliento finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500 tūkstančių eurų;
3) klientas profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:
1) klientas yra raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar finansinių priemonių tipų;
2) finansų maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;
3) klientas atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.
5. Finansų maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
6. Finansų maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas investuotojų apsaugos priemones.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
29 straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis
1. Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.
2. Šiame straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti subjektai, kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu, taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.
3. Asmens priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.
4. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus. Jeigu planuojamo sudaryti sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.
5. Finansų maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.
6. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
44 straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė
1. Teisę verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.
2. Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Steigiama arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:
1) prašymą, kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas, pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;
2) steigimo sutartį;
3) numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;
4) įstatus;
5) reguliuojamos rinkos taisykles.
4. Priežiūros institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
5. Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija, išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos veiklos reikalavimai.
6. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
7. Nepažeidžiant šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
45 straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją, jeigu:
1) reguliuojamos rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitiems teisės aktams;
2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;
3) pateikta reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka tinkamai atliktų savo funkcijas;
4) pretendento akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų sąlygų;
5) reguliuojamos rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.
47 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos
1. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:
1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
2) skatinti sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams;
3) skleisti informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;
4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.
2. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme numatytomis jo pareigomis.
3. Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti priežiūros institucijos pritarimą.
4. Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti apie:
1) finansinių priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;
2) reguliuojamos rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.
5. Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir reguliuojamos rinkos narius.
6. Priežiūros institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
48 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas
1. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.
2. Priežiūros institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.
49 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai
1. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.
2. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.
3. Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
56 straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje
1. Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.
2. Šios taisyklės turi nustatyti:
1) reikalavimus reguliuojamos rinkos nariams;
2) teisės dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas;
3) reguliuojamos rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo, rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų, taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje reguliuojamoje rinkoje;
4) atsakomybę už pareigų neatlikimą;
5) reguliuojamos rinkos narių teises;
6) metinės nario įmokos dydį.
3. Reguliuojamos rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir kiti asmenys, kurie:
1) yra tinkami ir pasirengę;
2) turi pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;
3) turi tinkamą organizacinę struktūrą;
4) turi pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;
5) turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.
4. Reguliuojamos rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.
5. Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.
6. Kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.
8. Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą joje.
9. Norėdama pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.
10. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
11. Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos reguliuojamos rinkos narius.
57 straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje
1. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.
2. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:
1) prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;
2) reguliuojamos rinkos prekybos organizavimo laiką;
3) finansinių priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;
4) atsiskaitymo sąlygas;
5) reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;
6) skelbimo apie kainas ir prekybos mastą tvarką;
7) ginčų, kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;
8) įmokų už reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.
61 straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas
Priežiūros institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
IV SKYRIUS
DRAUDIMAS PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
64 straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai
1. Finansinės priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose, tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių savininkų vardu.
2. Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui.
3. Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, tvarkantys valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų sąskaitų, atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai, apskaitą, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi klientai, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
4. Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
5. Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
6. Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
66 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę
Sąskaitų tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.
68 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos
1. Centrinis depozitoriumas privalo:
1) rengti ir teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;
2) rengti ir tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;
4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;
5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;
6) rengti ir diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;
7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;
9) išduoti sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;
10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
11) teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;
12) nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
13) turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
14) turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio depozitoriumo veikimą;
15) turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;
16) teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti.
2. Centrinis depozitoriumas turi teisę:
1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už finansinių priemonių sandorius;
2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla, perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;
3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;
4) sudaryti sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros institucija.
3. Priežiūros institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams teikiamą medžiagą.
4. Centrinio depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams.
5. Centrinio depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.
6. Priežiūros institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
VI SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
77 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
1. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:
1) toks tyrimas, patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
84 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) finansų maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;
2) priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;
3) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
6) finansų maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
2. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
3. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
87 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
1. Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama tik teismo tvarka.
2. Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
3. Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir finansinėmis priemonėmis.
4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
5. Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui.
94 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
1. Prieš spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.
2. Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.
3. Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.
4. Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija turi teisę:
1) skirti šiame įstatyme nustatytą poveikio priemonę;
2) nutraukti tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;
3) pratęsti tyrimą.
5. Priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą;
4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
6. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes.
7. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.
8. Priežiūros institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.
96 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
97 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
2. Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
3. Reguliuojamos rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
4. Reguliuojamos rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
5. Jeigu finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju klientu iki 2007 m. vasario 8 d., ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.
6. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
98 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas
Šio įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį, laikomos nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme pateiktas apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
finansinių priemonių
rinkų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).
3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.
4. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201).
5. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).
6. 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
7. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
8. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1776, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-199, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82, 83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-875, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85, 86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85, 95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1), 93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Finansų maklerio įmonės, rinkos operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4 straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
5.
Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija
praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai ir apie tai paskelbia priežiūros institucijos interneto
svetainėje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
15 straipsnis.
Finansų maklerio įmonių apskaita, auditas ir pelno paskirstymas
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1672, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas keistas:
5.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70, 71, 81, 93 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Finansų maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines
ataskaitas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais
ir tarptautiniais apskaitos standartais.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 4 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Finansų maklerio įmonių audito atlikimo tvarką, reikalavimus auditoriui ir
audito įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigas ir atsakomybę
reglamentuoja Audito įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir šio įstatymo 83
straipsnis.
3.
Šio straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir
Centriniam depozitoriumui.
4. Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo
tvarką reglamentuoja Finansų įstaigų įstatymas.
Pastaba. Finansų maklerio įmonės, rinkos
operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių
ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1402,
2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
83 straipsnis. Priežiūros institucijos
taikomos poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija turi
teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
3) paskirti
laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;
4) įpareigoti
finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;
5) sustabdyti
licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol,
kol yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo
pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos
teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;
6) panaikinti
licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.
2. Priežiūros
institucija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos rinkos
operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir
2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir
6 punktuose nustatytas poveikio priemones.
3. Priežiūros
institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas fiziniams asmenims.
4. Priežiūros
institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų
žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Jeigu
priežiūros institucija viešai paskelbia apie pritaikytą poveikio priemonę ar
sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai.
5. Priežiūros
institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones,
pritaikytas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
84
straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
1. Šiame
įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas
iš šių pagrindų:
1) finansų
maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;
2) priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti
informacija ar dokumentai;
3)
nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) finansų
maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra
duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
2. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu
praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas
yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų
atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
3. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms
kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
16 straipsnis. Papildomi reikalavimai
finansų maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems daugiašalę
prekybos sistemą
1. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo
patvirtinti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles bei
procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti
objektyvius kriterijus, skirtus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti.
2. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus,
pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą toje
sistemoje.
3. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, turi užtikrinti informacijos, kurios pagrindu daugiašalės prekybos
sistemos nariai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, viešą
paskelbimą, atsižvelgiant į daugiašalės prekybos sistemos dalyvių padėtį rinkoje
ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.
4. Šio įstatymo
22, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams,
sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias
taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai
arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos
sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25
straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami
kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.
5. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, turi patvirtinti ir įgyvendinti objektyviais kriterijais pagrįstas
taisykles, nustatančias reikalavimus rinkos dalyviams, siekiantiems tapti
sistemos nariais. Šios taisyklės turi atitikti šio įstatymo 56 straipsnio 3
dalyje nustatytus reikalavimus.
6. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, turi suteikti sistemos nariams visą reikalingą informaciją apie jų
pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl sistemoje sudarytų sandorių. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo turėti veiksmingų priemonių arba sudaryti reikiamus
susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus
sandorius, įskaitant ir susitarimus su pagrindine sutarties šalimi bei
tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistema.
7. Jeigu perleidžiamaisiais
vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje,
yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje be jų emitento sutikimo, tai
šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio, periodinio ir einamojo
informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje sistemoje.
8. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo nedelsdami vykdyti priežiūros institucijos nurodymus dėl
prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.
9. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
17 straipsnis. Priežiūros institucijų
tarpusavio konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją
1. Priežiūros institucija,
prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės
narės priežiūros institucijos nuomonės, jeigu finansų maklerio įmonės
licencijos siekianti įmonė yra:
1) kitoje
valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos
dukterinė įmonė;
2) kitoje
valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą
patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;
3)
kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje
valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą.
2. Priežiūros
institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia
kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą atliekančios
priežiūros institucijos nuomonės, jeigu licencijos siekianti finansų maklerio
įmonė yra:
1) Europos
Sąjungoje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė
įmonė;
2) Europos
Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios
įmonės dukterinė įmonė;
3)
kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos
Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę.
3. Priežiūros
institucija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros
institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės akcijų paketo
savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją
ir patirtį. Priežiūros institucija keičiasi informacija, reikalinga akcininkų
tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių
vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų
maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau atlikdama finansų maklerio įmonės
veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.
18 straipsnis. Priežiūros institucijos
įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo įmonių
licencijavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti
Priežiūros
institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato:
1) finansų maklerio įmonių
licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;
2) maklerių
licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;
3) pranešimų
apie finansų maklerio įmonės akcijų paketo įgijimą ar netekimą ir pranešimų
apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų
peržengimą pateikimo tvarką;
4) finansų
maklerio įmonių kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus;
5) finansų
maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias šio įstatymo
13 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus;
6) finansų
patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos
organizavimo ir vykdymo taisykles.
ANTRASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
19 straipsnis. Finansų maklerio įmonės
pareiga nuolat laikytis reikalavimų licencijai gauti
1. Lietuvos
Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis
šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.
2. Kaip
laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros
institucija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie
visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus.
3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
20 straipsnis. Pareiga nuolat laikytis
finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti periodinę
informaciją
1. Lietuvos
Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines
paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų
finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų
maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų.
2. Kaip
laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros
institucija. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas, naudojasi
šio įstatymo
71 straipsnyje suteiktomis teisėmis.
3. Finansų
maklerio įmonės priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir atvejais privalo
pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ir priežiūrai
skirtas ataskaitas, veiklos ataskaitą ir kitus priežiūros institucijos nustatytus
dokumentus.
4. Finansų
maklerio įmonės privalo priežiūros institucijos nustatytais atvejais ir tvarka
atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą.
5. Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas detalizuoja priežiūros
institucija.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
21
straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų
1. Finansų
maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų
priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos
vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai
kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės
klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas,
papildomas paslaugas arba jų derinį.
2. Jeigu
priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13
straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams
prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir
(arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų
konflikto turinį ir šaltinį.
3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės
pareigos teikiant klientui investicines paslaugas
1. Finansų
maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas
paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis
klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų
reikalavimų.
2. Visa
informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba)
potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės
veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio
pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama.
3. Finansų
maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems
klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti
siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą
riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali
būti pateikiama standartizuota forma.
4. Įgyvendindama
šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo
pateikti informaciją apie:
1) įmonę ir jos
teikiamas paslaugas;
2) finansines
priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir
įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba
investicijoms į tam tikras finansines priemones;
3) klientų
pavedimų vykdymo vietas;
4) pavedimo
vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus.
5. Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios
apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių
portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus
kliento:
1) žinias ir
patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis
paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;
2) finansinę
padėtį;
3) tikslus,
kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.
6. Finansų
maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą
informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias
investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų
kliento interesus.
7. Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas negu
nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar
potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį
investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar
finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių
kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją,
finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir
finansinės priemonės yra tinkamos klientui.
8. Jeigu finansų
maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją,
nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar
potencialiam klientui nėra tinkama, ji privalo klientą ar potencialų klientą
apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.
9. Jeigu
klientas ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias
ir patirtį investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą
ar potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją
arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio
įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės
yra tinkamos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota
forma.
10. Finansų maklerio
įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų vykdymą
klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, neatsižvelgiant į
tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti šias paslaugas
nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir
neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės
yra tinkamos klientui, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) investicinės
paslaugos yra teikiamos dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje
arba lygiavertėje rinkoje trečiojoje šalyje, taip pat pinigų rinkos priemonių,
obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių,
išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios
turi išvestinių finansinių priemonių požymių, suderintųjų kolektyvinio
investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių ir kitų nesudėtingų
finansinių priemonių;
2) investicinė
paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva;
3) klientas ar
potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų
maklerio įmonė neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar
siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui, todėl klientas
nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta
teikiant kitas investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas
standartizuota forma;
4) finansų
maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti
interesų konfliktų.
11. Finansų
maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento
sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas
investicinių paslaugų teikimo sąlygas. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali
būti nustatomos teikiant nuorodas į kitus dokumentus ar teisės aktus.
12. Finansų
maklerio įmonė turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas
paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas,
susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui.
13. Tais
atvejais, kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto,
kuriam taikomi klientų rizikos įvertinimą ar informacijos pateikimą
reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ar bendrieji Europos
standartai, susiję su kredito institucijomis ar vartojimo kreditais, šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi.
14. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
23 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas
tarpininkaujant kitai finansų maklerio įmonei
1. Finansų
maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios
įmonės) pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas
tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios
įmonės perduota informacija apie klientą (įskaitant informaciją apie kliento
žinias ir patirtį investavimo srityje, kliento finansinę padėtį, tikslus, kurių
klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis ir kt.). Tarpininkaujanti
įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir išsamumą.
2. Finansų
maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas
tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl
finansinių priemonių ir investicinių paslaugų, kurias klientui pateikė
tarpininkaujanti įmonė. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako
tarpininkaujanti įmonė.
3.
Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už
investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šio skirsnio
nustatyta tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas
vadovaujantis informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1
ir 2 dalyse.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
24 straipsnis. Pareiga vykdyti kliento
pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis
1. Finansų
maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų
pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių
priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir
atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui
svarbias aplinkybes. Tačiau jeigu klientas pateikia finansų maklerio įmonei
konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir
nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.
2. Finansų
maklerio įmonė, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turi
patvirtinti ir įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento
pavedimas būtų įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir
naudoti veiksmingas priemones, skirtas pavedimų vykdymo politikai įgyvendinti.
3. Pavedimų
vykdymo politikoje turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo
vietas (atskirai kiekvienam finansinių priemonių tipui) ir priežastys,
lemiančios pavedimų vykdymo vietų pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikoje turi
būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio įmonė
gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.
4. Finansų
maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtinta
pavedimų vykdymo politika. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų
maklerio įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo
politikos.
5. Jeigu
pavedimų vykdymo politika nustato, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų maklerio
įmonė privalo apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama
vykdyti kliento pavedimą už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos
sistemos ribų, finansų maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento
sutikimą. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio
atskirai.
6. Finansų
maklerio įmonė privalo nuolat stebėti, ar pavedimų vykdymo politika veiksminga,
o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė
turi nuolat stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos
pavedimų vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir
ar pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinama. Finansų maklerio įmonė
privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimų vykdymo politikos
pasikeitimus.
7. Finansų
maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas
buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
25
straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus
1. Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo
patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą,
sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus
ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir
procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai
yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.
2. Kai klientas
pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje,
ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų
maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių,
palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti
apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai
prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento
ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti reguliuojamoje rinkoje ir (arba)
daugiašalėje prekybos sistemoje.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas
yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio
įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.
4. Sutuoktinio
įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis
prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje,
gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.
5. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
26 straipsnis. Priežiūros institucijos
įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių veiklai keliamus reikalavimus
Priežiūros
institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, patvirtina:
1) interesų
konfliktų vengimo ir valdymo taisykles;
2) investicinių
paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles.
TREČIASIS
SKIRSNIS
INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS
SANDORIO ŠALIMS
27
straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo
1.
Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:
1) licencijuoti
ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito
įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos
finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų
valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos
prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais
savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame
punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse
narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;
2) didelės
įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė –
ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip
40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;
3) šalių
vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai,
centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos
centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir
tarpvalstybinės institucijos;
4) kiti
instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į
finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar
dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.
2. Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas
paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš
anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu
toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam
tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio
įmonė ir klientas susitaria kitaip.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu
gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų
šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
4. Finansų
maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę
prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant
aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.
5. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio
įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju
finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos
priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.
6. Finansų
maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra
atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo
nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.
7. Aukštesnis
investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai
tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis
susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame įstatyme
numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime turėtų
būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių, taip
pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
28
straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais
1. Finansų
maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat
kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šiame
straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis
investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose
bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais
klientais ir jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus
kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.
2. Netaikyti
kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu
pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė,
įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam
planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra
pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai
priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma,
kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir
patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji
klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo
testą, kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai
turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.
3. Siekiant
asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių
kriterijų:
1) per
paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje
rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;
2) kliento
finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500
tūkstančių eurų;
3) klientas
profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus
metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas
teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti
netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:
1) klientas yra
raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas
profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų
sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar
finansinių priemonių tipų;
2) finansų
maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų
apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;
3) klientas
atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia
pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.
5. Finansų
maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama
jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad
klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
6. Finansų maklerio
įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias įmonės
klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu
pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia
informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų
kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina
sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų
maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas
investuotojų apsaugos priemones.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
29
straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis
1. Finansų
maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius
savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę
sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio
šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2
ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais
tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.
2. Šiame
straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės,
kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų
valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje
ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų
įstaigos, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti
subjektai, kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių
vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu,
taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.
3. Asmens
priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės
prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos
priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks
prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.
4. Tinkamomis
sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka
priežiūros institucijos nustatytus kriterijus. Jeigu planuojamo sudaryti
sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė
pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės
narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.
5. Finansų
maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar
tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies
patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks
sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.
6. Tinkamomis
sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu
jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri
nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti
pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio
straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
30 straipsnis. Priežiūros institucijos
įgaliojimai detalizuojant investicinių paslaugų teikimo atskiroms klientų
kategorijoms tvarką
Priežiūros
institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato taisykles,
reglamentuojančias investicinių paslaugų teikimo profesionaliesiems klientams
ir tinkamoms sandorio šalims ypatumus.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių
pareiga užtikrinti rinkų vientisumą, pranešti apie sudarytus sandorius ir
saugoti dokumentus
1. Finansų
maklerio įmonės privalo veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir taip,
kad jų veikla sudarytų sąlygas užtikrinti finansinių priemonių rinkų
vientisumą.
2. Finansų
maklerio įmonė privalo ne trumpiau kaip 10 metų saugoti visus duomenis ir
dokumentus, susijusius su sandoriais dėl finansinių priemonių, kuriuos įmonė
sudarė klientų vardu ar savo sąskaita taip, kad prireikus galėtų juos
nedelsdama pateikti priežiūros institucijai. Jeigu sandoriai buvo sudaromi
klientų vardu, papildomai turi būti saugomi kliento tapatybės duomenys ir ją
patvirtinantys dokumentai bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos įstatymo reikalaujami duomenys ir informacija.
3. Finansų
maklerio įmonė, sudariusi sandorį dėl finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos
pabaigos, pateikti priežiūros institucijai pranešimą apie sudarytą sandorį
priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Ši pareiga taikoma neatsižvelgiant į
tai, ar sandoris buvo sudarytas reguliuojamoje rinkoje. Priežiūros institucija
užtikrina, kad informacija apie sudarytus sandorius būtų perduota ir su
finansine priemone likvidumo aspektu labiausiai susijusios rinkos priežiūros
institucijai.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime turi būti pateikiama informacija apie
finansinę priemonę, kuri yra sandorio dalykas, jos kiekį, sandorio sudarymo
datą ir laiką, sandorio kainą, taip pat duomenys apie pranešimą pateikiančią
finansų maklerio įmonę.
5. Pranešimą
apie sudarytą sandorį gali pateikti finansų maklerio įmonė, jos vardu
veikiantis trečiasis asmuo, priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar
informacijos pateikimo sistema, taip pat reguliuojama rinka ar daugiašalė
prekybos sistema, kuriose sandoris buvo sudarytas. Tais atvejais, kai apie
sudarytus sandorius tiesiogiai praneša reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos
sistema arba priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar informacijos
pateikimo sistema, yra laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga
yra įvykdyta.
6. Jeigu kitoje
valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas, įsteigtas
Lietuvos Respublikoje, pateikia pranešimą apie sudarytą sandorį priežiūros
institucijai, tokį pranešimą priežiūros institucija perduoda tos finansų
maklerio įmonės priežiūros institucijai, nebent ši pareiškia, kad nepageidauja
gauti tokių pranešimų.
7. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
32 straipsnis. Daugiašalės prekybos
sistemos veiklos taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra
1. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo patvirtinti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip
daugiašalės prekybos sistemos nariai laikosi jos veiklos taisyklių, ir
užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio
įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą,
privalo stebėti jų sistemose sudaromus sandorius, nustatyti ir užkirsti kelią
sistemos taisyklių pažeidimams, nesąžiningoms prekybos sąlygoms ir
piktnaudžiavimui rinka.
2. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir forma pranešti jai
apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos
sąlygas ir piktnaudžiavimo rinka atvejus. Finansų maklerio įmonės ir rinkos
operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nedelsdami
pateikti priežiūros institucijai informaciją, susijusią su galimais
pažeidimais, taip pat visapusiškai bendradarbiauti tiriant galimo
piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.
3. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma privalo
pateikti jai kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie sudarytus
sandorius, pateiktus pavedimus, prekybos statistiką, informaciją apie
finansines priemones, kurios yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos
sistemoje, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir daugiašalės prekybos
sistemos narius.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
33 straipsnis. Sisteminę prekybą
vykdančių finansų maklerio įmonių pareiga viešai skelbti kotiruotes
1. Finansų
maklerio įmonės, vykdančios sisteminę prekybą dėl akcijų, kurios įtrauktos į
prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių rinka yra likvidi, privalo viešai
skelbti kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Jeigu akcijų
rinka nėra likvidi, sisteminę prekybą dėl šių akcijų vykdančios finansų
maklerio įmonės privalo atskleisti kotiruotes tik esant kliento prašymui.
2. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi sisteminę prekybą vykdančioms
finansų maklerio įmonėms, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio
rinkos dydžio. Sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kurios
sudaro tik sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį, šiame straipsnyje
nustatyti reikalavimai netaikomi.
3. Sisteminę
prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės turi teisę savarankiškai nustatyti
skelbiamų kotiruočių dydžius. Kotiruotę sudaro pirkimo ir (arba) pardavimo
kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų
klasei rinkos dydžio, už kurias įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina ar
kainos turi atitikti tai akcijai įprastas rinkos sąlygas.
4. Akcija
priskiriama tam tikrai akcijų klasei atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų
dėl šios akcijos aritmetinį vertės vidurkį. Kiekvienos akcijų klasės
standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tai akcijų klasei
priskirtų akcijų aritmetinis vertės vidurkis.
5. Kiekvienos akcijos
rinka apima visus pavedimus dėl šios akcijos, kurie buvo įvykdyti visoje
Europos Sąjungoje, neįskaitant pavedimų, kurie yra dideli, palyginti su įprastu
tai akcijai rinkos dydžiu.
6. Priežiūros
institucija, būdama labiausiai likvidumo aspektu susijusios rinkos (kaip tai
nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje) priežiūros institucija ir atsižvelgdama į
rinkoje įvykdytų pavedimų dėl akcijos aritmetinį vertės vidurkį, ne rečiau kaip
kartą per metus nustato, kuriai akcijų klasei kiekviena akcija yra priskiriama.
Ši informacija yra viešai paskelbiama visiems rinkos dalyviams priežiūros
institucijos interneto svetainėje ir perduodama Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai.
7. Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo viešai skelbti nustatytas
kotiruotes reguliariai ir nuolat per visą įprastų prekybos valandų laiką.
Kotiruotės bet kuriuo metu gali būti keičiamos ar atnaujinamos. Susiklosčius
neįprastoms rinkos sąlygoms, nustatytos kotiruotės gali būti atšauktos.
8. Kotiruotės
turi būti viešai skelbiamos tokiu būdu, kad pagrįstomis rinkos sąlygomis būtų
lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.
9. Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo 24
straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo įvykdyti neprofesionaliųjų klientų
pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento
pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.
10. Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo įvykdyti profesionaliųjų
klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už
kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą. Tačiau pagrįstais
atvejais tokie pavedimai gali būti įvykdomi ir geresne klientui kaina, jeigu ši
kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, o pavedimo dydis
viršija pavedimų, kuriuos paprastai pateikia neprofesionalieji investuotojai,
dydį.
11. Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę vykdyti profesionaliųjų
klientų pavedimus nukrypdama nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydama šio
straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų tais atvejais, kai pavedimų dėl
kelių vertybinių popierių vykdymas yra vieno sandorio dalis arba kai pavedimai
susieti ne su tuo metu esančia rinkos kaina, bet su kitomis sąlygomis.
12. Jeigu
sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, kuri yra nustačiusi tik
vieną kotiruotę arba kurios nustatyta kotiruotė dėl didžiausio akcijų kiekio
nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą dėl akcijų kiekio,
kuris yra didesnis, negu nustatyta įmonės kotiruotėje, tačiau mažesnis už
standartinį rinkos dydį, įmonė gali įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią
pavedimo dalį tik už kotiruotės kainą, išskyrus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse
nustatytus atvejus, leidžiančius nukrypti nuo kotiruotės kainos. Jeigu
sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė nustato kotiruotes dėl
skirtingų akcijų kiekių, tačiau gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp
tokių kotiruočių, ir šį pavedimą nusprendžia įvykdyti, pavedimas turi būti
įvykdytas už vieną iš dviejų nurodytų kotiruočių kainų, laikantis šio įstatymo
25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, nustatytus šio
straipsnio 10 ir 11 dalyse.
13. Priežiūros
institucija prižiūri, kad sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės
reguliariai peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir (arba) parduoti kainas, paskelbtas
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad nustatytos kainos atitiktų
vyraujančias rinkos sąlygas, o įmonės laikytųsi šio straipsnio 10 dalyje
nustatytų reikalavimų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė yra
nustačiusi. Atlikdama priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę duoti
privalomus vykdyti nurodymus ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatytas teises.
14. Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi savo verslo politika ir
atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, turi teisę nuspręsti, kuriems
investuotojams bus suteikiama prieiga prie įmonės nustatytų kotiruočių. Šiuo
tikslu įmonė turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias prieigos prie
įmonės nustatytų kotiruočių suteikimą.
15. Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į komercinio pobūdžio
aplinkybes, tokias kaip investuotojo kreditingumo būklė, sandorio šalies ir
galutinių atsiskaitymų sudarius sandorį rizika, gali nuspręsti nepradėti verslo
santykių su investuotojais arba juos nutraukti.
16. Siekdama
apriboti riziką dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus, sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę nediskriminaciniais metodais
riboti sandorių, sudaromų pagal iš anksto paskelbtas sąlygas su tuo pačiu
klientu, skaičių. Be to, įmonė turi teisę, vadovaudamasi nediskriminaciniais
metodais ir laikydamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo
pačiu metu riboti bendrą sandorių su skirtingais klientais skaičių, jeigu toks
ribojimas leidžiamas tik tada, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir
apimtis žymiai viršija įprastą prekybos apimtį.
17. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
18. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
34 straipsnis. Finansų maklerio įmonių
pareiga atskleisti poprekybinę informaciją
1. Finansų
maklerio įmonė, kliento vardu arba savo sąskaita sudariusi sandorį už
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų dėl akcijų, įtrauktų
į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo viešai paskelbti sudaryto sandorio
dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant
viešai paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant
nuo realaus laiko tokiu būdu, kad būtų lengvai prieinama kitiems rinkos
dalyviams.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jos paskelbimo terminas neturi
pažeisti šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 59
straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti informacijos dėl tam tikrų sandorių
rūšių paskelbimą, mutatis mutandis taikomos sandoriams, sudarytiems už
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.
3. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
35 straipsnis. Ikiprekybinės
informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms
1. Finansų
maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo viešai skelbti apie daugiašalėje prekybos sistemoje teikiamus
siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje
rinkoje. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys
daugiašalę prekybos sistemą, privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką
įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių
akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodydami penkis geriausius
paklausos ir pasiūlos kainos lygius.
2. Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į rinkos modelį ir pavedimų tipą ir dydį, turi teisę
nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išimtis. Išimtys gali
būti ypač taikomos pavedimams, kurie, palyginti su konkrečiai akcijai ar akcijų
tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.
3. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
36 straipsnis. Poprekybinės informacijos
atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms
1. Finansų
maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo viešai paskelbti informaciją apie jų administruojamoje
sistemoje sudarytus sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje
rinkoje, nurodydami kiekvienu sandoriu perleistų akcijų kainą ir kiekį bei
sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama
įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sandoriams, sudarytiems
daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu informacija apie šiuos sandorius
paskelbiama naudojantis reguliuojamos rinkos informacijos atskleidimo sistema.
3. Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į sudaromų sandorių tipą ir dydį, gali leisti
atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Ypač gali
būti leidžiama atidėti informacijos paskelbimą dėl sandorių, kurie yra dideli,
palyginti su tai akcijai ar akcijų klasei įprastu rinkos dydžiu. Daugiašalę
prekybos sistemą administruojantis operatorius privalo gauti išankstinį
priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, leidžiančių atidėti
informacijos paskelbimą apie sudarytus sandorius, o informacija apie tokias
priemones turi būti aiškiai atskleista rinkos dalyviams ir investuotojams.
4. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
PENKTASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS
37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje
įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje
valstybėje narėje nesteigiant filialo
1. Finansų
maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas
kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų
investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti priežiūros institucijai, kurioje
valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį,
ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos
teikti investicinės ir papildomos paslaugos.
2. Priežiūros
institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per vieną
mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
Finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas ir
papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje nesteigdama filialo, praėjus
vienam mėnesiui nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos priežiūros
institucijai pateikimo.
3. Jeigu šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio
įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti priežiūros institucijai ne
vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią
informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės
priežiūros institucijai.
4. Lietuvos
Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantis daugiašalę prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse
narėse imtis priemonių, skirtų palengvinti tose valstybėse narėse įsteigtų
asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja
nuotoliniu būdu, priežiūros institucijai turi pranešti, kurioje valstybėje
narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją priežiūros institucija
per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai. Esant priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos
prašymui, priežiūros institucija per pagrįstą terminą perduoda jai informaciją
apie šios daugiašalės prekybos sistemos narius.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje
įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje
nesteigiant filialo
1. Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti
investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo,
jeigu teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia
įmonės priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali
būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.
2. Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti
investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti
Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai
priežiūros institucija gauna įmonės priežiūros institucijos pranešimą, kuriame
nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje teikti
investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti veiklos
programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos
paslaugos. Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas.
3. Jeigu šio
straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų
maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės
valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę
gauti tokios informacijos pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.
4. Kitoje
valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje
imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų
juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi
ja nuotoliniu būdu.
5. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikoje
įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje
valstybėje narėje įsteigiant filialą
1. Finansų
maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, privalo
pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:
1) valstybė
narė, kurioje ketinama įsteigti filialą;
2) numatomos
vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti
investicinės ir papildomos paslaugos, filialo organizacinė struktūra, taip pat
informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis įmonės agentų paslaugomis;
3) adresas
priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo
dokumentus;
4) filialo
vadovų vardai ir pavardės.
2. Jeigu
Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria įmonės agentą,
kuris yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks įmonės agentas yra
prilyginamas įmonės filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos,
reglamentuojančios finansų maklerio įmonės filialo veiklą.
3. Priežiūros
institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei,
išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija turi pagrindą abejoti įmonės
valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu atsižvelgiant į numatomos
vykdyti veiklos pobūdį. Be to, priežiūros institucija priimančiosios valstybės
narės priežiūros institucijai perduoda informaciją apie oficialiai įsteigtą
investuotojų draudimo sistemą, kurios narė yra filialą steigianti finansų
maklerio įmonė.
4. Jeigu šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė
privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš
vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją
priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai.
5. Jeigu
priežiūros institucija nustato, kad finansų maklerio įmonės valdymo struktūra
arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį, yra
nepakankama, priežiūros institucija atsisako perduoti šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir
apie tai per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą praneša pranešimą
pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti informaciją
motyvus.
6. Finansų
maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą po to, kai įmonė
gauna pranešimą iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos,
kuriuo patvirtinamas perduotos informacijos gavimas, arba kai per 2 mėnesius po
to, kai priežiūros institucija perdavė informaciją, negaunama jokio pranešimo.
7. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse
įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje įsteigiant filialą
1. Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti
investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą,
jeigu teisė teikti tokias paslaugas yra numatyta finansų maklerio įmonės
licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu
teikiama bent viena investicinė paslauga.
2. Finansų
maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos
Respublikoje po to, kai įmonės priežiūros institucija perduoda priežiūros
institucijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje
nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, priežiūros institucija pasiruošia
atlikti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei, kurių veiklos reikalavimų,
nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis, ir apie tai ne
vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei. Filialas gali būti
įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį priežiūros institucijos
pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai
įmonės priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šioje dalyje
nurodytą informaciją.
3. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės
teisė tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare
1. Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų
pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos
rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama
filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai – nesteigdama filialo, o
veikdama nutolusiojo nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie
reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos procedūros
ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje būtinas
tiesioginis fizinis dalyvavimas.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai
Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti kitoje
valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.
3. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms
kredito įstaigoms.
42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių
teisė tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų
sistemos nare ir pasirinkti atsiskaitymų sistemą
1. Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba
organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę
tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos,
veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis
tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie
taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė
šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už
sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje
veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.
2. Lietuvos
Respublikoje veikianti reguliuojama rinka turi užtikrinti savo nariams teisę
pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių
priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jeigu:
1) ryšiai ir
priemonės tarp pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų
užtikrina veiksmingą ir ekonomišką atsiskaitymą už sudarytus sandorius ir
2) yra gautas
priežiūros institucijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninės sąlygos,
pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje sudarytus
sandorius, užtikrins veiksmingą ir sklandų rinkos veikimą.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje numatytas priežiūros institucijos pritarimas nepažeidžia
kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų,
atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kompetencijos. Priežiūros
institucija, siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, prieš
pareikšdama tokį pritarimą atsižvelgia į centrinių bankų priežiūros rezultatus
ir kitus svarbius aspektus, susijusius su jų atliekama atsiskaitymo sistemų
priežiūra.
4. Šiame
straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės
sutarties šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų
teikiamomis paslaugomis, jeigu toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo
interesais.
5. Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito
įstaigoms.
43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių
ir rinkos operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė
pasirinkti pagrindinę sutarties šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą
1. Lietuvos
Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus
su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sutarties šalimi ar
tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir
(arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai
sudaro jų administruojamoje sistemoje.
2. Priežiūros
institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų
maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties
šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus
atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų daugiašalės
prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies
nuostatas.
3. Siekdama
išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija
atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka
valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.
4. Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito
įstaigoms.
III
SKYRIUS
PREKYBA
REGULIUOJAMOJE RINKOJE
PIRMASIS
SKIRSNIS
REGULIUOJAMOS
RINKOS LICENCIJAVIMAS
44
straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė
1. Teisę verstis
reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos
akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi priežiūros
institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.
2. Reguliuojamos
rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra
visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos
ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Steigiama
arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos
operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:
1) prašymą,
kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas, pavadinimas,
buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;
2) steigimo
sutartį;
3) numatomos
vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos
vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;
4) įstatus;
5) reguliuojamos
rinkos taisykles.
4. Priežiūros
institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti
licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali
pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau
pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo
paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
5. Reguliuojamos
rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija,
išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo
metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos
veiklos reikalavimai.
6. Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir
veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos
licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka
laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
7. Nepažeidžiant
šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje
veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos
teisės aktų reikalavimų.
45
straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai
Priežiūros
institucija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją,
jeigu:
1) reguliuojamos
rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės
ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar
kitiems teisės aktams;
2) pateiktuose
dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;
3) pateikta
reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka
tinkamai atliktų savo funkcijas;
4) pretendento
akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų
sąlygų;
5) reguliuojamos
rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra
nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos
kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.
46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
1. Priežiūros
institucija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos licencijos
galiojimą, jeigu reguliuojamos rinkos operatorius:
1) nepradeda
naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos
išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja
licencijos suteikiamomis teisėmis;
2) gavo
licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais
neteisėtais būdais ar priemonėmis;
3) nebeatitinka
sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;
4) šiurkščiai ir
nuolat pažeidinėja šio įstatymo nuostatas;
5) kitais
įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Priežiūros
institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie
kiekvieną reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo panaikinimo atvejį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
47
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos
1. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:
1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų
įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą
sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
2) skatinti
sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią
manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams;
3) skleisti
informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo
reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;
4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus
kontrolę.
2. Reguliuojamos
rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai
susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme
numatytomis jo pareigomis.
3. Bendrovių,
kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo
kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas
tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti priežiūros
institucijos pritarimą.
4. Reguliuojamos
rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti
apie:
1) finansinių
priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;
2) reguliuojamos
rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.
5. Reguliuojamos
rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta
forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją
apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus
pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į
reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į
reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir reguliuojamos
rinkos narius.
6. Priežiūros
institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir
lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti
priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
48
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas
1. Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.
2. Priežiūros
institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus
valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams
pateikiamą medžiagą.
49
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai
1. Reguliuojamos
rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti
pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos
rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros
institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip
pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.
2. Priežiūros
institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų
kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros
kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.
3.
Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos
operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
50 straipsnis. Reikalavimai asmenims,
darantiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui
1. Asmenys,
kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos
valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms ir priskirtoms funkcijoms
atlikti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas
reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
2. Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo:
1) pateikti
priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos
rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją apie kitus
asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, įskaitant asmenų
tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;
2) pateikti
priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos
rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia asmenys,
darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
3. Priežiūros
institucija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę įtaką
reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui, pasikeitimams,
jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę skaidriam ir
patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.
52 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
operatoriui taikomi organizaciniai reikalavimai
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo turėti:
1) tinkamų
priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias
sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip
pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos
operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai
tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai
atliekant savo funkcijas;
2) tinkamų
priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti
priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių
potencialiai rizikai sumažinti;
3) priemonių,
užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą
efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo
sutrikimams šalinti;
4) skaidrias ir
neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti
sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų
vykdymo kriterijus;
5) veiksmingų
priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku
atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;
6) pakankamus
finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą,
atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir
apimtį, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir
laipsnį.
ANTRASIS
SKIRSNIS
PREKYBA
REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
taisyklės ir jų bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi
užtikrinimas
1. Reguliuojama
rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir
nediskriminacines taisykles. Jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos
operatorius. Prieš tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos
operatorius privalo jas suderinti su priežiūros institucija. Reguliuojamos rinkos
taisykles gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.
2. Reguliuojama
rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras,
skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos
rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus
sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus
reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba
piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.
3. Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos
taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka
požymių turintį elgesį priežiūros institucijai. Be to, reguliuojamos rinkos
operatorius privalo nedelsdamas perduoti priežiūros institucijai visą turimą
informaciją, susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimais,
taip pat bendradarbiauti tiriant piktnaudžiavimo rinka atvejus ir persekiojant
dėl jų.
54 straipsnis. Finansinių priemonių
įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje
1. Finansinės
priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles,
reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje
rinkoje.
2. Šios taisyklės
turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami
perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir
nustatyti:
1) finansinių
priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos
sąlygas, tvarką ir terminus;
2) finansinių
priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo
įmokos dydžius.
3. Emitentas,
kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,
reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam
šiame ir kituose įstatymuose nurodytą informaciją.
4. Reguliuojama
rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias
patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų
vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų
pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.
5. Reguliuojama
rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos
nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą
informaciją.
6. Reguliuojama
rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolat stebėti, ar į prekybą
reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam
finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje
rinkoje reikalavimus.
7.
Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose
reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių
emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, jeigu laikomasi kituose teisės aktuose
nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje
rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti vertybinių popierių
emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje
reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti
reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, jeigu
vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be
jų emitento sutikimo.
8. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
55 straipsnis. Prekybos finansinėmis
priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas
1. Nepažeidžiant
šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos priežiūros
institucijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine
priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti
prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje ir
(arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina
reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse
nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba
nutraukimas galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba
sklandžiam rinkos veikimui.
2. Reguliuojamos
rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje
reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šį
sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją
priežiūros institucijai. Apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti
reguliuojamoje rinkoje, prekybos sustabdymą ar nutraukimą priežiūros
institucija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.
3. Šio
straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai
pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone
sustabdymą ar nutraukimą.
4. Jeigu
priežiūros institucija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine
priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse prekybos
sistemose, toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai
paskelbtas. Apie sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone,
kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, priežiūros institucija praneša
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai bei kitų valstybių narių
priežiūros institucijoms.
5. Priežiūros
institucija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą
apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje
sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą šia
finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir
priežiūros institucijos prižiūrimoje daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus
atvejus, kai tai galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba
sklandžiam rinkos veikimui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
56
straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje
1. Narystę
reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.
2. Šios
taisyklės turi nustatyti:
1) reikalavimus reguliuojamos
rinkos nariams;
2) teisės
dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš
narių tvarką ir sąlygas;
3) reguliuojamos
rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo,
rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje
veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų,
taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3
dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje
reguliuojamoje rinkoje;
4) atsakomybę už
pareigų neatlikimą;
5) reguliuojamos
rinkos narių teises;
6) metinės nario
įmokos dydį.
3. Reguliuojamos
rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir
kiti asmenys, kurie:
1) yra tinkami
ir pasirengę;
2) turi
pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;
3) turi tinkamą
organizacinę struktūrą;
4) turi
pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į
finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra
nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;
5) turi teisę
Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3
straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.
4. Reguliuojamos
rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir
25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų
sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25
straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo
klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.
5. Narystę
reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi
būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti
tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.
6. Kitoje
valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje
imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą
tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje
reguliuojamoje rinkoje.
7. Šio
straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos
valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai
informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos
ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.
8. Lietuvos
Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės
teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje
valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir
(arba) prekybą joje.
9. Norėdama
pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi
perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje
ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą,
priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime
pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų
priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės
priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai
informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.
10.
Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie
reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip
reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų,
ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų
reikalavimų nesilaikymą.
11. Lietuvos
Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros
institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos
reguliuojamos rinkos narius.
57
straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje
1. Prekyba
finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.
2. Šios
taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje
rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:
1) prekybos
finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;
2) reguliuojamos
rinkos prekybos organizavimo laiką;
3) finansinių
priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;
4) atsiskaitymo
sąlygas;
5)
reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;
6) skelbimo apie
kainas ir prekybos mastą tvarką;
7) ginčų,
kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;
8) įmokų už
reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.
58 straipsnis. Ikiprekybinės
informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
1. Reguliuojama
rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius
dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka
privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis
sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal
kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos
kainos lygius.
2. Reguliuojama
rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais
suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta
tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias
reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai
informacijai.
3. Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba) teikiamų
pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo pareigos
viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Priežiūros
institucija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos
ir tada, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam akcijų tipui įprastu
rinkos dydžiu, yra dideli.
4. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
59 straipsnis. Poprekybinės informacijos
atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
1. Reguliuojama
rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į
prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo
laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis
komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.
2. Reguliuojama
rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais
suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta
tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes,
galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai
paskelbti šio straipsnio
1 dalyje nurodytai informacijai.
3. Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšį ir
dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos
paskelbimą. Priežiūros institucija turi teisę leisti atidėti informacijos
paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su konkrečiai akcijai
ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka turi gauti išankstinį
priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, kurias ketinama naudoti
atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie šias priemones turi būti
iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems investuotojams.
4. Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
susitarimai su pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų
sistemomis
1. Reguliuojama
rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia
pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai
tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams
dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos
rinkos prekybos sistemoje.
2. Priežiūros
institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti
reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine
sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,
išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų
reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies
nuostatas.
3. Siekdama
išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija
atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka
valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos,
atliekančios tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.
61
straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas
Priežiūros
institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą
ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija
praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai, kuri sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų
Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
IV
SKYRIUS
DRAUDIMAS
PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis
1. Asmenims,
kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento
administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia
informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų
arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu,
draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar
trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis
informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra
juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims,
dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama:
1) tiesiogiai ar
netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus
atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę
veiklą arba pareigas;
2) remiantis
viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam
asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai
neatskleista informacija yra susijusi.
3. Draudimai,
nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą
informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija
nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi
sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui.
4. Emitento
vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato priežiūros
institucija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius,
kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių
popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų
finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis,
skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius,
sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti priežiūros institucijos reikalaujami
duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei priežiūros
institucijos nustatyta tvarka.
5. Emitento
vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti
sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo
emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais
popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos
iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų
paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai,
dėl kurių buvo sutarta anksčiau negu baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar kai
yra kitų išskirtinių aplinkybių. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis
laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.
6. Emitentas ar
emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines
tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją
atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jeigu
atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai
paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu
informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos,
atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar
asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, priežiūros institucijos
nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie
asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo
sutarčių ar kitokiais pagrindais.
7. Finansų
maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir
pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3
dalyje arba
63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai pranešti
priežiūros institucijai.
8. Šiame
straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi Lietuvos Respublikos,
kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos centrinių bankų
sistemos ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos, ar pagal jų
pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso
reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.
9. Šiame
straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi savų akcijų
supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis atliekamas teisės aktų nustatyta
tvarka.
10. Šiame
straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių
priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose
reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių
įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek
veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų.
Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai
finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose
rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias
rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems
Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jeigu atitinkamas sandoris yra sudarytas
už tokios rinkos ar sistemos ribų.
11. Šiame
straipsnyje nurodyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra
prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje nurodytose rinkose, jeigu šių priemonių
vertė yra susieta su 9 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis.
65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų
tvarkymas
1. Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir
tvarkyti finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis
depozitoriumas.
2. Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas
ar papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių
priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.
3. Prieš pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas
privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių
asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša priežiūros
institucijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų
tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento
išleistų finansinių priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris
nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų
tvarkytojui.
4. Emitentas
turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų
vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos
finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant
paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia
sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš
kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas
emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir
asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų
tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui
pateikia jo nustatyta tvarka.
5. Sąskaitų
tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį
turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas
sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų
tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti
finansinėmis priemonėmis.
6. Sąskaitų
tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie
sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal
įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.
66
straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę
Sąskaitų
tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių
priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet
kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų
tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie
finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos
pabaigoje.
67
straipsnis. Centrinis depozitoriumas
1. Centrinis
depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo
įstatus.
2. Centrinio depozitoriumo
stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos
reputacijos, turėti priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ar
darbo patirtį finansų ir joms prilygintose institucijose.
3. Centrinio
depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas,
Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito
įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos
operatoriai, centriniai depozitoriumai ir pagrindinės sutarties šalys.
Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.
4. Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio
kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio
kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio
depozitoriumo valdymui.
5. Juridinis
asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio depozitoriumo
akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje –
įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10 straipsnio 1
dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi
gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam
įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar
daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu
žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises,
kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.
6. Įsigyjantis
asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie
siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį. Kartu
su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti dokumentus ir duomenis,
būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.
7. Priežiūros
institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų
dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui
atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti
proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir būtini
įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10
straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
8. Priežiūros
institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir
visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir
duomenis:
1) per 20 darbo
dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame straipsnyje –
vertinimo laikotarpis);
2) vertinimo
laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui užbaigti
reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo
papildomos informacijos gavimo dienos;
3) vertinimo
laikotarpiu turi teisę konsultuotis su kitų valstybių narių priežiūros
institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota ir
(arba) prižiūrima įmonė.
9. Priežiūros
institucija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima vieną iš šių
sprendimų:
1) neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį
sprendimą priežiūros institucija per
2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;
2) prieštarauti
siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio
10 dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo
pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus
dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos
papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas
turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų
veikimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas
nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama
sprendimo motyvus.
10. Jeigu
priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti
siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui
neprieštarauja.
11. Asmens,
įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą
daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos negavus
priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba
nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos akcijos praranda
balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama
tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti
siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu
nepareiškia prieštaravimo dėl įsigijimo.
68
straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos
1. Centrinis
depozitoriumas privalo:
1) rengti ir
teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų
apyvartos apskaitos taisykles;
2) rengti ir
tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,
išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus
dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių
priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;
4) užtikrinti,
kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų
laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į
kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;
5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių
priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių
skaičių;
6) rengti ir
diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos
vientisumą ir saugumą;
7) kontroliuoti,
kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir
kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos
apskaitą;
8) kaupti,
apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir
konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;
9) išduoti sąskaitų
tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;
10) užtikrinti
konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
11) teikti priežiūros
institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir pateikti
jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo
pagrindinės problemos;
12) nemokamai
teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
13) turėti
tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,
naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų
priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
14) turėti
pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio
depozitoriumo veikimą;
15) turėti
tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti
situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų,
atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir
valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų
rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti
neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo
sistemų veikimui;
16) teikti
Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo
susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų
sistemos funkcijoms atlikti.
2. Centrinis depozitoriumas turi teisę:
1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už
finansinių priemonių sandorius;
2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,
perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;
3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su
finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias
paslaugas;
4) sudaryti
sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su
finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu
susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros
institucija.
3. Priežiūros
institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti
Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams
teikiamą medžiagą.
4. Centrinio
depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos
saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų
tvarkytojams.
5. Centrinio
depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų
stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų
už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.
6. Priežiūros
institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų
investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos
nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,
finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
VI
SKYRIUS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS
SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS
INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
69 straipsnis. Finansinių priemonių
rinkos priežiūros tikslai
Finansinių
priemonių rinkos priežiūros tikslai:
1) užtikrinti sąžiningą,
skaidrų ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą;
2) užtikrinti
investuotojų interesų apsaugą;
3) mažinti
sisteminę riziką finansinių priemonių rinkose.
71 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės atliekant jai pavestas funkcijas
1. Priežiūros
institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) nemokamai
gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų
subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas
atliekančių subjektų;
2) reikalauti,
kad asmenys pateiktų bet kokią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti
papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;
3) atlikti
tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;
4) samdyti
atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius,
teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę,
išvadą, įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties
reikalaujančius veiksmus;
5) gauti informaciją
apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių
paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių
tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba)
paslaugų teikėjų;
6) reikalauti
nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo, jį detalizuojančių
teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas;
7) kreiptis į
teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui
uždėjimo;
8) reikalauti,
kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;
9) reikalauti,
kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai
pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;
10) imtis kitų
priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės,
Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
11) reikalauti
sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje
rinkoje arba kitose prekybos vietose;
12) perduoti
tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;
13) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;
15) įpareigoti
asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint
teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje
nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:1) tiesiogiai;2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas. 4. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-339,
2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
72 straipsnis. Apribojimai prekiauti
finansinėmis priemonėmis priežiūros institucijos valdybos nariams ir tarnautojams
1. Siekiant
išvengti interesų konfliktų, priežiūros institucijos valdybos nariams,
tarnautojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama finansines
priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje
reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jų
įsigijimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas:
1) paveldėtoms finansinėms priemonėms;
2) finansinėms
priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;
3) finansinėms
priemonėms, perduotoms valdyti finansinių priemonių portfelio valdytojui;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinėms priemonėms.
74 straipsnis. Priežiūros institucijos
bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucija
1. Priežiūros
institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas,
bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar
patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios iš priežiūros
institucijų iniciatyva.
2. Jeigu kitoje
valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi
priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos
reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje
rinkoje, dėl kurių tos reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant
sklandų Lietuvos finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą,
priežiūros institucija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi
informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.
3. Jeigu
Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje
imasi priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą
šios reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje
reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis
mutandis.
4. Priežiūros
institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių priežiūros
institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra laikomas teisės
aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.
5. Jeigu yra
pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros
institucijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia kitos
valstybės narės teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija apie tai
praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
6. Jeigu kitos
valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie
jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje, priežiūros
institucija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą
pateikusiai priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai.
7.
Priežiūros institucija informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių
popierių ir rinkų instituciją apie bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais
susiduria Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų maklerio įmonės,
įsisteigdamos trečiosiose šalyse ar jose teikdamos investicines paslaugas.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
75 straipsnis. Bendradarbiavimas
atliekant priežiūrą, tyrimus ir patikrinimus vietoje
1. Priežiūros
institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir tyrimus bei patikrinimus vietoje,
bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Šiuo tikslu
priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių priežiūros
institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.
2. Jeigu kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje
veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, priežiūros institucija turi
teisę atlikti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai kreipdamasi
į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija turi būti
informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio reguliuojamos
rinkos nario.
3. Kitos
valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į priežiūros
instituciją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti tyrimą
ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų priežiūros
institucija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams. Tyrimai ir
patikrinimai atliekami šiame įstatyme nustatyta tvarka.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 76 straipsnis. Keitimasis informacija
1. Priežiūros
institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi
informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
2. Priežiūros
institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros
institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama
tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks
apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros
institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,
privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
3. Priežiūros
institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros
institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams
asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies
priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame
nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar
kitais negu nurodyti tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias
aplinkybes – pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai
informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios šalies
priežiūros instituciją.
4. Priežiūros
institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti
šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų
priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:
1) tikrinti, ar
prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip
laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skiriant
kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus
kontrolės vykdymo priežiūrai;
2) stebėti, ar
prekybos vietos veikia tinkamai;
3) taikyti
poveikio priemones;
4) Viešojo
administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros
institucijų priimtų sprendimų;
5) teisme
nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
6) nagrinėjant
investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo
institucijose.
5. Šio įstatymo
73 ir 78 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio priežiūros
institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių
bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms analogiškas funkcijas atliekančioms
institucijoms, kai ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų
funkcijoms (įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą,
mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos
stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat Lietuvos Respublikos finansų
ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės valdžios institucijoms,
dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų
įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra,
jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti.
6. Šio
straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią
informaciją priežiūros institucijai, jeigu informacija reikalinga šiame
įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti.
7. Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad šio
įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo
atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis
priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, ji
apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
77
straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
1. Priežiūros
institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant
tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai
numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai
numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:
1) toks tyrimas,
patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos
perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą
ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių
veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas
Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių
veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos
Respublikoje.
2. Jeigu
priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji
nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio
pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo
bendradarbiauti priežastis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
78
straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis
1. Priežiūros
institucija, atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti
bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių
priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje šalyje yra
taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai,
negu numatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami
trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respulikos
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
2. Priežiūros
institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti
bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš
trečiųjų šalių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne
mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, negu
nustatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su
priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis,
atsakingais už:
1) kredito
įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;
2) finansų
maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;
3) teisės
aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų
finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems
atliekant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą
jiems atliekant priežiūros funkcijas;
4) asmenų,
dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose
procedūrose, priežiūrą;
5) asmenų,
atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito
įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų
auditą, priežiūrą.
3. Jeigu
trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra
gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį
informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais
informacijos naudojimo tikslais.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,
gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.
79
straipsnis. Santykiai su auditoriais
1. Auditorius,
atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti
priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės
pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą
reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio
įmonių veiklą, arba
2) pakenkti
finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
3) sudaryti
pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti
sąlyginę nuomonę.
2. Auditorius
taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio
1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja
atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.
3. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas
nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti
konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių
neigiamų pasekmių.
80
straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas
1. Priežiūros
institucija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines
paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų
steigimą ir veiklą.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis
informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso
kelių valstybių narių jurisdikcijoms.
3.
Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijai apie jos kompetencijai priklausančių skundų pateikimo ir jų
išsprendimo procedūras sprendžiant investuotojų ginčus alternatyviu
(neteisminiu) būdu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
TREČIASIS
SKIRSNIS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
78 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis
1. Vertybinių
popierių komisija, įgyvendindama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas
funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar
patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų vykdymą bet kurios iš priežiūros
institucijų iniciatyva.
2. Jei kitoje
valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi priemonių, palengvinančių Lietuvos
Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais
nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių tos
reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant sklandų Lietuvos
finansinių priemonių rinkų funkcionavimą ir investuotojų apsaugą, Vertybinių
popierių komisija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi
informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.
3. Jei Lietuvos
Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje imasi
priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą šios
reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje reguliuojamoje
rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.
4. Vertybinių
popierių komisija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių
narių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra
laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.
5. Jei yra
pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta Vertybinių
popierių komisijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia
kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija
apie tai praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.
6. Jei kitos
valstybės narės priežiūros institucija informuoja Vertybinių popierių komisiją
apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje,
Vertybinių popierių komisija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai
praneša pranešimą pateikusiai priežiūros institucijai.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
79 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant
priežiūrą, atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje
1. Vertybinių
popierių komisija, vykdydama priežiūros funkcijas ir atlikdama tyrimus bei
patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros
institucijomis. Šiuo tikslu Vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į
kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar
kitokio pobūdžio pagalbą.
2. Jei kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje
veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, Vertybinių popierių komisija
turi teisę įgyvendinti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai
kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros
institucija turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl
nutolusio reguliuojamos rinkos nario.
3. Kitos
valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Vertybinių
popierių komisiją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti
tyrimą ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų
Vertybinių popierių komisija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams.
Tyrimai ir patikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.
4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 80 straipsnis. Keitimasis informacija
1. Vertybinių
popierių komisija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi
informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
2. Vertybinių
popierių komisija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros
institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama
tretiesiems asmenims be išankstinio Vertybinių popierių komisijos sutikimo.
Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Vertybinių
popierių komisija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,
privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
3. Vertybinių
popierių komisija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių
priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti Lietuvos Respublikos
institucijoms, vykdančioms kredito įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų
įstaigų priežiūrą. Informaciją gavusios Lietuvos Respublikos institucijos gali
perduoti šią informaciją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik
turėdamos išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros
institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais
tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais
tikslais nei nurodyti būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias
aplinkybes – pastaruoju atveju turi būti pranešama Vertybinių popierių komisijai,
kuri nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės
ar trečiosios šalies priežiūros instituciją.
4. Vertybinių
popierių komisija ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos, vykdančios
kredito įstaigų, draudimo įmonių ar kitų finansų įstaigų priežiūrą, turi teisę
naudoti šio straipsnio nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų
priežiūros funkcijoms vykdyti – tai yra:
1) tikrinti, ar
prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi
organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant kapitalo
pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus
kontrolės vykdymo priežiūrai;
2) stebėti, ar
prekybos vietos veikia tinkamai;
3) taikyti
poveikio priemones;
4) Viešojo
administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros
institucijų priimtų sprendimų;
5) teisme
nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
6) nagrinėjant
investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo
institucijose.
5.
Šio įstatymo 76 ir 82 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio
Vertybinių popierių komisijai perduoti konfidencialią informaciją Lietuvos
bankui, Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms
analogiškas funkcijas atliekančioms institucijoms, kai ši informacija
reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos
vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemų
priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės
valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su
kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių
bendrovių priežiūra, jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms
atlikti.
6. Šio
straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią
informaciją Vertybinių popierių komisijai, jei informacija reikalinga šiame
įstatyme numatytoms funkcijoms vykdyti.
7. Jei Vertybinių popierių komisija turi
duomenų, kad šio Įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra
atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję
su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės
reguliuojamoje rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės
priežiūros institucijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
81
straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
1. Vertybinių
popierių komisija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą
atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar vykdant kitas priežiūros funkcijas,
kaip tai numatyta šio įstatymo 79 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip
tai numatyta šio įstatymo 80 straipsnyje, tik tuo atveju, jei:
1) toks tyrimas,
patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų vykdymas ar informacijos
perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą
ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių
veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas
Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių
veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos
Respublikoje.
2. Jei
Vertybinių popierių komisija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta
teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio
pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai,
nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
82
straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis
1. Vertybinių
popierių komisija, įgyvendindama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę
sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų
šalių priežiūros institucijomis, jei perduodamai informacijai trečiojoje šalyje
yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo
reikalavimai, nei numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Asmens duomenys gali
būti perduodami trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
2. Vertybinių
popierių komisija taip pat turi teisę priežiūros funkcijų vykdymo tikslais
sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais
iš trečiųjų šalių, jei perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne
mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, nei
nustatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su
priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis,
atsakingais už:
1) kredito
įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;
2) finansų
maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;
3) teisės
aktuose numatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų
finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems
vykdant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą
jiems vykdant priežiūros funkcijas;
4) asmenų,
dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose
procedūrose, priežiūrą;
5) asmenų,
atliekančių teisės aktuose numatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų,
finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą,
priežiūrą.
3. Jei
trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra gauta
iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį
informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais
informacijos naudojimo tikslais.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,
gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
83
straipsnis. Santykiai su auditoriais
1. Auditorius,
atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti
Vertybinių popierių komisijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės
pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą
reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio
įmonių veiklą, arba
2) pakenkti
finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą arba
3) sudaryti
pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti
sąlyginę nuomonę.
2. Auditorius
taip pat privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai apie faktus ir
aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, kurios paaiškėja
atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.
3. Šio straipsnio
1 ir 2 dalyse nurodytas Vertybinių popierių komisijos informavimas nelaikomas
teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią
informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
84
straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas
1. Vertybinių
popierių komisija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines
paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų
steigimą ir veiklą.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis
informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso
kelių valstybių narių jurisdikcijoms.
TREČIASIS
SKIRSNIS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
85 straipsnis. Laikinasis
atstovas veiklai prižiūrėti
1. Neatidėliotinais atvejais, kai
yra duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų
finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei,
priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio
įmonės veiklai prižiūrėti.
2. Finansų maklerio įmonės
vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą dėl kiekvieno
su įmonės veikla susijusio sprendimo.
3. Laikinasis
atstovas atšaukiamas, kai:
1) nustatoma,
kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;
2) finansų maklerio įmonei
iškeliama bankroto byla.
86
straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas
Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį
priežiūros institucijos pritarimą. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti
pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų
maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar lėšoms.
87
straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
1. Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama
tik teismo tvarka.
2. Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
3. Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir
finansinėmis priemonėmis.
4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
5. Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės
klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės
valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių
finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų
tvarkytojui.
88
straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra
1. Priežiūros
institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:
1) finansinės grupės patronuojanti
įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, turinčios priežiūros
institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio
įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją,
patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo)
bendrovė.
2. Jungtinės
(konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
86 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos
taikomos poveikio priemonės
1. Vertybinių popierių komisija
turi teisę taikyti finansų maklerio įmonėms šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
3) paskirti
laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai;
4) įpareigoti
finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;
5) sustabdyti
licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;
6) panaikinti licencijos
teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.
2. Vertybinių
popierių komisija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos
rinkos operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1
dalies 1 ir 2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies
1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas poveikio priemones.
3. Vertybinių
popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse
numatytas nuobaudas fiziniams asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
87
straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
1. Šiame
įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas
iš šių pagrindų:
1) finansų
maklerio įmonė pateikė Vertybinių popierių komisijai neteisingą informaciją;
2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai vykdyti
informacija ar dokumentai;
3)
nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) finansų
maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra
duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
2. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu
praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam
ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo
dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
3. Šio straipsnio nuostatos
licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
88 straipsnis. Laikinasis
atstovas veiklos
priežiūrai
1. Neatidėliotinais atvejais,
esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų
finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei,
Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų
maklerio įmonės veiklos priežiūrai.
2. Finansų maklerio įmonės
vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno
su įmonės veikla susijusio sprendimo.
3. Laikinasis
atstovas atšaukiamas, kai:
1) nustatoma,
kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;
2) finansų maklerio įmonei
iškeliama bankroto byla.
89
straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas
Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį
Vertybinių popierių komisijos pritarimą. Vertybinių popierių komisija turi
teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų
grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar
lėšoms.
90
straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
1. Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama
tik teismo tvarka.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
3. Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir
finansinėmis priemonėmis.
4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
5. Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės
klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės
valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių
finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų
tvarkytojui.
91 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos
trečiosiose šalyse priežiūra
1. Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiojoje šalyje
investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės
laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu trečiosios šalies priežiūros
institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus,
priežiūros institucija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti
trečiosios šalies priežiūros institucijai.
2. Priežiūros institucija turi teisę paprašyti, kad
trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės
filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto
pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.
3. Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia
investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, priežiūros
institucija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros
institucijai.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ
ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
92
straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės
Asmenys, pažeidę
šį įstatymą, privalo:
1) vykdyti
priežiūros institucijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį,
atlikti kitus įpareigojimus;
2) atlyginti padarytą
žalą;
3) vykdyti šiame
įstatyme nustatytas priežiūros institucijos paskirtas sankcijas.
93
straipsnis. Piniginės baudos
1. Priežiūros
institucija turi teisę skirti pinigines baudas:
1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines
paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra
reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;
2) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje
nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
3) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų
organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
4) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir
III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki
100 tūkstančių litų;
5) juridiniams
asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame
įstatyme nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;
6) reguliuojamos
rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų
reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
7) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki
200 tūkstančių litų;
8) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyto draudimo, – iki
100 tūkstančių litų;
9) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
10) juridiniams
asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems
priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos
arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti
tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;
11)
juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (EB) Nr. 1060/2009
4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
12) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4, 5, 7–11 straipsniuose nustatytų
reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų.
2.
Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 ir 12 punktuose išvardytų
pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta
nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų
nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius,
priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų
pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
3. Šio straipsnio
1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų
ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir
baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai
svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar
panaikinimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-339,
2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
94
straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
1. Prieš
spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą,
priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams
pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas
tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti
atsisakyta.
2. Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės
skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku
praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir
advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl
kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti
poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo
pranešta.
3. Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą įrodančia
medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.
4. Išnagrinėjusi
visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija
turi teisę:
1) skirti šiame
įstatyme nustatytą poveikio priemonę;
2) nutraukti
tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;
3) pratęsti
tyrimą.
5. Priežiūros
institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:
1) pažeidimu padarytos žalos
dydį;
2) pažeidimo
trukmę;
3) asmeniui dėl
pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo
gautą naudą;
4) atsakomybę
lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
6. Atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta
kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo
metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali
nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia
nenurodytas aplinkybes.
7. Atsakomybę
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro
tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą,
slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti
neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo
paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas
sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą
kvalifikuojančios aplinkybės.
8. Priežiūros
institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas
asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai
įteikiamas jo atstovui.
92 straipsnis. Atsargumo priemonės,
kurių gali imtis Vertybinių popierių komisija dėl kitoje valstybėje narėje
licencijuotų finansų maklerio įmonių
1.
Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines
paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota
finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai
praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jei:
1)
investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;
2)
investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o
filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme
nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta Vertybinių
popierių komisijos kompetencijai, pažeidimų.
3. Jei
nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio
priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,
finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų
ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę
sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių popierių
komisija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai,
turi teisę imtis visų reikalingų
priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų funkcionavimui
užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę imtis priemonių,
užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų
reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos
Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija
nedelsdama praneša Europos Komisijai.
4. Jei
Vertybinių popierių komisija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota
finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia
šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą vykdo Vertybinių
popierių komisija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų
reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jei finansų maklerio įmonė ir toliau
pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę
imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti.
Vertybinių popierių komisija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros
institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.
5. Jei
nepaisydama Vertybinių popierių komisijos pritaikytų poveikio priemonių finansų
maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę, prieš tai pranešusi
finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis poveikio priemonių
užkirsti kelią daromiems pažeidimams arba taikyti teisės aktuose nustatytą
atsakomybę ir, jei reikia, užkirsti kelią finansų maklerio įmonei sudaryti
sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių
buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
6. Jei
Vertybinių popierių komisija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme
nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią
reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos
operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų
veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos
Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos
rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje,
Vertybinių popierių komisija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos
operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros
institucijai. Jei nepaisydama buveinės priežiūros institucijos pritaikytų
poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra
nepakankamos, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius
ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia
grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių
popierių komisija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis
visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų
funkcionavimui užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę neleisti
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų
Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje
įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos
sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo
imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
7. Visos
poveikio priemonės, kurių Vertybinių popierių komisija gali imtis šiame
straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie
pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar
reguliuojamos rinkos operatoriui.
8. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
93 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos
trečiosiose šalyse priežiūra
1. Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip trečiojoje
šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio
įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei trečiosios šalies priežiūros
institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus,
Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai
pranešti trečiosios šalies priežiūros institucijai.
2. Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad
trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės
filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto
pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.
3. Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia
investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, Vertybinių
popierių komisija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros
institucijai.
931
straipsnis. Kredito
reitingų agentūrų veiklos priežiūra
1. Vertybinių popierių komisija yra Lietuvos
Respublikos kompetentinga institucija, įgyvendinanti kredito reitingų agentūrų
veiklos priežiūros ir kitas jai priskirtas funkcijas, nustatytas reglamente
(EB) Nr. 1060/2009.
2. Vertybinių popierių komisija, atlikdama šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, turi reglamente (EB)
Nr. 1060/2009 nustatytas teises, pareigas ir įgaliojimus, taip pat mutatis
mutandis naudojasi šiame įstatyme nustatytomis teisėmis ir pareigomis.
3. Vertybinių popierių komisija asmenims, nesilaikantiems
reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, turi teisę šio
įstatymo nustatyta tvarka taikyti šiame reglamente nustatytas priežiūros
priemones ir reglamente bei šio įstatymo 86 straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas poveikio priemones.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ
ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
94
straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės
Asmenys, pažeidę
šį įstatymą, privalo:
1) vykdyti
Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę
padėtį, atlikti kitus įpareigojimus;
2) atlyginti
padarytą žalą;
3) vykdyti šiame
įstatyme nustatytas Vertybinių popierių komisijos paskirtas sankcijas.
95
straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus
1. Vertybinių
popierių komisija turi teisę skirti pinigines baudas:
1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines
paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra
reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;
2) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje
nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
3) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų
organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
4) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir
III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki
100 tūkstančių litų;
5) juridiniams
asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame
įstatyme nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;
6) reguliuojamos
rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų
reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
7) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki
200 tūkstančių litų;
8) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 851 straipsnyje nustatyto
draudimo, – iki 100 tūkstančių litų;
9) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
10) juridiniams
asmenims, nevykdantiems Vertybinių popierių komisijos nurodymų, neteikiantiems
Vertybinių popierių komisijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos
informacijos arba trukdantiems Vertybinių popierių komisijai ar jos įgaliotiems
asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;
11) juridiniams asmenims, nesilaikantiems reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų.
2.
Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardytų pažeidimų buvo
neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar
padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar
žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Vertybinių
popierių komisija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų,
kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims
neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės,
administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio
Vertybinių popierių komisijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų
galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
96
straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
1. Prieš
spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą,
Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą
paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio
veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama,
laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.
2. Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės
skyrimo klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu
laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir
advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl
kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti
poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo
pranešta.
3. Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą
įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato
paslaugomis.
4. Išnagrinėjusi
visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių
komisija turi teisę:
1) skirti šio
įstatymo nustatytą poveikio priemonę;
2) nutraukti
tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;
3) pratęsti
tyrimą.
5. Vertybinių
popierių komisija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:
1) pažeidimu padarytos žalos
dydį;
2) pažeidimo
trukmę;
3) asmeniui dėl
pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo
gautą naudą;
4) atsakomybę
lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
6. Atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta
kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių popierių komisijai
tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių
komisija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas
čia nenurodytas aplinkybes.
7. Atsakomybę
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro
tyčia, nebendradarbiauja su Vertybinių popierių komisija, kliudo atlikti
tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo
nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau
buvo paskirta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje
nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą
kvalifikuojančios aplinkybės.
8. Vertybinių
popierių komisijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku
išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba
pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
operatoriaus akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas
1. Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas
įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pačia tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta
finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.
2. Priežiūros institucija vertina asmens, ketinančio
įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo
įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje
nustatytus kriterijus.
63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka
1. Visiems
asmenims draudžiama:
1) sudaryti
sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro ar gali
sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių
pasiūlą, paklausą ar kainą arba jeigu taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys
palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą.
Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jeigu sandorį sudaręs ar pavedimą
davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami
sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką,
patvirtintą priežiūros institucijos;
2) sudaryti
sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios
apgaulės ar gudravimo būdu;
3) skleisti per
visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais būdais
informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą),
kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie
finansines priemones, jeigu tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad
informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią informaciją
atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika turi būti
vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančias teisės normas, išskyrus
atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų iš
tokios informacijos atskleidimo.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai reiškiasi tokiomis formomis:
1) asmens ar
kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti formuojant
finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai
užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas nesąžiningas
prekybos sąlygas;
2) finansinių
priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip
klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos
pabaigos kainą;
3) naudojimasis
galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės informavimo
priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar netiesiogiai
apie jų emitentą), jeigu anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar pateikęs
pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš savo
nuomonės dėl kainos pareiškimo, jeigu tuo pačiu metu nėra tinkamai ir veiksmingai
atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;
4) kitomis
formomis, kurių tipinį sąrašą nustato priežiūros institucija.
3. Viešam
platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų
emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo
strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia
informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus,
nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su
kuriomis susijusi ta informacija.
4. Siekdama
užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo
62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija imasi priemonių,
leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet kurios
žinomos informacijos viešą paskelbimą).
5. Informaciją,
kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos
platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų.
V SKYRIUS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ APSKAITA
64
straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai
1. Finansinės
priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose,
tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta
tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina
priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių
savininkų vardu.
2. Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito
turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių
priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų
perdavimu įkaito turėtojui.
3. Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų
tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu,
nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra
atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų
tvarkytojai, tvarkantys valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų
sąskaitų tvarkytojų sąskaitų, atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai,
apskaitą, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos ar Centrinio
depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi klientai, kurių naudai yra įgytos
finansinės priemonės.
4. Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios
klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą
Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia
kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai.
Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra
atidarytos tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo
reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės
priemonės.
5. Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos
valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko
vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito
turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi
pagal Lietuvos banko nurodymus.
6. Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos
valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius,
gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume
atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės
centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose
daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
851 straipsnis. Vertybinių
popierių komisijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas
Finansų maklerio
įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar
kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su Vertybinių popierių
komisijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus
atvejus.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
961 straipsnis. Vertybinių
popierių komisijos teisė neskirti poveikio priemonių
Vertybinių
popierių komisija, svarstydama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių
skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 96 straipsnio 5, 6 dalyse
nurodytas aplinkybes ir kai nėra 96 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio
priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1)
juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų
pažeidimo;
2)
juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo
pasekmėms;
3) pažeidimas
yra mažareikšmis.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
97
straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos
į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai
asmuo gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį
sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo
sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jei bauda nebuvo
savanoriškai sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti baudą
vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
VII
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
98
straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1.
Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių
popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio
įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi
teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme
nustatytomis teisėmis.
2.
Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių
popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka
šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų,
finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo
nustatyta tvarka.
3. Reguliuojamos
rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo
įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos
licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi
teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme
nustatytomis teisėmis.
4. Reguliuojamos
rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo
įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos
licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų,
reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Jei finansų
maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į
nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju
klientu iki šio įstatymo įsigaliojimo, ji neprivalo dar kartą atlikti asmens
pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.
6. Finansų
maklerio įmonės, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudariusios sutartis su
klientais dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo, privalo iki
2007 m. gruodžio 31 d. šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame
įstatyme nustatytus reikalavimus. Investicinės ir (arba) papildomos paslaugos
po 2007 m. gruodžio 31 d. gali būti teikiamos tik tiems klientams, su kuriais yra
sudarytos šio įstatymo reikalavimus atitinkančios sutartys dėl investicinių ir
(arba) papildomų paslaugų teikimo.
7. Šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
99
straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas
1. Šio įstatymo
nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems
asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo
nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo šio įstatymo
įsigaliojimo nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos
įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reguliuojamą sritį, laikomos nuorodomis
į šį įstatymą, o nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos
įstatyme pateiktus apibrėžimus, laikomos nuorodomis į atitinkamus šiame
įstatyme pateiktus apibrėžimus, išskyrus nuorodas į Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos
nuorodomis į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą, taip pat
nuorodas į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktus
apibrėžimus, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių
įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių įstatymą.
2. Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (Žin.,
1996, Nr. 16-412);
2) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio
papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-992);
3) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio
papildymo laikinasis įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1713);
4) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir
papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 33-873);
5) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1824);
6) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių
pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr.
61-1837);
7) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio
pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1347);
8) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1497);
9) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2971);
10) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo
įstatymas (Žin.,
2001, Nr. 112-4074);
11) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo
įstatymas (Žin.,
2003, Nr. 38-1687);
12) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3434);
13) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16,
17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48, 51, 52, 53, 57, 59, 61, 65
straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 19(1)
straipsniu ir priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2514);
14) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo
įstatymas (Žin.,
2005, Nr. 84-3108);
15) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 19, 19(1),
40, 45, 52, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo trečiuoju(1)
skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr.
77-2963).
100
straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Pasiūlyti
Vyriausybei parengti ir iki 2007 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimui įstatymų,
kuriuose daromos nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos
įstatymą, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
finansinių
priemonių
rinkų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m.
gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių
popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos apie
tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2. 2003 m.
sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos
vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir
manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6
skyrius, 4 tomas, p. 367).
3. 2004 m.
balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl
finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,
93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti
Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7
tomas, p. 263).
4. 2006
m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl
investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)
(OL 2006 L 177, p. 201).
5. 2006
m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl
kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177,
p. 1).
6. 2007 m.
rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies
keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,
2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir
vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų
sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
7. 2009 m.
rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl
kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1).
Priedo
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1776,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,
83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl
sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos
operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo
metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-875, 2010-06-03,
Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,
86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85,
95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1),
93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Finansų
maklerio įmonės, rinkos
operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4
straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m.
sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines
ataskaitas.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2011-06-13)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
67 straipsnis. Centrinis depozitoriumas
1.
Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir
savo įstatus.
2.
Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas
turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti Vertybinių popierių komisijos
nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms prilygintose
institucijose.
3.
Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos
bankas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito
įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos
operatoriai, centriniai depozitoriumai bei pagrindinės sutarties šalys.
Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.
4.
Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar
balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar
balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo
valdymui.
5.
Juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio
depozitoriumo akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame
straipsnyje – įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10
straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas
įsigijimas), turi gauti Vertybinių popierių komisijos sprendimą neprieštarauti
siūlomam įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du
ar daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu
žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises,
kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.
6.
Įsigyjantis asmuo privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai rašytinį
pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų
paketo dydį. Kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti
dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo
vertinimui atlikti.
7.
Vertybinių popierių komisija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą
pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo
vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi
būti proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir
būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10
straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
8.
Vertybinių popierių komisija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą
įsigijimą ir visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus
dokumentus ir duomenis:
1)
per 20 darbo dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame
straipsnyje – vertinimo laikotarpis);
2)
vertinimo laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui
užbaigti reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis
skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos;
3)
vertinimo laikotarpiu turi teisę konsultuotis su Lietuvos Respublikos ir kitų
valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra
valstybėje narėje licencijuota ir (arba) prižiūrima įmonė.
9.
Vertybinių popierių komisija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima
vieną iš šių sprendimų:
1) neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį
sprendimą Vertybinių popierių komisija per 2 darbo dienas nuo sprendimo
priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;
2)
prieštarauti siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 10
dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo
pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus
dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos
papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas
turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų
veikimui. Apie šį sprendimą Vertybinių popierių komisija per 2 darbo dienas nuo
sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo
motyvus.
10.
Jeigu Vertybinių popierių komisija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo
prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad Vertybinių popierių komisija
siūlomam įsigijimui neprieštarauja.
11.
Asmens, įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio
akcijų paketą daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytos ribos
negavus Vertybinių popierių komisijos sprendimo neprieštarauti siūlomam
įsigijimui arba nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos
akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo
teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas Vertybinių popierių komisijos
sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu Vertybinių popierių
komisija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo įsigijimui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
68
straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos
1. Centrinis
depozitoriumas privalo:
1) rengti ir
teikti Vertybinių popierių komisijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų
apyvartos apskaitos taisykles;
2) rengti ir
tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,
išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse numatytas procedūras, taip pat kitus
dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų bei asmenines finansinių
priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;
4) užtikrinti,
kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų
laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į
kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;
5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių
priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių
skaičių;
6) rengti ir diegti
priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos
vientisumą ir saugumą;
7) kontroliuoti,
kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir
kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos
apskaitą;
8) kaupti,
apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir
konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;
9) išduoti sąskaitų
tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;
10) užtikrinti
konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
11) teikti
Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos
klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita
ir kokios iškilo pagrindinės problemos;
12) nemokamai
teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai jų funkcijoms vykdyti
reikalingą informaciją;
13) turėti
tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,
naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų
priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
14) turėti
pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio
depozitoriumo veikimą;
15)
turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti
situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų,
atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir
valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos
dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti
neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo
sistemų veikimui;
16)
teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir
su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių
bankų sistemos funkcijoms vykdyti.
2. Centrinis depozitoriumas turi teisę:
1) aptarnauti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už
finansinių priemonių
sandorius;
2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,
perimti finansinių priemonių
apskaitos tvarkymą;
3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su
finansinių priemonių
ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;
4) sudaryti
sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su
finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu
susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja Vertybinių
popierių komisija.
3. Vertybinių
popierių komisijos atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti
Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams
teikiamą medžiagą.
4. Centrinio
depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos
saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų
tvarkytojams.
5. Centrinio
depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų
stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir
operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių
popierių komisija.
6. Vertybinių
popierių komisija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų
investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas Vertybinių popierių komisijos
nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,
finansines ataskaitas ir kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus
dokumentus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
VI
SKYRIUS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS
SKIRSNIS
VERTYBINIŲ
POPIERIŲ KOMISIJOS TEISINIS STATUSAS
901 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota)
priežiūra
1. Vertybinių
popierių komisija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą,
jeigu:
1) finansinės
grupės patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė,
turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją;
2) finansų
maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių Vertybinių popierių komisijos
išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų
kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nė viena iš kontroliuojamų finansinės
grupės įmonių nėra kredito įstaiga.
2. Jungtinės
(konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato Vertybinių popierių
komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
7 straipsnis. Atsisakymo išduoti
licenciją pagrindai
1. Priežiūros
institucija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją,
jeigu:
1) duomenys
(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar tikrovės
neatitinkantys duomenys;
2) įmonės
vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;
3) planuojami
įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;
4) įmonė
nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai
valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;
5) yra pagrindas
manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus
įmonės valdymo;
6) įmonę
siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali
trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;
7) bent vienas
įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos
ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – Centrinis
depozitoriumas) darbuotojas;
8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos
investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;
9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio
valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;
10) trečiosios
šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai,
statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių
reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai
atlikti priežiūros funkcijas;
11) įmonė
netenkina priežiūros institucijos nustatytų kapitalo reikalavimų;
12) įmonė nėra
įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;
13) įmonė nėra
patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei
keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;
14) įmonė, jos
vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio
10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.
2. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje
licencijuotai finansų maklerio įmonei, jeigu priežiūros institucija su
trečiosios šalies priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie
užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
3. Atsisakymas
išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.
8
straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
Priežiūros
institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės
licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:
1) pati kreipėsi
dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12
mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų
paslaugų;
3) per
paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės
veiklos;
4) gavo licenciją
pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojusi
kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka
reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;
6) šiurkščiai ir
nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos
reikalavimus;
7) nesugeba
įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės
to padaryti ateityje;
8) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
9
straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai
1. Finansų maklerio
įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą
patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio įmonės
valdymas.
2. Jeigu rinkos
operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos
sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja
tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie
asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Lietuvos
Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti
priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu
pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti,
ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos
reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų
maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros
institucija pritaria jų kandidatūroms.
4. Priežiūros
institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu
išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties
arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų
pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Priežiūros
institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo
ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
5. Finansų
maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir
kolegialus valdymo organas – valdyba.
10
straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas
1. Fizinis ar
juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar
netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų
maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo),
jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių
balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo
tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine
įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros
institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo
nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23
dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje
laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar
numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo
teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.
2. Nustatant, ar
tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi
kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų
maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir
(arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jeigu
šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į
emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.
3. Įsigyjantis
asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą
įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo
dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros
institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.
4. Asmuo,
nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį
finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo
asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar
peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to
juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti priežiūros institucijai
rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų
maklerio įmonės akcijų paketo dydį.
5. Priežiūros
institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų
dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui
atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti
proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše
neturi būti nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančio
asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje
nustatytus kriterijus atlikti.
6. Priežiūros
institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi
šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau
kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam
asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.
7. Priežiūros
institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad
gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5
dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje –
vertinimo laikotarpis).
8. Vertinimo
laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą
vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti
reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma,
kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės
skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą
suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią
gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo
laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to,
priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti
papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo
laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.
9. Šio
straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo
sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų
tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama
trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal
valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių,
suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų,
draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.
10. Nagrinėdama
šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus
bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui
atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų
finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti,
valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio
įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus
šiuos kriterijus:
1) įsigyjančio
asmens nepriekaištingą reputaciją;
2) asmens,
kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą
reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus
finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį,
priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;
3) įsigyjančio
asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų
paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos
rūšį;
4) ar
finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar
grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo,
struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai
ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis
informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių
priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
5) ar yra
pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar
įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo
veikla, kaip tai apibrėžta Leituvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų
finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų
finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti
šios veiklos pavojų.
11. Priežiūros
institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo
įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo
įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.
12. Priežiūros
institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio
straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis
asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir
duomenis.
13.
Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo,
konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu
įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė,
suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga,
draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti
įmonė ar kontroliuojantis asmuo.
14. Priežiūros
institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros
institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo
finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms
priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią
informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo
iniciatyva.
15. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio
7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam
įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui
neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo
laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji
per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.
16. Jeigu
priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji
gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti
finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.
17. Jeigu
baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam
įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama
vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama
sprendimo motyvus.
18. Priežiūros
institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų
pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės
ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui
gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia
sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančio asmens
sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo
motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų
neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.
19. Jeigu
priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą
įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami
tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.
20. Jeigu
finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl
kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje
nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai
pranešti priežiūros institucijai.
21. Finansų
maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros
institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės
akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama
pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu
įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis
bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje,
taikomų teisės aktų reikalavimų.
22. Jeigu
asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam
ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo
imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija
turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas
sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.
23. Asmens,
įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą
peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus priežiūros institucijos
sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7
dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros
institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos
akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė
vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas
neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo
laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.
11
straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje
1. Įmonė,
siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės
įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
12
straipsnis. Kapitalo reikalavimai
Įmonė, siekianti
gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus.
Kapitalo reikalavimus nustato priežiūros institucija.
13
straipsnis. Organizaciniai reikalavimai
1. Finansų
maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir
procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai,
darbuotojai ir agentai laikytųsi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir
taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir
agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.
2. Finansų
maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir
administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie
galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.
3. Finansų
maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir
nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė
privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.
4. Finansų
maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas,
kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių
paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų
priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių
įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai
galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar
priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.
5. Finansų
maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras,
vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras,
veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.
6. Finansų
maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų
sandorių dokumentų saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti
veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų
maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir
potencialiems klientams.
7. Finansų
maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones,
privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač
finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo
atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones.
Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis
finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento
sutikimas.
8. Finansų
maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo
imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių
kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis.
Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms.
Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo
laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės
lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir
klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones,
yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal
finansų maklerio įmonės skolas.
9. Kai
investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų
maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas
laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės
valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio
6 dalyje nurodytus dokumentus.
10. Šio straipsnio
6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamente (EB) Nr.
1287/2006 nustatytų taisyklių.
11. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
14
straipsnis. Makleriai
1. Vykdyti vieną
ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali
fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar
kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją.
2. Asmuo,
pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti priežiūros
institucijos organizuojamus egzaminus. Priežiūros institucija turi teisę
nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio
licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.
3. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio
licencijos galiojimą:
1) rašytiniu
maklerio prašymu;
2) makleriui
mirus;
3) jeigu
makleris per 12 mėnesių nepradėjo priežiūros institucijos patvirtintose finansų
maklerių licencijų išdavimo taisyklėse nurodytos profesinės veiklos, susijusios
su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip
12 mėnesių jos nebevykdo;
4) jeigu po
licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti
licenciją;
5) jeigu atsiranda
sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą
reputaciją;
6) jeigu
makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.
4. Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia
sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos
galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija
jai buvo išduota.
5. Priežiūros
institucija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę
surengti maklerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina jo klientų skundai arba
patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal
peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę
atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado
kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos
galiojimas.
6. Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo
panaikinimą priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas.
15
straipsnis. Finansų maklerio įmonių apskaita, auditas ir pelno paskirstymas
1. Finansų
maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir
tarptautiniais apskaitos standartais.
2. Finansų
maklerio įmonių audito atlikimo tvarka, reikalavimai auditoriui ir audito
įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigos ir atsakomybė reglamentuojami
Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 79
straipsnyje.
3. Šio
straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir
Centriniam depozitoriumui.
4. Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo tvarka
reglamentuojama Finansų įstaigų įstatyme.
70 straipsnis. Priežiūros institucijos uždaviniai ir funkcijos
1. Priežiūros
institucijos uždaviniai yra:
1) prižiūrėti,
kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;
2) imtis
priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir
investuotojų apsaugą;
3) teikti
pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių
priemonių rinkų plėtrą, formavimo;
4) skleisti
informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;
5) imtis kitų
priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių
priemonių rinka, įgyvendinti.
2. Įgyvendindama
šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, priežiūros institucija atlieka
šias funkcijas:
1) rengia,
tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias
reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir
maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;
2) teikia
išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;
3)
reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms, makleriams
išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;
4) stebi,
analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų
patarėjo įmonių,
reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų
veiklą;
5) atlieka
kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB)
Nr. 1060/2009 ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
(ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 648/2012);
6) taiko šiame ir kituose Lietuvos
Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį
įstatymą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir priežiūros institucijos nutarimus;
7) rengia ar dalyvauja rengiant leidinius apie
finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;
8) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir
kompetencijai įvertinti;
9)
bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;
10) sudaro susitarimus su kitų
valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi
informacija;
11) bendradarbiauja ir keičiasi
reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;
12) bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucija pagal Reglamentą (ES) Nr.
1095/2010 ir su Europos bankininkystės institucija
pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir nedelsdama teikia joms visą jų užduotims
vykdyti būtiną informaciją;
13) atlieka
jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;
14) atlieka
kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
3. Nepažeisdama
šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai
nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių
ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant
Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją.
4. Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339,
2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
73 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos
narių ir
tarnautojų
bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos
1. Esami ir buvę priežiūros institucijos valdybos
nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia
informacija, įgyta jų darbo priežiūros institucijoje metu, ar skleisti ją
kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems
asmenims, atlikusiems priežiūros institucijos pavedimus, ir asmenims, įstatymų
nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš priežiūros institucijos
konfidencialią informaciją.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra
laikomas:
1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir
licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali
būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;
2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar
nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;
3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų
maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo
atveju;
4) informacijos
perdavimas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANTRASIS
SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS
INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR
EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
81 straipsnis. Priežiūros institucijos
teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių
norminių teisės aktų pažeidimus
1. Priežiūros institucija turi teisę
organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo,
jo pagrindu priimtų teisės aktų ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012.
2. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos
tarnautojai turi teisę:
1) gauti
žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais,
paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į
patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros
institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti
patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito
įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių,
finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų
užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos
šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir
bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš
ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
3) įeiti ir
atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais,
taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais,
patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų
kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais,
kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią
informaciją;
4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos
dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros
institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;
5) laikinai
paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių,
finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų
dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami
motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;
6) pateikę
priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis,
pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu
objektu, kopijas;
7) gauti
duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš
kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
3. Patikrinimo
veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik
turint teismo leidimą.
4. Priežiūros
institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 71 straipsnio 1 dalies 5
punkte, 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 81 straipsnio 6
dalies 1 punkte, jos įgaliotas tarnautojas pateikia teismui prašymą dėl teismo
leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos
administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens
pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie
prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą
dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį
patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta
nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu
priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo
teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo
nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas.
Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo
užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
5. Šio
straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali
pasitelkti policijos pareigūnus.
6. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą
įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros
institucijos nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar
nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę:
1) įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir
priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;
2) uždrausti arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar
kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą
reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;
3) viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo
įsipareigojimų;
4) laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su
investicinių paslaugų teikimu;
5) prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą.
Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus
apygardos administracinis teismas.
7. Šio
straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint
teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka.
8. Šio
straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti priežiūros institucijos sprendimai
gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną
mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies 1
punkte nurodyto priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo
nesustabdo.
9. Jeigu
priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką
ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę
įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę
finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam
depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų
dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
10. Šio
straipsnio 9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės priežiūros institucijai
taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.
11. Priežiūros
institucija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos atliktų
reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose
patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.
12.
Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų
instituciją dėl atvejų, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:
1)
laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti
informaciją;
2)
laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar
patikrinimą vietoje, kaip numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba šį prašymą
atmeta;
3) laiku
neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti
patikrinime šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339,
2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
82 straipsnis. Priežiūros institucijos
tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas
Finansų maklerio
įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar
kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos
atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
89 straipsnis. Priežiūros institucijos
įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių
filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje
1. Priežiūros
institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi
filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie
filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.
2. Atlikdama šiame
įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi teisę
nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją, reikalingą
įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu nustatytų
filialų veiklos reikalavimų.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti
griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų
finansų maklerio įmonių priežiūrą.
4. Priežiūros
institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos
Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų
pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros
institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar
laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.
5. Kitoje
valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą
Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi
priežiūros institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos
Respublikoje, patikrinimus.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
90 straipsnis. Atsargumo priemonės,
kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje
licencijuotų finansų maklerio įmonių
1. Priežiūros
institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio
įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų
maklerio įmonės priežiūros institucijai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:
1) investicinės
paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;
2) investicinės
paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi
finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų,
kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai,
pažeidimų.
3. Jeigu,
nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio
priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,
finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų
ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę
sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš
tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių
investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.
Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų
maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius
dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo
imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos
vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali
perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri
gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus
įgaliojimus.
4. Jeigu
priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota
finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia
šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros
institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų
reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau pažeidinėja
teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis visų
reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros
institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie
priemones, kurių buvo imtasi.
5. Jeigu,
nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų
maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų
maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių
investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie
priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos
Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros
institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES)
Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
6. Jeigu
priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus
reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką
ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų
maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos
Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje
įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar
daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros
institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar
daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu,
nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių
arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos
rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja
Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam
finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės
priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių
investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.
Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės
prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais
siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti
tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba
palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros
institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių
ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį
klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis
veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
7. Visos
poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje
nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas
poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar
reguliuojamos rinkos operatoriui.
8. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
95 straipsnis. Priežiūros institucijos
teisė neskirti poveikio priemonių
Priežiūros
institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo
klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas
aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio priemonės,
jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1)
juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų
pažeidimo;
2)
juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo
pasekmėms;
3) pažeidimas
yra mažareikšmis.
96
straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos
į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai
asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį
sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo
sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo
savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
97
straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Finansų
maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros
institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo
9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti
investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis
teisėmis.
2. Finansų
maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros
institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio
įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų
maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta
tvarka.
3. Reguliuojamos
rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m.
vasario 8 d.
priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio
įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos
rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
4. Reguliuojamos
rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m.
vasario 8 d.
priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau
neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos
rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
5. Jeigu finansų
maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į
nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju
klientu iki 2007
m. vasario 8 d.,
ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu
procedūros.
6. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
98
straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas
Šio įstatymo nuostatos,
nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims
ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo nustatyti
galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m.
lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių popierių
rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį, laikomos
nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatyme
pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme pateiktas
apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios,
atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos
nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į Vertybinių popierių
rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių
popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių
popierių įstatymą.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
finansinių
priemonių
rinkų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m.
gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių
popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos,
kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2. 2003 m.
sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos
vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir
manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6
skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010
m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010
L 331, p. 120).
3. 2004 m.
balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl
finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,
93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti
Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
7 tomas, p. 263), su paskutiniais
pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.
4. 2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl
investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)
(OL 2006 L 177, p. 201).
5. 2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito
įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).
6. 2007 m.
rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies
keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,
2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir
vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų
sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
7. 2009 m.
rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl
kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
Nr. 513/2011 (OL 2011 L 145, p. 30).
8. 2012 m.
liepos 4 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos
išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų
saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1).
Priedo
pakeitimai:
Nr.
XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339,
2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1776, 2008-11-06,
Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,
83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl
sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos
operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo
metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,
86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1402,
2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85,
95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1),
93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Finansų
maklerio įmonės, rinkos
operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4
straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m.
sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių
finansines ataskaitas.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1672,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šis
įstatymas keistas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1881,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ
RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.
sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin.,
2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ
ĮSTATYMO 70, 71, 81, 93 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2013-06-12)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 70, 84, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
2013-06-12
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
2012-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 78, 7
2011-06-11
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 19, 1
2010-06-19
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 3, 63
2009-04-04
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
2008-11-15
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — versión
originali versija
Tekstas šią datą