LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas
54 versijos
· 2001-10-30
2027-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 31, 24, 74 y 5 más
2026-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 31, 24, 37 y 9 más
2025-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 31, 24, 38 y 13 más
2024-12-24
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 75, 43
2024-03-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 74, 39
2024-02-21
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 37, 3
2024-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 56, 31, 24 y 20 más
2023-02-13
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 81, 18 y 14 más
2023-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 64, 31, 24 y 11 más
2022-07-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 37, 16 y 5 más
2022-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 31, 291, 24 y 11 más
2020-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 37, 3, 61 y 5 más
2019-12-20
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 65
2019-11-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 74, 73 y 6 más
2019-03-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 63, 64 y 12 más
2018-03-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 31, 30
2018-02-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 581
2018-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 31, 37 y 3 más
2017-03-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 31, 24 y 4 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 3, 12 y 6 más
2016-03-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 31, 12 y 6 más
2016-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 58, 61 y 9 más
2015-11-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 41, 371, 10
2015-07-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 61, 37
2015-05-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 61
2015-03-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 31, 24 y 4 más
2015-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 31, 24 y 13 más
2014-11-21
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 27
2014-10-04
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 59 más
2014-06-12
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 16 más
2013-07-16
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 15 más
2012-12-29
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 16 más
2012-06-05
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 19 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 19 más
2011-12-08
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 3, 1, 44 y 6 más
2011-11-22
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 56, 1, 44 y 16 más
2010-12-18
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 17, 16 y 17 más
2010-04-20
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 15, 19, 17 y 38 más
2010-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 1, 31, 33 y 6 más
2009-08-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 1, 42, 8 y 5 más
2009-01-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 15, 17, 37 y 13 más
2007-12-15
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 15, 17, 16 y 12 más
2006-12-07
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 52 más
2006-01-20
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 54, 45, 1 y 6 más
2005-12-15
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 3, 11 y 14 más
2005-11-17
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 11, 36 y 9 más
2005-06-16
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 24, 27 y 10 más
Pakeitimai 2005-06-16
@@ -2524,6 +2524,10 @@
Akcizų sumokėjimo kontrolė
1
dalies redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.:
1.
Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,
@@ -2534,16 +2538,6 @@
nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.
Valstybinė mokesčių inspekcija privalo užtikrinti 1992 m. vasario 25 d. Tarybos
direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais
apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės 15a straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos teikimą
suinteresuotiems asmenims.
2.
Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą
@@ -2626,21 +2620,31 @@
dalies a punkte nurodytos procedūros, jos padedamos laikinai saugoti muitinės
prižiūrimose prekių laikinojo saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar padedamos
į laisvąjį sandėlį, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp valstybių
narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos laisvosios
prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp valstybės narės
ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito procedūrą, arba per vieną ar kelias
trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele, laikoma, kad akcizo
mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais atvejais naudojamas
bendrasis administracinis dokumentas.
prižiūrimose prekių laikinojo saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar
padedamos į laisvąjį sandėlį, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp
valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos
laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp
valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito procedūrą, arba per
vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele,
laikoma, kad akcizo mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais
atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-248,
2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 81-2940 (2005-06-30)
20 straipsnis.
@@ -2700,2138 +2704,2156 @@
darykla, kuriai taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau
kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai
nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės (išskyrus atvejus,
kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus
kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės patalpos yra
fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Šioje dalyje
nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui.
Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje įmonėje pagaminto
alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo tvarką nustato
kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir
ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės
(išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus
pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės
patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.
Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis
pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje
įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3.
Akcizo už alų apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją taisykles
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
22
straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams
taikomi akcizo tarifai
Vynui iš šviežių
vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) vynui ir
kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų
fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas
gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 40 litų už produkto hektolitrą;
2) šio
straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 150
litų už produkto hektolitrą.
22 straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis
ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami
nuo akcizų
1. Be šio Įstatymo 13
straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:
1) etilo alkoholis,
pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;
2) alus, vynas, kiti
fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su sąlyga, kad šie
gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar
šeimos poreikiams);
3) etilo alkoholis,
kurį sveikatinimo reikmėms įsigyja ir naudoja farmacijos įmonės bei (arba)
sveikatos priežiūros įstaigos;
4) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;
5) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100 kilogramų
(neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno etilo
alkoholio;
6) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5 punkte, maisto
produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų sunaudojama ne
daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;
7) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti maisto pramonėje naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų
mišinių gamybai;
8) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija,
išreikšta tūrio procentais, neviršija 1,2 procento tūrio, gamybai.
2. Panaikinus akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, nurodytą
šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami. Panaikinus
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį ir
(arba) alkoholinius gėrimus, skirtus šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nurodytiems
tikslams, akcizai turi būti apskaičiuoti ir sumokėti šio Įstatymo nustatyta
tvarka, o nurodytos lengvatos taikomos grąžinant šiuose punktuose nurodyto
etilo alkoholio ir (arba) alkoholinių gėrimų pirkėjui arba importuotojui
akcizus, kuriuos šis asmuo sumokėjo įsigydamas iš tiekėjo (akcizų mokėtojo)
arba importuodamas šį etilo alkoholį ir (arba) alkoholinius gėrimus. Šio
straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-908,
2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12), įsigalioja nuo 2002-07-01
23 straipsnis.
Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai
Tarpiniams
produktams taikomi tokie akcizo tarifai:
1) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 150 litų už produkto
hektolitrą;
2) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 230 litų už produkto
hektolitrą.
24 straipsnis.
Etilo alkoholiui taikomi akcizo tarifai
1. Etilo
alkoholiui taikomas 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo
tarifas.
2. Apskaičiuojant
mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus, gryno etilo
alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 100 procentų tūrio, o
temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis hektolitrais
apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.
25
straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai
atleidžiami nuo akcizų
1. Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:
1) etilo
alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;
2)
alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su
sąlyga, kad šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o
tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti šiame punkte
nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;
3) etilo
alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;
4) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;
5) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100
kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno
etilo alkoholio;
6) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5
punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų
sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;
7) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių
gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais,
neviršija 1,2 procento tūrio, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių
gamybai.
2. Panaikinus
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį,
nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami.
Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
25 straipsnis.
Cigaretėms taikomi akcizo tarifai
1. Cigaretės
apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis (litais
už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės kainos)
elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
2. Cigaretėms
taikomas toks akcizo tarifas:
1) specifinis
elementas – 47,5 lito ir
2) vertybinis
elementas –15 procentų.
3. Šio Įstatymo 3
straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako ritinėlis, kuris (be
filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne ilgesnis kaip 18 cm, šiame
Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet
ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas trimis cigaretėmis ir taip toliau.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
Nr.
IX-1817,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4995 (2003-11-28)
26 straipsnis.
Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam netaikomas akcizas
Akcizas netaikomas šiam etilo alkoholiui:
1) denatūruotam
pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų
produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio
alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1
dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
2)
etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m.
lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo
alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų
tikslais.
27 straipsnis.
Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis
Skirti
parduoti Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis (klasifikuojamas KN 2208
pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti specialiais ženklais
– banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti
nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
ANTRASIS
SKIRSNIS
APDOROTAS
TABAKAS
28 straipsnis.
Cigaretėms taikomi akcizo tarifai
1.
Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis
(litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės
kainos) elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Cigaretėms
taikomas toks akcizo tarifas:
1) specifinis
elementas – 47,5 lito ir
2) vertybinis
elementas – 15 procentų.
3.
Akcizo už alų apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją taisykles
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
22
straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams
Šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako
ritinėlis, kuris (be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne
ilgesnis kaip 18 cm, šiame Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis,
kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas
trimis cigaretėmis ir taip toliau.
4.
Populiariausių cigarečių kainų kategorijos, kuri naudojama nustatant Lietuvos
Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos
direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo nustatyto minimalaus
akcizų tarifo atitikimą, nustatymo metodiką tvirtina finansų ministras.
29 straipsnis.
Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizo tarifai
1. Cigarams ir
cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
2. Rūkomajam
tabakui taikomas 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
30 straipsnis.
Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis
Skirtas
parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas
specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai
ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
31
straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų
1. Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas,
jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos
įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (dėl
Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei Europos Sąjungos
reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už
šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo
sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas
būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems
tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip
pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos
įgyvendinamos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už
šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma
įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
31 straipsnis. Gazoliams, jų pakaitalams ir priedams
taikomi akcizo tarifai
Vynui iš šviežių
vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) vynui ir
kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų
fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas
gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 40 litų už produkto hektolitrą;
2) šio
straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 150
litų už produkto hektolitrą.
22 straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis
ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami
nuo akcizų
1. Be šio Įstatymo 13
straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:
1) etilo alkoholis,
pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;
2) alus, vynas, kiti
fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su sąlyga, kad šie
gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar
šeimos poreikiams);
3) etilo alkoholis,
kurį sveikatinimo reikmėms įsigyja ir naudoja farmacijos įmonės bei (arba)
sveikatos priežiūros įstaigos;
4) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;
5) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100 kilogramų
(neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno etilo
alkoholio;
6) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5 punkte, maisto
produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų sunaudojama ne
daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;
7) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti maisto pramonėje naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų
mišinių gamybai;
8) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija,
išreikšta tūrio procentais, neviršija 1,2 procento tūrio, gamybai.
2. Panaikinus akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, nurodytą
šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami. Panaikinus
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį ir
(arba) alkoholinius gėrimus, skirtus šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nurodytiems
tikslams, akcizai turi būti apskaičiuoti ir sumokėti šio Įstatymo nustatyta
tvarka, o nurodytos lengvatos taikomos grąžinant šiuose punktuose nurodyto
etilo alkoholio ir (arba) alkoholinių gėrimų pirkėjui arba importuotojui
akcizus, kuriuos šis asmuo sumokėjo įsigydamas iš tiekėjo (akcizų mokėtojo)
arba importuodamas šį etilo alkoholį ir (arba) alkoholinius gėrimus. Šio
straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato
1. Gazoliams, jų
pakaitalams ir priedams taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas,
jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Šildymui skirtiems
gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo
37 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 80 litų už toną produkto akcizo
tarifas.
3. Gazolių ir
biologinės kilmės žaliavų mišiniams, pagamintiems laikantis Biokuro įstatymo ir
jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taikomas šiame
straipsnyje tiems gazoliams nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi,
proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) tonoje
produkto.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
Nr.
IX-1817,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4995 (2003-11-28)
32 straipsnis.
Maksimali cigarečių pardavimo kaina
Cigaretės
negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali mažmeninė kaina,
nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETINIAI PRODUKTAI
33 straipsnis.
Variklių benzinui taikomi akcizo tarifai
Variklių
benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:
1)
bešviniam benzinui – 1318 litų už toną produkto;
2)
benzinui, turinčiam švino, – 1934 litų už toną produkto.
34 straipsnis.
Žibalui taikomi akcizo tarifai
Žibalui taikomas
1002 litų už toną produkto akcizo tarifas.
35 straipsnis.
Gazoliams taikomi akcizo tarifai
1. Gazoliams
taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2. Šildymui
skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo 42
straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 86 litų už toną produkto akcizo tarifas.
3. Akcizais
neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka
registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir
kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienerius kalendorinius metus
neviršijant 120 litrų vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui bei 275 litrų vienai
tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje nurodytų produktų kiekis
nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos
taikymo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
36 straipsnis.
Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi akcizo tarifai
1. Skystajam
kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizo
tarifas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas; jeigu šis kuras
skirtas šildymui ir pažymėtas šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka, –
šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.
37
straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines
dujas) taikomi akcizo tarifai
Naftos dujoms ir
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 432 litų už
toną produkto akcizo tarifas.
38
straipsnis. Akcizų lengvatos energetiniams produktams iš biologinės kilmės
medžiagų ar su jų priedais
1.
Šio straipsnio nuostatos taikomos energetiniams produktams, kurie pagaminti iš
šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje
dalyje nurodyti produktai:
1)
klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;
2)
klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios
nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);
3)
klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra
sintetinės kilmės;
4)
pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų
įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose.
2.
Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio
1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10
subpozicija).
3.
Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų įstatymo reikalavimus biokurui.
4.
Šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams taikomas šio Įstatymo 33–37
straipsniuose nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai
atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) produkto tonoje.
Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų
pagamintiems mišiniams, nurodytiems šiame leidime.
39
straipsnis. Energetiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas
Akcizų
tarifas už energetinius produktus, nurodytus šio Įstatymo 33–35 straipsniuose,
nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką
tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis
mokesčio administratorius.
37 straipsnis. Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos,
žymėjimas, tiekimas ir
naudojimas
1. Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimas:
1) šildymui skirtas
kuras, kuriam taikomas šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo
tarifas:
2) kitas kuras,
kuriam taikomos akcizų lengvatos, – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytais atvejais.
2. Šio straipsnio 1
dalyje, taip pat šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto
kuro tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Už kuro žymėjimo
ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėtas
kuras panaudojamas kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kuras šildymui,
tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šį kurą naudojant yra nustatyta akcizų
lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38 straipsnis.
Įskaitymas į biudžetą
Akcizai įskaitomi į
valstybės biudžetą.
39 straipsnis. Akcizo už kurą, naudojamą žemės ūkyje
ir vidaus vandenų
žuvininkystėje, grąžinimas
1.
Žemės ūkio subjektams, registruotiems Vyriausybės nustatyta tvarka, akcizas už
įsigytus gazolius ir (arba) jų pakaitalus, skirtus naudoti kaip degalai
(variklių kuras) žemės ūkyje ir (arba) vidaus vandenų žuvininkystėje, yra
grąžinamas. Grąžinama akcizų suma apskaičiuojama pagal žemės ūkio subjektų
įsigytą gazolių ir (arba) jų pakaitalų kiekį, tačiau neviršijant:
1)
120 litrų per kalendorinius metus vienam žemės ūkio naudmenų hektarui,
deklaruotam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, ir
(arba)
2)
275 litrų per kalendorinius metus vienai tonai tvenkiniuose ir kituose vidaus
vandenyse sugautų ir realizuotų žuvų.
2. Akcizo grąžinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
40 straipsnis. Kitiems
energetiniams produktams taikomi akcizų tarifai
Šio Įstatymo 33–37 straipsniuose
nenurodytiems energetiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose
straipsniuose nustatyti atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj
kurių jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.
41
straipsnis. Specialūs atvejai, kai energetiniai produktai atleidžiami nuo
akcizų
1.
Be šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų
atleidžiami:
1)
orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais (įskaitant orlaivių
degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai bei
aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams
naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai
juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
2)
laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse
tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams
poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams,
kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
3) energetiniai
produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip
šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;
4) energetiniai
produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus
energetinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių
degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra
tvarka;
5) naftos dujos ir dujiniai
angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;
6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami
arba importuojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka registruotų
vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui,
maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į
buitinius dujų balionus;
7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, registruotų
vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami
tik buitinėms reikmėms;
8) energetiniai produktai, į Lietuvos
Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose
dokumentuose numatytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių
degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės
variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
3. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio
1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato
centrinis mokesčio administratorius.
42
straipsnis. Energetinių produktų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas,
tiekimas ir naudojimas
1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:
1)
šildymui skirti energetiniai produktai, kuriems taikomas šio Įstatymo 35
straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo tarifas;
2)
kiti energetiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje, taip pat šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytų energetinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
3.
Už energetinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip
pat tais atvejais, kai žymėti energetiniai produktai panaudojami kaip degalai
(variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam
tikslui, kuriam šiuos energetinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų
lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS
3 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai
akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai – tik šio
Įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, jo
naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. rugsėjo 11 d. Europos
Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento gabenant akcizais
apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, tačiau centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje
išrašomiems akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę
nustatyti papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas
reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.
2.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba)
teritorija (teritorijos), kuriose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas
atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai
cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais
laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos,
kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių
kompetentingos institucijos.
3. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, kuriam šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokesčio administratorius yra suteikęs teisę
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių
narių kompetentingos institucijos.
4. Akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais
apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos ir (ar)
gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.
5.
Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti
gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.
6. Alus –
Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas
alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas,
pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206
pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio.
7. Apdorotas
tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip
apibrėžta šiame straipsnyje.
8. Cigarai ir
cigarilės – šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, pagaminti vien iš natūralaus tabako;
2) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus
tabako;
3) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su
kandikliais atveju), taip pat turintys rišamąjį įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto
tabako, jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip
1,2 gramo ir jeigu jie spirališkai, ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu įvynioti
į išorinį įprastinės cigaro spalvos apvalkalą;
4) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su
kandikliais atveju), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis
kaip 2,3 gramo ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo ilgis yra
ne mažesnis kaip 34 mm.
9. Cigaretės
– šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio
straipsnio 8 dalies nuostatas;
2) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus
iš cigarečių popieriaus;
3) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.
10. Etilo
alkoholis – visi šie produktai:
1) KN 2207 ir
2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio;
2) KN 2204, 2205
ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio;
3) kitose negu
KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios
dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio,
o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą
jų masės.
11. Elektros energija – energija, klasifikuojama KN
2716 pozicijoje.
12. Energetiniai
produktai – produktai, nurodyti šio Įstatymo 1 priede.
13. Europos Bendrijų muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento
(EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos.
14. Europos Bendrijų teritorija –
teritorija, kurioje taikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos.
15. Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20
°C temperatūroje, tenkantis produkto 100 tūrio dalių toje pačioje
temperatūroje.
16. Kita
valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
17. Kiti
fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip
jie apibrėžti šio straipsnio 18 ir 19 dalyse.
18. Kiti
ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus
šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą
laikomus vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais fermentuotais
gėrimais), taip pat klasifikuojami 2206 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie
pagal šį Įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais gėrimais arba
alumi);
2) jų faktinė
alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2
procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė
kaip 5,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.
19. Kiti putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10
subpozicijose ir 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą laikomus
vynais iš šviežių vynuogių);
2) pateikiami
išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais
arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl
ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3)
jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra
didesnė kaip 8,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.
20. Laidavimas
už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko (ar registruoto
prekybininko) prievoles – su centriniu mokesčio administratoriumi
sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Bendrijų teritorijoje veikiančios
banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos
suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba draudimo veikla, išduotas
laidavimo (garantijos) dokumentas, pagal kurį laiduotojas (garantas)
įsipareigoja įvykdyti mokestinę prievolę, susijusią su akcizais apmokestinamų
prekių laikymu (ar gavimu) laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų
mokėjimą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (ar
registruotas prekybininkas) šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.
21. Neregistruotas prekybininkas –
šio straipsnio 3 ir 24 dalyse nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės
verslo tikslais retkarčiais gaunantis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Neregistruotais
prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kurie neregistruotais
prekybininkais laikomi pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus.
22. Ramus
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;
2) jo faktinė
alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra:
a) didesnė kaip
1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu, arba
b) didesnė kaip
15 procentų tūrio, bet ne didesnė kaip 18 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu, su sąlyga, kad gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.
23. Putojantis
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba 2205
pozicijoje;
2) pateikiamas
išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti
raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis
dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3)
jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu.
24. Registruotas prekybininkas –
asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir kuris
šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš
kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais
prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kuriuos registruotais
prekybininkais pripažino tų valstybių kompetentingos institucijos.
25. Rūkomasis
tabakas – šie produktai:
1) suplėšytas,
supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba
nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu
būdu;
2) mažmeninei
prekybai skirtos tabako liekanos, nepriskirtinos prie šio straipsnio 8 ir 9
dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.
26. Supaprastintas
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas,
kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp
valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
formą, naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. gruodžio 17 d. Europos
Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo dokumento, skirto
Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems produktams,
kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje, tačiau centrinis
mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems supaprastintiems
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti
papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas
valstybei narei suteikia tokią teisę.
27. Tarpiniai
produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet
kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijoje;
2)
jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 22 procentai tūrio;
3) jie
nepriskirtini prie šio straipsnio 6, 17 ar 31 dalyje nurodytų gėrimų.
28. Trečiosios valstybės –
valstybės, nepriklausančios Europos Bendrijų muitų teritorijai.
29. Trečiosios teritorijos –
finansų ministro, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, patvirtintame sąraše
esančios teritorijos, kuriose netaikomos šios direktyvos nuostatos.
30.
Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos Europos
Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas.
Atitinkamos valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose,
remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų
procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių
produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti
sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais
sandoriais.
31. Vynas iš
šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip
apibrėžta šio straipsnio 22 ir 23 dalyse.
32.
Produktai, kurių dalį sudaro tabako pakaitalai, bet kurie pagal kitus
kriterijus atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, laikomi
cigarais ir cigarilėmis, jeigu jie yra įvynioti į natūralaus tabako išorinį
apvalkalą ar į išorinį apvalkalą iš regeneruoto tabako ir turi įtvarą (rišiklį)
iš regeneruoto tabako arba yra įvynioti į regeneruoto tabako išorinį apvalkalą.
33. Produktai,
kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus
kriterijus atitinka šio straipsnio 9 ar 25 dalyje nurodytus požymius, laikomi
atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos
produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.
34. Kitos šiame
Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Mokesčių
administravimo įstatyme ir Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės
kodeksas), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik
Valstybinė mokesčių inspekcija.
35. Šiame
Įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją,
kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių
apmokestinimą.
43 straipsnis.
Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją
Prievolė mokėti
akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:
1) parduodama ar
kitaip perduodama asmeniui, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis
tiekėjas, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr.
66-1984) (toliau – nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas), arba
2) gaunama iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas,
arba
3) importuojama
asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, arba
4) suvartojama
nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo savoms reikmėms.
44 straipsnis.
Akcizų už elektros energiją mokėtojai
Akcizų už elektros
energiją mokėtojai yra nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai, importuotojai
(kiti negu nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai), taip pat kiti asmenys,
jeigu jie gavo elektros energiją iš kitos valstybės narės. Nepriklausomi arba
visuomeniniai tiekėjai akcizų už elektros energiją mokėtojais registruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
45 straipsnis.
Elektros energijai taikomi akcizų tarifai
1. Elektros
energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas.
2. Elektros
energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos
megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas
tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip perduodamai asmeniui, turinčiam
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą.
Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas verslo tikslais suprantamas kaip
jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
46 straipsnis.
Atleidimas nuo akcizų
1. Nuo akcizų už
elektros energiją atleidžiama:
1) elektros energija,
naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui
palaikyti;
2) elektros energija,
pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;
3) elektros energija,
tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali
būti paramos gavėjai ir kurie centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka yra gavę vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje
jie registruoti, leidimą;
4) elektros energija,
parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio
administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.
2. Šio straipsnio 1
dalies 4 punkte nurodytas vietos mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti
elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:
1) naudojantiems
elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;
2) naudojantiems
elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;
3) naudojantiems
elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,
kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50
procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.
3. Šio straipsnio 2
dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi
būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčio
administratorius.
47 straipsnis. Akcizų už elektros energiją nurodymas
prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti
nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.
48 straipsnis. Akcizų už elektros energiją
deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
1. Akcizų už elektros
energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito
mėnesio 15 dienos nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, taip pat kitas
asmuo, gavęs elektros energijos iš kitos valstybės narės, privalo vietos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas,
pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos formą ir pildymo
taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti
deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už kurią prievolė
mokėti akcizus šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka atsirado tą
mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje dalyje nustatyto
deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
2. Jeigu asmuo
netenka nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo statuso, jis privalo šio
straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio administratoriui,
kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už elektros energiją
deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą elektros
energijos kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šio
straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
3. Už asmens, kuris
nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, importuotą elektros energiją
akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS
49 straipsnis.
Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą
1. Prievolė mokėti
akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:
1) parduodami ar
kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,
arba
2) gaunami iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)
lignito tiekėjas, arba
3) importuojami
asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito
tiekėjas, arba
4) suvartojami
registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.
2. Akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato
centrinis mokesčio administratorius.
50 straipsnis.
Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai
Akcizų už akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso
ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.
51 straipsnis.
Akmens anglių atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už akmens
anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos
nuosavybėn gyventojams.
52
straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai
1.
Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.
2. Akmens anglims,
naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms
ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių
naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo
ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
53
straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai
1.
Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2
dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.
2. Koksui ir
lignitui, naudojamam verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizo
tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik koksui ir lignitui,
parduodamam ar kitaip perduodamam asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme
kokso ir lignito naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas
asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
54 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą
deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
1. Akcizų už akmens
anglis, koksą, lignitą mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam
pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso ir
(arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės
akmens anglių, kokso ir (arba) lignito, privalo vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų
už akmens anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo
taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti
deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą,
už kuriuos šio Įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė
sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje
dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
2. Jeigu asmuo
netenka registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis
privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens
anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą
įsigytą akmens anglių, kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir
juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
3. Už asmens, kuris
nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotus
akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
55 straipsnis.
Įskaitymas į biudžetą
Akcizai
įskaitomi į valstybės biudžetą.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
1
priedas
Energetiniais
produktais laikomi:
1) KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose
klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose
klasifikuojamus produktus;
2) KN 2901 ir 2902 pozicijose
klasifikuojami produktai;
3) KN 2905 11 00 pozicijoje
klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti
naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras;
4) KN 3403 pozicijoje klasifikuojami produktai;
5) KN 3811 pozicijoje klasifikuojami
produktai;
6) KN 3817 pozicijoje klasifikuojami
produktai;
7) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
2
priedas
Energetiniai produktai, kuriems taikomi Akcizų
įstatymo reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo
tarp valstybių narių*:
1) KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707
50 pozicijose klasifikuojami produktai;
2) KN 2710 11–2710 19 69 pozicijose
klasifikuojami produktai. Produktams, klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11
25 ir 2710 19 29 pozicijose, Įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo netaikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių
gabenami išpilstyti į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę;
3) KN 2711 pozicijoje klasifikuojami
produktai, išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus
produktus;
4) KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902
41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai;
5) KN 2905 11 00 pozicijoje
klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti
naudoti kaip variklių degalai ar kaip šildymui skirtas kuras;
6) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras;
7) bet kuris kitas energetinis
produktas, kuriam Europos Komisija, remdamasi procedūromis, nustatytomis
atitinkamose Tarybos direktyvose, nusprendė taikyti reikalavimus dėl akcizais
apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių.
*Jeigu yra
centrinio mokesčio administratoriaus ir kitos valstybės narės kompetentingos
institucijos susitarimas, visiems ar kai kuriems šiame priede nurodytiems tarp
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės gabenamiems energetiniams
produktams gali būti netaikomi visi Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme
nustatyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tarp valstybių narių
reikalavimai arba jų dalis.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
3
priedas
Europos Sąjungos
teisės aktai, su kurių nuostatomis suderintas
Lietuvos
Respublikos akcizų įstatymas
1
punkto redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.:
1. 1992 m.
vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su
akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės (pakeista 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/108/EEB, 1994
m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/74/EEB, 1996 m. gruodžio 30 d. Tarybos
direktyva 96/99/EB, 2000 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 2000/44/EB, 2000
m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2000/47/EB ir 2004 m. lapkričio 16 d.
Tarybos direktyva 2004/106/EB).
2. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo
(pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12
d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).
3. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei
cigaretės pramoniniam tabakui derinimo (pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos
direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).
4. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir
alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo.
5. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams
gėrimams taikomų akcizo tarifų suvienodinimo.
6. 1992 m.
rugsėjo 11 d. Europos Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento
gabenant akcizais apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas.
7. 1992 m.
gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto
lydimojo dokumento, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu
apmokestinamiems produktams ir kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje
narėje.
8. 1993 m.
lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentas 3199/93/EEB dėl visiško etilo
alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų
tikslais (pakeistas 1995 m. spalio 30 d. Europos Komisijos reglamentu
2546/95/EB ir 1998 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos reglamentu 2559/98/EB).
9. 1995 m.
lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl mokesčių, išskyrus apyvartos
mokesčius, kurie turi įtakos pagaminto tabako suvartojimui (pakeistas 1999 m.
liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos
direktyva 2002/10/EB).
10. 2003 m.
spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB dėl energetikos produktų ir elektros
apmokestinimo restruktūrizavimo.
Priedo
pakeitimai:
Nr.
X-248,
2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 81-2940 (2005-06-30)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-908,
2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12), įsigalioja nuo 2002-07-01
23 straipsnis.
Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai
Tarpiniams
produktams taikomi tokie akcizo tarifai:
1) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 150 litų už produkto
hektolitrą;
2) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 230 litų už produkto
hektolitrą.
24 straipsnis.
Etilo alkoholiui taikomi akcizo tarifai
1. Etilo
alkoholiui taikomas 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo
tarifas.
2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus,
gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio
faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 100 procentų
tūrio, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis hektolitrais
apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.
25
straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai
atleidžiami nuo akcizų
1. Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:
1) etilo alkoholis,
pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;
2)
alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su
sąlyga, kad šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o
tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti šiame punkte
nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;
3) etilo
alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;
4) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;
5) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100
kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno
etilo alkoholio;
6) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5
punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų
sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;
7) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių
gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais,
neviršija 1,2 procento tūrio, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių
gamybai.
2. Panaikinus
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį,
nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami.
Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
25 straipsnis.
Cigaretėms taikomi akcizo tarifai
1. Cigaretės
apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis (litais
už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės kainos)
elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
2. Cigaretėms
taikomas toks akcizo tarifas:
1) specifinis
elementas – 47,5 lito ir
2) vertybinis
elementas –15 procentų.
3. Šio Įstatymo 3
straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako ritinėlis, kuris (be
filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne ilgesnis kaip 18 cm, šiame
Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet
ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas trimis cigaretėmis ir taip toliau.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1228,
IX-993,
2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 8, 10, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
Nr.
IX-1817,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4995 (2003-11-28)
26 straipsnis.
Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam netaikomas akcizas
Akcizas netaikomas šiam etilo alkoholiui:
1) denatūruotam
pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų
produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio
alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1
dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
2)
etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m.
lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo
alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų
tikslais.
27 straipsnis.
Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis
Skirti
parduoti Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis (klasifikuojamas KN 2208
pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti specialiais ženklais
– banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti
nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
ANTRASIS SKIRSNIS
APDOROTAS
TABAKAS
28 straipsnis.
Cigaretėms taikomi akcizo tarifai
1.
Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis
(litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės
kainos) elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Cigaretėms
taikomas toks akcizo tarifas:
1) specifinis
elementas – 47,5 lito ir
2) vertybinis
elementas – 15 procentų.
3.
Šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako
ritinėlis, kuris (be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne
ilgesnis kaip 18 cm, šiame Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis,
kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas
trimis cigaretėmis ir taip toliau.
4.
Populiariausių cigarečių kainų kategorijos, kuri naudojama nustatant Lietuvos
Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos
direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo nustatyto minimalaus
akcizų tarifo atitikimą, nustatymo metodiką tvirtina finansų ministras.
29 straipsnis.
Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizo tarifai
1. Cigarams ir
cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
2. Rūkomajam tabakui
taikomas 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
30 straipsnis.
Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis
Skirtas
parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas
specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai
ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
31
straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų
1. Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas
tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios
nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei
Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta
tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką
akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas
būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems
tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip
pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos įgyvendinamos
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje
nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba
grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
31 straipsnis. Gazoliams, jų pakaitalams ir priedams
taikomi akcizo tarifai
1. Gazoliams, jų
pakaitalams ir priedams taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas,
jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Šildymui skirtiems
gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo
37 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 80 litų už toną produkto akcizo
tarifas.
3. Gazolių ir
biologinės kilmės žaliavų mišiniams, pagamintiems laikantis Biokuro įstatymo ir
jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taikomas šiame
straipsnyje tiems gazoliams nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi,
proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) tonoje
produkto.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
Nr.
IX-1817,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4995 (2003-11-28)
32 straipsnis.
Maksimali cigarečių pardavimo kaina
Cigaretės
negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali mažmeninė kaina,
nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETINIAI PRODUKTAI
33 straipsnis.
Variklių benzinui taikomi akcizo tarifai
Variklių
benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:
1)
bešviniam benzinui – 1318 litų už toną produkto;
2)
benzinui, turinčiam švino, – 1934 litų už toną produkto.
34 straipsnis.
Žibalui taikomi akcizo tarifai
Žibalui taikomas
1002 litų už toną produkto akcizo tarifas.
35 straipsnis.
Gazoliams taikomi akcizo tarifai
1. Gazoliams
taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2. Šildymui
skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo 42
straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 86 litų už toną produkto akcizo tarifas.
3. Akcizais
neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka
registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir
kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienerius kalendorinius metus
neviršijant 120 litrų vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui bei 275 litrų vienai
tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje nurodytų produktų kiekis
nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos
taikymo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
36 straipsnis.
Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi akcizo tarifai
1. Skystajam
kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizo
tarifas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas; jeigu šis kuras
skirtas šildymui ir pažymėtas šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka, –
šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.
37
straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines
dujas) taikomi akcizo tarifai
Naftos dujoms ir
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 432 litų už
toną produkto akcizo tarifas.
38
straipsnis. Akcizų lengvatos energetiniams produktams iš biologinės kilmės
medžiagų ar su jų priedais
1.
Šio straipsnio nuostatos taikomos energetiniams produktams, kurie pagaminti iš
šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje
dalyje nurodyti produktai:
1)
klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;
2)
klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios
nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);
3)
klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra
sintetinės kilmės;
4)
pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų
įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose.
2.
Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio
1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10
subpozicija).
3.
Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų įstatymo reikalavimus biokurui.
4.
Šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams taikomas šio Įstatymo 33–37
straipsniuose nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai
atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) produkto tonoje.
Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų
pagamintiems mišiniams, nurodytiems šiame leidime.
39
straipsnis. Energetiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas
Akcizų
tarifas už energetinius produktus, nurodytus šio Įstatymo 33–35 straipsniuose,
nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką
tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis
mokesčio administratorius.
37 straipsnis. Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos,
žymėjimas, tiekimas ir
naudojimas
1. Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimas:
1) šildymui skirtas
kuras, kuriam taikomas šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo
tarifas:
2) kitas kuras,
kuriam taikomos akcizų lengvatos, – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytais atvejais.
2. Šio straipsnio 1
dalyje, taip pat šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto
kuro tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Už kuro žymėjimo
ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėtas
kuras panaudojamas kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kuras šildymui,
tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šį kurą naudojant yra nustatyta akcizų
lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38 straipsnis.
Įskaitymas į biudžetą
Akcizai įskaitomi į
valstybės biudžetą.
39 straipsnis. Akcizo už kurą, naudojamą žemės ūkyje
ir vidaus vandenų
žuvininkystėje, grąžinimas
1.
Žemės ūkio subjektams, registruotiems Vyriausybės nustatyta tvarka, akcizas už
įsigytus gazolius ir (arba) jų pakaitalus, skirtus naudoti kaip degalai
(variklių kuras) žemės ūkyje ir (arba) vidaus vandenų žuvininkystėje, yra
grąžinamas. Grąžinama akcizų suma apskaičiuojama pagal žemės ūkio subjektų
įsigytą gazolių ir (arba) jų pakaitalų kiekį, tačiau neviršijant:
1)
120 litrų per kalendorinius metus vienam žemės ūkio naudmenų hektarui,
deklaruotam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, ir
(arba)
2)
275 litrų per kalendorinius metus vienai tonai tvenkiniuose ir kituose vidaus
vandenyse sugautų ir realizuotų žuvų.
2. Akcizo grąžinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
40 straipsnis. Kitiems
energetiniams produktams taikomi akcizų tarifai
Šio Įstatymo 33–37 straipsniuose
nenurodytiems energetiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose
straipsniuose nustatyti atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj
kurių jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.
41
straipsnis. Specialūs atvejai, kai energetiniai produktai atleidžiami nuo
akcizų
1.
Be šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų
atleidžiami:
1)
orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais (įskaitant orlaivių
degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai bei
aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams
naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai
juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
2)
laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse tikslais
(įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams
naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo
naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
3) energetiniai
produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip
šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;
4) energetiniai
produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus
energetinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių
degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra
tvarka;
5) naftos dujos ir dujiniai
angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;
6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami
arba importuojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms
(šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos
dujas į buitinius dujų balionus;
7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai,
registruotų vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali
būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;
8) energetiniai produktai, į Lietuvos
Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose
dokumentuose numatytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių
degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės
variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio
1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato
centrinis mokesčio administratorius.
42
straipsnis. Energetinių produktų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas,
tiekimas ir naudojimas
1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:
1)
šildymui skirti energetiniai produktai, kuriems taikomas šio Įstatymo 35
straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo tarifas;
2)
kiti energetiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje, taip pat šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytų energetinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
3.
Už energetinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip
pat tais atvejais, kai žymėti energetiniai produktai panaudojami kaip degalai
(variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam
tikslui, kuriam šiuos energetinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų
lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS
3 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai
akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai – tik šio
Įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, jo
naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. rugsėjo 11 d. Europos
Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento gabenant akcizais
apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, tačiau centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje
išrašomiems akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę
nustatyti papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas
reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.
2.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba)
teritorija (teritorijos), kuriose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas
atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai
cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais
laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos,
kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių
kompetentingos institucijos.
3. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, kuriam šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokesčio administratorius yra suteikęs teisę
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių
narių kompetentingos institucijos.
4. Akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais
apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos ir (ar)
gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.
5.
Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti
gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.
6. Alus –
Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas
alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas,
pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206
pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio.
7. Apdorotas
tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip
apibrėžta šiame straipsnyje.
8. Cigarai ir
cigarilės – šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, pagaminti vien iš natūralaus tabako;
2) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus
tabako;
3) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su
kandikliais atveju), taip pat turintys rišamąjį įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto
tabako, jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip
1,2 gramo ir jeigu jie spirališkai, ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu įvynioti
į išorinį įprastinės cigaro spalvos apvalkalą;
4) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su
kandikliais atveju), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis
kaip 2,3 gramo ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo ilgis yra
ne mažesnis kaip 34 mm.
9. Cigaretės
– šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio
straipsnio 8 dalies nuostatas;
2) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus
iš cigarečių popieriaus;
3) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.
10. Etilo
alkoholis – visi šie produktai:
1) KN 2207 ir
2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio;
2) KN 2204, 2205
ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio;
3) kitose negu
KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios
dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio,
o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą
jų masės.
11. Elektros energija – energija, klasifikuojama KN
2716 pozicijoje.
12. Energetiniai
produktai – produktai, nurodyti šio Įstatymo 1 priede.
13. Europos Bendrijų muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento
(EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos.
14. Europos Bendrijų teritorija –
teritorija, kurioje taikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos.
15. Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20
°C temperatūroje, tenkantis produkto 100 tūrio dalių toje pačioje
temperatūroje.
16. Kita
valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
17. Kiti
fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip
jie apibrėžti šio straipsnio 18 ir 19 dalyse.
18. Kiti
ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus
šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą
laikomus vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais fermentuotais
gėrimais), taip pat klasifikuojami 2206 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie
pagal šį Įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais gėrimais arba
alumi);
2) jų faktinė
alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2
procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė
kaip 5,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.
19. Kiti putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10
subpozicijose ir 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą laikomus
vynais iš šviežių vynuogių);
2) pateikiami
išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais
arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl
ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3)
jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra
didesnė kaip 8,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.
20. Laidavimas
už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko (ar registruoto
prekybininko) prievoles – su centriniu mokesčio administratoriumi
sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Bendrijų teritorijoje veikiančios
banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos
suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba draudimo veikla, išduotas
laidavimo (garantijos) dokumentas, pagal kurį laiduotojas (garantas)
įsipareigoja įvykdyti mokestinę prievolę, susijusią su akcizais apmokestinamų
prekių laikymu (ar gavimu) laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų
mokėjimą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (ar
registruotas prekybininkas) šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.
21. Neregistruotas prekybininkas –
šio straipsnio 3 ir 24 dalyse nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės
verslo tikslais retkarčiais gaunantis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Neregistruotais
prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kurie neregistruotais
prekybininkais laikomi pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus.
22. Ramus
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;
2) jo faktinė
alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra:
a) didesnė kaip
1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu, arba
b) didesnė kaip
15 procentų tūrio, bet ne didesnė kaip 18 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu, su sąlyga, kad gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.
23. Putojantis
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba 2205
pozicijoje;
2) pateikiamas
išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti
raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis
dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3)
jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu.
24. Registruotas prekybininkas –
asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir kuris
šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš
kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais
prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kuriuos registruotais
prekybininkais pripažino tų valstybių kompetentingos institucijos.
25. Rūkomasis
tabakas – šie produktai:
1) suplėšytas,
supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba
nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu
būdu;
2) mažmeninei
prekybai skirtos tabako liekanos, nepriskirtinos prie šio straipsnio 8 ir 9
dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.
26. Supaprastintas
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas,
kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp
valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
formą, naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. gruodžio 17 d. Europos
Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo dokumento, skirto
Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems produktams,
kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje, tačiau centrinis
mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems supaprastintiems
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti
papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas
valstybei narei suteikia tokią teisę.
27. Tarpiniai
produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet
kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijoje;
2)
jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 22 procentai tūrio;
3) jie
nepriskirtini prie šio straipsnio 6, 17 ar 31 dalyje nurodytų gėrimų.
28. Trečiosios valstybės –
valstybės, nepriklausančios Europos Bendrijų muitų teritorijai.
29. Trečiosios teritorijos –
finansų ministro, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, patvirtintame sąraše
esančios teritorijos, kuriose netaikomos šios direktyvos nuostatos.
30.
Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos Europos
Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas.
Atitinkamos valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose,
remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų
procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių
produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti
sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais
sandoriais.
31. Vynas iš
šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip
apibrėžta šio straipsnio 22 ir 23 dalyse.
32.
Produktai, kurių dalį sudaro tabako pakaitalai, bet kurie pagal kitus
kriterijus atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, laikomi
cigarais ir cigarilėmis, jeigu jie yra įvynioti į natūralaus tabako išorinį
apvalkalą ar į išorinį apvalkalą iš regeneruoto tabako ir turi įtvarą (rišiklį)
iš regeneruoto tabako arba yra įvynioti į regeneruoto tabako išorinį apvalkalą.
33. Produktai,
kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus
kriterijus atitinka šio straipsnio 9 ar 25 dalyje nurodytus požymius, laikomi
atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos
produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.
34. Kitos šiame
Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Mokesčių
administravimo įstatyme ir Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės
kodeksas), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik
Valstybinė mokesčių inspekcija.
35. Šiame
Įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją,
kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių
apmokestinimą.
43 straipsnis.
Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją
Prievolė mokėti
akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:
1) parduodama ar
kitaip perduodama asmeniui, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis
tiekėjas, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr.
66-1984) (toliau – nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas), arba
2) gaunama iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas,
arba
3) importuojama
asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, arba
4) suvartojama
nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo savoms reikmėms.
44 straipsnis.
Akcizų už elektros energiją mokėtojai
Akcizų už elektros
energiją mokėtojai yra nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai, importuotojai
(kiti negu nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai), taip pat kiti asmenys,
jeigu jie gavo elektros energiją iš kitos valstybės narės. Nepriklausomi arba
visuomeniniai tiekėjai akcizų už elektros energiją mokėtojais registruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
45 straipsnis.
Elektros energijai taikomi akcizų tarifai
1. Elektros
energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas.
2. Elektros
energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos
megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas
tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip perduodamai asmeniui, turinčiam
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą
leidimą. Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas verslo tikslais
suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji
suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
46 straipsnis.
Atleidimas nuo akcizų
1. Nuo akcizų už
elektros energiją atleidžiama:
1) elektros energija,
naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui
palaikyti;
2) elektros energija,
pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;
3) elektros energija,
tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali
būti paramos gavėjai ir kurie centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka yra gavę vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje
jie registruoti, leidimą;
4) elektros energija,
parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio
administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.
2. Šio straipsnio 1
dalies 4 punkte nurodytas vietos mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti
elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:
1) naudojantiems
elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;
2) naudojantiems
elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;
3) naudojantiems
elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,
kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50
procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.
3. Šio straipsnio 2
dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi
būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčio administratorius.
47 straipsnis. Akcizų už elektros energiją nurodymas
prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti
nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.
48 straipsnis. Akcizų už elektros energiją
deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
1. Akcizų už elektros
energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito
mėnesio 15 dienos nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, taip pat kitas
asmuo, gavęs elektros energijos iš kitos valstybės narės, privalo vietos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas,
pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos formą ir pildymo
taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti
deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už kurią prievolė
mokėti akcizus šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka atsirado tą
mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje dalyje nustatyto
deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
2. Jeigu asmuo
netenka nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo statuso, jis privalo šio
straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už
elektros energiją deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą
įsigytą elektros energijos kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos
sumokėti iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
3. Už asmens, kuris
nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, importuotą elektros energiją
akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS
49 straipsnis.
Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą
1. Prievolė mokėti
akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:
1) parduodami ar
kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, arba
2) gaunami iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)
lignito tiekėjas, arba
3) importuojami
asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito
tiekėjas, arba
4) suvartojami
registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.
2. Akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato
centrinis mokesčio administratorius.
50 straipsnis.
Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai
Akcizų už akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso
ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.
51 straipsnis.
Akmens anglių atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už akmens
anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos
nuosavybėn gyventojams.
52
straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai
1.
Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.
2. Akmens anglims,
naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms
ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių
naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo
ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
53
straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai
1.
Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2
dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.
2. Koksui ir
lignitui, naudojamam verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizo
tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik koksui ir lignitui,
parduodamam ar kitaip perduodamam asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme
kokso ir lignito naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas
asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
54 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą
deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
1. Akcizų už akmens
anglis, koksą, lignitą mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam
pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso ir
(arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės
akmens anglių, kokso ir (arba) lignito, privalo vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų
už akmens anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo
taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti
deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą,
už kuriuos šio Įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė
sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje
dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
2. Jeigu asmuo
netenka registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis
privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens
anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą
įsigytą akmens anglių, kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir
juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
3. Už asmens, kuris
nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotus
akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
55 straipsnis.
Įskaitymas į biudžetą
Akcizai
įskaitomi į valstybės biudžetą.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
1
priedas
Energetiniais
produktais laikomi:
1) KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose
klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose
klasifikuojamus produktus;
2) KN 2901 ir 2902 pozicijose klasifikuojami
produktai;
3) KN 2905 11 00 pozicijoje
klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti
naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras;
4) KN 3403 pozicijoje klasifikuojami
produktai;
5) KN 3811 pozicijoje klasifikuojami
produktai;
6) KN 3817 pozicijoje klasifikuojami
produktai;
7) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
2
priedas
Energetiniai produktai, kuriems taikomi Akcizų
įstatymo reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo
tarp valstybių narių*:
1) KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707
50 pozicijose klasifikuojami produktai;
2) KN 2710 11–2710 19 69 pozicijose
klasifikuojami produktai. Produktams, klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11
25 ir 2710 19 29 pozicijose, Įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo netaikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių
gabenami išpilstyti į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę;
3) KN 2711 pozicijoje klasifikuojami
produktai, išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus
produktus;
4) KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902
41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai;
5) KN 2905 11 00 pozicijoje
klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti
naudoti kaip variklių degalai ar kaip šildymui skirtas kuras;
6) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras;
7) bet kuris kitas energetinis
produktas, kuriam Europos Komisija, remdamasi procedūromis, nustatytomis
atitinkamose Tarybos direktyvose, nusprendė taikyti reikalavimus dėl akcizais
apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių.
*Jeigu yra
centrinio mokesčio administratoriaus ir kitos valstybės narės kompetentingos
institucijos susitarimas, visiems ar kai kuriems šiame priede nurodytiems tarp
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės gabenamiems energetiniams
produktams gali būti netaikomi visi Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme
nustatyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tarp valstybių narių
reikalavimai arba jų dalis.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
3
priedas
Europos Sąjungos
teisės aktai, su kurių nuostatomis suderintas
Lietuvos
Respublikos akcizų įstatymas
1. 1992 m. vasario
25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais
apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės (pakeista 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/108/EEB, 1994
m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/74/EEB, 1996 m. gruodžio 30 d. Tarybos
direktyva 96/99/EB, 2000 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 2000/44/EB ir 2000
m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2000/47/EB).
2. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo
(pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12
d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).
3. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei
cigaretės pramoniniam tabakui derinimo (pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos
direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).
4. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir
alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo.
5. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams
gėrimams taikomų akcizo tarifų suvienodinimo.
6. 1992 m.
rugsėjo 11 d. Europos Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento
gabenant akcizais apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas.
7. 1992 m.
gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto
lydimojo dokumento, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu
apmokestinamiems produktams ir kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje
narėje.
8. 1993 m.
lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentas 3199/93/EEB dėl visiško etilo
alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų
tikslais (pakeistas 1995 m. spalio 30 d. Europos Komisijos reglamentu
2546/95/EB ir 1998 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos reglamentu 2559/98/EB).
9. 1995 m.
lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl mokesčių, išskyrus apyvartos
mokesčius, kurie turi įtakos pagaminto tabako suvartojimui (pakeistas 1999 m.
liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos
direktyva 2002/10/EB).
10. 2003 m.
spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB dėl energetikos produktų ir elektros
apmokestinimo restruktūrizavimo.
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-908,
2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
ĮSTATYMO 25, 31 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-993,
2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 8, 10, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 25, 31 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 1 ir 3 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šio
2004-05-01
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 48 más
2004-01-29
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 16, 31, 12 y 19 más
2003-11-11
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 31, 36, 38 y 6 más
2003-06-05
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 16, 31, 12 y 13 más
2002-12-10
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 31, 36, 38 y 6 más
2002-06-27
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas — arts. 16, 31, 12 y 11 más
2002-05-28
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą