Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Depozitoriumo funkcijas perduoti pagal šio straipsnio 6 dalį galima tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai yra iš anksto kolektyvinio investavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie funkcijų perdavimą, įskaitant informavimą apie su funkcijų perdavimu susijusią riziką, ir jo aplinkybes, taip pat apie tai, kad funkcijų perdavimas yra būtinas dėl trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokio kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimą tai trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei.

Įmonė, kuriai depozitoriumas perdavė turto saugojimo funkciją, gali šią funkciją perduoti kitai įmonei, jeigu ši atitinka visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus ir apie tokį perdavimą pateikiamas pranešimas depozitoriumui. Šiuo atveju tokiai įmonei mutatis mutandis taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Depozitoriumo funkcijų perdavimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų valstybių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos.

Jeigu valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip.

Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui, kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti panaikinamas depozitoriumo valdybos sprendimu arba likviduojamas depozitoriumo valdybos iniciatyva. Jeigu depozitoriumo valdyba nepanaikina kolektyvinio investavimo subjekto ar neinicijuoja jo likvidavimo per įstatymo nustatytą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą panaikinti kolektyvinio investavimo subjektą arba inicijuoti jo likvidavimą.

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės veikla, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus.

Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už saugomų ir kitoms įmonėms perduotų saugoti finansinių priemonių praradimą.

Kai prarandamos finansinės priemonės, saugomos depozitoriume, įskaitant atvejus, kai depozitoriumas turto saugojimo funkciją perduoda kitai įmonei, depozitoriumas privalo per įmanomai trumpiausią laiką nuo praradimo paaiškėjimo dienos grąžinti kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei tokios pačios rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatoma pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu.

Depozitoriumas, aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai atlikęs savo funkcijas pagal šį įstatymą, privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (arba) jo dalyviui atlyginti ir visus kitus su netinkamu depozitoriumo funkcijų atlikimu susijusius nuostolius.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota rašytiniu ar kitokiu susitarimu. Toks susitarimas negalioja ir yra niekinis.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai iš depozitoriumo arba netiesiogiai per valdymo įmonę su sąlyga, kad dėl to neatsiras pakartotinis žalos atlyginimas arba dalyviams nebus taikomos nevienodos sąlygos.

Depozitoriumas atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, jeigu įrodo, kad jo saugomos ir kitoms įmonėms perduotos saugoti finansinės priemonės buvo prarastos dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio padarinių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų. Investicinių vienetų ar akcijų skirstymas į klases ir (ar) serijas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais ir nediskriminuoti kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir jo dalyvių.

Skirtingos investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos, skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų turinčių investuotojų teisės ir pareigos bei taikomi apribojimai turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.

Viena investicinės bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, klasės ir (ar) serijos, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime suteikia akcininkui vieną balsą.

Skirtingų klasių ir (ar) serijų kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai turi būti įtraukti į apskaitą atskirai nuo kitų klasių ir (ar) serijų šio subjekto investicinių vienetų.

Investicinį fondą sudarantis turtas padalytas į investicinius vienetus.

Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.

Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių investicinio fondo vienetų verte.

Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai.

Investicinio vieneto ar akcijos vertė nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus. Investicinio vieneto ar akcijos kaina yra lygi jo ar jos vertei, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Nustatant investicinio vieneto ar akcijos kainą, galima:

Valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos kaina, jeigu paraiška pateikiama iki valdymo įmonės nustatyto paraiškos priėmimo laiko pabaigos. Jeigu paraiška pateikiama po nustatyto laiko, investiciniai vienetai ar akcijos privalo būti išpirkti kitos darbo dienos po paraiškos pateikimo kaina, išskyrus paraišką išpirkti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinius vienetus ar akcijas (tokios paraiškos anuliuojamos).

Valdymo įmonės veiksmai, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų biržos vertė labai nesiskirtų nuo šio subjekto grynųjų aktyvų vertės, priskiriami prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo.

Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos.

Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio įstatymo straipsniuose.

Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos.

Šio skirsnio nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungimui.

Šiame skirsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formą.

Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas sujungimo arba prijungimo būdu.

Kolektyvinio investavimo subjektų sujungimas – dviejų ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų suvienijimas į naują kolektyvinio investavimo subjektą, kuriam perleidžiamas visas tų kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.

Kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas – vieno ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų jungimas prie kito kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam perleidžiamas visas prijungiamų kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.

Kolektyvinio investavimo subjektams jungti reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.

Draudžiama jungti:

Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną šio jungimo poveikiui dalyvių investicijai tinkamai įvertinti bei galimybei dalyviams priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 64 straipsnyje nurodyta teise sudaryti.

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta:

Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, dienos.

Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos valdymo įmonė privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.

Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus.

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma kontrolinė jų kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.

Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.

Investicinis fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba, priežiūros institucija ir depozitoriumo valdyba šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytais pagrindais.

Priėmus sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo:

Investicinio fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo vykdyti likusių prievolių tais atvejais, kai valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai nustatytas pareigas.

Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

Jeigu teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.

Valdymo įmonė, panaikinusi investicinį fondą, privalo nedelsdama pateikti priežiūros institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu pripažinti juos netekusiais galios, informaciją apie atsiskaitymą su investicinio fondo dalyviais, finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinio fondo panaikinimo dienos duomenis, šio rinkinio auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutartyje turi būti nustatyta:

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama priežiūros institucijai ir depozitoriumui.

Leidžiama investuoti į suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas bei į investicinius vienetus ir akcijas tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:

Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.

Bendra investicijų į kitus subjektus negu suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

Valdymo įmonė privalo:

Priežiūros institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtas rizikos mastas negali būti didesnis už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos mastą, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 80 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 80 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.

Rizikos mastas sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnis kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnis kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.

Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją arba leidimą patvirtinti investicinio fondo, investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, gali neatitikti šio įstatymo 80, 82 ir 83 straipsnių reikalavimų.

Šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo su finansuojamuoju subjektu ar jo valdymo įmone sudaryti susitarimą, užtikrinantį, kad finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė pateiks jam ar jo valdymo įmonei visus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, nustatytoms finansuojančiojo subjekto funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją.

Jeigu finansuojamąjį ir finansuojantįjį subjektus valdo ta pati valdymo įmonė, vietoj susitarimo gali būti parengtos šiame straipsnyje nurodytų finansuojamojo subjekto funkcijų atlikimą užtikrinančios valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės.

Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės šių subjektų dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

Priežiūros institucija nustato šio įstatymo reikalavimus detalizuojančius finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimo dėl dokumentų ir informacijos pateikimo bei valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklių turinio reikalavimus.

Priežiūros institucija nustato, kokia papildoma informacija turi būti pateikiama finansuojančiojo subjekto prospekte.

Finansuojančiojo subjekto metų ataskaitoje kartu su kita privaloma pateikti periodine informacija turi būti pateikta informacija apie finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių taikomus atskaitymus, o metų ir pusmečio ataskaitose turi būti nurodytos vietos, kuriose galima gauti finansuojamojo subjekto metų ir pusmečio ataskaitas.

Be šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojantysis subjektas turi priežiūros institucijai pateikti finansuojamojo subjekto prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jų pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas, statistinių duomenų ataskaitas.

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė popieriuje išspausdintas finansuojamojo subjekto prospekto, metų ir pusmečio ataskaitų kopijas investuotojų prašymu privalo jiems pateikti nemokamai.

Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną šio jungimo poveikiui dalyvių investicijai tinkamai įvertinti, ir sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 112 straipsnyje nustatyta teise.

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta arba kartu pateikta:

Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija ir po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikia leidimą jungti, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, dienos.

Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.

Jeigu bent vienas iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir šio subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.

Jeigu bent vienas iš kitoje valstybėje narėje įsteigtų jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nurodytą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių kalba.

Už kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.

Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir jos pateikimo tvarkos reikalavimus.

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma kontrolinė jų kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.

Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (arba) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.

Kai jungiami Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kai jungiami skirtingose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje), jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose ir, jeigu taikoma, išmokamos šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytos išmokos grynaisiais pinigais.

Kai jungiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis ir, jeigu taikoma, atitinkama grynųjų aktyvų vertė išmokoms grynaisiais pinigais turi būti nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritaria jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi raštu pranešti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų priežiūros institucijoms ir paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) nustatyta tvarka.

Jeigu po jungimo pasibaigsiantis investicinis fondas arba investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kartu su pranešimu apie jungimo užbaigimą valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti atitinkamai investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios arba prašymą pripažinti leidimą pritarti po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatams, pasirinkti depozitoriumą netekusiu galios.

Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė-valdytoja, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą pripažinti netekusia galios po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją ir Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama.

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.

Šio įstatymo 106 straipsnio 1 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:

Šio įstatymo 106 straipsnio 2 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:

Šio įstatymo 106 straipsnio 3 punkte nurodytu būdu įvykdyto jungimo padariniai:

Šiame straipsnyje nustatomi reikalavimai, kurių privalo laikytis valdymo įmonė steigdama filialą kitoje valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama filialo. Trečiojoje valstybėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios valstybės priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą, informacijos teikimą ir trečiosios valstybės teisės aktais nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai yra ne mažiau griežti, negu šiame įstatyme nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai. Jeigu valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

Valdymo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

Priežiūros institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 2 mėnesius turi perduoti kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Priežiūros institucija turi teisę neleisti steigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti nurodytą informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo struktūra ar valdymo įmonės finansinė padėtis neatitinka priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

Valdymo įmonė, ketinanti teikti jai išduotoje licencijoje nurodytas paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje nesteigdama filialo, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus bei informaciją:

Priežiūros institucija per vieną mėnesį turi perduoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, o įvykdžiusi šio įstatymo 119 straipsnyje nustatytus reikalavimus ar valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl leidimo valdyti toje valstybėje narėje įsteigtus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

Kai valdymo įmonė ketina verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai kartu su šio straipsnio 2 ar 4 dalyje nurodyta informacija pateikia patvirtinimo, kad valdymo įmonės veiklos licencija yra išduota pagal šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, dokumentą, taip pat pateikia valdymo įmonės veiklos licencijoje nurodytų veiklos rūšių aprašymą ir, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, aprašymą.

Jeigu keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai ir kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Jeigu pasikeitus pranešime apie filialo steigimą pateiktai informacijai valdymo įmonė nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija per 15 darbo dienų nuo visos informacijos gavimo dienos praneša valdymo įmonei, kad ji negali atlikti tokio pakeitimo, ir apie tai informuoja kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros instituciją. Pastebėjusi, kad pasikeitus pranešime apie filialo steigimą pateiktai informacijai valdymo įmonė nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo nuostatas, ir prireikus imasi kitų šio įstatymo 164 straipsnyje nustatytų veiksmų bei nepagrįstai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros instituciją apie priemones, kurių imtasi. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos pasikeitimus ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jeigu keičiasi priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje veiklą vykdanti neįsteigusi filialo valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai ir atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija turi atnaujinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame patvirtinimo dokumente pateiktą informaciją ir pranešti kitos valstybės narės, kurioje valdymo įmonė vykdo veiklą, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės veiklos licencijoje numatytų veiklos rūšių ar, jeigu taikoma, valdymo įmonei taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, pasikeitimus.

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigusi filialą, privalo laikytis valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija. Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje neįsteigusi filialo, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija apie valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, licencijos galiojimo panaikinimą nedelsdama praneša atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė vykdo veiklą įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi, priežiūros institucijos pranešimą, kad valdymo įmonė atsisakė kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pateikti jos prašomą informaciją ar nepašalino pažeidimų per nustatytą laiką, nedelsdama imasi visų reikiamų šiame įstatyme numatytų priemonių, kad valdymo įmonė įvykdytų jos priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos nurodytus veiksmus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Valdymo įmonė, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka pateikti pranešimą, parengtą pagal 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 584/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl standartinio pranešimo ir KIPVPS pažymos formos ir turinio, dėl kompetentingų institucijų elektroninių ryšių naudojimo taikant pranešimų teikimo tvarką, dėl patikrų vietoje ir tyrimų tvarkos ir dėl kompetentingų institucijų keitimosi informacija tvarkos, I priedą. Pranešime, be kita ko, turi būti pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką šio subjekto priimančiojoje valstybėje narėje, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie atskirų klasių ir (arba) serijų investicinių vienetų ar akcijų platinimo ypatumus. Pranešime taip pat nurodoma informacija, įskaitant adresą, būtina sąskaitai faktūrai išrašyti arba norint pranešti apie bet kokius priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos taikomus teisės aktuose nustatytus mokesčius ar rinkliavas, taip pat pateikiama informacija apie šio straipsnio 11 dalyje nustatytų galimybių užtikrinimo priemones.

Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu turi būti pateikiamos naujausios šių kolektyvinio investavimo subjektų dokumentų redakcijos:

Valdymo įmonė, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti investicinius vienetus ar akcijas, privalo valdymo įmonės arba kitoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytame pranešime nurodytoje interneto svetainėje skelbti elektronines šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų pakeitimų versijas ir užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė turėtų prieigą prie atitinkamos interneto svetainės.

Priežiūros institucija įvertina, ar pateikti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, ir per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų pateikimo dienos Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka perduoda šiuos dokumentus kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Kartu su šiais dokumentais priežiūros institucija pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedą parengtą patvirtinimo, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, dokumentą. Priežiūros institucija, gavusi kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad šioje dalyje nurodyti visi dokumentai gauti, apie tai nedelsdama praneša valdymo įmonei. Gavusi šį pranešimą, valdymo įmonė gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas kolektyvinio investavimo subjekto priimančiojoje valstybėje narėje.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas, šio straipsnio 24 dalyje nurodytas pranešimas ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patvirtinimo dokumentas turi būti pateikiami anglų kalba.

Priežiūros institucija užtikrina, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų prieigą prie elektroninių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir jų vertimų versijų.

Valdymo įmonė privalo nuolat atnaujinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir jų vertimus. Apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus valdymo įmonė turi pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.

Jeigu keičiasi kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikta informacija apie investicinių vienetų ar akcijų arba tam tikrų klasių ir (arba) serijų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką, valdymo įmonė prieš įgyvendindama tokį pakeitimą apie jį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki to pakeitimo įgyvendinimo dienos turi raštu pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir priežiūros institucijai.

Jeigu atlikus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą pakeitimą valdymo įmonės vykdomas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija per 15 darbo dienų nuo visos informacijos gavimo dienos praneša valdymo įmonei, kad ji negali atlikti to pakeitimo, ir apie tai informuoja priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją.

Jeigu valdymo įmonė įgyvendina pakeitimą pagal šio straipsnio 8 dalį ir dėl to nebeatitinka šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 164 straipsniu, imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant, jeigu būtina, reikalavimą nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo nuostatas, ir nepagrįstai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją apie priemones, kurių imtasi.

Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktais, privalo užtikrinti, kad būtų sudarytos šios galimybės:

Valdymo įmonė užtikrina, kad šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms galimybėms sudaryti skirtos priemonės, įskaitant elektronines, būtų:

Jeigu funkcijos pagal šio straipsnio 12 dalies 2 punktą pavedamos atlikti kitai trečiajai šaliai, toks pavedimas patvirtinamas rašytine sutartimi, kurioje nurodoma, kurių iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų galimybių kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė neužtikrina, ir tai, kad kita trečioji šalis, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės funkcijos, iš kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės gauna visą reikiamą informaciją ir dokumentus.

Valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje platindama kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytus reikalavimus privalo pateikti investuotojams Lietuvos Respublikoje.

Šio straipsnio 14 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams turi būti pateikiami laikantis šių reikalavimų:

Už šio straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė. Vertimas turi tiksliai atitikti lietuvių kalba parengtos informacijos turinį.

Šio straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo, pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

Priežiūros institucija nedelsdama praneša kitos valstybės narės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą ar laikinojo priežiūros institucijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą turi pranešti ir valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

Valdymo įmonė gali nutraukti investicinių vienetų ar akcijų platinimą, įskaitant, jeigu taikoma, atskirų klasių ir (arba) serijų investicinių vienetų ar akcijų platinimą, valstybėje narėje, apie kurį ji pranešė pagal šio straipsnio 1 dalį, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos trečiojoje valstybėje gali būti platinami šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios valstybės priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

Pateikiant šio straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją, aiškiai nurodomos pasekmės investuotojams, jeigu jie nepasinaudos galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas.

Informacija, nurodyta šio straipsnio 20 dalies 1 ir 2 punktuose, pateikiama kitos valstybės narės, apie kurią valdymo įmonė yra pranešusi pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba. Nuo tokių investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos valdymo įmonė neteikia jokių naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių savo investicinių vienetų ar akcijų, kurių platinimas nutrauktas, siūlymų kitoje valstybėje narėje ir joje jų neplatina.

Valdymo įmonė ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomo investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo dienos priežiūros institucijai pateikia pranešimą, kuriame pateikiama šio straipsnio 20 dalyje nurodyta informacija.

Priežiūros institucija patikrina, ar pagal šio straipsnio 24 dalį valdymo įmonės pateiktame pranešime yra pateikta šio straipsnio 20 dalyje nurodyta informacija, ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo išsamaus pranešimo gavimo dienos perduoda tą pranešimą valstybės narės, nurodytos šio straipsnio 24 dalyje nurodytame pranešime, priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Perdavusi pranešimą, priežiūros institucija apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša valdymo įmonei.

Valdymo įmonė privalo teikti ir skelbti investuotojams, kurie nepasinaudojo galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas, ir teikti priežiūros institucijai informaciją pagal šio įstatymo 85 straipsnį ir II skyriaus antrąjį skirsnį. Valdymo įmonė šiai informacijai pateikti gali naudoti visas elektronines ar kitas nuotolinio ryšio priemones, jeigu informacija ir tos ryšio priemonės prieinamos kitos valstybės narės, kurioje yra investuotojai, valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.

Priežiūros institucija kitos valstybės narės, nurodytos šio straipsnio 24 dalyje nurodytame pranešime, priežiūros institucijoms perduoda informaciją apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė turi teisę valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą tik tuo atveju, jeigu ji laikosi šiame straipsnyje, šio įstatymo 117, 118 ir 121 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos leidimą valdyti šį subjektą.

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, valdanti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, kuri kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi toje valstybėje narėje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su valdymo įmonės veiklos organizavimu, įskaitant valdymo funkcijų perdavimo tvarką, rizikos valdymo procedūras, riziką ribojančias taisykles ir jų laikymosi priežiūrą, šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas procedūras ir valdymo įmonės finansinei atskaitomybei keliamus reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė privalo laikytis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų bei turėti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio reikalavimo laikymąsi, ir jas naudoti arba taikyti.

Priežiūros institucija prižiūri:

Priežiūros institucija, gavusi valstybės narės, į kurią Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė kreipėsi dėl toje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, prašymą pateikti paaiškinimus ir informaciją, susijusius su šiuo valdymo įmonės kreipimusi, per 10 darbo dienų nuo pradinio valstybės narės prašymo pateikimo dienos pateikia savo nuomonę prašomu klausimu.

Priežiūros institucija, prieš panaikindama Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo įmonės, valdančios kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, licencijos galiojimą, konsultuojasi su kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

Priežiūros institucija nedelsdama praneša kitoje valstybėje narėje įsteigto suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie visas nustatytas su jį valdančia Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmone susijusias problemas, priežiūros institucijos nuomone, galinčias turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas, ar apie visus šiame įstatyme nustatytų valdymo įmonei taikomų reikalavimų nesilaikymo atvejus.

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tos valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:

Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, per 2 mėnesius pasirengia atlikti valdymo įmonės veiklos priežiūrą ir apie tai praneša valdymo įmonei.

Filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, jeigu valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija priežiūros institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:

Nuo to momento, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša valdymo įmonei apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos perdavimą priežiūros institucijai, valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi savo buveinės valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo toje valstybėje narėje ar šio įstatymo 128 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

Jeigu keičiasi informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi raštu pranešti priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Jeigu keičiasi valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, priežiūros institucijai pateikta šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, valdymo įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai.

Valdymo įmonė, licencijuota trečiojoje valstybėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta kitose valstybėse narėse licencijuotoms valdymo įmonėms, jeigu priežiūros institucija su trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris leidžia užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, privalo laikytis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri priežiūros institucija. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, privalo laikytis valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų veiklai keliamų ir riziką ribojančių reikalavimų.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų.

Priežiūros institucija turi teisę iš kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo periodiškai teikiamų ataskaitų.

Priežiūros institucija turi teisę nurodyti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotai valdymo įmonei, vykdančiai veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar jo neįsteigus, pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar valdymo įmonė laikosi jai šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.

Kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę priežiūros institucijai, turi teisę rengti atitinkamo valdymo įmonės filialo patikrinimus.

Jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai. Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šiame straipsnyje nurodytą informaciją ar nenutraukia pažeidimų per priežiūros institucijos nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, imtis priemonių, kad būtų apsaugoti investuotojų interesai ir užkirstas kelias daromiems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi tik šio įstatymo 162 straipsnio 2 dalyje ir 164 straipsnyje nustatytas teises, įskaitant teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir, jeigu reikia, uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje, taip pat gali taikyti ir kitas šio įstatymo 171 ir 173 straipsniuose nurodytas poveikio priemones.

Apie priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos Komisijai bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuotos valdymo įmonės licencijos galiojimo panaikinimą, nedelsdama imasi įstatymų nustatytų priemonių jos veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.

Šis straipsnis investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomas.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigto šio įstatymo priedo 3 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos Lietuvos Respublikoje gali būti pradėti platinti tik šio subjekto buveinės valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai pranešus jam apie šio kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei kitų būtinų pateikti dokumentų perdavimą priežiūros institucijai Reglamento (ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus priežiūros institucija priima ir saugo elektroniniu būdu.

Apie visus kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei kartu su šiuo pranešimu pateiktų dokumentų atnaujinimus ir pakeitimus kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų elektronines versijas.

Jeigu keičiasi kartu su kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimu dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas pateikta informacija, susijusi su investicinių vienetų ar akcijų arba tam tikrų klasių investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarka, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė apie tai turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki to pakeitimo įgyvendinimo pradžios.

Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, privalo užtikrinti, kad būtų sudarytos šios galimybės: