LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas
33 versijos
· 1991-07-25
2023-06-01
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 19, 22
2023-03-01
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 15, 22
2023-01-04
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 15, 19, 17 y 6 má
2020-01-01
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 22, 10
2019-01-01
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 8, 22
2017-05-25
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — art. 22
2015-09-01
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 13, 8, 22
2015-08-01
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 15, 12, 19 y 19 m
2014-07-31
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 22, 10
2014-05-01
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 1, 20, 21 y 5 más
2013-07-16
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 1, 20, 21 y 4 más
2012-11-24
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 1, 21, 22
2012-03-27
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 1, 21, 18 y 4 más
2010-07-01
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 20, 21, 17 y 5 má
2009-12-28
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 17, 22, 16
2009-07-09
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 17, 22
2007-05-29
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 17, 6, 22, 2
2006-10-31
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 17, 6, 22
2006-05-16
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 17, 6, 22
2006-04-15
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 22, 16
2004-08-07
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 6, 22, 16
2004-07-29
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 17, 6 y 2 más
2004-01-07
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 17, 6, 22
2003-04-24
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 22
2002-11-22
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 17, 6 y 2 más
2002-07-03
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 17, 6, 2
2001-12-28
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 17, 6
2001-08-17
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 21, 17, 6
2000-07-12
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 15, 12, 19 y 19 m
1997-07-23
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 19 m
1996-11-13
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 16 m
1995-12-20
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 9 má
Pakeitimai 1995-12-20
@@ -1,10 +1,10 @@
# Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas
Redaguota: 1995 06 28
Redaguota: 1995 12 20
Redaguota: 1995
06 28
12 20
1. Nr.1-2138;
@@ -44,15 +44,37 @@
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS
ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
8. Lietuvos
Respublikos 1995 11 30
Įstatymas
Nr.1-1112
Žin., 1995,
Nr.103-2301
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS
REFORMOS
ĮSTATYMO PAPILDYMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMAS
ŽEMĖS
REFORMOS ĮSTATYMAS
I
@@ -122,9 +144,9 @@
reforma kaimo vietovėje vykdoma pagal žemės
reformos
žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais
reformos žemėtvarkos
projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais
žemės santykius
@@ -150,7 +172,7 @@
2. Žemės
reformos procesas apima teisinį, ekonominį ir
reformos procesas apima teisinį, ekonominį ir
ekologinį
@@ -374,9 +396,31 @@
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Žemė privatinėn
nuosavybėn gali būti įsigyjama ūkininko
5) asmenims,
iki 1993 m. rugsėjo 10 d. nepateikusiems
prašymų atstatyti
nuosavybės teisę į jiems priklausiusią žemę ir
mišką (išskyrus
piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisės
atstatymą po
nustatyto termino), suteikiant laisvos valstybinės
žemės fondo
žemės sklypus Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
3. Žemė
privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama ūkininko
ūkiui steigti,
@@ -400,6 +444,40 @@
ūkio įmonėms.
4. Įsigytos
privatinėn nuosavybėn žemės (miško) sklypai
vietovėje
ženklinami, matuojami ir jų plotai nustatomi
Valstybinės
žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos
nustatyta tvarka. Suprojektuotos ir vietovėje
paženklintos
privačios žemės (miško) sklypų ribos atliekant
tikslius
geodezinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės
(miško) sklypo
ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimų
tikslumo,
valstybei arba žemės (miško) savininkui
nekompensuojama.
Pakeitimai:
1.Nr.1-2138; 1991.12.20.;
@@ -436,6 +514,16 @@
1995, Nr.53-1295
6.
Lietuvos Respublikos 1995 11 30
Įstatymas Nr.1-1112
Žin.,
1995, Nr.103-2301
7 straipsnis. Nuosavybės teisės į žemę atstatymas
Žemės
@@ -480,9 +568,9 @@
neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės
išsimokėtinai Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,
išsimokėtinai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,
bet ne ilgiau kaip
@@ -642,6 +730,26 @@
procentų padidinti.
Sugrąžinant
žemę, suformuotos pagal žemėtvarkos projektą
žemėnaudos plotas
gali būti didesnis už turėtos žemės plotą arba
jam ekvivalentišką
plotą ne daugiau kaip 10 procentų; už žemės
ploto skirtumą
pilietis sumoka valstybei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Piliečiams
kitai žemės ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui)
@@ -678,9 +786,9 @@
sklypo dydis nustatomas:
įmonių
rejestre įregistruotoms įmonėms - pagal faktiškai
įmonių rejestre
įregistruotoms įmonėms - pagal faktiškai
įmonių veiklai
@@ -696,9 +804,9 @@
sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta
statiniais,
daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais,
statiniais, daugiamečiais
sodiniais, kitais sodybos želdiniais,
kiemas ir sodybos
@@ -714,7 +822,7 @@
5.Miestuose,
išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką,
išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką,
privačių namų
@@ -728,9 +836,37 @@
Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,
Palangoje, Birštone
ir 0,3 ha - kituose miestuose.
Palangoje,
Birštone ir 0,3 ha - kituose miestuose. Parduodamo
žemės sklypo
norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti
padidinta parduodant
visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės
sklypą namo
savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies
pagal nustatyta tvarka
patvirtintus ir savivaldybės mero
(valdybos)
suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma
panaudoti miesto
ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus
atskirą atidalijamą
sklypą, individualiai satybai.
Parduodant
@@ -794,191 +930,983 @@
1993, Nr.32-727;
4.
Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
5.Lietuvos
Respublikos 1995 11 30
Įstatymas
Nr.1-1112
Žin.,
1995, Nr.103-2301
10 straipsnis. Pretendentų įsigyti žemės ūkio
paskirties žemę eilė
1. Vykdant
žemės reformą, žemės ūkio paskirties žemė
įsigyjama pagal
suprojektuotas žemėnaudas laikantis šios
pretendentų įsigyti
žemę eilės:
1) asmenys,
turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui;
2) kaime
gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietovėje
esančią žemę natūra;
3) asmenys,
kuriems žemė buvo leista naudotis pagal
Valstiečio ūkio
įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo
nustatytu laiku
įformintas, taip pat kaimo vietovėje gyvenantys
asmenys, kurių
turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal
Valstiečio ūkio
įstatymą;
4) kiti
asmenys, susigrąžinantys žemę natūra;
5) vietos
gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
toje buvusioje žemės
ūkio įmonėje ir toje apylinkėje turėtą žemę;
6) kaime
gyvenantys politiniai kaliniai ir tremtiniai arba
jų vaikai, susigrąžinantys
žemę toje apylinkėje ekvivalentine
natūra. Jeigu
šie asmenys gyvena mieste ar miesto tipo
gyvenvietėje, tai
jų prašymu jiems gali būti sugrąžinta to
regiono kaimo
vietovėje tik dalis (ne daugiau 2 ha kiekvienam
pretendentui)
turėtos žemės, už likusią dalį išmokant
kompensaciją;
7) vietos
gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
kitose to rajono
apylinkėse ar to rajono teritorijoje esančiuose
miestuose ir
miesto tipo gyvenvietėse turėtą žemės ūkio
paskirties žemę;
8) vietos
gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
kituose rajonuose ir
kitų rajonų miestuose turėtą žemę;
9) vietos
gyventojai, perkantys valstybinę žemę ūkininko
ūkiui steigti ar
bendrai žemės ūkio veiklai;
10) kiti
piliečiai, susigrąžinantys žemę ekvivalentine
natūra;
11) kiti
piliečiai, perkantys valstybinę žemę.
2. Jeigu tą
patį žemės plotą pretenduoja susigrąžinti
ekvivalentine
natūra ar pirkti keli asmenys, turintys vienodą
pirmumo teisę jį
įsigyti, žemės sklypų paskirstymas sprendžiamas
pagal parengtą
žemėtvarkos projektą. Jeigu šie asmenys su
suprojektuotu žemės
sklypų išdėstymu nesutinka, žemė sugrąžinama
ekvivalentine natūra
arba parduodama aukciono būdu.
3. Žemės
savininkai turi pirmumo teisę pirkti ne konkurso
būdu gretimus
valstybinės žemės ir miško sklypus, nepatogius
naudoti kitiems
fiziniams ir juridiniams asmenims.
4. Asmenys,
turintys specialių miškininkystės žinių ir miškų
tvarkymo patirtį,
turi teisę ne konkurso būdu pirkti nepatogius
administruoti
valstybinių miškų sklypus, kurių vietos gyventojai
nepretenduoja
susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32-727;
11 straipsnis. Disponavimas privatizuota žeme ir mišku
ir jų naudojimo apribojimai
Disponavimą
privatizuota žeme ir mišku bei jų naudojimo
apribojimus nustato
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Miškų
įstatymas ir Saugomų
teritorijų įstatymas.
Pakeitimai:
1.Nr.2565;
1992.05.07.;
Žin.,
1992, Nr.15- 404;
2.Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32-727;
3.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
12 straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės
privatizavimas
1. Saugomų
vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama,
suderinus su
atitinkamomis valstybinėmis tarnybomis, gali būti
privatizuojama
ribotam ūkiniam naudojimui.
2.
Sprendimai dėl žemės sugrąžinimo bei suteikimo
nuosavybėn
neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo-
pardavimo sutartys
sudaromos tik jeigu pilietis sutinka su jo
įsigyjamam žemės
sklypui žemės reformos žemėtvarkos projekte ir
kituose
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis
specialiosiomis
žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės
servitutais ir
kitais veiklos apribojimais.
3.
Savininkams, nesilaikantiems nustatytų žemės naudojimo
apribojimų,
taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
materialinė
atsakomybė.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
III skyrius
Valstybinė žemė
13 straipsnis. Neprivatizuotina žemė
Privatinėn
nuosavybėn piliečiams neparduodama:
1) kelių,
aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių,
taip pat valstybinės
sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė;
2) žemė kaimo
gyvenvietėse, naudotina bendroms gyventojų ar
kitoms visuomenės
reikmėms pagal parengtus ir Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka patikslintus šių
gyvenviečių
užstatymo projektus;
3)
miestų,miestelių irkaimų bendram naudojimui ir
visuomeninei
statybai bei rekreacijai naudotina žemė pagal
parengtus ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
patikslintus
projektus;
4) žemė,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
suteikta arba
numatoma suteikti mokslo ir mokymo įstaigoms
eksperimentams bei
kitoms mokslo ir mokymo reikmėms;
5) miškai,
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskirti
valstybiniams
rezervatams, nacionaliniams ir regioniniams
parkams, kurortų
sanitarinės apsaugos zonoms, miestų miškams,
miško parkams, miško
genetiniams rezervatams, miško medelynams ir
sėklininkystės
plantacijoms.
Taip pat neprivatizuojami
miškai, priskirti Baltijos jūros
ir Kuršių marių
apsauginėms juostoms iki 7 km pločio, ypač
vertingiems
rekreaciniams prie vandens telkinių ir gyvenviečių
esantiems
miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei
selekcinės
sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė;
6) ištirtų
ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingųjų
iškasenų telkinių
žemė;
7) valstybinių
rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos
monitoringo
teritorijų rezervatų, rezervatinių apyrubių, Kuršių
nerijos
nacionalinio parko, valstybinės reikšmės gamtos paminklų
žemė;
8) žemė,
kurioje pastatyti ar projektuojami valstybinės
nuosavybės objektai;
9)
nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių
teritorijoje
esantys miškai, krūmai, vandenys, pelkės, smėlynai
ir kitos
nenaudojamos žemės, išskyrus iki 5 ha ploto sklypus,
įsiterpusius į žemės
ūkio naudmenas jeigu šios neprivatizuotinos
žemės naudmenos
yra pažymėtos nustatyta tvarka parengtuose
teritorijų
planavimo dokumentuose, suderintuose su Aplinkos
apsaugos
ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Valstybine
žemėtvarkos ir
geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;
10) žemė,
kurią užima valstybinės socialinės globos ir
rūpybos įstaigos,
taip pat šioms įstaigoms priskirta žemės ūkio
paskirties žemė ar
miškas;
11)
buvusios bažnyčių (religinių konfesijų ir jų
institucijų) žemės
valdos, kurios nėra priskirtos valstybės
išperkamai žemei.
12) žemė,
nustatyta tvarka priskirta Lietuvos Respublikos
pajūrio juostai.
Pakeitimai:
1.Nr.1-2565; 1992.05.07.;
Žin.,
1992, Nr.15- 404;
2.Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin., 1993,
Nr.32-727,
3.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
4. Lietuvos
Respublikos 1995 11 30
Įstatymas
Nr.1-1112
Žin.,
1995, Nr.103-2301
14 straipsnis. Neteko galios.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32-727;
2.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
15 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudojimui
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pageidaujantys naudoti
valstybinę žemę
kaimo vietovėje, žemės reformos metu pateikia
paraiškas agrarinės
reformos tarnyboms, nurodydami šiuo
metu jiems
nustatyta tvarka suteiktos naudotis žemės plotą,
pageidaujamos
žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo
terminą, sklypo
vietą ir, prireikus žemės poreikio techninį-
ekonominį
pagrindimą.
2. Pagal
fizinių ir juridinių asmenų prašymus bei
valstybinio žemės
kadastro medžiagą, atsižvelgiant į turimos
valstybinio žemės
fondo žemės plotą ir žemės naudotojų bei
valstybės
interesus, žemės reformos žemėtvarkos projekte
numatomas žemės
ploto paskirstymas naujiems žemės naudotojams.
Patvirtinus žemės reformos
žemėtvarkos projektą, žemės sklypai
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami
naudotis arba
išnuomojami.
3. Kuriant
žemės ūkio bendroves ir kitas įmones, jų
steigėjai iki
steigimo sutarties sudarymo turi gauti
agrarinės reformos
tarnybos išvadą apie galimą tai įmonei
išnuomoti žemės
plotą ir jo vietą.
4. Įmonėms
suteikiamų naudotis žemės sklypų dydis ir
išsidėstymas turi
užtikrinti galimybę juos racionaliai tvarkyti
ir efektyviai ūkininkauti.
5. Miestuose
valstybinė žemė
parduodama,
suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai,
suteikiama
naudotis arba išnuomojama Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka, vadovaujantis statybos projektais
ir schemomis.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32- 727;
2.
Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
10 straipsnis. Pretendentų įsigyti žemės ūkio
paskirties žemę eilė
1. Vykdant
žemės reformą, žemės ūkio paskirties žemė
įsigyjama pagal
suprojektuotas žemėnaudas laikantis šios
pretendentų įsigyti
žemę eilės:
1) asmenys,
turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui;
2) kaime
gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietovėje
esančią žemę natūra;
3) asmenys,
kuriems žemė buvo leista naudotis pagal
Valstiečio ūkio
įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo
nustatytu laiku
įformintas, taip pat kaimo vietovėje gyvenantys
asmenys, kurių
turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal
Valstiečio ūkio
įstatymą;
4) kiti
asmenys, susigrąžinantys žemę natūra;
5) vietos
gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
toje buvusioje žemės
ūkio įmonėje ir toje apylinkėje turėtą žemę;
6) kaime
gyvenantys politiniai kaliniai ir tremtiniai arba
jų vaikai,
susigrąžinantys žemę toje apylinkėje ekvivalentine
natūra. Jeigu
šie asmenys gyvena mieste ar miesto tipo
gyvenvietėje, tai
jų prašymu jiems gali būti sugrąžinta to
regiono kaimo
vietovėje tik dalis (ne daugiau 2 ha kiekvienam
pretendentui)
turėtos žemės, už likusią dalį išmokant
kompensaciją;
7) vietos
gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
kitose to rajono
apylinkėse ar to rajono teritorijoje esančiuose
miestuose ir
miesto tipo gyvenvietėse turėtą žemės ūkio
paskirties žemę;
8) vietos
gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
kituose rajonuose ir
kitų rajonų miestuose turėtą žemę;
9) vietos
gyventojai, perkantys valstybinę žemę ūkininko
ūkiui steigti ar
bendrai žemės ūkio veiklai;
10) kiti
piliečiai, susigrąžinantys žemę ekvivalentine
natūra;
11) kiti
piliečiai, perkantys valstybinę žemę.
2. Jeigu tą
patį žemės plotą pretenduoja susigrąžinti
ekvivalentine natūra
ar pirkti keli asmenys, turintys vienodą
pirmumo teisę jį
įsigyti, žemės sklypų paskirstymas sprendžiamas
pagal parengtą
žemėtvarkos projektą. Jeigu šie asmenys su
suprojektuotu žemės
sklypų išdėstymu nesutinka, žemė sugrąžinama
ekvivalentine natūra
arba parduodama aukciono būdu.
3. Žemės
savininkai turi pirmumo teisę pirkti ne konkurso
būdu gretimus
valstybinės žemės ir miško sklypus, nepatogius
naudoti kitiems
fiziniams ir juridiniams asmenims.
4. Asmenys,
turintys specialių miškininkystės žinių ir miškų
tvarkymo patirtį,
turi teisę ne konkurso būdu pirkti nepatogius
administruoti
valstybinių miškų sklypus, kurių vietos gyventojai
nepretenduoja
susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra.
16 straipsnis. Gyventojų asmeninio ūkio žemė
1. Rengiant
žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeninio
ūkio žemės sklypų
išdėstymas gali būti patikslinamas, jeigu taip
nusprendė
asmenų, naudojančių šią žemę toje vietoje,
susirinkimas.
Susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką
nustato Žemės ūkio
ministerija.
Tikslinant
asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą pirmumo
teisę rinktis
sklypo vietą turi toje vietovėje gyvenantys
asmenys, kurių
žemę išperka valstybė, remdamasi Lietuvos
Respublikos įstatymo
"Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą
atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio
pirmosios dalies 3
punkto nuostatomis.
2. Asmeninio
ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti
privatinėn
nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrąžinamą
natūra arba
ekvivalentine natūra žemės plotą arba jeigu šie
asmenys neturėjo
susigrąžintinos žemės arba jos turėjo mažiau,
negu naudoja
asmeniniam ūkiui. Šiais atvejais žemės sklypai jiems
parduodami Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,
išskyrus žemę, kuri
buvo suteikta po 1993 m. liepos 1 d. ir
skirta plote, kuris
iki tol nebuvo naudotas gyventojų asmeninio
ūkio poreikiams. Už
perkamą žemę gali būti atsiskaitoma iš karto
arba išsimokėtinai,
bet ne vėliau kaip per 15 metų.
3. Asmenims,
kurie pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir
sąlygų" turi
teisę susigrąžinti ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui
suteiktos žemės
plotą, tačiau pageidauja kompensacijos arba savo
teisę
susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba
atsisako šios teisės
kitų pretendentų naudai, asmeninio ūkio žemė
neparduodama.
4. Asmeniniam
ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti
lengvatinėmis
sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo, kuris
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl kaimo
gyventojų sodybinių
sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. Nr.I-
411) priėmimo dieną
buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą ir yra
buvęs žemės ūkio
įmonės darbuotojas arba pensininkas, išdirbęs
ūkyje ne mažiau kaip
5 metus, ir jeigu šis asmuo:
1) ir dabar
gyvena kaimo vietovėje ar buvusio rajono mieste
bei turėjo teisę
gauti asmeninio ūkio žemę ir ja naudojosi;
2) yra kaime
gyvenančios daugiavaikės šeimos tėvas ar
motina, nesvarbu,
koks jų darbo stažas žemės ūkio įmonėse;
3) gyvena
kaimo vietovėje ar ten dirba arba dirbo švietimo,
kultūros,
medicinos, melioracijos ir kitose žemės ūkį
aptarnaujančiose
įmonėse bei įstaigose.
5. Po 1990 m.
liepos 26 d. išsiskyrę sutuoktiniai turi teisę
lengvatinėmis
sąlygomis pirkti: buvęs sutuoktinis, su kuriuo likę
gyventi vaikai ar
kiti išlaikytiniai - 2/3 šeimos naudojamos
asmeninio ūkio
žemės, kitas sutuoktinis - 1/3. Iškilę tarp jų
ginčai sprendžiami
teismine tvarka.
6. Kiti
asmenys žemę asmeniniam ūkiui gali pirkti pirkimo
metu galiojančia
tvarka ir žemės kainomis.
7. Tuo atveju,
kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo
už perkamą asmeninio
ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis
nebuvo sudaryta, jam
mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina
toje vietovėje
gyvenantiems testamentiniams arba šaukiamiems
paveldėti pagal
įstatymą įpėdiniams, jeigu šie paveldėjo toje
vietovėje esančius
pastatus (ar jų dalį) bei patys ar jų šeimos
nariai neturi
asmeninio ūkio žemės.
8. Jei
apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius
įstatymus
nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę
piliečiams, turėjusiems
teisę šią žemę gauti, apskrities
valdytojas,
remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta
medžiaga, gali
priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie
piliečiai teisėtai
naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau
kaip 2-3 ha
faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Apskrities
valdytojui priėmus
tokį sprendimą, šie asmeninio ūkio žemės
naudotojai gali
tą žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn šio
straipsnio
nustatyta tvarka.
9. Asmeninio
ūkio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį
naudojantiems
asmenims, kuriems jis buvo suteiktas pažeidžiant
galiojančius
įstatymus.
Pakeitimai:
@@ -986,43 +1914,143 @@
1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32-727;
11 straipsnis. Disponavimas privatizuota žeme ir mišku
ir jų naudojimo apribojimai
Disponavimą
privatizuota žeme ir mišku bei jų naudojimo
apribojimus nustato
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Miškų
įstatymas ir Saugomų
teritorijų įstatymas.
Žin., 1993,
Nr.32-727;
2.Nr.1-476;
1994.05.24;
Žin., 1994,
Nr.43-777.
3.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin., 1995,
Nr.53-1295
6. Lietuvos
Respublikos 1995 11 30
Įstatymas
Nr.1-1112
Žin., 1995,
Nr.103-2301
IV skyrius
Žemės reformos vykdymas
17 straipsnis. Žemės reformos vykdytojai
1. Žemės
reformą vykdo apskričių valdytojai bei į jų
administracijos
sudėtį įeinančios agrarinės reformos tarnybos. Jų
darbą
koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Žemės
reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės
privatizavimo
darbams miestuose bei kaimo vietovėse metodiškai
vadovauja Valstybinė
žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės
ūkio ministerijos.
2. Žemės
reformos žemėtvarkos projektus rengia Valstybinis
žemėtvarkos
institutas.
3. Miestų
teritorinio planavimo
projektus rengia
specializuotos projektavimo įmonės vietos
savivaldos vykdomųjų
institucijų.
4.Skundus
dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų
tinkamumo bei
dėl žemės privatizavimui ir nuomai parengtų
dokumentų atitikimo
įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams
nagrinėja
apskrities valdytojo administracija ir Valstybinė
žemėtvarkos ir
geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Žemės reformą
vykdantys pareigūnai, pažeidę šio įstatymo
reikalavimus,
traukiami atsakomybėn įstatymų ir Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.Nr.2565;
1992.05.07.;
Žin.,
1992, Nr.15- 404;
2.Nr.1-230;
1.Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32-727;
Žin., 1993,
Nr.32-727;
2.Nr.1-476;
1994.05.24.;
Žin., 1994,
Nr.43-777.
3.Lietuvos
@@ -1032,65 +2060,227 @@
Nr.1-94.
Žin., 1995,
Nr.53-1295
18 straipsnis. Prašymų žemei gauti pateikimo ir
svarstymo tvarka
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti
žemės ūkinei ir
kitai veiklai, prašymus pateikia agrarinės
reformos tarnybai
pagal pageidaujamo įsigyti žemės sklypo buvimo vietą.
Prašymai žemei
įsigyti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka ir
terminais.
2. Agrarinės
reformos tarnyba kartu su Valstybiniu žemėtvarkos
institutu
išanalizuoja prašymus žemei gauti, parengia sprendimų dėl
jų tenkinimo
projektus ir apie tai raštu informuoja pretendentus.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
12 straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės
privatizavimas
1. Saugomų
vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama,
suderinus su
atitinkamomis valstybinėmis tarnybomis, gali būti
privatizuojama
ribotam ūkiniam naudojimui.
19 straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų
sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo
tvarka
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys agrarinės reformos
tarnybos
sprendimus dėl prašymų gauti žemę tenkinimo gali
apskųsti apskrities
valdytojui per mėnesį nuo šių sprendimų
gavimo. Apskrities
valdytojas gautą skundą per mėnesį išnagrinėja
ir priima sprendimą.
Apskrities
valdytojų sprendimai dėl žemės įsigijimo per 20
dienų nuo jų
priėmimo gali būti apskųsti teismui.
2. Nustačius
įstatymų pažeidimus, žemės reformos metu
neteisėtai įsigyta
žemė paimama į valstybinį žemės fondą įstatymo
ie Lietuvos
Respublikos nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų.
Pakeitimai:
1. Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin., 1993,
Nr.32-727;
2. Nr.1-476;
1994.05.24.;
Žin., 1994,
Nr.43-777.
3. Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin., 1995,
Nr.53-1295
V skyrius
Žemėtvarkos darbai
20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų
sudarymas
1.Žemė
reformos žemėtvarkos projektas rengiamas teritorijai,
kurios ribas
nustato apskrities valdytojas. Žemės reformos
žemėtvarkos
projektų bei jų parengimui reikalingų planų ir
žemėtvarkos schemų
turinį nustato Valstybinė žemėtvarkos ir
geodezijos tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos.
2. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir
žemėtvarkos darbai
atliekami valstybės lėšomis. Jų parengimo
grafikus tvirtina
Žemės ūkio ministerija.
Pakeitimai:
1.Nr.1-476;
1994.05.24.;
Žin., 1994,
Nr.43-777.
2.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin., 1995,
Nr.53-1295
21 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos
projektų svarstymo, derinimo ir
tvirtinimo tvarka
1. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai svarstomi
pretendentų
gauti žemės (fizinių ir juridinių asmenų)
susirinkimuose,
dalyvaujant agrarinės reformos
tarnybai, ir
suderinamai su suinteresuotomis valstybinėmis
institucijomis.
2.
Sprendimai dėl žemės sugrąžinimo bei suteikimo
nuosavybėn
neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo-
pardavimo sutartys
sudaromos tik jeigu pilietis sutinka su jo
įsigyjamam žemės
sklypui žemės reformos žemėtvarkos projekte ir
kituose
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis
specialiosiomis
žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės
servitutais ir
kitais veiklos apribojimais.
3.
Savininkams, nesilaikantiems nustatytų žemės naudojimo
apribojimų,
taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
materialinė
atsakomybė.
Suderintus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos
projektus tvirtina
apskrities valdytojas.
Pakeitimai:
@@ -1098,982 +2288,14 @@
Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
III skyrius
Valstybinė žemė
13 straipsnis. Neprivatizuotina žemė
Privatinėn
nuosavybėn piliečiams neparduodama:
1) kelių,
aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių,
taip pat valstybinės
sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė;
2) žemė kaimo
gyvenvietėse, naudotina bendroms gyventojų ar
kitoms visuomenės
reikmėms pagal parengtus ir Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka patikslintus šių
gyvenviečių
užstatymo projektus;
3)
miestų,miestelių irkaimų bendram naudojimui ir
visuomeninei
statybai bei rekreacijai naudotina žemė pagal
parengtus ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
patikslintus
projektus;
4) žemė,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
suteikta arba
numatoma suteikti mokslo ir mokymo įstaigoms
eksperimentams bei
kitoms mokslo ir mokymo reikmėms;
5) miškai,
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskirti
valstybiniams
rezervatams, nacionaliniams ir regioniniams
parkams, kurortų
sanitarinės apsaugos zonoms, miestų miškams,
miško parkams, miško
genetiniams rezervatams, miško medelynams ir
sėklininkystės
plantacijoms.
Taip pat
neprivatizuojami miškai, priskirti Baltijos jūros
ir Kuršių marių
apsauginėms juostoms iki 7 km pločio, ypač
vertingiems
rekreaciniams prie vandens telkinių ir gyvenviečių
esantiems
miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei
selekcinės
sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė;
6) ištirtų
ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingųjų
iškasenų telkinių
žemė;
7) valstybinių
rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos
monitoringo
teritorijų rezervatų, rezervatinių apyrubių, Kuršių
nerijos
nacionalinio parko, valstybinės reikšmės gamtos paminklų
žemė;
8) žemė,
kurioje pastatyti ar projektuojami valstybinės
nuosavybės objektai;
9)
nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių
teritorijoje
esantys miškai, krūmai, vandenys, pelkės, smėlynai
ir kitos
nenaudojamos žemės, išskyrus iki 5 ha ploto sklypus,
įsiterpusius į žemės
ūkio naudmenas jeigu šios neprivatizuotinos
žemės naudmenos
yra pažymėtos nustatyta tvarka parengtuose
teritorijų
planavimo dokumentuose, suderintuose su Aplinkos
apsaugos
ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Valstybine
žemėtvarkos ir
geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;
10) žemė,
kurią užima valstybinės socialinės globos ir
rūpybos įstaigos,
taip pat šioms įstaigoms priskirta žemės ūkio
paskirties žemė ar
miškas;
11)
buvusios bažnyčių (religinių konfesijų ir jų
institucijų) žemės
valdos, kurios nėra priskirtos valstybės
išperkamai žemei.
Pakeitimai:
1.Nr.1-2565; 1992.05.07.;
Žin.,
1992, Nr.15- 404;
2.Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32-727,
3.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
14 straipsnis. Neteko galios.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32-727;
2.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
15 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudojimui
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pageidaujantys naudoti
valstybinę žemę
kaimo vietovėje, žemės reformos metu pateikia
paraiškas agrarinės
reformos tarnyboms, nurodydami šiuo
metu jiems
nustatyta tvarka suteiktos naudotis žemės plotą,
pageidaujamos
žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo
terminą, sklypo
vietą ir, prireikus žemės poreikio techninį-
ekonominį
pagrindimą.
2. Pagal
fizinių ir juridinių asmenų prašymus bei
valstybinio žemės
kadastro medžiagą, atsižvelgiant į turimos
valstybinio žemės
fondo žemės plotą ir žemės naudotojų bei
valstybės
interesus, žemės reformos žemėtvarkos projekte
numatomas žemės
ploto paskirstymas naujiems žemės naudotojams.
Patvirtinus žemės
reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypai
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami
naudotis arba
išnuomojami.
3. Kuriant
žemės ūkio bendroves ir kitas įmones, jų
steigėjai iki
steigimo sutarties sudarymo turi gauti
agrarinės reformos
tarnybos išvadą apie galimą tai įmonei
išnuomoti žemės
plotą ir jo vietą.
4. Įmonėms
suteikiamų naudotis žemės sklypų dydis ir
išsidėstymas turi
užtikrinti galimybę juos racionaliai tvarkyti
ir efektyviai
ūkininkauti.
5. Miestuose
valstybinė žemė
parduodama,
suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai,
suteikiama
naudotis arba išnuomojama Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka, vadovaujantis statybos projektais
ir schemomis.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin.,
1993, Nr.32- 727;
2.
Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
16 straipsnis. Gyventojų asmeninio ūkio žemė
1. Rengiant
žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeninio
ūkio žemės sklypų
išdėstymas gali būti patikslinamas, jeigu taip
nusprendė asmenų,
naudojančių šią žemę toje vietoje,
susirinkimas.
Susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką
nustato Žemės ūkio
ministerija.
Tikslinant
asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą pirmumo
teisę rinktis
sklypo vietą turi toje vietovėje gyvenantys
asmenys, kurių
žemę išperka valstybė, remdamasi Lietuvos
Respublikos
įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą
atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio
pirmosios dalies 3
punkto nuostatomis.
2. Asmeninio
ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti
privatinėn
nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrąžinamą
natūra arba
ekvivalentine natūra žemės plotą arba jeigu šie
asmenys neturėjo
susigrąžintinos žemės arba jos turėjo mažiau,
negu naudoja
asmeniniam ūkiui. Šiais atvejais žemės sklypai jiems
parduodami Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,
išskyrus žemę, kuri
buvo suteikta po 1993 m. liepos 1 d. ir
skirta plote, kuris
iki tol nebuvo naudotas gyventojų asmeninio
ūkio poreikiams. Už
perkamą žemę gali būti atsiskaitoma iš karto
arba išsimokėtinai,
bet ne vėliau kaip per 15 metų.
3. Asmenims,
kurie pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir
sąlygų" turi
teisę susigrąžinti ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui
suteiktos žemės
plotą, tačiau pageidauja kompensacijos arba savo
teisę
susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba
atsisako šios teisės
kitų pretendentų naudai, asmeninio ūkio žemė
neparduodama.
4. Asmeniniam
ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti
lengvatinėmis
sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo, kuris
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl kaimo
gyventojų sodybinių
sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. Nr.I-
411) priėmimo dieną
buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą ir yra
buvęs žemės ūkio
įmonės darbuotojas arba pensininkas, išdirbęs
ūkyje ne mažiau kaip
5 metus, ir jeigu šis asmuo:
1) ir dabar
gyvena kaimo vietovėje ar buvusio rajono mieste
bei turėjo teisę
gauti asmeninio ūkio žemę ir ja naudojosi;
2) yra kaime
gyvenančios daugiavaikės šeimos tėvas ar
motina, nesvarbu,
koks jų darbo stažas žemės ūkio įmonėse;
3) gyvena
kaimo vietovėje ar ten dirba arba dirbo švietimo,
kultūros,
medicinos, melioracijos ir kitose žemės ūkį
aptarnaujančiose
įmonėse bei įstaigose.
5. Po 1990 m.
liepos 26 d. išsiskyrę sutuoktiniai turi teisę
lengvatinėmis
sąlygomis pirkti: buvęs sutuoktinis, su kuriuo likę
gyventi vaikai ar
kiti išlaikytiniai - 2/3 šeimos naudojamos
asmeninio ūkio
žemės, kitas sutuoktinis - 1/3. Iškilę tarp jų
ginčai sprendžiami
teismine tvarka.
6. Kiti
asmenys žemę asmeniniam ūkiui gali pirkti pirkimo
metu galiojančia
tvarka ir žemės kainomis.
7. Tuo atveju,
kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo
už perkamą asmeninio
ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis
nebuvo sudaryta, jam
mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina
toje vietovėje gyvenantiems
testamentiniams arba šaukiamiems
paveldėti pagal
įstatymą įpėdiniams, jeigu šie paveldėjo toje
vietovėje esančius
pastatus (ar jų dalį) bei patys ar jų šeimos
nariai neturi
asmeninio ūkio žemės.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin., 1993,
Nr.32-727;
2.Nr.1-476;
1994.05.24;
Žin., 1994,
Nr.43-777.
3.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin., 1995,
Nr.53-1295
IV skyrius
Žemės reformos vykdymas
17 straipsnis. Žemės reformos vykdytojai
1. Žemės
reformą vykdo apskričių valdytojai bei į jų
administracijos
sudėtį įeinančios agrarinės reformos tarnybos. Jų
darbą
koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Žemės
reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės
privatizavimo
darbams miestuose bei kaimo vietovėse metodiškai
vadovauja Valstybinė
žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės
ūkio ministerijos.
2. Žemės
reformos žemėtvarkos projektus rengia Valstybinis
žemėtvarkos
institutas.
3. Miestų
teritorinio planavimo
projektus rengia
specializuotos projektavimo įmonės vietos
savivaldos vykdomųjų
institucijų.
4.Skundus
dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų
tinkamumo bei
dėl žemės privatizavimui ir nuomai parengtų
dokumentų atitikimo
įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams
nagrinėja
apskrities valdytojo administracija ir Valstybinė
žemėtvarkos ir
geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Žemės reformą
vykdantys pareigūnai, pažeidę šio įstatymo
reikalavimus,
traukiami atsakomybėn įstatymų ir Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin., 1993,
Nr.32-727;
2.Nr.1-476;
1994.05.24.;
Žin., 1994,
Nr.43-777.
3.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin., 1995,
Nr.53-1295
18 straipsnis. Prašymų žemei gauti pateikimo ir
svarstymo tvarka
1. Fiziniai ir
juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti
žemės ūkinei ir
kitai veiklai, prašymus pateikia agrarinės
reformos tarnybai
pagal pageidaujamo įsigyti žemės sklypo buvimo vietą.
Prašymai žemei
įsigyti pateikiami Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka ir terminais.
2. Agrarinės
reformos tarnyba kartu su Valstybiniu
žemėtvarkos
institutu išanalizuoja prašymus žemei gauti, parengia
sprendimų dėl jų
tenkinimo projektus ir apie tai raštu informuoja
pretendentus.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
19 straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų
sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo
tvarka
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys agrarinės reformos
tarnybos
sprendimus dėl prašymų gauti žemę tenkinimo gali
apskųsti apskrities
valdytojui per mėnesį nuo šių sprendimų
gavimo. Apskrities
valdytojas gautą skundą per mėnesį išnagrinėja
ir priima sprendimą.
Apskrities
valdytojų sprendimai dėl žemės įsigijimo per 20 dienų
nuo jų priėmimo gali
būti apskųsti teismui.
2. Nustačius
įstatymų pažeidimus, žemės reformos metu
neteisėtai įsigyta
žemė paimama į valstybinį žemės fondą įstatymo
ie Lietuvos
Respublikos nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų.
Pakeitimai:
1. Nr.1-230;
1993.07.15.;
Žin., 1993,
Nr.32-727;
2. Nr.1-476;
1994.05.24.;
Žin., 1994,
Nr.43-777.
3. Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin., 1995,
Nr.53-1295
V skyrius
Žemėtvarkos darbai
20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų
sudarymas
1.Žemė
reformos žemėtvarkos projektas rengiamas teritorijai,
kurios ribas
nustato apskrities valdytojas. Žemės reformos
žemėtvarkos
projektų bei jų parengimui reikalingų planų ir
žemėtvarkos schemų
turinį nustato Valstybinė žemėtvarkos ir
geodezijos tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos.
2. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir
žemėtvarkos darbai
atliekami valstybės lėšomis. Jų parengimo
grafikus tvirtina
Žemės ūkio ministerija.
Pakeitimai:
1.Nr.1-476;
1994.05.24.;
Žin., 1994,
Nr.43-777.
2.Lietuvos
Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin., 1995,
Nr.53-1295
21 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos
projektų svarstymo, derinimo ir
tvirtinimo tvarka
1. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai svarstomi
pretendentų
gauti žemės (fizinių ir juridinių asmenų)
susirinkimuose,
dalyvaujant agrarinės reformos
tarnybai, ir suderinamai
su suinteresuotomis valstybinėmis
institucijomis.
2.
Suderintus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos
projektus tvirtina
apskrities valdytojas.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas
Nr.1-94.
Žin.,
1995, Nr.53-1295
22 straipsnis. Žemės sklypų paženklinimas ir
žemės nuosavybės teisės dokumentų
1995-06-28
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą