LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
54 versijos
· 1998-06-16
2026-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 4
2025-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 302, 30
2024-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3440, 2, 3441
2024-09-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 305, 302 y 4
2023-10-04
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 321, 6
2023-01-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 30
2023-01-02
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 321
2023-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3440, 343
2022-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 6, 4
2022-05-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 42, 12, 6, 3426
2022-05-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 42, 11, 6 y 2 m
2022-03-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 3425
2022-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 343, 2, 342 y 3
2021-11-13
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 37 y 4
2021-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 37, 344, 6
2021-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 121, 2, 27 y 17
2021-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 291, 27, 29 y 3
2020-11-04
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6
2020-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4
2020-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 4
2020-02-18
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4
2020-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 301, 3420, 3
2019-06-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 3431
2019-03-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 3415
2019-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3424, 24
2018-12-22
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 6 y 2
2018-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 6
2018-01-24
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 341, 351
2018-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 7
2017-07-12
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6
2016-08-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4, 3415
2016-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6, 33
2015-06-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 6, 37
2015-04-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 302, 6
2014-12-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 19
2014-10-21
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3414, 19
2014-04-30
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2014-01-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2013-06-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 346, 111, 3414
2012-12-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3425, 342
2012-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2012-04-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 346, 3414, 3425
2012-01-10
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2011-05-03
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 291, 111 y
2010-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 342, 349, 8 y 4
2009-12-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 11, 348, 29 y 8
2008-07-17
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 29, 19, 30 y 4
2008-07-05
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 348, 29, 19 y 3
2005-06-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 32
2004-04-29
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 37, 20, 11 y 12
2003-06-10
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 37, 20, 33 y 8
2002-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 34
2002-01-22
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 31, 34, 6
Pakeitimai 2002-01-22
@@ -306,9 +306,7 @@
išteklių naudojimo leidimus naudoti ar šalinti atliekas, savo veiklą gali
nutraukti tik pagal šio įstatymo 15 straipsnyje įmonei nustatytus atliekų
naudojimo ar šalinimo reikalavimus.
nutraukti tik pagal šio įstatymo 15 straipsnyje įmonei nustatytus atliekų naudojimo ar šalinimo reikalavimus.
7
@@ -726,6 +724,24 @@
naudojimo susidaro atliekos.
[2 dalies redakcija
nuo 2003 m. sausio 1 d.:
2. Siekiant
skatinti atliekų prevenciją ir kaupti lėšas atliekoms tvarkyti, Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01
33
straipsnis. Atliekų tvarkymo finansavimo šaltiniai
@@ -738,21 +754,21 @@
fondas;
[1 punkto
redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;]
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Valstybinis gamtos apsaugos
fondas;
[3 punkto
redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d.:
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;]
programos lėšos;
4) savivaldybių gamtos apsaugos
@@ -774,12 +790,26 @@
Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų tiksliniai įnašai.
[6 punktas
netenka galios, buvęs 7 punktas laikomas 6 punktu nuo 2003 m. sausio 1 d.:
6)
užsienio šalių, tarptautinių organizacijų ir finansinių institucijų bei
Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų tiksliniai įnašai.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06) , įsigalioja nuo 2003-01-01
34
straipsnis. Valstybinis atliekų tvarkymo fondas
@@ -820,6 +850,140 @@
nustatyta tvarka.
[34 straipsnio
redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
34 straipsnis.
Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1. Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių
ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2. Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3. Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo
energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba
naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir
įgyvendinti;
3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti
naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui
skatinti.
4. Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas
pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte
numatytus atvejus;
2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti
ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms
panaudoti nėra technologijų;
3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams
mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas
gaunamų pajamų skirtumo;
4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų
atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal
šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių
ir (ar) pakuotės atliekomis;
5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos
teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)
pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms
surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų
poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;
6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais
atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų
pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais
biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje
numatytoms priemonėms finansuoti.
5. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei
Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms
pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir
(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01
35
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas
@@ -878,9625 +1042,29 @@
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 10)
34 straipsnis.
Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1. Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių
ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2. Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3. Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo
energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba
naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir
įgyvendinti;
3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti
naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui
skatinti.
4. Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas
pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte
numatytus atvejus;
2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti
ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms
panaudoti nėra technologijų;
3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams
mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas
gaunamų pajamų skirtumo;
4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų
atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal
šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių
ir (ar) pakuotės atliekomis;
5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos
teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)
pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms
surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų
poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;
6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais
atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų
pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais
biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje
numatytoms priemonėms finansuoti.
5. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei
Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms
pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir
(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01
35
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas
Licencija
pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama
pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą
sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio
reikalavimus.
Septintasis skirsnis
TEISINĖ
ATSAKOMYBĖ
36
straipsnis. Teisinė atsakomybė
1. Juridiniai ir fiziniai
asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti
atliekų tvarkymo veiklą.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
___________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė
(2002-02-08)
autrap@lrs.lt
5 straipsnis.
Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro
atliekų ir kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti
gamtos išteklių naudojimo leidimus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka turi rengti ir įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų
mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus, tačiau
ne rečiau kaip kas penkeri metai.
7 straipsnis.
Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Atliekų saugojimas
1. Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3. Atliekas gaminančios ar
surenkančios įmonės pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris
mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų susidarymo.
9 straipsnis.
Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
32 straipsnis.
Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33 straipsnis.
Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4)
savivaldybių gamtos apsaugos fondai;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1.
Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3.
Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo,
rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2)
surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,
investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;
3)
investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4)
mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų
naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2
punkte nustatytus atvejus;
2)
išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai
pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra
technologijų;
3)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos
kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų
pajamų skirtumo;
4)
kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui
ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų
kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą
atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės
atliekomis;
5)
lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos
tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir
perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais
metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)
pakuotės atliekoms tvarkyti;
6)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti
tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7)
Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos
kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3) Tarybą, kuri
yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos
teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį
tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35 straipsnis.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d.
nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003
m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo
tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų
atestavimo tvarką.
37 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12
straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
2002
m. liepos 1 d.
įstatymo
Nr. IX-1004
1
priedėlis
ATLIEKŲ
KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir t.
t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Lietuvos
Respublikos
2002
m. liepos 1 d.
įstatymo
Nr. IX-1004
2
priedėlis
ATLIEKŲ
NAUDOJIMO BŪDAI
RR1
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
RR2
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas)
RR3
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
RR4
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
RR5
Rūgščių ar
bazių regeneracija
RR6
Užterštumui
mažinti naudojamų komponentų atnaujinimas
RR7
Katalizės
komponentų atnaujinimas
RR8
Pakartotinis
naftos perdirbimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
RR9
Naudojimas
kurui ar kitais būdais energijai gauti
RR10
Paskleidimas
ant žemės, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę, įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio perdirbimo metodus
RR11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, panaudojimas
RR12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
RR13
Šiame priede
nurodytais būdais naudoti skirtų atliekų saugojimas, išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje surinkimo metu
Lietuvos
Respublikos
2002
m. liepos 1 d.
įstatymo
Nr. IX-1004
3
priedėlis
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
DD1
Išvertimas
ant žemės ar po žeme (pvz.: sąvartynuose ir t. t.)
DD2
Apdorojimas
žemėje (pvz.: biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
DD3
Giluminis
įpurškimas (pvz.: pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes)
DD4
Surinkimas
į tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz.: skystųjų atliekų ar dumblo supylimas
į duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
DD5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz.: dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos ir nuo aplinkos ir t. t.)
DD6
Kietųjų
atliekų išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras/vandenynus
DD7
Išmetimas
į jūras/vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną
DD8
Šiame
sąraše smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo šiame priede nurodytu
būdu
DD9
Šiame
sąraše smulkiau neapibūdintas fizikinis cheminis apdorojimas, kurio metu
gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo šiame priede
nurodytu būdu (pvz.: garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
DD10
Deginimas
sausumoje
DD11
Deginimas
jūroje
DD12
Nuolatinis
saugojimas (pvz.: konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
DD13
Maišymas
prieš bet kurio šiame priede nurodyto būdo naudojimą
DD14
Perpakavimas
prieš bet kurio šiame priede nurodyto būdo naudojimą
DD15
Šiame
priede nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas, išskyrus
laikinąjį saugojimą susidarymo vietoje surinkimo metu
Lietuvos
Respublikos
2002
m. liepos 1 d.
įstatymo
Nr. IX-1004
4
priedėlis
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin
degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu
21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą
pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-07-18)
autrap@lrs.lt
348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
tiekimas rinkai
1.
Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių
tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,
įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos
nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir
akumuliatorius.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas
papildomas 349 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
atliekų tvarkymas
1.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:
1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,
atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose
dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos
reikalavimus;
2)
užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir
akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos
ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės
sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;
3)
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas
Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi
informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų
keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo
išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo
kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.
4.
Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir
importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais
pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą
finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai
turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir
akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimų.
5.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo
organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,
kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos
nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema
turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose
atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas.
6.
Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš
vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir
akumuliatorių atliekas.
7.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse
naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir
nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
8. Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
9.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms
nustato Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas
papildomas 3410 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
3410
straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos
1.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2)
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę
atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;
3)
iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.
2.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3411
straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas
Šio
skirsnio nuostatos netaikomos:
1)
su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai
įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,
kurie nėra skirti kariniams tikslams);
2) šio
straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje
įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis
skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo tvarką, tokių
įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų atestavimo
tvarką.
37
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
ATLIEKŲ
KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai, kurių
vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
ATLIEKŲ
NAUDOJIMO BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba bazių
regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą
pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB
dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15
skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).
2. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl
pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2
tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
3. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
5. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).
6. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7
tomas, p. 692).
7. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies
keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).
8. 2006 m. balandžio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).
9. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių
bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 348, 349,
3410, 3411 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2008-07-09)
autrap@lrs.lt
342 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų registravimas
1. Gamintojai ir
importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
2. Elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai registruodamiesi pateikia ir
vieną iš šio Įstatymo 346 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų,
įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus
finansuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(3)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos
1. Gamintojų ir importuotojų
organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis
asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir
negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams
ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų
įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.
2. Visų Organizacijos steigėjų ir
narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.
3. Organizacija gali verstis tik
ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms
Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla
(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,
konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas
ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo
klausimais).
4. Vienas Organizacijos steigėjas
arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,
arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos
steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems
asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame
Organizacijos steigėjų susirinkime.
5. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi
licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į
alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių
atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo
specifiką, tvirtina Vyriausybė. Už licencijos
Organizacijai išdavimą, patikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama
Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
6. Licencija išduodama
Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi
su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:
1) atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,
užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatytų užduočių įvykdymą;
2) atliekų tvarkymo
finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės
įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti
transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir informavimo
atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Kiekvienais metais Organizacija pateikia ataskaitą
apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą
visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos
nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(4)
straipsnis. Elektros
ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės
1. Elektros ir elektroninės įrangos platintojams (toliau šiame
straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti elektros
ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas, importuotojas nėra
įsiregistravęs šio Įstatymo 342 straipsnyje nustatyta tvarka, taip
pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio Įstatymo 345
straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti
vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos
atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė
įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis
(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės
įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui
nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
3. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
sveikatai bei saugumui.
4. Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo
perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei, kuri atitinka tokioms įmonėms
Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus.
5. Platintojai, priimantys iš
vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,
prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti
šias atliekas platintojams.
6. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi
platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą
naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti
sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros
ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
345
straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos
rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti
toks, kad po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai nustatyti
elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją ir išleidimo į
Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai
rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir
elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties ant minėtos įrangos to
padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant
elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir
garantijos pažymėjime.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(6) straipsnis. Buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje
dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos
daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį
(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi
sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus
metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
2. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi
teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas
medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
3. Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie
dokumentai gali būti:
1) banko
garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;
2) laidavimo
draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo ir draudiko;
3) sutartis ar
kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir
importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)
straipsnio reikalavimus;
4) dokumentai, nurodyti šio
straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos
gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo
finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas
vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis
neatsižvelgdamas į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos,
išleistos į rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir
importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir
elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia
susidariusias išlaidas;
5) dokumentas,
įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose
(schemose).
4. Dokumentas, patvirtinantis
elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio
straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų
tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:
1) banko garantija, užtikrinanti
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą;
2) laidavimo sutartis, sudaryta
tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų
metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo
ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
4) kitas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą.
5. Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų
sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,
lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(7) straipsnis. Ne buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo
užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios
paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti
gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2)
elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti
nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės
įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.
3. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir
elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
41 straipsnis. Visuomenės sveikatos
ir aplinkos apsauga
Atliekas būtina tvarkyti:
1) neviršijant teisės aktuose nustatytų
aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant
reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;
2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;
3) nekeliant reikšmingo
neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar)
kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
1. Įmonės, ketinančios atlikti
atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias
atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip
vienus metus, turi gauti leidimus.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama
į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir
nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir
kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildomas 61 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio
12 d.:
61
straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras
1. Atliekų tvarkytojų valstybės
registro objektai:
1) atliekas surenkančios ir
vežančios įmonės;
2) atliekas apdorojančios įmonės;
3) prekiautojai atliekomis ir
tarpininkai;
4) įmonės, atliekų susidarymo
vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o
nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.
2. Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus
tvirtina Vyriausybė.
3. Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo
įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės
įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
71 straipsnis Atliekų sąrašas
1. Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų
sąrašu.
2. Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal
atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
111 straipsnis. Priežiūra
1. Aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės
aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių,
tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių
įmonių patikrinimus.
2.
Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą,
atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos
sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos
vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m.
lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl
organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos
(EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos
sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL
2009 L 342, p. 1).
3. Atliekų surinkimo ir
vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio,
paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos
valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip
laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildomas 112 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio
12 d.:
112
straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija
1. Eksploatuoti sąvartynus,
surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik
atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti
asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos
ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau
šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų
tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba
valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos
Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami
valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje
nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.
2. Pažymėjimą privalo turėti:
1) sąvartynus eksploatuojančių
įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi
darbuotojai;
2) už pavojingųjų atliekų
surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;
3) už atliekų deginimo
(kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių
eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.
3. Aplinkos ministras tvirtina
Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir
kompetencijos tobulinimo tvarką.
4. Specialistai, turintys
pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją
specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
121 straipsnis. Alyvos atliekos
1. Atsižvelgiant į alyvos atliekų
apdorojimo technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir
vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:
1) alyvos atliekas rūšiuoti jų
susidarymo vietoje ir surinkti atskirai;
2) alyvos atliekas apdoroti pagal
šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus;
3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos
atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo
jas apdoroti.
2. Detalesnius alyvos atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Aplinkos
ministerija.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios
atliekos
1. Buityje
susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14,
15 ir 17 straipsnių reikalavimai.
2. Buityje
susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17
straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti,
šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į
Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
19
straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
1. Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo
srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių
institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22
straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. (Neteko galios).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
291 straipsnis. Valstybinė atliekų
prevencijos programa
1. Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi
būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta
Valstybinė atliekų prevencijos programa.
2. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:
1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;
2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;
3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;
4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar
kiekybės kriterijai.
3. Valstybinė atliekų
prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus
tikslinama.
4. Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos
ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
septintasis skirsnis
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
341 straipsnis. Elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių
teisės ir pareigos
1. Elektros ir
elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
2) organizuoti surinkimą,
vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant
gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais elektros ir elektroninę įrangą, ir (ar) dalyvauti organizuojant
tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų
tvarkymo sistemose;
3) aplinkos ministro nustatyta
tvarka šviesti ir informuoti visuomenę elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimais: apie elektros
ir elektroninėje įrangoje esančias pavojingas medžiagas; netinkamo elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai; elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo galimybes ir
surinkimo vietas ir pan.;
4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto elektros ir elektroninės įrangos atliekų
surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios
dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir
vykdymo išlaidas;
5) tvarkyti elektros ir elektroninės
įrangos
apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros
ir elektroninės įrangos naudojimo susidariusių atliekų
tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 342 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų
organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai
pavesdami organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir
vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar
organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme
nustatytų pareigų
netapdami organizacijos dalyviais.
3. Siekdami įvykdyti šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų
tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas.
4. Buityje naudojamos elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d.
tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buityje naudojamą
elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos
ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buityje naudojamos
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokių
dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos
dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
5. Be
dokumentų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai, registruodamiesi ir teikdami apskaitos ataskaitas, šio Įstatymo 342 straipsnyje
nurodytos gamintojų ir importuotojų organizacijos, teikdamos veiklos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta
tvarka turi pateikti sutarčių su atliekų tvarkytojais dėl elektros ir
elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo kopijas.
6. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
organizuoti savo
organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose, savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo
aikštelėse, iš
platintojų surinktų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d.
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir
elektroninės įrangos visų buityje susidarančių atliekų (istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje dalyvaujantys elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti proporcingai
jų užimamai atitinkamos kategorijos produktų grupės įrangos rinkos daliai.
Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų
kiekį turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į tokių
atliekų pavojingumą, į per atitinkamus metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį, ir į minimalius
gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus. Elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) ir eksportuotojai privalo
aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti duomenis apie surinktas, panaudotas
(perdirbtas) ir eksportuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekas;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti visos savo nuo 2005 m.
rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos
elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
7. Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti ne buityje susidarančių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos iki 2005 m.
rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų),
atiduodamų perkant naują tos pačios paskirties elektros ir elektroninę įrangą,
tvarkymą privalo finansuoti gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13
d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos savo elektros ir
elektroninės įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
8. Šio straipsnio 7 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai – perduoti tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
9. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 7 ir 8 dalyse.
Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos
atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės
aktų reikalavimų.
10. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai,
parduodami elektros ir elektroninę įrangą, pardavimo dokumentuose vartotojams
atskirai nenurodo šios įrangos atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo, apdorojimo ir
aplinkai tinkamo šalinimo, išlaidų, išskyrus laikotarpį iki 2011 m. vasario 13
d., kai leidžiama nurodyti 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 kategorijų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo
išlaidas, ir laikotarpį iki 2013 m. vasario 13 d., kai leidžiama nurodyti 1
kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir
aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų
sąrašą nustato aplinkos ministras.
11. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka standartiniu ženklu
ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais tiekiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti
toks, kad po tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais būtų
galima vienareikšmiškai nustatyti elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir
(ar) importuotoją, tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai rinkti elektros
ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir elektroninės įrangos
dydžio ar funkcinės paskirties to padaryti praktiškai neįmanoma, toks
ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir elektroninės įrangos
pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.
12. Elektros ir elektroninės įrangos
platintojams draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą,
kurios gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro
nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra
paženklinta šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.
13. Platintojai privalo,
nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jeigu
vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios
paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.
14. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 13 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
saugumui ir sveikatai.
15. Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali
nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikšteles arba atiduoti jas tokios įrangos gamintojui ar
importuotojui arba tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
16. Platintojai privalo aplinkos
ministro nustatyta tvarka prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją visiems
vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.
17. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui
nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
18. Šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalių reikalavimai
taip pat taikomi platintojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais tiekdami elektros ir elektroninę įrangą naudojasi nuotolinio ryšio
priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atiduoti
elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros ir elektroninės įrangos
atsiėmimo vietoje. Informacija, kurioje aiškiai nurodoma, kam ir
kokiais būdais vartotojas gali atiduoti elektros ir elektroninės įrangos
atliekas, turi būti paskelbta gerai matomoje vietoje platintojo naudojamoje
interneto parduotuvės svetainėje.
19. Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir
elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis
atliekomis ar medžiagomis ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą ar
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
20. Buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali
(pasirinktinai):
1)
nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir
importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės
įrangos platinimo vietas ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikšteles;
2)
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
21. Ne
buityje susidariusias
elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas gali
(pasirinktinai):
1)
pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų
įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas;
2)
pristatyti į tokios įrangos platinimo vietas;
3)
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
22.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai privalo elektros ir
elektroninės įrangos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis
atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus ir visuomenės
sveikatai saugiu būdu, taikydami elektros ir
elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. Atliekų tvarkymo geriausiai prieinamų
gamybos būdų sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
342
straipsnis. Papildomi kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai
organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir
importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą
gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti
įsteigtos Organizacijos dalyviais ar Organizacijai sutartiniais pagrindais
pavesti organizuoti
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti
išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos
dalyviai ar
sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir
elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų.
3. Siekdama gauti elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be
šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko
garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant
jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus
rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas.
Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal
šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
4. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo
341 straipsnyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir
importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti:
1) sutartis su visomis
savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje
naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių
įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių
eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių
gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio
finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų aikštelių
eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir
kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų
atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų
teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir
ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo
sąlygos ir tvarka;
2) sutartis su pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal
aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais
dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo;
3) sutartis su elektros ir
elektroninės įrangos platintojais ir pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais atliekų
surinkėjais dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros
ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo
naudoti
ir sutartis su
pagal aplinkos
ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų,
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir
elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos
platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą
(perdirbimą) tvarka
ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
4) sutartis su pagal aplinkos ministro
nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir pagal
aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros
ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių
atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą,
vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir
sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
5. Organizacija šio
straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai
jos dalyvių ir jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai
rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą
ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.
343 straipsnis. Individualus
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 341
straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka
užsiregistravę individualiai buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai
privalo:
1) sudaryti sutartis su visomis
savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje
naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių
įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių
eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio
finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių
eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir
kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų
atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų
teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir
ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo
sąlygos ir tvarka;
2) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių
gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo
naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais
(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų panaudojimo;
3) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos
atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių
surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir
elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais
dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų
iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse
turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų
surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų
atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių
įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
4) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
2. Individualiai elektros
ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar)
importuotojai šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti
proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą
ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiektų gaminių kiekį.
3. Vykdydami šio Įstatymo 341
straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka
užsiregistravę individualiai ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai
privalo:
1) sudaryti sutartis su elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti
ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais
(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už
elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės
įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą
(perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių
nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms
naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar)
importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms
reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba
perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(2)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Aštuntojo(2) skirsnio
redakcija iki 2012-12-31:
AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS
gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO
organizavimo licencijavimas
3412 straipsnis. Gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
1. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į gaminių
ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina Vyriausybė.
2. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie
galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,
panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir
kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos
ministerija ar jos įgaliota institucija.
3. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija
gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis
elektroninėmis priemonėmis.
4. Už gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų
tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.
5. Nustatomos šios atliekų
tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
2) apmokestinamųjų gaminių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
3) eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
4) elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) pakuočių atliekų tvarkymo
organizavimo licencija.
6. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama
atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai
pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas išduodančiai
institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus
ir su licencijas išduodančia institucija suderintus šiuos dokumentus:
1) atliekų tvarkymo veiklos
organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,
užtikrinantys, kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės
nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotys;
2) atliekų tvarkymo finansavimo
schemą, garantuojančią, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymas bus
finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir informavimo
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Tam pačiam licencijos
turėtojui gali būti išduodamos kelios šio straipsnio 5 dalyje nurodytos
licencijos.
8. Licencijos turėtojas privalo
laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ir (ar)
pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro
nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų gaminių ir (ar) pakuočių tvarkymo klausimais programoje
numatytas priemones;
3) organizuoti
licencijoje nurodytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą taip, kad būtų
įvykdytos gamintojams ir importuotojams nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo užduotys;
4) licencijas išduodančiai
institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų
tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių
įgyvendinimą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte
nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti nepriklausomo
auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;
6) licencijas išduodančiai
institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti tarpinę einamųjų metų
atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą.
9. Ataskaitą dėl praėjusių metų
atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas
privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti
licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka.
10. Licencija neišduodama, jeigu:
1) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;
2) licenciją gauti pageidaujančio
asmens pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka
nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose
dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies
1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;
4) nustatoma, kad licenciją gauti
pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai
gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos
mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus
atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių,
baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei;
6) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.
11. Licencijos turėtojas
įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:
1) nustatoma, kad licencijos
turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) licencijos turėtojas turi
Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus
mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai
mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta
mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.
12. Licencijas išduodanti
institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo
sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos
galiojimas, ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį licencijos
turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas
licencijos galiojimas.
13. Įspėjimas apie galimą
licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jei per įspėjime nurodytą terminą
pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai
pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
14. Licencijos galiojimas
sustabdomas, jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas
apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per
licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą;
2) paaiškėja, kad licencijos
turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per
licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų
duomenų.
15. Licencijos turėtojas, kurio
licencijos galiojimas sustabdytas, negali priimti naujų narių.
16. Sprendimas dėl licencijos
galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu per licencijas išduodančios
institucijos nustatytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami
pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
17. Licencijos galiojimas
panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas
pasibaigia jį likvidavus;
3) jeigu sustabdžius licencijos
galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą
nepašalinami nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas
yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos
turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;
5) paaiškėjus, kad licencijos
turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar
interesams;
6) jeigu licencijos turėtojas
buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per
paskutinius dvejus metus.
Atuntojo2 skirsnio
redakcija nuo 2013-01-01:
AŠTUNTASIS2
SKIRSNIS
EKSPLOATUOTI
NETINKAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TVARKYMO YPATUMAI
344 straipsnis. Eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Transporto priemonių gamintojų
ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą,
paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių,
kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;
3) užtikrinti, kad būtų sudarytos
sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto
priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti
tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;
4) aplinkos
ministro nustatyta tvarka šviesti
ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias
pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių
dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti
pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto
priemones;
5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimo,
vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte
nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti
apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas transporto priemonių
gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų transporto
priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 345 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami
tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos
dalyviais.
3. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose
nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi
užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose
priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
4.
Eksploatuoti netinkama transporto priemonė gali būti nepriimama nemokamai šio
straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra atliekų,
kurių neturėtų būti.
5. Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti
netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti.
6. Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių atliekų
turėtojas gali (pasirinktinai):
1)
pristatyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo
vietas;
2)
atiduoti jas transporto priemonių gamintojui ir (ar) importuotojui;
3)
perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
7.
Transporto
priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:
1) nemokamai iš keleivinių transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti remontuojant jų transporto
priemones išimtas, kiek tai techniškai
įmanoma, naudotas dalis;
2) transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
8. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai
privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir
visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
345
straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo
organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai
organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą,
gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422
straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos
dalyviais arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami
Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama gauti eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija,
be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko
garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3
mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir
importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir
jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo
ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo
344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių
gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo
sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos
išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,
naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka.
346
straipsnis. Individualus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo
organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 344
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta
tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,
naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
2. Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems
gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti
netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų
tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(3)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju3 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS3
SKIRSNIS
ALYVOS
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
347
straipsnis. Alyvos gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų
teisės ir pareigos
1. Alyvos gamintojų ir
importuotojų pareigos:
1) registruotis
aplinkos ministro
nustatyta tvarka;
2) tvarkyti tiektos Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos
ministro nustatyta
tvarka;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę
apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.
Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose,
reklaminėje alyvos ar jos
produkto medžiagoje, taip pat
elektroninėse informavimo priemonėse;
4) jeigu alyvos atliekos neturi
vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų
tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos
teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš
transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių
įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams
alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar)
importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4
punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę
vykdyti:
1) individualiai – tapdami
atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba
sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojais;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)
tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos
atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių
ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba
Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos
atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių
ir
vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos
dalyviais.
3. Alyvos atliekų tvarkytojai
privalo:
1) alyvos atliekas surinkti
atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal
atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,
taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;
2) kreipdamiesi į alyvos
gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų
išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams)
pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo
iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.
348
straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių pareigos
1. Transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, atliekančios alyvos keitimą
ar alyvos pardavimą arba kurių veikloje susidaro ar gali susidaryti alyvos
atliekų, yra alyvos atliekų turėtojos.
2. Transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo aplinkos
ministro nustatyta
tvarka registruotis į transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto
paslaugas teikiančių įmonių sąrašą.
3. Transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra alyvos atliekų
turėtojos, privalo:
1) nemokamai priimti alyvos
atliekas iš asmenų, kuriems teikia transporto priemonių remonto ir techninės
priežiūros paslaugas;
2) kaupti transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas
laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
3) aplinkos ministro
nustatyta
tvarka tvarkyti susidariusių, kaupiamų alyvos atliekų apskaitą ir teikti
apskaitos ataskaitas;
4) nemaišyti alyvos atliekų su
kitomis atliekomis ar medžiagomis;
5) susidariusias, sukauptas
alyvos atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui;
6) aplinkos ministro nustatyta
tvarka šviesti ir informuoti vartotojus apie alyvos atliekų keliamą pavojų
aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.
4. Transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms draudžiama perduoti alyvos
atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.
349
straipsnis. Alyvas naudojančių juridinių asmenų, kurių veikla nesusijusi su
transporto priemonių technine priežiūra ar remontu, pareigos
1. Alyvas naudojantys juridiniai
asmenys, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar
remontu (toliau šiame skirsnyje – pramonės įmonės), privalo:
1) kaupti savo veikloje
susidarančias alyvos atliekas, jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus
reikalavimus, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir perduoti
tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;
2) turėti dokumentus,
patvirtinančius, kad alyvos atliekos buvo perduotos tokias atliekas turinčiam
teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;
3) aplinkos ministro nustatyta
tvarka tvarkyti įsigytos alyvos ir alyvos atliekų, perduotų tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, apskaitą.
2. Pramonės įmonėms draudžiama
alyvos atliekas perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.
3410
straipsnis. Alyvos atliekų turėtojų – fizinių asmenų pareigos
1. Alyvos atliekų turėtojai –
fiziniai asmenys (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) privalo alyvos
atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojams arba šio Įstatymo 348 straipsnio 3 dalies 1 punkte
numatytu atveju – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto
paslaugas teikiančioms įmonėms.
2. Alyvos atliekų turėtojams –
fiziniams asmenims (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) draudžiama alyvos
atliekas perduoti asmenims, nenurodytiems šio straipsnio 1 dalyje.
3. Alyvos atliekų turėtojams –
fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar
medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais.
3411 straipsnis.
Alyvos ir alyvos produktų platintojų pareigos
Alyvos ir alyvos produktų
platintojai alyvos ir alyvos produktų platinimo (pardavimo) vietose privalo
teikti informaciją vartotojams, naudotojams apie alyvos atliekų neigiamą
poveikį aplinkai ir alyvos atliekų tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali
būti pateikiama alyvos pardavimo dokumentuose ir (ar) reklaminėje literatūroje,
kuri naudojama parduodant alyvas.
3414 straipsnis. Šio Įstatymo
347
straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių
nuostatų taikymo išimtys
1. Šio Įstatymo 347
straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių
nuostatos netaikomos naudojimo procese sudegančias alyvas (dvitakčių variklių
alyvas) arba savaime suyrančias alyvas (biologiškai suyrančias alyvas, pagamintas
augalinio aliejaus pagrindu) tiekiantiems Lietuvos Respublikos
vidaus rinkai alyvos gamintojams ir importuotojams, taip pat alyvos atliekų
turėtojams, kurie turi ar naudoja tokias alyvas.
2. Aplinkos apsaugos valstybinę
kontrolę atliekančių institucijų reikalavimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
alyvos gamintojai, importuotojai, platintojai, tokių alyvų atliekų turėtojai
privalo pateikti šios alyvos techninius aprašymus ar kitus dokumentus,
patvirtinančius, kad jų pagamintos, importuotos, naudojamos, platinamos alyvos
atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį ir (ar) cheminę sudėtį, ir
(ar) fizikines savybes.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(4)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju4 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS4
SKIRSNIS
BATERIJŲ
IR AKUMULIATORIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
3415
straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Baterijų ir akumuliatorių gamintojų
ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą,
paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir
importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas
ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią
Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose
nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;
3)
užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų
apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir
atliekų tvarkymo reikalavimus;
4)
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir
akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir
akumuliatorių perdirbimo efektyvumas;
5) aplinkos
ministro nustatyta tvarka šviesti
ir informuoti visuomenę baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais: apie baterijose
ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų
ir akumuliatorių
atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas ir surinkimo
vietas ir pan.;
6) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir
naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės
informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
7) tvarkyti baterijų
ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų
ir akumuliatorių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3416 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami
tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais
pavesdami organizuoti baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
3. Siekdami įvykdyti šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo sistemas.
4.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius,
kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir
kadmio kiekis.
5.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai ūkio ministro nustatyta
tvarka privalo ženklinti tiekiamas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais baterijas ir akumuliatorius.
6. Pramoninių ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali susitarti su šių
baterijų ir akumuliatorių vartotojais pramoninių ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad pramoninių ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos bus surinktos ir
sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
7. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant
pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas
vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų
tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas.
8. Pramoninių baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai privalo iš vartotojų priimti bet kokios cheminės
sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekas.
9.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse
naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir
nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
10. Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
11.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką, nešiojamųjų ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų ir surinkimo vietų tankio
reikalavimus nustato aplinkos ministras.
12.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2) aplinkos
ministro nustatyta tvarka teikti rašytinę
informaciją visiems vartotojams apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekas tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietose;
3) iš
vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas
šių baterijų ir akumuliatorių gamintojui ar importuotojui.
13.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
14. Vykdydami
šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytą pareigą, nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti
nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš tokių baterijų
ir akumuliatorių platinimo vietų ir surinktų nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam
teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
15. Atliekų turėtojas privalo atskirti baterijų ir
akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų
priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
16.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai privalo baterijų ir akumuliatorių
atliekas surinkti
atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal
atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,
taikydami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus
gamybos būdus.
3416
straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo
organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai
organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai
gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir
(ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama gauti baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be šio
Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko
garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų
baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius
naudojant jos
dalyvių ir jai
baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir
importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento
sudarymo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus,
kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
3. Siekdama atlikti šio Įstatymo
3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir
akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija
privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos
ministro nustatytą
tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais
dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų
atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių
platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų
naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų
naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi
būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš
baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą
naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka.
3417 straipsnis. Individualus
baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 3415
straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse nustatytas pareigas, aplinkos
ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai baterijų ir akumuliatorių
atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su baterijų
ir akumuliatorių platintojais ir baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkėjais dėl baterijų
ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų
atliekų vežimo,
paruošimo
naudoti
ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir
akumuliatorių atliekų
surinkimo iš baterijų
ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo,
paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų
naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų
naudoti baterijų
ir akumuliatorių
atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta
apmokėjimo už baterijų
ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų,
tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka
ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti baterijų ir akumuliatorių
atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
2. Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos baterijas
ir akumuliatorius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir
(ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų baterijų
ir akumuliatorių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias
atliekas tokių atliekų tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(5)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju5 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS5
SKIRSNIS
APMOKESTINAMŲJŲ
GAMINIŲ, IŠSKYRUS BATERIJAS IR AKUMULIATORIUS, ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
3418
straipsnis. Apmokestinamųjų
gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir
pareigos
1. Apmokestinamųjų
gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius (toliau šiame skirsnyje –
apmokestinamieji gaminiai), gamintojų ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą,
paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir
importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius
gaminius;
3) aplinkos
ministro nustatyta tvarka šviesti
ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo
klausimais: apie
netinkamo
apmokestinamųjų
gaminių
atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai,
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo galimybes ir
surinkimo vietas ir pan.;
4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto apmokestinamųjų gaminių
atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat
šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo
išlaidas;
5) tvarkyti apmokestinamųjų
gaminių
apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas apmokestinamųjų
gaminių
gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų
gaminių
naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3419 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami
tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų
gaminių
atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų
arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti apmokestinamųjų
gaminių
atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų
netapdami Organizacijos dalyviais.
3. Siekdami įvykdyti šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir
importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų
tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo
sistemas.
4. Padangų platintojai privalo:
1) nereikalaudami papildomai
sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu
atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir
padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų
skaičių;
2) iš vartotojų priimtas padangų
atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui
arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;
3) prekybos vietoje teikti rašytinę
informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas
platintojams.
5. Vykdydami šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų
gaminių, išskyrus padangas, gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti apmokestinamųjų
gaminių atliekų paėmimą iš transporto
priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas
turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
6. Vykdydami šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų
atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias
atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
7. Apmokestinamųjų
gaminių
gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių
atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir
(ar) importuotojai
nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių.
8. Transporto
priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:
1) nemokamai iš transporto
priemonių naudotojų (fizinių asmenų
– gyventojų) priimti transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų
gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis,
transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama;
2) transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų
gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
9.
Atliekų turėtojas privalo atskirti apmokestinamųjų gaminių atliekas nuo kitų atliekų ir
pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti
atliekų tvarkytojui.
10.
Atliekų turėtojas padangų atliekas
gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų
platinimo vietą,
transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę
ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).
11. Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojai
privalo apmokestinamųjų gaminių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su
kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir
visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami apmokestinamųjų
gaminių atliekų tvarkymo
geriausiai prieinamus gamybos būdus.
3419
straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo
reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai
organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir
importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą
Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų
gaminių
atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų
netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo
3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių
gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti
sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką
Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl
apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su
apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų
surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir
sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
3420 straipsnis. Individualus
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 3418
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta
tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą
organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su
apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų
surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių
atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų
apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta
apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą
naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
2. Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems
gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų
gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų
tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(6)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju6 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS6
SKIRSNIS
Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO
YPATUMAI
3421
straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo pakuočių
atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis
ir tvarkyti pagal atliekų
tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami
pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
2.
Supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės
ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo
organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo
įstatyme.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(7)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju7 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS7
SKIRSNIS
KOLEKTYVAUS
gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ
TVARKYMO organizavimO REIKALAVIMAI
3422
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacija
1. Gamintojai ir importuotojai
gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami
Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais arba
Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar
pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų
pareigų
netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Organizacija yra pelno nesiekiantis
viešasis juridinis
asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo
nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji dalyviai.
3. Organizacija steigiama, kad
būtų įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga
organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų
tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius
(elektros
ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius
gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų
tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir
gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir
importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis)
skirta veikla.
4. Organizacija gali vykdyti savo
veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo
licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3423 straipsnyje
nurodytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo
sąlygas.
5. Gaminių ar pakuočių atliekų
tvarkymo organizavimo licencija Organizacijai išduodama, kai gaminių
ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai institucijai
pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su
gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia
institucija suderinti
šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodyti dokumentai.
6. Organizacija visų
Organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais
pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių
atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų
(toliau – pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis
sąlygomis.
7. Organizacijos steigėjais,
dalyviais (toliau – Organizacijos nariai) ir pavedimo davėjais gali
būti tik gamintojai ir (ar) importuotojai. Organizacija privalo priimti visus
pageidaujančius į ją stoti ar su ja pasirašyti sutartį dėl visų ar dalies šiame
Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo gamintojus ir
(ar) importuotojus, įsipareigojančius vykdyti Organizacijos nustatytas sąlygas.
8. Gamintojas ir (ar)
importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių,
įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti
daugiau negu vienai Organizacijai.
9. Organizacijos valdymo organas
renkamas ne rečiau kaip kas 4 metai užtikrinant galimybę kiekvienam
Organizacijos dalyviui tapti Organizacijos valdymo organo nariu.
10. Organizacija ne mažiau kaip 3
procentus gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų
tvarkymo klausimais.
11. Organizacija neturi teisės
trečiajam asmeniui ar kitam Organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti
informacijos apie Organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems
pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
12. Organizacijos nariai
ir pavedimo
davėjai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų
naudai ar interesams.
13.
Organizacijos nariai
ir pavedimo
davėjai turi leisti Organizacijai atlikti patikrinimą dokumentų,
patvirtinančių informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių,
jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį.
14.
Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų
tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su
kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų
vykdymo kontrolę.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(8)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju8 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS8
SKIRSNIS
gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO
organizavimo licencijavimas
3423 straipsnis. Gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
1. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į
gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina
Vyriausybė.
2. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie
galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,
panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir
kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos
ministerija ar jos įgaliota institucija.
3. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija
gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis
elektroninėmis priemonėmis.
4. Už gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų
tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.
5. Nustatomos šios
atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
1) alyvos atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
2) apmokestinamųjų gaminių atliekų
tvarkymo organizavimo licencija;
3) apmokestinamųjų gaminių
(baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
4) elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
5) elektros ir elektroninės
įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
6) elektros ir elektroninės
įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
7) elektros ir
elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo
organizavimo licencija;
8) eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;
9) pakuočių atliekų tvarkymo
organizavimo licencija.
6. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama
atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai
pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas
išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus
reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija
suderintus šiuos dokumentus:
1) atliekų
tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir
veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir
importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė
naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą,
transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus
gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių
organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos
gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių
atliekų tvarkymo užduotys;
2) atliekų tvarkymo finansavimo
schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus
finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Tam pačiam licencijos
turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų
licencijų, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas išimtis.
8. Licencijos turėtojui, kurio
nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik
transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu
su šio straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio
straipsnio 5 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos.
9. Licencijos turėtojui, kurio
nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik
elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su
šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio
straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta licencija.
10. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių
licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti
gaminių ir (ar) pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo
plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų
tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir
(ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių
organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams
ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo
užduotis;
4) licencijas
išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka
pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir
informaciją apie atliekų
tvarkymo finansavimo
schemoje, visuomenės
švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje
numatytų priemonių įgyvendinimą;
5) kartu
su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą
licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus
parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo
veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms
priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;
6) kartu su šios dalies 4 punkte
nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai
pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės
finansinės ataskaitos;
7)
licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta
tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų
tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo
klausimais programoje numatytas
priemones.
11. Ataskaitą dėl praėjusių metų
atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas
privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas
išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta
tvarka.
12. Licencija neišduodama, jeigu:
1) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;
2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 6
dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;
3) licencijai gauti pateiktuose
dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies
1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;
4) nustatoma, kad licenciją gauti
pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai
gauti;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto
dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja
Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių,
baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba
dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų
muitinei;
6) licenciją gauti pageidaujantis
asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.
13. Licencijos turėtojas
įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:
1) nustatoma, kad licencijos
turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) paaiškėja, kad
ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 10 procentų visos
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir
elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais
tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai
tiekiamų pakuočių;
3) licencijos turėtojas turi
Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus
mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai
mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta
mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.
14. Licencijas
išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos
galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas
licencijos galiojimas, ir ne ilgesni negu vieni metai terminą, per kurį
licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti
sustabdytas licencijos galiojimas.
15. Įspėjimas apie galimą licencijos
galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą
pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai pateikiami
pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
16. Licencijos galiojimas
sustabdomas, jeigu:
1) licencijos turėtojas, įspėtas
apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per
licencijas
išduodančios institucijos nurodytą terminą;
2) paaiškėja, kad licencijos
turėtojas pateikė klaidingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per licencijas
išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu
vieni metai, nepateikė patikslintų duomenų.
17. Licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas,
negali priimti naujų narių.
18. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu
per licencijas išduodančios
institucijos nustatytą terminą,
bet ne ilgesnį negu vieni metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami
pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
19. Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas pasibaigia jį likvidavus;
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinami nurodyti
pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos
turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;
5) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų
naudai ar interesams;
6) jeigu
licencijos turėtojas buvo įspėtas
apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(9)
skirsniu:
Nr.
XI-1892, 2011-12-22,
Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju9 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS9
SKIRSNIS
AŠTUNTOJO1 IR AŠTUNTOJO4
SKIRSNIŲ TAIKYMAS
3424
straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas
Šio
Įstatymo aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių
nuostatos netaikomos:
1) su
Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai įrangai,
ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius, kurie
nėra skirti kariniams tikslams);
2) šio
straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje
įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(10)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju10 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS10
SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ
PATVIRTINANČIUS DOKUMENTUS
3425 straipsnis. Reikalavimai
atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą
patvirtinančius dokumentus
1. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti tie
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų eksportuotojai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai,
kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų
tvarkytojų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas).
2. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į
Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
naudotojai (perdirbėjai), kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi leidimą vykdyti gaminių
ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklą;
2) turi pavojingų atliekų
tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant naudojamos
(perdirbamos) pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;
3) yra registruoti Atliekų
tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
4) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas naudoja (perdirba) taikydami atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus
gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje pramonės šakoje
išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias visuomenės
sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti, darančias kuo
mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;
5) tvarko atliekų apskaitą ir
teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
6) pagal tarptautinių ir (ar)
nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar
pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra
visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal
Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos
Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL 2010 L 284, p. 1);
7) savo teritorijoje, kurioje
vykdomas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimas (perdirbimas), turi
įrengtą metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros
sertifikatą turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo
įrenginys);
8) atlieka gaminių atliekų
pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis;
9) naudoja (perdirba) gaminių ir
(ar) pakuočių atliekas.
3. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į
Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi pagal nustatytą
tvarką išduotą leidimą vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimo
veiklą;
2) turi pavojingų atliekų
tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant išvežamos
pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;
3) yra registruoti Atliekų
tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
4) tvarko atliekų apskaitą ir
teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
5) pagal 2006 m. birželio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų
vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių
ir (ar) pakuočių atliekas;
6) atlieka pradinį gaminių
atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar
dalis į valstybes nares;
7) į valstybes nares išveža
panaudoti (perdirbti) neapdorotas gaminių atliekas;
8) į valstybes nares išveža
panaudoti (perdirbti) pakuočių atliekas;
9) turi atitinkamų gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas
valstybėse narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau
šiame straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų)
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai),
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties
galiojimo terminas;
10) turi dokumentus, įrodančius,
kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas
atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar)
nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir
atitinka šio straipsnio 2 dalies (išskyrus 2 dalies 3 ir 6 punktus)
reikalavimus;
11) turi svėrimo įrenginį
teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių
atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias
paslaugas teikiančia įmone.
4. Gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į
Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
surinkėjai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi pagal nustatytą
tvarką išduotą leidimą
vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo veiklą;
2) turi pavojingų atliekų
tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant surenkamos
pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;
3) yra registruoti Atliekų
tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
4) tvarko atliekų apskaitą ir
teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta
tvarka;
5) turi sutartis teisės aktų
nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis,
kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių
organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose
atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės
įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;
6) surinktas gaminių ir (ar)
pakuočių atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių
atliekų eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į
Europos ekonominės erdvės valstybes;
7) turi svėrimo įrenginį
teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių
atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias
paslaugas teikiančia įmone.
5. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo
svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų kiekį ir jį apskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka
taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį,
asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo
datą.
6. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:
1) svėrimo įrenginiu atskirai
pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
siuntą, ją apskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip,
kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš
kurio gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta,
šios atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;
2) aplinkos
ministro nustatyta
tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą
ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).
7. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu
pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų siuntą ir apskaityti aplinkos ministro nustatyta
tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo
šaltinį, šios atliekų siuntos svorį, surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.
8. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas
pristačiusių asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos
rūšies ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens
pateiktuose dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojai privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką, kurioje turi būti
nurodytas gautų atliekų siuntų patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas
pristačiusio asmens dokumentuose nurodytų duomenų teisingumu) procedūrų
aprašymas, ir paskirti už šios tvarkos įgyvendinimą atsakingą asmenį.
9. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą
įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
surinkėjai įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo,
jeigu nustatoma, kad jie:
1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame
straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikė
melagingus duomenis ir (ar) dokumentus.
10.
Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją apie galimą jų
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų
tvarkytojų sąrašo priežastis ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį
jos turi būti pašalintos.
11. Įspėjimas apie galimą
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime
nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 10 dalyje
nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.
12. Gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas išbraukiamas iš
Atliekų tvarkytojų sąrašo:
1) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo,
gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo prašymu;
2) likvidavus gaminių ir (ar)
pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų
eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją;
3) jeigu įspėjus apie galimą
išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 10 dalyje nurodytos
institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas
pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) jeigu gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas buvo
įspėtas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus
pastaruosius metus;
5) paaiškėjus, kad gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių
atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas pateikė
melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis
skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
37
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
SAVYBĖS, DĖL KURIŲ ATLIEKOS TAMPA
PAVOJINGOSIOMIS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin
degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti be
pašalinės energijos, arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliu kiekiu labai
degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu
21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios:
medžiagos ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio
ar pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš
dalies pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos:
medžiagos ir preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar
prasiskverbę per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos
ir preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės:
medžiagos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma
arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Toksiškos
reprodukcijai: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Atliekos, kurios
nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai toksiškas
dujas
H13* Jautrinančios:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
tokią stiprią alerginę reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui
pasireiškia būdingas neigiamas poveikis
H14 Ekotoksiškos:
atliekos, kurios sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų
vienam ar daugiau aplinkos komponentų
H15 Atliekos, iš kurių
bet kuriuo būdu po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas),
turinti kurią nors pirmiau nurodytų savybių
Pastabos:
1. Atliekoms pavojingos savybės –
„toksiškos“ ir „labai toksiškos“, „kenksmingos“, „ėsdinančios“, „dirginančios“,
„kancerogeninės“, „toksiškos reprodukcijai“, „mutageninės“ ir „ekologiškai
toksiškos“ – priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų
cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose
teisės
aktuose.
2. Tam tikrais atvejais taikomos pavojingųjų
cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose
teisės
aktuose išvardytos ribinės vertės.
3. Taikomi atitinkamuose Lietuvos
Respublikos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dokumentuose aprašyti
metodai.
* Jei yra bandymų metodai.
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m.
kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70,
p. 17).
2. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas,
15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m.
sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL
2006 L 33, p. 1).
3. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos
direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas,
15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m.
rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447).
4. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254,
p. 69).
5. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p.
692).
6. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.
413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1).
7. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir
Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
8. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai
kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1).
9. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti
Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB,
2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
_____________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),
34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28
d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja 2010-07-01.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30,
32, 36 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 4, 5 PRIEDŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU(1) SKIRSNIU IR 4(1), 6(1),
7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) STRAIPSNIAIS, 29 STRAIPSNIO IR 1, 2, 3
PRIEDŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 8 ir
16 straipsniai ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Atliekų tvarkymo
301 straipsnis. Komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir vietinė rinkliava už komunalinių
atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
1. Organizuojant komunalinių
atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams
atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo
turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto
objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija,
individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija,
sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų
administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau –
įgalioti asmenys).
2. Nekilnojamojo turto objektų,
kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti
asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės
teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto
objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba
savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta,
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės
administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai
aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems
asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys,
nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą,
kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos,
laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų
tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
3. Komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama
vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina
Vyriausybė.
4. Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:
1) sutarties sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;
2) paslaugų teikimo tvarka ir
sąlygos;
3) komunalinių atliekų tvarkymo
kainos nustatymo tvarka;
4) atsiskaitymo tvarka;
5) šalių teisės, pareigos ir
atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
6) pretenzijų pateikimo,
nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;
7) sutarties galiojimo terminas,
jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
5. Nekilnojamojo turto objekto
savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio
straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę
dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal
individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė privalo išnagrinėti tokį prašymą ir
sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip
per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
Įstatymas
papildomas 302 straipsniu nuo
2013-01-01:
302 straipsnis.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
1. Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo,
nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu
susijusiomis sąnaudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi
užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros
eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams
priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti
aplinkos taršą.
3. Nustatant rinkliavos ar kitos
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
dydį, turi būti atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintą metodiką.
4. Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugų kainą ir
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
dydį
nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais
principais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
31
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos
atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir
savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias
komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1981,
2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
32
straipsnis. Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo
išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis
atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos,
gamintojas ar importuotojas.
2.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
33
straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
346 straipsnis. Individualus eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 344
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta
tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių
tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)
eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
panaudojimo.
Šiose
sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti
netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,
naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta
tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių
tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.
2. Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems
gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti
netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų
tvarkytojui.
Įstatymas
papildytas aštuntuoju(3)
skirsniu:
Nr.
XI-1892,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
Įstatymas
papildomas aštuntuoju3 skirsniu nuo
2013-01-01:
AŠTUNTASIS3
SKIRSNIS
ALYVOS
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
347 straipsnis. Alyvos
gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos
1. Alyvos gamintojų ir
importuotojų pareigos:
1) registruotis
aplinkos ministro
nustatyta tvarka;
2) tvarkyti tiektos Lietuvos
Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos
ministro nustatyta
tvarka;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę
apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.
Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose,
reklaminėje alyvos ar jos
produkto medžiagoje, taip pat
elektroninėse informavimo priemonėse;
4) jeigu alyvos atliekos neturi
vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių
techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų
tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos
teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš
transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių
įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams
alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar)
importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4
punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę
vykdyti:
1) individualiai – tapdami
atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba
sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojais;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)
tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos
atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių
ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba
Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos
atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių
ir
vykdyti
visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos
dalyviais.
3. Alyvos atliekų tvarkytojai
privalo:
1) alyvos atliekas surinkti
atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal
atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,
taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;
2) kreipdamiesi į alyvos
gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų
išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams)
pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo
iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas
teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.
3410 straipsnis. Alyvos atliekų turėtojų – fizinių
asmenų pareigos
1. Alyvos atliekų turėtojai –
fiziniai asmenys (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) privalo alyvos
atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojams arba šio Įstatymo 348 straipsnio 3 dalies 1 punkte
numatytu atveju – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto
paslaugas teikiančioms įmonėms.
2. Alyvos atliekų turėtojams –
fiziniams asmenims (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) draudžiama alyvos
atliekas perduoti asmenims, nenurodytiems šio straipsnio 1 dalyje.
3. Alyvos atliekų turėtojams –
fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar
medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais.
3415 straipsnis.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Baterijų ir akumuliatorių gamintojų
ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą,
paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir
importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas
ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią
Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose
nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;
3)
užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų
apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir
atliekų tvarkymo reikalavimus;
4)
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir
akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir
akumuliatorių perdirbimo efektyvumas;
5) aplinkos
ministro nustatyta tvarka šviesti
ir informuoti visuomenę baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais: apie baterijose
ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų
ir akumuliatorių
atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas ir surinkimo
vietas ir pan.;
6) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir
naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės
informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
7) tvarkyti baterijų
ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami
po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų
ir akumuliatorių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio
Įstatymo 3416 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami
tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais
pavesdami organizuoti baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
3. Siekdami įvykdyti šio
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo sistemas.
4.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius,
kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir
kadmio kiekis.
5.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai ūkio ministro nustatyta
tvarka privalo ženklinti tiekiamas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais baterijas ir akumuliatorius.
6. Pramoninių ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali susitarti su šių
baterijų ir akumuliatorių vartotojais pramoninių ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad pramoninių ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos bus surinktos ir
sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
7. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant
pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas
vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų
tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas.
8. Pramoninių baterijų ir akumuliatorių
gamintojai ir importuotojai privalo iš vartotojų priimti bet kokios cheminės
sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekas.
9.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo
sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse naudotų
baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir nereikalaujant
pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
10. Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
11.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką, nešiojamųjų ir automobiliams skirtų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų ir surinkimo vietų tankio
reikalavimus nustato aplinkos ministras.
12.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2) aplinkos
ministro nustatyta tvarka teikti rašytinę
informaciją visiems vartotojams apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir
akumuliatorių atliekas tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietose;
3) iš
vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas
šių baterijų ir akumuliatorių gamintojui ar importuotojui.
13.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
14. Vykdydami
šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytą pareigą, nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti
nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš tokių baterijų
ir akumuliatorių platinimo vietų ir surinktų nešiojamųjų baterijų
ir akumuliatorių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam
teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
15. Atliekų turėtojas privalo atskirti baterijų ir
akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų
priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų
tvarkytojui.
16.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai privalo baterijų ir akumuliatorių
atliekas surinkti
atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal
atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,
taikydami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus
gamybos būdus.
17. Šio straipsnio 1 dalies 5
punkto nuostatos netaikomos baterijas ir akumuliatorius Lietuvos Respublikos
teritorijoje pagaminantiems ar įvežantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir
savoms reikmėms sunaudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-832,
2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870
3416
straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo
organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai
organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai
gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir
(ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai
sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų
ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio
Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama gauti baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą
išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3423
straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo
draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios
gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų
tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir
akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo,
pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus,
kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
3. Siekdama atlikti šio Įstatymo
3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir
akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija
privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos
ministro nustatytą
tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais
dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų
atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių
platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir
akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų
naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų
naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi
būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš
baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą
naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-832,
2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870
61 straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras
1. Atliekų tvarkytojų valstybės registro objektai:
1) atliekas surenkančios ir vežančios įmonės;
2) atliekas apdorojančios įmonės;
3) prekiautojai atliekomis ir tarpininkai;
4) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.
2. Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
112 straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija
1. Eksploatuoti sąvartynus, surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.
2. Pažymėjimą privalo turėti:
1) sąvartynus eksploatuojančių įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi darbuotojai;
2) už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;
3) už atliekų deginimo (kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.
3. Aplinkos ministras tvirtina Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir kompetencijos tobulinimo tvarką.
4. Specialistai, turintys pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
182 straipsnis. Laivų perdirbimas ir pavojingųjų medžiagų kontrolė laivuose
1. Laivų perdirbimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose, 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL 2013 L 330, p. 1), ir tarptautinėse sutartyse nustatytus reikalavimus.
2. Pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarką nustato Aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329
345 straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama gauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870
3413 straipsnis. Individualus alyvos atliekų tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas (jeigu nėra užsiregistravęs alyvos atliekų tvarkytoju) privalo sudaryti dėl alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidų kompensavimo sutartį su alyvos atliekų tvarkytoju (tvarkytojais), kuris (kurie) į jį dėl to kreipėsi (jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama).
2. Individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą dėl šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų pareigų vykdymo.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos alyvas savoms reikmėms naudojantiems alyvos gamintojams ir importuotojams. Tokie alyvos gamintojai ir importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotos alyvos atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.
3416 straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama gauti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Siekdama atlikti šio Įstatymo 3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870
3418 straipsnis. Apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius (toliau šiame skirsnyje – apmokestinamieji gaminiai), gamintojų ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan.;
4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;
5) tvarkyti apmokestinamųjų gaminių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3419 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
3. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo sistemas.
4. Padangų platintojai privalo:
1) nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių;
2) iš vartotojų priimtas padangų atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;
3) prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas platintojams.
5. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių, išskyrus padangas, gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų paėmimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
6. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
7. Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių.
8. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:
1) nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama;
2) transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
9. Atliekų turėtojas privalo atskirti apmokestinamųjų gaminių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
10. Atliekų turėtojas padangų atliekas gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).
11. Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojai privalo apmokestinamųjų gaminių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
3419 straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
3421 straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo pakuočių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.
2. Supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.
Įstatymas papildytas aštuntuoju(6) skirsniu:
Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS7 SKIRSNIS
KOLEKTYVAUS gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO organizavimO REIKALAVIMAI
3422 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacija
1. Gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Organizacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji dalyviai.
3. Organizacija steigiama, kad būtų įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis) skirta veikla.
4. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas.
5. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija Organizacijai išduodama, kai gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai institucijai pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia institucija suderinti šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodyti dokumentai.
6. Organizacija visų Organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų (toliau – pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis sąlygomis.
7. Organizacijos steigėjais, dalyviais (toliau – Organizacijos nariai) ir pavedimo davėjais gali būti tik gamintojai ir (ar) importuotojai. Organizacija privalo priimti visus pageidaujančius į ją stoti ar su ja pasirašyti sutartį dėl visų ar dalies šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo gamintojus ir (ar) importuotojus, įsipareigojančius vykdyti Organizacijos nustatytas sąlygas.
8. Gamintojas ir (ar) importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių, įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti daugiau negu vienai Organizacijai.
9. Organizacijos valdymo organas renkamas ne rečiau kaip kas 4 metai užtikrinant galimybę kiekvienam Organizacijos dalyviui tapti Organizacijos valdymo organo nariu.
10. Organizacija ne mažiau kaip 3 procentus gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų tvarkymo klausimais.
11. Organizacija neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam Organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti informacijos apie Organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
12. Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar interesams.
13. Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai turi leisti Organizacijai atlikti patikrinimą dokumentų, patvirtinančių informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį.
14. Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę.
Įstatymas papildytas aštuntuoju(7) skirsniu:
Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS8 SKIRSNIS
gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO organizavimo licencijavimas
3424 straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas
1. Šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos netaikomos:
1) elektros ir elektroninei įrangai, kuri būtina Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms;
2) elektros ir elektroninei įrangai, kuri specialiai suprojektuota ir sumontuota kaip dalis kitos rūšies įrangos, kuriai netaikomos šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos, ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis;
3) volframinėms lemputėms.
Redakcija nuo 2018-08-15:
1. Šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos netaikomos:
1) elektros ir elektroninei įrangai, kuri būtina Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms;
2) elektros ir elektroninei įrangai, kuri specialiai suprojektuota ir sumontuota kaip dalis kitos rūšies įrangos, kuriai netaikomos šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos, ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis;
3) volframinėms lemputėms;
4) įrangai, skirtai siųsti į kosmosą;
5) stambiai stacionariajai pramoninei įrangai;
6) stambiems stacionariesiems įrenginiams, išskyrus įrangą, kuri yra tokiuose įrenginiuose, bet kuri nėra išskirtinai suprojektuota ir sumontuota kaip tų įrenginių dalis;
7) keleiviams ir kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms, išskyrus elektrines dvirates transporto priemones, kurių tipas nepatvirtintas;
8) tik profesionaliam naudojimui skirtiems ne keliais judantiems mechanizmams;
9) įrangai, kuri specialiai suprojektuota tik moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir kuri tiekiama tik tarp įmonių;
10) medicinos prietaisams ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisams, jeigu, tikėtina, kad iki gyvavimo ciklo pabaigos jie bus infekuoti, ir aktyviesiems implantuojamiesiems medicinos prietaisams.
2. Šio Įstatymo aštuntojo4 skirsnio nuostatos netaikomos:
1) su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusioje įrangoje, ginkluose, amunicijoje ir karinės paskirties įrangoje (išskyrus gaminius, kurie neskirti kariniams tikslams) naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams;
2) skrydžiams į kosmosą skirtoje įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870
Įstatymas papildytas aštuntuoju(9) skirsniu:
Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS10 SKIRSNIS
REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANČIUS DOKUMENTUS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
351 straipsnis. Naudojimasis informacine sistema
1. Šio Įstatymo 7, 341, 342, 343, 344, 345, 346, 347, 348, 349, 3412, 3413, 3415, 3416, 3417, 3418, 3420, 3423 ir 3425 straipsniuose nurodytos procedūros, susijusios su registravimusi, apskaitos vykdymu, ataskaitų teikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties pateikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimu, vykdomos naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema.
2. Jeigu nėra techninių galimybių naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros vykdomos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3. Aplinkos ministras nustato pereinamąjį laikotarpį, jo sąlygas ir ūkio subjektus, kuriems jis taikomas tam, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui būtų tinkamai vykdomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema.
TAR pastaba. 2017 metų ataskaitos, nurodytos 351 straipsnio 1 dalyje, teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031
dešimtasis skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
3426 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijuojamos veiklos sąlygos
1. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
2) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
3) licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą;
4) kartu su šios dalies 3 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti licencijos turėtojo interneto svetainėje;
5) kartu su šios dalies 3 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;
6) licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
7) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kiekvienais metais pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijas turintiems licencijos turėtojams).
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą ataskaitą licencijos turėtojas privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti, šią ataskaitą paskelbdamas savo interneto svetainėje.
3. Licencijos turėtojas kartu su šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta ataskaita ir šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais dokumentais privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, įrodančius, kad licencijos turėtojas laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų: pasirašytų sutarčių kopijas, išskyrus sutartyse pateiktą konfidencialią informaciją, gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų kopijas, sąskaitas faktūras ir (ar) kitus dokumentus ir medžiagą, įrodančius, kad organizuotos ir vykdytos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, dokumentus, įrodančius, kad apmokėtos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos ir visuomenės švietimo ir informavimo (gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo klausimais) priemonių organizavimo ir vykdymo išlaidos, kaip numatyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.
3427 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų keitimo sąlygos
1. Licencija turi būti keičiama pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo duomenims (licencijos turėtojo rekvizitams).
2. Pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo rekvizitams, licencijos turėtojas apie tai privalo raštu pranešti licencijas išduodančiai institucijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.
3. Licencijas išduodanti institucija per 10 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo dienos privalo pakeisti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio Įstatymo 3425 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui. Licencijas išduodanti institucija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos pakeitimo terminas pratęsiamas, ir terminą, per kurį asmens prašymas bus išnagrinėtas. Terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas, jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos pakeitimo priimti.
5. Licencijas išduodanti institucija atsisako pakeisti licenciją, jeigu:
1) prašymas pakeisti licenciją įformintas netinkamai arba pateikti ne visi dokumentai ir duomenys, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;
2) prašyme pakeisti licenciją pateikti neteisingi duomenys ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti.
3428 straipsnis. Įspėjimas apie galimą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą ir licencijos galiojimo sustabdymas
1. Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu (netaikoma šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju):
1) nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikė klaidingus duomenis ir (ar) informaciją. Šiuo atveju duomenys laikomi klaidingais, jeigu licencijos turėtojas per klaidą pateikė licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) informaciją;
3) paaiškėja, kad licencijos turėtojas neatitinka bent vieno iš kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 342 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 345 straipsnio 3 dalyje, 3412 straipsnio 3 dalyje, 3416 straipsnio 3 dalyje, 3419 straipsnio 2 dalyje, 3422 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14 dalyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9 dalyse.
2. Licencijas išduodanti institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir (ar) pažeidimus ar gavusi apie juos informacijos, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (ar) pažeidimus ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas turi būti:
1) ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (toliau – įspėjimas) gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir (ar) 4 punkte, ir (ar) 5 punkte, ir (ar) 6 punkte, ir (ar) 7 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą;
2) ne trumpesnis kaip vienas mėnuo ir ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą;
3) ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai ir ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos licencijuojamos veiklos sąlygos.
4. Jeigu licencijos turėtojas per įspėjime nurodytą terminą nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įspėjime nurodyto termino pabaigos priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją, nurodydama šio sprendimo priežastis ir ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo terminą, per kurį, norint panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jos turi būti pašalintos ir pateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko sprendime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai.
5. Kai licencijos turėtojas per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą pateikia dokumentus, įrodančius, kad išnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina licencijos galiojimo sustabdymą.
6. Reikalavimas įspėti licencijos turėtoją apie ketinamas taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones (įspėjimą ir licencijos galiojimo sustabdymą) nustatant terminą trūkumams pašalinti netaikomas, kai termino trūkumams pašalinti nustatyti negalima, nes tai pažeistų visuomenės interesą, ir dėl to licencijos galiojimas turi būti sustabdomas nedelsiant.
3429 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo panaikinimas
1. Licencijos galiojimas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) likvidavus ar reorganizavus licencijos turėtoją;
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą neišnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (ar) nepanaikinti tokiame sprendime nurodyti pažeidimai ir nepateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko šios aplinkybės ir (ar) panaikinti šie pažeidimai, ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė suklastotus dokumentus;
5) jeigu po licencijos galiojimo sustabdymo licencijos turėtojas toliau verčiasi licencijuojama veikla.
2. Atsiradus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių pagrindų atsiradimo priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1019, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01032
AŠTUNTASIS9 SKIRSNIS
AŠTUNTOJO1 IR AŠTUNTOJO4 SKIRSNIŲ TAIKYMAS
3430 straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339
1. Šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos netaikomos:
1) elektros ir elektroninei įrangai, kuri būtina Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms;
2) elektros ir elektroninei įrangai, kuri specialiai suprojektuota ir sumontuota kaip dalis kitos rūšies įrangos, kuriai netaikomos šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos, ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis;
3) volframinėms lemputėms;
4) įrangai, skirtai siųsti į kosmosą;
5) stambiai stacionariajai pramoninei įrangai;
6) stambiems stacionariesiems įrenginiams, išskyrus įrangą, kuri yra tokiuose įrenginiuose, bet kuri nėra išskirtinai suprojektuota ir sumontuota kaip tų įrenginių dalis;
7) keleiviams ir kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms, išskyrus elektrines dvirates transporto priemones, kurių tipas nepatvirtintas;
8) tik profesionaliam naudojimui skirtiems ne keliais judantiems mechanizmams;
9) įrangai, kuri specialiai suprojektuota tik moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir kuri tiekiama tik tarp įmonių;
10) medicinos prietaisams ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisams, jeigu, tikėtina, kad iki gyvavimo ciklo pabaigos jie bus infekuoti, ir aktyviesiems implantuojamiesiems medicinos prietaisams.
2. Šio Įstatymo aštuntojo4 skirsnio nuostatos netaikomos:
1) su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusioje įrangoje, ginkluose, amunicijoje ir karinės paskirties įrangoje (išskyrus gaminius, kurie neskirti kariniams tikslams) naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams;
2) skrydžiams į kosmosą skirtoje įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870
Įstatymas papildytas aštuntuoju(9) skirsniu:
Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
AŠTUNTASIS10 SKIRSNIS
REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANČIUS DOKUMENTUS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
3431 straipsnis. Reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339
1. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas.
2. Neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už:
1) tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės;
2) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį;
3) kiekį tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms;
4) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose;
5) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;
6) tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas;
7) tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
3. Sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
4. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:
1) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas naudoja (perdirba) taikydami aplinkos ministro nustatytus atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje pramonės šakoje išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias visuomenės sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti, darančias kuo mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;
2) pagal tarptautinių ir (ar) nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL 2010 L 284, p. 1);
3) savo teritorijoje, kurioje gaminių ir (ar) pakuočių atliekos naudojamos (perdirbamos), turi įrengtą metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo įrenginys);
4) atlieka gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis ir (arba) atlieka gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir jų sudedamąsias medžiagas ar dalis perduoda teisėtai veikiantiems tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) arba eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių atliekų sudedamųjų medžiagų ar dalių panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į valstybes nares ir kurie gali patvirtinti, kad iš tų atliekų buvo pagamintas produktas, kaip nustatyta šios dalies 2 punkte.
5. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų išvežimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:
1) pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;
2) atlieka pradinį gaminių atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis į valstybes nares arba į valstybes nares išveža panaudoti (perdirbti) neapdorotas gaminių atliekas, arba į valstybes nares išveža panaudoti (perdirbti) pakuočių atliekas;
3) turi atitinkamų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau šiame straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties galiojimo terminas;
4) turi dokumentus, įrodančius, kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;
5) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.
6. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų surinkimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi sutartis teisės aktų nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;
2) surinktas gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių atliekų eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į Europos ekonominės erdvės valstybes;
3) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.
7. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų, atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi sutartis teisės aktų nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surenkamos mišrios komunalinės atliekos, iš kurių jas apdorojant atskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;
2) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, atskirtas apdorojant mišrias komunalines atliekas, perduoda naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui arba jas eksportuoja;
3) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje apdorojamos komunalinės atliekos, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.
8. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo datą.
9. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:
1) svėrimo įrenginiu atskirai pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;
2) aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).
10. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, šios atliekų siuntos svorį ir surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.
11. Atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną gautą mišrių komunalinių atliekų siuntą ir paruoštą išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą bei po gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimo likusį komunalinių atliekų kiekį, gautų ir išsiųstų mišrių komunalinių atliekų, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntų apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima nustatyti atliekų tvarkytojus, iš kurių buvo gautos mišrios komunalinės atliekos, jų gavimo datą ir kiekį, po apdorojimo likusių mišrių komunalinių atliekų kiekį, apdorotų mišrių komunalinių atliekų gavėjus, po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gautą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir jų gavėjus.
12. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas pristačiusių asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos rūšies ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens pateiktuose dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką ir aprašyti gautų atliekų siuntų patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas pristačiusio asmens dokumentuose nurodytų duomenų teisingumu) procedūras, ir paskirti už šios tvarkos įgyvendinimą atsakingą asmenį.
13. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jeigu nustatoma, kad jie:
1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikė klaidingus duomenis ir (ar) dokumentus.
14. Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo priežastis ir terminą, per kurį jos turi būti pašalintos.
15. Įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 14 dalyje nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.
16. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išbraukiamas iš Atliekų tvarkytojų sąrašo:
1) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo ir (ar) atliekų tvarkytojo, apdorojančio surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, prašymu;
2) likvidavus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti;
3) jeigu įspėjus apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 14 dalyje nurodytos institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
4) jeigu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, buvo įspėtas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus pastaruosius metus;
5) paaiškėjus, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus.
17. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminė žala šio Įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminė žala aplinkai, žmonių sveikatai, ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio Įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo neįspėti apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir (ar) neišbraukti iš Atliekų tvarkytojų sąrašo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)
Įstatymas papildytas aštuntuoju(10) skirsniu:
Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
42 straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas
1. Pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.
2. Veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus.
3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai, apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nurodytos šio straipsnio 11 dalyje.
4. Draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas reikalavimas atlyginti trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai atsiradusią žalą, padarytą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos;
2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatytos kitos sąlygos;
3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatytos kitos sąlygos;
4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje ir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;
5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;
6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;
7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;
8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.
5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą.
6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už padarytą žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.
7. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo jam pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos draudikas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis.
9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai.
10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.
11. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas.
12. Veiklos vykdytojo prievolės turėti civilinės atsakomybės draudimą priežiūrą vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-488, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15869
251 straipsnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija ir finansavimo tvarka
1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba):
1) tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) nustato regionines kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
3) tvirtina po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos (toliau – komunalinių atliekų deginimo viena tona) įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
4) nustato bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą ir prižiūri, kaip ji taikoma;
5) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;
6) ginčų sprendimo ne teismo tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių;
7) tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;
8) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;
9) prižiūri, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamųjų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų;
10) inicijuoja reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros atlikimą ir prižiūri reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros atitiktį techninei užduočiai;
11) tvirtina techninę užduotį;
12) prižiūri, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio Įstatymo 302 straipsnyje numatyta tvarka nustatytas kainas ir įkainius pagal teisės aktų reikalavimus;
13) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Taryba turi teisę:
1) gauti reikiamą informaciją iš regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių ir (ar) atliekų deginimo įrenginių valdytojų ir kitų ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir organizacijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių, savivaldybės pavedimu juridinių asmenų (ar pačių savivaldybių), vykdančių komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, šiame Įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti;
2) patikrinti atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos ar asmens duomenų apsaugos reikalavimų;
3) skirti šio Įstatymo 309 straipsnyje numatytas sankcijas.
3. Tarybos finansavimo šaltiniai yra šio straipsnio 4 dalyje numatytos Tarybos pajamos. Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
4. Tarybos pajamos:
1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 0,95 procento praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamąsias kainas.
5. Tarybos pajamų naudojimo tvarka:
1) Taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas Tarybos pajamas, informuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai Tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamąją kainą. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
3) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo pervesti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
4) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms, įgyvendinamoms atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuoti.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIS ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO PLANAS, REGIONINIAI IR SAVIVALDYBIŲ ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO PLANAI
303 straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijos
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas:
1) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybės;
2) vykdo komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą, jeigu tai paveda savivaldybės;
3) savivaldybių pavedimu vykdo regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą;
4) organizuoja atliekų tvarkymo paslaugų teikimą šio Įstatymo 302 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis, jeigu šias paslaugas paveda savivaldybės;
5) rengia ir teikia Tarybai regioninės kainos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;
6) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros vadovaujantis šio Įstatymo 306 straipsnio nuostatomis;
7) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 311 straipsnyje;
8) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;
9) derina regioninės kainos apskaičiavimo projektą su komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėmis šio Įstatymo 302 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka;
10) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
304 straipsnis. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų funkcijos
Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai atlieka šias funkcijas:
1) eksploatuoja bendro atliekų deginimo įrenginį ir (ar) atliekų deginimo įrenginį;
2) taiko šio Įstatymo 302 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį;
3) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;
4) rengia ir teikia Tarybai komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;
5) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, vadovaudamiesi šio Įstatymo 306 straipsnio nuostatomis;
6) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 311 straipsnyje;
7) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
305 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas
1. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:
1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;
2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą;
3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;
4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;
5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;
6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.
4. Rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, yra privaloma visiems atliekų turėtojams.
5. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su naudojimu, šalinimu, šių veiklų organizavimu, stebėsena, šalinimo vietų vėlesne priežiūra, finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
306 straipsnis. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra
1. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, užtikrina reguliuojamosios veiklos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.
2. Regioninis atliekų tvarkymo centras ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Tarybai.
3. Taryba gali nustatyti reikalavimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
4. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra atliekamos vadovaujantis Tarybos patvirtinta technine užduotimi. Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.
5. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą per 10 darbo dienų nuo patikros atlikimo pateikia Tarybai.
6. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.
7. Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą ir parengia tyrimo ataskaitą. Jeigu tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad asmuo, atlikdamas atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų privalomų taikyti profesinių standartų, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos pagrįstomis sąnaudomis nustatant valstybės reguliuojamąsias kainas ir Taryba įpareigoja regioninį atliekų tvarkymo centrą ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoją ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Su šiuo patikrinimu susijusios išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant regioninę kainą.
8. Taryba šio Įstatymo 251 straipsnyje numatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
307 straipsnis. Investicijų derinimas
1. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu, teikia derinti Tarybai jos nustatyta tvarka. Jeigu šios bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis valstybės reguliuojamosioms kainoms nustatyti.
2. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato įmonių veiklos strategijose, tvirtinamose Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar įmonės įstatuose, kai įmonei netaikomas Akcinių bendrovių įstatymas, nustatyta tvarka, ir teikia jas derinti Tarybai jos nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
308 straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimai
1. Taryba, vadovaudamasi šio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų veiklos patikrinimus. Atlikdama patikrinimus, Taryba turi teisę:
1) pagal šio ir kitų įstatymų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas pateikti paaiškinimų;
3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, auditoriais, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
8) už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą skirti baudas;
9) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.
2. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Tarybos vardu:
1) nekliudomai įeiti į regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jų įgaliotajam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;
5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;
6) savo funkcijoms atlikti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte.
4. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus.
5. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo:
1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Taryba;
2) pateikti Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Tarybos patalpose;
4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo patalpose ar teritorijoje;
5) vykdyti kitus Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus.
6. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę:
1) informuoti Tarybą apie neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
2) apskųsti neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;
4) dalyvauti Tarybos posėdyje, kai svarstomas patikrinimo aktas.
7. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimuose dalyvaujantys kiti juridiniai asmenys šių patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose.
8. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus. Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Taryba.
9. Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo bendradarbiauti su Taryba, jos įgaliotais Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, nebendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. Baudos, skirtos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, neįtraukiamos apskaičiuojant regionines kainas ir komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutines ribas.
10. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinių ir fizinių asmenų jiems pateiktos informacijos konfidencialumą.
11. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtų veiksmų apskundimas Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.
12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito ir finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Tarybai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
309 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka
1. Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį Tarybos teisės aktų nustatytiems reikalavimams Taryba skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio Įstatymo 251 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už Tarybos teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio Įstatymo 308 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio Įstatymo 308 straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą – iki 0,5 procento regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Taryba skiria baudą iki 6 000 eurų.
2. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje mastą ir poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos vartotojams ir (ar) kitiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją.
3. Taryba, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.
4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo pasekmes;
4) regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:
1) savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams;
2) padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes;
3) nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.
6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:
1) kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes;
2) slėpė padarytą pažeidimą;
3) tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda).
7. Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame Įstatyme nenurodytas aplinkybes.
8. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką asmeniui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, pranešama raštu. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, turi būti suteikta teisė asmeniui pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos. Kai Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad šiems asmenims buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų pagrįstas (nurodant priežastis) prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, arba, nors ir yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, Taryba pripažįsta neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.
10. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, sankcijos negali būti skiriamos.
11. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.
12. Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos nustatyta tvarka ir terminais.
13. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
14. Tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimo dalis dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.
15. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomos į valstybės biudžetą. Tarybos sprendimas pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.
16. Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.
17. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Tarybos sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
311 straipsnis. Informacijos teikimas visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms
1. Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams.
2. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės visus finansinės atskaitomybės, kitus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti.
3. Keičiantis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiui, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, juridinis asmuo, savivaldybių pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, ir savivaldybė viešai savo interneto svetainėse, taip pat regioniniame laikraštyje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse informuoja atliekų turėtojus apie pasikeitusias ir nustatytas rinkliavas ar kitas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
4. Atliekų turėtojų teises ginančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informaciją, reikalingą atliekų turėtojų teisėms ginti.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
SEPTINTASIS2 SKIRSNIS
IŠANKSTINĖ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
312 straipsnis. Ginčų ir skundų sprendimas ne teismo tvarka
1. Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka:
1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;
2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija.
2. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles.
3. Savivaldybės vykdomosios institucijos, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ir (ar) skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
4. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomajai institucijai, atliekų turėtojas gali kreiptis į teismą.
313 straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija.
2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, susijusios su surinkimu, vežimu, naudojimu ir šalinimu, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimu, kokybės tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai atliekų turėtojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Regioninių atliekų tvarkymo centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių nagrinėja Taryba.
4. Skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės tarybos patvirtintose taisyklėse skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
321 straipsnis. Gamintojo atsakomybės principo taikymas
1. Šio Įstatymo aštuntajame1 – aštuntajame6 skirsniuose nurodytiems gaminiams ir pakuotėms yra taikomas gamintojo atsakomybės principas. Tai apima gaminių ar pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, atliekų apdorojimo sistemos organizavimą ir (ar) dalyvavimą organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, įskaitant šioms veikloms tenkančių išlaidų finansavimą, Vyriausybės nustatytų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą ir (ar) Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka nustatyto mokesčio mokėjimą už aplinkos teršimą gaminių ar pakuočių atliekomis (kai gamintojai ir importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių), visuomenės švietimą atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams teikimą, grąžinamų produktų ir juos panaudojus susidarančių atliekų priėmimą, tvarkymą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą.
2. Gamintojai ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje, 347 straipsnio 1 dalyje, 3415 straipsnio 1 dalyje, 3418 straipsnio 1 dalyje, 3421 straipsnio 2 dalyje, papildomai pagal kompetenciją turi prisidėti prie Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatytų atliekų prevencijos ir (ar) tvarkymo kiekybinių ar kokybinių tikslų ir užduočių (pavyzdžiui, atliekų prevencijos, komunalinių atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti, naudojimo, šalinimo sąvartyne) vykdymo ir priemonių, numatytų šiems tikslams ir užduotims pasiekti, įgyvendinimo, jeigu gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis, daro įtaką nustatytų atliekų prevencijos ir (ar) tvarkymo tikslų ir užduočių siekimui.
3. Gamintojų ir importuotojų organizacija, nurodyta šio Įstatymo 3422 straipsnyje, nustatydama įmokų už gaminių atliekų tvarkymą, kurias organizacijai turi mokėti organizacijos nariai ir pavedimo davėjai (toliau – organizacijos įkainiai), dydžius, turi juos diferencijuoti, jeigu įmanoma, atsižvelgdama į gaminio ar gaminių grupės savybes (pavyzdžiui, patvarumą, pataisomumą, tinkamumą pakartotinai naudoti ar perdirbti, pavojingųjų medžiagų kiekį gaminio sudėtyje ir pan.). Aplinkos ministras nustato pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis organizacijų įkainių dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į gaminio ar gaminių grupės savybes.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808
3432 straipsnis. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojų ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;
2) organizuoti šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;
3) organizuoti į viešas surinkimo sistemas išmestų atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;
4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius ir jų naudojimo galimybes, pakartotinio naudojimo sistemas, atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir nuotekų kanalizacijos tinklui;
5) apmokėti šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;
6) tvarkyti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.
3. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.
4. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, naudojimo susidariusių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą;
2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3433 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3433 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.
3433 straipsnis. Papildomi kolektyvaus tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą bei vykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnyje tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti:
1) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, įskaitant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų infrastruktūrą ir jos veikimą, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
3. Organizacija šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, kiekį.
4. Apskaičiuojant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais:
1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;
2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), išmetama į viešas surinkimo sistemas (t. y. kiek yra atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas);
3) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).
3434 straipsnis. Individualus tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 3432 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti:
1) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, įskaitant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų infrastruktūrą ir jos veikimą, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
2. Individualiai tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, kiekį.
3. Apskaičiuojant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais:
1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;
2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), išmetama į viešas surinkimo sistemas (t. y. kiek yra atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas);
3) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).
3435 straipsnis. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių, išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie neplatinami vartotojams, gamintojų ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;
2) organizuoti šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktas Lietuvos Respublikos rinkai drėgnąsias servetėles ir (ar) oro balionėlius, išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius, pakartotinio naudojimo sistemas, atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir nuotekų kanalizacijos tinklui;
4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;
5) tvarkyti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
2. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.
3. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams drėgnąsias servetėles ir (ar) oro balionėlius, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.
4. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių naudojimo susidariusių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą;
2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3436 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3436 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.
3436 straipsnis. Papildomi kolektyvaus drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnyje drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
3. Organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių šiukšlių svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių kiekį.
4. Apskaičiuojant drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių:
1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;
2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).
3437 straipsnis. Individualus drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 3435 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
2. Individualiai drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių šiukšlių svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių kiekį.
3. Apskaičiuojant drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių:
1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;
2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).
3438 straipsnis. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos
1. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojų ir importuotojų pareigos:
1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;
2) organizuoti į atitinkamus uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, kurios nepatenka į Jūros aplinkos apsaugos įstatymo taikymo sritį, pristatytų atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, atskiro surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius, pakartotinio naudojimo sistemas ir atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai;
4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;
5) tvarkyti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
6) vykdyti Vyriausybės nustatytas žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato minimalų metinį žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų surinkimo perdirbimui rodiklį.
2. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.
3. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.
4. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo susidariusių atliekų tvarkymo finansavimą;
2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3439 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3439 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.
3439 straipsnis. Papildomi kolektyvaus žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnyje žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis Lietuvos jūrų uostų administracijomis dėl žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo uostų priėmimo įrenginiuose arba kitose lygiavertėse surinkimo sistemose, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų, pristatytų į uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, atskiro surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, uostų priėmimo įrenginių arba kitų lygiaverčių surinkimo sistemų infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
3. Organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, kiekį.
3440 straipsnis. Individualus žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 3438 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis Lietuvos jūrų uostų administracijomis dėl žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo uostų priėmimo įrenginiuose arba kitose lygiavertėse surinkimo sistemose, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų, pristatytų į uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, atskiro surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, uostų priėmimo įrenginių arba kitų lygiaverčių surinkimo sistemų infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
2. Individualiai žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, kiekį.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
3441 straipsnis. Mažmeninės prekybos įmonės pareigos
Mažmeninės prekybos įmonė turi parengti maisto atliekų susidarymo prevencijos planą, pasirinktinai arba vienų, arba trejų metų trukmės. Maisto atliekų susidarymo prevencijos plane nurodomas siektinas sumažinti mažmeninės prekybos įmonės veikloje susidarantis maisto atliekų kiekis per metus absoliučiaisiais arba santykiniais dydžiais ir numatomos priemonės šiam tikslui pasiekti (pavyzdžiui, maisto perdavimas labdarai ir (ar) paramai; maisto atliekų susidarymo prevencijos priemonės, įskaitant planuojamas rengti ar remti vartotojų elgsenos keitimo priemones, skirtas maisto atliekų susidarymui mažinti, visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skirtas informuotumui apie maisto atliekų susidarymo prevenciją didinti, ir kitas maisto atliekų kiekį mažinančias priemones). Maisto atliekų susidarymo prevencijos planas turi būti parengtas ir paskelbtas mažmeninės prekybos įmonės interneto svetainėje iki einamųjų metų sausio 1 dienos. Mažmeninės prekybos įmonė kiekvienais metais turi parengti praėjusių metų maisto atliekų susidarymo prevencijos plano įgyvendinimo ataskaitą ir ją paskelbti savo interneto svetainėje iki einamųjų metų kovo 31 dienos.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-2508, 2024-03-21, paskelbta TAR 2024-03-27, i. k. 2024-05469
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
2000-10-12
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą