LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
64 versijos
· 1994-04-26
2025-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 13, 7, 22
2024-11-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 362, 66, 9 y 2 más
2024-08-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 66, 40
2024-05-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 2, 41 y 5 más
2024-01-02
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 23, 66, 22 y 2 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 131, 362, 3 y 37 más
2023-12-20
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 65, 29
2023-09-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 11, 47, 65
2023-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 65, 10
2023-06-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 2, 65 y 5 más
2023-04-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 16, 49, 23 y 4 más
2023-01-04
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 63 más
2023-01-03
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 34, 54, 49 y 7 más
2023-01-02
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — art. 7
2023-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — art. 34
2022-12-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 24, 2 y 5 más
2022-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 47, 54, 23
2022-03-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 24, 54, 9, 91
2022-01-29
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 45, 9
2022-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 52
2021-11-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 47, 54, 45 y 2 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 23, 9
2020-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 9
2020-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 2, 54, 21 y 6 más
2019-12-20
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 8
2019-11-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 40
2019-10-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 7, 9 y 2 más
2019-02-21
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 32
2019-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 31, 54, 311 y 2 más
2018-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 7
2018-05-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 7, 9 y 2 más
2017-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 7
2016-06-03
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 23
2016-05-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 2, 54, 41, 1
2015-12-10
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 9, 10
2014-11-27
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 51 más
2014-07-31
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 45 y 18 más
2014-04-04
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 45 y 20 más
2014-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 45 y 24 más
2012-06-30
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 26 y 14 más
2011-04-28
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 17, 26, 16 y 16 más
2010-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 26 y 22 más
2010-02-02
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 17, 26, 16 y 14 más
2009-12-28
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 17, 26, 16 y 10 más
2009-06-30
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 26 y 11 más
Pakeitimai 2009-06-30
@@ -1172,6 +1172,716 @@
5) ji reikalinga
koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijos įstatymo nustatytais atvejais;
6
dalis papildoma 6 punktu nuo 2010 m. sausio 1 d.:
6) ji reikalinga
valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos
Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais.
7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai
kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,
Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti
tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo
nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą
pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių
metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau
kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja
išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės
sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš
valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu
išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų
yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui,
anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties
žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7
dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės
ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.
9. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,
tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys
sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme
nustatytai veiklai.
11. Neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos
sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams,
kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities
viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės
nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos
mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be
aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės
sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
13. Valstybinės
žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo
veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo
ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių
savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus
gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų
eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta
produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios
turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse,
nustato Vyriausybė.
14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal
sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį
arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar
pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka
valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.
15. Jeigu
išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės
žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių
bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės
žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.
Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio
nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
16. Valstybinės
žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms
įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
6 straipsnis.
Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Lietuvos
valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir
Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:
1) valstybinės
reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams;
2) pajūrio
juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus
žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo
įsigaliojimo;
3) valstybiniams
rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;
4) valstybinės
reikšmės miškams ir parkams;
5) valstybinės
reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams;
6) valstybinės
reikšmės vidaus vandenims;
7) teritoriniams
vandenims;
8) Lietuvos
Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai;
9) pasienio
juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).
2. Lietuvos
valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių
ar privačion nuosavybėn negalima.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
7
straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
patikėjimo teise
[Dalies
redakcija iki 2007-01-01]
1. Valstybinės
žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,
valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai
bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra
apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę,
kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei
Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams,
taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą
valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja
valstybės turto privatizavimo institucijos.
[Dalies
redakcija nuo 2007-01-01]
1. Valstybinės
žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,
valstybės turto privatizavimo institucijos, Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti
subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities
viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis,
išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams
bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems
patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą
valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja
valstybės turto privatizavimo institucijos.
2. Valstybinės
žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais
ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:
1) viešosios
paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo
naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir
vietiniams keliams;
4) komunaliniams
inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5)
gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei
komercinei veiklai.
3. Vyriausybės
nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo
teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.
Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami
patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo
ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems
priskiria valstybines funkcijas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo
prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise
būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms
įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės
sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių
subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo
įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų
patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar
kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,
perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti
ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu
būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Vyriausybės
nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus
miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.
5. Valstybinės
žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo
aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3
mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto
pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre,
Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir
nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas
apskrities viršininkas.
6. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems
patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
7 straipsnis. Žemės
savininkų teisės
Žemės savininkas turi teisę:
1) parduoti, palikti
testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti
laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, laikydamasis
įstatymų nustatytos tvarkos;
2) užsiimti bei leisti
kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;
3) nustatyti savo žemės
sklype žemės servitutus;
4) įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą, pakeisti pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirtį;
5) reikalauti panaikinti
arba pakeisti žemės naudojimui, žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai
nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;
6) kreiptis į teismą arba
valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės
teisių pažeidimo, gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo pažeidimu
padarytus nuostolius;
7) naudoti privataus žemės
sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės
tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius,
melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius
ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas;
8) naudoti savo ūkio
reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių
savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus
gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą
nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų.
Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias iškasenas gali eksploatuoti
ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka;
9) disponuoti savo žemės
sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.
Šios žemės savininkų teisės
gali būti apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Valstybinės
žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Sudarant
valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama
laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų
urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,
kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms
religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms
pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra
valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms
Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai
panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais
perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties
terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties
terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Valstybinės
žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Krašto apsaugos ir Vidaus
reikalų ministerijų nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato
įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
3. Sprendimus
perduoti neatlygintinai naudotis valstybine žeme priima:
1) savivaldybės
taryba, kai valstybinės žemės sklypai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms;
2) kituose įstatymuose nurodyti
valstybinės žemės patikėtiniai šių įstatymų nustatytais atvejais, kai
valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3) apskrities
viršininkas – visais kitais atvejais.
4. Tais
atvejais, kai valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis apskrities
viršininko sprendimu, panaudos sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo
paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
5. Valstybinės
žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo
turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos
turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo
turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas
turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos
sutartį prieš terminą.
6. Valstybinė
žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines
religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik
valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba
panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės
sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas
naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos
sutartį prieš terminą.
7. Asmenys,
kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
8. Jeigu
perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės
poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą,
žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo
patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.
Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio
nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
9 straipsnis.
Valstybinės žemės išnuomojimas
1. Sprendimus
išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise
savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities
viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties
termino nustatymo motyvai. Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities
viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas
arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
2. Valstybinės
žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto
registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi
būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo
turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti
pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos
sutartį prieš terminą.
3. Žemės nuomos
terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99
metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas
negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti
ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių
naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams
ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas
nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo
trukmę.
4. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas
gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.
5. Valstybinė
žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama
aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės
žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
6. Valstybinė
žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus
laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės
priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,
kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar
įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės
sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris
būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto
kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar
kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta
Seimas arba Vyriausybė;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra
įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga
koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijos įstatymo nustatytais atvejais.
7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai
@@ -1182,11 +1892,11 @@
tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta
tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą
ūkininkauti;
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo
nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą
pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių
@@ -1324,8053 +2034,7375 @@
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
6 straipsnis.
Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė
10 straipsnis. Valstybinės
žemės perleidimas
1. Valstybinę
žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus
privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams bei valstybės nekilnojamajam
turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą
atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir
ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių
nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių
viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams
bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka
įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto
sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo
organizatoriui patikėjimo teise, pardavimo ar kitokio perleidimo sąlygas ir
tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
2. Valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo ar
kitoje perleidimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas
savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti
nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas
vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, apskrities viršininkas
turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo
ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.
3. Pagal Žemės
reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės
reformos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Valstybinės
žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami
aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią
kainą.
5. Valstybinės
žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie
užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais
statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti
laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik
neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės
veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui
arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio
dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams,
taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų
naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti
bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti
miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta
tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie
įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto
dydžio – šių sklypų savininkams;
5) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
6. Parduodamų
valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo
dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato
Žemės reformos ir kiti įstatymai.
7. Valstybinės
žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
8. Valstybinės
žemės sklypų pirkimo–pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės žemės
perleidimo privačion nuosavybėn sutartis sudaro bei perleistų žemės sklypų
perdavimo–priėmimo aktus pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas
apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Parduodant ar kitaip
privačion nuosavybėn perleidžiant valstybinės žemės sklypus, priskirtus
privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų
nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės
nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, sutartį sudaro
šios žemės patikėtinis – valstybės turto privatizavimo institucija ar Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius.
9. Žemės ūkio
paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo
objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės
perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.
10. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės
reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės reformos
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir
juridinių asmenų nuosavybėn.
11. Valstybinės žemės sklypų perleidimo užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas
nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms
atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr.
X-1797,
2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)
Nr. XI-301,
2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)
11 Straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų
fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
valstybės ir savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų žemės
nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar
valstybei įsigijus iš savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų namų valdos
žemės sklypo, kito statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens
telkinio dalį. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į
žemės sklypą įgyvendina apskrities viršininkas, o jeigu žemės sklypas
Vyriausybės nutarimu perduotas patikėjimo teise savivaldybei – savivaldybės
taryba.
13 straipsnis. Laisvos
valstybinės žemės fondo tvarkymas
1. Laisvos
valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko
apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais
atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės
nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms.
2. Laisvos
valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar
išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus,
nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą
ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus
įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir
kitų įstatymų nustatyta tvarka.
3. Perduotuose
naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir
naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai,
būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose
nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas,
melioracijos sistemų rekonstrukcija ir pan.).
III skyrius
Savivaldybių žemė
14
straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklauso:
1) žemė,
valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių
funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei
šį Įstatymą;
2) žemė, pagal sandorius įgyta
savivaldybių nuosavybėn;
3) pagal
testamentą savivaldybės paveldėta žemė;
4) žemė, kaip
bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.
2. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės
taryba.
3. Savivaldybių
žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,
perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar
perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų
Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl
savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
14 straipsnis.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklauso:
1) žemė,
valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių
funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei
šį Įstatymą;
2) žemė, pagal sandorius įgyta
savivaldybių nuosavybėn;
3) pagal
testamentą savivaldybės paveldėta žemė;
4) žemė, kaip
bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.
2. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės
taryba.
3. Savivaldybių
žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,
perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar
perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų
Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl
savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
15
straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn
1. Savivaldybės
nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:
1) kuriuose yra
statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl
dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;
2) kurie pagal
teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,
reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;
3) jeigu
savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami
nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.
2. Valstybinės
žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės
nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo
perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo
įgaliotas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
3. Savivaldybė
turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).
16
straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
patikėjimo teise
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais
gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms
savivaldybių funkcijoms atlikti.
2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji
institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo
teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise
perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo
perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl
šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.
3. Savivaldybės
žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų
parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar
perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines
teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.
4. Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo
perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės
sklypo perdavimo-priėmimo aktas
pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės
žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei
disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
17
straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Savivaldybių
žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
2. Sprendimą
savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai
naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos
sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos
panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.
Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas
panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės
panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių
panaudos sutarties terminą.
3. Savivaldybių
žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus
tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai
naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas
naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas
arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas
savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą.
4. Asmenys,
kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
15 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas
neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn
1. Savivaldybės
nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:
1) kuriuose yra
statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl
dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;
2) kurie pagal
teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,
reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;
3) jeigu
savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami
nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.
2. Valstybinės
žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės
nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo
perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo
įgaliotas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
3. Savivaldybė
turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).
16 straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas,
naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais
gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms
savivaldybių funkcijoms atlikti.
2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji
institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo
teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise
perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo
perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl
šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.
3. Savivaldybės
žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų
parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar
perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines
teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.
4. Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo
perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės
sklypo perdavimo-priėmimo aktas
pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės žemės
patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei disponuoja
ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
17 straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas
neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Savivaldybių žemė
gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis šio
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
2. Sprendimą
savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai
naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos
sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos
panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.
Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas
panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės
panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių
panaudos sutarties terminą.
3. Savivaldybių
žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus
tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai
naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas
naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas
arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas
savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą.
4. Asmenys,
kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
18
straipsnis. Savivaldybės žemės išnuomojimas
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų
nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima
savivaldybės taryba.
2. Sprendime
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties
terminas ir jo nustatymo motyvai.
19
straipsnis. Savivaldybių žemės perleidimas
1. Sprendimus
perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.
Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo
perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame
sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje
nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Žemės sklypai, kuriuose nėra
statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės
perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei:
1) jeigu
remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms
funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys
savivaldybei priklausančiame sklype;
2) jeigu
savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti
valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą
valstybės funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
4. Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą
(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės
nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei
žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities
viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
5. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas savivaldybės tarybos sprendimu
gali būti mainomas į valstybei, kitoms savivaldybėms bei fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant
galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės
sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų konsolidacija
pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.
6. Mainomas savivaldybės žemės
sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis
daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytus turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti
vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės žemės sklypo
ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais
mainų sutartyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
18 straipsnis.
Savivaldybės žemės išnuomojimas
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų
nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima
savivaldybės taryba.
2. Sprendime
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties
terminas ir jo nustatymo motyvai.
19 straipsnis.
Savivaldybių žemės perleidimas
1. Sprendimus
perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.
Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo
perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame
sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje
nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Žemės sklypai, kuriuose nėra
statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės
perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei:
1) jeigu
remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms
funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys
savivaldybei priklausančiame sklype;
2) jeigu
savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti
valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą valstybės
funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
4. Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą
(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės
nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei
žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities
viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
5. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas savivaldybės tarybos sprendimu
gali būti mainomas į valstybei, kitoms savivaldybėms bei fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant
galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės
sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų konsolidacija
pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.
6. Mainomas savivaldybės žemės
sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis
daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytus turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti
vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės žemės sklypo
ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais
mainų sutartyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
20
straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų
nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės
nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip
pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų
statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais
atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą
įgyvendina savivaldybės taryba.
IV skyrius
Žemės naudojimo sąlygos
20 straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų
fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės
nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip
pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų
statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais
atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą
įgyvendina savivaldybės taryba.
IV skyrius
Žemės naudojimo sąlygos
21
straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai
ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;
2) laikytis
žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) racionaliai
naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas
eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
4) įgyvendinti
teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,
dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad
neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
5) laikytis
teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei
eksploatavimo reikalavimų;
6) vykdydami
statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų
nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir
rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo
naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų
žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų
interesų;
8) leisti
vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims
suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių
kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams
naudojamų įrenginių;
9) leisti
statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos
saugoti;
10) leisti
kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis
pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus
(teritorijas);
11) statyti
statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus
leidimus;
12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325, 2004-07-08,
Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
22
straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
1.
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir
Vyriausybės nutarimai.
2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
1) ariamoji
žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat
žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi
būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai
nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio
naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti
naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės naudmenų
plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys ir ekologiškai
vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, taip pat pelkės,
akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti teritorijų planavimo
dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir
aplinkos apsaugos reikalavimus.
3. Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi
būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
5. Konkrečiam
žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant
suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal
teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo
dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės
sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,
teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10
dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie
tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės
žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei
Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo
turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie
žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
6. Institucijos
sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal
kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar
panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Nustatytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų
įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
8. Žemės
savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti
kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose
valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato
kitaip.
9. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių,
patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į
teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba
tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar
kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo
organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus
metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą
gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir
atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar
patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo
susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
10.
Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos
uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
23
straipsnis. Žemės servitutai
1. Žemės
servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų
nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
2. Apskrities
viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato
servitutus:
1) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,
perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti
ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto
priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie
kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų;
4) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus
(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir
antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
3. Apskrities
viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų
planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas
prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą
nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems
neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir
privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti
prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,
taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,
jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal
teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių
reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai
rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose
statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba
valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype
numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų
užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos
ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo
išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir
objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis
yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl
servituto nustatymo.
4. Apskrities
viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Tais
atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities
viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia)
viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams
sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
6.
Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip
pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti
ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.
7. Žemės
savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų
servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų
sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami
viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.
8. Žemės
savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę
kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į
valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų
apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir
tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o
tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės
institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir
tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas
administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės
patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos
vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį
pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį
praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi
administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar
valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
9.
Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą
servitutą.
10. Valstybinės
žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės
servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu
aktu.
21 straipsnis.
Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai
ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;
2) laikytis
žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) racionaliai
naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas
eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
4) įgyvendinti
teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,
dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad
neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
5) laikytis
teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei
eksploatavimo reikalavimų;
6) vykdydami
statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų
nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir
rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo
naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų
žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų
interesų;
8) leisti
vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims
suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių
kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams
naudojamų įrenginių;
9) leisti
statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos
saugoti;
10) leisti
kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis
pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus
(teritorijas);
11) statyti
statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus
leidimus;
12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
22 straipsnis.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
1.
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir
Vyriausybės nutarimai.
2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
1) ariamoji
žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat
žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi
būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai
nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio
naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti
naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės
naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę
turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,
taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti
teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į
kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
3. Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi
būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
5. Konkrečiam
žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant
suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal
teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo
dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės
sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,
teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10
dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie
tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės
žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo
turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto
kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės
sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
6. Institucijos
sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal
kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar
panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Nustatytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų
įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
8. Žemės
savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti
kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose
valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato
kitaip.
9. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių,
patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į
teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba
tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar
kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo
organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus
metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą
gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir
atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar
patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo
susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
10.
Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos
uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
23 straipsnis.
Žemės servitutai
1. Žemės
servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų
nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
2. Apskrities
viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato
servitutus:
1) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,
perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti
ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto
priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie
kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų;
4) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus
(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir
antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
3. Apskrities
viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų
planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas
prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą
nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems
neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir
privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti
prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,
taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,
jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal
teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių
reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai
rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose
statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba
valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype
numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų
užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos
ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo
išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir
objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis
yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl
servituto nustatymo.
4. Apskrities
viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Tais
atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities
viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia
(įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar
patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
6.
Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip
pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti
ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.
7. Žemės
savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų
servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų
sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami
viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.
8. Žemės
savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę
kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į
valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų
apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir
tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o
tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės
institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir
tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas
administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės
patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos
vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį
pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį
praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi
administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar
valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
9.
Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą
servitutą.
10. Valstybinės
žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės
servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu
aktu.
24
straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio
nustatymo ir keitimo tvarka
1. Pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma
formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės
patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal
detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
2. Žemės
savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant
nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką
nustato Vyriausybė.
3. Žemės ūkio
paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal
specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos
projektus).
4. Vadovaujantis
apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės
sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės
savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko
administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro
duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
5. Žemės sklypo
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami
Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto
registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų
nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypo
naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo
dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti
žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos
įgaliotos institucijos.
7. Žemės sklypų
naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota
institucija.
24 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarka
1. Pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma
formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės
patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal
detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
2. Žemės
savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant
nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo
tvarką nustato Vyriausybė.
3. Žemės ūkio
paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal
specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos
projektus).
4. Vadovaujantis
apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės
sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės
savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko
administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro
duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
5. Žemės sklypo
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami
Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto
registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų
nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypo
naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo
dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti
žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos
įgaliotos institucijos.
7. Žemės sklypų
naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota
institucija.
25
straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė
1. Žemės ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės
plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų
žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais
užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė,
tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais,
naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip
pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais
sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio
paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) mėgėjiškų
sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;
2) specializuotų
sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės
sklypus;
3) rekreacinio
naudojimo žemės sklypus;
4) kitus žemės
ūkio paskirties žemės sklypus.
3. Žemės ūkio
paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės
interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus:
tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos;
statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai,
tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės
ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio
naudmenos.
4. Maksimalų
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
5. Vyriausybės
nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali
apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės
žemės naudojimo paskirties.
25 straipsnis.
Žemės ūkio paskirties žemė
1. Žemės ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės
plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų
žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais
užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė,
tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais,
naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip
pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais
sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio
paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) mėgėjiškų
sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;
2) specializuotų
sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių
žemės sklypus;
3) rekreacinio
naudojimo žemės sklypus;
4) kitus žemės
ūkio paskirties žemės sklypus.
3. Žemės ūkio
paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės
interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus:
tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos;
statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai,
tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės
ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio
naudmenos.
4. Maksimalų
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
5. Vyriausybės
nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali
apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės
žemės naudojimo paskirties.
26 straipsnis. Miškų ūkio
paskirties žemė
1. Miškų ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami:
1) mišku apaugęs
plotas (medynai);
2) neapaugęs
mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai,
miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;
3) žemė, kurią
užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos
sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio
aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;
4) žemė, kurioje
numatyta įveisti mišką;
5) miško valdose
įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais
nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio
paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) ekosistemų
apsaugos miškų sklypus;
2) rekreacinių
miškų sklypus;
3) apsauginių
miškų sklypus;
4) ūkinių miškų
sklypus.
3. Valstybinės
miškų ūkio paskirties žemės naudotojai naudoja valstybinių miškų išteklius ir
įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.
4. Miškų ūkio
paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato
Miškų įstatymas.
5. Maksimalų
valstybinės miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
27 straipsnis. Vandens ūkio
paskirties žemė
1. Vandens ūkio paskirties žemę
sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems
fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens
telkiniai.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą vandens ūkio
žemės sklypai skirstomi į:
1) ūkinei
veiklai naudojamus vandens telkinius;
2) rekreacinius
vandens telkinius;
3) ekosistemas
saugančius vandens telkinius;
4) bendrojo
naudojimo vandens telkinius.
3. Vandens
telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.
28 straipsnis. Konservacinės
paskirties žemė
1. Konservacinės paskirties žemei
priskiriami:
1) rezervatai ir rezervatinės
apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias
valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių
zonų sudėtyje;
2) valstybės ir savivaldybių
saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama
ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia
priežiūra, tvarkymu ir apsauga.
2. Konservacinės
paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į:
1) gamtinių
rezervatų žemės sklypus;
2) kultūros
paveldo objektų žemės sklypus.
3. Konservacinės
paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos
įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.
29 straipsnis. Kitos
paskirties žemė
1. Kitos
paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į:
1) gyvenamąsias
teritorijas;
2) visuomeninės
paskirties teritorijas;
3) pramonės ir
sandėliavimo objektų teritorijas;
4) komercinės
paskirties objektų teritorijas;
5) inžinerinės
infrastruktūros teritorijas;
6) rekreacines
teritorijas;
7) bendro
naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo)
teritorijas;
8) naudingųjų
iškasenų teritorijas;
9) teritorijas
krašto apsaugos tikslams;
10) atliekų
saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas;
11) teritorijos
valstybės sienos apsaugos tikslams;
12) atskirųjų
želdynų teritorijas.
2. Kitos
paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr. X-1242,
2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)
V skyrius
Žemės SANDORIAI
30 straipsnis.
Reikalavimai žemės sandoriams
1. Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės
sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų –
žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra
neatskiriama žemės sandorio dalis.
2. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą,
kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.
3. Žemės sklypai
sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekama jų amalgamacija sudarant
notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam
asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso,
šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus,
padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat
atliekant žemės sklypų amalgamaciją, prie sutarties turi būti pridedami
suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
4. Kai žemės
savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį
žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis
suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės
sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį,
šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės
sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu, kai perleidžiant statinio ar
įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti
reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo
bendraturtis perleidžia nuosavybės
teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje
nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.
5. Amalgamacijos
būdu pertvarkant žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius skirtingiems
asmenims, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį (dalis) perleidžiama sudarant
notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų amalgamacijos.
6. Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo
statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo
nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti,
bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar
įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).
7. Perleidžiant
butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir
nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą
šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės
sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.
8. Sujungiamų
žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo
patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių
teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti
žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo
turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės
sklypus ar atliekant jų amalgamaciją, pertvarkomų žemės sklypų savininkai,
sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar amalgamacijos,
privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į
pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.
9. Negali būti
sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti
žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
31
straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
1. Asmenys
turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems
priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems
objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis
sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
2. Asmenys,
kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės
konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje
teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis
parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė
parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
3. Parduodant
privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose
saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą
ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė.
Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali
viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant
vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Žemės
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo
registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam
statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai
žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –
apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių
savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar
atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius
pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios
žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
5. Kitus pirmumo
teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.
VI skyrius
Žemės administravimas
31 straipsnis.
Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
1. Asmenys
turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems
priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems
objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis
sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
2. Asmenys,
kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės
konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje
teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis
parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė
parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
3. Parduodant
privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose
saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą
ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės
sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos
atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
4. Žemės
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo
registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam
statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai
žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –
apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių
savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar
atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius
pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios
žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
5. Kitus pirmumo
teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.
VI skyrius
Žemės administravimas
32
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant
žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės
sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja
valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) organizuoja
šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;
5) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
6) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei
kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
7) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su
valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis
neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus,
panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo
negaliojančiais bei sandorių dėl valstybinės
žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar
nutraukimo prieš terminą;
8) metodiškai
vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos
kontroliuoja;
9) metodiškai
vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų
tvarkymo dokumentus;
10) kaupia
informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;
11) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
12) išduoda
licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
3. Apskrities
viršininkas apskrities teritorijoje:
1) įgyvendina
valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;
[Punkto
redakcija iki 2007-01-01]
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus ir žemės
sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia valstybės
vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir valstybei
paveldint žemę;
[Punkto
redakcija nuo 2007-01-01]
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris
teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus
žemės sklypus ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių
nuosavybėn, veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant
privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu
įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;
3) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri
perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės
patikėtiniai;
4) įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant
valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir
gerinant žemės naudojimą;
5) sprendžia
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimo klausimus;
6) įgyvendina
žemės reformą;
7) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
8) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos
žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
9) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą;
10) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;
11) įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
valstybinės žemės sklypams įregistruoti;
12) kontroliuoja
planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų
pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
13) atlieka kitų
įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės
naudojimo reguliavimo.
4. Savivaldybių
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos
daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina
žemėtvarkos planavimo dokumentus;
2) išnuomoja ir
perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės
nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
3) teikia
apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
4) teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;
5) organizuoja
valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos
darbus žemės naudojimui gerinti;
6) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų
kompetencija reguliuojant žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės
sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja
valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) organizuoja
šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;
5) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
6) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei
kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
7) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu,
mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu
sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei
sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų,
pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
8) metodiškai
vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos
kontroliuoja;
9) metodiškai
vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų
tvarkymo dokumentus;
10) kaupia
informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;
11) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
12) išduoda
licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
3. Apskrities
viršininkas apskrities teritorijoje:
1) įgyvendina
valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris
teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus
žemės sklypus ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių
nuosavybėn, veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant
privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu
įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;
3) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri
perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės
patikėtiniai;
4) įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant valstybinės
žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir gerinant žemės
naudojimą;
5) sprendžia
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimo klausimus;
6) įgyvendina
žemės reformą;
7) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
8) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos
žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
9) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą;
10) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;
11) įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
valstybinės žemės sklypams įregistruoti;
12) kontroliuoja
planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų
pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
13) atlieka kitų
įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo
reguliavimo.
4. Savivaldybių
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos
daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina
žemėtvarkos planavimo dokumentus;
2) išnuomoja ir
perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės
nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
3) teikia
apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
4) teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;
5) organizuoja
valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos
darbus žemės naudojimui gerinti;
6) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
33
straipsnis. Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai dėl žemės
administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
34
straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos
valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir
Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:
1) valstybinės
reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams;
2) pajūrio
juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus
žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo
įsigaliojimo;
3) valstybiniams
rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;
4) valstybinės
reikšmės miškams ir parkams;
5) valstybinės
reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams;
6) valstybinės
reikšmės vidaus vandenims;
7) teritoriniams
vandenims;
8) Lietuvos
Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai;
9) pasienio
juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).
2. Lietuvos
valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių
ar privačion nuosavybėn negalima.
Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo
turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų
teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės
reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir
atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų
sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės
naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
1) žemės
naudojimo būklės tyrimą;
2) žemės
išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
3) žemės vertės
tyrimą;
4) žemės
gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;
5) žemės
informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės
pagrindu;
6) suvestinių
duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės
fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
7) informacijos
apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.
3. Žemės
informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato
Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės
informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
35
straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės
ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36
straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės
įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
VII skyrius
Žemėtvarka
37
straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai;
3) žemėvaldų
projektai (planai).
2. Žemėvaldų
projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi
į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,
siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško
sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir
jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
5. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre
įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų
amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
7. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje
nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Žemės konsolidacijos
projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais
atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektų
ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
33 straipsnis.
Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai dėl žemės administravimo
priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
34 straipsnis.
Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos
Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo
turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų
teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės
reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir
atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų
sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės
naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
1) žemės
naudojimo būklės tyrimą;
2) žemės
išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
3) žemės vertės
tyrimą;
4) žemės
gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;
5) žemės
informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės
pagrindu;
6) suvestinių
duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės
fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
7) informacijos
apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.
3. Žemės
informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato
Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės
informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
35 straipsnis.
Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės
ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36 straipsnis.
Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės
įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
VII skyrius
Žemėtvarka
37 straipsnis.
Žemėtvarkos dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai;
3) žemėvaldų
projektai (planai).
2. Žemėvaldų
projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi
į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,
siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško
sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir
jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
5. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre
įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų
amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
7. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje
nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Žemės konsolidacijos
projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais
atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektų
ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
38 straipsnis.
Žemėtvarkos schemos
1. Žemėtvarkos
schemų rengimą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus organizuoja
apskričių viršininkai. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti
savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi
pritarti savivaldybės taryba.
2. Žemėtvarkos
schemose gali būti planuojama:
1)
administracinių vienetų ribų ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų
pakeitimai;
2) kaimo
gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas;
3) teritorijos
zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės
gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas,
nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga
apsodinti mišku;
4) gamtinio
karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;
5) melioracijos
sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;
6) vietinės
reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;
7) ūkių
žemėvaldų perspektyvinės ribos.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
39
straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
1. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o
kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės
tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar
savivaldybės žemės patikėtinis.
2. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės
savininkai.
3. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projekte numatoma:
1)
kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio
naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio
veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;
4) ūkių
žemėvaldų ribos;
5) pagrindinių
vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos
statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai,
kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias savybes
turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir
rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos
teritorijai tvarkyti.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai
juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą atliekanti institucija.
5. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės
turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai
jose numatoma:
1) konkurencingų
ūkių žemėvaldų formavimas;
2) žemės ūkio
naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas
mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis
ūkininkavimas;
5) kaimo
infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi
žemės ūkio veikla.
39 straipsnis.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
1. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o
kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės
tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės
žemės patikėtinis.
2. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės
savininkai.
3. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projekte numatoma:
1)
kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio
naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio
veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;
4) ūkių
žemėvaldų ribos;
5) pagrindinių
vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos
statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai,
kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias
savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir
rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos
teritorijai tvarkyti.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai
juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą
atliekanti institucija.
5. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės
turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai
jose numatoma:
1) konkurencingų
ūkių žemėvaldų formavimas;
2) žemės ūkio
naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas
mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis
ūkininkavimas;
5) kaimo
infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi
žemės ūkio veikla.
40 straipsnis.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
1. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų
savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės
žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų –
savivaldybės taryba arba jos pavedimu administracijos direktorius. Prašymus
leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas
projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui. Šis priima sprendimą
dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą. Valstybinės žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami apskrities viršininkui priėmus sprendimą rengti žemės
sklypo pertvarkymo projektą.
2. Formuojant
arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:
1) prie
statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas,
reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto
registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams
arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės
sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su
statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės
atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar
įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip
atskiras daiktas;
2) atskiru žemės sklypu
neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti
inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne
didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi
teisės aktų nustatyta tvarka;
3) žemės sklypų amalgamacija
atliekama tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų
negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
3. Žemės sklypų
formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam
projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys;
2) projekto
viešas svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta
tvarka;
3) projektą
tvirtina apskrities viršininkas po to, kai jį nustatyta tvarka patikrina valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.
4. Patvirtinus
žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.
5. Dviejų bendrą
ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija gali būti atliekama nerengiant žemės
sklypų pertvarkymo projekto. Atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant
pertvarkymo projekto, nustato Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisyklės. Sprendimą dėl šių amalgamacijos būdu patikslintų žemės sklypų plotų
ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus
priima apskrities viršininkas.
6. Pagal žemės
sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės
teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami
Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo
turto kadastrą.
41 straipsnis.
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys, jų
teisės ir pareigos
1. Žemėtvarkos planavimo
dokumentus rengia fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje
įsteigti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės
susitarimą pasirašiusių valstybių įmonių filialai, turintys Žemės ūkio
ministerijos įgaliotos institucijos išduotas licencijas rengti žemėtvarkos
planavimo dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi Žemės reformos įstatymo
nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus.
2. Licencijų rengti žemėtvarkos
planavimo dokumentus išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Licencija rengti žemėtvarkos
planavimo dokumentus išduodama fiziniams asmenims, turintiems aukštąjį
išsimokslinimą ir atitinkantiems Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos
Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių
valstybių įmonių filialams, kurių specialistai, rengiantys žemėtvarkos
planavimo dokumentus ir vadovaujantys šių dokumentų rengimui, turi aukštąjį
išsimokslinimą ir atitinka Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Kai licencija išduodama rengti žemėtvarkos schemas, specialistai, rengsiantys
šias schemas ir vadovausiantys šių schemų rengimui, privalo turėti aukštąjį
žemėtvarkos, geografijos ar kraštotvarkos išsimokslinimą. Kai licencija
išduodama rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemėvaldų projektus
(planus), specialistai, rengsiantys šiuos žemėtvarkos planavimo dokumentus ir
vadovausiantys šių dokumentų rengimui, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos,
kraštotvarkos, geodezijos ar hidrotechnikos išsimokslinimą.
4. Žemėvaldų projektus (planus)
įgyvendina asmenys, turintys Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta
tvarka išduotas licencijas atlikti Nekilnojamojo turto kadastro objektų
geodezinius matavimus.
5. Žemėtvarkos planavimo dokumentus
rengiantys ir įgyvendinantys asmenys turi teisę:
1) pranešę
žemės savininkui ir kitam naudotojui vaikščioti, važinėti nepadarant žalos,
matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose,
kurioms rengiami projektai, kai to reikia kartografinei medžiagai ir žemės informacinės
sistemos duomenims parengti arba patikslinti, žemės sklypų kadastriniams
matavimams atlikti. Apie numatomus žemėtvarkos darbus bei jų atlikimo laiką
žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5 dienas iki
numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti vykdomi tik
gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas;
2) teisės aktų
nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių
institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ar
jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro
duomenis, georeferencinius duomenis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-541, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
42
straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos
schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme
nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2. Žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų
arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,
užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali
būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.
Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
42 straipsnis.
Žemėtvarkos darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos
schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme
nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2. Žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų
arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,
užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali
būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.
Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
43
straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra
1. Valstybinė
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo
ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų
reikalavimus.
2. Valstybinės
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:
1) žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra apskrities
viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities viršininkas;
2) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir
žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities
viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos
schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.
44
straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas
ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios
žalos atlyginimas
1. Ginčai dėl
apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti
žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią
dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės
institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,
atlygina savivaldybė.
3. Žemės
savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią
sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti
atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti
žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai
dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo
dokumentų priežiūra
1. Valstybinė
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo
ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų
reikalavimus.
2. Valstybinės
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:
1) žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra
apskrities viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities
viršininkas;
2) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir
žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities
viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos
schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.
44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų
žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas
1. Ginčai dėl
apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti
žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią
dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės
institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,
atlygina savivaldybė.
3. Žemės
savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią
sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti
atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti
žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai
dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
45
straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
1. Žemė
visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam
tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą
nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal
valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal
specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka, reikalinga:
1) krašto ir
valstybės sienos apsaugai;
2) valstybiniams
aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
3) viešojo
naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos
įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems
valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms
skirtiems inžineriniams statiniams;
4) socialinei
infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros,
aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno
kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
5) viešosios
paskirties rekreacijai ir poilsiui;
6) išžvalgytų
naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių
atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir
jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos
reikalams;
10) valstybei
svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo
sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.
2. Priimdama
sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės
poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai
pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis
negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas.
Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti)
konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su
teritorinio planavimo dokumentu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
7
straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
patikėjimo teise
[Dalies
redakcija iki 2007-01-01]
1. Valstybinės
žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,
valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai
bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra
apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę,
kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei
Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams,
taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą
valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja
valstybės turto privatizavimo institucijos.
[Dalies
redakcija nuo 2007-01-01]
1. Valstybinės
žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,
valstybės turto privatizavimo institucijos, Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti
subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities
viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis,
išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams
bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems
patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą
valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja
valstybės turto privatizavimo institucijos.
2. Valstybinės
žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais
ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:
1) viešosios
45 straipsnis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
1. Žemė
visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam
tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą
nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal
valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal
specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka, reikalinga:
1) krašto ir
valstybės sienos apsaugai;
2) valstybiniams
aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
3) viešojo
naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos
įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems
valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms
skirtiems inžineriniams statiniams;
4) socialinei
infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros,
aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno
kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
5) viešosios
paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo
naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir
vietiniams keliams;
4) komunaliniams
inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5)
gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei
komercinei veiklai.
3. Vyriausybės
nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo
teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.
Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami
patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo
ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems
priskiria valstybines funkcijas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo
prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise
būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms
įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės
sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių
subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo
įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų
patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar
kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,
perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti
ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu
būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Vyriausybės
nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus
miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.
5. Valstybinės
žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo
aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3
mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto
pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre,
Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir
nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas
apskrities viršininkas.
6. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems
patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.
6) išžvalgytų
naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių
atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir
jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos
reikalams;
10)
valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams
savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.
2. Priimdama
sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės poreikiams
tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad
konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti
patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Visuomenės poreikiams
reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto
motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo
dokumentu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
46 straipsnis. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams tvarka
1. Valstybės institucija ar
savivaldybės taryba, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę
visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo
pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą
visuomenės poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės institucijos
ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, prieš
priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą,
turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės
poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį
pagal šio Įstatymo 11 straipsnį. Jeigu su žemės sklypo, numatomo panaudoti
visuomenės poreikiams, savininku per mėnesį nuo pasiūlymo raštu jam pateikimo
dienos nesusitariama sudaryti mainų sutartį arba apskrities viršininkas
nustato, kad mainų sutartį sudaryti netikslinga, apskrities viršininkas priima
motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba
prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti.
Apie apskrities viršininko sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu
pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui,
institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad pradėta žemės
sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apskrities viršininko
sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
2. Valstybės institucijų ir
savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir
nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Apskrities viršininkui priėmus
sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo
48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projektas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir
valstybinės žemės sklypo padalijimas atskiriant paimamą visuomenės poreikiams
žemės sklypo dalį. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje
nustatyta tvarka, o duomenis apie padalytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto
registro tvarkytojui pateikia apskrities viršininkas, pranešęs apie tai žemės
sklypo savininkui ir kitam naudotojui.
4. Po to, kai yra priimtas
sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį
sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos
perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip
pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės
sklypą.
5. Apskrities viršininkas sprendimą
paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir
dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir
prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos. Sprendime
paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su
žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5
darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas institucijai, suinteresuotai žemės
sklypo paėmimu, ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, žemės sklypo
savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis
Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad priimtas sprendimas paimti žemę
visuomenės poreikiams.
6. Nuostolius,
patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės
sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius
privačios žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą
paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija tarpusavio sutartyje
nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartis pridedama prie apskrities
viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Joje nustatytų
nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų
statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat
kitų atlyginamų nuostolių dydis negali būti didesnis negu apskaičiuotas šio
Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai privačios žemės
savininkas ar kitas žemės naudotojas pateikia Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymo nustatyta tvarka pagal šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje
nustatytus reikalavimus parengtą ataskaitą, kurioje nuostolių, patirtų dėl
žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, dėl žemės sklype
esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, ir kitų nuostolių dydis viršija
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje
nurodytą tokių nuostolių dydį. Tokiais atvejais sutartyje gali būti nurodomi
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir
žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti
atlyginamų nuostolių dydžiai, o atlyginimo būdas turi būti nurodomas –
kompensacija pinigais. Sutartyje taip pat turi būti aptartas klausimas
dėl daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą,
panaikinimo ir atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais.
7. Kai sutartyje dėl atlyginimo
būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje
vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo
ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydžiai ir žemės savininko ar kito
naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis
yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis,
žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės
savininko ar kito naudotojo sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų
nuostolių dydį, o žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo
ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą
atlyginamų nuostolių dydį, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos
depozitinę sąskaitą. Tais atvejais, kai žemės savininko ar kito naudotojo
pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis viršija
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytą
atlyginamų nuostolių dydį ne daugiau kaip 20 procentų, žemės paėmimu
suinteresuota institucija visą žemės savininko ar kito naudotojo vertinimo
ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį sutartyje nurodytais terminais
perveda į žemės savininko ar kito naudotojo sąskaitą. Atlyginimo dalimi,
pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės
savininkas ar kitas naudotojas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams
nuo apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo
dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui
prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota
institucija per 3 mėnesius nuo apskrities viršininko sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams gavimo dienos kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio
nustatymo, žemės savininko ar kito naudotojo teisė disponuoti šia atlyginimo
dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sąlyga
dėl žemės paėmimu suinteresuotos institucijos teisės kreiptis į teismą dėl
atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo yra
sudėtinė sutarties turinio dalis, nepaisant to, ar ji yra įtraukta į sutarties
tekstą, ar ne.
8. Žemės paėmimu
suinteresuota institucija pagal sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio
nurodytą žemės savininko ar kito naudotojo pateiktą vertinimo ataskaitą
sumokėjusi didesnį nuostolių atlyginimą, negu nurodytas žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje, turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl neteisingu su žemės paėmimu
visuomenės poreikiams susijusių nuostolių vertinimu padarytos žalos atlyginimo.
9. Jeigu žemės
savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su prašymą pateikusia
institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir
dydžio, apskrities viršininkas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame
nustato paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius,
apskaičiuotus šio Įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo
atlyginimo būdą – kompensaciją pinigais.
10. Ginčai dėl
žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami teisme.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
47
straipsnis. Atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės poreikiams
1. Paimant
privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti
teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas
lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės
savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams
žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų
žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos
vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus
bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo lygiaverčio
žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir vietoj jo
suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes, kurioms
apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės sklypo
vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,
naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės
poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar
užstatytas žemės sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype
asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama
pinigais rinkos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą.
2. Sprendimą
suteikti lygiavertį žemės sklypą apskrities viršininkas priima kartu su
sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams.
3. Jeigu
sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos
šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu
suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir
institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3
mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi
kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo,
atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių
teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir
atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas paimti žemę
visuomenės poreikiams priimtas sutarties, kurioje kartu su žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių atlyginimo
dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo
ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu suinteresuota
institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės
poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės
poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, jeigu sutartyje nurodytas žemės
savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas
nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą nuostolių
atlyginimo dydį.
4. Teismas,
išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams
teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo
dėl atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir
atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino
panaudojimo šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities
viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo
terminui, gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl
atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės
poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu
atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu
suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo
savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos
depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą
Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą
naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
5. Jei teismas
nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų
nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už
paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į
paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo
sprendime nurodytomis sąlygomis.
6. Prašymą
paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su
paimamos žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir
dydžio už žemę, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės
sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu
ginčas dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo
dydžio nagrinėjamas teisme (išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo
dydžio nustatymo kreipėsi žemės paėmimu suinteresuota institucija, kai
sutartyje kartu su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje
ataskaitoje nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo
savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas
atlyginimo dydis), apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės
sklypą Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik
po to, kai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija
teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės
poreikiams žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai
teismas savo sprendimu leidžia paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą
įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl
atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės
teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo
įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento.
7. Visuomenės
poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas
kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai
naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka tik
tokioms reikmėms, kokioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.
8. Jeigu
išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma
naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis
nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams
ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos
ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka
atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.
9. Tais
atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo
atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo
dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo
dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma naudoti
toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams,
apskrities viršininkas privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis
žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už
tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl atlyginimo būdo
ir dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs
žemės savininkas apskrities viršininkui turi pranešti per šešis mėnesius nuo
pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta
tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės
savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša
apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės
sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka,
netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
48
straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja
valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės
poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai
paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo
sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės
sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo
dokumente.
2. Valstybės
ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo
sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto rengimo.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame
arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti
žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo
darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų,
kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,
padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio
nustatymas;
2) žemės sklypų,
kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas
laisvoje valstybinėje žemėje;
3) naujų kelių
projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,
taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.
4. Rengiant
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės
savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus
dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės
poreikiams žemę, vietos.
5. Žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to,
kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą atliekanti institucija.
6. Pagal
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės
sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
49
straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1. Žemės
konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas.
2. Prašymus
rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės
patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą
pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės
patikėtiniai, apskrities viršininkas numato preliminarią teritoriją žemės
konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės
sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei
organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių
susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai
kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo
atveju, kai numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra
apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl tikslingumo konsoliduoti
valstybinės žemės sklypus ir susirinkimo organizavimo. Susirinkime:
1) pagrindžiamas
žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi
žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos
projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo,
jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis;
3) nustatomi
asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius
klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami
asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus.
3. Susirinkimo
sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės
sklypų savininkų bei valstybinės žemės patikėtinių ir šiems sprendimams
pritaria ne mažiau kaip pusė dalyvavusių žemės savininkų ir valstybinės žemės
patikėtinių.
4. Po
susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro
preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3
mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę –
žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti
numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės
konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Sudarant preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, valstybei atstovauja apskrities
viršininkas. Preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:
1) žemės
sklypai, kurie bus mainomi pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį,
mainomų žemės sklypų pagrindiniai kadastro duomenys;
2) nuostata,
jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus, suprojektuotus pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir
suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais. Mainomų
žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos
sutartyje nustatyta tvarka;
3) preliminarios
žemės konsolidacijos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka bei nuostolių dėl
nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės konsolidacijos
sutartį atlyginimo tvarka.
5. Apskrities
viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir
su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat
priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai
teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės
konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės
konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis)
žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti
laisvos valstybinės žemės sklypai.
6. Žemės
konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka.
50
straipsnis. Žemės vertinimas
1. Žemė, kurioje
rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo
dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
2. Vertinama
žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės
plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu
apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės
vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklės.
3. Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymu.
4. Žemės
vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir
numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai.
Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
47 straipsnis. Atlyginimas
už žemę, paimamą visuomenės poreikiams
1. Paimant
privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti
teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas
lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės
savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams
žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų
žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos
vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus
bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo
lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir
vietoj jo suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes,
kurioms apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės
sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,
naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės
poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar
užstatytas žemės sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims
nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos
kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo
nustatytą lyginamosios vertės metodą.
2. Sprendimą
suteikti lygiavertį žemės sklypą apskrities viršininkas priima kartu su
sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams.
3. Jeigu
sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos
šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu
suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir
institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3
mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi
kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo,
atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių
teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir
atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas paimti žemę
visuomenės poreikiams priimtas sutarties, kurioje kartu su žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių
atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje
vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu
suinteresuota institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą
visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, jeigu sutartyje nurodytas
žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas
nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą nuostolių
atlyginimo dydį.
4. Teismas,
išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams
teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo
dėl atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir
atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino
panaudojimo šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities
viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo
terminui, gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl
atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės
poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu
atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu
suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo
savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos
depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo
turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime
paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
5. Jei teismas
nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų
nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už
paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į
paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo
sprendime nurodytomis sąlygomis.
6. Prašymą paimti
žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su paimamos
žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio
už žemę, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą
įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu ginčas
dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio
nagrinėjamas teisme (išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo dydžio
nustatymo kreipėsi žemės paėmimu suinteresuota institucija, kai sutartyje kartu
su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu
nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo
pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis), apskrities
viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto
registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to, kai prašymą paimti
žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo sprendime nurodytomis
sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ar
kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo sprendimu leidžia paimtą
visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre
kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės
poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą
žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto
registre momento.
7. Visuomenės
poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas
kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai
naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka tik
tokioms reikmėms, kokioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.
8. Jeigu
išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma
naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis
nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams
ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos
ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka
atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.
9. Tais
atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo
atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo
dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo
dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma
naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės
poreikiams, apskrities viršininkas privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš
kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės
sklypą už tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl
atlyginimo būdo ir dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą išpirkti žemės
sklypą buvęs žemės savininkas apskrities viršininkui turi pranešti per šešis
mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas
įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi.
Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą
terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo
sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip
10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų
nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
48 straipsnis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja
valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės
poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai
paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo
sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės
sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo
dokumente.
2. Valstybės
ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo
sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto rengimo.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame
arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti
žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo
darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų,
kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,
padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas;
2) žemės sklypų,
kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas
laisvoje valstybinėje žemėje;
3) naujų kelių
projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,
taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.
4. Rengiant
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės
savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus
dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės
poreikiams žemę, vietos.
5. Žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to,
kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą atliekanti institucija.
6. Pagal
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės
sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
49 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1. Žemės
konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas.
2. Prašymus
rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės
patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą
pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės
patikėtiniai, apskrities viršininkas numato preliminarią teritoriją žemės
konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės
sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei
organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių
susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai
kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo
atveju, kai numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra
apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl tikslingumo konsoliduoti
valstybinės žemės sklypus ir susirinkimo organizavimo. Susirinkime:
1) pagrindžiamas
žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi
žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos
projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo,
jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis;
3) nustatomi
asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir
sąlygos;
4) išrenkami
asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus.
3. Susirinkimo
sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės
sklypų savininkų bei valstybinės žemės patikėtinių ir šiems sprendimams
pritaria ne mažiau kaip pusė dalyvavusių žemės savininkų ir valstybinės žemės
patikėtinių.
4. Po
susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro
preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3
mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę –
žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti
numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės
konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Sudarant
preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, valstybei atstovauja apskrities
viršininkas. Preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:
1) žemės
sklypai, kurie bus mainomi pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį,
mainomų žemės sklypų pagrindiniai kadastro duomenys;
2) nuostata,
jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus, suprojektuotus pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir
suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais. Mainomų
žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos
sutartyje nustatyta tvarka;
3)
preliminarios žemės konsolidacijos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka bei
nuostolių dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės
konsolidacijos sutartį atlyginimo tvarka.
5. Apskrities
viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir
su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat
priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai
teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės
konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės
konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis)
žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti
laisvos valstybinės žemės sklypai.
6. Žemės
konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka.
50 straipsnis.
Žemės vertinimas
1. Žemė, kurioje
rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo
dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
2. Vertinama
žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės
plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu
apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės
vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklės.
3. Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymu.
4. Žemės
vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir
numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai.
Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
51 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų rengimas
1. Pradėjęs
rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų
ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės
žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas
asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau
kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai
priskirtų žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių. Susirinkimas
turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo
klausimais:
1) dėl žemės
vertinimo;
2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių bei
servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;
3) dėl projektuojamų žemės sklypų vietos
ir ribų pertvarkymo;
4) dėl
kadastrinių matavimų darbų laiko ir žemės naudojimo pagal pertvarkytus žemės
sklypus pradžios;
5) dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų
įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su
projekto rengimu susijusiais klausimais.
2. Žemės
konsolidacijos projekto rengimo metu teritorija kompleksiškai pertvarkoma
numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės tikslinės
žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymą
ir pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių
išdėstymą.
3. Žemės
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.
4. Žemės
konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka.
5. Pasiūlymus,
pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto žemės
savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai apskrities viršininkui ir Žemės
ūkio ministerijos įgaliotai institucijai gali pateikti iki projekto viešo
svarstymo pabaigos.
6. Žemės
konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Apskrities viršininko
sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
52
straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas
1. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje
atliekant kadastrinius matavimus.
2. Žemės sklypų,
pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per
3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį.
Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Sutartyje
turi būti nurodyta:
1) žemės sklypų
savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi žemės sklypai ir vietoj jų šiems
asmenims suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai bei jų kadastro duomenys;
2) pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti žemės sklypai, į kuriuos
mainomi konkrečių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės
sklypai. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų
vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais;
3)
įsipareigojimai dėl mainomų žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo;
4) žemės
sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių įsipareigojimai pradėti
naudoti pertvarkytus žemės sklypus nustatytais terminais.
3. Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
4. Kai asmenys,
kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia
ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas
priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nepagrįstai
vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, kompensuoja padarytus
nuostolius pagal preliminarią žemės konsolidacijos sutartį.
5. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir
sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo
nustatyta tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių
prašymus vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės
patikėtinių pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių
nuosavybėn žemės sklypai bei teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai
faktai bei įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės
konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių
suvaržymai ir juridiniai faktai.
6. Žemės sklypų
savininkai, nesudarę preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet
pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto
rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2
dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų,
reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.
X
skyrius
Baigiamosios nuostatos
53
straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal įstatymus.
2. Savavališkai
užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų
sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54
straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
7 straipsnis. Žemės
savininkų teisės
Žemės savininkas turi teisę:
1) parduoti, palikti
testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti
laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, laikydamasis
įstatymų nustatytos tvarkos;
2) užsiimti bei leisti
kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;
3) nustatyti savo žemės
sklype žemės servitutus;
4) įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą, pakeisti pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirtį;
5) reikalauti panaikinti
arba pakeisti žemės naudojimui, žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai
nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;
6) kreiptis į teismą arba
valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės
teisių pažeidimo, gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo pažeidimu
padarytus nuostolius;
7) naudoti privataus žemės
sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės
tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius,
melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius
ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas;
8) naudoti savo ūkio
reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių
savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus
gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą
nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų.
Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias iškasenas gali eksploatuoti
ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka;
9) disponuoti savo žemės
sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.
Šios žemės savininkų teisės
gali būti apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Valstybinės
žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Sudarant
valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama
laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų
urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,
kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms
religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms
pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra
valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms
Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai
panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais
perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties
terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties
terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Valstybinės
žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Krašto apsaugos ir Vidaus
reikalų ministerijų nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato
įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
3. Sprendimus
perduoti neatlygintinai naudotis valstybine žeme priima:
1) savivaldybės
taryba, kai valstybinės žemės sklypai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms;
2) kituose įstatymuose nurodyti
valstybinės žemės patikėtiniai šių įstatymų nustatytais atvejais, kai
valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3) apskrities
viršininkas – visais kitais atvejais.
4. Tais
atvejais, kai valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis apskrities
viršininko sprendimu, panaudos sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo
paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
5. Valstybinės
žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo
turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos
turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo
turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas
turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos
sutartį prieš terminą.
6. Valstybinė
žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines
religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik
valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba
panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės
sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas
naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos
sutartį prieš terminą.
7. Asmenys,
kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
8. Jeigu
perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės
poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą,
žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo
patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.
Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio
nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000, Nr.58-1706
(00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1983,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-326,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-541,
2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-950,
2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-982,
2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1242,
2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1797,
2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-301,
2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2009-06-30)
autrap@lrs.lt
52 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas
1. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje
atliekant kadastrinius matavimus.
2. Žemės sklypų,
pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per
3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį.
Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Sutartyje
turi būti nurodyta:
1) žemės sklypų
savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi žemės sklypai ir vietoj jų šiems
asmenims suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai bei jų kadastro duomenys;
2) pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti žemės sklypai, į kuriuos
mainomi konkrečių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės
sklypai. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų
vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais;
3)
įsipareigojimai dėl mainomų žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo;
4) žemės
sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių įsipareigojimai pradėti
naudoti pertvarkytus žemės sklypus nustatytais terminais.
3. Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
4. Kai asmenys,
kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia
ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas
priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nepagrįstai
vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, kompensuoja padarytus
nuostolius pagal preliminarią žemės konsolidacijos sutartį.
5. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir sudarius
žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta
tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių prašymus
vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių
pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių nuosavybėn
žemės sklypai bei teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai bei
įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės
konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių
suvaržymai ir juridiniai faktai.
6. Žemės sklypų
savininkai, nesudarę preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet
pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto
rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2
dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų,
reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.
X skyrius
Baigiamosios nuostatos
53 straipsnis.
Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal įstatymus.
2. Savavališkai
užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų
sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54 straipsnis.
Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1983,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-326,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-541,
2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-950,
2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-01-04)
autrap@lrs.lt
55 straipsnis. Žemės ginčų
sąvoka
Žemės ginčai - tai ginčai,
kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:
1) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų pažeidimo;
2) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų - dėl
neteisėto žemės sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės
teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;
3) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame žemės sklype veiklos
(nors ir teisėtos), kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba
nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;
4) žemės savininkų bei
valstybinės žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl atlyginimo už
paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio;
5) žemės savininkų
bei žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties keitimo ar (ir) specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų;
6) žemės nuomotojų ir šios
žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;
7) žemės bendrasavininkių -
dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
9 straipsnis.
Valstybinės žemės išnuomojimas
1. Sprendimus
išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise
savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities
viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties
termino nustatymo motyvai. Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities
viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas
arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
2. Valstybinės
žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto
registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi
būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo
turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti
pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos
sutartį prieš terminą.
3. Žemės nuomos
terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99
metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas
negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti
ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių
naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams
ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas
nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo
trukmę.
4. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas
gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.
5. Valstybinė
žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama
aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės
žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
6. Valstybinė
žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus
laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės
priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,
kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar
įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės
sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris
būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto
kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar
kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta
Seimas arba Vyriausybė;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra
įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga
koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijos įstatymo nustatytais atvejais.
7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai
kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,
Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti
tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo
nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą
pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių
metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau
kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja
išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės
sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš
valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su
pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų
nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas
asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio
paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio
straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems
išnuomojamas aukcione.
9. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,
tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys
sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme
nustatytai veiklai.
11. Neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos
sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams,
kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities
viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės
nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos
mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be
aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės
sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
13. Valstybinės
žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo
veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo
ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių
savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus
gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų
eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta
produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios
turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse,
nustato Vyriausybė.
14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal
sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį
arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar
pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka
valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.
15. Jeigu
išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės
žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių
bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės
žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.
Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio
nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
16. Valstybinės
žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms
įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
10 straipsnis. Valstybinės
žemės perleidimas
1. Valstybinę
žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus
privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams bei valstybės nekilnojamajam
turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą
atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir
ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių
nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių
viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams
bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka
įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto
sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo
organizatoriui patikėjimo teise, pardavimo ar kitokio perleidimo sąlygas ir
tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
2. Valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo ar
kitoje perleidimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas
savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti
nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas
vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, apskrities viršininkas
turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo
ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.
3. Pagal Žemės
reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės
reformos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Valstybinės
žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami
aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią
kainą.
5. Valstybinės
žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie
užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais
statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti
laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik
neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės
veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui
arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio
dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams,
taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų
naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti
bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti
miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta
tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie
įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto
dydžio – šių sklypų savininkams;
5) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
6. Parduodamų
valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo
dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato
Žemės reformos ir kiti įstatymai.
7. Valstybinės
žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
8. Valstybinės
žemės sklypų pirkimo–pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės žemės
perleidimo privačion nuosavybėn sutartis sudaro bei perleistų žemės sklypų
perdavimo–priėmimo aktus pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas
apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Parduodant ar kitaip
privačion nuosavybėn perleidžiant valstybinės žemės sklypus, priskirtus
privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų
nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės
nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, sutartį sudaro
šios žemės patikėtinis – valstybės turto privatizavimo institucija ar Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius.
9. Žemės ūkio paskirties
ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų
teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės perleidimo
ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.
10. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės
reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės reformos
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir
juridinių asmenų nuosavybėn.
11. Valstybinės žemės sklypų perleidimo užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas
nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms
atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
I-939,
95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
56 straipsnis. Žemės ginčų
nagrinėjimo tvarka
Žemės ginčus nagrinėja
teismai civilinio proceso tvarka.
Šalių susitarimu žemės bei
kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių santykių, gali būti perduoti
spręsti trečiųjų teismui, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
XV. TARPTAUTINĖS
SUTARTYS
57 straipsnis. Tarptautinės
sutartys
Tais atvejais, kai Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo
taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra taikomos
tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
XVI. ĮSTATYMO
ĮSIGALIOJIMAS
58 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
1994 m. liepos 1 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos
Respublikos žemės įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės reformos
įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1797,
2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)
11 Straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų
fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
valstybės ir savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų žemės
nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar
valstybei įsigijus iš savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų namų valdos
žemės sklypo, kito statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens
telkinio dalį. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į
žemės sklypą įgyvendina apskrities viršininkas, o jeigu žemės sklypas
Vyriausybės nutarimu perduotas patikėjimo teise savivaldybei – savivaldybės
taryba.
13 straipsnis. Laisvos
valstybinės žemės fondo tvarkymas
1. Laisvos
valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko
apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais
atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės
nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms.
2. Laisvos
valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar
išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus,
nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą
ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus
įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
3. Perduotuose
naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir
naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai,
būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose
nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas,
melioracijos sistemų rekonstrukcija ir pan.).
III skyrius
Savivaldybių žemė
14
straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklauso:
1) žemė,
valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių
funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei
šį Įstatymą;
2) žemė, pagal sandorius įgyta
savivaldybių nuosavybėn;
3) pagal
testamentą savivaldybės paveldėta žemė;
4) žemė, kaip
bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.
2. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės
taryba.
3. Savivaldybių
žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,
perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar
perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų
Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl
savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
14 straipsnis.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklauso:
1) žemė,
valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių
funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei
šį Įstatymą;
2) žemė, pagal sandorius įgyta
savivaldybių nuosavybėn;
3) pagal
testamentą savivaldybės paveldėta žemė;
4) žemė, kaip
bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.
2. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės
taryba.
3. Savivaldybių
žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,
perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar
perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų
Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl
savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
15
straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn
1. Savivaldybės
nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:
1) kuriuose yra
statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl
dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;
2) kurie pagal
teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,
reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;
3) jeigu
savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami
nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.
2. Valstybinės
žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės
nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo
perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo
įgaliotas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
3. Savivaldybė
turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).
16
straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
patikėjimo teise
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais
gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms
savivaldybių funkcijoms atlikti.
2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji
institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo
teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise
perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo
perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl
šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.
3. Savivaldybės
žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų
parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar
perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines
teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.
4. Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo
perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės
sklypo perdavimo-priėmimo aktas
pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės
žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei
disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
17
straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Savivaldybių
žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
2. Sprendimą
savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai
naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos
sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos
panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.
Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas
panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės
panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių
panaudos sutarties terminą.
3. Savivaldybių
žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus
tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai
naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas
naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas
arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas
savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą.
4. Asmenys,
kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
15 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas
neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn
1. Savivaldybės
nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:
1) kuriuose yra
statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl
dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;
2) kurie pagal
teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,
reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;
3) jeigu
savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami
nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.
2. Valstybinės
žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės nutarimais
Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą
valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities
viršininko administracijos darbuotojas.
3. Savivaldybė
turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).
16 straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas,
naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais
gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms
savivaldybių funkcijoms atlikti.
2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji
institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo
teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise
perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo
perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl
šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.
3. Savivaldybės
žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų
parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar
perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines
teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.
4. Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo
perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės
sklypo perdavimo-priėmimo aktas
pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės
žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei
disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
17 straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas
neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Savivaldybių
žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
2. Sprendimą
savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai
naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos
sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos
panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.
Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas
panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės
panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių
panaudos sutarties terminą.
3. Savivaldybių
žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus
tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai
naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas
naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas
arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas
savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą.
4. Asmenys,
kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
18
straipsnis. Savivaldybės žemės išnuomojimas
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų
nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima
savivaldybės taryba.
2. Sprendime
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties
terminas ir jo nustatymo motyvai.
19
straipsnis. Savivaldybių žemės perleidimas
1. Sprendimus
perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.
Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo
perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame
sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje
nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Žemės sklypai, kuriuose nėra
statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės
perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei:
1) jeigu
remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms
funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys
savivaldybei priklausančiame sklype;
2) jeigu
savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti
valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą
valstybės funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
4. Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą
(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės
nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei
žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities
viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
5. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas savivaldybės tarybos sprendimu
gali būti mainomas į valstybei, kitoms savivaldybėms bei fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant
galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės
sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų konsolidacija
pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.
6. Mainomas savivaldybės žemės
sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis
daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytus turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti
vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės žemės sklypo
ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais
mainų sutartyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
18 straipsnis.
Savivaldybės žemės išnuomojimas
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų
nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima
savivaldybės taryba.
2. Sprendime
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties
terminas ir jo nustatymo motyvai.
19 straipsnis.
Savivaldybių žemės perleidimas
1. Sprendimus
perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.
Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo
perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame
sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje
nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Žemės sklypai, kuriuose nėra
statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės
perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei:
1) jeigu
remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms
funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys
savivaldybei priklausančiame sklype;
2) jeigu
savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti
valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą valstybės
funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
4. Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą
(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės
nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei
žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities
viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
5. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas savivaldybės tarybos sprendimu
gali būti mainomas į valstybei, kitoms savivaldybėms bei fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant
galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės
sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų konsolidacija
pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.
6. Mainomas savivaldybės žemės
sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis
daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytus turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti
vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės žemės sklypo
ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais
mainų sutartyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
20
straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų
nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės
nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip
pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų
statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais
atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą
įgyvendina savivaldybės taryba.
IV skyrius
Žemės naudojimo sąlygos
20 straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų
fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės
nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip
pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų
statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais
atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą
įgyvendina savivaldybės taryba.
IV skyrius
Žemės naudojimo sąlygos
21
straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai
ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;
2) laikytis
žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) racionaliai
naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas
eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
4) įgyvendinti
teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,
dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad
neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
5) laikytis
teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei
eksploatavimo reikalavimų;
6) vykdydami statybas
ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų nustatytų
reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir
rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo
naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų
žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų
interesų;
8) leisti
vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims
suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių
kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams
naudojamų įrenginių;
9) leisti
statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos
saugoti;
10) leisti
kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis
pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus
(teritorijas);
11) statyti
statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus
leidimus;
12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
22
straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
1.
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir
Vyriausybės nutarimai.
2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
1) ariamoji
žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat
žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi
būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai
nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio
naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti
naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės
naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys
ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, taip pat
pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti teritorijų
planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio
formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
3. Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi
būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
5. Konkrečiam
žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant
suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal
teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo
dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės
sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo
sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų
planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10 dienų nuo
teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu
praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės
naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias
žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo
turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto
kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės
sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
6. Institucijos
sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal
kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar
panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Nustatytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų
įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
8. Žemės
savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti
kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose
valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato
kitaip.
9. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių,
patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų
planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į
teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar kitas
naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo
organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus
metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą
gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir
atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar
patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo
susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
10.
Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos
uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
23
straipsnis. Žemės servitutai
1. Žemės
servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų
nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
2. Apskrities
viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato
servitutus:
1) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,
perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti
ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto
priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie
kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų;
4) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus
(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir
antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
3. Apskrities
viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų
planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas
prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą
nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems
neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir
privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti
prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,
taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,
jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal
teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių
reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai
rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose
statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba
valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype
numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų
užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos
ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo
išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir
objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis
yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl
servituto nustatymo.
4. Apskrities
viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Tais
atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities
viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia
(įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams
sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip
pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.
7. Žemės savininkams
ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus
nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai
nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju
tampančio daikto savininko lėšomis.
8. Žemės
savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę
kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į
valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų
apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir
tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o
tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės
institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir
tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas
administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės
patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos
vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį
pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį
praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi
administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar
valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą
servitutą.
10. Valstybinės
žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės
servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu
aktu.
21 straipsnis.
Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai
ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;
2) laikytis
žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) racionaliai
naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas
eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
4) įgyvendinti
teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,
dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad
neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
5) laikytis
teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei
eksploatavimo reikalavimų;
6) vykdydami
statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų
nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir
rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo
naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų
žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų
interesų;
8) leisti
vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims
suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių
kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams
naudojamų įrenginių;
9) leisti
statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos
saugoti;
10) leisti
kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis
pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus
(teritorijas);
11) statyti
statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus
leidimus;
12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
22 straipsnis.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
1.
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir
Vyriausybės nutarimai.
2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
1) ariamoji
žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat
žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi
būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai
nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio
naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti
naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės
naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę
turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,
taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti
teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į
kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
3. Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi
būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
5. Konkrečiam
žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant
suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal
teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo
dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės
sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,
teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10
dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie
tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės
žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo
turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto
kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės
sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
6. Institucijos
sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal
kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar
panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Nustatytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų
įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
8. Žemės
savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti
kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose
valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato
kitaip.
9. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių,
patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į
teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba
tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar
kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo
organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus
metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą
gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir
atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar
patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo
susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
10.
Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos
uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
23 straipsnis.
Žemės servitutai
1. Žemės
servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų
nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
2. Apskrities
viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato
servitutus:
1) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,
perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti
ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto
priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie
kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų;
4) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus
(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir
antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
3. Apskrities
viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų
planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas
prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą
nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems
neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir
privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti
prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,
taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,
jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal
teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių
reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai
rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose
statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba
valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype
numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų
užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos
ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo
išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir
objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis
yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl
servituto nustatymo.
4. Apskrities
viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Tais
atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities
viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia
(įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar
patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
6.
Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip
pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti
ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.
7. Žemės
savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų
servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų
sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami
viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.
8. Žemės
savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę
kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į
valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų
apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir
tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o
tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės
institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir
tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas
administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės
patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos
vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį
pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį
praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi
administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar
valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
9.
Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą
servitutą.
10. Valstybinės
žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės
servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu
aktu.
24
straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio
nustatymo ir keitimo tvarka
1. Pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma
formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės
patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal
detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
2. Žemės
savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant
nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką
nustato Vyriausybė.
3. Žemės ūkio
paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal
specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos
projektus).
4. Vadovaujantis
apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės
sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės
savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko
administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro
duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
5. Žemės sklypo
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami
Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto
registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų
nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypo
naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo
dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti
žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos
įgaliotos institucijos.
7. Žemės sklypų
naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota
institucija.
24 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarka
1. Pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma
formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės
patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal
detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
2. Žemės
savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant
nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo
tvarką nustato Vyriausybė.
3. Žemės ūkio
paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal
specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos
projektus).
4. Vadovaujantis
apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės
sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės
savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko
administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro
duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
5. Žemės sklypo
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami
Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto
registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų
nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypo
naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo
dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti
žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos
įgaliotos institucijos.
7. Žemės sklypų
naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota
institucija.
25
straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė
1. Žemės ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės
plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų
žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais
užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė,
tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais,
naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip
pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais
sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio
paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) mėgėjiškų
sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;
2) specializuotų
sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių
žemės sklypus;
3) rekreacinio
naudojimo žemės sklypus;
4) kitus žemės ūkio
paskirties žemės sklypus.
3. Žemės ūkio
paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės
interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus:
tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos;
statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai,
tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės
ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio
naudmenos.
4. Maksimalų
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
5. Vyriausybės
nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali
apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės
žemės naudojimo paskirties.
25 straipsnis.
Žemės ūkio paskirties žemė
1. Žemės ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės
plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų
žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais
užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė,
tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais,
naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip
pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais
sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio
paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) mėgėjiškų
sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;
2) specializuotų
sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių
žemės sklypus;
3) rekreacinio
naudojimo žemės sklypus;
4) kitus žemės
ūkio paskirties žemės sklypus.
3. Žemės ūkio
paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės
interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus:
tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos;
statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai,
tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės
ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio
naudmenos.
4. Maksimalų
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
5. Vyriausybės
nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali
apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės
žemės naudojimo paskirties.
26 straipsnis. Miškų ūkio paskirties
žemė
1. Miškų ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami:
1) mišku apaugęs
plotas (medynai);
2) neapaugęs
mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai,
miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;
3) žemė, kurią
užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos
sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio
aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;
4) žemė, kurioje
numatyta įveisti mišką;
5) miško valdose
įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais
nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio
paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) ekosistemų
apsaugos miškų sklypus;
2) rekreacinių
miškų sklypus;
3) apsauginių
miškų sklypus;
4) ūkinių miškų
sklypus.
3. Valstybinės
miškų ūkio paskirties žemės naudotojai naudoja valstybinių miškų išteklius ir
įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.
4. Miškų ūkio
paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato
Miškų įstatymas.
5. Maksimalų
valstybinės miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
27 straipsnis. Vandens ūkio
paskirties žemė
1. Vandens ūkio paskirties žemę sudaro
pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams
ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą vandens ūkio
žemės sklypai skirstomi į:
1) ūkinei
veiklai naudojamus vandens telkinius;
2) rekreacinius
vandens telkinius;
3) ekosistemas
saugančius vandens telkinius;
4) bendrojo
naudojimo vandens telkinius.
3. Vandens
telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.
28 straipsnis. Konservacinės
paskirties žemė
1. Konservacinės paskirties žemei
priskiriami:
1) rezervatai ir rezervatinės
apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias
valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių
zonų sudėtyje;
2) valstybės ir savivaldybių
saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama
ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia
priežiūra, tvarkymu ir apsauga.
2. Konservacinės
paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į:
1) gamtinių
rezervatų žemės sklypus;
2) kultūros
paveldo objektų žemės sklypus.
3. Konservacinės
paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos
įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.
29 straipsnis. Kitos
paskirties žemė
1. Kitos
paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į:
1) gyvenamąsias
teritorijas;
2) visuomeninės
paskirties teritorijas;
3) pramonės ir
sandėliavimo objektų teritorijas;
4) komercinės
paskirties objektų teritorijas;
5) inžinerinės
infrastruktūros teritorijas;
6) rekreacines
teritorijas;
7) bendro
naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo)
teritorijas;
8) naudingųjų
iškasenų teritorijas;
9) teritorijas
krašto apsaugos tikslams;
10) atliekų
saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas;
11) teritorijos
valstybės sienos apsaugos tikslams;
12) atskirųjų
želdynų teritorijas.
2. Kitos
paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr. X-1242,
2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)
V skyrius
Žemės SANDORIAI
30 straipsnis.
Reikalavimai žemės sandoriams
1. Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės
sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų –
žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra
neatskiriama žemės sandorio dalis.
2. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą,
kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.
3. Žemės sklypai
sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekama jų amalgamacija sudarant
notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam
asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso,
šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus,
padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat
atliekant žemės sklypų amalgamaciją, prie sutarties turi būti pridedami
suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
4. Kai žemės
savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį
žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis
suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės
sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį,
šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės
sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu, kai perleidžiant statinio ar
įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti
reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo
bendraturtis perleidžia nuosavybės
teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje
nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.
5. Amalgamacijos
būdu pertvarkant žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius skirtingiems
asmenims, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį (dalis) perleidžiama sudarant
notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų amalgamacijos.
6. Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo
statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo
nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti,
bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar
įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).
7. Perleidžiant
butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir
nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą
šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės
sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.
8. Sujungiamų
žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo
patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių
teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti
žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo
turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės
sklypus ar atliekant jų amalgamaciją, pertvarkomų žemės sklypų savininkai,
sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar amalgamacijos,
privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į
pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.
9. Negali būti
sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti
žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
31
straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
1. Asmenys
turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems
priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems
objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis
sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
2. Asmenys,
kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės
konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje
teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis
parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė
parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
3. Parduodant
privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose
saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą
ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė.
Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali
viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant
vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Žemės
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo
registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam
statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai
žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –
apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių
savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar
atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius
pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios
žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
5. Kitus pirmumo
teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.
VI skyrius
Žemės administravimas
31 straipsnis.
Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
1. Asmenys
turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems
priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems
objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis
sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
2. Asmenys,
kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės
konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje
teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis
parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė
parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
3. Parduodant
privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose
saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą
ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės
sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos
atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
4. Žemės
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo
registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam
statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai
žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –
apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių
savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar
atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius
pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios
žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
5. Kitus pirmumo
teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.
VI skyrius
Žemės administravimas
32
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant
žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės
sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja
valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) organizuoja
šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;
5) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
6) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei
kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
7) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su
valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis
neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus,
panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo
negaliojančiais bei sandorių dėl valstybinės
žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar
nutraukimo prieš terminą;
8) metodiškai
vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos
kontroliuoja;
9) metodiškai
vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų
tvarkymo dokumentus;
10) kaupia
informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;
11) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
12) išduoda
licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
3. Apskrities
viršininkas apskrities teritorijoje:
1) įgyvendina
valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;
[Punkto
redakcija iki 2007-01-01]
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus ir žemės
sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia valstybės
vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir valstybei
paveldint žemę;
[Punkto
redakcija nuo 2007-01-01]
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris
teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus
žemės sklypus ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių
nuosavybėn, veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant
privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu
įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;
3) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri
perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės
patikėtiniai;
4) įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant
valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir
gerinant žemės naudojimą;
5) sprendžia
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimo klausimus;
6) įgyvendina
žemės reformą;
7) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
8) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos
žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
9) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą;
10) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;
11) įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
valstybinės žemės sklypams įregistruoti;
12) kontroliuoja
planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų
pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
13) atlieka kitų
įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės
naudojimo reguliavimo.
4. Savivaldybių
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos
daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina
žemėtvarkos planavimo dokumentus;
2) išnuomoja ir
perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės
nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
3) teikia
apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
4) teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;
5) organizuoja
valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos
darbus žemės naudojimui gerinti;
6) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų
kompetencija reguliuojant žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės
sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja
valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) organizuoja
šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;
5) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
6) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei
kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
7) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su
valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis
neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus,
panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis
nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš
terminą;
8) metodiškai
vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos
kontroliuoja;
9) metodiškai
vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų
tvarkymo dokumentus;
10) kaupia
informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;
11) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
12) išduoda
licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
3. Apskrities
viršininkas apskrities teritorijoje:
1) įgyvendina
valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris
teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus
žemės sklypus ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių
nuosavybėn, veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant
privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu
įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;
3) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri
perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės
patikėtiniai;
4) įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant valstybinės
žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir gerinant žemės
naudojimą;
5) sprendžia
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimo klausimus;
6) įgyvendina
žemės reformą;
7) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
8) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos
žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
9) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą;
10) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;
11) įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
valstybinės žemės sklypams įregistruoti;
12) kontroliuoja
planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų
pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
13) atlieka kitų
įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo
reguliavimo.
4. Savivaldybių
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos
daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina
žemėtvarkos planavimo dokumentus;
2) išnuomoja ir
perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės
nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
3) teikia
apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
4) teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;
5) organizuoja
valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos
darbus žemės naudojimui gerinti;
6) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
33
straipsnis. Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai dėl žemės
administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
34
straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos
Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo
turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų
teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės
reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir
atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų
sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės
naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
1) žemės
naudojimo būklės tyrimą;
2) žemės
išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
3) žemės vertės
tyrimą;
4) žemės
gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;
5) žemės
informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės
pagrindu;
6) suvestinių
duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės
fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
7) informacijos
apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.
3. Žemės
informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato
Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės
informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
35
straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės
ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36
straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės
įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
VII skyrius
Žemėtvarka
37
straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai;
3) žemėvaldų
projektai (planai).
2. Žemėvaldų
projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi
į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,
siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško
sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir
jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
5. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre
įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų
amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
7. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje
nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Žemės konsolidacijos
projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais
atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektų
ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
33 straipsnis.
Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai dėl žemės administravimo
priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
34 straipsnis.
Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos
Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo
turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų
teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės
reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir
atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų
sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės
naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
1) žemės
naudojimo būklės tyrimą;
2) žemės
išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
3) žemės vertės
tyrimą;
4) žemės
gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;
5) žemės
informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės
pagrindu;
6) suvestinių
duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės
fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
7) informacijos
apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.
3. Žemės
informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato
Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės
informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
35 straipsnis.
Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės
ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36 straipsnis.
Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės
įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
VII skyrius
Žemėtvarka
37 straipsnis.
Žemėtvarkos dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai;
3) žemėvaldų
projektai (planai).
2. Žemėvaldų
projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi
į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,
siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško
sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir
jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
5. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre
įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų
amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
7. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje
nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Žemės konsolidacijos
projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais
atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektų
ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
38 straipsnis.
Žemėtvarkos schemos
1. Žemėtvarkos
schemų rengimą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus organizuoja
apskričių viršininkai. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti
savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi
pritarti savivaldybės taryba.
2. Žemėtvarkos
schemose gali būti planuojama:
1)
administracinių vienetų ribų ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų
pakeitimai;
2) kaimo
gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas;
3) teritorijos
zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės
gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas,
nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga
apsodinti mišku;
4) gamtinio
karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;
5) melioracijos
sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;
6) vietinės
reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;
7) ūkių
žemėvaldų perspektyvinės ribos.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
39
straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
1. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o
kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės
tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar
savivaldybės žemės patikėtinis.
2. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės
savininkai.
3. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projekte numatoma:
1)
kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio
naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio
veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;
4) ūkių
žemėvaldų ribos;
5) pagrindinių
vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos
statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai,
kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias savybes
turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir
rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos
teritorijai tvarkyti.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai
juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą atliekanti institucija.
5. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės
turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai
jose numatoma:
1) konkurencingų
ūkių žemėvaldų formavimas;
2) žemės ūkio
naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas
mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis
ūkininkavimas;
5) kaimo
infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi
žemės ūkio veikla.
39 straipsnis.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
1. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o
kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės
tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės
žemės patikėtinis.
2. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės
savininkai.
3. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projekte numatoma:
1)
kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio
naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio
veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;
4) ūkių
žemėvaldų ribos;
5) pagrindinių
vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos
statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai,
kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias
savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir
rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos
teritorijai tvarkyti.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai
juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą
atliekanti institucija.
5. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės
turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai
jose numatoma:
1) konkurencingų
ūkių žemėvaldų formavimas;
2) žemės ūkio
naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas
mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis
ūkininkavimas;
5) kaimo
infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi
žemės ūkio veikla.
40 straipsnis.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
1. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų
savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės
žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų –
savivaldybės taryba arba jos pavedimu administracijos direktorius. Prašymus
leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas
projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui. Šis priima sprendimą
dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą. Valstybinės žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami apskrities viršininkui priėmus sprendimą rengti žemės
sklypo pertvarkymo projektą.
2. Formuojant
arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:
1) prie
statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas,
reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto
registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams
arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės
sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su
statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės
atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar
įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip
atskiras daiktas;
2) atskiru žemės sklypu
neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti
inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne
didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi
teisės aktų nustatyta tvarka;
3) žemės sklypų amalgamacija
atliekama tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų
negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
3. Žemės sklypų
formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam
projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys;
2) projekto
viešas svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta
tvarka;
3) projektą
tvirtina apskrities viršininkas po to, kai jį nustatyta tvarka patikrina valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.
4. Patvirtinus
žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.
5. Dviejų bendrą
ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija gali būti atliekama nerengiant žemės
sklypų pertvarkymo projekto. Atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant
pertvarkymo projekto, nustato Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisyklės. Sprendimą dėl šių amalgamacijos būdu patikslintų žemės sklypų plotų
ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus
priima apskrities viršininkas.
6. Pagal žemės
sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės
teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami
Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo
turto kadastrą.
41 straipsnis.
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys, jų
teisės ir pareigos
1. Žemėtvarkos planavimo
dokumentus rengia fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje
įsteigti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės
susitarimą pasirašiusių valstybių įmonių filialai, turintys Žemės ūkio
ministerijos įgaliotos institucijos išduotas licencijas rengti žemėtvarkos
planavimo dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi Žemės reformos įstatymo
nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus.
2. Licencijų rengti žemėtvarkos
planavimo dokumentus išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Licencija rengti žemėtvarkos
planavimo dokumentus išduodama fiziniams asmenims, turintiems aukštąjį
išsimokslinimą ir atitinkantiems Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos
Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių
valstybių įmonių filialams, kurių specialistai, rengiantys žemėtvarkos
planavimo dokumentus ir vadovaujantys šių dokumentų rengimui, turi aukštąjį
išsimokslinimą ir atitinka Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Kai licencija išduodama rengti žemėtvarkos schemas, specialistai, rengsiantys
šias schemas ir vadovausiantys šių schemų rengimui, privalo turėti aukštąjį
žemėtvarkos, geografijos ar kraštotvarkos išsimokslinimą. Kai licencija
išduodama rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemėvaldų projektus
(planus), specialistai, rengsiantys šiuos žemėtvarkos planavimo dokumentus ir
vadovausiantys šių dokumentų rengimui, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos,
kraštotvarkos, geodezijos ar hidrotechnikos išsimokslinimą.
4. Žemėvaldų projektus (planus)
įgyvendina asmenys, turintys Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta
tvarka išduotas licencijas atlikti Nekilnojamojo turto kadastro objektų
geodezinius matavimus.
5. Žemėtvarkos planavimo dokumentus
rengiantys ir įgyvendinantys asmenys turi teisę:
1) pranešę
žemės savininkui ir kitam naudotojui vaikščioti, važinėti nepadarant žalos,
matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose,
kurioms rengiami projektai, kai to reikia kartografinei medžiagai ir žemės informacinės
sistemos duomenims parengti arba patikslinti, žemės sklypų kadastriniams
matavimams atlikti. Apie numatomus žemėtvarkos darbus bei jų atlikimo laiką
žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5 dienas iki
numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti vykdomi tik
gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas;
2) teisės aktų
nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių
institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ar
jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro
duomenis, georeferencinius duomenis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-541, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
42
straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos
schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme
nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2. Žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų
arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,
užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali
būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.
Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
42 straipsnis.
Žemėtvarkos darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos
schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme
nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2. Žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų
arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,
užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali
būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.
Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
43
straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra
1. Valstybinė
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo
ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų
reikalavimus.
2. Valstybinės
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:
1) žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra apskrities
viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities viršininkas;
2) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir
žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities
viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos
schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.
44
straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas
ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios
žalos atlyginimas
1. Ginčai dėl
apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti
žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią
dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės
institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,
atlygina savivaldybė.
3. Žemės
savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią
sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti
atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti
žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai
dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo
dokumentų priežiūra
1. Valstybinė
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo
ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų
reikalavimus.
2. Valstybinės
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:
1) žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra
apskrities viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities
viršininkas;
2) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir
žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities
viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos
schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.
44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų
žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas
1. Ginčai dėl
apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti
žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią
dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės
institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,
atlygina savivaldybė.
3. Žemės
savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią
sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti
atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti
žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai
dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
45
straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
1. Žemė
visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam
tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą
nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal
valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal
specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka, reikalinga:
1) krašto ir
valstybės sienos apsaugai;
2) valstybiniams
aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
3) viešojo
naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos
įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems
valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms
skirtiems inžineriniams statiniams;
4) socialinei
infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros,
aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno
kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
5) viešosios
paskirties rekreacijai ir poilsiui;
6) išžvalgytų
naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių
atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir
jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos
reikalams;
10)
valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams
savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.
2. Priimdama
sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės
poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai
pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis
negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas.
Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti)
konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su
teritorinio planavimo dokumentu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
45 straipsnis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
1. Žemė
visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam
tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą
nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal
valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal
specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka, reikalinga:
1) krašto ir
valstybės sienos apsaugai;
2) valstybiniams
aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
3) viešojo
naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos
įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems
valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms
skirtiems inžineriniams statiniams;
4) socialinei
infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros,
aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno
kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
5) viešosios
paskirties rekreacijai ir poilsiui;
6) išžvalgytų
naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių
atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir
jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos
reikalams;
10)
valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams
savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.
2. Priimdama
sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės poreikiams
tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad
konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti
patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Visuomenės poreikiams
reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto
motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo
dokumentu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
46 straipsnis. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams tvarka
1. Valstybės institucija ar
savivaldybės taryba, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę
visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo
pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą
visuomenės poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės institucijos
ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, prieš
priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą,
turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės
poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį
pagal šio Įstatymo 11 straipsnį. Jeigu su žemės sklypo, numatomo panaudoti
visuomenės poreikiams, savininku per mėnesį nuo pasiūlymo raštu jam pateikimo
dienos nesusitariama sudaryti mainų sutartį arba apskrities viršininkas
nustato, kad mainų sutartį sudaryti netikslinga, apskrities viršininkas priima
motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba
prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti.
Apie apskrities viršininko sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu
pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui,
institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad pradėta žemės
sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apskrities viršininko
sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
2. Valstybės institucijų ir
savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir
nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Apskrities viršininkui priėmus
sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo
48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projektas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir
valstybinės žemės sklypo padalijimas atskiriant paimamą visuomenės poreikiams
žemės sklypo dalį. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje
nustatyta tvarka, o duomenis apie padalytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto
registro tvarkytojui pateikia apskrities viršininkas, pranešęs apie tai žemės
sklypo savininkui ir kitam naudotojui.
4. Po to, kai yra priimtas
sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį
sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos
perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip
pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės
sklypą.
5. Apskrities viršininkas sprendimą
paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir
dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir
prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos. Sprendime
paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su
žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5
darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas institucijai, suinteresuotai žemės
sklypo paėmimu, ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, žemės sklypo
savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis
Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad priimtas sprendimas paimti žemę
visuomenės poreikiams.
6. Nuostolius,
patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės
sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius
privačios žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą
paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija tarpusavio sutartyje
nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartis pridedama prie apskrities
viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Joje nustatytų
nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų
statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat
kitų atlyginamų nuostolių dydis negali būti didesnis negu apskaičiuotas šio
Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai privačios žemės
savininkas ar kitas žemės naudotojas pateikia Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymo nustatyta tvarka pagal šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje
nustatytus reikalavimus parengtą ataskaitą, kurioje nuostolių, patirtų dėl
žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, dėl žemės sklype
esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, ir kitų nuostolių dydis viršija
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje
nurodytą tokių nuostolių dydį. Tokiais atvejais sutartyje gali būti nurodomi
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir
žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti
atlyginamų nuostolių dydžiai, o atlyginimo būdas turi būti nurodomas –
kompensacija pinigais. Sutartyje taip pat turi būti aptartas klausimas
dėl daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą,
panaikinimo ir atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais.
7. Kai sutartyje dėl atlyginimo
būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje
vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo
ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydžiai ir žemės savininko ar kito
naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis
yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės
paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės
savininko ar kito naudotojo sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų
nuostolių dydį, o žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo
ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą
atlyginamų nuostolių dydį, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos
depozitinę sąskaitą. Tais atvejais, kai žemės savininko ar kito naudotojo
pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis viršija
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytą
atlyginamų nuostolių dydį ne daugiau kaip 20 procentų, žemės paėmimu
suinteresuota institucija visą žemės savininko ar kito naudotojo vertinimo
ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį sutartyje nurodytais terminais
perveda į žemės savininko ar kito naudotojo sąskaitą. Atlyginimo dalimi,
pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės
savininkas ar kitas naudotojas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams
nuo apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo
dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui
prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota
institucija per 3 mėnesius nuo apskrities viršininko sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams gavimo dienos kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio
nustatymo, žemės savininko ar kito naudotojo teisė disponuoti šia atlyginimo
dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sąlyga
dėl žemės paėmimu suinteresuotos institucijos teisės kreiptis į teismą dėl
atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo yra
sudėtinė sutarties turinio dalis, nepaisant to, ar ji yra įtraukta į sutarties
tekstą, ar ne.
8. Žemės paėmimu
suinteresuota institucija pagal sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio
nurodytą žemės savininko ar kito naudotojo pateiktą vertinimo ataskaitą
sumokėjusi didesnį nuostolių atlyginimą, negu nurodytas žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje, turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl neteisingu su žemės paėmimu
visuomenės poreikiams susijusių nuostolių vertinimu padarytos žalos atlyginimo.
9. Jeigu žemės
savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su prašymą pateikusia
institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir
dydžio, apskrities viršininkas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame
nustato paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius,
apskaičiuotus šio Įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo
atlyginimo būdą – kompensaciją pinigais.
10. Ginčai dėl
žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami teisme.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
47
straipsnis. Atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės poreikiams
1. Paimant
privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti
teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas
lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės
savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams
žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų
žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos
vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus
bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo lygiaverčio
žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir vietoj jo
suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes, kurioms
apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės sklypo
vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,
naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės
poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar
užstatytas žemės sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype
asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama
pinigais rinkos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą.
2. Sprendimą
suteikti lygiavertį žemės sklypą apskrities viršininkas priima kartu su
sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams.
3. Jeigu
sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos
šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu
suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir
institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3
mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi
kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo,
atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių
teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir
atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas paimti žemę
visuomenės poreikiams priimtas sutarties, kurioje kartu su žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių
atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje
vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu
suinteresuota institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą
visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, jeigu sutartyje nurodytas
žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas
nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą nuostolių
atlyginimo dydį.
4. Teismas,
išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams
teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo
dėl atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir
atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino
panaudojimo šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities
viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo
terminui, gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl
atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės
poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu
atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu
suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo
savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos
depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą
Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą
naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
5. Jei teismas
nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų
nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už
paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į
paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo
sprendime nurodytomis sąlygomis.
6. Prašymą
paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su
paimamos žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir
dydžio už žemę, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės
sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu
ginčas dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo
dydžio nagrinėjamas teisme (išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo
dydžio nustatymo kreipėsi žemės paėmimu suinteresuota institucija, kai
sutartyje kartu su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje
ataskaitoje nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo
savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas
atlyginimo dydis), apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės
sklypą Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik
po to, kai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija
teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės
poreikiams žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai
teismas savo sprendimu leidžia paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą
įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl
atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės
teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo
įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento.
7. Visuomenės
poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas
kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai
naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka tik
tokioms reikmėms, kokioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.
8. Jeigu
išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma
naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis
nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams
ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos
ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka
atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.
9. Tais
atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo
atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo
dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo
dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma naudoti
toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams,
apskrities viršininkas privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis
žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už
tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl atlyginimo būdo
ir dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs
žemės savininkas apskrities viršininkui turi pranešti per šešis mėnesius nuo
pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta
tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės
savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša
apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės
sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka,
netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
48
straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja
valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės
poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai
paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo
sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės
sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo
dokumente.
2. Valstybės
ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo
sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto rengimo.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame
arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti
žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo
darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų,
kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,
padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio
nustatymas;
2) žemės sklypų,
kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas
laisvoje valstybinėje žemėje;
3) naujų kelių
projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,
taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.
4. Rengiant
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės
savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus
dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės
poreikiams žemę, vietos.
5. Žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to,
kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą atliekanti institucija.
6. Pagal
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės
sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
49
straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1. Žemės
konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas.
2. Prašymus
rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės
patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą
pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės
patikėtiniai, apskrities viršininkas numato preliminarią teritoriją žemės
konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės
sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei
organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių
susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai
kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo
atveju, kai numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra
apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl tikslingumo konsoliduoti
valstybinės žemės sklypus ir susirinkimo organizavimo. Susirinkime:
1) pagrindžiamas
žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi
žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos
projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo,
jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis;
3) nustatomi
asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius
klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami
asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus.
3. Susirinkimo
sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės
sklypų savininkų bei valstybinės žemės patikėtinių ir šiems sprendimams
pritaria ne mažiau kaip pusė dalyvavusių žemės savininkų ir valstybinės žemės
patikėtinių.
4. Po
susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro
preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3
mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę –
žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti
numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės
konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Sudarant preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, valstybei atstovauja apskrities
viršininkas. Preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:
1) žemės
sklypai, kurie bus mainomi pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį,
mainomų žemės sklypų pagrindiniai kadastro duomenys;
2) nuostata,
jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus, suprojektuotus pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir
suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais. Mainomų
žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos
sutartyje nustatyta tvarka;
3) preliminarios
žemės konsolidacijos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka bei nuostolių dėl
nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės konsolidacijos
sutartį atlyginimo tvarka.
5. Apskrities
viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir
su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat
priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai
teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės
konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės
konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis)
žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti
laisvos valstybinės žemės sklypai.
6. Žemės
konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka.
50
straipsnis. Žemės vertinimas
1. Žemė, kurioje
rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo
dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
2. Vertinama
žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės
plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu
apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės
vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklės.
3. Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymu.
4. Žemės
vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir
numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai.
Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
47 straipsnis. Atlyginimas
už žemę, paimamą visuomenės poreikiams
1. Paimant
privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti
teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas
lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės
savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams
žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų
žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos
vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus
bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo
lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir
vietoj jo suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes,
kurioms apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės
sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,
naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės
poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar
užstatytas žemės sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims
nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos
kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo
nustatytą lyginamosios vertės metodą.
2. Sprendimą
suteikti lygiavertį žemės sklypą apskrities viršininkas priima kartu su
sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams.
3. Jeigu
sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos
šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu
suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir
institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3
mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi
kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo,
atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių
teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir
atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas paimti žemę
visuomenės poreikiams priimtas sutarties, kurioje kartu su žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių
atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje
vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu
suinteresuota institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą
visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, jeigu sutartyje nurodytas
žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas
nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą nuostolių
atlyginimo dydį.
4. Teismas,
išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams
teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo
dėl atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir
atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino
panaudojimo šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities
viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo
terminui, gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl
atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės
poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu
atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu
suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo
savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos
depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo
turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime
paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
5. Jei teismas
nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų
nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už
paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į
paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo
sprendime nurodytomis sąlygomis.
6. Prašymą paimti
žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su paimamos
žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio
už žemę, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą
įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu ginčas
dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio
nagrinėjamas teisme (išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo dydžio
nustatymo kreipėsi žemės paėmimu suinteresuota institucija, kai sutartyje kartu
su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu
nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo
pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis), apskrities
viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto
registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to, kai prašymą paimti
žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo sprendime nurodytomis
sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ar
kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo sprendimu leidžia paimtą
visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre
kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės
poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą
žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto
registre momento.
7. Visuomenės
poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas
kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai
naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka tik
tokioms reikmėms, kokioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.
8. Jeigu
išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma
naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis
nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams
ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos
ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka
atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.
9. Tais
atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo
atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo
dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo
dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma
naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės
poreikiams, apskrities viršininkas privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš
kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės
sklypą už tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl
atlyginimo būdo ir dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą išpirkti žemės
sklypą buvęs žemės savininkas apskrities viršininkui turi pranešti per šešis
mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas
įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi.
Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą
terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo
sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip
10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų
nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
48 straipsnis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja
valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės
poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai
paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo
sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės
sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo
dokumente.
2. Valstybės
ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo
sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto rengimo.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame
arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti
žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo
darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų,
kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,
padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas;
2) žemės sklypų,
kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas
laisvoje valstybinėje žemėje;
3) naujų kelių
projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,
taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.
4. Rengiant
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės
savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus
dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės
poreikiams žemę, vietos.
5. Žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to,
kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą atliekanti institucija.
6. Pagal
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės
sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
49 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1. Žemės
konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas.
2. Prašymus
rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės
patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą
pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės
patikėtiniai, apskrities viršininkas numato preliminarią teritoriją žemės
konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės
sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei
organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių
susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai
kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo
atveju, kai numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra
apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl tikslingumo konsoliduoti
valstybinės žemės sklypus ir susirinkimo organizavimo. Susirinkime:
1) pagrindžiamas
žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi
žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos
projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo,
jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis;
3) nustatomi
asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir
sąlygos;
4) išrenkami
asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus.
3. Susirinkimo
sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės
sklypų savininkų bei valstybinės žemės patikėtinių ir šiems sprendimams
pritaria ne mažiau kaip pusė dalyvavusių žemės savininkų ir valstybinės žemės
patikėtinių.
4. Po
susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro
preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3
mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę –
žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti
numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės
konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Sudarant
preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, valstybei atstovauja apskrities
viršininkas. Preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:
1) žemės
sklypai, kurie bus mainomi pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį,
mainomų žemės sklypų pagrindiniai kadastro duomenys;
2) nuostata,
jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus, suprojektuotus pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir
suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais. Mainomų
žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos
sutartyje nustatyta tvarka;
3)
preliminarios žemės konsolidacijos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka bei
nuostolių dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės
konsolidacijos sutartį atlyginimo tvarka.
5. Apskrities
viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir
su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat
priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai
teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės
konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės
konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis)
žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti
laisvos valstybinės žemės sklypai.
6. Žemės
konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka.
50 straipsnis.
Žemės vertinimas
1. Žemė, kurioje
rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo
dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
2. Vertinama
žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės
plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu
apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės
vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklės.
3. Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymu.
4. Žemės
vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir
numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai.
Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
51 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų rengimas
1. Pradėjęs
rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų
ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės
žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas
asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau
kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai
priskirtų žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių. Susirinkimas
turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo
klausimais:
1) dėl žemės
vertinimo;
2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių bei
servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;
3)
dėl projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pertvarkymo;
4) dėl
kadastrinių matavimų darbų laiko ir žemės naudojimo pagal pertvarkytus žemės
sklypus pradžios;
5)
dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su
projekto rengimu susijusiais klausimais.
2. Žemės
konsolidacijos projekto rengimo metu teritorija kompleksiškai pertvarkoma
numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės tikslinės
žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymą
ir pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių
išdėstymą.
3. Žemės
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.
4. Žemės
konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo
nustatyta tvarka.
5. Pasiūlymus,
pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto žemės
savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai apskrities viršininkui ir Žemės
ūkio ministerijos įgaliotai institucijai gali pateikti iki projekto viešo
svarstymo pabaigos.
6. Žemės
konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Apskrities viršininko
sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
52
straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas
1. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje
atliekant kadastrinius matavimus.
2. Žemės sklypų,
pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per
3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį.
Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Sutartyje
turi būti nurodyta:
1) žemės sklypų
savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi žemės sklypai ir vietoj jų šiems
asmenims suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai bei jų kadastro duomenys;
2) pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti žemės sklypai, į kuriuos
mainomi konkrečių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės
sklypai. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų
vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais;
3)
įsipareigojimai dėl mainomų žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo;
4) žemės
sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių įsipareigojimai pradėti
naudoti pertvarkytus žemės sklypus nustatytais terminais.
3. Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
4. Kai asmenys,
kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia
ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas
priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nepagrįstai
vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, kompensuoja padarytus
nuostolius pagal preliminarią žemės konsolidacijos sutartį.
5. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir
sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo
nustatyta tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių
prašymus vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės
patikėtinių pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių
nuosavybėn žemės sklypai bei teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai
faktai bei įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės
konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių
suvaržymai ir juridiniai faktai.
6. Žemės sklypų
savininkai, nesudarę preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet
pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto
rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2
dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų,
reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.
X
skyrius
Baigiamosios nuostatos
53
straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal įstatymus.
2. Savavališkai
užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų
sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54
straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000, Nr.58-1706
(00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1983,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-326,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-541,
2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-950,
2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-982,
2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1242,
2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1797,
2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2008-11-25)
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-10-28)
autrap@lrs.lt
52 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas
1. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje
atliekant kadastrinius matavimus.
2. Žemės sklypų,
pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per
3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį.
Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Sutartyje
turi būti nurodyta:
1) žemės sklypų
savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi žemės sklypai ir vietoj jų šiems
asmenims suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai bei jų kadastro duomenys;
2) pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti žemės sklypai, į kuriuos
mainomi konkrečių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės
sklypai. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų
vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais;
3)
įsipareigojimai dėl mainomų žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo;
4) žemės
sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių įsipareigojimai pradėti
naudoti pertvarkytus žemės sklypus nustatytais terminais.
3. Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
4. Kai asmenys,
kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia
ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas
priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nepagrįstai
vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, kompensuoja padarytus
nuostolius pagal preliminarią žemės konsolidacijos sutartį.
5. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir sudarius
žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta
tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių prašymus
vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių
pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių nuosavybėn
žemės sklypai bei teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai bei
įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės
konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių
suvaržymai ir juridiniai faktai.
6. Žemės sklypų
savininkai, nesudarę preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet
pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto
rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2
dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų,
reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.
X skyrius
Baigiamosios nuostatos
53 straipsnis.
Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal įstatymus.
2. Savavališkai
užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų
sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54 straipsnis.
Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1983,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-326,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-541,
2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-950,
2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-01-04)
autrap@lrs.lt
55 straipsnis. Žemės ginčų
sąvoka
Žemės ginčai - tai ginčai,
kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:
1) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų pažeidimo;
2) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų - dėl
neteisėto žemės sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės
teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;
3) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame žemės sklype veiklos
(nors ir teisėtos), kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba
nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;
4) žemės savininkų bei
valstybinės žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl atlyginimo už
paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio;
5) žemės savininkų
bei žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties keitimo ar (ir) specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų;
6) žemės nuomotojų ir šios
žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;
7) žemės bendrasavininkių -
dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-939,
95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
56 straipsnis. Žemės ginčų
nagrinėjimo tvarka
Žemės ginčus nagrinėja
teismai civilinio proceso tvarka.
Šalių susitarimu žemės bei
kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių santykių, gali būti perduoti
spręsti trečiųjų teismui, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
XV. TARPTAUTINĖS
SUTARTYS
57 straipsnis. Tarptautinės
sutartys
Tais atvejais, kai Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo
taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra taikomos
tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
XVI. ĮSTATYMO
ĮSIGALIOJIMAS
58 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
1994 m. liepos 1 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos
Respublikos žemės įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės reformos
įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-10-28)
autrap@lrs.lt
2008-11-25
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 26, 16 y 14 más
2007-07-19
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 16, 11 y 50 más
2006-12-14
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 42, 31 y 23 más
2006-12-05
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 11, 42 y 24 más
2006-07-18
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 11, 42, 31 y 22 más
2006-03-30
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 47, 54 y 5 más
2005-07-05
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 31, 47 y 13 más
2004-11-02
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 31, 47, 38 y 12 más
2004-07-08
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 11, 31, 36 y 22 más
2004-01-27
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 55 más
2002-10-15
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 11, 58 y 20 más
2002-07-05
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 58, 47 y 8 más
2001-08-03
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 56, 3 y 28 más
2000-06-27
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 56, 3, 58 y 21 más
2000-05-04
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 53 más
1999-07-08
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 55 más
1997-06-26
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 55 más
1996-09-24
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 45 más
1995-06-13
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą