LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
64 versijos
· 1994-04-26
2025-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 13, 7, 22
2024-11-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 362, 66, 9 y 2 más
2024-08-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 66, 40
2024-05-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 2, 41 y 5 más
2024-01-02
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 23, 66, 22 y 2 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 131, 362, 3 y 37 más
2023-12-20
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 65, 29
2023-09-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 11, 47, 65
2023-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 65, 10
2023-06-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 2, 65 y 5 más
2023-04-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 16, 49, 23 y 4 más
2023-01-04
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 63 más
2023-01-03
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 34, 54, 49 y 7 más
2023-01-02
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — art. 7
2023-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — art. 34
2022-12-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 24, 2 y 5 más
2022-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 47, 54, 23
2022-03-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 24, 54, 9, 91
2022-01-29
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 45, 9
2022-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 52
2021-11-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 47, 54, 45 y 2 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 23, 9
2020-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 9
2020-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 2, 54, 21 y 6 más
2019-12-20
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 8
2019-11-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 40
2019-10-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 7, 9 y 2 más
2019-02-21
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 32
2019-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 31, 54, 311 y 2 más
2018-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 7
2018-05-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 7, 9 y 2 más
2017-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 7
2016-06-03
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 23
2016-05-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 2, 54, 41, 1
2015-12-10
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 54, 9, 10
2014-11-27
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 51 más
2014-07-31
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 45 y 18 más
Pakeitimai 2014-07-31
@@ -226,7 +226,9 @@
pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
17. Neteko galios nuo 2014-01-01.
17. Neteko galios
nuo 2014-01-01.
18. Žemės
@@ -1236,6 +1238,824 @@
valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos
Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
Papildyta nuo 2015-01-01:
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais
(įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar
įrenginių savininkams.
7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai
kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,
Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti
tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo
nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą
pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių
metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau
kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys
pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą,
žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu.
Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės
teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas
ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu
tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas
išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės
žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys,
nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti
tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems
išnuomojamas aukcione.
9. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,
tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys
sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme
nustatytai veiklai.
11. Be aukciono išnuomotos
valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo
reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus
atvejus.
12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos
mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be
aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės
sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
13. Valstybinės
žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo
veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties,
naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos
apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui)
žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį
vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį
smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos
reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės
sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos
valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė.
14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal
sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra
keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus,
kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos
sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį ir (ar) būdą.
15.
Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams,
valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype
esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai
valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį
arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos
valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis
nutraukiama šio Įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme
nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
16. Valstybinės
žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms
įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
Nr. XI-544,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313, 2011-04-12,
Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
Nr. XII-793, 2014-03-20,
paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
Nr.
XII-1085,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-30, i. k. 2014-10691
6 straipsnis.
Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Lietuvos
valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir
Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:
1) valstybinės
reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams;
2) pajūrio
juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus
žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo
įsigaliojimo;
3) valstybiniams
rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;
4) valstybinės
reikšmės miškams ir parkams;
5) valstybinės
reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams;
6) valstybinės
reikšmės vidaus vandenims;
7) teritoriniams
vandenims;
8) Lietuvos
Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai;
9) pasienio
juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).
2. Lietuvos
valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių
ar privačion nuosavybėn negalima.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
7
straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
patikėjimo teise
[Dalies
redakcija iki 2007-01-01]
1. Valstybinės
žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,
valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai
bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra
apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę,
kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei
Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams,
taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą
valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja
valstybės turto privatizavimo institucijos.
[Dalies
redakcija nuo 2007-01-01]
1. Valstybinės
žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,
valstybės turto privatizavimo institucijos, Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti
subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities
viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis,
išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams
bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems
patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą
valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja
valstybės turto privatizavimo institucijos.
2. Valstybinės
žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais
ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:
1) viešosios
paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo
naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir
vietiniams keliams;
4) komunaliniams
inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5)
gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei
komercinei veiklai.
3. Vyriausybės
nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo
teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.
Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami
patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo
ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems
priskiria valstybines funkcijas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo
prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise
būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms
įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės
sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių
subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo
įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų
patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar
kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,
perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti
ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu
būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Vyriausybės
nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus
miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.
5. Valstybinės
žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo
aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3
mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto
pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre,
Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir
nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas
apskrities viršininkas.
6. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems
patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
7 straipsnis. Žemės
savininkų teisės
Žemės savininkas turi teisę:
1) parduoti, palikti
testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti
laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, laikydamasis
įstatymų nustatytos tvarkos;
2) užsiimti bei leisti
kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;
3) nustatyti savo žemės
sklype žemės servitutus;
4) įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą, pakeisti pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirtį;
5) reikalauti panaikinti
arba pakeisti žemės naudojimui, žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai
nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;
6) kreiptis į teismą arba
valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės
teisių pažeidimo, gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo pažeidimu
padarytus nuostolius;
7) naudoti privataus žemės
sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės
tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius,
melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius
ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas;
8) naudoti savo ūkio
reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių
savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus
gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą
nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų.
Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias iškasenas gali eksploatuoti
ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka;
9) disponuoti savo žemės
sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.
Šios žemės savininkų teisės
gali būti apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Sudarant
valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama
laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų
urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,
kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms
religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms
pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra
valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms
Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje
nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai)
perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami
laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais
perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas
negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą.
Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Valstybinės
žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Krašto apsaugos ir Vidaus
reikalų ministerijų nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai
ir Vyriausybės nutarimai.
3. Valstybinės
žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka perduoda:
1) savivaldybė –
kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise
savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės
sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės
administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojas;
2) kituose
įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais
atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3) Nacionalinė
žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis
valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio
vadovas.
4. Neteko galios
nuo 2010 m. liepos 1 d.
5. Valstybinės
žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo
turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos
turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti
pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš
terminą.
6. Valstybinė
žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines
religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik
valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba
panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės
sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas
naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos
sutartį prieš terminą.
7. Asmenys,
kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
8.
Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti
visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš
terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties
nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo
47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant
ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos
sutartis nutraukiama šio Įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme
nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313, 2011-04-12,
Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
9
straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
1. Valstybinės
žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė –
valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise
savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės
taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos
direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;
2) Valstybės
turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai yra priskirti privatizuotiems ir
(ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus,
naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise
priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, ir valstybinės žemės
sklypus, reikalingus įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams,
kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba Vyriausybė ir
kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės turto privatizavimo
institucijai. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima Valstybės
turto fondo vadovas, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Valstybės turto
fondo vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas;
3) kituose
įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais
atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė
žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės
sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės
tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
2. Valstybinės
žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto
registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi
būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo
turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi
reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės
žemės nuomos sutartį prieš terminą.
3. Žemės nuomos
terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99
metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas
negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti
ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių
naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams
ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas
nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo
trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime
išnuomoti valstybinės žemės sklypą.
4. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas
gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.
5. Valstybinė
žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama
aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės
žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
6. Valstybinė
žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus
laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės
priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,
kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar
įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės
sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos
projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar
įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų
tiesioginę paskirtį;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar
kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta
Seimas arba Vyriausybė;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra
įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės
žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga
koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga
valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos
Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais.
7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai
@@ -1324,17 +2144,17 @@
apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui)
žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį
vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį
smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos
reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo
gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės
nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė.
žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis,
naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį),
laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų,
disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis
pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos
sutartyse, nustato Vyriausybė.
14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
@@ -1412,10563 +2232,9819 @@
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
9 straipsnis.
Valstybinės žemės išnuomojimas
1. Sprendimus
išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise
savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities
viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties
termino nustatymo motyvai. Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities
viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas
arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
2. Valstybinės
žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto
registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi
būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo
turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti
pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos
sutartį prieš terminą.
3. Žemės nuomos
terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99
metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas
negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti
ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių
naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams
ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas
nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo
trukmę.
4. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas
gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.
5. Valstybinė
žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama
aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės
žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
6. Valstybinė
žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus
laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės
priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,
kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar
įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės
sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris
būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto
kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar
kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta
Seimas arba Vyriausybė;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra
įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga
koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijos įstatymo nustatytais atvejais.
7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai
kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,
Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti
tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo
nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą
pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių
metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau
kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja
išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės
sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš
valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su
pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų
nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas
asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio
paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio
straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems
išnuomojamas aukcione.
9. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,
tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys
sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme
nustatytai veiklai.
11. Neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos
sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams,
kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities
viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės
nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos
mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be
aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės
sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
13. Valstybinės
žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo
veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo
ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių
savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus
gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų
eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta
produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios
turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse,
nustato Vyriausybė.
14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal
sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį
arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar
pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka
valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.
15. Jeigu
išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės
žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių
bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės
žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.
Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio
nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
16. Valstybinės
žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms
įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
10 straipsnis. Valstybinės
žemės perleidimas
1. Valstybinės
žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka perleidžia:
1) Valstybės
turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti privatizuotiems ir
(ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams ir kai valstybinės žemės
sklypai yra naudojami akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei
nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti.
Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Valstybės turto fondo
vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas;
Redakcija nuo 2014-10-01:
1)
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės
sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti
įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės
teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo
sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas ar jo
įgaliotas darbuotojas;
2) valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, nustatytas Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, –
valstybinės žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės
valdos projektus priskirtus valstybės nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į
Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir
perduotas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo
teise. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus vadovas arba jo įgaliotas
darbuotojas;
Punktas netenka galios nuo 2014-10-01.
3) Vyriausybė –
kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra
perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) Nacionalinė
žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės
sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio
vadovas.
2. Valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo
sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo
žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą
Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės
teisės perėjimo faktą, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su
prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo
sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties
neįregistravimo, atlyginimo.
3. Pagal Žemės
reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės
reformos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Valstybinės
žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami
aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią
kainą.
5. Valstybinės
žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie
užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais
statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti
laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik
neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės
veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui
arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio
dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams,
taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų
naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti
bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti
miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta
tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie
įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto
dydžio – šių sklypų savininkams;
5) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
Papildyta nauju 5 punktu, buvęs 5 punktas laikomas 6
punktu nuo 2015-01-01:
5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais
(įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių
savininkams. Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo
paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba
akvakultūros tvenkiniuose) gali būti keičiamas ne anksčiau kaip po 5 metų nuo
šio žemės sklypo įsigijimo dienos;
6) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
6. Parduodamų
valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus
ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų
dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
7. Valstybinės
žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
8. (Neteko
galios).
9. Žemės ūkio
paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo
objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės
perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.
10. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės
reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės reformos
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir
juridinių asmenų nuosavybėn.
11. Valstybinės žemės sklypų perleidimo užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas
nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms
atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.
12. Valstybinių žemės sklypų, reikalingų naujos branduolinės
(atominės) elektrinės, nurodytos Branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme,
projekto įgyvendinimui, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės
(atominės) elektrinės įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr.
X-1797,
2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)
Nr. XI-301,
2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-2119,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 76-3943 (2012-06-30)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
Nr. XII-793,
2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
6 straipsnis.
Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė
Nr.
XII-1085,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-30, i. k. 2014-10691
11 Straipsnis. Neteko galios
nuo 2007-01-01.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų
asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė
atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei
įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto
žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus
nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos
projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais
įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir
bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba
kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta
tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise
valdomo žemės sklypo dalis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
13 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas
1. Laisvos
valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko
Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems
perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais
– Valstybės žemės fondas.
2. Laisvos
valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar
išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus,
nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą,
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus
Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
3. Perduotuose
naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir
naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai,
būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar
žemės valdos projektuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių
tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir kiti darbai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
III skyrius
Savivaldybių žemė
14
straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklauso:
1) žemė,
valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių
funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei
šį Įstatymą;
2) žemė, pagal sandorius įgyta
savivaldybių nuosavybėn;
3) pagal
testamentą savivaldybės paveldėta žemė;
4) žemė, kaip bešeimininkis
turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.
2. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės
taryba.
3. Savivaldybių
žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,
perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, išnuomojant ar perduodant
neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės
servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti
sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
14 straipsnis.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklauso:
1) žemė,
valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių
funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei
šį Įstatymą;
2) žemė, pagal sandorius įgyta
savivaldybių nuosavybėn;
3) pagal
testamentą savivaldybės paveldėta žemė;
4) žemė, kaip
bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.
2. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės
taryba.
3. Savivaldybių
žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,
perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar
perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų
Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl
savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
15
straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn
1. Savivaldybės
nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:
1) kuriuose yra
statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl
dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;
2) kurie pagal
teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,
reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;
3) jeigu
savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami
nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.
2. Valstybinės
žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės
nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo
perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo
įgaliotas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
3. Savivaldybė
turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).
16
straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
patikėjimo teise
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais
gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms
savivaldybių funkcijoms atlikti.
2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji
institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo
teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise
perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo
perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl
šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.
3. Savivaldybės
žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų
parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar
perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines
teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.
4. Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo
perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės
sklypo perdavimo-priėmimo aktas
pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės
žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei
disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
17
straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Savivaldybių
žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
2. Sprendimą
savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai
naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos
sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos
panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.
Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas
panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės
panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių
panaudos sutarties terminą.
3. Savivaldybių
žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus
tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai
naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas
naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas
arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas
savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą.
4. Asmenys,
kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
15 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas
neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn
1. Savivaldybės
nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:
1) kuriuose yra
statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl
dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;
2) kurie pagal
teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti
statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti,
statyti bei eksploatuoti;
3) jeigu
savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami
nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.
2. Valstybinės
žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės
nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo
perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
3. Savivaldybė turi
atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
16 straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas,
naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais
gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms
savivaldybių funkcijoms atlikti.
2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės
administracijos direktorius privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės
sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam
patikėjimo teise perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms
įgyvendinti buvo perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba
priima sprendimą dėl šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.
3. Savivaldybės
žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų
parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar
perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines
teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.
4. Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo
perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės
sklypo perdavimo-priėmimo aktas
pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės
žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei
disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
17 straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas
neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Savivaldybių
žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
2. Sprendimą
savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai
naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos
sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos
panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.
Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas
panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės
panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių
panaudos sutarties terminą.
3. Savivaldybių
žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus
tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai
naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas
naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas
arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas
savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės
sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą.
4. Asmenys,
kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
18
straipsnis. Savivaldybės žemės išnuomojimas
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų
nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima
savivaldybės taryba.
2. Sprendime
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties
terminas ir jo nustatymo motyvai.
19
straipsnis. Savivaldybių žemės perleidimas
1. Sprendimus
perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.
Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo
perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame
sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypai, kuriuose nėra statinių
ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
Redakcija nuo 2014-10-01:
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai jie yra priskirti įstatymų nustatyta
tvarka parduodamam
valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam
turtui ir yra reikalingi šiam turtui eksploatuoti. Žemės sklypai, kuriuose nėra
statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės
perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei:
1) jeigu
remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms
funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys
savivaldybei priklausančiame sklype;
2) jeigu
savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o Vyriausybė – priimti
valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą valstybės
funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
4. Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą
(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės
nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei
žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo Vyriausybės
įgaliotas asmuo.
5. Neteko galios nuo 2010-02-02.
6. Neteko galios nuo 2010-02-02.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-793,
2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
18 straipsnis.
Savivaldybės žemės išnuomojimas
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų
nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima
savivaldybės taryba.
2. Sprendime
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties
terminas ir jo nustatymo motyvai.
19 straipsnis.
Savivaldybių žemės perleidimas
1. Sprendimus
perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.
Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo
perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame
sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje
nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Žemės sklypai, kuriuose nėra
statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės
perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei:
1) jeigu
remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms
funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys
savivaldybei priklausančiame sklype;
2) jeigu
savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti
valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą valstybės
funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
4. Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą
(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės
nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei
žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities
viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
5. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas savivaldybės tarybos sprendimu
gali būti mainomas į valstybei, kitoms savivaldybėms bei fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant
galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės
sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų konsolidacija
pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.
6. Mainomas savivaldybės žemės
sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis
daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytus turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti
vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės žemės sklypo
ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais
mainų sutartyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
20
straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų
nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės
nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip
pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų
statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais
atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą
įgyvendina savivaldybės taryba.
IV skyrius
Žemės naudojimo sąlygos
20 straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų
asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
savivaldybių ir valstybės arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda
teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip pat savivaldybei
įsigijus iš valstybės arba kitų asmenų statinio ar įrenginio
užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį, taip pat kitais įstatymų
nustatytais atvejais. Šiais atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio
teises į žemės sklypą įgyvendina savivaldybės taryba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
IV skyrius
Žemės naudojimo sąlygos
21
straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai
ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę
pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;
2) laikytis
žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų
planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų;
3) racionaliai
naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas
eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
4) įgyvendinti
teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,
dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad
neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
5) laikytis
teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei
eksploatavimo reikalavimų;
6) vykdydami
statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų
nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir
rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo
naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų
žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų
interesų;
8) leisti
vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims
suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių
kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams
naudojamų įrenginių;
9) leisti
statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos
saugoti;
10) leisti
kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės
apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus
bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas);
11) statyti
statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus
leidimus;
12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
22
straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
1. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis
Įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
1) ariamoji
žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat
žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi
būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai
nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio
naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti
naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės
naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę
turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,
taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti
teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti
naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos
reikalavimus.
3. Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios
veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų.
5. Konkrečiam
žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant
suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar
žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės
sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
6. Nekilnojamojo
turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos
nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos
projektą, žemės
savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu.
Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą neprivalomas tik tais atvejais, kai teritorijų
planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengiamas tenkinant viešąjį
interesą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Kai įstatymų
nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo
dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, tačiau specialiosios žemės
naudojimo sąlygos turi būti nustatytos, Nekilnojamojo turto registre
įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios
žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo
turto registrą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos
projekto
žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu
jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl
nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų nustatymo, atlyginimo.
7. Kai,
patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą,
Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi
būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba
panaikinamos anksčiau šiam sklypui (ar jo daliai) taikytos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto
organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės
valdos projekto patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui
arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias
taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir
Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta
tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro
atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo
sąlygas.
8. Šio
straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kai, formuojant naują žemės
sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės
valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiam žemės
sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto
kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto
kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, keičiami žemės sklypo kadastro
duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi
Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka
ir sąlygomis.
9. Prašymą
pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą įrašyti naujas (papildomas) specialiąsias žemės
naudojimo sąlygas paduoda žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės
žemės patikėtinis arba asmuo,
suinteresuotas planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios nustatomos specialiosios
žemės naudojimo sąlygos, vykdymu.
10. Jeigu formuojant
žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos
projektų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios
žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo
nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo
turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu
taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto
kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės
tarnybos teritorinio padalinio vadovas.
11. Ginčai dėl
teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, pagal kuriuos žemės
sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar
panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, nagrinėjami Teritorijų planavimo
įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
12. Nustatytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų
įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
13. Žemės
savininkai,
valstybinės arba savivaldybės žemės patikėtiniai ir naudotojai, nesilaikantys
nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka
traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar
valstybei padarytą žalą. Šiose bylose valstybei atstovauja Nacionalinė žemės
tarnyba, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
14. Žemės
savininkas,
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas
naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre
įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
nustatymo, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar
savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu) turi teisę kreiptis į
teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių
arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės
savininkas,
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas
naudotojas į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo
organizatorių dėl šioje dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne
vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų
žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko,
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo patirtų
nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento
ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo
savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo
susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
15. Kompensacijos
už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos ribojimą dėl
Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
23
straipsnis. Žemės servitutai
1. Žemės
servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų
nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba
jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
2.
Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo
dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos
projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai,
numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos
projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis
teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip
pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram
naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų ir objektų;
4) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių
ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės
valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus
(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir
antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
5) valstybinės,
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems)
pagal žemės konsolidacijos projektą.
3. Sprendimas
nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo
dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju
tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju
tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai
pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo
dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą
išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams,
taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti
ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui
skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės
infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir
takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto
pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia
esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba
patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram
naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių
žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais,
kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo)
inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas),
kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti
ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią
dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija,
atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju
tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia
išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.
4. Sprendimas
nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.
5. Tais
atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi
sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia)
viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams
sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
6.
Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip
pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.
7. Žemės
savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų
servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų
sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami
viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.
8. Žemės
savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę
kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į
valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų
apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir
tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o
tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės
institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo
daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims
nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas
administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės
patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos
vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį
pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo.
Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi
administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar
valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
9.
Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą,
priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
10. Valstybinės
žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų
tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)(papildyta 2 dalies 5 punktu)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
21 straipsnis.
Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai
ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;
2) laikytis
žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) racionaliai
naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas
eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
4) įgyvendinti
teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,
dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad
neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
5) laikytis
teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei
eksploatavimo reikalavimų;
6) vykdydami
statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų
nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir
rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo
naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų
žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų
interesų;
8) leisti
vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims
suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių
kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams
naudojamų įrenginių;
9) leisti
statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos
saugoti;
10) leisti
kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis
pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus
(teritorijas);
11) statyti
statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus
leidimus;
12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
22 straipsnis.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
1.
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir
Vyriausybės nutarimai.
2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
1) ariamoji
žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat
žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi
būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai
nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio
naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti
naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės
naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę
turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,
taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti
teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į
kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
3. Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi
būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
5. Konkrečiam
žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant
suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal
teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo
dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės
sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,
teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10
dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie
tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės
žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo
turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto
kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės
sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
6. Institucijos
sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal
kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar
panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Nustatytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų
įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
8. Žemės
savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti
kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose
valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato
kitaip.
9. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių,
patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į
teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba
tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar
kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo
organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus
metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą
gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir
atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar
patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo
susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
10.
Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos
uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
23 straipsnis.
Žemės servitutai
1. Žemės
servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų
nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
2. Apskrities
viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato
servitutus:
1) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,
perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti
ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto
priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie
kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų;
4) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus
(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir
antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
3. Apskrities
viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų
planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas
prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą
nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems
neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir
privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti
prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,
taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,
jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal
teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių
reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai
rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose
statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba
valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype
numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų
užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos
ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo
išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir
objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis
yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl
servituto nustatymo.
4. Apskrities
viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Tais
atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities
viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia
(įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar
patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
6.
Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip
pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti
ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.
7. Žemės
savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų
servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų
sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami
viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.
8. Žemės
savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę
kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į
valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų
apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir
tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o
tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės
institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir
tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas
administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės
patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos
vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį
pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį
praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi
administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar
valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
9.
Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą
servitutą.
10. Valstybinės
žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės
servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu
aktu.
24
straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio
nustatymo ir keitimo tvarka
1. Pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma
formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės
patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal
detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
2. Žemės
savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant
nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką
nustato Vyriausybė.
3. Žemės ūkio
paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal
specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos
projektus).
4. Vadovaujantis
apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės
sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės
savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko
administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro
duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
5. Žemės sklypo
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami
Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto
registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų
nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypo
naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo
dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti
žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos
įgaliotos institucijos.
7. Žemės sklypų
naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota
institucija.
24 straipsnis. Pagrindinės žemės naudojimo
paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka
1. Pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi
formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės
naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės
žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal
detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės
valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai
detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir
(ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.
2. Sprendimą
pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima
detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos
projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą,
specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o
urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai
neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį
ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens
bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos
direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką
ir sąlygas nustato Vyriausybė.
3. Žemės ūkio
paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus.
4. Pagal
sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais,
kai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų
planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus keičiamas žemės sklypo naudojimo
būdas, tokį sprendimą priėmusi institucija perskaičiuoja žemės sklypo vertę ir
žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinių prašymu patikslinami
Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
5. Žemės sklypo
pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto
registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą
ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto
kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės
aktų nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypo
naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus
ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29
straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį
nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
25 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė
1. Žemės ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos
projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio
produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais
namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti
atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis,
žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės
ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai,
jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose
įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą
naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) mėgėjų sodo
žemės sklypus;
2) sodininkų
bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;
3) specializuotų
sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių
žemės sklypus;
4) rekreacinio
naudojimo žemės sklypus;
5) kitus žemės
ūkio paskirties žemės sklypus.
3. Žemės ūkio
paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės
interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės
valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos
ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi
ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai;
sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai
bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų
nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant
pagrindinės žemės naudojimo paskirties.
4. Maksimalų
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
5. Vyriausybės
nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali
apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės žemės
naudojimo paskirties.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
26 straipsnis. Miškų ūkio
paskirties žemė
1. Miškų ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos
projektus priskiriami:
1) mišku apaugęs
plotas (medynai);
2) neapaugęs
mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai,
miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;
3) žemė, kurią
užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos
sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio
aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;
4) žemė, kurioje
numatyta įveisti mišką;
5) miško valdose
įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais
nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą
naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) ekosistemų
apsaugos miškų sklypus;
2) rekreacinių
miškų sklypus;
3) apsauginių
miškų sklypus;
4) ūkinių miškų
sklypus.
3. Valstybinės
miškų ūkio paskirties žemės naudotojai naudoja valstybinių miškų išteklius ir
įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.
4. Miškų ūkio
paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato
Miškų įstatymas.
5. Maksimalų
valstybinės miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
27 straipsnis.
Vandens ūkio paskirties žemė
1. Vandens ūkio paskirties žemę
sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suformuoti valstybei ar kitiems
fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens
telkiniai.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės
naudojimo būdą vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į:
1) ūkinei
veiklai naudojamus vandens telkinius;
2) rekreacinius
vandens telkinius;
3) ekosistemas
saugančius vandens telkinius;
4) bendrojo
naudojimo vandens telkinius.
3. Vandens
telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
28 straipsnis. Konservacinės
paskirties žemė
1. Konservacinės paskirties žemei
priskiriami:
1) rezervatai ir rezervatinės
apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias
valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių
zonų sudėtyje;
2) valstybės ir savivaldybių
saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama
ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia
priežiūra, tvarkymu ir apsauga.
2. Konservacinės
paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo
dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą
skirstomi į:
1) gamtinių
rezervatų žemės sklypus;
2) kultūros
paveldo objektų žemės sklypus.
3. Konservacinės
paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos
įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
29 straipsnis. Kitos
paskirties žemė
1. Kitos
paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo
dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą
skirstomi į:
1) vienbučių ir
dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas;
2) daugiabučių
gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas;
3) visuomeninės
paskirties teritorijas;
4) pramonės ir
sandėliavimo objektų teritorijas;
5) komercinės
paskirties objektų teritorijas;
6) susisiekimo
ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas;
7) susisiekimo
ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas;
8) rekreacines
teritorijas;
9) bendro
naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo)
teritorijas;
10) naudingųjų
iškasenų teritorijas;
11) teritorijas
krašto apsaugos tikslams;
12) atliekų
saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas;
13) teritorijas
valstybės sienos apsaugos tikslams;
14) atskirųjų
želdynų teritorijas.
2. Kitos
paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr. X-1242,
2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
V skyrius
Žemės SANDORIAI
30 straipsnis.
Reikalavimai žemės sandoriams
1. Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės
sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų –
žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra
neatskiriama žemės sandorio dalis.
2. Žemės sklypo
planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą,
kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.
3. Žemės sklypai
sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant
notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam
asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso,
šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus,
padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat
atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami
suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
4. Kai žemės
savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį
žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis
suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės
sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį,
šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės
sklypų ribos pertvarkomos perdalijimo būdu, kai perleidžiant statinio ar
įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti reikalingą
dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia nuosavybės
teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje
nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.
5. Perdalijimo
būdu pertvarkant žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius skirtingiems
asmenims, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį (dalis) perleidžiama sudarant
notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų perdalijimo.
6. Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo
statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo
nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti,
bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar
įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).
7. Perleidžiant
butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir
nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą
šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės
sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.
8. Sujungiamų
žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo
patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių
teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti
žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo
turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės
sklypus ar atliekant jų perdalijimą, pertvarkomų žemės sklypų savininkai,
sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar perdalijimo,
privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į
pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.
9. Negali būti
sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti
žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
10. Perleidžiant
statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti
suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta
tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, statinį
ar įrenginį įgyjantis asmuo, išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali
įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį
įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar
įrenginiui eksploatuoti, pirkimo–pardavimo sutartį. Kartu su nuosavybės teise į
statinį ar įrenginį perleidėjas gali perleisti teisę įskaityti už tokį žemės
sklypą sumokėtas įmokas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
31
straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
1. Asmenys
turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems
priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems
objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis
sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
2. Valstybė,
savivaldybė ir kiti asmenys, kurių žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos
projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje teritorijoje esantį
parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis
vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų
varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Žemės
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
3. Parduodant
privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose
saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą
ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės
sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos
atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
4. Žemės
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo
registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam
statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai
žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, –
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo
vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas
sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30
dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar
Nacionalinės žemės tarnybos vadovui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per
nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali
perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį
parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti
subjektai šios dalies nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės
sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.
5. Kitus pirmumo
teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
VI skyrius
Žemės administravimas
32
straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo
kompetencija reguliuojant žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo
taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir
taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo
atvejus ir taisykles;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina žemės tvarkymo ir administravimo, Nekilnojamojo turto kadastro ir
žemės informacinės sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės
biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas
nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
5) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu,
mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu
sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų,
pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
6) kaupia
informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą;
7) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina valstybės lygmens žemėtvarkos planavimo
dokumentus;
8) atlieka kitas
šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
3. Nacionalinė
žemės tarnyba:
1) įgyvendina
valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos,
žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės
reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas,
skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti,
duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai
tvarkyti;
3) parduoda valstybinės
žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuotiems
ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus,
naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės
teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, valstybinės
žemės sklypus, priskirtus valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų
nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės
nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir žemės
sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
Redakcija nuo 2014-10-01:
3) parduoda
valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus
įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės
teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus
neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus
žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi
teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės
patikėtiniai;
5) veikia
valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės
nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę
valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu
paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės
vardu veikia Valstybės žemės fondas;
Redakcija nuo 2014-10-01:
5) veikia
valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės
nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto
valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme
nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo
nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią
žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;
6) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens
žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių
su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su
žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina
rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio
Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektus;
8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus
paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės
poreikiams;
9) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
10) atlieka
valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;
11) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
12) priima
sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar
žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems
sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės
žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti
valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal
teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus
savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
13) išduoda
kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
14) organizuoja
žemės išteklių naudojimo stebėseną;
15) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.
4. Savivaldybės
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) savivaldybės
taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu
rengiamas žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius
tvirtina vietovės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektus;
2) savivaldybės
administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies
žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat šio
Įstatymo ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais
atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų
rengimą;
3) savivaldybės
taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda
neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais
perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba
teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams
reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
5) savivaldybės
taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų
nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir
(ar) būdo keitimo klausimus;
6) savivaldybės
taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
7) savivaldybės
administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės
sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
8) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas.
5. Valstybės
žemės fondas:
1) rengia
duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo
stebėseną;
2) tvarko
Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;
3) teisės aktų
nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis
finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias
apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų
rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia
valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios
žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat
įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės
biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų
gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
6) vykdo valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
Nr. XII-793,
2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
33
straipsnis. Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai
dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
34
straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Žemės
informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių
duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais
duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos
Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines
savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos
charakteristikas.
2. Žemės
informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės
fondas.
3. Žemės
informacinės sistemos tvarkomų duomenų turinys, apimtis, duomenų įrašymo,
tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintuose
Žemės informacinės sistemos nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
35
straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo
Valstybės žemės fondas.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36
straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
VII skyrius
Žemėtvarka
37
straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos planavimo
dokumentų sistemą sudaro:
1) specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai;
2) žemės valdos
projektai.
2. Specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams priskiriami:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai.
3. Žemės valdos
projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
4. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires ir prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai, nurodyti šio Įstatymo 39 straipsnyje, rengiami tame
straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų
sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir
suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas.
6. Žemės reformos
žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
7. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais
atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia
padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje
žemėje.
8. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII
skyriuje ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos
valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektai rengiami ir
įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka.
10. Žemės
konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo
ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo
žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo
taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina Žemės ūkio ministerija. Ypatingos
valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos
projektus įstatymo nustatyta tvarka.
11. Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami
automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo
dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir
funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo
informacinės sistemos
nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
31 straipsnis.
Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
1. Asmenys
turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems
priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems
objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis
sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
2. Asmenys,
kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės
konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje
teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis
parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė
parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
3. Parduodant
privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose
saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą
ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės
sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos
atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
4. Žemės
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo
registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam
statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai
žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –
apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių
savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar
atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius
pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios
žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
5. Kitus pirmumo
teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.
VI skyrius
Žemės administravimas
32
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant
žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės
sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja
valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) organizuoja
šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;
5) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
6) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei
kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
7) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su
valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis
neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus,
panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo
negaliojančiais bei sandorių dėl valstybinės
žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar
nutraukimo prieš terminą;
8) metodiškai
vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos
kontroliuoja;
9) metodiškai
vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų
tvarkymo dokumentus;
10) kaupia
informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;
11) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
12) išduoda
licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
3. Apskrities
viršininkas apskrities teritorijoje:
1) įgyvendina
valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;
[Punkto
redakcija iki 2007-01-01]
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus ir žemės
sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia valstybės
vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir valstybei
paveldint žemę;
[Punkto
redakcija nuo 2007-01-01]
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris
teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus
žemės sklypus ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių
nuosavybėn, veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant
privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu
įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;
3) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri
perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės
patikėtiniai;
4) įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant
valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir
gerinant žemės naudojimą;
5) sprendžia
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimo klausimus;
6) įgyvendina
žemės reformą;
7) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
8) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos
žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
9) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą;
10) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;
11) įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
valstybinės žemės sklypams įregistruoti;
12) kontroliuoja
planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų
pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
13) atlieka kitų
įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės
naudojimo reguliavimo.
4. Savivaldybių
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos
daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina
žemėtvarkos planavimo dokumentus;
2) išnuomoja ir
perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės
nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
3) teikia
apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
4) teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;
5) organizuoja
valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos
darbus žemės naudojimui gerinti;
6) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų
kompetencija reguliuojant žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės
sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja
valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) organizuoja
šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;
5) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
6) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei
kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
7) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu,
mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu
sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei sandorių dėl
valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo
negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
8) metodiškai
vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos
kontroliuoja;
9) metodiškai
vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų
tvarkymo dokumentus;
10) kaupia
informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;
11) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
12) išduoda
licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
3. Apskrities
viršininkas apskrities teritorijoje:
1) įgyvendina
valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris
teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo
turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus žemės sklypus ir
žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia
valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant privačią žemę valstybės
nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę
valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo tikslais;
3) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri
perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės
patikėtiniai;
4) įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant
valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir
gerinant žemės naudojimą;
5) sprendžia
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimo klausimus;
6) įgyvendina
žemės reformą;
7) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
8) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos
žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
9) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą;
10) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;
11) įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
valstybinės žemės sklypams įregistruoti;
12) kontroliuoja
planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų
pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
13) atlieka kitų
įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės
naudojimo reguliavimo.
4. Savivaldybių
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos
daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina
žemėtvarkos planavimo dokumentus;
2) išnuomoja ir
perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais
perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
3) teikia
apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
4) teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;
5) organizuoja
valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos
darbus žemės naudojimui gerinti;
6) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
33
straipsnis. Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai dėl žemės
administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
34
straipsnio redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:
34
straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos
valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir
Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:
1) valstybinės
reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams;
2) pajūrio
juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus
žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo
įsigaliojimo;
3) valstybiniams
rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;
4) valstybinės
reikšmės miškams ir parkams;
5) valstybinės
reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams;
6) valstybinės
reikšmės vidaus vandenims;
7) teritoriniams
vandenims;
8) Lietuvos
Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai;
9) pasienio
juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).
2. Lietuvos
valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių
ar privačion nuosavybėn negalima.
Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo
turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų
teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės
reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir
atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų
sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės
naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
1) žemės naudojimo
būklės tyrimą;
2) žemės
išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
3) žemės vertės
tyrimą;
4) žemės
gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;
5) žemės
informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės
pagrindu;
6) suvestinių
duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės
fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
7) informacijos
apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.
3. Žemės
informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato
Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės
informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
34
straipsnio redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:
34
straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Žemės
informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių
duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais
duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos
Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines
savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos valdytojas, tvarkytojas, tvarkomų duomenų turinys,
apimtis, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Žemės ūkio
ministerijos įgaliotos institucijos patvirtintuose Žemės informacinės sistemos
nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623
(2010-02-02)
35
straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės išteklių
naudojimo stebėseną organizuoja žemės
ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36
straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės
įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
VII skyrius
Žemėtvarka
37
straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai;
3) žemėvaldų
projektai (planai).
2. Žemėvaldų
projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi
į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,
siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško
sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir
jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
5. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre
įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų
amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
7. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje
nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Žemės konsolidacijos
projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais
atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektų
ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
33 straipsnis.
Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai dėl žemės administravimo
priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
34 straipsnis.
Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos
Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo
turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų
teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės
reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir
atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų
sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės
naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
1) žemės
naudojimo būklės tyrimą;
2) žemės
išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
3) žemės vertės
tyrimą;
4) žemės
gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;
5) žemės
informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės
pagrindu;
6) suvestinių
duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės
fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
7) informacijos
apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.
3. Žemės
informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato
Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės
informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
35 straipsnis.
Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės
ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36 straipsnis.
Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės
įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
VII skyrius
Žemėtvarka
37 straipsnis.
Žemėtvarkos dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai;
3) žemėvaldų
projektai (planai).
2. Žemėvaldų
projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi
į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,
siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško
sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir
jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
5. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre
įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų
amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
7. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje
nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Žemės konsolidacijos
projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais
atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektų
ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
38 straipsnis.
Žemėtvarkos schemos
1. Valstybės
lygmens (valstybės teritorijos dalies) žemėtvarkos schemų rengimą pagal
valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus organizuoja Nacionalinė žemės
tarnyba, savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų rengimą –
savivaldybės administracijos direktorius. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti
būtina keisti ar koreguoti savivaldybės ar jos
dalies bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi pritarti savivaldybės
taryba.
2. Žemėtvarkos
schemose gali būti planuojama:
1) (neteko
galios);
2) (neteko
galios);
3) teritorijos
zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės
gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas,
nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga
apsodinti mišku;
4) gamtinio
karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;
5) melioracijos
sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;
6) vietinės
reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;
7) ūkių žemės
valdų perspektyvinės ribos.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
39
straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
1. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai pagal rengimo tikslus skirstomi į:
1) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus ūkio žemės valdai pertvarkyti;
3) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio
veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti;
4) žemės ūkio ir
kaimo plėtros projektus.
2. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos
direktorius, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio
žemės valdos žemės tvarkymo darbams planuoti, – privačios žemės savininkas arba
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.
3. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės
savininkai.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projekte numatoma:
1)
kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio
naudmenų dirvožemio apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio
veiklai reikalingų statinių statybos zona;
4) ūkių žemės
valdų ribos;
5) pagrindinių
vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos
statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai,
kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias
savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir
rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemės
valdos teritorijai tvarkyti.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas
teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka
patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti
institucija.
6. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės
turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai
jose numatoma:
1) konkurencingų
ūkių žemės valdų formavimas;
2) žemės ūkio
naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas
mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis
ūkininkavimas;
5) kaimo
infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi
žemės ūkio veikla.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
39 straipsnis.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
1. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o
kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės
tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės
žemės patikėtinis.
2. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės
savininkai.
3. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projekte numatoma:
1)
kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio
naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio
veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;
4) ūkių
žemėvaldų ribos;
5) pagrindinių
vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos
statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai,
kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias
savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir
rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos
teritorijai tvarkyti.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai
juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą
atliekanti institucija.
5. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės
turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai
jose numatoma:
1) konkurencingų
ūkių žemėvaldų formavimas;
2) žemės ūkio
naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas
mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis
ūkininkavimas;
5) kaimo
infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi
žemės ūkio veikla.
40 straipsnis.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
1. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais:
1) kai pagal
detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo
principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji
žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis
detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo
principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis,
naudojimo būdas;
2)
kai keičiama
pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas,
jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui,
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti
keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;
3) kai
formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar
perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai,
ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį;
5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms
susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms,
paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros
paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
6) kai įsiterpęs
valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas
su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima
suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
7) kai suformuojami
nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės
reformos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių
administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba.
3. Teisę
inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi
valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai,
savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės
savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių
institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti
nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos
valdyti patikėjimo teise.
4. Asmenys,
turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų
rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus
pateikia:
1) Nacionalinės
žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui,
kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo
gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose;
2) savivaldybės
administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus
pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
5. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės
informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
6.
Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:
1) prie
statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas,
reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto
registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams
arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės
sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su
statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės
atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar
įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip
atskiras daiktas;
2) atskiru žemės sklypu
neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti
inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne
didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi
teisės aktų nustatyta tvarka;
3) žemės sklypų perdalijimas
atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės
sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
7. Žemės sklypų
formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam
projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę
asmenys, žemės sklypo savininkai;
2) apie projekto
rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų
rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;
3) projektas
turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo
taisyklėse nustatyta tvarka;
4) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus,
parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius,
teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas
teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina
savivaldybės administracijos direktorius Žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
8. Patvirtinus
žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.
9. Dviejų bendrą
ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai
pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų
patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus kaimo
gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose priima Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų
ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.
10. Pagal žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės
teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami
Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto
kadastrą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
41 straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentus
rengiantys ir įgyvendinantys asmenys, jų teisės ir pareigos
1. Žemėtvarkos
planavimo dokumentus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos
ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai
asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis
judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėse narėse įsteigti juridiniai
asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių narių piliečiai,
kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems
suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus
turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos
planavimo dokumentams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos
valstybės narės išduotus kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus,
įrodančius, kad jie turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, o
kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektus gali rengti ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatyti kompleksinio
teritorijų planavimo dokumentų rengėjai. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai
asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai gali rengti žemėtvarkos
planavimo dokumentus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę
sutartį ir rengiantis žemėtvarkos planavimo dokumentus, turi jam nustatyta
tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą
kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę
rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Tuo atveju, kai valstybės narės
pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam
suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėse narėse
įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių specialistas
(toliau šiame straipsnyje – asmenys) turi kitos valstybės narės kompetentingos
institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį,
kad jis turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, reikalavimas tokį
pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.
2.
Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų
nuo visų dokumentų kvalifikacijos pažymėjimui gauti pateikimo dienos. Jeigu į
tinkamai pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos
pažymėjimą kartu su visais jam išduoti reikalingais
dokumentais neatsakoma per šioje dalyje
nustatytą terminą, laikoma, kad toks pažymėjimas
yra išduotas.
3.
Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami neterminuotam
laikui šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, atitinkantiems šiuos
kvalifikacijos reikalavimus:
1) asmenys,
rengiantys žemėtvarkos schemas, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos,
geografijos ar kraštotvarkos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį
žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos projektų
rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose turi būti išklausę ne
mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo tema,
išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu,
patikrinimo testą;
2) asmenys,
rengiantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės
konsolidacijos projektus, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, kraštotvarkos,
geodezijos ar hidrotechnikos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį
žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos
projektų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose turi būti išklausę
ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo
tema, išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų
rengimu, patikrinimo testą.
4. Profesinių
žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu, patikrinimo testas
organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Už
kvalifikacijos pažymėjimų ar jų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava
Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.
6. Asmenys, gavę
kvalifikacijos pažymėjimus, kas 3 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją
pagal Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintas
mokymo programas.
7.
Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas gali būti sustabdomas 3 mėnesiams, kai valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą vykdanti institucija nustato, kad šio straipsnio 1
dalyje nurodyti asmenys,
rengdami žemėtvarkos planavimo dokumentus, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų,
reglamentuojančių kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, žemėtvarkos planavimo
dokumentų rengimo reikalavimus.
8. Kvalifikacijos pažymėjimo turėtojui pateikus
dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas
kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, pašalinti, kvalifikacijos pažymėjimo
galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo
šių dokumentų pateikimo dienos.
9.
Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus, taip pat kvalifikacijos
pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles
tvirtina Vyriausybė.
10.
Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas panaikinamas, kai:
1) asmenys, rengdami
žemėtvarkos planavimo dokumentus, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės
aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus.
Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių
žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba
galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;
2) asmenys,
rengdami žemėtvarkos planavimo dokumentus, daugiau kaip 3 kartus per vienus
metus padarė nešiurkščius įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių
žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimų pažeidimus. Šiuo atveju
kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, ar
buvo sustabdytas jo galiojimas;
3) sustabdžius
kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, asmuo tęsia veiklą;
4) kvalifikacijos
pažymėjimo turėtojas po kvalifikacijos galiojimo sustabdymo per nustatytą
terminą nepašalino nustatytų pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos pažymėjimas
buvo sustabdytas;
5) asmuo per
nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia
informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
6)
kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas netobulino kvalifikacijos šio straipsnio 6
dalyje nustatyta tvarka;
7) paaiškėja,
kad kvalifikacijos turėtojas pateikė melagingus duomenis kvalifikacijos
pažymėjimui gauti;
8) to prašo
kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas;
9)
kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas mirė.
11. Kvalifikacijos
pažymėjimų galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
12. Panaikinus
kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys
dėl naujo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo gali
kreiptis ne anksčiau kaip po 2 metų,
išskyrus šio straipsnio 10 dalies 8 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas
išduoti kvalifikacijos pažymėjimą gali būti teikiamas nesuėjus 2 metų
laikotarpiui.
13. Žemės valdos
projektus įgyvendina asmenys, turintys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo
nustatyta tvarka išduotus matininko ar matininko eksperto kvalifikacijos
pažymėjimus.
14. Žemėtvarkos
planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys turi teisę:
1) pranešę žemės
savininkui ir kitam naudotojui, vaikščioti, važinėti nedarant žalos, matuoti,
prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms
rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai, kai to reikia kartografinei
medžiagai ir žemės informacinės sistemos duomenims parengti arba patikslinti,
žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti. Apie numatomus žemėtvarkos
darbus ir jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama
raštu prieš 5 darbo dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie
darbai gali būti atliekami tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo
sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas
nereikalingas;
2) teisės aktų nustatyta
tvarka gauti iš valstybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių institucijų
projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ir jų kopijas,
Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis,
georeferencinius duomenis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-541, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
42
straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos
schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme
nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2. Žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės
nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti
žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų
arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,
užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali
būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.
Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
42 straipsnis.
Žemėtvarkos darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos
schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme
nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2. Žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų
arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,
užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali
būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.
Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
43
straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra
1. Valstybinė
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo
ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų
reikalavimus.
2. Valstybinės
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:
1) žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra apskrities
viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities viršininkas;
2) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir
žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities
viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos
schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.
44
straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas
ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios
žalos atlyginimas
1. Ginčai dėl
apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti
žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią
dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės
institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,
atlygina savivaldybė.
3. Žemės
savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią
sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti
atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti
žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai
dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo
dokumentų priežiūra
1. Valstybinė
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo
ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų
reikalavimus.
2. Valstybinės
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų
žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas
1. Ginčai dėl
valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo
klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti
žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią
dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės
institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,
atlygina savivaldybė.
3. Žemės
savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią
sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti
atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti
žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai
dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
1. Žemė
visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir
privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam
tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą
nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo
sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši
žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius
planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant
viešąjį interesą reikalinga:
1) valstybei
svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo
sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti;
2) krašto ir
valstybės sienos apsaugai;
3)
tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir
jų įrenginiams;
4) viešosios
geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams,
aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti
reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei
infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir
priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos
užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir
eksploatuoti;
6) išžvalgytų
naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių
atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir
jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams.
2. Visuomenės
poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos
ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar
specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas
pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų
planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas,
teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo
dokumentu.
3. Vyriausybės teikimu
Seimas gali pripažinti tam tikrą energetikos
infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektą
ypatingos valstybinės svarbos projektu. Kai žemės
paėmimas visuomenės poreikiams yra reikalingas tokiam ypatingos
valstybinės svarbos projektui įgyvendinti,
vadovaujamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos
valstybinės svarbos projektus įstatymu. Tokiais
atvejais šio skyriaus nuostatos ir jas
įgyvendinantys įstatymų lydimieji teisės aktai netaikomi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
7
straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
patikėjimo teise
[Dalies
redakcija iki 2007-01-01]
1. Valstybinės
žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,
valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai
bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra
apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę,
kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei
Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams,
taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą
valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja
valstybės turto privatizavimo institucijos.
[Dalies
redakcija nuo 2007-01-01]
1. Valstybinės
žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,
valstybės turto privatizavimo institucijos, Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti
subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities
viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis,
išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams
bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems
patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą
valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja
valstybės turto privatizavimo institucijos.
2. Valstybinės
žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais
ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:
1) viešosios
paskirties rekreacijai ir poilsiui;
2) viešojo
naudojimo poilsio objektams;
3) gatvėms ir
vietiniams keliams;
4) komunaliniams
inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
5)
gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
6) ūkinei
komercinei veiklai.
3. Vyriausybės
nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo
teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.
Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami
patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo
ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems
priskiria valstybines funkcijas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo
prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise
būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms
įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės
sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių
subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo
įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų
patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar
kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,
perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti
ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu
būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Vyriausybės
nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus
miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.
5. Valstybinės
žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo
aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3
mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto
pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre,
Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir
nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas
apskrities viršininkas.
6. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems
patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
Nr. XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams tvarka
1. Valstybės
institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam
padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės
poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai
egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas
konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma
panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės
poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus
visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti
reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą,
Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas
paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės
rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo
principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą
paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir
(ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius
tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
2. Kai
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo
prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės
institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams,
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:
1) pateiktas
konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas
sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo
principais, ir
2) galioja specialiojo
teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas
konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo
visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize
bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
3. Sprendimą
pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės
tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos
prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams,
kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje
vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat
tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės
paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas
konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam
tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti
nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai
Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija,
sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas,
jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos
sąlygos.
4. Valstybės
institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams
pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose
nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje
esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė.
5. Apie
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo
dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu
priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą,
apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo,
kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam
naudotojui. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį
numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per
5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės
tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta
įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą
pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama
viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks
leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės
sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito
naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos
interneto tinklalapyje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės
tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą
data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės
poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė,
numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai,
daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės
paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš
nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš
nacionalinių laikraščių dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo
dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo
turto registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre
įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre
žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti
daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo
pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).
6. Nacionalinės
žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti
išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o
apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo
– per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra
keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į
vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų
sujungimo. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis
objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas
konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus
sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus
visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės
paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.
7. Kai Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu
toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas
netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti
žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais
atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba
paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti
žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas
laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu,
plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės
sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Jeigu
reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės
padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams.
Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka.
Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto
registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys
po to, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės
sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško
nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės
poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys
įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar)
kitam naudotojui, arba tuo atveju, kai nežinoma žemės savininko ir (ar)
kito naudotojo gyvenamoji vieta, duomenis apie padalijimo suformuotus žemės
sklypus viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos
laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams
žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename
iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar)
kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės
sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių
dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos
teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės
sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį
numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis.
8. Kai atliekami
šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam
naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma
sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės
poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl
atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios
žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės
poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo
planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės
poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės
poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu
susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka,
ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo
dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir
registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, – žemės sklypo savininkui ir (ar)
kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu
registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti
visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas
nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis
padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui
ir (ar) kitam naudotojui, apie
sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš
nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks
leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės
sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito
naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės
žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir
numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams,
kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo
pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė,
miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai),
kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie
sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš
nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės
poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių
dieną.
9. Ginčai dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės
sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės
poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos
teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės
poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje
nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal
priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai
nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
7 straipsnis. Žemės
savininkų teisės
Žemės savininkas turi teisę:
1) parduoti, palikti
testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti
laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, laikydamasis
įstatymų nustatytos tvarkos;
2) užsiimti bei leisti
kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;
3) nustatyti savo žemės
sklype žemės servitutus;
4) įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą, pakeisti pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirtį;
5) reikalauti panaikinti
arba pakeisti žemės naudojimui, žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai
nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;
6) kreiptis į teismą arba
valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės
teisių pažeidimo, gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo pažeidimu
padarytus nuostolius;
7) naudoti privataus žemės
sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės
tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius,
melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius
ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas;
8) naudoti savo ūkio
reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių
savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus
gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą
nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų.
Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias iškasenas gali eksploatuoti
ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka;
9) disponuoti savo žemės
sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.
Šios žemės savininkų teisės
gali būti apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Sudarant
valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama
laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų
urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,
kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms
religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms
pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra
valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms
Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje
nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai)
perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami
laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais
perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas
negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą.
Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
47 straipsnis. Atlyginimas už visuomenės
poreikiams paimamą žemę
1. Kai privačios
žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam
naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę
arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės
sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje
visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus
ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti
savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame
statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių
paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama
pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos
Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas
atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių
želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai
ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė
apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą
individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant
į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas
statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau
pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius
statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama
taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto
vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės
nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas,
kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam
naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame
visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis
apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą
individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į
Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo
žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti
atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose
patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo
teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės
poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių
nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto
vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės
poreikiams suinteresuota institucija.
2. Kai parengiama
turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo
žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės
sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu
pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir
atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo
visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės
sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo
terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį. Šiame pasiūlyme taip
pat nurodoma, kur galima susipažinti su visuomenės poreikiams paimamo turto
vertinimo ataskaita. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti paimamo
visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui,
per 5 darbo dienas nuo to, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams
suinteresuota institucija įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie pasiūlymą sudaryti sutartį dėl
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją viešai paskelbiama
viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių
(jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma
žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar)
kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės
sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris,
plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo
suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba
kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti
naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra), taip pat kur galima
susipažinti su sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo
už ją projektu ir visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita. Atlyginimo
būdas – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams
žemės sklypu, suteikimas – žemės savininkui siūlomas tik tuo atveju, jeigu
laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame numatoma formuoti žemės sklypą, yra
įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Pasiūlyme,
siunčiamame kitam žemės naudotojui, nurodomas tik vienas atlyginimo būdas –
kompensacija pinigais. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas per 30
kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu informuoti žemės
paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotą instituciją apie sutikimą arba
nesutikimą sudaryti sutartį. Jeigu apie pasiūlymą sudaryti sutartį dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją viešai paskelbiama viename iš
nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokį pasiūlymą pranešta skelbimo
išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Jeigu žemės
savininkas ir (ar) kitas žemės naudotojas sutinka su sutarties sąlygomis, žemės
paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir žemės savininkas ir
(ar) kiti naudotojai (jeigu jų yra) sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės
poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas
per nurodytą terminą nepateikia atsakymo dėl pasiūlymo, laikoma, kad jis
nesutinka su sutarties sąlygomis.
3. Jeigu
visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, jame esantys statiniai ar
įrenginiai yra įkeisti, į sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir
atlyginimo už ją turi būti įtraukti papildomi žemės paėmimo visuomenės
poreikiams suinteresuotos institucijos, turto savininko ir kreditoriaus
susitarimai. Tokioje sutartyje ar jos priede, jeigu pateikiamas
rašytinis kreditoriaus sutikimas dėl įkeitimo (hipotekos) panaikinimo, turi
būti aptarta, kokiomis sąlygomis visuomenės poreikiams paimamo turto įkeitimas
(hipoteka) yra panaikinamas. Jeigu kreditorius nesutinka su atlyginimo,
numatyto jo reikalavimui patenkinti, dydžiu ir (ar) atsiskaitymo sąlygomis,
sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją
nesudaroma. Tokiu atveju laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos
institucijos ir kreditoriaus yra ginčas, kuris sprendžiamas šio straipsnio 5–8
dalyse nustatyta tvarka.
4. Jeigu žemės
savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka
atlyginimo būdą – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės
poreikiams žemės sklypu, suteikimą, – žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo
žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas,
kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba
mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas. Kai
suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės
poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė mažesnė už
vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo
rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais. Maksimalų
numatomo suteikti nuosavybėn žemės sklypo dydį, žemės sklypo formavimo ir
suteikimo procedūrą nustato Vyriausybė. Žemės sklypas, kuriuo numatoma
atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas
valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus,
reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimą. Sprendimą suteikti valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su
paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas
priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams. Bet kuriuo žemės
sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, formavimo
etapu žemės savininkui nesutikus su formuojamo žemės sklypo dydžiu ir (ar)
ribomis, žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama. Tokiu atveju, jeigu
žemės savininkas sutinka, kad jam už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą
būtų atlyginama pinigais, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės
poreikiams ir atlyginimo už ją.
5. Jeigu
sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją
nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir
žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi
prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo
sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į
teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę
visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo
žyminio mokesčio. Prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota
institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą
atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
6. Teismas,
gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams
suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet
ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės
savininkui ir (ar) kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam
atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo
žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba
termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį
išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams
žemės sklypą ir jame esančius
statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir
pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams
nurodytiems tikslams. Teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės
poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti
sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato
bent vieną iš šių aplinkybių:
1) žemės paėmimu
visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės
poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos;
2) nebuvo
parengta turto vertinimo ataskaita;
3) žemės paėmimu
visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę
visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar
kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
7. Kai
įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams
žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime
paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa
pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota
institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę
sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
8. Priėmęs šio
straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės.
Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo
savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta
sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams
žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
9. Jeigu
išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma
naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis
nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype
esančių statinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal
šį straipsnį.
10. Kai žemės
paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija atsiskaito su paimamos
žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos
teritorinis padalinys paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja
Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę
į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės
sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės
poreikiams suinteresuota institucija. Jeigu ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar atlyginimo dydžio nagrinėjamas
teisme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys paimamą visuomenės
poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip
valstybinę žemę, o žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota
institucija statinius ir įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams
žemės sklype, gali įregistruoti tik po to, kai žemės paėmimu suinteresuota
institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo
visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, išskyrus
atvejus, kai teismo nutartimi leidžiama paimtą visuomenės poreikiams žemės
sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar dėl
atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės
teisė į paimamą visuomenės poreikiams žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei
nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto
registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę,
žyma apie juridinį faktą, nurodytą šio Įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje,
panaikinama.
11. Paimtas
visuomenės poreikiams žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas
kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai
naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka
tik toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės
poreikiams.
12. Kai nuo
sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau
kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai
parengtus arba pakeistus detaliuosius planus ar specialiojo teritorijų
planavimo dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis
žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba
privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo
paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už kainą, nustatytą
atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo
vietą turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo
išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės
sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės
sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo
dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo
disponuojama įstatymų nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 11 dalyje
nustatyto apribojimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
48
straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo lėšomis
organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos.
Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo
vietą. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos
teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės
poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės
poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo
suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente,
taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos
valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas
vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas
žemės sklypas. Tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas
ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar
padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane ar
specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka
rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.
2. Žemės paėmimu
visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, gavusi Nacionalinės žemės
tarnybos teritorinio padalinio išduotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengimo reikalavimų sąrašą, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo. Tais atvejais, kai
vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengiami žemės sklypų
planai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija žemės
sklypų planų rengėją parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte nustatomos numatomo paimti visuomenės poreikiams
žemės sklypo ribos, atliekamas žemės sklypų, kuriuos reikia pertvarkyti, jeigu
jie arba jų dalis paimama visuomenės poreikiams, padalijimas, atidalijimas,
sujungimas ar perdalijimas, šių žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo
paskirties, naudojimo būdo keitimas.
4. Atlikus šio
straipsnio 3 dalyje nurodytus žemės tvarkymo darbus, žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekte numatomi žemės tvarkymo darbai, susiję su žemės paėmimu
visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų,
kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas
laisvoje valstybinėje žemėje;
2) naujų kelių
projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų nustatymas arba pakeitimas, taip pat
siūlomų žemės servitutų projektavimas.
5. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo
įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta
tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą
atliekanti institucija.
6. Pagal
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės
sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
48 straipsnis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja
valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės
poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai
paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo
sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės
sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo
dokumente.
2. Valstybės
ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo
sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto rengimo.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame
arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti
žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo
darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų,
kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,
padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas;
2) žemės sklypų,
kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas
laisvoje valstybinėje žemėje;
3) naujų kelių
projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,
taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.
4. Rengiant
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės
savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus
dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės
poreikiams žemę, vietos.
5. Žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to,
kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą atliekanti institucija.
6. Pagal
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės
sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
49 straipsnis. Žemės konsolidacijos
projektų parengiamieji darbai
1. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės
konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Valstybės žemės fondas. Žemės
konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse,
kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas.
2. Prašymus rengti
žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba,
valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Valstybės žemės fondui. Nustatęs, kad
rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba
keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai,
savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Valstybės žemės fondas
numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato
šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės
patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų
bei savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į
susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės
patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki
susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie
ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios
žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių
žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Susirinkime:
1) pagrindžiamas
žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi
žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos
projektą;
3) nustatomi
asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir
sąlygos;
4) išrenkami
asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus.
3. Jeigu Valstybės
žemės fondo numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos
projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo
sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės
sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti,
savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime
dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime
turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus,
priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais
bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.
4. Kai kartu su
privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti
numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo
sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo,
numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys,
savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės
žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams
pritaria Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės sklypų
patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne
mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo
bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas,
turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir
(ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.
5. Atliekant žemės
konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo
procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės
fondui atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo, kitiems valstybinės
žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys: valstybės tarnautojai arba,
jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, – kiti
darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys,
atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo
funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos
direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.
6. Po susirinkimo
kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas,
savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir
valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės
sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizatoriui Valstybės žemės fondui pateikia rašytinį sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus
konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas
numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo
ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės
konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės
sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip
pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto
atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos
sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo
bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės
konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti
jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės žemės
fondas, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas,
nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės
tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas
pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią
teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo
teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Valstybės žemės fondo
sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas
priėmimo.
7. Teritorija
žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės
sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha.
8. Negali būti
konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti
žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio
su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu.
9. Numatomų
konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu
numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės
patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės
sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti
tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus
Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į
kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo
turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės
sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus
servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime
papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos
sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą
dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo.
10. Valstybės
žemės fondas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas
ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu suderintą žemės
konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą
rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai
priskiriama žemė, dėl kurios Valstybės žemės fondui pateikti sutikimai
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos
Valstybės žemės fondui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis
yra Valstybės žemės fondas, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė
sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės
sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu.
11. Jeigu sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam
priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto
teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo
sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo
sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį)
perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies)
perleidimo apie tai raštu pranešti Valstybės žemės fondui. Jeigu žemės sklypą
perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Valstybės žemės fondui apie
žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti
konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio
straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės
konsolidacijos projekte.
12. Iki sprendimo
pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės
konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai
priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės
konsolidacijos projektui rengti priima Valstybės žemės fondas. Žemės sklypų,
priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai,
valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti
šią teritoriją turi pateikti Valstybės žemės fondui sutikimą, nurodytą šio
straipsnio 6 dalyje. Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti
papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi
Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybės žemės fondui perduodami šio straipsnio 6
dalyje nustatyta tvarka.
13. Valstybės žemės
fondo sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto
teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba.
14. Valstybės žemės
fondas per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją
žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime
patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti,
registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo
teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą.
15. Žemės
konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Valstybinės
žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Krašto apsaugos ir Vidaus
reikalų ministerijų nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai
ir Vyriausybės nutarimai.
3. Valstybinės
žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka perduoda:
1) savivaldybė –
kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise
savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės
sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės
administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojas;
2) kituose
įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais
atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3) Nacionalinė
žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis
valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio
vadovas.
4. Neteko galios
nuo 2010 m. liepos 1 d.
5. Valstybinės
žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo
turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos
turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti
pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš
terminą.
6. Valstybinė
žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines
religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik
valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba
panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės
sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas
naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos
sutartį prieš terminą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
50
straipsnis. Žemės vertinimas
1. Žemė, kurioje
rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo
dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
2. Vertinama
žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės
plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu
apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės
vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklės.
3. Žemės vertė
nustatoma taikant visų žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių žemės
savininkų sutarimu pasirinktą vieną iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatyme nustatytų turto vertinimo būdų, jeigu konsoliduojami tik privačios
žemės sklypai. Kai pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduojami
valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, visi esami ir žemės konsolidacijos
projekte suprojektuoti žemės sklypai įvertinami taikant Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus individualų turto vertinimo būdą ir
turto vertinimo metodus. Visais atvejais žemės sklypai turi būti vertinami tuo
pačiu metodu.
4. Žemės
vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir
numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas
asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės
patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai
konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais
atvejais turi pritarti Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į
tai, kad Valstybės žemės fondas nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų
patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
50 straipsnis.
Žemės vertinimas
1. Žemė, kurioje
rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo
dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
2. Vertinama
žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės
plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu
apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės
vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklės.
3. Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymu.
4. Žemės
vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir
numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai.
Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
51 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų rengimas
1. Pradėjęs rengti
žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte
dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų,
savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės
sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami
valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja
susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu
šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės
sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Kai žemės
konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės
žemės sklypai, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės
žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti
asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne
Valstybės žemės fondas, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu
konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria
Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti
asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys
ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių
žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos
projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną
balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius
nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas
susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais
žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:
1) dėl žemės
vertinimo;
2) dėl
projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių
išdėstymo;
3) dėl
konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;
4) dėl
kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo
pradžios;
5) dėl bendrų
teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su
projekto rengimu susijusiais klausimais.
2. Pagal
patvirtintą savivaldybės ar jos dalies bendrąjį planą arba žemės ūkio ir kaimo
plėtros projektą žemės konsolidacijos projektu teritorija kompleksiškai
pertvarkoma numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės
žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo nustatymą ir pakeitimą,
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių išdėstymą.
3. Žemės
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.
4. Žemės
konsolidacijos projektas svarstomas viešai Žemės konsolidacijos
projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
5. Sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus,
pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Valstybės
žemės fondui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo
svarstymo pabaigos.
6. Žemės
konsolidacijos projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo
įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos
projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali
būti apskųstas teismui.
7. Kai asmenys,
pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame
dalyvauti, Valstybės žemės fondo vadovas priima sprendimą pakeisti žemės
konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus,
priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims,
ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio
Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės
konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus,
turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga,
kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos
iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui,
netaikoma. Valstybės žemės fondas per 5 darbo dienas nuo sprendimo
pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti
juridinį faktą apie žemės sklypo (sklypų) priskyrimą teritorijai žemės
konsolidacijos projektui rengti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)(papildyta 7 dalimi)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
52 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas ir žemės konsolidacijos sutarties
sudarymas
1. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje
atliekant kadastrinius matavimus.
2. Žemės sklypų,
konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai
sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei
atstovauja ir sutartį pasirašo Valstybės žemės fondo vadovas ar jo įgaliotas
asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu
pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas,
o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.
3. Pagal žemės
konsolidacijos sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės,
savivaldybės ir privačios žemės sklypai, įtraukti į žemės konsolidacijos
projekto teritoriją, konsoliduojami – kompleksiškai pertvarkomi (padalijami,
atidalijami, sujungiami, atliekamas jų perdalijimas) į žemės sklypus,
suformuotus pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Žemės
konsolidacijos sutartis tvirtinama notaro. Prie žemės konsolidacijos sutarties
turi būti pridedami pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduotų žemės
sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Žemės konsolidacijos
sutartyje turi būti nurodomi:
1) Nekilnojamojo
turto registre įregistruoti privačios, valstybinės ir savivaldybės žemės
sklypai, kuriuos numatoma konsoliduoti, ir jų kadastro duomenys;
2) pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą konsoliduoti žemės sklypai,
perduodami konkrečių žemės savininkų, valstybės, savivaldybės nuosavybėn vietoj
iki konsolidacijos turėtų žemės sklypų, ir konsoliduotų žemės sklypų kadastro
duomenys. Iki konsolidacijos buvusių valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų bei
konsoliduotų (pertvarkytų) žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5
procentais;
3)
įsipareigojimai dėl žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo. Iki konsolidacijos
buvusių valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų ir pagal žemės konsolidacijos
projektą konsoliduotų žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais;
4) sąlyga, kad į
konsoliduojamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių arba kad
sutarties šalys sutinka, kad į konsoliduotus pagal žemės konsolidacijos
projektą ir jų pagal šią sutartį įgytus nuosavybėn žemės sklypus tretieji
asmenys turėtų kitas sutartines teises;
5) informacija,
kad tretieji asmenys, turintys daiktines teises į konsoliduojamus žemės
sklypus, sutinka su žemės sklypų konsolidacija. Kai konsoliduojami įkeisti žemės
sklypai, kreditoriaus sutikime turi būti nurodyta, kad kreditorius sutinka, jog
hipoteka apimtų įkeisto žemės sklypo savininkui pagal žemės konsolidacijos
projektą konsoliduotą ir pagal šią sutartį perduodamą nuosavybėn žemės sklypą.
5. Žemės konsolidacijos
sutarties pavyzdinė forma nustatoma Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklėse.
6. Kai asmenys
atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondas priima
sprendimą, nurodytą šio Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje.
7. Asmenys,
kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir
(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų
turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos
projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas,
patiriamas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti
žemės konsolidacijos sutartį. Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės
konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas
bet koks asmens, pateikusio šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą
sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas ar vengimas
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir įgyvendinamas šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsisakymas ar vengimas
sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią tokiam asmeniui nuosavybėn
perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės konsolidacijos projektą,
išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos
projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį dėl priežasčių, kurios
Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl
atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti
žemės konsolidacijos sutartį priežasčių pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į
teismą įstatymų nustatyta tvarka.
8. Jeigu žemės
konsolidacijos projekto rengimo ar įgyvendinimo metu žemės sklypai areštuojami,
tampa teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį,
objektu arba tretieji asmenys, turintys į žemės sklypus daiktines teises,
įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atšaukia duotą sutikimą dėl žemės
sklypų konsolidacijos, asmuo, dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių pripažintas
nepagrįstai atsisakiusiu ar vengusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir
(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka gali
kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.
9. Išlaidų,
atlyginamų dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos
projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, nustatymo tvarka
nustatoma Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.
10. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir
sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo
nustatyta tvarka pagal žemės konsolidacijos sutartį sudariusių asmenų ar jų
įgaliotų asmenų prašymus vienu metu išregistruojami šių asmenų iki žemės
konsolidacijos sutarties sudarymo turėti žemės sklypai ir teisės į juos, šių
teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, taip pat įregistruojami šių asmenų
pagal žemės konsolidacijos sutartį jiems perduoti pagal žemės konsolidacijos
projektą konsoliduoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių
suvaržymai ir juridiniai faktai.
11. Pertvarkius
pagal žemės konsolidacijos projektą įkeistą (įkeistus) žemės sklypą (sklypus),
hipoteka apima žemės savininkui pagal žemės konsolidacijos sutartį perduotą
(perduotus) vietoj turėto įkeisto (įkeistų) žemės sklypo (sklypų) žemės
konsolidacijos projekte konsoliduotą (konsoliduotus) žemės sklypą (sklypus).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas apie įkeisto žemės sklypo
konsolidaciją ir jo naujus kadastro bei unikalius numerius praneša Lietuvos
Respublikos hipotekos registrui per 3 darbo dienas nuo perduoto pagal žemės
konsolidacijos sutartį žemės sklypo, teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir
juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
12. Pagal žemės
konsolidacijos projektą pertvarkius žemės sklypą (sklypus), kuriam (kuriems)
buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (sklypams),
pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotam (suformuotiems) buvusiame žemės
sklype (sklypuose), išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso
nustatytais pagrindais. Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi
administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto
teritorinio padalinio vadovo sprendimu šio Įstatymo 23 straipsnyje ir
Vyriausybės nustatyta tvarka.
13. Žemės
sklypų, priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, savininkai,
pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto
rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2
dalies ir kitų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti
parduodamą žemę.
14. Valstybės
žemės fondas pateikia Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės
žemės sklypų, kuriuos šis fondas įregistravo Nekilnojamojo turto registre
valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio
sąrašo gavimo pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą
įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės
žemės sklypus.
15. Valstybinės
žemės sklypai, kurie yra konsoliduoti pagal žemės konsolidacijos projektą ir
perduoti valstybei pagal žemės konsolidacijos sutartį ir kurių nenumatoma
naudoti visuomenės poreikiams ar kitoms valstybinėms ar savivaldybių funkcijoms
atlikti, gali būti perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn arba perduodami naudotis
įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)(papildyta nauja 14 dalimi)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
X
skyrius
Baigiamosios nuostatos
53
straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal įstatymus.
2. Savavališkai
užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų
sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54
straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti
visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš
terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties
nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo
47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant
ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos
sutartis nutraukiama šio Įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme
nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1983,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-541,
2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-950,
2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-982,
2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1242,
2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1797,
2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-301,
2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-544,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 5, 7, 9, 14, 19,
22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 6 straipsnio 1
dalis, 7, 9, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2010 m. balandžio 1 d.
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31,
32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2010-07-01.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 8, 9, 32, 37
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 45 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 45, 46, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 7 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
2011 m. liepos 1 d.
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2119,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 76-3943 (2012-06-30)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33,
37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-793,
2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 7, 8, 9, 10, 19 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-1085,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-30, i. k. 2014-10691
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2014-07-31)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
53 straipsnis.
Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal įstatymus.
2. Savavališkai
užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų
sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54 straipsnis.
Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1983,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-326,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-541,
2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-950,
2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-01-04)
autrap@lrs.lt
55 straipsnis. Žemės ginčų
sąvoka
Žemės ginčai - tai ginčai,
kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:
1) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų pažeidimo;
2) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų - dėl
neteisėto žemės sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės
teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;
3) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame žemės sklype veiklos
(nors ir teisėtos), kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba
nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;
4) žemės savininkų bei
valstybinės žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl atlyginimo už
paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio;
5) žemės savininkų
bei žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties keitimo ar (ir) specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų;
6) žemės nuomotojų ir šios
žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;
7) žemės bendrasavininkių -
dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313, 2011-04-12,
Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
9
straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
1. Valstybinės
žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė –
valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise
savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės
taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos
direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;
2) Valstybės
turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai yra priskirti privatizuotiems ir
(ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus,
naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise
priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, ir valstybinės žemės
sklypus, reikalingus įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams,
kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba Vyriausybė ir
kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės turto privatizavimo
institucijai. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima Valstybės
turto fondo vadovas, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Valstybės turto
fondo vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas;
3) kituose
įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais
atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė
žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės
sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės
tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
2. Valstybinės
žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto
registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi
būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo
turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi
reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės
žemės nuomos sutartį prieš terminą.
3. Žemės nuomos
terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99
metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas
negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti
ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių
naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams
ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas
nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo
trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime
išnuomoti valstybinės žemės sklypą.
4. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas
gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.
5. Valstybinė
žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama
aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės
žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
6. Valstybinė
žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus
laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės
priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,
kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar
įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės
sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos
projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar
įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų
tiesioginę paskirtį;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar
kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta
Seimas arba Vyriausybė;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra
įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės
žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga
koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga
valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos
Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais.
7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai
kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,
Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti
tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo
nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą
pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių
metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau
kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys
pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą,
žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu.
Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės
teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas
ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu
tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas
išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės
žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys,
nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti
tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems
išnuomojamas aukcione.
9. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,
tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys
sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme
nustatytai veiklai.
11. Be aukciono išnuomotos
valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo
reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus
atvejus.
12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos
mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be
aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės
sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
13. Valstybinės
žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo
veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties,
naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos
apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui)
žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis,
naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį),
laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų,
disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis
pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos
sutartyse, nustato Vyriausybė.
14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal
sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra
keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus,
kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos
sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
15.
Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams,
valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype
esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti
nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį
arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos
valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis
nutraukiama šio Įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme
nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
16. Valstybinės
žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms
įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
I-939,
95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
Nr. XI-544,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
56 straipsnis. Žemės ginčų
nagrinėjimo tvarka
Žemės ginčus nagrinėja
teismai civilinio proceso tvarka.
Šalių susitarimu žemės bei
kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių santykių, gali būti perduoti
spręsti trečiųjų teismui, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
XV. TARPTAUTINĖS
SUTARTYS
57 straipsnis. Tarptautinės
sutartys
Tais atvejais, kai Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo
taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra taikomos
tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
XVI. ĮSTATYMO
ĮSIGALIOJIMAS
58 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
1994 m. liepos 1 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos
Respublikos žemės įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės reformos
įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
9 straipsnis.
Valstybinės žemės išnuomojimas
1. Sprendimus
išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise
savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities
viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties
termino nustatymo motyvai. Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities
viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas
arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
2. Valstybinės
žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto
registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi
būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo
turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti
pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos
sutartį prieš terminą.
3. Žemės nuomos
terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99
metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas
negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti
ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių
naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams
ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas
nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo
trukmę.
4. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas
gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.
5. Valstybinė
žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama
aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės
žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
6. Valstybinė
žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise
priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus
laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės
priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,
kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar
įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės
sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris
būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto
kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės
gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar
kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta
Seimas arba Vyriausybė;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra
įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga
koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijos įstatymo nustatytais atvejais.
7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai
kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,
Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti
tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo
nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą
pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių
metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau
kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja
išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės
sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš
valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su
pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų
nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas
asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio
paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio
straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems
išnuomojamas aukcione.
9. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,
tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys
sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme
nustatytai veiklai.
11. Neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos
sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams,
kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities
viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės
nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos
mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be
aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės
sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
13. Valstybinės
žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo
veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo
ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių
savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus
gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų
eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta
produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios
turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse,
nustato Vyriausybė.
14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal
sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį
arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar
pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka
valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.
15. Jeigu
išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės
žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių
bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės
žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.
Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio
nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
16. Valstybinės
žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms
įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
10 straipsnis. Valstybinės
žemės perleidimas
1. Valstybinės
žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka perleidžia:
1) Valstybės
turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti privatizuotiems ir
(ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams ir kai valstybinės žemės
sklypai yra naudojami akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei
nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti.
Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Valstybės turto fondo
vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas;
Redakcija nuo 2014-10-01:
1)
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės
sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti
įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės
teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo
sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas ar jo
įgaliotas darbuotojas;
2) valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, nustatytas Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, –
valstybinės žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės
valdos projektus priskirtus valstybės nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į
Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir
perduotas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo
teise. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus vadovas arba jo įgaliotas
darbuotojas;
Punktas netenka galios nuo 2014-10-01.
3) Vyriausybė –
kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra
perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) Nacionalinė
žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės
sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio
vadovas.
2. Valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo
sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo
žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą
Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės
teisės perėjimo faktą, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su
prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo
sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties
neįregistravimo, atlyginimo.
3. Pagal Žemės
reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos
įstatymo nustatyta tvarka.
4. Valstybinės
žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami
aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią
kainą.
5. Valstybinės
žemės sklypai parduodami be aukciono:
1) jeigu jie
užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais
statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti
laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik
neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės
veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui
arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio
dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams,
taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.
Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų
nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti
miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta
tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie
įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio
– šių sklypų savininkams;
5) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
6. Parduodamų
valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus
ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų
dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
7. Valstybinės
žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
8. (Neteko
galios).
9. Žemės ūkio
paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo
objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės
perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.
10. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės
reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės reformos
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir
juridinių asmenų nuosavybėn.
11. Valstybinės žemės sklypų perleidimo užsienio
valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas
nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms
atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.
12. Valstybinių žemės sklypų, reikalingų naujos
branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Branduolinės (atominės)
elektrinės įstatyme, projekto įgyvendinimui, perleidimo tvarką ir sąlygas
nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1797,
2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)
Nr. XI-301,
2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-2119,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 76-3943 (2012-06-30)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
Nr. XII-793,
2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
11 Straipsnis. Neteko galios nuo 2007-01-01.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų
asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė
atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei
įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto
žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus
nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos
projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais
įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir
bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba
kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta
tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise
valdomo žemės sklypo dalis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
13 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas
1. Laisvos
valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko
Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems
perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais
– Valstybės žemės fondas.
2. Laisvos
valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar
išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus,
nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą,
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus
Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
3. Perduotuose
naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir
naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai,
būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar
žemės valdos projektuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių
tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir kiti darbai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912, 2010-06-18,
Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
III skyrius
Savivaldybių žemė
14
straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklauso:
1) žemė,
valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių
funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei
šį Įstatymą;
2) žemė, pagal sandorius įgyta
savivaldybių nuosavybėn;
3) pagal
testamentą savivaldybės paveldėta žemė;
4) žemė, kaip
bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.
2. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės
taryba.
3. Savivaldybių
žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,
perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, išnuomojant ar perduodant
neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės
servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti
sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
14 straipsnis.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklauso:
1) žemė,
valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių
funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei
šį Įstatymą;
2) žemė, pagal sandorius įgyta
savivaldybių nuosavybėn;
3) pagal
testamentą savivaldybės paveldėta žemė;
4) žemė, kaip
bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.
2. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės
taryba.
3. Savivaldybių
žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,
perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar
perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų
Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl
savivaldybių žemės negali būti sudaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
15
straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn
1. Savivaldybės
nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:
1) kuriuose yra
statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl
dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;
2) kurie pagal
teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,
reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;
3) jeigu
savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami
nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.
2. Valstybinės
žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės
nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo
perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo
įgaliotas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
3. Savivaldybė
turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).
16
straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
patikėjimo teise
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais
gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms
savivaldybių funkcijoms atlikti.
2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota vykdomoji
institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo
teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise
perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo
perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl
šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.
3. Savivaldybės
žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų
parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar
perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines
teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.
4. Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo
perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės
sklypo perdavimo-priėmimo aktas
pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės
žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei
disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
17
straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Savivaldybių
žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
2. Sprendimą
savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai
naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos
sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos
panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.
Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas
panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės
panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių
panaudos sutarties terminą.
3. Savivaldybių
žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus
tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai
naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas
naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas
arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas
savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą.
4. Asmenys,
kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
15 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas
neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn
1. Savivaldybės nuosavybėn
neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:
1) kuriuose yra
statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl
dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;
2) kurie pagal
teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti
statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti,
statyti bei eksploatuoti;
3) jeigu
savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami
nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.
2. Valstybinės
žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės
nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo
perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
3. Savivaldybė
turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
16 straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas,
naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais
gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms
savivaldybių funkcijoms atlikti.
2. Savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės
administracijos direktorius privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti
žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam
patikėjimo teise perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti
buvo perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą
dėl šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.
3. Savivaldybės
žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų
parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar
perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines
teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.
4. Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo
perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės
sklypo perdavimo-priėmimo aktas
pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
5. Savivaldybės
žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei
disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
17 straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas
neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1. Savivaldybių
žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13
straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar
įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti
perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,
reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
2. Sprendimą
savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai
naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos
sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos
panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.
Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas
panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės
panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių
panaudos sutarties terminą.
3. Savivaldybių
žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus
tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai
naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas
naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas
arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas
savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis
žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti
panaudos sutartį prieš terminą.
4. Asmenys,
kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų
perduoti naudotis kitiems asmenims.
18
straipsnis. Savivaldybės žemės išnuomojimas
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų
nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima
savivaldybės taryba.
2. Sprendime
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties
terminas ir jo nustatymo motyvai.
19
straipsnis. Savivaldybių žemės perleidimas
1. Sprendimus
perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.
Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo
perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame
sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypai, kuriuose nėra statinių
ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
Redakcija nuo 2014-10-01:
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai jie yra priskirti įstatymų nustatyta
tvarka parduodamam
valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam
turtui ir yra reikalingi šiam turtui eksploatuoti. Žemės sklypai, kuriuose nėra
statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės
perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybei:
1) jeigu
remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms
funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys
savivaldybei priklausančiame sklype;
2) jeigu
savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o Vyriausybė – priimti
valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą
valstybės funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
4. Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą
(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės
nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei
žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo Vyriausybės
įgaliotas asmuo.
5. Neteko galios
nuo 2010-02-02.
6. Neteko galios nuo 2010-02-02.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-793,
2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
18 straipsnis.
Savivaldybės žemės išnuomojimas
1. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų
nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima
savivaldybės taryba.
2. Sprendime
išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties
terminas ir jo nustatymo motyvai.
19 straipsnis.
Savivaldybių žemės perleidimas
1. Sprendimus
perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims
priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.
Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo
perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
2. Savivaldybėms
nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą
valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame
sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje
nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Žemės sklypai, kuriuose nėra
statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės
perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus
valstybei:
1) jeigu
remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms
funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys
savivaldybei priklausančiame sklype;
2) jeigu
savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti
valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą valstybės
funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.
4. Vyriausybės
nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą
(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės
nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei
žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities
viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.
5. Savivaldybei
nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas savivaldybės tarybos sprendimu
gali būti mainomas į valstybei, kitoms savivaldybėms bei fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant
galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės
sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų konsolidacija
pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.
6. Mainomas savivaldybės žemės
sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis
daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytus turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti
vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės žemės sklypo
ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais
mainų sutartyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-326, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
20
straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų
nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės
nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip
pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų
statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais
atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą
įgyvendina savivaldybės taryba.
IV skyrius
Žemės naudojimo sąlygos
20 straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų
asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė
savivaldybių ir valstybės arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda
teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip pat savivaldybei
įsigijus iš valstybės arba kitų asmenų statinio ar įrenginio
užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį, taip pat kitais įstatymų
nustatytais atvejais. Šiais atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio
teises į žemės sklypą įgyvendina savivaldybės taryba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
IV skyrius
Žemės naudojimo sąlygos
21
straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai
ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę
pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;
2) laikytis
žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų
planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų;
3) racionaliai
naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas
eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
4) įgyvendinti
teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,
dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad
neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
5) laikytis
teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei
eksploatavimo reikalavimų;
6) vykdydami
statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų
nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir
rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo naudojamuose
žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų
savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų;
8) leisti
vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims
suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių
kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams
naudojamų įrenginių;
9) leisti
statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos
saugoti;
10) leisti
kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis
pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus
(teritorijas);
11) statyti
statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus
leidimus;
12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
22
straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
1. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis
Įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
1) ariamoji
žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat
žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi
būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai
nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio
naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti
naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės
naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę
turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,
taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti
teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti
naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos
reikalavimus.
3. Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos
projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
5. Konkrečiam
žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant
suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar
žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės
sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
6. Nekilnojamojo
turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos
nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos
projektą, žemės
savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu.
Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą neprivalomas tik tais atvejais, kai teritorijų
planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengiamas tenkinant viešąjį
interesą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Kai įstatymų
nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo
dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, tačiau specialiosios žemės
naudojimo sąlygos turi būti nustatytos, Nekilnojamojo turto registre
įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios
žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės
valdos projekto
žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu
jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl
nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų nustatymo, atlyginimo.
7. Kai,
patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą,
Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi
būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba
panaikinamos anksčiau šiam sklypui (ar jo daliai) taikytos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto
organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės
valdos projekto patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui
arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias
taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir
Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta
tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro
atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo
sąlygas.
8. Šio
straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kai, formuojant naują žemės
sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės
valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiam žemės
sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto
kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto
kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, keičiami žemės sklypo kadastro
duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi
Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka
ir sąlygomis.
9. Prašymą
pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą įrašyti naujas (papildomas) specialiąsias žemės
naudojimo sąlygas paduoda žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės
žemės patikėtinis arba asmuo,
suinteresuotas planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios nustatomos specialiosios
žemės naudojimo sąlygos, vykdymu.
10. Jeigu formuojant
žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos
projektų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios
žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo
nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo
turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu
taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto
kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės
tarnybos teritorinio padalinio vadovas.
11. Ginčai dėl
teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, pagal kuriuos žemės
sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar panaikinamos
anksčiau taikytos sąlygos, nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo ir šio
Įstatymo nustatyta tvarka.
12. Nustatytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų
įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
13. Žemės
savininkai,
valstybinės arba savivaldybės žemės patikėtiniai ir naudotojai, nesilaikantys
nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka
traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar
valstybei padarytą žalą. Šiose bylose valstybei atstovauja Nacionalinė žemės
tarnyba, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
14. Žemės
savininkas,
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas
naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre
įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
nustatymo, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar
savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu) turi teisę kreiptis į
teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių
arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės
savininkas,
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas
naudotojas į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo
organizatorių dėl šioje dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne
vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų
žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko,
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo patirtų
nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento
ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo
savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito
naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
15. Kompensacijos už
realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos ribojimą dėl
Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
23
straipsnis. Žemės servitutai
1. Žemės servitutai
nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo
administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba
jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
2.
Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų
planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:
1) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos
projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai,
numatomi parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos
projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis
teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip
pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram
naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų ir objektų;
4) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę
tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus
(požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir
juos aptarnauti;
5) valstybinės,
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems)
pagal žemės konsolidacijos projektą.
3. Sprendimas
nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo
dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju
tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju
tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai
pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo
dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą
išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams,
taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti
ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui
skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės
infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir
takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto
pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo
pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai
arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram
naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių
kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių
žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais,
kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo)
inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas),
kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti
ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią
dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija,
atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio
daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant
sprendimą dėl servituto nustatymo.
4. Sprendimas
nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.
5. Tais
atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi
sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia)
viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams
sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
6. Administraciniu
aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja
viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat
valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo
teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos
patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar
privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.
7. Žemės
savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų
(išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai
nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju
tampančio daikto savininko lėšomis.
8. Žemės
savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę
kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į
valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų
apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir
tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o
tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės
institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir
tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas
administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės
patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos
vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį
pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo.
Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi
administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar
valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą,
priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
10. Valstybinės
žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės
servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu
aktu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)(papildyta 2 dalies 5 punktu)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
21 straipsnis.
Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos
Žemės savininkai
ir kiti naudotojai privalo:
1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;
2) laikytis
žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) racionaliai
naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas
eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;
4) įgyvendinti
teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,
dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad
neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;
5) laikytis
teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei
eksploatavimo reikalavimų;
6) vykdydami
statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų
nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir
rekultivuotos pažeistos žemės;
7) savo
naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų
žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų
interesų;
8) leisti
vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims
suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių
kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams
naudojamų įrenginių;
9) leisti
statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos
saugoti;
10) leisti
kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis
pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus
(teritorijas);
11) statyti
statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus
leidimus;
12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
22 straipsnis.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
1.
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir
Vyriausybės nutarimai.
2. Šiuo Įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams
nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:
1) ariamoji
žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat
žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi
būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai
nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio
naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti
naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės
naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę
turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,
taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti
teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į
kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
3. Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Rengiant
teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi
būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
5. Konkrečiam
žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant
suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų
patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal
teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo
dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės
sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,
teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10
dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie
tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės
žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo
turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto
kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės
sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
6. Institucijos
sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal
kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar
panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Nustatytos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų
įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
8. Žemės
savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti
kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose
valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato
kitaip.
9. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių,
patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į
teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba
tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar
kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo
organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus
metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą
gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir
atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar
patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo
susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
10.
Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos
uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
23 straipsnis.
Žemės servitutai
1. Žemės
servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų
nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
2. Apskrities
viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta
tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato
servitutus:
1) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,
perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;
2) valstybinės
žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti
ar perduoti neatlygintinai naudotis;
3) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto
priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie
kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų;
4) išnuomotiems
ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat
savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo
dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus
(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir
antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
3. Apskrities
viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų
planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio
daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas
prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą
nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems
neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir
privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti
prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų
teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,
taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,
jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal
teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių
reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai
rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose
gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose
statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba
valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype
numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų
užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos
ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo
išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir
objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis
yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl
servituto nustatymo.
4. Apskrities
viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Tais
atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities
viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia
(įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar
patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.
6.
Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre
registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip
pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti
ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.
7. Žemės
savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų
servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų
sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami
viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.
8. Žemės
savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl
Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę
kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas
prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir
objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į
valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų
apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir
tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o
tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės
institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir
tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas
administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės
patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos
vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį
pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį
praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi
administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar
valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.
9.
Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais
pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą
servitutą.
10. Valstybinės
žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės
servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu
aktu.
24
straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio
nustatymo ir keitimo tvarka
1. Pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma
formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės
patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal
detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
2. Žemės
savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant
nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką
nustato Vyriausybė.
3. Žemės ūkio
paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal
specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos
projektus).
4. Vadovaujantis
apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės
sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės
savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko
administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro
duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
5. Žemės sklypo
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami
Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į
Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto
registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų
nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypo
naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo
dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti
žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos
įgaliotos institucijos.
7. Žemės sklypų
naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota
institucija.
24 straipsnis. Pagrindinės žemės naudojimo
paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka
1. Pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi
formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų,
valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu
pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės
valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai
detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir
(ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.
2. Sprendimą
pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima
detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos
projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą,
specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o
urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai
neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį
ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens
bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos
direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką
ir sąlygas nustato Vyriausybė.
3. Žemės ūkio
paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus.
4. Pagal
sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais,
kai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų
planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus keičiamas žemės sklypo naudojimo
būdas, tokį sprendimą priėmusi institucija perskaičiuoja žemės sklypo vertę ir
žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinių prašymu patikslinami
Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.
5. Žemės sklypo
pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto
registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą
ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto
kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės
aktų nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypo
naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus
ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29
straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį
nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
25 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė
1. Žemės ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos
projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio
produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais
namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti
atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis,
žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės
ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai,
jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose
įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą
naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) mėgėjų sodo
žemės sklypus;
2) sodininkų
bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;
3) specializuotų
sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių
žemės sklypus;
4) rekreacinio
naudojimo žemės sklypus;
5) kitus žemės
ūkio paskirties žemės sklypus.
3. Žemės ūkio
paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės
interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės
valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos
ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi
ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai;
sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai
bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų
nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant
pagrindinės žemės naudojimo paskirties.
4. Maksimalų
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
5. Vyriausybės
nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali
apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės žemės
naudojimo paskirties.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
26 straipsnis. Miškų ūkio
paskirties žemė
1. Miškų ūkio
paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos
projektus priskiriami:
1) mišku apaugęs
plotas (medynai);
2) neapaugęs
mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai,
miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;
3) žemė, kurią
užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos
sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio
aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;
4) žemė, kurioje
numatyta įveisti mišką;
5) miško valdose
įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais
nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą
naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:
1) ekosistemų
apsaugos miškų sklypus;
2) rekreacinių
miškų sklypus;
3) apsauginių
miškų sklypus;
4) ūkinių miškų
sklypus.
3. Valstybinės
miškų ūkio paskirties žemės naudotojai naudoja valstybinių miškų išteklius ir
įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.
4. Miškų ūkio
paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato
Miškų įstatymas.
5. Maksimalų
valstybinės miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas
privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti
nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas
nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
27 straipsnis.
Vandens ūkio paskirties žemė
1. Vandens ūkio paskirties žemę
sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suformuoti valstybei ar kitiems
fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens
telkiniai.
2. Pagal
teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės
naudojimo būdą vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į:
1) ūkinei
veiklai naudojamus vandens telkinius;
2) rekreacinius
vandens telkinius;
3) ekosistemas
saugančius vandens telkinius;
4) bendrojo
naudojimo vandens telkinius.
3. Vandens
telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
28 straipsnis. Konservacinės
paskirties žemė
1. Konservacinės paskirties žemei
priskiriami:
1) rezervatai ir rezervatinės
apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias
valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių
zonų sudėtyje;
2) valstybės ir savivaldybių
saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama
ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia
priežiūra, tvarkymu ir apsauga.
2. Konservacinės
paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo
dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą
skirstomi į:
1) gamtinių
rezervatų žemės sklypus;
2) kultūros
paveldo objektų žemės sklypus.
3. Konservacinės
paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos
įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-411, 2013-06-27,
Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
29 straipsnis. Kitos
paskirties žemė
1. Kitos
paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo
dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą
skirstomi į:
1) vienbučių ir
dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas;
2) daugiabučių
gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas;
3) visuomeninės
paskirties teritorijas;
4) pramonės ir
sandėliavimo objektų teritorijas;
5) komercinės
paskirties objektų teritorijas;
6) susisiekimo
ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas;
7) susisiekimo
ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas;
8) rekreacines
teritorijas;
9) bendro
naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo)
teritorijas;
10) naudingųjų
iškasenų teritorijas;
11) teritorijas
krašto apsaugos tikslams;
12) atliekų
saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas;
13) teritorijas
valstybės sienos apsaugos tikslams;
14) atskirųjų
želdynų teritorijas.
2. Kitos
paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr. X-1242,
2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
V skyrius
Žemės SANDORIAI
30 straipsnis.
Reikalavimai žemės sandoriams
1. Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės
sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų –
žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra
neatskiriama žemės sandorio dalis.
2. Žemės sklypo
planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą,
kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.
3. Žemės sklypai
sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant
notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam
asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso,
šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus,
padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat
atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami
suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
4. Kai žemės
savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį
žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis
suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės
sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį,
šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės
sklypų ribos pertvarkomos perdalijimo būdu, kai perleidžiant statinio ar
įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti reikalingą
dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia nuosavybės
teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje
nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.
5. Perdalijimo
būdu pertvarkant žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius skirtingiems
asmenims, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį (dalis) perleidžiama sudarant
notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų perdalijimo.
6. Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo
statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo
nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti,
bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar
įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).
7. Perleidžiant
butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir
nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam
butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo
dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.
8. Sujungiamų
žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo
patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių
teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti
žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo
turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės
sklypus ar atliekant jų perdalijimą, pertvarkomų žemės sklypų savininkai,
sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar perdalijimo,
privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į
pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.
9. Negali būti
sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti
žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
10. Perleidžiant
statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti
suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta
tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, statinį
ar įrenginį įgyjantis asmuo, išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali
įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį
įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar
įrenginiui eksploatuoti, pirkimo–pardavimo sutartį. Kartu su nuosavybės teise į
statinį ar įrenginį perleidėjas gali perleisti teisę įskaityti už tokį žemės
sklypą sumokėtas įmokas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
31
straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
1. Asmenys
turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems
priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems
objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis
sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
2. Valstybė,
savivaldybė ir kiti asmenys, kurių žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos
projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje teritorijoje esantį
parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis
vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų
varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos
projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
3. Parduodant
privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose
saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą
ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės
sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos
atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
4. Žemės
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo
registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam
statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai
žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, –
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo
vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas
sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30
dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar
Nacionalinės žemės tarnybos vadovui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per
nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali
perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį
parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti
subjektai šios dalies nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės
sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.
5. Kitus pirmumo
teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
VI skyrius
Žemės administravimas
32
straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo
kompetencija reguliuojant žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo
taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir
taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo
atvejus ir taisykles;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina žemės tvarkymo ir administravimo, Nekilnojamojo turto kadastro ir
žemės informacinės sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės
biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas
nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
5) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu,
mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu
sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų,
pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
6) kaupia
informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą;
7) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina valstybės lygmens žemėtvarkos planavimo
dokumentus;
8) atlieka kitas
šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
3. Nacionalinė
žemės tarnyba:
1) įgyvendina
valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos,
žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės
reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas,
skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti,
duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai
tvarkyti;
3) parduoda
valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus
privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės
žemės sklypus, naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių
valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo
privatizuoti, valstybinės žemės sklypus, priskirtus valstybės nekilnojamajam
turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą
Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir
žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
Redakcija nuo 2014-10-01:
3) parduoda
valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus
įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės
teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus
neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus
žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi
teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės
patikėtiniai;
5) veikia
valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės
nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę
valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu
paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės
vardu veikia Valstybės žemės fondas;
Redakcija nuo 2014-10-01:
5) veikia
valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės
nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto
valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme
nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo
nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią
žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;
6) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens
žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių
su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su
žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina
rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio
Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektus;
8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus
paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės
poreikiams;
9) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
10) atlieka
valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;
11) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
12) priima
sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar
žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems
sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės
žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti
valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal
teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus
savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
13) išduoda
kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
14) organizuoja
žemės išteklių naudojimo stebėseną;
15) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.
4. Savivaldybės
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) savivaldybės
taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu
rengiamas žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius
tvirtina vietovės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektus;
2) savivaldybės
administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies
žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat šio
Įstatymo ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais
atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų
rengimą;
3) savivaldybės
taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda
neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais
perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba
teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams
reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
5) savivaldybės
taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų
nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir
(ar) būdo keitimo klausimus;
6) savivaldybės
taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
7) savivaldybės
administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės
sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
8) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas.
5. Valstybės
žemės fondas:
1) rengia
duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo
stebėseną;
2) tvarko
Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;
3) teisės aktų
nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis
finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias
apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų
rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia
valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios
žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat
įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės
biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų
gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
6) vykdo
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
Nr. XII-793,
2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
33
straipsnis. Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai
dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo
dokumentus ar žemės valdos projektus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
34
straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Žemės
informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių
duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais
duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos
Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines
savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos
charakteristikas.
2. Žemės
informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės
fondas.
3. Žemės
informacinės sistemos tvarkomų duomenų turinys, apimtis, duomenų įrašymo,
tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintuose
Žemės informacinės sistemos nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
35
straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo
Valstybės žemės fondas.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36
straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja
ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota
institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
VII skyrius
Žemėtvarka
37
straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos planavimo
dokumentų sistemą sudaro:
1) specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai;
2) žemės valdos
projektai.
2. Specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams priskiriami:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai.
3. Žemės valdos
projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
4. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires ir prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai, nurodyti šio Įstatymo 39 straipsnyje, rengiami tame
straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų
sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir
suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas.
6. Žemės reformos
žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
7. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais
atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia
padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje
žemėje.
8. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII
skyriuje ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos
valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektai rengiami ir
įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka.
10. Žemės
konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo
ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo
žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo
taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina Žemės ūkio ministerija. Ypatingos
valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos
projektus įstatymo nustatyta tvarka.
11. Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami
automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė,
informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo
dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
31 straipsnis.
Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę
1. Asmenys
turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems
priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems
objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis
sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
2. Asmenys,
kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės
konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje
teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis
parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė
parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką
nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
3. Parduodant
privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir
rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose
saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą
ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi
valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės
sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos
atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
4. Žemės
savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo
registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam
statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai
žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –
apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių
savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar
atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius
pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios
žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
5. Kitus pirmumo
teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.
VI skyrius
Žemės administravimas
32
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant
žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės
sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja
valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) organizuoja
šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;
5) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
6) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei
kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
7) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su
valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis
neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus,
panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo
negaliojančiais bei sandorių dėl valstybinės
žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar
nutraukimo prieš terminą;
8) metodiškai
vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos
kontroliuoja;
9) metodiškai
vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų
tvarkymo dokumentus;
10) kaupia
informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;
11) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
12) išduoda
licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
3. Apskrities
viršininkas apskrities teritorijoje:
1) įgyvendina
valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;
[Punkto
redakcija iki 2007-01-01]
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus ir žemės
sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia valstybės
vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir valstybei
paveldint žemę;
[Punkto
redakcija nuo 2007-01-01]
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris
teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus
žemės sklypus ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių
nuosavybėn, veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant
privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu
įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;
3) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri
perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės
patikėtiniai;
4) įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant
valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir
gerinant žemės naudojimą;
5) sprendžia
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimo klausimus;
6) įgyvendina
žemės reformą;
7) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
8) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos
žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
9) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą;
10) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;
11) įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
valstybinės žemės sklypams įregistruoti;
12) kontroliuoja
planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų
pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
13) atlieka kitų
įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės
naudojimo reguliavimo.
4. Savivaldybių
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos
daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina
žemėtvarkos planavimo dokumentus;
2) išnuomoja ir
perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės
nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
3) teikia
apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
4) teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;
5) organizuoja
valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos
darbus žemės naudojimui gerinti;
6) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų
kompetencija reguliuojant žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,
žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo
klausimais;
2) nustato
licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;
3) nustato
žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.
2. Vyriausybės
įgaliotos institucijos:
1) rengia ir
tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės
sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir
įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų
optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją
kitas valstybines programas;
3) planuoja
valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės
informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės
apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja
valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,
skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) organizuoja
šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;
5) koordinuoja
valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
6) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei
kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;
7) atstovauja
valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu,
mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu
sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei sandorių dėl
valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo
negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
8) metodiškai
vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos
kontroliuoja;
9) metodiškai
vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų
tvarkymo dokumentus;
10) kaupia
informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;
11) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
12) išduoda
licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.
3. Apskrities
viršininkas apskrities teritorijoje:
1) įgyvendina
valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;
2) parduoda ar
kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,
išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris
teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo
turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus žemės sklypus ir
žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia
valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant privačią žemę valstybės
nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę
valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo tikslais;
3) perduoda
neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri
perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės
patikėtiniai;
4) įstatymų
nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant
valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir
gerinant žemės naudojimą;
5) sprendžia
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimo klausimus;
6) įgyvendina
žemės reformą;
7) organizuoja
ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
8) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos
žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
9) įstatymų
nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą;
10) šio Įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;
11) įstatymų
nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
valstybinės žemės sklypams įregistruoti;
12) kontroliuoja
planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų
pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
13) atlieka kitų
įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės
naudojimo reguliavimo.
4. Savivaldybių
institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) įstatymų
nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos
daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina
žemėtvarkos planavimo dokumentus;
2) išnuomoja ir
perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais
perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
3) teikia
apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
4) teikia
siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų
skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;
5) organizuoja
valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos
darbus žemės naudojimui gerinti;
6) atlieka kitų
įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-773,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
Nr. X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
33
straipsnis. Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai dėl žemės
administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
34
straipsnio redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:
34
straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos
Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo
turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų
teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės
reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir
atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų
sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės
naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
1) žemės naudojimo
būklės tyrimą;
2) žemės
išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
3) žemės vertės
tyrimą;
4) žemės
gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;
5) žemės
informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės
pagrindu;
6) suvestinių
duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės
fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
7) informacijos
apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.
3. Žemės
informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato
Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės
informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
34
straipsnio redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:
34
straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Žemės
informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių
duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais
duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos
Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines
savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos valdytojas, tvarkytojas, tvarkomų duomenų turinys,
apimtis, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Žemės ūkio
ministerijos įgaliotos institucijos patvirtintuose Žemės informacinės sistemos
nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623
(2010-02-02)
35
straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės išteklių
naudojimo stebėseną organizuoja žemės
ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36
straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės
įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
VII skyrius
Žemėtvarka
37
straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai;
3) žemėvaldų
projektai (planai).
2. Žemėvaldų
projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi
į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,
siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško
sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir
jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
5. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre
įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų
amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
7. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje
nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Žemės konsolidacijos
projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais
atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektų
ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
33 straipsnis.
Žemės administravimo tikslai
1. Pagrindiniai
žemės administravimo tikslai:
1) planuoti
Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių
vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;
2) planuoti ir
įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas
konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės
ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;
3) planuoti ir
įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam
stabilumui užtikrinti.
2. Sprendimai dėl žemės administravimo
priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.
3. Su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų
statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties
pakeitimas.
34 straipsnis.
Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos
Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo
turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų
teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės
reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir
atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų
sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės
naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto
charakteristikas.
2. Žemės
informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
1) žemės
naudojimo būklės tyrimą;
2) žemės
išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;
3) žemės vertės
tyrimą;
4) žemės
gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;
5) žemės
informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės
pagrindu;
6) suvestinių
duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės
fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
7) informacijos
apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.
3. Žemės
informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato
Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės
informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
35 straipsnis.
Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)
1. Pagrindinis
žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir
prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl
antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos
gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių
veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei
žemės išteklių būklę.
2. Žemės
išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:
1) natūralių ir
antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;
2) žemės ūkio
naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;
3) žemės
naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.
3. Žemės
išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės
ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės
naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir
geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų
gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos
ir kitų stebėsenų medžiagą.
5. Žemės
išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato
Vyriausybė.
36 straipsnis.
Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
1. Žemės
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus
organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės
įgaliota institucija.
2. Žemės
naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę
naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią
nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
VII skyrius
Žemėtvarka
37 straipsnis.
Žemėtvarkos dokumentų sistema
1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:
1) žemėtvarkos
schemos;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai;
3) žemėvaldų
projektai (planai).
2. Žemėvaldų
projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi
į:
1) žemės
reformos žemėtvarkos projektus;
2) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus;
4) žemės
konsolidacijos projektus.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo
bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,
siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško
sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir
jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
5. Žemės
reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40
straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre
įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų
amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
7. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje
nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Žemės konsolidacijos
projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais
atvejais ir tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projektų
ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
38 straipsnis.
Žemėtvarkos schemos
1. Valstybės lygmens
(valstybės teritorijos dalies) žemėtvarkos schemų rengimą pagal valstybės ir
savivaldybių institucijų prašymus organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba,
savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų rengimą –
savivaldybės administracijos direktorius. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti
būtina keisti ar koreguoti savivaldybės ar jos
dalies bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi pritarti savivaldybės
taryba.
2. Žemėtvarkos
schemose gali būti planuojama:
1) (neteko
galios);
2) (neteko galios);
3) teritorijos
zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės
gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas,
nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga apsodinti
mišku;
4) gamtinio
karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;
5) melioracijos
sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;
6) vietinės
reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;
7) ūkių žemės
valdų perspektyvinės ribos.
3. Žemėtvarkos
schemos rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
39
straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
1. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektai pagal rengimo tikslus skirstomi į:
1) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje;
2) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus ūkio žemės valdai pertvarkyti;
3) kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio
veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti;
4) žemės ūkio ir
kaimo plėtros projektus.
2. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos
direktorius, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio
žemės valdos žemės tvarkymo darbams planuoti, – privačios žemės savininkas arba
valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.
3. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka,
išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės
savininkai.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projekte numatoma:
1)
kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio
naudmenų dirvožemio apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio
veiklai reikalingų statinių statybos zona;
4) ūkių žemės
valdų ribos;
5) pagrindinių
vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos
statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai,
kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias
savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir
rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemės
valdos teritorijai tvarkyti.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas
teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka
patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti
institucija.
6. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės
turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai
jose numatoma:
1) konkurencingų
ūkių žemės valdų formavimas;
2) žemės ūkio
naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas
mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis
ūkininkavimas;
5) kaimo
infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi
žemės ūkio veikla.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
39 straipsnis.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
1. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o
kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės
tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės
žemės patikėtinis.
2. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės
savininkai.
3. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projekte numatoma:
1)
kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio
naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio
veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;
4) ūkių
žemėvaldų ribos;
5) pagrindinių
vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos
statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai,
kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias
savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir
rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos
teritorijai tvarkyti.
4. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai
juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą
atliekanti institucija.
5. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės
turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai
jose numatoma:
1) konkurencingų
ūkių žemėvaldų formavimas;
2) žemės ūkio
naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas
mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis
ūkininkavimas;
5) kaimo
infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi
žemės ūkio veikla.
40 straipsnis.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
1. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais:
1) kai pagal
detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo
principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji
žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis
detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo
principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis,
naudojimo būdas;
2)
kai keičiama
pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas,
jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui,
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti
keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;
3) kai
formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar
perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai,
ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį;
5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms
susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms,
paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros
paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
6) kai įsiterpęs
valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas
su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima
suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
7) kai suformuojami
nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės
reformos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių
administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba.
3. Teisę
inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi
valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai,
savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės
savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių
institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti
nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos
valdyti patikėjimo teise.
4. Asmenys,
turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų
rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus
pateikia:
1) Nacionalinės
žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui,
kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo
gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose;
2) savivaldybės
administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus
pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
5. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės
informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
6.
Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:
1) prie
statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas,
reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto
registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams
arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės
sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su
statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės
atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar
įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip
atskiras daiktas;
2) atskiru žemės sklypu
neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti
inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne
didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi
teisės aktų nustatyta tvarka;
3) žemės sklypų perdalijimas
atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės
sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
7. Žemės sklypų
formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam
projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę
asmenys, žemės sklypo savininkai;
2) apie projekto
rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų
rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;
3) projektas
turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo
taisyklėse nustatyta tvarka;
4) žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus,
parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius,
teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas
teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina
savivaldybės administracijos direktorius Žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
8. Patvirtinus
žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.
9. Dviejų bendrą
ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai
pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų
patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus kaimo
gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose priima Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų
ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.
10. Pagal žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės
teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami
Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo
turto kadastrą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
41 straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentus
rengiantys ir įgyvendinantys asmenys, jų teisės ir pareigos
1. Žemėtvarkos
planavimo dokumentus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos
ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai
asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis
judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėse narėse įsteigti juridiniai
asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių narių piliečiai,
kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems
suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus
turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos
planavimo dokumentams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos
valstybės narės išduotus kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus,
įrodančius, kad jie turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, o
kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektus gali rengti ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatyti kompleksinio
teritorijų planavimo dokumentų rengėjai. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai
asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai gali rengti žemėtvarkos
planavimo dokumentus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę
sutartį ir rengiantis žemėtvarkos planavimo dokumentus, turi jam nustatyta
tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą
kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę
rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Tuo atveju, kai valstybės narės pilietis,
kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam
suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėse narėse
įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių specialistas
(toliau šiame straipsnyje – asmenys) turi kitos valstybės narės kompetentingos
institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį,
kad jis turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, reikalavimas tokį
pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.
2.
Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų
nuo visų dokumentų kvalifikacijos pažymėjimui gauti pateikimo dienos. Jeigu į
tinkamai pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos
pažymėjimą kartu su visais jam išduoti
reikalingais dokumentais neatsakoma per šioje
dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks
pažymėjimas yra išduotas.
3.
Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami neterminuotam
laikui šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, atitinkantiems šiuos
kvalifikacijos reikalavimus:
1) asmenys,
rengiantys žemėtvarkos schemas, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos,
geografijos ar kraštotvarkos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį
žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos
projektų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose turi būti išklausę
ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo
tema, išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų
rengimu, patikrinimo testą;
2) asmenys,
rengiantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės
konsolidacijos projektus, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, kraštotvarkos,
geodezijos ar hidrotechnikos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį
žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos
projektų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose turi būti išklausę
ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo
tema, išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų
rengimu, patikrinimo testą.
4. Profesinių
žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu, patikrinimo testas
organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Už
kvalifikacijos pažymėjimų ar jų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava
Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.
6. Asmenys, gavę
kvalifikacijos pažymėjimus, kas 3 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją
pagal Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintas
mokymo programas.
7.
Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas gali būti sustabdomas 3 mėnesiams, kai valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą vykdanti institucija nustato, kad šio straipsnio 1
dalyje nurodyti asmenys,
rengdami žemėtvarkos planavimo dokumentus, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų,
reglamentuojančių kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, žemėtvarkos planavimo
dokumentų rengimo reikalavimus.
8. Kvalifikacijos pažymėjimo turėtojui pateikus
dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas
kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, pašalinti, kvalifikacijos pažymėjimo
galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo
šių dokumentų pateikimo dienos.
9.
Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus, taip pat kvalifikacijos
pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles
tvirtina Vyriausybė.
10.
Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas panaikinamas, kai:
1) asmenys, rengdami
žemėtvarkos planavimo dokumentus, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės
aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus.
Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių
žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba
galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;
2) asmenys,
rengdami žemėtvarkos planavimo dokumentus, daugiau kaip 3 kartus per vienus
metus padarė nešiurkščius įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių
žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimų pažeidimus. Šiuo atveju
kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, ar
buvo sustabdytas jo galiojimas;
3) sustabdžius
kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, asmuo tęsia veiklą;
4)
kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas po kvalifikacijos galiojimo sustabdymo per
nustatytą terminą nepašalino nustatytų pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos
pažymėjimas buvo sustabdytas;
5) asmuo per
nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia
informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
6)
kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas netobulino kvalifikacijos šio straipsnio 6
dalyje nustatyta tvarka;
7) paaiškėja,
kad kvalifikacijos turėtojas pateikė melagingus duomenis kvalifikacijos
pažymėjimui gauti;
8) to prašo
kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas;
9)
kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas mirė.
11. Kvalifikacijos
pažymėjimų galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
12. Panaikinus kvalifikacijos
pažymėjimo galiojimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys dėl naujo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo gali kreiptis ne
anksčiau kaip po 2 metų, išskyrus šio
straipsnio 10 dalies 8 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos
pažymėjimą gali būti teikiamas nesuėjus 2 metų laikotarpiui.
13. Žemės valdos
projektus įgyvendina asmenys, turintys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo
nustatyta tvarka išduotus matininko ar matininko eksperto kvalifikacijos
pažymėjimus.
14. Žemėtvarkos
planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys turi teisę:
1) pranešę žemės
savininkui ir kitam naudotojui, vaikščioti, važinėti nedarant žalos, matuoti,
prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms
rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai, kai to reikia kartografinei
medžiagai ir žemės informacinės sistemos duomenims parengti arba patikslinti,
žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti. Apie numatomus žemėtvarkos
darbus ir jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama
raštu prieš 5 darbo dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie
darbai gali būti atliekami tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo
sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas
nereikalingas;
2) teisės aktų
nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių
institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ir
jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro
duomenis, georeferencinius duomenis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-541, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
42
straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos
schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme
nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2. Žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės
nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti
žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų
arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,
užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali
būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.
Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
42 straipsnis.
Žemėtvarkos darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos
schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme
nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2. Žemės sklypų
pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų
arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,
užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali
būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
5. Kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.
Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
43
straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra
1. Valstybinė
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo
ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų
reikalavimus.
2. Valstybinės
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:
1) žemės sklypų formavimo
ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra apskrities
viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities viršininkas;
2) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir
žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities
viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos
schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.
44
straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas
ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios
žalos atlyginimas
1. Ginčai dėl
apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti
žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią
dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės
institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,
atlygina savivaldybė.
3. Žemės
savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią
sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti
atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti
žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai
dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo
dokumentų priežiūra
1. Valstybinė
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo
ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų
reikalavimus.
2. Valstybinės
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinę
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės
tvarkymo klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų
žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas
1. Ginčai dėl
valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo
klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti
žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų
rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią
dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės
institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,
atlygina savivaldybė.
3. Žemės
savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos
planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią
sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti
atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti
žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai
dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
1. Žemė
visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir
privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam
tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą
nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo
sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši
žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius
planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant
viešąjį interesą reikalinga:
1) valstybei
svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo
sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti;
2) krašto ir
valstybės sienos apsaugai;
3)
tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir
jų įrenginiams;
4) viešosios
geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams,
aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti
reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
5) socialinei
infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir
priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos
užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir
eksploatuoti;
6) išžvalgytų
naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
7) komunalinių
atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
8) kapinėms ir
jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
9) gamtos ir
kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos
reikalams.
2. Visuomenės
poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos
ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar
specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto
motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo
teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras
dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų
planavimo dokumentu.
3. Vyriausybės teikimu
Seimas gali pripažinti tam tikrą energetikos
infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektą
ypatingos valstybinės svarbos projektu. Kai žemės
paėmimas visuomenės poreikiams yra reikalingas tokiam ypatingos
valstybinės svarbos projektui įgyvendinti,
vadovaujamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos
valstybinės svarbos projektus įstatymu. Tokiais
atvejais šio skyriaus nuostatos ir jas
įgyvendinantys įstatymų lydimieji teisės aktai netaikomi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
Nr. XI-1314, 2011-04-12,
Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės
poreikiams tvarka
1. Valstybės
institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam
padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės
poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai
egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas
konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma
panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės
poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus
visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti
reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą,
Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas
paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės
rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo
principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą
paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir
(ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius
tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
2. Kai
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo
prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės
institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams,
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:
1) pateiktas
konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas
sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo
principais, ir
2) galioja specialiojo
teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas
konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo
visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize
bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
3. Sprendimą
pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės
tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos
prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams,
kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje
vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat
tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės
paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas
konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam
tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti
nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai
Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija,
sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas,
jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos
sąlygos.
4. Valstybės
institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams
pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose
nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje
esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė.
5. Apie
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo
dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu
priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą,
apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo,
kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam
naudotojui. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį
numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per
5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės
tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta
įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą
pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama
viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks
leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės
sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito
naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos
interneto tinklalapyje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės
tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą
data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės
poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė,
numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai,
daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės
paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš
nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš
nacionalinių laikraščių dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo
dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo
turto registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre
įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės
sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti
daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo
pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).
6. Nacionalinės
žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti
išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o
apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo
– per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra
keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į
vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų
sujungimo. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis
objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas
konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus
sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus
visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės
paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.
7. Kai Nacionalinės
žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu
toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas
netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti
žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais
atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba
paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti
žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas
laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu,
plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės
sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Jeigu
reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės
padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams.
Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka.
Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto
registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys
po to, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės
sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško
nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės
poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys
įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar)
kitam naudotojui, arba tuo atveju, kai nežinoma žemės savininko ir (ar)
kito naudotojo gyvenamoji vieta, duomenis apie padalijimo suformuotus žemės
sklypus viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos
laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams
žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename
iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar)
kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės
sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių
dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos
teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės
sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį numatoma
paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis.
8. Kai atliekami
šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam
naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma
sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės
poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl
atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios
žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės
poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo
planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės
poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės
poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu
susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka,
ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo
dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir
registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, – žemės sklypo savininkui ir (ar)
kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu
registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti
visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas
nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis
padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui
ir (ar) kitam naudotojui, apie
sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš
nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks
leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės
sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito
naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės
žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir
numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams,
kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo
pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė,
miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai),
kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie
sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš
nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės
poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių
dieną.
9. Ginčai dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės
sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės
poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos
teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės
poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje
nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal
priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai
nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
47 straipsnis. Atlyginimas už visuomenės
poreikiams paimamą žemę
1. Kai privačios
žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam
naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę
arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės
sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje
visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus
ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti
savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame
statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių
paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama
pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos
Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas
atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių
želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai
ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos
taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto
vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės
nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar
įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar
statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi
būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto
ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o
turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus
kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma
ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami
nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams
žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą,
o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus
kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame
esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią
žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių
ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento,
kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto
vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų
pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto
vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota
institucija.
2. Kai parengiama
turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo
žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės
sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu
pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir
atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo
visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės
sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo
terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį. Šiame pasiūlyme taip
pat nurodoma, kur galima susipažinti su visuomenės poreikiams paimamo turto
vertinimo ataskaita. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti paimamo
visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui,
per 5 darbo dienas nuo to, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams
suinteresuota institucija įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie pasiūlymą sudaryti sutartį dėl
žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją viešai paskelbiama
viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių
(jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma
žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar)
kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės
sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris,
plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo
suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba
kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti
naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra), taip pat kur galima
susipažinti su sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo
už ją projektu ir visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita. Atlyginimo
būdas – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams
žemės sklypu, suteikimas – žemės savininkui siūlomas tik tuo atveju, jeigu
laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame numatoma formuoti žemės sklypą, yra
įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Pasiūlyme,
siunčiamame kitam žemės naudotojui, nurodomas tik vienas atlyginimo būdas –
kompensacija pinigais. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas per 30
kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu informuoti žemės
paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotą instituciją apie sutikimą arba
nesutikimą sudaryti sutartį. Jeigu apie pasiūlymą sudaryti sutartį dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją viešai paskelbiama viename iš
nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad
žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokį pasiūlymą pranešta skelbimo
išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Jeigu žemės
savininkas ir (ar) kitas žemės naudotojas sutinka su sutarties sąlygomis, žemės
paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir žemės savininkas ir
(ar) kiti naudotojai (jeigu jų yra) sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės
poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas
per nurodytą terminą nepateikia atsakymo dėl pasiūlymo, laikoma, kad jis
nesutinka su sutarties sąlygomis.
3. Jeigu
visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, jame esantys statiniai ar
įrenginiai yra įkeisti, į sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir
atlyginimo už ją turi būti įtraukti papildomi žemės paėmimo visuomenės
poreikiams suinteresuotos institucijos, turto savininko ir kreditoriaus
susitarimai. Tokioje sutartyje ar jos priede, jeigu pateikiamas
rašytinis kreditoriaus sutikimas dėl įkeitimo (hipotekos) panaikinimo, turi
būti aptarta, kokiomis sąlygomis visuomenės poreikiams paimamo turto įkeitimas
(hipoteka) yra panaikinamas. Jeigu kreditorius nesutinka su atlyginimo,
numatyto jo reikalavimui patenkinti, dydžiu ir (ar) atsiskaitymo sąlygomis,
sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją
nesudaroma. Tokiu atveju laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos
institucijos ir kreditoriaus yra ginčas, kuris sprendžiamas šio straipsnio 5–8
dalyse nustatyta tvarka.
4. Jeigu žemės
savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka atlyginimo
būdą – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės
sklypu, suteikimą, – žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte pagal
vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo
rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas, kuris
turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba
mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas. Kai
suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės
poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė mažesnė už
vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo
rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais. Maksimalų numatomo
suteikti nuosavybėn žemės sklypo dydį, žemės sklypo formavimo ir suteikimo
procedūrą nustato Vyriausybė. Žemės sklypas, kuriuo numatoma atlyginti už
paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas valstybinėje žemėje,
kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Sprendimą suteikti
valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės
sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima kartu su sprendimu paimti
žemę visuomenės poreikiams. Bet kuriuo žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu
visuomenės poreikiams žemės sklypu, formavimo etapu žemės savininkui nesutikus
su formuojamo žemės sklypo dydžiu ir (ar) ribomis, žemės sklypo formavimo
procedūra nutraukiama. Tokiu atveju, jeigu žemės savininkas sutinka, kad jam už
paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą būtų atlyginama pinigais, sudaroma
sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.
5. Jeigu
sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją
nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir
žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi
prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo
sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į
teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę
visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo
žyminio mokesčio. Prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota
institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą
atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
6. Teismas,
gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams
suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet
ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės
savininkui ir (ar) kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam atsiliepimui į
institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės
savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba
termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį
išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams
žemės sklypą ir jame esančius
statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir
pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams
nurodytiems tikslams. Teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės
poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti
sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato
bent vieną iš šių aplinkybių:
1) žemės paėmimu
visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės
poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos;
2) nebuvo
parengta turto vertinimo ataskaita;
3) žemės paėmimu
visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę
visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar
kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
7. Kai
įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams
žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime
paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa
pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota
institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę
sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
8. Priėmęs šio
straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės.
Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo
savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta
sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams
žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
9. Jeigu
išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma
naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis
nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype
esančių statinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal
šį straipsnį.
10. Kai žemės
paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija atsiskaito su paimamos
žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos
teritorinis padalinys paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja
Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę
į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės
sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams
suinteresuota institucija. Jeigu ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto rengimo ir tvirtinimo ar atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme,
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys paimamą visuomenės poreikiams
žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o
žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija statinius ir
įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali
įregistruoti tik po to, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo
sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams
žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismo
nutartimi leidžiama paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti
Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar dėl atlyginimo dydžio
už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į paimamą
visuomenės poreikiams žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės
sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip
valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma apie
juridinį faktą, nurodytą šio Įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje, panaikinama.
11. Paimtas
visuomenės poreikiams žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas
kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai
naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka
tik toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės
poreikiams.
12. Kai nuo
sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau
kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai
parengtus arba pakeistus detaliuosius planus ar specialiojo teritorijų
planavimo dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis
žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba
privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo
paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už kainą, nustatytą
atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo
vietą turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo
išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per
nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai
nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau
kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų
nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
48
straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo lėšomis
organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos.
Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo
vietą. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos
teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės
poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės
poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo
suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente,
taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos
valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas
vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas
žemės sklypas. Tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas
ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo
liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo
teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami
nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.
2. Žemės paėmimu
visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, gavusi Nacionalinės žemės
tarnybos teritorinio padalinio išduotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengimo reikalavimų sąrašą, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo. Tais atvejais, kai
vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengiami žemės sklypų
planai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija žemės
sklypų planų rengėją parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte nustatomos numatomo paimti visuomenės poreikiams
žemės sklypo ribos, atliekamas žemės sklypų, kuriuos reikia pertvarkyti, jeigu
jie arba jų dalis paimama visuomenės poreikiams, padalijimas, atidalijimas,
sujungimas ar perdalijimas, šių žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo
paskirties, naudojimo būdo keitimas.
4. Atlikus šio
straipsnio 3 dalyje nurodytus žemės tvarkymo darbus, žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projekte numatomi žemės tvarkymo darbai, susiję su žemės paėmimu
visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų,
kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas
laisvoje valstybinėje žemėje;
2) naujų kelių
projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų nustatymas arba pakeitimas, taip pat
siūlomų žemės servitutų projektavimas.
5. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo
įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta
tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą
atliekanti institucija.
6. Pagal
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės
sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
48 straipsnis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja
valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės
poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai
paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo
sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės
sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo
dokumente.
2. Valstybės
ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo
sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto
rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
projekto rengimo.
3. Žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame
arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti
žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo
darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų,
kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,
padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas;
2) žemės sklypų,
kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas
laisvoje valstybinėje žemėje;
3) naujų kelių
projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,
taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.
4. Rengiant
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės
savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus
dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės
poreikiams žemę, vietos.
5. Žemės
paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to,
kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų
priežiūrą atliekanti institucija.
6. Pagal
žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės
sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
49 straipsnis. Žemės konsolidacijos
projektų parengiamieji darbai
1. Žemės
konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės
konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Valstybės žemės fondas. Žemės
konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse,
kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas.
2. Prašymus rengti
žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba,
valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Valstybės žemės fondui. Nustatęs, kad
rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba
keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai,
savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Valstybės žemės fondas
numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato
šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės
patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų
bei savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į
susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės
patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki
susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie
ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios
žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių
žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Susirinkime:
1) pagrindžiamas
žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi
žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos
projektą;
3) nustatomi
asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir
sąlygos;
4) išrenkami
asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizacinius klausimus.
3. Jeigu Valstybės
žemės fondo numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos
projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo
sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės
sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti,
savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime
dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime
turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus,
priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais
bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.
4. Kai kartu su
privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti
numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo
sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo,
numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys,
savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės
žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams
pritaria Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės sklypų
patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne
mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo
bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas,
turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir
(ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.
5. Atliekant žemės
konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo
procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės
fondui atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo, kitiems valstybinės
žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys: valstybės tarnautojai arba,
jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, – kiti
darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys,
atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo
funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos
direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.
6. Po susirinkimo
kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas,
savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir
valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės
sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo
organizatoriui Valstybės žemės fondui pateikia rašytinį sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus
konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas
numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo
ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės
konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės
sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip
pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto
atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį.
Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti
žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis.
Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte
Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise
valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės žemės fondas, patvirtinęs
teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo
priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše
nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo
turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į šiuos
valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Valstybės žemės fondo sprendimo
patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo.
7. Teritorija
žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės
sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha.
8. Negali būti
konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti
žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio
su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu.
9. Numatomų
konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu
numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės
patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės
sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti
tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus
Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į
kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo
turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės
sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus
servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai
turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties
sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl
daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo.
10. Valstybės
žemės fondas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas
ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu suderintą žemės
konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą
rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai
priskiriama žemė, dėl kurios Valstybės žemės fondui pateikti sutikimai
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos
Valstybės žemės fondui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis
yra Valstybės žemės fondas, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė
sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės
sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu.
11. Jeigu sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam
priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto
teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo
sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo
sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį)
perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies)
perleidimo apie tai raštu pranešti Valstybės žemės fondui. Jeigu žemės sklypą
perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Valstybės žemės fondui apie
žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti
konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio
straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės
konsolidacijos projekte.
12. Iki sprendimo
pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės
konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai
priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės
konsolidacijos projektui rengti priima Valstybės žemės fondas. Žemės sklypų,
priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai,
valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti
šią teritoriją turi pateikti Valstybės žemės fondui sutikimą, nurodytą šio
straipsnio 6 dalyje. Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti
papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi
Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybės žemės fondui perduodami šio straipsnio 6
dalyje nustatyta tvarka.
13. Valstybės žemės
fondo sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto
teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba.
14. Valstybės žemės
fondas per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją
žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime
patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti,
registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo
teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą.
15. Žemės
konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
50
straipsnis. Žemės vertinimas
1. Žemė, kurioje
rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo
dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
2. Vertinama
žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės
plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu
apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės
vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklės.
3. Žemės vertė
nustatoma taikant visų žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių žemės
savininkų sutarimu pasirinktą vieną iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatyme nustatytų turto vertinimo būdų, jeigu konsoliduojami tik privačios
žemės sklypai. Kai pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduojami
valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, visi esami ir žemės konsolidacijos
projekte suprojektuoti žemės sklypai įvertinami taikant Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus individualų turto vertinimo būdą ir
turto vertinimo metodus. Visais atvejais žemės sklypai turi būti vertinami tuo
pačiu metodu.
4. Žemės
vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir
numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas
asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės
patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai
konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais
atvejais turi pritarti Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į
tai, kad Valstybės žemės fondas nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų
patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
50 straipsnis.
Žemės vertinimas
1. Žemė, kurioje
rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo
dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
2. Vertinama
žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės
plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu
apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės
vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir
įgyvendinimo taisyklės.
3. Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymu.
4. Žemės
vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir
numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai.
Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
51 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų rengimas
1. Pradėjęs rengti
žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte
dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų,
savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės
sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami
valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja
susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu
šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės
sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Kai žemės
konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės
žemės sklypai, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės
žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti
asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne
Valstybės žemės fondas, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu
konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria
Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti
asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys
ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių
žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos
projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną
balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius
nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas
susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais
žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:
1) dėl žemės
vertinimo;
2) dėl
projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių
išdėstymo;
3) dėl
konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;
4) dėl
kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo
pradžios;
5) dėl bendrų
teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su
projekto rengimu susijusiais klausimais.
2. Pagal
patvirtintą savivaldybės ar jos dalies bendrąjį planą arba žemės ūkio ir kaimo
plėtros projektą žemės konsolidacijos projektu teritorija kompleksiškai
pertvarkoma numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės
žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo nustatymą ir pakeitimą,
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių išdėstymą.
3. Žemės
konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.
4. Žemės
konsolidacijos projektas svarstomas viešai Žemės konsolidacijos
projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
5. Sutikimą
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus,
pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Valstybės
žemės fondui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo
svarstymo pabaigos.
6. Žemės
konsolidacijos projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo
įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos
projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka
gali būti apskųstas teismui.
7. Kai asmenys,
pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame
dalyvauti, Valstybės žemės fondo vadovas priima sprendimą pakeisti žemės
konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus,
priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims,
ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio
Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės
konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus,
turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga,
kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos
iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui,
netaikoma. Valstybės žemės fondas per 5 darbo dienas nuo sprendimo
pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti
juridinį faktą apie žemės sklypo (sklypų) priskyrimą teritorijai žemės
konsolidacijos projektui rengti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)(papildyta 7 dalimi)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
52 straipsnis.
Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas ir žemės konsolidacijos sutarties
sudarymas
1. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje
atliekant kadastrinius matavimus.
2. Žemės sklypų,
konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai
sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei
atstovauja ir sutartį pasirašo Valstybės žemės fondo vadovas ar jo įgaliotas
asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu
pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas,
o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.
3. Pagal žemės
konsolidacijos sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės,
savivaldybės ir privačios žemės sklypai, įtraukti į žemės konsolidacijos
projekto teritoriją, konsoliduojami – kompleksiškai pertvarkomi (padalijami,
atidalijami, sujungiami, atliekamas jų perdalijimas) į žemės sklypus,
suformuotus pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Žemės
konsolidacijos sutartis tvirtinama notaro. Prie žemės konsolidacijos sutarties
turi būti pridedami pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduotų žemės
sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Žemės
konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:
1) Nekilnojamojo
turto registre įregistruoti privačios, valstybinės ir savivaldybės žemės
sklypai, kuriuos numatoma konsoliduoti, ir jų kadastro duomenys;
2) pagal
patvirtintą žemės konsolidacijos projektą konsoliduoti žemės sklypai,
perduodami konkrečių žemės savininkų, valstybės, savivaldybės nuosavybėn vietoj
iki konsolidacijos turėtų žemės sklypų, ir konsoliduotų žemės sklypų kadastro
duomenys. Iki konsolidacijos buvusių valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų
bei konsoliduotų (pertvarkytų) žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5
procentais;
3)
įsipareigojimai dėl žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo. Iki konsolidacijos
buvusių valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų ir pagal žemės konsolidacijos
projektą konsoliduotų žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais;
4) sąlyga, kad į
konsoliduojamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių arba kad
sutarties šalys sutinka, kad į konsoliduotus pagal žemės konsolidacijos
projektą ir jų pagal šią sutartį įgytus nuosavybėn žemės sklypus tretieji
asmenys turėtų kitas sutartines teises;
5) informacija,
kad tretieji asmenys, turintys daiktines teises į konsoliduojamus žemės
sklypus, sutinka su žemės sklypų konsolidacija. Kai konsoliduojami įkeisti
žemės sklypai, kreditoriaus sutikime turi būti nurodyta, kad kreditorius
sutinka, jog hipoteka apimtų įkeisto žemės sklypo savininkui pagal žemės
konsolidacijos projektą konsoliduotą ir pagal šią sutartį perduodamą nuosavybėn
žemės sklypą.
5. Žemės
konsolidacijos sutarties pavyzdinė forma nustatoma Žemės konsolidacijos
projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.
6. Kai asmenys
atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondas priima
sprendimą, nurodytą šio Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje.
7. Asmenys,
kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir
(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų
turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos
projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas,
patiriamas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti
žemės konsolidacijos sutartį. Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės
konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas
bet koks asmens, pateikusio šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą
sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas ar vengimas
dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir įgyvendinamas šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsisakymas ar vengimas
sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią tokiam asmeniui nuosavybėn
perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės konsolidacijos projektą,
išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos
projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį dėl priežasčių, kurios
Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl
atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti
žemės konsolidacijos sutartį priežasčių pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į
teismą įstatymų nustatyta tvarka.
8. Jeigu žemės
konsolidacijos projekto rengimo ar įgyvendinimo metu žemės sklypai areštuojami,
tampa teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį,
objektu arba tretieji asmenys, turintys į žemės sklypus daiktines teises,
įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atšaukia duotą sutikimą dėl žemės
sklypų konsolidacijos, asmuo, dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių pripažintas
nepagrįstai atsisakiusiu ar vengusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir
(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka gali
kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.
9. Išlaidų,
atlyginamų dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos
projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, nustatymo tvarka
nustatoma Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.
10. Žemės
konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir
sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo
nustatyta tvarka pagal žemės konsolidacijos sutartį sudariusių asmenų ar jų
įgaliotų asmenų prašymus vienu metu išregistruojami šių asmenų iki žemės
konsolidacijos sutarties sudarymo turėti žemės sklypai ir teisės į juos, šių
teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, taip pat įregistruojami šių asmenų
pagal žemės konsolidacijos sutartį jiems perduoti pagal žemės konsolidacijos
projektą konsoliduoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių
suvaržymai ir juridiniai faktai.
11. Pertvarkius
pagal žemės konsolidacijos projektą įkeistą (įkeistus) žemės sklypą (sklypus),
hipoteka apima žemės savininkui pagal žemės konsolidacijos sutartį perduotą
(perduotus) vietoj turėto įkeisto (įkeistų) žemės sklypo (sklypų) žemės
konsolidacijos projekte konsoliduotą (konsoliduotus) žemės sklypą (sklypus).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas apie įkeisto žemės sklypo
konsolidaciją ir jo naujus kadastro bei unikalius numerius praneša Lietuvos
Respublikos hipotekos registrui per 3 darbo dienas nuo perduoto pagal žemės
konsolidacijos sutartį žemės sklypo, teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir
juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
12. Pagal žemės
konsolidacijos projektą pertvarkius žemės sklypą (sklypus), kuriam (kuriems)
buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (sklypams),
pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotam (suformuotiems) buvusiame žemės
sklype (sklypuose), išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso
nustatytais pagrindais. Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi
administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto
teritorinio padalinio vadovo sprendimu šio Įstatymo 23 straipsnyje ir
Vyriausybės nustatyta tvarka.
13. Žemės
sklypų, priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, savininkai,
pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto
rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2
dalies ir kitų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti
parduodamą žemę.
14. Valstybės
žemės fondas pateikia Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės
žemės sklypų, kuriuos šis fondas įregistravo Nekilnojamojo turto registre
valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio
sąrašo gavimo pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą
įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės
žemės sklypus.
15. Valstybinės
žemės sklypai, kurie yra konsoliduoti pagal žemės konsolidacijos projektą ir
perduoti valstybei pagal žemės konsolidacijos sutartį ir kurių nenumatoma
naudoti visuomenės poreikiams ar kitoms valstybinėms ar savivaldybių funkcijoms
atlikti, gali būti perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn arba perduodami naudotis
įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
Nr.
XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)(papildyta nauja 14 dalimi)
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
X
skyrius
Baigiamosios nuostatos
53
straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal įstatymus.
2. Savavališkai
užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų
sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54
straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1983,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-326,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-541,
2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-950, 2006-12-05,
Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-982,
2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1242,
2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1797,
2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-301,
2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-544,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-660,
2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 5, 7, 9, 14, 19,
22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 6 straipsnio 1
dalis, 7, 9, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2010 m. balandžio 1 d.
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-912,
2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31,
32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2010-07-01.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1313,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 8, 9, 32, 37
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 45 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1314,
2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 45, 46, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 7 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
2011 m. liepos 1 d.
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2119,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 76-3943 (2012-06-30)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-411,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33,
37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-793,
2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 7, 8, 9, 10, 19 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2014-04-07)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
53 straipsnis.
Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal įstatymus.
2. Savavališkai
užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų
sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54 straipsnis.
Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1983,
2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2325,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2517,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-326,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-541,
2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-773, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-950,
2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)
KLAIPĖDOS
VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-982, 2006-12-14,
Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-01-04)
Aušrinė Trapinskienė (2002-10-28)
autrap@lrs.lt
55 straipsnis. Žemės ginčų
sąvoka
Žemės ginčai - tai ginčai,
kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:
1) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų pažeidimo;
2) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų - dėl
neteisėto žemės sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės
teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;
3) žemės savininkų bei kitų
teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame žemės sklype veiklos
(nors ir teisėtos), kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba
nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;
4) žemės savininkų bei
valstybinės žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl atlyginimo už
paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio;
5) žemės savininkų
bei žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties keitimo ar (ir) specialiųjų žemės ir miško naudojimo
sąlygų;
6) žemės nuomotojų ir šios
žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;
7) žemės bendrasavininkių -
dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-939,
95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
56 straipsnis. Žemės ginčų
nagrinėjimo tvarka
Žemės ginčus nagrinėja
teismai civilinio proceso tvarka.
Šalių susitarimu žemės bei
kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių santykių, gali būti perduoti
spręsti trečiųjų teismui, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
XV. TARPTAUTINĖS
SUTARTYS
57 straipsnis. Tarptautinės
sutartys
Tais atvejais, kai Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo
taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra taikomos
tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
XVI. ĮSTATYMO
ĮSIGALIOJIMAS
58 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
1994 m. liepos 1 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos
Respublikos žemės įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės reformos
įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-315,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,
50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1324,
99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,
Nr.42-1191 (00.05.24)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,
28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1706 (00.07.19)
ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-490,
2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1048,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1136,
2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)
ŽEMĖS
ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-10-28)
autrap@lrs.lt
2014-04-04
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 45 y 20 más
2014-01-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 45 y 24 más
2012-06-30
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 26 y 14 más
2011-04-28
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 17, 26, 16 y 16 más
2010-07-01
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 26 y 22 más
2010-02-02
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 17, 26, 16 y 14 más
2009-12-28
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 17, 26, 16 y 10 más
2009-06-30
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 17, 26 y 11 más
2008-11-25
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 26, 16 y 14 más
2007-07-19
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 16, 11 y 50 más
2006-12-14
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 42, 31 y 23 más
2006-12-05
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 11, 42 y 24 más
2006-07-18
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 11, 42, 31 y 22 más
2006-03-30
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 47, 54 y 5 más
2005-07-05
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 31, 47 y 13 más
2004-11-02
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 31, 47, 38 y 12 más
2004-07-08
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 11, 31, 36 y 22 más
2004-01-27
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 55 más
2002-10-15
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 11, 58 y 20 más
2002-07-05
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 42, 58, 47 y 8 más
2001-08-03
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 56, 3 y 28 más
2000-06-27
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 56, 3, 58 y 21 más
2000-05-04
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 53 más
1999-07-08
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 55 más
1997-06-26
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 55 más
1996-09-24
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 45 más
1995-06-13
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą