LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
68 versijos
· 1991-06-25
2026-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 67, 43, 10
2026-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 39
2025-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 68
2024-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 15 más
2024-07-25
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 72
2024-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 21, 72
2024-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 72, 41, 43
2024-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2024-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 72, 4 y 2 más
2024-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 66, 44 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62, 67 y 2 más
2023-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 58 y 23 más
2023-07-06
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 29 y 3 más
2023-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 38 y 8 más
2023-04-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 49
2023-03-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 36, 23 y 2 más
2023-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29
2023-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 35 y 2 más
2022-12-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62
2022-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 38 y 3 más
2022-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29, 11 y 3 más
2021-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 11 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 58, 2 y 5 más
2020-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 60
2020-07-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 53, 72 y 3 más
2020-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 311, 72
2020-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-19
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 41
2019-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 18, 37, 44
2018-12-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 72
2018-10-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 26
2018-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 66, 72 y 3 más
2018-07-05
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2018-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 42, 47 y 13 más
2018-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 12 más
2017-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 20 más
2017-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 47, 41 y 3 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 18, 35, 72
2016-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 36, 47 y 9 más
2016-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 25, 72
2015-07-10
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 41, 72
2015-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 53, 561 y 2 más
2015-04-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 69 más
2013-11-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 7 más
2013-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 5 más
2012-12-29
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 17, 68 y 4 más
2011-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 13 más
2010-02-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 3 más
2009-08-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2009-07-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2007-07-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 70, 33, 74
2007-07-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 72 más
2007-04-03
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 33 más
2006-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 44, 42 y 20 más
2004-07-15
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 28 más
2004-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 11 y 41 más
2003-06-17
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 70 más
2000-11-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 31 y 17 más
Pakeitimai 2000-11-21
@@ -248,11 +248,11 @@
1. Specialistus
su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos,
konservatorijos ir kt.). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo
turėti bendrąjį vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą.
su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (įskaitant ir
konservatorijas). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti
bendrąjį vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą.
2. Studijos
@@ -268,9 +268,17 @@
mokykla suderintos ir jos akredituotos programos (moduliai), atitinkančios
bakalauro kvalifikacinio laipsnio reikalavimus. Tęsiant studijas aukštojoje
mokykloje, šios studijų programos (moduliai) gali būti įskaitomi.
nuosekliųjų pirmos pakopos studijų ar nenuosekliųjų studijų reikalavimus.
Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šios studijų programos (moduliai) gali
būti įskaitomi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
7 straipsnis.
@@ -286,11 +294,13 @@
valdymo ir finansavimo pagrindus reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas,
kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų statutai.
3. Nevalstybinės
aukštosios mokyklos gali veikti tik turėdamos Vyriausybės raštišką leidimą.
Aukštojo mokslo įstatymas, kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų statutai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
8 straipsnis.
@@ -304,1983 +314,1731 @@
būreliuose.
9 straipsnis.
Išsilavinimo cenzas
9 straipsnis. Išsilavinimo
cenzas
Lietuvos
Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis,
vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
10 straipsnis.
Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas
1. Valstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo
ministerija, taip pat apskričių viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos
raštišku sutikimu.
2. Valstybines
švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos
bei Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
3. Savivaldybių
tarybos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia,
reorganizuoja ir likviduoja savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias
pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku
sutikimu - ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo
įstaigas.
4. Švietimo
įstaigos gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų
pageidavimu valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigos sutarties pagrindu
steigiamos kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija šios
bendrijos, savivaldybių tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių
švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Valstybinės
švietimo įstaigos gali būti steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis,
gavus Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
6. Nevalstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę
Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir
fiziniai asmenys gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų
steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
7. Jeigu
nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo
ministerija pareikalauja per nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus.
Švietimo įstaigai per nurodytą laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas
sprendžiamas teismine tvarka.
8. Švietimo
įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo
įstaigos registruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
9. Švietimo
įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji
nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
11 straipsnis.
Leidimai mokyti
1. Jeigu
nevalstybinėse švietimo įstaigose (įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės
pripažinti išsilavinimo pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo
ir mokslo ministerijos raštišką leidimą.
2. Leidimų
mokyti išdavimo tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
12 straipsnis.
Dėstymo kalba
1. Lietuvos
Respublikos mokyklose dėstymo kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių
mažumų bei tarptautinio bakalaureato mokyklas).
2. Vietovėse,
kuriose gyvena tautinė mažuma arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos
turėti valstybines, savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas,
bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo
ir jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai)
parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama
dėstymo kalba.
3. Negausioms
tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir
savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei
fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.
4. Ne lietuvių
kalba dėstomose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma
lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos
mokytis ir kitų dalykų lietuvių kalba.
5. Visos
bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą
pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.
6. Visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.
13 straipsnis.
Sveikatos apsauga
Švietimo
įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir
stiprinti. Ministerijos ir kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai,
vietos savivaldybių institucijos, organizacijos ir piliečiai, turintys savo
žinioje švietimo įstaigas, užtikrina teisės aktuose nustatytas auklėtinių
mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei
psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose įstaigose, taip pat auklėtinių
apsaugą nuo fizinę ir psichinę sveikatą žalojančio poveikio (tabako, alkoholio,
narkotinių ir psichotropinių medžiagų).
14
straipsnis. Vaikų ir moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos
sutrikimų,
ugdymas
1. Visi
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, turintys fizinių ar psichinių
raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar
specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo
lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse bei specialiosiose
mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios vietos.
2. Specialųjį
ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar
moksleivio pageidavimus, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir)
pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta
tvarka.
14 straipsnis. Vaikų ir
moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, ugdymas
1. Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus
vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose,
ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar
specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų
gyvenamosios vietos.
2. Specialųjį ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų)
sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo
įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Apmokėjimas už mokymą
1. Mokymas
Lietuvos Respublikos valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo,
profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir
savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos), taip pat
papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies apmokamas.
2. Už mokymą
nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.
[2 dalies redakcija nuo 2001 m. rugsėjo
1 d.:
2. Už mokymą
nevalstybinėse švietimo įstaigose, išskyrus mokymą tradicinių religinių
bendrijų švietimo įstaigose, suteikiančiose valstybinio standarto bendrąjį
išsilavinimą, mokama pagal susitarimą.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17), įsigalioja nuo 2001 09 01
16 straipsnis.
Materialinė parama moksleiviams ir studentams
Moksleiviams ir
studentams, kuriems reikia materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria
lėšų stipendijoms ir kreditams.
17 straipsnis.
Pedagogų darbo apmokėjimas
1. Valstybinių
ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio
darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą
darbą.
2. Valstybinėse
ir savivaldybių švietimo įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį
darbą.
3. Materialiai
skatinami pedagogai, dirbantys švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei
švietimo srityse, kurių plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems
pedagogams teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
18 straipsnis.
Pedagogų rengimas
1. Pedagogus
Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
2. Aukštosiose
mokyklose rengtinų pedagogų skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į
valstybės reikmes, Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.
3. Valstybinėse
aukštesniosiose mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo
ir mokslo ministerija.
19 straipsnis.
Vaikų ir jaunimo organizacijos
Lietuvos
švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo organizacijos, kurių veikla
skatina moksleivių dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą,
padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų veikla
grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir neturi prieštarauti
Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Švietimo įstaigose
veikiančioms vaikų ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos
sąlygos.
20
straipsnis. Dorovinis (religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose
1. Valstybinėse
ir savivaldybių švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės
vyresnybės įgalioti asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis
konfesijų).
2. Valstybės ir
savivaldybių globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar
giminėje išpažįstamą tradicinę religiją.
3.
Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu dėstoma etika.
4. Dviejų
steigėjų (valstybės ar savivaldybių ir valstybės pripažintos tradicine
religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu
mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar kitos tradicinės religijos
pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ,
TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
20 straipsnis. Dorovinis
(religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose
1. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti
asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).
2. Valstybės ir savivaldybių globojami
moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą
tradicinę religiją.
3. Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu
dėstoma etika.
4. Dviejų steigėjų (valstybės ar savivaldybių
ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų
(ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar
kitos tradicinės religijos pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS
IR ATSAKOMYBĖ
21 straipsnis.
Moksleivių teisės
Moksleiviai turi
teisę:
1) stoti į
pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata,
dėstymo kalbos mokėjimas ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15
metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos mokymosi;
3) burtis į
vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos ir
saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti
švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;
5) eksternu
laikyti bet kurios bendrojo ar profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba
mokyklos baigimo egzaminus;
6) dėvėti
uniformą.
22 straipsnis.
Moksleivių pareigos
Moksleiviai
privalo:
1) mokytis, iki
sueis 16 metų, bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos
mokykloje;
2) laikytis
švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti bendrojo lavinimo arba kitokią
formaliojo švietimo sistemos mokyklą.
23 straipsnis.
Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės
Tėvai (ar vaiko
globėjai) turi teisę:
1) savo vaikams
laisvai parinkti valstybinę, savivaldybės arba nevalstybinę švietimo įstaigą;
2) leisti vaikus
į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą
ar bendrojo lavinimo mokyklą;
3) dalyvauti
švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš
švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip pat
mokymosi sąlygas.
24 straipsnis.
Tėvų (ar vaiko globėjų) pareigos
Tėvai (ar vaiko
globėjai) privalo:
1) sudaryti
vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų
dvasinių bei fizinių galių plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų
auklėjimą ir vystymąsi;
2) leisti į
bendrojo lavinimo mokyklą vaikus nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai fiziškai
ir psichiškai subrendę. Pateikę vaiko psichofizinę brandą liudijančius
dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną
neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra suėję 7 metai;
3) bendrauti su
švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi klausimus,
užtikrinti, kad vaikai lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo
sistemos mokyklą, iki jiems sueis 16 metų.
25 straipsnis.
Teisė dirbti pedagoginį darbą
1. Teisę dirbti
pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys,
įgiję pedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys,
įgiję nepedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės
nustatytą pedagogo kvalifikaciją.
2. Teisę mokyti
profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį
išsilavinimą. Šie asmenys privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3.Valstybinių ir
savivaldybių švietimo įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems
metams. Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso
organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso
komisija sudaroma jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.
26 straipsnis.
Pedagogų atestacija
1. Pedagogams,
švietimo įstaigų vadovams, inspektoriams sudaromos kvalifikacijos tobulinimo ir
atestacijos sąlygos.
2. Pedagogai,
švietimo įstaigų vadovai privalo būti atestuojami:
1) jei nėra
įgiję kvalifikacinės kategorijos;
2) jei atestuoto
pedagogo turima kvalifikacinė kategorija neatitinka jo specialybės;
3) jei steigėjas
ar švietimo įstaigą prižiūrinti institucija nustato, kad vadovo ar pedagogo
praktinė veikla neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.
3. Pedagogai,
švietimo įstaigų vadovai, pageidaujantys įgyti aukštesnę nei turima
kvalifikacinę kategoriją, atestuojami pačių prašymu.
4. Pedagogų,
švietimo įstaigų vadovų, inspektorių kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei
atestavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybės
patvirtinti atestavimo nuostatai.
27 straipsnis.
Pedagogų teisės
Pedagogai turi
teisę:
1) laisvai
pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;
2) nustatyta
tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;
3) į tinkamas
darbo sąlygas;
4) į kasmetines
pailgintas atostogas;
5) dalyvauti
švietimo įstaigos savivaldoje;
6) jungtis į
profesines sąjungas ir kitas visuomenines organizacijas;
7) gauti iki
vienerių metų apmokamų atostogų vadovėliams rašyti.
28 straipsnis.
Pedagogų pareigos
Pedagogai
privalo:
1) ugdyti
tvirtas auklėtinių dorovės bei pilietines nuostatas, laiduoti saugią ir sveiką
jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad
moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis
pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti
nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos bei
saviugdos poreikius, plėtoti jų kultūrinius interesus;
5) tobulinti
savo kvalifikaciją, nustatyta tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę
kategoriją;
6)
bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (ar vaiko globėjais) sprendžiant vaikų
mokymo ir auklėjimo klausimus.
29 straipsnis.
Moksleivių, tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atsakomybė
1. Moksleiviai,
neatliekantys savo pareigų, atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Tėvai (ar
vaiko globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai,
psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
TREČIASIS
SKIRSNIS
ŠVIETIMO PROCESO
ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
30 straipsnis.
Švietimo proceso organizavimas
1. Lietuvos
Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos
patvirtintus arba jos nustatyta tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias
programas. Mokymo turinys ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus
uždavinius bei visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo
turinys derinamas tarpusavyje.
2. Švietimo
įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį, religinį, socialinį
priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti militaristines ir kitas idėjas,
prieštaraujančias visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo
principams.
3. Tautinių
mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali būti papildomos etnokultūros
elementais.
4. Vidurinėse
bendrojo lavinimo mokyklose, be lietuvių kalbos, taip pat mokoma kitų kalbų,
derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos galimybes.
31 straipsnis.
Mokslo metų pradžia
Mokslo metai
bendrojo lavinimo mokyklose pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos.
32 straipsnis.
Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
1. Valstybinės
ir savivaldybių švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos
institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais,
kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems įstatymams bei atitinkamo tipo
švietimo įstaigų bendriesiems veiklos nuostatams.
2. Nevalstybinių
švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
33 straipsnis.
Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
1. Asmenims,
baigusiems valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas arba atskiras jų
pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio
dokumentas, patvirtinantis įgytą išsilavinimą.
2. Asmenims,
baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas išduodamas,
jeigu šių įstaigų suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį standartą.
Mokyklų baigimo dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
34 straipsnis.
Švietimo įstaigų veiklos priežiūra
1. Švietimo
įstaigų veiklą prižiūri valstybė.
2. Švietimo
įstaigų veikla organizuojama ir prižiūrima šio įstatymo ir Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka.
3. Bendrosios
švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei
apskričių viršininkai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
nuostatus.
4. Apskrities
viršininko administracijos švietimo inspekcijai nustačius, kad savivaldybė
nevykdo įstatymų priskirtų švietimo funkcijų, neužtikrina reikiamų sąlygų
pavaldžios švietimo įstaigos veiklai, apskrities viršininkas rašo teikimą
Vyriausybės atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų
perdavimo apskrities viršininko administracijai. Nutarimą dėl švietimo įstaigos
steigėjo funkcijų perdavimo apskričiai priima Vyriausybė.
5. Švietimo
įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir valstybines valdžios institucijas apie
Lietuvos ir atskirų jos regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų atliekamo
ugdymo kokybę.
6. Stebėti
pedagogo darbą turi teisę Valstybinės švietimo inspekcijos, Bendruosiuose
švietimo įstaigų priežiūros, Pedagogų ir vadovų atestacijos bei švietimo
įstaigos veiklos nuostatuose nurodyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti
pedagogo darbą, tik gavę jo sutikimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
35 straipsnis.
Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija švietimo srityje
Švietimo ir
mokslo ministerija:
1) steigia,
reorganizuoja ar likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia
jų vadovus, kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija bei kitomis Vyriausybės įstaigomis užtikrina, kad visi vaikai iki
16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos
mokykloje;
2) raštu
aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių švietimo (išskyrus
neformaliojo) įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą bei savivaldybių
švietimo įstaigų, teikiančių pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą,
steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) nustato
kvalifikacinius reikalavimus visų tipų švietimo įstaigų vadovams, tvirtina
viešo konkurso vadovų pareigoms organizavimo tvarką;
4) raštu
aprobuoja apskričių viršininkų administracijų švietimo padalinių steigimą,
reorganizavimą ir likvidavimą;
5) koordinuoja
apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą,
nustato kvalifikacinius reikalavimus šių padalinių vadovams, inspektoriams ir
specialistams, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti viešo konkurso eiti šias
pareigas nuostatus;
6) rūpinasi
švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos kėlimu bei perkvalifikavimu,
organizuoja pedagogų, švietimo įstaigų vadovų bei apskričių viršininkų
administracijų švietimo inspektorių atestaciją;
7) tvirtina
Bendruosius švietimo įstaigų priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos
nuostatus;
8) nustato visų
tipų švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus, tvirtina
pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus;
9) teikia
išvadas visuomenines organizacijas registruojančioms valstybės institucijoms
dėl vaikų ir jaunimo organizacijų įstatų registravimo;
10) tvirtina
valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų bendrąjį mokymo turinį (mokymo
planus, bendrąsias programas, vadovėlius);
11) organizuoja
mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių ugdymo priemonių ir literatūros
rengimą, gamybą bei leidybą;
12) kartu su
darbdavių ir darbuotojų atstovais nustato visų lygių išsilavinimo valstybinius
standartus;
13) aprobuoja
pedagoginio funkcionalumo požiūriu numatomų statyti valstybinių švietimo
įstaigų projektus;
14)
nostrifikuoja užsienyje įgytus pagrindinį, vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį
išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus);
15) nustato
bendruosius švietimo įstaigų finansavimo principus;
16) finansuoja
valstybines švietimo programas;
17) nustato
pedagogų išsilavinimo standartą;
18) nustato ir
teikia siūlymus Vyriausybei, kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti
aukštosios mokyklos;
19) organizuoja
bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių mokymo dalykų baigiamuosius
egzaminus, sudaro komisijas egzaminų užduotims rengti, egzaminams prižiūrėti ir
darbams vertinti;
20) organizuoja
švietimo įstaigų, studijų ir mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų bei
leidimų registravimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
36
straipsnis. Kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo
srityje
Kitos
ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja, gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką
sutikimą, pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) tvirtina
pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir
mokslo ministerijos patvirtintus atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų
veiklos nuostatų reikalavimus;
3) tvirtina,
suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų
mokymo planus, programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) dalyvauja
nustatant pavaldžių profesinių bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo
standartus;
5) rūpinasi
specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų
atestaciją.
36 straipsnis. Kitų
ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje
Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja,
gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą, pavaldžias švietimo
įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų
veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus;
3) tvirtina, suderinusios su Švietimo ir
mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių
bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
5) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų
rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų atestaciją.
37 straipsnis.
Apskrities viršininko kompetencija švietimo srityje
Apskrities
viršininkas:
1) Švietimo ir
mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja
pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) raštu
aprobuoja apskrities nevalstybinių ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomo
ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir
likvidavimą;
3) Švietimo ir
mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja
apskrities viršininko administracijos švietimo padalinius. Viešo konkurso
tvarka, kurią tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu,
skiria apskrities administracijos švietimo padalinių vadovus;
4) užtikrina
pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;
5) organizuoja
ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą, tvirtina jų veiklos nuostatus;
6) prižiūri,
kaip vykdoma bendroji švietimo politika apskrities teritorijoje esančiose
valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse švietimo įstaigose;
7) prižiūri,
kaip savivaldybės tvarko mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad
visi apskrities teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo
lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko
teisių apsauga;
8) sudaro
sąlygas apskrities valstybinių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams
tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka
organizuoja jų atestavimą;
9) registruoja
apskrities teritorijoje esančias švietimo įstaigas Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka;
10) inicijuoja
apskrities švietimo tarybos ir kitų savivaldos institucijų kūrimąsi apskrityje;
11) teikia
informaciją apie švietimo būklę ir problemas apskrityje Švietimo ir mokslo
ministerijai jos nustatyta tvarka;
12) rašo teikimą
Vyriausybės atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų
perdavimo apskrities viršininko administracijai šio įstatymo 34 straipsnio 4
dalyje nurodytais atvejais.
38 straipsnis.
Savivaldybės kompetencija švietimo srityje
Savivaldybė:
1) viešo
konkurso tvarka, kurią tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos
teikimu, skiria savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovus;
2) apskrities
viršininkui raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja ikimokyklines
ugdymo įstaigas, papildomo ugdymo bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo
įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
3) Švietimo ir
mokslo ministerijai raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų
tipų bendrojo lavinimo pradines, pagrindines ir vidurines mokyklas. Skiria ir
atleidžia jų vadovus;
4) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu aprobuoja šio straipsnio 2
punkte išvardytų tipų nevalstybinių švietimo įstaigų, esančių savivaldybės
teritorijoje, steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
5) organizuoja
ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą ir tvirtina jų nuostatus;
6) užtikrina
įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų
kompetentingų institucijų teisės aktų įgyvendinimą pavaldžiose švietimo
įstaigose;
7) užtikrina
pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;
8) tvarko
tikslią mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, sudaro jų sąrašus ir užtikrina, kad
visi savivaldybės teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo
lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko
teisių apsauga;
9) organizuoja
kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toliau nuo mokyklos,
nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir atgal;
10) sudaro
sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti
kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų
atestavimą;
11) Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka teikia jai, apskrities viršininkui ir
visuomenei informaciją apie švietimo būklę ir problemas.
39 straipsnis.
Lietuvos švietimo taryba
1. Lietuvos
švietimo taryba yra institucija, atliekanti mokslinę ekspertizę bei
konsultuojanti strateginiais Lietuvos Respublikos švietimo plėtros klausimais.
2. Lietuvos
švietimo taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komiteto pritarimu tvirtina Vyriausybė.
40 straipsnis.
Švietimo įstaigų savivalda
1. Kiekvienoje
švietimo įstaigoje turi veikti savivaldos institucijos - švietimo įstaigos
taryba ir pedagogų taryba, taip pat gali veikti ir kitos savivaldos
institucijos.
2. Savivaldos
institucijos:
1) aprobuoja
švietimo įstaigos veiklos nuostatus;
2) nustato
pagrindines švietimo įstaigos veiklos perspektyvas;
3) kontroliuoja
švietimo įstaigos ūkinę-finansinę veiklą.
3. Savivaldos
institucijos pagal savo kompetenciją turi teisę gauti iš administracijos
informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.
4. Švietimo
įstaigų savivaldos institucijų kompetencija apibrėžiama atitinkamo tipo
(pakopos) švietimo įstaigų bendruosiuose veiklos nuostatuose.
41 straipsnis.
Švietimo įstaigų finansavimas
1. Pagrindiniai
valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės
ir savivaldybių biudžetai. Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto
užtikrina normalias šių įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra
švietimo įstaigų nebiudžetinės lėšos.
2. Užsienio
kapitalo dalis bendrose su užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo
ir mokslo ministerijos išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
3. Nevalstybines
švietimo įstaigas išlaiko steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms
valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriamos biudžeto
lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo
įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam
vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo (pakopos) valstybinėse ar savivaldybių
švietimo įstaigose.
[Straipsnio redakcija nuo 2001 m.
rugsėjo 1 d.:
1. valstybės ir savivaldybių švietimo
įstaigos, nevalstybinės tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigos,
suteikiančios valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, taip pat valstybės
ir savivaldybių švietimo įstaigos, įsteigtos kartu su valstybės pripažinta
tradicine religine bendrija, finansuojamos ir išlaikomos iš valstybės ir
savivaldybių biudžetų. Šios įstaigos gali gauti lėšų ir kitais įstatymų numatytais
būdais.
2. Užsienio
kapitalo dalis bendrose su užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo
ir mokslo ministerijos išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
3. Nevalstybines
švietimo įstaigas, išskyrus tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas,
suteikiančias valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka skiriama biudžeto lėšų tiek pat, kiek ir atitinkamo tipo
(pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas
atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo
(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17), įsigalioja nuo 2001 09 01
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
42 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
TARPTAUTINIAI
RYŠIAI
43 straipsnis.
Lietuvos gyventojų teisė mokytis kitose šalyse
1. Lietuvos
gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens
iniciatyva arba tarpvalstybiniais susitarimais.
2. Lietuvių
švietimo įstaigos kitose šalyse organizuojamos bei finansinė ir materialinė
parama joms teikiama tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.
44
straipsnis. Užsienio šalių piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla
ir
mokymasis
Lietuvos Respublikoje
nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis, vidurinis,
aukštesnysis, aukštasis.
10
straipsnis.*** Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas
1. Valstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo
ministerija, taip pat apskričių viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos
raštišku sutikimu.
2. Valstybines
švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos
bei Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
3. Savivaldybių
tarybos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia,
reorganizuoja ir likviduoja savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias
pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku
sutikimu - ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo
įstaigas.
4. Švietimo
įstaigos gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų
pageidavimu valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigos (klasės, grupės) gali
būti sutarties pagrindu steigiamos kartu su valstybės pripažinta tradicine
religine bendrija šios bendrijos, savivaldybių tarybos ar valstybės
institucijos iniciatyva. Šių švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir
likvidavimo tvarką, suderintą su valstybės pripažintomis tradicinėmis
religinėmis bendrijomis, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Valstybinės
švietimo įstaigos gali būti steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis,
gavus Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
6. Nevalstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę
Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir
fiziniai asmenys gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų
steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
7. Jeigu
nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo
ministerija pareikalauja per nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus.
Švietimo įstaigai per nurodytą laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas
sprendžiamas teismine tvarka.
8. Švietimo
įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo
įstaigos registruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
9. Švietimo
įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji
nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
*** Pripažinti, kad Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose kartu su
valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis gali būti
steigiamos klasės arba grupės, taip pat 10 straipsnio 4 dalies nuostata
“suderintą su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis”
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Užsienio šalių
piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir
mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo
įstaigose nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
44 straipsnis. Užsienio šalių
piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos
Respublikoje
Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be
pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.
Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos
Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
45 straipsnis.
Tarptautinės sutartys
Jeigu
tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato
šis įstatymas, taikomos tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
KONSTITUCINIO
TEISMO NUTARIMAI:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
10 straipsnis.
Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas
1. Valstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo
ministerija, taip pat apskričių viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos
raštišku sutikimu.
2. Valstybines
švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos
bei Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
3. Savivaldybių
tarybos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia,
reorganizuoja ir likviduoja savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias
pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku
sutikimu - ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo
įstaigas.
4. Švietimo
įstaigos gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų
pageidavimu valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigos (klasės, grupės) gali
būti sutarties pagrindu steigiamos kartu su valstybės pripažinta tradicine
religine bendrija šios bendrijos, savivaldybių tarybos ar valstybės
institucijos iniciatyva. Šių švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir
likvidavimo tvarką, suderintą su valstybės pripažintomis tradicinėmis
religinėmis bendrijomis, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Valstybinės
švietimo įstaigos gali būti steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis,
gavus Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
6. Nevalstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę
Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir
fiziniai asmenys gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų
steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
7. Jeigu
nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo
ministerija pareikalauja per nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus.
Švietimo įstaigai per nurodytą laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas
sprendžiamas teismine tvarka.
8. Švietimo
įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo
įstaigos registruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
9. Švietimo
įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji
nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
11 straipsnis.
Leidimai mokyti
1. Jeigu
nevalstybinėse švietimo įstaigose (įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės
pripažinti išsilavinimo pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo
ir mokslo ministerijos raštišką leidimą.
2. Leidimų
mokyti išdavimo tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
12 straipsnis.
Dėstymo kalba
1. Lietuvos
Respublikos mokyklose dėstymo kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių
mažumų bei tarptautinio bakalaureato mokyklas).
2. Vietovėse,
kuriose gyvena tautinė mažuma arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos
turėti valstybines, savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas,
bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo
ir jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai)
parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama dėstymo
kalba.
3. Negausioms
tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir
savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei
fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.
4. Ne lietuvių
kalba dėstomose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma
lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos
mokytis ir kitų dalykų lietuvių kalba.
5. Visos
bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą
pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.
6. Visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.
13 straipsnis.
Sveikatos apsauga
Švietimo
įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir stiprinti.
Ministerijos ir kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, vietos
savivaldybių institucijos, organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje
švietimo įstaigas, užtikrina teisės aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi,
mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos
teikimo sąlygas šiose įstaigose, taip pat auklėtinių apsaugą nuo fizinę ir
psichinę sveikatą žalojančio poveikio (tabako, alkoholio, narkotinių ir
psichotropinių medžiagų).
14
straipsnis. Vaikų ir moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos
sutrikimų,
ugdymas
1. Visi
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, turintys fizinių ar psichinių
raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar
specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo
lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse bei specialiosiose
mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios vietos.
2. Specialųjį
ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar
moksleivio pageidavimus, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir)
pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta
tvarka.
14 straipsnis. Vaikų ir
moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, ugdymas
1. Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus
vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose,
ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar
specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų
gyvenamosios vietos.
2. Specialųjį ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų)
sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo
įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Apmokėjimas už mokymą
1. Mokymas
Lietuvos Respublikos valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo,
profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir
savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos), taip pat
papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies apmokamas.
2. Už mokymą
nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.
[2 dalies redakcija nuo 2001 m. rugsėjo
1 d.:
2. Už mokymą
nevalstybinėse švietimo įstaigose, išskyrus mokymą tradicinių religinių
bendrijų švietimo įstaigose, suteikiančiose valstybinio standarto bendrąjį
išsilavinimą, mokama pagal susitarimą.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17), įsigalioja nuo 2001 09 01
16 straipsnis.
Materialinė parama moksleiviams ir studentams
Moksleiviams ir
studentams, kuriems reikia materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas bei
skiria lėšų stipendijoms ir kreditams.
17 straipsnis.
Pedagogų darbo apmokėjimas
1. Valstybinių
ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio
darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą
darbą.
2. Valstybinėse
ir savivaldybių švietimo įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį
darbą.
3. Materialiai
skatinami pedagogai, dirbantys švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei
švietimo srityse, kurių plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems
pedagogams teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
18 straipsnis.
Pedagogų rengimas
1. Pedagogus
Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
2. Aukštosiose
mokyklose rengtinų pedagogų skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į
valstybės reikmes, Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.
3. Valstybinėse
aukštesniosiose mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato
Švietimo ir mokslo ministerija.
19 straipsnis.
Vaikų ir jaunimo organizacijos
Lietuvos
švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo organizacijos, kurių veikla
skatina moksleivių dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą,
padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų veikla
grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir neturi prieštarauti
Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Švietimo įstaigose
veikiančioms vaikų ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos
sąlygos.
20
straipsnis. Dorovinis (religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose
1. Valstybinėse
ir savivaldybių švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės
vyresnybės įgalioti asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis
konfesijų).
2. Valstybės ir
savivaldybių globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar
giminėje išpažįstamą tradicinę religiją.
3.
Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu dėstoma etika.
4. Dviejų
steigėjų (valstybės ar savivaldybių ir valstybės pripažintos tradicine
religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu
mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar kitos tradicinės religijos
pamokas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ,
TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
20 straipsnis. Dorovinis
(religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose
1. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti
asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).
2. Valstybės ir savivaldybių globojami
moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą
tradicinę religiją.
3. Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu
dėstoma etika.
4. Dviejų steigėjų (valstybės ar savivaldybių
ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų
(ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar
kitos tradicinės religijos pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS
IR ATSAKOMYBĖ
21 straipsnis.
Moksleivių teisės
Moksleiviai turi
teisę:
1) stoti į
pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata,
dėstymo kalbos mokėjimas ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15
metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos mokymosi;
3) burtis į
vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos ir
saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti
švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;
5) eksternu
laikyti bet kurios bendrojo ar profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba
mokyklos baigimo egzaminus;
6) dėvėti
uniformą.
22 straipsnis.
Moksleivių pareigos
Moksleiviai
privalo:
1) mokytis, iki
sueis 16 metų, bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos
mokykloje;
2) laikytis
švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti bendrojo lavinimo arba kitokią
formaliojo švietimo sistemos mokyklą.
23 straipsnis.
Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės
Tėvai (ar vaiko
globėjai) turi teisę:
1) savo vaikams
laisvai parinkti valstybinę, savivaldybės arba nevalstybinę švietimo įstaigą;
2) leisti vaikus
į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą
ar bendrojo lavinimo mokyklą;
3) dalyvauti
švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš
švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip pat
mokymosi sąlygas.
24 straipsnis.
Tėvų (ar vaiko globėjų) pareigos
Tėvai (ar vaiko
globėjai) privalo:
1) sudaryti
vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų
dvasinių bei fizinių galių plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų
auklėjimą ir vystymąsi;
2) leisti į
bendrojo lavinimo mokyklą vaikus nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai fiziškai
ir psichiškai subrendę. Pateikę vaiko psichofizinę brandą liudijančius
dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną
neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra suėję 7 metai;
3) bendrauti su
švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi klausimus,
užtikrinti, kad vaikai lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo
sistemos mokyklą, iki jiems sueis 16 metų.
25 straipsnis.
Teisė dirbti pedagoginį darbą
1. Teisę dirbti
pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys,
įgiję pedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys,
įgiję nepedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės
nustatytą pedagogo kvalifikaciją.
2. Teisę mokyti
profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį
išsilavinimą. Šie asmenys privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3.Valstybinių ir
savivaldybių švietimo įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems
metams. Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso
organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso
komisija sudaroma jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.
26 straipsnis.
Pedagogų atestacija
1. Pedagogams,
švietimo įstaigų vadovams, inspektoriams sudaromos kvalifikacijos tobulinimo ir
atestacijos sąlygos.
2. Pedagogai,
švietimo įstaigų vadovai privalo būti atestuojami:
1) jei nėra
įgiję kvalifikacinės kategorijos;
2) jei atestuoto
pedagogo turima kvalifikacinė kategorija neatitinka jo specialybės;
3) jei steigėjas
ar švietimo įstaigą prižiūrinti institucija nustato, kad vadovo ar pedagogo
praktinė veikla neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.
3. Pedagogai,
švietimo įstaigų vadovai, pageidaujantys įgyti aukštesnę nei turima
kvalifikacinę kategoriją, atestuojami pačių prašymu.
4. Pedagogų,
švietimo įstaigų vadovų, inspektorių kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei
atestavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybės
patvirtinti atestavimo nuostatai.
27 straipsnis.
Pedagogų teisės
Pedagogai turi
teisę:
1) laisvai
pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;
2) nustatyta
tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;
3) į tinkamas
darbo sąlygas;
4) į kasmetines
pailgintas atostogas;
5) dalyvauti
švietimo įstaigos savivaldoje;
6) jungtis į
profesines sąjungas ir kitas visuomenines organizacijas;
7) gauti iki
vienerių metų apmokamų atostogų vadovėliams rašyti.
28 straipsnis.
Pedagogų pareigos
Pedagogai
privalo:
1) ugdyti
tvirtas auklėtinių dorovės bei pilietines nuostatas, laiduoti saugią ir sveiką
jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad
moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis
pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti
nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos bei
saviugdos poreikius, plėtoti jų kultūrinius interesus;
5) tobulinti
savo kvalifikaciją, nustatyta tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę
kategoriją;
6)
bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (ar vaiko globėjais) sprendžiant vaikų
mokymo ir auklėjimo klausimus.
29 straipsnis.
Moksleivių, tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atsakomybė
1. Moksleiviai,
neatliekantys savo pareigų, atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta
tvarka.
2. Tėvai (ar
vaiko globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai,
psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
TREČIASIS
SKIRSNIS
ŠVIETIMO PROCESO
ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
30 straipsnis.
Švietimo proceso organizavimas
1. Lietuvos
Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
arba jos nustatyta tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias programas.
Mokymo turinys ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius
bei visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo turinys
derinamas tarpusavyje.
2. Švietimo
įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį, religinį, socialinį
priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti militaristines ir kitas idėjas,
prieštaraujančias visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo
principams.
3. Tautinių mažumų
švietimo įstaigose ugdymo programos gali būti papildomos etnokultūros
elementais.
4. Vidurinėse
bendrojo lavinimo mokyklose, be lietuvių kalbos, taip pat mokoma kitų kalbų,
derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos galimybes.
31 straipsnis.
Mokslo metų pradžia
Mokslo metai
bendrojo lavinimo mokyklose pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos.
32
straipsnis.*** Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
1. Valstybinės
ir savivaldybių švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos
institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais,
kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems įstatymams bei atitinkamo tipo
švietimo įstaigų bendriesiems veiklos nuostatams.
2. Valstybinių
ar savivaldybių švietimo įstaigų, steigiamų kartu su valstybės pripažintomis
tradicinėmis religinėmis bendrijomis, veiklos nuostatus, kurie turi
neprieštarauti šiam ir kitiems įstatymams, tvirtina abu steigėjai. Šių švietimo
įstaigų nuostatuose numatoma, kad:
1) švietimo
įstaigos vadovus religinės bendrijos teikimu skiria ir atleidžia atitinkamos
valstybės ar savivaldybių institucijos;
2) pasaulėžiūros
ugdymo reikalavimus ir reikalavimus su ugdymu susijusiam švietimo įstaigos
personalui nustato religinė bendrija;
3) vadovų ir
pedagogų atestaciją organizuoja abu steigėjai (pagal savo kompetenciją).
3. Nevalstybinių
švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka.
*** Pripažinti, kad Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kurioje
įtvirtinta, kad skiriant ir atleidžiant valstybės ir savivaldybių švietimo
įstaigų vadovus yra reikalingas tradicinės religinės bendrijos teikimas, ir 32
straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 25 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1 bei 2 dalims ir 40
straipsnio 1 daliai.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos
švietimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punktas prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1 ir 2 dalims,
40 straipsnio 1 daliai ir 42 straipsnio 2 daliai.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos
švietimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
32 straipsnis.
Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
1. Valstybinės
ir savivaldybių švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos
institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais,
kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems įstatymams bei atitinkamo tipo
švietimo įstaigų bendriesiems veiklos nuostatams.
2. Valstybinių
ar savivaldybių švietimo įstaigų, steigiamų kartu su valstybės pripažintomis
tradicinėmis religinėmis bendrijomis, veiklos nuostatus, kurie turi
neprieštarauti šiam ir kitiems įstatymams, tvirtina abu steigėjai. Šių švietimo
įstaigų nuostatuose numatoma, kad:
1) švietimo
įstaigos vadovus religinės bendrijos teikimu skiria ir atleidžia atitinkamos
valstybės ar savivaldybių institucijos;
2) pasaulėžiūros
ugdymo reikalavimus ir reikalavimus su ugdymu susijusiam švietimo įstaigos
personalui nustato religinė bendrija;
3) vadovų ir
pedagogų atestaciją organizuoja abu steigėjai (pagal savo kompetenciją).
3. Nevalstybinių
švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka.
33 straipsnis.
Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
1. Asmenims,
baigusiems valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas arba atskiras jų
pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio
dokumentas, patvirtinantis įgytą išsilavinimą.
2. Asmenims,
baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas išduodamas,
jeigu šių įstaigų suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį standartą.
Mokyklų baigimo dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
34
straipsnis.*** Švietimo įstaigų veiklos priežiūra
1. Švietimo
įstaigų veiklą prižiūri valstybė.
2. Švietimo
įstaigų veiklą organizuoja ir prižiūri jų steigėjai Bendrųjų švietimo įstaigų
priežiūros nuostatų nustatyta tvarka.
3. Bendrosios
švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei
apskričių viršininkai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
nuostatus.
4. Apskrities
viršininko administracijos švietimo inspekcijai nustačius, kad savivaldybė
nevykdo įstatymų priskirtų švietimo funkcijų, neužtikrina reikiamų sąlygų
pavaldžios švietimo įstaigos veiklai, apskrities viršininkas rašo teikimą
Vyriausybės atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų
perdavimo apskrities viršininko administracijai. Nutarimą dėl švietimo įstaigos
steigėjo funkcijų perdavimo apskričiai priima Vyriausybė.
5. Švietimo
įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir valstybines valdžios institucijas apie
Lietuvos ir atskirų jos regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų atliekamo
ugdymo kokybę.
6. Stebėti
pedagogo darbą turi teisę Valstybinės švietimo inspekcijos, Bendruosiuose
švietimo įstaigų priežiūros, Pedagogų ir vadovų atestacijos bei švietimo
įstaigos veiklos nuostatuose nurodyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti
pedagogo darbą, tik gavę jo sutikimą.
*** Pripažinti, kad Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria
įtvirtinta valstybės pripažintų tradicinių religinių bendrijų - švietimo
įstaigų steigėjų teisė prižiūrėti ne tik tikybos mokymą valstybinėse ir savivaldybių
mokymo ir auklėjimo įstaigose, bet ir visą šių įstaigų veiklą, prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
34 straipsnis.
Švietimo įstaigų veiklos priežiūra
1. Švietimo
įstaigų veiklą prižiūri valstybė.
2. Švietimo
įstaigų veiklą organizuoja ir prižiūri jų steigėjai Bendrųjų švietimo įstaigų
priežiūros nuostatų nustatyta tvarka.
3. Bendrosios
švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei
apskričių viršininkai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
nuostatus.
4. Apskrities
viršininko administracijos švietimo inspekcijai nustačius, kad savivaldybė
nevykdo įstatymų priskirtų švietimo funkcijų, neužtikrina reikiamų sąlygų
pavaldžios švietimo įstaigos veiklai, apskrities viršininkas rašo teikimą Vyriausybės
atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo
apskrities viršininko administracijai. Nutarimą dėl švietimo įstaigos steigėjo
funkcijų perdavimo apskričiai priima Vyriausybė.
5. Švietimo
įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir valstybines valdžios institucijas apie
Lietuvos ir atskirų jos regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų atliekamo
ugdymo kokybę.
6. Stebėti
pedagogo darbą turi teisę Valstybinės švietimo inspekcijos, Bendruosiuose
švietimo įstaigų priežiūros, Pedagogų ir vadovų atestacijos bei švietimo
įstaigos veiklos nuostatuose nurodyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti
pedagogo darbą, tik gavę jo sutikimą.
35 straipsnis.
Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija švietimo srityje
Švietimo ir
mokslo ministerija:
1) steigia,
reorganizuoja ar likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia
jų vadovus, kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija bei kitomis Vyriausybės įstaigomis užtikrina, kad visi vaikai iki
16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos
mokykloje;
2) raštu
aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių švietimo (išskyrus
neformaliojo) įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą bei savivaldybių
švietimo įstaigų, teikiančių pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą,
steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) nustato
kvalifikacinius reikalavimus visų tipų švietimo įstaigų vadovams, tvirtina
viešo konkurso vadovų pareigoms organizavimo tvarką;
4) raštu
aprobuoja apskričių viršininkų administracijų švietimo padalinių steigimą,
reorganizavimą ir likvidavimą;
5) koordinuoja
apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą,
nustato kvalifikacinius reikalavimus šių padalinių vadovams, inspektoriams ir
specialistams, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti viešo konkurso eiti šias
pareigas nuostatus;
6) rūpinasi
švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos kėlimu bei perkvalifikavimu,
organizuoja pedagogų, švietimo įstaigų vadovų bei apskričių viršininkų
administracijų švietimo inspektorių atestaciją;
7) tvirtina
Bendruosius švietimo įstaigų priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos
nuostatus;
8) nustato visų
tipų švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus, tvirtina
pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus;
9) teikia
išvadas visuomenines organizacijas registruojančioms valstybės institucijoms
dėl vaikų ir jaunimo organizacijų įstatų registravimo;
10) tvirtina
valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų bendrąjį mokymo turinį (mokymo
planus, bendrąsias programas, vadovėlius);
11) organizuoja
mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių ugdymo priemonių ir literatūros
rengimą, gamybą bei leidybą;
12) kartu su
darbdavių ir darbuotojų atstovais nustato visų lygių išsilavinimo valstybinius
standartus;
13) aprobuoja
pedagoginio funkcionalumo požiūriu numatomų statyti valstybinių švietimo
įstaigų projektus;
14)
nostrifikuoja užsienyje įgytus pagrindinį, vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį
išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus);
15) nustato
bendruosius švietimo įstaigų finansavimo principus;
16) finansuoja
valstybines švietimo programas;
17) nustato
pedagogų išsilavinimo standartą;
18) nustato ir
teikia siūlymus Vyriausybei, kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti
aukštosios mokyklos;
19) organizuoja
bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių mokymo dalykų baigiamuosius
egzaminus, sudaro komisijas egzaminų užduotims rengti, egzaminams prižiūrėti ir
darbams vertinti;
20) organizuoja
švietimo įstaigų, studijų ir mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų bei
leidimų registravimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
36
straipsnis. Kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo
srityje
Kitos
ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja, gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką
sutikimą, pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) tvirtina
pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir
mokslo ministerijos patvirtintus atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų
veiklos nuostatų reikalavimus;
3) tvirtina,
suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų
mokymo planus, programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) dalyvauja
nustatant pavaldžių profesinių bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo
standartus;
5) rūpinasi
specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų
atestaciją.
36 straipsnis. Kitų
ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje
Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja,
gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą, pavaldžias švietimo
įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų
veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus;
3) tvirtina, suderinusios su Švietimo ir
mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių
bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
5) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų
rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų atestaciją.
37 straipsnis.
Apskrities viršininko kompetencija švietimo srityje
Apskrities viršininkas:
1) Švietimo ir
mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja
pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) raštu
aprobuoja apskrities nevalstybinių ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomo
ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir
likvidavimą;
3) Švietimo ir
mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja
apskrities viršininko administracijos švietimo padalinius. Viešo konkurso tvarka,
kurią tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, skiria
apskrities administracijos švietimo padalinių vadovus;
4) užtikrina
pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;
5) organizuoja
ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą, tvirtina jų veiklos nuostatus;
6) prižiūri,
kaip vykdoma bendroji švietimo politika apskrities teritorijoje esančiose
valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse švietimo įstaigose;
7) prižiūri,
kaip savivaldybės tvarko mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad
visi apskrities teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo
lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko
teisių apsauga;
8) sudaro
sąlygas apskrities valstybinių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams
tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka
organizuoja jų atestavimą;
9) registruoja
apskrities teritorijoje esančias švietimo įstaigas Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka;
10) inicijuoja
apskrities švietimo tarybos ir kitų savivaldos institucijų kūrimąsi apskrityje;
11) teikia
informaciją apie švietimo būklę ir problemas apskrityje Švietimo ir mokslo
ministerijai jos nustatyta tvarka;
12) rašo teikimą
Vyriausybės atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų
perdavimo apskrities viršininko administracijai šio įstatymo 34 straipsnio 4
dalyje nurodytais atvejais.
38 straipsnis.
Savivaldybės kompetencija švietimo srityje
Savivaldybė:
1) viešo
konkurso tvarka, kurią tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos
teikimu, skiria savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovus;
2) apskrities
viršininkui raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja ikimokyklines
ugdymo įstaigas, papildomo ugdymo bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo
įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
3) Švietimo ir
mokslo ministerijai raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų
tipų bendrojo lavinimo pradines, pagrindines ir vidurines mokyklas. Skiria ir
atleidžia jų vadovus;
4) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu aprobuoja šio straipsnio 2
punkte išvardytų tipų nevalstybinių švietimo įstaigų, esančių savivaldybės
teritorijoje, steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
5) organizuoja
ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą ir tvirtina jų nuostatus;
6) užtikrina
įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų
kompetentingų institucijų teisės aktų įgyvendinimą pavaldžiose švietimo
įstaigose;
7) užtikrina
pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;
8) tvarko
tikslią mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, sudaro jų sąrašus ir užtikrina, kad
visi savivaldybės teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo
lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko
teisių apsauga;
9) organizuoja
kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toliau nuo mokyklos,
nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir atgal;
10) sudaro
sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją,
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;
11) Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka teikia jai, apskrities viršininkui ir
visuomenei informaciją apie švietimo būklę ir problemas.
39 straipsnis. Lietuvos
švietimo taryba
1. Lietuvos
švietimo taryba yra institucija, atliekanti mokslinę ekspertizę bei
konsultuojanti strateginiais Lietuvos Respublikos švietimo plėtros klausimais.
2. Lietuvos
švietimo taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komiteto pritarimu tvirtina Vyriausybė.
40 straipsnis.
Švietimo įstaigų savivalda
1. Kiekvienoje
švietimo įstaigoje turi veikti savivaldos institucijos - švietimo įstaigos
taryba ir pedagogų taryba, taip pat gali veikti ir kitos savivaldos
institucijos.
2. Savivaldos
institucijos:
1) aprobuoja
švietimo įstaigos veiklos nuostatus;
2) nustato
pagrindines švietimo įstaigos veiklos perspektyvas;
3) kontroliuoja
švietimo įstaigos ūkinę-finansinę veiklą.
3. Savivaldos
institucijos pagal savo kompetenciją turi teisę gauti iš administracijos
informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.
4. Švietimo
įstaigų savivaldos institucijų kompetencija apibrėžiama atitinkamo tipo
(pakopos) švietimo įstaigų bendruosiuose veiklos nuostatuose.
41 straipsnis.
Švietimo įstaigų finansavimas
1. Pagrindiniai
valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės
ir savivaldybių biudžetai. Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto
užtikrina normalias šių įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos švietimo fondas, apskričių, miestų ir rajonų švietimo fondai bei
švietimo įstaigų nebiudžetinės lėšos.
2. Užsienio
kapitalo dalis bendrose su užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo
ir mokslo ministerijos išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
3. Nevalstybines
švietimo įstaigas išlaiko steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms
valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriamos biudžeto
lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo
įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam
vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo (pakopos) valstybinėse ar savivaldybių
švietimo įstaigose.
[Straipsnio redakcija nuo 2001 m.
rugsėjo 1 d.:
1. valstybės ir savivaldybių švietimo
įstaigos, nevalstybinės tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigos,
suteikiančios valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, taip pat valstybės
ir savivaldybių švietimo įstaigos, įsteigtos kartu su valstybės pripažinta
tradicine religine bendrija, finansuojamos ir išlaikomos iš valstybės ir
savivaldybių biudžetų. Šios įstaigos gali gauti lėšų ir kitais įstatymų
numatytais būdais.
2. Užsienio
kapitalo dalis bendrose su užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo
ir mokslo ministerijos išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
3. Nevalstybines
švietimo įstaigas, išskyrus tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas,
suteikiančias valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka skiriama biudžeto lėšų tiek pat, kiek ir atitinkamo tipo
(pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas
atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo
(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17), įsigalioja nuo 2001 09 01
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
42 straipsnis.
Švietimo fondai
1. Lietuvos
švietimo fondo, apskričių, savivaldybių bei švietimo įstaigos fondų sudarymo
šaltiniai yra:
1) savanoriški
asmenų, organizacijų ar įmonių įnašai;
2) pajamos iš
paties fondo veiklos;
3) užsienio
valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų
aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.
2. Lietuvos
švietimo fondo, apskrities, miestų (rajonų) švietimo fondų bei švietimo
įstaigos fondo bendruosius nuostatus tvirtina Vyriausybė.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
TARPTAUTINIAI
RYŠIAI
43 straipsnis.
Lietuvos gyventojų teisė mokytis kitose šalyse
1. Lietuvos
gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens
iniciatyva arba tarpvalstybiniais susitarimais.
2. Lietuvių
švietimo įstaigos kitose šalyse organizuojamos bei finansinė ir materialinė
parama joms teikiama tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.
44
straipsnis. Užsienio šalių piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla
ir
mokymasis
Lietuvos Respublikoje
Užsienio šalių
piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir
mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo
įstaigose nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
44 straipsnis. Užsienio šalių
piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos
Respublikoje
Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be
pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.
Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos
Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
45 straipsnis.
Tarptautinės sutartys
Jeigu
tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato
šis įstatymas, taikomos tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
___________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626, 91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35
STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35
STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 21)
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 30)
autrap@lrs.lt
2000-10-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 31, 12, 24 y 15 más
2000-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 42, 31 y 18 más
2000-05-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1998-07-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1997-06-26
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 1, 14, 33, 40
1996-10-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 37 más
1995-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 24 más
1994-01-20
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 3, 31 y 21 más
1993-07-16
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą