LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
68 versijos
· 1991-06-25
2026-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 67, 43, 10
2026-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 39
2025-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 68
2024-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 15 más
2024-07-25
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 72
2024-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 21, 72
2024-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 72, 41, 43
2024-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2024-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 72, 4 y 2 más
2024-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 66, 44 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62, 67 y 2 más
2023-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 58 y 23 más
2023-07-06
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 29 y 3 más
2023-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 38 y 8 más
2023-04-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 49
2023-03-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 36, 23 y 2 más
2023-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29
2023-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 35 y 2 más
2022-12-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62
2022-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 38 y 3 más
2022-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29, 11 y 3 más
2021-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 11 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 58, 2 y 5 más
2020-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 60
2020-07-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 53, 72 y 3 más
2020-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 311, 72
2020-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-19
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 41
2019-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 18, 37, 44
2018-12-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 72
2018-10-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 26
2018-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 66, 72 y 3 más
2018-07-05
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2018-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 42, 47 y 13 más
2018-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 12 más
2017-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 20 más
2017-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 47, 41 y 3 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 18, 35, 72
2016-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 36, 47 y 9 más
2016-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 25, 72
2015-07-10
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 41, 72
2015-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 53, 561 y 2 más
2015-04-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 69 más
2013-11-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 7 más
2013-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 5 más
2012-12-29
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 17, 68 y 4 más
2011-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 13 más
2010-02-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 3 más
2009-08-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2009-07-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2007-07-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 70, 33, 74
2007-07-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 72 más
2007-04-03
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 33 más
2006-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 44, 42 y 20 más
2004-07-15
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 28 más
2004-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 11 y 41 más
2003-06-17
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 70 más
2000-11-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 31 y 17 más
2000-10-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 31, 12, 24 y 15 más
2000-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 42, 31 y 18 más
2000-05-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1998-07-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1997-06-26
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 1, 14, 33, 40
1996-10-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 37 más
1995-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 24 más
1994-01-20
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 3, 31 y 21 más
Pakeitimai 1994-01-20
@@ -22,7 +22,7 @@
91.07.30
Dėl
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
@@ -40,6 +40,20 @@
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
***
Pabaiga ***
@@ -72,1464 +86,1828 @@
ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.
Šis įstatymas nustato bendruosius Lietuvos Respublikos
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo
sistemos
sandaros, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias
mokyklas)
veiklos ir valdymo pagrindus.
Preambulės
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:
1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti
tvirtus
dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo
intelektą,
sudarant sąlygas individualybės plėtotei;
2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį
išsilavinimą,
atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi
galimybes;
4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai,
tautai,
visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį
dalyvauti
Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame
ir
politiniame gyvenime.
2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą,
bendrąjį
vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį
mokymą,
aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių
tipų
švietimo įstaigose:
ikimokyklinėse ugdymo įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklose,
profesinio mokymo įstaigose,
aukštesniosiose mokyklose,
aukštosiose mokyklose,
papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi
perimamumas
tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.
Švietimo įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti
nesiekianti
pelno institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo,
mokymo
arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas."
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai,
rūpintojai)
pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir
darželiuose-mokyklose.
Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi
vaikų
globos įstaigose.
Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose,
teikia
kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio
amžiaus
vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos
teikia
metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų
trijų
pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali
sudaryti
atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę
ir
vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja
vidurinės
bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
Bendrojo lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo
įgūdžiais
yra teikiamos jaunimo mokyklose.
Atskiras bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.
Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir
atitinkamo
lygio profesinėje mokykloje.
Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų
bendrojo
lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo
mokyklų
suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali
įsigyti
sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,
namuose
besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi
Kultūros
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo
bendrojo
lavinimo bei profesinės mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
5 straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio
mokymo
įstaigose (profesinėse mokyklose, aukštesniosiose
mokyklose
(kolegijose), suaugusiųjų mokymo centruose ir kitose
švietimo
sistemos sandaros, veiklos ir valdymo pagrindus.
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:
1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti
tvirtus
dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo
intelektą,
sudarant sąlygas individualybės plėtotei;
2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį
išsilavinimą,
atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi
galimybes;
4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai,
tautai,
visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį
dalyvauti
Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame
įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su bendruoju
lavinimu.
Į profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį
ar
bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal
vieno
ar kelių lygių programas. Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyta
tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys
pagrindinio
išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15
metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia
aukštesniosios
mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į
aukštesniąsias
mokyklas stojantys asmenys privalo turėti vidurinį
išsilavinimą.
Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir
profesinio
rengimo skyrius.
Aukštesniosios mokyklos gali rengti studentus bakalauro
kvalifikaciniam
laipsniui, kurį suteikia aukštosios mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo,
studijų
tvarką bei veiklos ir valdymo pagrindus reglamentuoja
Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei aukštųjų
mokyklų
statutai.
Nevalstybines aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja
Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys,
gavę
Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Į mokyklas,
neturinčias
tokios licencijos, draudžiama skelbti priėmimą ir
organizuoti
jose mokymą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
7 straipsnis. Papildomas mokymas
Norintieji papildomai mokosi įvairiomis formomis
organizuotose
švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų,
technikos
bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.
8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas:
pradinis,
pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas
ir likvidavimas
Valstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja
Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija
bei
aukštesniosios pakopos savivaldybės (toliau -
savivaldybės),
kultūros ir švietimo ministerijai sutikus.
Valstybės švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir
likviduoti
gali kitos ministerijos bei departamentai, Kultūros ir
švietimo
ministerijai sutikus.
Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja,
Kultūros ir švietimo ministerijai leidus, Lietuvos
Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos
piliečiai.
Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali
steigti
švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų
steigėjai,
gavę Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos
leidimą.
Valstybinės švietimo įstaigos gali steigti bendras su
užsieniu
švietimo įstaigas, gavusios steigėjo sutikimą bei
Kultūros
ir švietimo ministerijos leidimą.
Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia
Lietuvos
Respublikos įstatymus, Kultūros ir švietimo ministerija
gali
savo iniciatyva sustabdyti įstaigos veiklą, kol ginčas bus
išspręstas
teismine tvarka.
Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra
pavaldžios
steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo
tvarką
reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
10 straipsnis. Dėstomoji kalba
Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra
lietuvių
kalba.
Gausioms ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos
tautinėms
mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar
valstybės
remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo
mokyklas
ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai)
parenka
vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą
atitinkama
dėstomąja kalba.
Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms
gimtajai
kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo
lavinimo
mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,
taip
pat sekmadieninės mokyklos.
Nelietuviškose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir
literatūra
dėstoma lietuvių kalba. Tėvams ar moksleiviams
pageidaujant,
sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių
kalba.
Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti
lietuvių
kalbos mokėjimą pagal Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatytą
standartą.
Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės
mokytis
lietuvių kalba.
11 straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų
sveikatai
išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir departamentai,
savivaldybės,
organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje
švietimo
įstaigas, užtikrina norminiuose aktuose nustatytas
auklėtinių
mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio,
medicinos
bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose
mokyklose.
12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir
psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas
Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais
ar
psichiniais trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų
bendrosiose
ar korekcinėse grupėse, specialiose ikimokyklinėse
įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar korekcinėse
klasėse,
specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios
vietos.
Korekciniam ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia
specialiosios
diagnostikos komisijos, atsižvelgdamos į defekto
pobūdį,
sunkumo laipsnį ir sudėtingumą. Tėvams nesutikus su
specialiosios
diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją svarsto
respublikinė
diagnostikos komisija.
Nukreipimas korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės
pagalbos
teikimas, priežiūra ir kontrolė vykdoma Kultūros ir
švietimo
ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta
tvarka.
13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą
Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,
profesinėse
ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas
valstybinėse
ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos),
mokymasis
valstybės išlaikomose ar remiamose papildomo mokymo
institucijose
yra iš dalies apmokamas.
Už
mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal
susitarimą.
14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams ir
studentams
Moksleiviams ir studentams, kuriems reikia materialinės
paramos,
valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir
kreditams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
Valstybinių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą
pagal
pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą
kvalifikaciją
ir atliktą darbą.
Valstybinėse švietimo įstaigose pedagogams apmokama už
papildomą
nepamokinį darbą.
Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo
įstaigose
kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių
plėtotei
būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams
teikiamos
lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos
Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo
organizacijos,
kurių veikla skatina moksleivių dorovinę,
pilietinę,
kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda
tenkinti
jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų
veikla
grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir
neturi
prieštarauti Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam
įstatymui
ir įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir
jaunimo
organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.
17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo
įstaigose
Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų)
pageidavimu
dvasinės vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos
(norimų
konfesijų).
Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal
jų
šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.
Nelankantiems tikybos pamokų tuo metu dėstomi kiti su
doroviniu
ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-1626,
91.07.30
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė
18 straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai turi teisę:
1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas
ir
politiniame gyvenime.
2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą,
mokyklinį
bei papildomą mokymą, įgyvendinamą šių tipų švietimo
įstaigose:
ikimokyklinėse ugdymo įstaigose;
vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose;
profesinėse mokyklose;
aukštesniosiose mokyklose;
papildomo mokymo įstaigose.
Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi
perimamumas
tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.
3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, tėvams (globėjams,
rūpintojams)
pageidaujant, ugdomi lopšeliuose ir darželiuose.
Našlaičiai
ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.
Valstybė
remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose,
teikia
kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio
amžiaus
vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos
teikia
metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų
trijų
pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali
sudaryti
atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę
kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir
t.t.)
atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos
mokymosi;
3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų
veiklą,
lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos
nuostatuose
numatyta tvarka;
5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio
lavinimo
mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.
19 straipsnis. Moksleivių pareigos
Moksleiviai privalo:
1) įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų
bendrojo
lavinimo arba kito tipo mokykloje;
2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti
mokymo
įstaigą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės
Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;
1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę arba
nevalstybinę
švietimo įstaigą:
2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba
kitą
pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo
mokyklą;
3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų
mokymąsi,
elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.
21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas,
laiduojančias
sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių
plėtotę,
dorovinį brendimą;
2) leisti į bendrojo lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,
jei
jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę
vaiko
psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali
leisti
į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6
metų,
arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;
3) bendrauti su švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei
moksleivių
mokymosi klausimus, užtikrinti pagrindinio
išsilavinimo
įgijimą arba bendrojo lavinimo ar kito tipo mokyklos
lankomumą
iki 16 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą
Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos)
švietimo
įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba
aukštesnįjį
išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį
aukštąjį
arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą
pedagoginę
kvalifikaciją.
Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir
asmenys
tik su profesiniu išsilavinimu. Šie asmenys privalo įgyti
pedagoginę
kvalifikaciją Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
23 straipsnis. Pedagogų teisės
Pedagogas turi teisę:
1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus
ir
vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja
vidurinės
bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir
atitinkamo
lygio profesinėje mokykloje.
Suaugusieji bendrajį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų
bendrojo
lavinimo mokyklose (vakarinėse, neakivaizdinėse ir kt.).
Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali
įsigyti
sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,
namuose
besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi
formas;
2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją
atitinkantį
atlyginimą;
3) į tinkamas darbo sąlygas;
4) į kasmetines pailgintas atostogas;
5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje;
6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas visuomenines
organizacijas;
7) gauti iki vienerių metų mokamų atostogų vadovėliams
rašyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
24 straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai privalo:
1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią
ir
sveiką jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti
moksleivių
saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų
kultūrinius
interesus;
5) tobulinti savo kvalifikaciją;
6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (globėjais,
rūpintojais)
sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
25 straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų,
rūpintojų) ir pedagogų atsakomybė
Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako švietimo
įstaigos
nuostatuose numatyta tvarka.
Tėvai
(globėjai, rūpintojai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo
pareigų,
fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius,
atsako
įstatymų numatyta tvarka.
III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas
26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas
Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros
ir
švietimo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka
suderintus
mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys
ir
metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius
bei
visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo
turinys
derinamas tarpusavyje.
Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį,
religinį,
socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti
militaristines
ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai
pripažintiems
tarptautinės teisės ir humanizmo principams.
Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali
būti
papildomos etnokultūros elementais.
Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose be lietuvių kalbos
taip
pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos
galimybes.
Bendrojo lavinimo mokykloje nedėstomos karinio pobūdžio
disciplinos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
27 straipsnis. Mokslo metų pradžia
Mokslo metai švietimo įstaigose pradedami rugsėjo pirmą
dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
Valstybinės švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų
savivaldos
institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais
įstaigos
nuostatais, kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems
Lietuvos
Respublikos įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo
įstaigų
bendriesiems veiklos nuostatams.
Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami
Kultūros
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo
bendrojo
lavinimo bei profesinės mokyklos.
5 straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
Asmenims, baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba
atskiras
jų pakopas, išduodamas Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyto
pavyzdžio dokumentas, liudijantis jų įgytą
išsilavinimą.
Asmenims, baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas,
analogiškas
dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas
išsilavinimas
atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo
dokumentai
(brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Kultūros
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės
veiklos priežiūra
Visų švietimo įstaigų pedagoginę veiklą prižiūri vieninga
valstybinė
švietimo inspekcija, sudaryta iš Kultūros ir švietimo
ministerijos
bei aukštesniosios pakopos savivaldybių švietimo
padalinių
inspektorių ir veikianti pagal Kultūros ir švietimo
ministerijos
patvirtintus nuostatus. Valstybinė švietimo
inspekcija
periodiškai informuoja visuomenę apie Lietuvos ir
atskirų
jos regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų teikiamo
ugdymo
kokybę Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta
tvarka.
Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,
valstybinės
mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose
numatyti
asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą tik
gavę
jo sutikimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
31 straipsnis. Kultūros ir švietimo ministerijos
kompetencija švietimo srityje
Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija:
1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias
švietimo
įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių
švietimo
įstaigų steigimą ir reorganizavimą;
3) gali sustabdyti nevalstybinių švietimo įstaigų veiklą,
jeigu
ji prieštarauja įstatymams;
4) tvirtina jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių
arba
jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;
5) teikia išvadas Teisingumo ministerijai dėl vaikų ir
jaunimo
organizacijų nuostatų registravimo;
6) tvirtina bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus,
bendrąsias
programas, vadovėlius) valstybinėms švietimo
įstaigoms;
7) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių
ugdymo
priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;
8) kartu su darbdavių ir dirbančiųjų atstovais nustato visų
lygių
(išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir doktorantūrą)
išsilavinimo
valstybinius standartus;
9) raštu aprobuoja savivaldybių kultūros ir švietimo
padalinių
steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, tų padalinių
vadovų,
kuriuos siūlo savivaldybė, bei savivaldybėms pavaldžių
kultūros
ir švietimo įstaigų vadovų kandidatūras. Šie vadovai
gali
būti atleisti ministerijos arba savivaldybės iniciatyva,
Kultūros
ir švietimo ministerijai sutikus;
10) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos
tobulinimu
bei perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų,
švietimo
įstaigų vadovų bei Valstybinės mokyklų inspekcijos
inspektorių
atestaciją;
11) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo požiūriu savo
užsakytų
numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų
architektūrinius
projektus;
12) nostrifikuoja užsienyje įgytus vidurinį ir aukštesnįjį
išsilavinimą
patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus).
13) nustato bendruosius švietimo įstaigų finansavimo
principus;
14) finansuoja valstybines švietimo programas;
15) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;
16) nustato ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei
pasiūlymus,
kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti
aukštosios
mokyklos;
17) derina ir kartu su aukštosiomis mokyklomis tvirtina jų
pedagogikos
bakalauro ir pedagogikos magistro studijų planus;
18) organizuoja bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių
mokymo
įstaigose (profesinėse mokyklose, aukštesniosiose
mokyklose
(kolegijose), suaugusiųjų mokymo centruose ir kitose
dalykų baigiamuosius egzaminus, sudaro komisijas egzaminų
užduotims
parengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;
19) organizuoja švietimo įstaigų ir aukštesniojo bei
profesinio
mokymo specialybių registravimą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
32 straipsnis. Kitų ministerijų, departamentų
kompetencija švietimo srityje
Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai:
1) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, steigia,
reorganizuoja
ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria
ir
atleidžia jų vadovus;
2) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, tvirtina jų
reguliavimo
sferai priskirtų ar pavaldžių švietimo įstaigų
bendruosius
veiklos nuostatus;
3) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus,
programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) derina su Kultūros ir švietimo ministerija pavaldžių
švietimo
įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su bendruoju
lavinimu.
Į
profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį
ar
bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal
vieno
ar kelių lygių programas. Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyta
tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys
pagrindinio
išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15
metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia
aukštesniosios
mokyklos (kolegijos ir kt.). Į aukštesniąsias
mokyklas
stojantys asmenys privalo turėti vidurinį išsilavinima.
6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų
mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo,
studijų
tvarką bei veiklos ir valdymo pagrindus reglamentuoja
įstaigų bendrojo lavinimo dalykų mokymo planus ir
programas;
5) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių bei
aukštesniųjų
mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
6) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, jų
kvalifikacijos
tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
33 straipsnis. Savivaldybių kompetencija
švietimo srityje
Savivaldybės:
1) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, steigia,
reorganizuoja,
likviduoja kultūros ir švietimo padalinius bei
pavaldžias
švietimo įstaigas;
2) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, registruoja
nevalstybines
švietimo įstaigas bei jų veiklos nuostatus.
Suderinusios su ministerija, gali sustabdyti šių įstaigų
veiklą,
jeigu ji prieštarauja įstatymams;
3) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų veiklos
materialines-
technines sąlygas;
4) Kultūros ir švietimo ministerijai aprobavus, skiria ir
atleidžia
savivaldybės kultūros ir švietimo padalinių bei
pavaldžių
švietimo įstaigu vadovus;
5) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo moksleivių,
gyvenančių
toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir
atgal;
6) kontroliuoja, ar visi savivaldybės teritorijoje
gyvenantys
vaikai iki 16 metų mokosi bendrojo lavinimo ar kito
tipo
mokykloje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos švietimo taryba yra institucija, atliekanti
mokslinio
eksperto bei konsultanto vaidmenį sprendžiant
strateginius
Respublikos švietimo plėtotės klausimus.
Taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina
Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei aukštųjų
mokyklų
statutai.
Nevalstybines aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja
Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys,
gavę
Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Į mokyklas,
neturinčias
tokios licencijos, draudžiama skelbti priėmimą ir
organizuoti
jose mokymą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
7 straipsnis. Papildomas mokymas
Norintieji papildomai mokosi įvairiomis formomis
organizuotose
švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų,
technikos
bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.
8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas:
pradinis,
pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas
ir likvidavimas
Valstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja
Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija
bei
aukštesniosios pakopos savivaldybės (toliau -
savivaldybės),
kultūros ir švietimo ministerijai sutikus.
Valstybės švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir
likviduoti
gali kitos ministerijos bei departamentai, Kultūros ir
Respublikos Vyriausybė.
35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų
savivalda
Kiekvienoje valstybinėje švietimo įstaigoje turi veikti
savivaldos
institucijos - švietimo įstaigos taryba ir pedagogų
taryba,
gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.
Savivaldos institucijos:
1) aprobuoja švietimo įstaigos nuostatus;
2) nustato pagrindines švietimo įstaigos finansinės-ūkinės
veiklos
perspektyvas;
3) kontroliuoja švietimo įstaigos finansinę-materialinę
veiklą.
Savivaldos organai pagal savo kompetenciją turi teisę gauti
iš
administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.
Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organų kompetencija
apibrėžiama
atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų
bendruosiuose
veiklos nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
36
straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo
šaltiniai
yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetai.
Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių
įstaigų
veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos
švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir
švietimo
ministerijai sutikus.
Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja,
Kultūros ir švietimo ministerijai leidus, Lietuvos
Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos
piliečiai.
Šių švietimo įstaigų nuostatai registruojami
savivaldybėse.
Jeigu
nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia
įstaigų nebiudžetinės lėšos.
Steigiant bendras su užsieniu švietimo institucijas,
užsienio
kapitalo dydis neribojamas.
Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms
švietimo įstaigoms valstybinio standarto
išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos biudžeto
lėšos,
kaip atitinkamo profilio valstybinėms švietimo įstaigoms.
Lėšų
dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam
vaikui,
moksleiviui atitinkamo profilio valstybinėse ugdymo
įstaigose.
Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį
standartą
atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami
biudžetiniai
asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo
šaltiniai
yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetai.
Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių
įstaigų
veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos
Respublikos įstatymus, Kultūros ir švietimo ministerija
gali
savo iniciatyva sustabdyti įstaigos veiklą, kol ginčas bus
išspręstas
teismine tvarka.
Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra
pavaldžios
steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos
švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir
švietimo
įstaigų nebiudžetinės lėšos.
Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį
standartą
atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami
biudžetiniai
asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.
37 straipsnis. Švietimo fondai
Lietuvos švietimo fondo bei miestų (rajonų) švietimo fondų
sudarymo
šaltiniai yra:
1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;
2) pajamos iš paties fondo veiklos;
3)
užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat
tarptautinių
organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės
vertybės.
Lietuvos švietimo fondo nuostatus bei miestų (rajonų)
švietimo
fondų bendruosius nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo
tvarką
reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina
Vyriausybė.
IV. Tarptautiniai ryšiai
38 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė mokytis ir
lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse.
Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.
Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba per
tarpvalstybinius
susitarimus.
Lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse
organizuojamos
bei finansinė-materialinė parama joms teikiama
tarpvalstybiniais
susitarimais nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės
pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos Respublikoje
Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti
pedagoginį
darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir
darbo
sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato atitinkami
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
10 straipsnis. Dėstomoji kalba
Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra
lietuvių
kalba.
Gausioms ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos
tautinėms
mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar
valstybės
remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo
mokyklas
ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai)
parenka
vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą
atitinkama
dėstomąja kalba.
Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms
gimtajai
kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo
lavinimo
mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,
taip
pat sekmadieninės mokyklos.
Nelietuviškose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir
literatūra
dėstoma lietuvių kalba. Tėvams ar moksleiviams
pageidaujant,
sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių
kalba.
Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti
lietuvių
kalbos mokėjimą pagal Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatytą
standartą.
Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės
mokytis
lietuvių kalba.
11 straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų
sveikatai
išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir departamentai,
savivaldybės,
organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje
švietimo
įstaigas, užtikrina norminiuose aktuose nustatytas
auklėtinių
mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio,
medicinos
bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose
mokyklose.
12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir
psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas
Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais
ar
psichiniais trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų
bendrosiose
ar korekcinėse grupėse, specialiose ikimokyklinėse
įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar korekcinėse
klasėse,
specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios
vietos.
Korekciniam ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia
specialiosios
diagnostikos komisijos, atsižvelgdamos į defekto
pobūdį,
sunkumo laipsnį ir sudėtingumą. Tėvams nesutikus su
specialiosios
diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją svarsto
respublikinė
diagnostikos komisija.
Nukreipimas korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės
pagalbos
teikimas, priežiūra ir kontrolė vykdoma Kultūros ir
švietimo
ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta
tvarka.
13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą
Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,
profesinėse
ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas
valstybinėse
ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos),
mokymasis
valstybės išlaikomose ar remiamose papildomo mokymo
institucijose
yra iš dalies apmokamas.
Už mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal
susitarimą.
14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams
Valstybė teikia stipendijas, pašalpas moksleiviams, kuriems
reikalinga
materialinė parama.
15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
Valstybinių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą
pagal
pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą
kvalifikaciją
ir atliktą darbą.
Valstybinėse švietimo įstaigose pedagogams apmokama už
papildomą
nepamokinį darbą.
Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo
įstaigose
kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių
plėtotei
būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams
teikiamos
lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos
Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo
organizacijos,
kurių veikla skatina moksleivių dorovinę,
pilietinę,
kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda
tenkinti
jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų
veikla
grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir
neturi
prieštarauti Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam
įstatymui
ir įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir
jaunimo
organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.
17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo
įstaigose
Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų)
pageidavimu
dvasinės vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos
(norimų
konfesijų).
Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal
jų
šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.
Nelankantiems tikybos pamokų tuo metu dėstomi kiti su
doroviniu
ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-1626,
91.07.30
II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė
18 straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai turi teisę:
1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas
ir
kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir
t.t.)
atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos
mokymosi;
3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų
veiklą,
lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos
nuostatuose
numatyta tvarka;
5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio
lavinimo
mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.
19 straipsnis. Moksleivių pareigos
Moksleiviai privalo:
1) įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų
bendrojo
lavinimo arba kito tipo mokykloje;
2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės
Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;
1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę arba
nevalstybinę
švietimo įstaigą:
2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba
kitą
pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo
mokyklą;
3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų
mokymąsi,
elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.
21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas,
laiduojančias
sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių
plėtotę,
dorovinį brendimą;
2) leisti į bendrojo lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,
jei
jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę
vaiko
psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali
leisti
į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6
metų,
arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;
3) bendrauti su švietimo įstaigomis, sprendžiant vaikų bei
moksleivių
mokymosi klasimus, užtikrinti bendrojo lavinimo ar
kito
tipo mokyklos lankomumą iki 16 metų (imtinai).
22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą
Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos)
švietimo
įstaigose turi asmenys, įgiję išsilavinimą pedagogus
rengiančiose
institucijose, kurioms Lietuvos Respublikos
Vyriausybė
yra pripažinusi teisę išduoti dokumentus,
patvirtinančius
atitinkamą kvalifikaciją.
Asmenims, neturintiems pedagoginio išsilavinimo, suteikiama
teisė
dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo
įstaigose,
jeigu jiems atestacinė komisija pripažįsta pedagoginę
kvalifikaciją,
numatytą pedagogų atestacijos nuostatuose.
Teisė į pedagoginį darbą gali būti atimama įstatymų
nustatyta
tvarka.
23 straipsnis. Pedagogų teisės
Pedagogas turi teisę:
1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus
ir
formas;
2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją
atitinkantį
atlyginimą;
3) į tinkamas darbo sąlygas;
4) į kasmetines pailgintas (48 darbo dienų) atostogas;
5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje, jeigu
jis
nėra tos įstaigos administracijos darbuotojas;
6) jungtis į visuomenines organizacijas.
24 straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai privalo:
1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią
ir
sveiką jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti
moksleivių
saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų
kultūrinius
interesus;
5) tobulinti savo kvalifikaciją;
6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (globėjais,
rūpintojais)
sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
25 straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų,
rūpintojų) ir pedagogų atsakomybė
Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako švietimo
įstaigos
nuostatuose numatyta tvarka.
Tėvai
(globėjai, rūpintojai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo
pareigų,
fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius,
atsako
įstatymų numatyta tvarka.
III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas
26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas
Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros
ir
švietimo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka
suderintus
mokymo planus ir programas. Mokymo turinys ir metodai
turi
atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės
poreikius.
Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį,
religinį,
socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti
militaristines
ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai
pripažintiems
tarptautinės teisės ir humanizmo principams.
Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali
būti
papildomos etnokultūros elementais.
Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose be lietuvių kalbos
taip
pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos
galimybes.
Bendrojo lavinimo mokykloje nedėstomos karinio pobūdžio
disciplinos.
27 straipsnis. Mokslo metų pradžia
Mokslo metai švietimo įstaigose pradedami rugsėjo pirmą
dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
Valstybinės švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų
savivaldos
organų patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais,
kurie
turi neprieštarauti šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos
įstatymams
bei atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendriesiems
veiklos
nuostatams.
Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami
Kultūros
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka ir
registruojami
savivaldybėse.
29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
Asmenims, baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba
atskiras
jų pakopas, išduodamas Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyto
pavyzdžio dokumentas, liudijantis jų įgytą
išsilavinimą.
Asmenims, baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas,
analogiškas
dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas
išsilavinimas
atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo
dokumentai
(brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Kultūros
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės
veiklos priežiūra
Kultūros
ir švietimo ministerija kartu su atitinkamų
aukštesniosios
pakopos savivaldybių švietimo padaliniais prižiūri
visų
švietimo įstaigų pedagoginę veiklą ir bendrojo lavinimo
dalykų
mokymą.
Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,
valstybinės
mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose
numatyti
asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą tik
gavę
jo sutikimą.
31 straipsnis. Kultūros ir švietimo ministerijos
kompetencija švietimo srityje
Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija:
1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias
švietimo
įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių
švietimo
įstaigų steigimą ir reorganizavimą;
3) gali sustabdyti nevalstybinių švietimo įstaigų veiklą,
jeigu
ji prieštarauja įstatymams;
4) tvirtina jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių
arba
jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;
5) teikia išvadas Teisingumo ministerijai dėl vaikų ir
jaunimo
organizacijų nuostatų registravimo;
6) tvirtina bendrajį mokymo turinį (mokymo planus,
programas,
vadovėlius) valstybinėms švietimo įstaigoms;
7) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių
ugdymo
priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;
8) nustato įvairių ugdymo pakopų bendrojo išsilavinimo
valstybinį
standartą;
9) raštu aprobuoja savivaldybių kultūros ir švietimo
padalinių
steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, tų padalinių
vadovų,
kuriuos siūlo savivaldybė, bei savivaldybėms pavaldžių
kultūros
ir švietimo įstaigų vadovų kandidatūras. Šie vadovai
gali
būti atleisti ministerijos arba savivaldybės iniciatyva,
Kultūros
ir švietimo ministerijai sutikus;
10) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos
tobulinimu
bei perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų
atestaciją;
11) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo požiūriu savo
užsakytų
numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų
architektūrinius
projektus;
12) nostrifikuoja užsienyje įgytus vidurinį ir aukštesnįjį
išsilavinimą
patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
32 straipsnis. Kitų ministerijų, departamentų
kompetencija švietimo srityje
Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai:
1) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, steigia,
reorganizuoja
ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria
ir
atleidžia jų vadovus;
2) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, tvirtina jų
reguliavimo
sferai priskirtų ar pavaldžių švietimo įstaigų
bendruosius
veiklos nuostatus;
3) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus,
programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) derina su Kultūros ir švietimo ministerija pavaldžių
švietimo
įstaigų bendrojo lavinimo dalykų mokymo planus ir
programas;
5) kartu su Kultūros ir švietimo ministerija nustato
pavaldžių
profesinių bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo
išsilavinimo
valstybinį standartą;
6) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, jų
kvalifikacijos
tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.
33 straipsnis. Savivaldybių kompetencija
švietimo srityje
Savivaldybės:
1) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, steigia,
reorganizuoja,
likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas;
2) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, registruoja
nevalstybines
švietimo įstaigas bei jų veiklos nuostatus.
Suderinusios su ministerija, gali sustabdyti šių įstaigų
veiklą,
jeigu ji prieštarauja įstatymams;
3) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų veiklos
materialines-
technines sąlygas;
4) Kultūros ir švietimo ministerijai aprobavus, skiria ir
atleidžia
savivaldybės kultūros ir švietimo padalinių bei
pavaldžių
švietimo įstaigu vadovus;
5) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo moksleivių,
gyvenančių
toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir
atgal;
6) kontroliuoja, ar visi savivaldybės teritorijoje
gyvenantys
vaikai iki 16 metų mokosi bendrojo lavinimo ar kito
tipo
mokykloje.
34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos švietimo taryba yra institucija, atliekanti
mokslinio
eksperto bei konsultanto vaidmenį sprendžiant
strateginius
Respublikos švietimo plėtotės klausimus.
Taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų
savivalda
Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organai (mokyklos
taryba,
pedagogų taryba, tėvų komitetas ir kt.):
1) remdamiesi atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų
bendraisiais
nuostatais, tvirtina įstaigos veiklos nuostatus;
2) nustato pagrindines švietimo įstaigos finansinės-ūkinės
veiklos
perspektyvas;
3) kontroliuoja švietimo įstaigos finansinę-materialinę
veiklą.
Savivaldos organai pagal savo kompetenciją turi teisę gauti
iš
administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.
Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organų kompetencija
apibrėžiama
atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų
bendruosiuose
veiklos nuostatuose.
36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo
šaltiniai
yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetai.
Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių
įstaigų
veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos
švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir
švietimo
įstaigų nebiudžetinės lėšos.
Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį
standartą
atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami
biudžetiniai
asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.
37 straipsnis. Švietimo fondai
Lietuvos švietimo fondo bei miestų (rajonų) švietimo fondų
sudarymo
šaltiniai yra:
1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;
2) pajamos iš paties fondo veiklos;
3)
užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat
tarptautinių
organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės
vertybės.
Lietuvos švietimo fondo nuostatus bei miestų (rajonų)
švietimo
fondų bendruosius nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė.
IV. Tarptautiniai ryšiai
38 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė mokytis ir
lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse.
Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.
Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba per
tarpvalstybinius
susitarimus.
Lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse
organizuojamos
bei finansinė-materialinė parama joms teikiama
tarpvalstybiniais
susitarimais nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės
pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos Respublikoje
Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti
pedagoginį
darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir
darbo
sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato atitinkami
Lietuvos
Respublikos norminiai aktai bei tarptautinės sutartys.
40 straipsnis. Tarptautinės sutartys
@@ -1556,7 +1934,7 @@
PIRMININKO
PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
Vilnius,
@@ -1564,3567 +1942,3 @@
Nr. I-1489
41 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
1. Pagrindiniai valstybės ir savivaldybių
švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės ir savivaldybių biudžetai.
Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto užtikrina normalias šių
įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra Lietuvos švietimo
fondas, apskričių, miestų ir rajonų švietimo fondai bei švietimo įstaigų
nebiudžetinės lėšos.
2. Užsienio kapitalo dalis bendrose su
užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos
išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
3. Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko
steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka skiriamos biudžeto lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos)
valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas
atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo
(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.
42 straipsnis. Švietimo fondai
1. Lietuvos švietimo fondo, apskričių,
savivaldybių bei švietimo įstaigos fondų sudarymo šaltiniai yra:
1) savanoriški asmenų, organizacijų ar įmonių
įnašai;
2) pajamos iš paties fondo veiklos;
3) užsienio valstybių organizacijų bei
piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės
vertybės.
2. Lietuvos švietimo fondo, apskrities,
miestų (rajonų) švietimo fondų bei švietimo įstaigos fondo bendruosius
nuostatus tvirtina Vyriausybė.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIAI RYŠIAI
43 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė
mokytis kitose šalyse
1. Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis
kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba tarpvalstybiniais
susitarimais.
2. Lietuvių švietimo įstaigos kitose šalyse
organizuojamos bei finansinė ir materialinė parama joms teikiama
tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Užsienio šalių
piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos
Respublikoje
Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be
pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.
Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos
Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
45 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu tarptautinėse sutartyse nustatytos
kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis įstatymas, taikomos
tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS
VALDAS ADAMKUS
46 straipsnis.
Mokinio teisės ir pareigos
1. Mokinys turi
teisę:
1) nemokamai
gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi
formas;
2) pagal savo
gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti
valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją;
3) sulaukęs 14
metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
4) gauti geros
kokybės švietimą;
5) eksternu
laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar
jos dalis (modulis) įvykdyta;
6) pasirinkti
formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius
tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;
studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai),
studijuoti pagal individualias studijų programas; pereiti iš vienos profesinio
mokymo pakopos į kitą, jeigu jo bendrasis išsilavinimas ir profesinis
pasirengimas atitinka nustatytus reikalavimus;
7) į
psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę,
informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie
savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;
8) į socialinę
pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);
9) mokytis
savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje
aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo
vietą;
10) į nešališką
mokymosi pasiekimų įvertinimą;
11) dalyvauti
mokyklos savivaldoje;
12) įstatymų
nustatyta tvarka ginti savo teises;
13) naudotis
kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo ar Neformaliojo
suaugusiųjų švietimo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
2. Mokinys
privalo:
1) sudarius
mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką
reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;
2) stropiai
mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;
3) mokytis
pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.
47 straipsnis.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos
1. Tėvai
(globėjai, rūpintojai) turi teisę:
1) nemokamai
gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;
2) dalyvauti
parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą
švietimo teikėją;
3) gauti
informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;
4) dalyvauti
mokyklos savivaldoje;
5) naudotis
Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
2. Tėvai
(globėjai, rūpintojai) privalo:
1) 6–7 metų
sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti
punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;
2) sudaryti
vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos
ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;
3)
bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais
specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę,
specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi
klausimus;
4) parinkti savo
vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
5) kontroliuoti
ir koreguoti vaiko elgesį;
6) užtikrinti
vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo
programą.
48 straipsnis.
Teisė dirbti mokytoju
1.
Kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, dirbantiems pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo,
profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų programas, nustato švietimo ir mokslo
ministras. Dirbti mokytoju pagal šias programas turi teisę:
1) asmuo, įgijęs
aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą,
turintis pedagogo kvalifikaciją, bei asmuo, nurodytas šio Įstatymo 31
straipsnio 5 dalyje.
2) asmuo, įgijęs aukštąjį ar
aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir
neturintis pedagogo kvalifikacijos. Šis asmuo pagal terminuotą darbo sutartį
mokytojo pareigas gali eiti ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus. Vyriausybės
nustatytais atvejais darbo sutartis gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar
vieneriems mokslo metams;
3) pirminio
profesinio mokymo profesijos mokytoju, neformaliojo vaikų švietimo mokytoju –
pedagogas arba asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį,
įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturintis pedagogo kvalifikacijos, bei
asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo
praktiką ir pedagogo kvalifikaciją.
2. Pagal
neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali mokyti:
1) asmuo, įgijęs
aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)
išsilavinimą;
2) asmuo, baigęs
profesinę mokyklą, turintis kvalifikaciją arba ne trumpesnę kaip 3 metų
atitinkamos srities darbo praktiką.
3.
Kvalifikacinius reikalavimus pedagogų mokymo ir studijų programoms nustato
studijų krypčių reglamentai ir (ar) švietimo ir mokslo ministro patvirtinti
profesinio rengimo standartai.
4. Mokykloje
Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka
gali dirbti užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės.
5. Mokytoju
negali dirbti asmuo:
1) netekęs
religinės bendrijos ar bendruomenės vadovybės leidimo (siuntimo) – mokyti
tikybos pagal formaliojo švietimo programas;
2) teistas už
tyčinę nusikalstamą veiką;
3) teismo
sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – iki jo pripažinimo
veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
4) kuriam teismo
sprendimu apribota tėvų valdžia – apribojimo laikotarpiu;
5) sergantis
Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
6) nelietuvių
kalba baigęs mokslą Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis valstybinės
kalbos mokėjimo antrosios kvalifikacinės kategorijos;
7) buvęs SSRS
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam
taikomi Įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)
vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“
numatyti apribojimai.
49 straipsnis.
Mokytojo teisės ir pareigos
1. Mokytojas
turi teisę:
1) siūlyti savo
individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;
2) ne mažiau
kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;
3) būti
atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka;
4) dirbti
savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje
aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą
darbo vietą;
5) dalyvauti
mokyklos savivaldoje;
6) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo,
Aukštojo mokslo, Neformaliojo švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
2. Mokytojas privalo:
1) užtikrinti
ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;
2) ugdyti
tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas,
laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;
3) laikytis
teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus
tvarką nustatančių dokumentų;
4) tobulinti
savo kvalifikaciją;
5) suteikti
pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų
ugdymosi poreikių;
6) nešališkai
vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;
7) nuolat
informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir
pasiekimus;
8) vykdyti kitas
Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo
suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas.
3. Pedagogų
profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant
pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.
50 straipsnis.
Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos
1. Laisvasis
mokytojas, teikiantis neformalųjį švietimą, vykdantis ikimokyklinio ugdymo arba
formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius
tenkinančių programų modulius, privalo turėti Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išduotą licenciją.
2. Laisvasis
mokytojas turi teisę:
1) vykdyti
neformaliojo ir kai kuriuos formaliojo švietimo programų modulius;
2) dirbti pagal
savo individualias programas;
3) pasirinkti
pedagoginės veiklos būdus ir formas;
4) teikti
informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą.
3. Laisvasis
mokytojas privalo:
1) laikytis
Mokytojo etikos normų;
2) užtikrinti
ugdomų mokinių saugumą;
3) turėti
higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą darbo vietą;
4) vykdyti su
mokiniu sutartą ugdymo procesą.
4. Laisvajam
mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to
paties dalyko programą.
5. Laisvajam
mokytojui, nevykdančiam 3 dalyje nurodytų pareigų, įstatymų nustatyta tvarka
apribojama veikla, panaikinama išduota licencija.
51 straipsnis.
Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos
1. Kitas
švietimo teikėjas turi teisę:
1) įgijęs
licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vykdyti
ikimokyklinio ugdymo, formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių
saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius ir profesinio mokymo
programas;
2) teikti
neformalųjį švietimą;
3) teikti
informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą;
4) gauti
nustatytą finansavimą ir lengvatas.
2. Kitas
švietimo teikėjas privalo:
1) užtikrinti
švietimo kokybę ir mokinių saugumą ugdymo procese;
2) sudaryti
mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas;
3) laikytis
Mokytojo etikos normų;
4) rūpintis
mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu.
3. Jeigu kitas
švietimo teikėjas nevykdo 2 dalyje nurodytų pareigų, teisės aktų nustatyta
tvarka apribojama jo veikla ir panaikinama išduota licencija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO
VALDYMAS. SAVIVALDA
52 straipsnis.
Švietimo valdymas ir valdymo subjektai
1. Švietimo
valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę
vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės
paskirstymu bei priežiūra.
2. Švietimo
valdymo subjektai yra:
1) Seimas;
2) Vyriausybė,
Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos,
apskričių viršininkai;
3) savivaldybės
institucijos;
4) mokyklos
steigėjas;
5) mokyklos
vadovas.
3. Dalis švietimo
valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos institucijoms.
53 straipsnis.
Švietimo stebėsena
1. Švietimo
stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams
priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
2. Valstybės
švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais
švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo
ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir
savivaldybių administracijos, mokyklos.
3. Švietimo ir
mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę
šalyje ir regionuose.
54 straipsnis.
Švietimo planavimas
1. Švietimo
planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės
švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus bei
uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.
2. Lietuvos
švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio
kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija.
Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai
metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.
3. Vadovaujantis
Valstybine švietimo strategija, rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės,
apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai.
4. Valstybės
strateginius švietimo planus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina
Vyriausybė.
5. Apskrities
strateginiam švietimo planui pritaria apskrities švietimo taryba, jį tvirtina
apskrities viršininkas.
6. Savivaldybės
strateginiam švietimo planui pritaria savivaldybės švietimo taryba, jį tvirtina
savivaldybės taryba.
7. Mokyklos
strateginiam planui pritaria mokyklos taryba, steigėjas, tvirtina mokyklos
vadovas.
8. Strateginiams švietimo
planams vykdyti rengiamos valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos
metinės švietimo veiklos programos.
9. Valstybės
metinę švietimo veiklos programą svarsto Švietimo ir mokslo ministerijos
kolegija ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
10. Apskrities
metinę švietimo veiklos programą svarsto apskrities švietimo taryba ir tvirtina
apskrities viršininkas.
11. Savivaldybės
metinę švietimo veiklos programą svarsto savivaldybės švietimo taryba ir
tvirtina meras.
12. Mokyklos
metinei veiklos programai pritaria mokyklos taryba, steigėjas ir ją tvirtina
mokyklos vadovas.
13. Aukštojo
mokslo planavimas atliekamas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
55 straipsnis.
Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje
Vyriausybė:
1) vykdo
švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo
nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programos
švietimo dalį, tvirtina jos vykdymo programas;
2) koordinuoja
Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą
švietimo klausimais;
3) steigia,
reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko neuniversitetinių studijų aukštąsias
mokyklas, švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie
Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai visą ar dalį
įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų;
4) paveda jai
pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę švietimo
strategiją, atsako už jos ir Vyriausybės programos švietimo srityje vykdymą.
56 straipsnis.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai
Švietimo ir
mokslo ministerija yra įgaliota:
1) formuoti ir
vykdyti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už
švietimo kokybę;
3) rengti
strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas;
4) teikti
Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų
rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės,
disponavimo mokyklų turtu; dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo,
reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo; dėl leidimų vykdyti studijas
išdavimo;
5) nustatyti
mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus
nevalstybines ir aukštąsias);
6) pritarti
stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygoms;
7) organizuoti
ir koordinuoti vidurinio, profesinio, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų
programų akreditavimą;
8) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti švietimo veiklos
registrų ir informacinių sistemų tvarkymą, mokyklų bei jų asociacijų, studijų
ir mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų blankų ir licencijų registravimą;
9) organizuoti
brandos egzaminus;
10) koordinuoti
apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą
įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti
bendruosius jų nuostatus;
11) prilyginti
užsienyje įgytą išsilavinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui;
12) palaikyti
ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis
organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų bei organizacijų
bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų valstybių mokyklomis ir organizacijomis,
teikti valstybės paramą užsienyje gyvenantiems lietuviams švietimo ir studijų
srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse
organizacijose;
13) atlikti
pavaldžių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų steigėjo
funkcijas;
14) tvirtinti
formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo ir studijų turinį (Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo,
mokymo ir studijų planai); visų lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir
doktorantūrą) valstybinius išsilavinimo standartus, profesinio rengimo
standartus, studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos
kriterijus ir jos vykdymo tvarką;
15) tvirtinti
brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; baigiamųjų kvalifikacijos
egzaminų tvarką;
16) tvirtinti
reikalavimus vadovėliams ir mokymo priemonėms, specifinius reikalavimus visų
tipų valstybinių ir savivaldybių mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos
nuostatams;
17) tvirtinti
mokyklų audito metodiką ir tvarką; kvalifikacinius reikalavimus apskričių
viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams,
inspektoriams ir specialistams, visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas)
mokyklų vadovams;
18) tvirtinti
atvirojo konkurso valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų pareigoms eiti
organizavimo tvarką;
19) tvirtinti
mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų bei pagalbos mokiniui,
mokytojui ir mokyklai teikiančių darbuotojų rengimo, jų kvalifikacijos
tobulinimo tvarką bei reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms; vadovų ir
mokytojų atestacijos, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo
komisijos nuostatus;
20) rūpintis
lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse;
analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos biudžeto lėšos,
atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas
įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.
57
straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir
Vyriausybės įstaigų įgaliojimai
1. Ministerijos
ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja
švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo
grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės
aktų projektų;
2) kartu su
švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;
3) atlieka
pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
2. Ministerijų
ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo
klausimais nustato Vyriausybė.
3. Seimui
atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir
pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių
įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.
58 straipsnis.
Apskrities viršininko įgaliojimai
Apskrities
viršininkas:
1) vykdo
valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo
strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta
tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;
2) analizuoja
bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri pavaldžių švietimo teikėjų veiklą;
3) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo
padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo
inspektorius ir specialistus, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija
skiria švietimo padalinių vadovus;
4) formuoja
specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina
specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio
švietimo programas;
5) steigia
pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines
psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių
įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
6) švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, Valstybinės
švietimo priežiūros institucijoms apie švietimo būklę apskrityje.
59 straipsnis.
Savivaldybės institucijų įgaliojimai
Savivaldybės
institucijos:
1) vykdo
valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį
švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;
2) analizuoja
švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;
3) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius,
skiria jų specialistus, vadovaudamasi Švietimo ministerijos nustatytais
kvalifikaciniais reikalavimais skiria švietimo padalinių vadovus;
4) formuoja
ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam
švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius
atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas,
savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;
5) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko
savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi
vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
6) steigia
mokyklas bei pagalbą mokiniams, mokytojams ir mokyklai teikiančias įstaigas
(pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas),
atlieka šių įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
7) organizuoja
savivaldybės teritorijoje esančių pagrindinių mokyklų mokinių pasiekimų
vertinimą ir brandos egzaminus;
8) pagal šio
Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;
9) švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės
švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę
savivaldybėje.
60 straipsnis.
Mokyklos steigėjo įgaliojimai
1. Mokyklos
steigėjas:
1) užtikrina
valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų,
švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
mokyklų veiklą, vykdymą mokykloje;
2) įvertina
gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų
teikimo;
3) nustato
mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje
mokykloje;
4)
vadovaudamasis Vyriausybės nustatytais kriterijais, steigia, reorganizuoja,
likviduoja ir pertvarko mokyklą;
5) tvirtina
mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;
6) užtikrina
mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;
7) pritaria
mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos
programai;
8) tvirtina
mokyklos vadovo pareigybės (išskyrus aukštųjų mokyklų) aprašymą;
9) tvirtina
mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;
10) teisės aktų
nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovą.
Valstybės ir savivaldybių mokyklų vadovai skiriami atviro konkurso tvarka.
Nevalstybinių mokyklų vadovai skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų
nustatyta tvarka;
11) Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka vykdo valstybės ir savivaldybės mokyklos
vadovų atestaciją;
12) organizuoja
informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės,
specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės,
kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą
mokyklai ir mokytojui;
13) organizuoja
mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovo, pedagogų ir kitų ugdymo procese
dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą, jų atestaciją;
14) prižiūri
mokyklos veiklą;
15) organizuoja
mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36
straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;
16) kaupia ir
skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;
17) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
2. Seimas,
Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį,
mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai
institucijai.
61 straipsnis.
Mokyklos vadovo įgaliojimai
1. Mokyklos
vadovas:
1) vadovauja
mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo
programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta
tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius
asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už 26
straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą.
Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų
laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą,
pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią,
užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems
įpročiams aplinką;
4) analizuoja
mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito
vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;
5) atlieka
mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir
pareigybės aprašyme.
2. Aukštosios
mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.
62 straipsnis.
Mokyklos savivalda
1. Mokyklos
savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo
programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
2. Mokyklos
savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo
klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute),
priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka
visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų
kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).
3. Mokyklos taryba
– aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams,
mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Už savo
veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.
4. Mokytojų
taryba – nuolat veikianti mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos institucija mokytojų profesiniams
bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi
mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai,
specialieji pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese
dalyvaujantys asmenys.
5. Mokykloje
gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų,
rūpintojų).
6. Profesinių ir
aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo
mokslo įstatymai.
63 straipsnis.
Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos
1. Apskrities ar
savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities, savivaldybės
švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos apskrities ir
savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir kitos atskirų
švietimo sričių tarybos.
2. Apskrities,
savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai
(globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų
asociacijos.
3. Apskrities
švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės
švietimo tarybos – savivaldybės taryba.
4. Apskrities,
savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo
politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos
programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.
64 straipsnis.
Valstybės švietimo savivaldos institucijos
Visuomenės dalyvavimą
formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės
švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos
švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais
Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus
tvirtina Vyriausybė;
2) Bendrojo
ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,
pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų
kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos
nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos
profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo
klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
4) Lietuvos
neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos
neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų
švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija;
5) Lietuvos
nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji
institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos
nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
6) Aukštojo
mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija
strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina
Vyriausybė.
65 straipsnis.
Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
1. Mokyklos
bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių
(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo
valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias
jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir
funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
2. Mokytojų
asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį,
sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,
vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.
3. Švietimo
valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir
asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę,
konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti
ekspertais.
4. Profesinių
sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.
66 straipsnis.
Švietimo priežiūra
1. Švietimo
priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą,
švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą,
švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą
reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir
organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos
tobulinimą.
2. Švietimo
teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos ir mokyklos
steigėjas.
3. Valstybinę
švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija bei
apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros
institucija pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros
nuostatus.
4. Mokyklos
veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos
veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės
veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.
5. Aukštojo
mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO
FINANSAVIMAS
67 straipsnis.
Švietimo finansavimo šaltiniai
Švietimo
finansavimo šaltiniai:
1) valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;
2) kitos lėšos.
68 straipsnis.
Investicijos į švietimo plėtotę
1. Valstybės
lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių
išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Vienerių
metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir
mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės
programa.
2. Savivaldybių
lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas
savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės
programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir
vadovaujantis švietimo strateginiais planais.
69 straipsnis.
Švietimo programų ir mokyklų finansavimas
1. Formaliojo
švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,
išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo
programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo
lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.
2. Mokymo lėšos
savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio,
pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų,
profesinio mokymo, jas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius
tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose
finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų savivaldybių
biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms
mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
3. Mokyklos ūkio
lėšas mokykloms skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.
4. Ikimokyklinio
ir kito neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą finansuoja mokyklos
steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Profesines,
aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui,
mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.
6. Aukštosios
mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Vaikų
muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos,
neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš
valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės
bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas,
finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,
skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties
tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos
Respublikos tarptautinėje sutartyje.
8. Sveikatos
priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų
lėšų.
70 straipsnis.
Mokyklų vadovų ir mokytojų darbo apmokėjimas
1. Valstybinės
(išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos vadovo pareiginė alga priklauso
nuo išsilavinimo, darbo stažo ir pareigybės kategorijos.
2. Valstybinės
(išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo pareiginė alga
priklauso nuo turimos pareigybės kategorijos pagal bendruosius aprašus.
Pareigybės kategorijų bendruosius aprašus pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir
veiklos sudėtingumą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
3. Nevalstybinių
mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų pareiginės algos dydis nustatomas
vadovaujantis darbo įstatymų nustatyta tvarka.
4. Aukštosios
mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui mokama už darbą atsižvelgiant
į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
71 straipsnis.
Materialinė parama
1. Technologinio
profilio, profesinės ir aukštesniosios mokyklos mokiniui ir studentui gali būti
mokama stipendija, skiriama materialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Paramą
aukštosios mokyklos studentui reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.
3. Neformaliojo
švietimo mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.
4. Mokyklos
(išskyrus aukštąją) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo
procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per
metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.
5. Mokytojas
gali būti visiškai arba iš dalies atleidžiamas nuo gautos valstybės paskolos
studijoms grąžinimo arba jam atidedamas paskolos grąžinimo terminas Vyriausybės
nustatyta tvarka.
72 straipsnis.
Mokestis už švietimą
1. Valstybinėje
ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio,
vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas yra
nemokamas.
2.
Nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą ar studijas nustato mokyklos
steigėjas. Mokestis mokamas sutarties pagrindu.
3. Mokinys,
besimokantis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovėliais
naudojasi nemokamai.
4. Mokinys,
besimokantis pagal vidurinio ugdymo ar pagrindinio profesinio mokymo programas,
iš dalies aprūpinamas vadovėliais iš mokyklos vadovėlių fondo, įvertinus tėvų
(rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.
5.
Individualiosiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo
priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai,
rūpintojai).
6. Specialiųjų
poreikių asmuo mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiosiomis mokymo
priemonėmis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
ugdymui skirta kompensacine technika.
7. Mokesčio dydį
už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas
mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas
(pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai,
būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.
8. Mokesčio dydį
už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą
ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį
pageidaujamų bendrojo lavinimo dalykų mokymąsi, pakartotinius bendrojo lavinimo
dalykų valstybinius ar mokyklinius egzaminus nustato švietimo ir mokslo
ministras.
9. Mokesčio dydį
už mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą nustato steigėjas. Mokestis mažinamas
atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.
10. Aukštesniųjų
ir profesinių mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo
programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai, galimybė
naudotis kompiuteriais savarankiško darbo metu ir kitomis informacinių
technologijų priemonėmis) ir individualios mokymosi priemonės (vadovėliai,
konspektai ir pan.) yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas ir
mokymosi priemones nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS
BENDRADARBIAVIMAS
73 straipsnis.
Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje
1. Lietuvos
švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo
erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio
valstybių švietimo sistemų subjektais.
2. Dalyvavimo ar kitokio
bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų
susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio
valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.
3. Jei
įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato
kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
74
straipsnis. Užsienio bei tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio bei
tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia
šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Užsienio
valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos
mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti
vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio valstybių
arba organizacijų pažymėjimai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
75 straipsnis.
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Mokytis pagal
aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.
2. Nuo 2005–2006
mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.
3. Ikimokyklinio
ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas
ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.
4. Iki juridinių
asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis
Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų
valstybės registro nuostatais.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630,
2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35
STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-06-30)
autrap@lrs.lt
57 straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų
valstybės institucijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai
1. Ministerijos
ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja
švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo
grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės
aktų projektų;
2) kartu su
švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;
3) atlieka
pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
2. Ministerijų
ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo
klausimais nustato Vyriausybė.
3. Seimui
atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir
pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių
įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.
58
straipsnis. Apskrities viršininko įgaliojimai
Apskrities
viršininkas:
1) vykdo
valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo
strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta
tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;
2) analizuoja
bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri švietimo teikėjų veiklą;
3) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo
padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo
specialistus ir švietimo padalinių vadovus;
4) formuoja
specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina
specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio
švietimo programas;
5) steigia
pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines
psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių
įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
6) švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai apie švietimo
būklę apskrityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
59
straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai
1. Savivaldybės
atstovaujamoji institucija:
1) vykdo
valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį
švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;
2) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius;
3) formuoja
ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam
švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius
atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas,
savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;
4) steigia,
reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas bei pagalbą mokiniams, mokytojams
ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų
švietimo centrus ir kitas).
2. Savivaldybės
vykdomoji institucija:
1) analizuoja
švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;
2) vadovaudamasi
švietimo ir mokslo ministro nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais skiria
švietimo padalinių vadovus ir specialistus;
3) vykdo mokyklų
vadovų kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją;
4) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko
savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi
vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
5) organizuoja
savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų
patikrinimą ir brandos egzaminus;
6) pagal šio
Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;
7) švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės
švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę
savivaldybėje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
60
straipsnis. Mokyklos steigėjo įgaliojimai
1. Mokyklos
steigėjas:
1) užtikrina valstybinės
švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo
ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mokyklų veiklą, vykdymą
mokykloje;
2) įvertina
gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų
teikimo;
3) nustato
mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje
mokykloje;
4) steigia,
reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko mokyklą;
5) tvirtina
mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;
6) užtikrina
mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;
7) pritaria
mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos
programai;
8) (neteko
galios);
9) tvirtina
mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;
10) (neteko
galios);
11) švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinės (išskyrus aukštosios)
mokyklos vadovo atestaciją;
12) organizuoja
informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės,
specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės,
kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą
mokyklai ir mokytojui;
13) organizuoja
pedagogų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą,
jų atestaciją;
14) teisės aktų
nustatyta tvarka prižiūri mokyklos veiklą;
15) organizuoja
mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36
straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;
16) kaupia ir
skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;
17) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
2. Seimas,
Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį,
mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai
institucijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
61
straipsnis. Mokyklos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai
1. Valstybinės
(išskyrus aukštosios) mokyklos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą
atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir iš jų atleidžia steigėjas.
2. Savivaldybės
mokyklos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas atviro konkurso būdu
pareigoms skiriamas neterminuotai ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta
tvarka.
3. Nevalstybinių
mokyklų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta
tvarka.
4. Mokyklos
vadovas:
1) vadovauja
mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo
programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta
tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius
asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už 26
straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą.
Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų
laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą,
pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią,
užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems
įpročiams aplinką;
4) analizuoja
mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito
vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;
5) atlieka
mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir
pareigybės aprašyme.
5. Aukštosios
mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
62
straipsnis. Mokyklos savivalda
1. Mokyklos
savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo
programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
2. Mokyklos
savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo
klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute),
priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka
visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų
kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).
3. Mokyklos
taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti
mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.
Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės
nariams.
4. Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos
(išskyrus aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos
institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.
Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos
darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai,
kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
5. Mokykloje
gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų,
rūpintojų).
6
dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:
6. Profesinių ir
aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo
mokslo įstatymai.
6
dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:
6. Aukštųjų
mokyklų savivaldos ypatumus nustato Aukštojo mokslo
įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1066,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
63
straipsnis. Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos
1
dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:
1. Apskrities ar
savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities,
savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos
apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir
kitos atskirų švietimo sričių tarybos.
1
dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:
1. Apskrities ar
savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities, savivaldybės
švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos
apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir
kitos atskirų švietimo sričių tarybos.
2. Apskrities,
savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai
(globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų
asociacijos.
3. Apskrities
švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės
švietimo tarybos – savivaldybės taryba.
4. Apskrities,
savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo
politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos
programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1066,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
64
straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos
Visuomenės
dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina
valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos
švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais
Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus
tvirtina Vyriausybė;
2) Bendrojo
ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,
pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų
kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos
nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos
profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo
klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
4) Lietuvos
neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos
neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų
švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija;
5) Lietuvos
nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji
institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos
nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
6) Aukštojo
mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija
strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina
Vyriausybė.
65
straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
1. Mokyklos
bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių
(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo
valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias
jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir
funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
2. Mokytojų
asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį,
sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,
vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.
3. Švietimo
valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir
asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę,
konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti
ekspertais.
4. Profesinių
sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.
66
straipsnis. Švietimo priežiūra
1. Švietimo
priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą,
švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą,
švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą
reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir
organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos
tobulinimą.
2
dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:
2. Švietimo
teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas,
licencijuojamą švietimo veiklą – ir licenciją išduoti teikusios institucijos.
2
dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:
2. Švietimo
teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas.
3. Valstybinę
švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka švietimo ir mokslo ministras ir
apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo
priežiūros nuostatus.
4
dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:
4. Mokyklos
veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos
veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės
veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.
4
dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:
4. Mokyklos
veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų
vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja
steigėjas.
5. Aukštojo
mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
Nr. X-1066,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
ŠVIETIMO
FINANSAVIMAS
67
straipsnis. Švietimo finansavimo šaltiniai
Švietimo
finansavimo šaltiniai:
1) valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;
2) kitos lėšos.
68
straipsnis. Investicijos į švietimo plėtotę
1. Valstybės
lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių
išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo.
Vienerių metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia
Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir
Vyriausybės programa.
2. Savivaldybių
lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas
savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės
programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir
vadovaujantis švietimo strateginiais planais.
69
straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas
1. Formaliojo
švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,
išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo
programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo
lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.
2. Mokymo lėšos
savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio,
pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų,
profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių
saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo
švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų
savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms
mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
3. Mokyklos
(išskyrus nevalstybines tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos
mokyklas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje) ūkio lėšas mokykloms skiria
mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.
4. Neformaliojo
vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programų
vykdymą finansuoja mokyklos steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai
teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Profesines,
aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui,
mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.
6. Aukštosios
mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Vaikų
muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos,
neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš
valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės
bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas,
finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,
skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties
tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos
Respublikos tarptautinėje sutartyje.
8. Sveikatos
priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų
lėšų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2292, 2004-06-22,
Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
74 straipsnis. Užsienio bei tarptautinių
organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio bei
tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia
šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Užsienio
valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos
mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti
vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio
valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
75
straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Mokytis pagal
aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.
2. Nuo 2005–2006
mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.
3. Ikimokyklinio
ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas
ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.
4. Iki juridinių
asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis
Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų
valstybės registro nuostatais.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS
KUZMICKAS
Vilnius, 1991 m. birželio 25 d.
Nr. I-1489
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630,
2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,
58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2398,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-689, 2006-06-13,
Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1066,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1210,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35
STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-07-12)
autrap@lrs.lt
561 straipsnis. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras
1. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras yra valstybės registras.
2. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, profesiniai standartai ir profesinio rengimo standartai.
3. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro valdytoja yra Švietimo ir mokslo ministerija.
4. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatai. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatuose nurodomos konkrečios registro tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
5. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro duomenys tvarkomi ir saugomi vadovaujantis šiuo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
562 straipsnis. Švietimo valdymo informacinė sistema
1. Švietimo valdymo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta teikti duomenis ir informaciją, reikalingą švietimo subjektams analizuoti ir vertinti švietimo būklę įvairiais aspektais, prognozuoti švietimo kaitą, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
2. Švietimo valdymo informacinės sistemos valdytoja yra Švietimo ir mokslo ministerija.
3. Švietimo valdymo informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) teisės aktu, kuriuo tvirtinami Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatai. Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nurodomos konkrečios Švietimo valdymo informacinės sistemos tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose
1. Švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta:
1) mokinių prieš mokinius;
2) švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius;
3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;
4) švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;
5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus.
2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams), ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.
4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką.
6. Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad jo vadovaujamos švietimo įstaigos mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą.
7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
1. Sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt.
2. Asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
4. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją.
5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę dėti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.
6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ
563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
1. Švietimo įstaigų vadovų rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus.
3. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą ar atsilaisvinsiančią švietimo įstaigos vadovo vietą ir švietimo įstaigos vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
5. Iš rezervo yra išbraukiami asmenys, kurie švietimo įstaigos vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų.
6. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, nelaimi konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, jam sutikus, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
391 straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
1. Kvalifikacijų sistemos paskirtis – užtikrinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą.
2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu.
3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą.
4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija).
5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas.
6. Kvalifikacijas tvarko kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi.
7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus.
8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru.
9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše.
11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas arba aukštoji mokykla, gavę kompetencijų įvertinimo rezultatus.
12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje
1. Vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.
2. Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį.
3. Mokinius konsultuoja, mokomąja medžiaga aprūpina, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis.
4. Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2593, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20026
451 straipsnis. Mokinio pažymėjimas
1. Mokinio pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis mokinio statusą. Mokinio pažymėjimas išduodamas mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo arba formaliojo profesinio mokymo programą.
2. Mokinio pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Mokinio pažymėjimą išduoda mokykla arba kitas švietimo teikėjas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
564 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliojimai
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:
1) vykdo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimus), nacionalinius ir tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus;
2) organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą;
3) užtikrina ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybę;
4) atlieka valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą;
5) vykdo vidurinio ugdymo programų akreditavimą;
6) vykdo bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės priežiūrą;
7) atlieka vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą;
8) administruoja ir (ar) įgyvendina, ir (ar) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti, priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo šias priemones įgyvendinantiems projektams;
9) konsultuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinius dėl valstybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos įgyvendinimo;
10) vykdo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą;
11) kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 dienos parengia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose ir teikia išvadas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl reikalingo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemos tobulinimo;
12) teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
13) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
1993-07-16
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą