LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas
45 versijos
· 1997-06-19
2024-11-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — art. 25
2024-08-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 36, 1
2024-07-25
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 2,
2024-05-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 461,
2024-04-26
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 16, 3
2024-01-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 32
2023-11-10
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 2, 4
2023-02-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 253,
2023-01-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 9, 25
2022-11-10
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — art. 3
2022-11-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 2,
2022-08-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 12, 2
2022-01-28
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 12
2022-01-02
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 2, 4,
2021-12-31
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 11
2021-10-09
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 24
2021-08-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 16, 1
2021-07-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 25
2021-06-03
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 2, 21
2021-05-28
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 11
2021-01-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 11
2020-07-10
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — art. 9
2020-01-10
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 19, 3
2018-11-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 2,
2018-07-12
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 2,
2017-07-13
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 19, 1
2016-12-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 4, 3,
2015-01-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 15, 1
2014-08-05
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 12, 1
2014-06-03
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 12, 1
Pakeitimai 2014-06-03
@@ -10,10 +10,6 @@
įstatymo tekstas
Aktuali
redakcija nuo 2012-01-01
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
@@ -114,13 +110,59 @@
buvo numatyta tęsti ryšių užmezgimo momentu.
5. Europos Sąjungos
Redakcija nuo 2014-09-01:
4. Dalykiniai
santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir finansų įstaigų
ar kitų subjektų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos ryšių
užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laikotarpį.
5. Europos
priežiūros institucijos – Europos bankininkystės institucija, įsteigta 2010 m.
lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010,
kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės
institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas
Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), Europos
draudimo ir profesinių pensijų institucija, įsteigta 2010
m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos
draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr.
716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p.
48),
ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, įsteigta 2010
m. lapkričio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama
Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas
Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84).
6. Europos Sąjungos
valstybė narė –
valstybė Europos Sąjungos narė ir Europos ekonominės erdvės valstybė.
6. Fiktyvus
7. Fiktyvus
bankas – juridinis asmuo, turintis teisę verstis vienos ar daugiau rūšių
@@ -130,30 +172,50 @@
grupei.
7. Finansų įstaigos – Lietuvos
8. Finansų įstaigos – Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų
įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo
įstaigos,
taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės.
8. Įtartina
piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris,
atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų,
kuriais vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini,
ir kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.
9. Kiti subjektai:
įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų
įstaigos ir mokėjimo įstaigos, taip pat investicinės kintamojo kapitalo
bendrovės.
9. Įtartina
piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris, atitinkantys
bent vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų, kuriais
vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, ir
kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.
Redakcija nuo 2014-09-01:
9. Įtartina
piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija arba sandoris,
atliekami su turtu, kuris, kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai
gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant
tokioje veikoje ir (ar) yra susijęs su teroristų finansavimu.
10. Kiti subjektai:
1) auditoriai;
Redakcija nuo 2014-09-01:
1) atestuoti
auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės
(toliau – auditoriai);
2) draudimo
įmonės,
@@ -196,9 +258,9 @@
1, 4 ir 5 punktuose;
7) asmenys, kurie verčiasi ūkine
komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais,
7) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine
veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais,
tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais
@@ -220,17 +282,17 @@
investicinės bendrovės.
10. Klientas – asmuo,
11. Klientas – asmuo,
atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga
ar kitu subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas
biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, valstybės ar savivaldybių fondus, užsienio
valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.
11. Naudos
biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, valstybės ar savivaldybių fondus,
užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.
12. Naudos
gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio
@@ -244,13 +306,35 @@
tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to
juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per pareikštinių
akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama
reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti informaciją
apie savo veiklą, atitinkantys Europos Bendrijos teisės aktus, arba
lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25
procentų ir vienos akcijos); taip pat fizinis asmuo, kuris kitaip kontroliuoja
juridinio asmens valdymą;
Redakcija nuo 2014-09-01:
1) juridiniame
asmenyje – fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį
tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to
juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per
pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais
prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti
informaciją apie savo veiklą, atitinkantys Europos Bendrijos teisės aktus, arba
informaciją apie savo veiklą, atitinkantys Europos Sąjungos teisės aktus, arba
lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25
@@ -272,19 +356,19 @@
kuris kontroliuoja 25 procentus ar daugiau juridinio asmens turto.
12. Neįprasta
13. Neįprasta
piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris, turintys
bent vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų, kuriais
vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini,
požymių, tačiau jų nepakanka, kad piniginė operacija ar sandoris atitiktų
kriterijų ir būtų pripažinti įtartinais.
13. Patikos
vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, požymių,
tačiau jų nepakanka, kad piniginė operacija ar sandoris atitiktų kriterijų ir būtų
pripažinti įtartinais.
14. Patikos
ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjas – bet koks
@@ -330,7 +414,21 @@
asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.
14. Pinigai – Lietuvos
Redakcija nuo 2014-09-01:
5) veikia kaip
formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, jeigu tai nėra bendrovė, kurios
vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kuriai taikomi
Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai atskleisti informaciją apie savo
veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba organizuoja, kad kitas
asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.
15. Pinigai – Lietuvos
banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių
@@ -340,7 +438,7 @@
turinčios mokėjimo priemonės.
15. Piniginė
16. Piniginė
operacija – bet koks pinigų mokėjimas, perdavimas ar gavimas, išskyrus
@@ -352,7 +450,7 @@
subjektais.
16. Pinigų plovimas:
17. Pinigų plovimas:
1) turto
@@ -382,17 +480,17 @@
turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;
4) rengimasis, pasikėsinimas padaryti,
bendrininkavimas darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų.
17. Pinigų
4) rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas
darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų.
18. Pinigų
plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija – šiame įstatyme nurodytų
priemonių įgyvendinimas.
18.
19.
Politikoje dalyvaujantys fiziniai asmenys – užsienio valstybių piliečiai,
@@ -400,7 +498,17 @@
artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.
19. Svarbios
Redakcija nuo 2014-09-01:
19. Politikoje
dalyvaujantys fiziniai asmenys – fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo
patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jų artimieji šeimos nariai arba
artimi pagalbininkai.
20. Svarbios
viešosios pareigos –
@@ -432,7 +540,55 @@
valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys.
20. Teroristų
Redakcija nuo 2014-09-01:
20. Svarbios
viešosios pareigos – pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose:
1) valstybės
vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro
pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos
kancleris;
2) parlamento
narys;
3) Aukščiausiojo
Teismo, Konstitucinio Teismo ar kitos aukščiausiosios teisminės institucijos,
kurios sprendimai negali būti skundžiami, narys;
4) Lietuvos
auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) valdymo organo ar centrinio banko
valdybos narys;
5) ambasadorius,
laikinasis reikalų patikėtinis ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;
6) valstybės
valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys;
7) tarptautinės
tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar
priežiūros organo narys;
8) politinės
partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys.
21. Teroristų
finansavimas
@@ -444,7 +600,15 @@
2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18) 1–4 straipsniuose.
21. Trečioji
Redakcija nuo 2014-09-01:
21. Teroristų
finansavimas – veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal 1999 m. gruodžio 9 d.
Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu 2 straipsnį.
22. Trečioji
šalis – finansų įstaiga, kitas subjektas arba kitoje Europos Sąjungos
@@ -468,7 +632,7 @@
nustatytiems reikalavimams.
22. Turtas – daiktai,
23. Turtas – daiktai,
pinigai, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, kitas turtas bei
@@ -492,3145 +656,3997 @@
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
Nr. XI-1384, 2011-05-19,
Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)
Nr.
XI-1877,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7768 (2011-12-31)
Nr.
XI-1885, 2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
ANTRASIS
SKIRSNIS
UŽ PINIGŲ
PLOVIMO IR (ar) TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJĄ ATSAKINGOS INSTITUCIJOS
3 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevenciją atsakingos institucijos
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo
departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos bankas,
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros
paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau –
Kultūros paveldo departamentas), Valstybinė lošimų priežiūros komisija, Notarų
rūmai, Auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo
rūmai ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, kurios pagal kompetenciją
atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevenciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1687,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
4
straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją
atsakingų institucijų pareigos
1. Lietuvos
bankas patvirtina kredito, elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo
įstaigoms, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, draudimo
brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės draudimu susijusią draudimo
tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms
bendrovėms ir depozitoriumui skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą,
susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo
klausimais.
2. Kultūros
paveldo departamentas patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine
veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar)
antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą,
susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo
klausimais.
3. Valstybinė
lošimų priežiūros komisija priima azartinius lošimus organizuojančioms
bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui
ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių bendrovių veiklą, susijusią su
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja šias bendroves minėtų nurodymų įgyvendinimo
klausimais.
4. Lietuvos advokatūra patvirtina
advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti
kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri advokatų ir
advokatų padėjėjų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja advokatus ir
advokatų padėjėjus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
5. Notarų rūmai
patvirtina notarams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų
plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą, susijusią su
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja notarus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
6. Auditorių
rūmai patvirtina auditoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri auditorių veiklą,
susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja auditorius minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
7. Lietuvos
antstolių rūmai patvirtina antstoliams arba teisę atlikti antstolių veiksmus
turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų
plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių arba teisę atlikti
antstolių veiksmus turinčių asmenų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja
antstolius arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis minėtų
nurodymų įgyvendinimo klausimais.
8. Lietuvos
prabavimo rūmai patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla,
susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus nurodymus,
kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui,
prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus
minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
9. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems subjektams, nenurodytiems šio
straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri
finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą.
10. Šio
straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius
darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
11. Apie šio
straipsnio 12 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių
darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turi būti raštu pranešta
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
12. Šio
straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija
apie atliktų subjektų veiklos, susijusios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, patikrinimų rezultatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-559,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)
Nr. XI-1348,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)
Nr.
XI-1687,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
Nr.
XI-1877,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7768 (2011-12-31)
4 straipsnis.
Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos klausimais
priėmimas
Lietuvos bankas
priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų
siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
5 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos
priemones
Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:
1)
renka ir registruoja šiame įstatyme nurodytą informaciją apie kliento pinigines
operacijas ir sandorius bei apie klientą, atliekantį šias operacijas ir
sandorius;
2) kaupia, analizuoja ir teisės aktų
nustatyta tvarka skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją,
nurodytą 2005
m.
spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų
sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui
33 straipsnio 2 dalyje);
3)
Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės
institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;
Redakcija nuo 2014-09-01:
3)
perduoda šio įstatymo pagrindu gautos informacijos analizės metu surinktą
informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ar nustatytus teisės aktų pažeidimų
požymius kompetentingoms valstybės ar užsienio institucijoms, Vyriausybės
nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms
informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;
4)
atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto
legalizavimo;
5)
bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis,
tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemones;
6)
teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie galimo pinigų
plovimo ir (ar) teroristų finansavimo bei įtartinų ar neįprastų piniginių
operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus;
Redakcija nuo 2014-09-01:
6)
tvirtina galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių
atpažinimo kriterijus;
7)
teikia pasiūlymus kitoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevenciją atsakingoms institucijoms dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos sistemos tobulinimo;
8)
informuoja finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės
institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas ar neįprastas pinigines
operacijas ir sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus;
Redakcija nuo 2014-09-01:
8) informuoja
finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės
institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar
sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus;
9) Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES)
Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su Europos priežiūros institucijomis ir
teikia joms visą jų užduotims atlikti būtiną informaciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1885,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
6 straipsnis. Valstybės saugumo departamento funkcijos
įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones
1. Valstybės
saugumo departamentas:
1) renka ir
analizuoja žvalgybos informaciją, susijusią su teroristų finansavimu;
2)
bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis
organizacijomis, renkančiomis informaciją apie teroristų finansavimą;
3) šio įstatymo
4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikia informaciją apie galimus
teroristų finansavimo atpažinimo kriterijus.
2. Valstybės
saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja
ir Vyriausybės nustatyta tvarka keičiasi informacija įgyvendinant teroristų
finansavimo prevencijos priemones.
7 straipsnis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemones
1.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją turi teisę:
1) gauti
iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės
institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų
subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, savo funkcijoms atlikti
reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius;
2) gauti
iš institucijų, finansų įstaigų, kitų subjektų informaciją, susijusią su pinigų
plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo
prevencijos priemonių įgyvendinimu;
3) koordinuoti
institucijų (išskyrus Valstybės saugumo departamento) veiklą, susijusią su
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu;
4)
nurodyti institucijoms, finansų įstaigoms ir kitiems subjektams aplinkybes ir
sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus,
susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos
priemonių įgyvendinimu. Institucijos, finansų įstaigos ir kiti subjektai
privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne
vėliau kaip per 7 darbo dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai apie priemones, kurių imtasi;
5)
nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę
atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius arba teisę atlikti
antstolių veiksmus turinčius asmenis, iki 5 darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius.
Redakcija nuo 2014-09-01:
5)
nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus notarus ar teisę
atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ar advokatų padėjėjus
ir antstolius arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, iki 10
darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.
2. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu
būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teises reglamentuoja Baudžiamojo
proceso kodeksas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1687,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
8
straipsnis. Valstybės institucijų bendradarbiavimas
Teisėsaugos ir
kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
požymius, šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš
pažeidėjus. Duomenis, kuriuos valstybės institucijos turi pranešti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir šios informacijos pateikimo tvarką nustato
Vyriausybė.
TREČIASIS
SKIRSNIS
PINIGŲ PLOVIMO
IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS
9
straipsnis. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir
naudos gavėjo tapatybę:
1) prieš
pradėdami dalykinius santykius;
2) prieš
atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas
arba sudarydami sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių
susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo
tapatybė jau yra nustatyta;
Redakcija nuo 2014-09-01:
2) prieš
atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas
arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar
kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo
tapatybė jau yra nustatyta;
3)
prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija
6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
4) vykdydami
vidaus ir tarptautinių pašto perlaidų paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų
pinigų suma viršija 600 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
5) vykdydami ir
priimdami pinigų pervedimus – vadovaudamiesi 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos,
pateikiamos pervedant lėšas, nuostatomis;
6) kai kyla
abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų
teisingumo ar autentiškumo;
7) bet kuriuo
kitu atveju, kai kyla įtarimas, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo veika.
2. Jeigu
piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra
žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš
karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma viršija 15 000 eurų ar
ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių
operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai
nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.
Redakcija nuo 2014-09-01:
2. Jeigu
piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra
žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš
karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma lygi arba viršija 15 000
eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių
piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to,
kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.
3. Draudimo
įmonės,
vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su
gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, privalo
nustatyti kliento ir draudžiamo asmens tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė
įmoka viršija 1 000 eurų arba vienkartinė įmoka viršija 2 500 eurų arba ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šioje dalyje nurodytos įmonės gali
patikrinti draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo tapatybę po to, kai
dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais tapatybė turi būti patikrinama
išmokant išmokas arba prieš tai, arba naudos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti
draudimo liudijime numatytomis teisėmis arba prieš tai.
Redakcija nuo 2014-09-01:
3. Draudimo
įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios
su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, privalo nustatyti
kliento ir apdraustojo tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė draudimo įmoka
viršija 1 000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka viršija 2 500 eurų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šioje dalyje nurodytos įmonės gali
nustatyti draudimo sutartyje nurodyto išmokos gavėjo tapatybę po to, kai
dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais išmokos gavėjo tapatybė turi
būti nustatoma išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti
draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką.
4. Azartinius
lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į
lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai
jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus.
5. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų
priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra
kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją.
6. Draudžiama
atlikti šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas operacijas, jeigu klientas šio
įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę,
jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo
atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia
naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo
tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka.
Redakcija nuo 2014-09-01:
6. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu
privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis
asmuo, valdymo struktūra ir veiklos pobūdis.
7. Visais
atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos
ir kiti subjektai privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių
santykių tikslą ir numatomą pobūdį.
8. Visais atvejais,
kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti
subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi
dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo
šaltinio.
9. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento
dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu,
tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar
kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį,
prireikus – žinias apie lėšų šaltinį.
Redakcija nuo 2014-09-01:
9. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento
dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių
santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų
finansų įstaigų ar kitų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą,
rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.
10. Duomenys apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę privalo
būti nuolatos peržiūrimi ir atnaujinami.
Redakcija nuo 2014-09-01:
10. Siekiant
užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti
dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų
įstaigų ir kitų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.
11.
Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko
sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi
galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus
būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Redakcija nuo 2014-09-01:
11. Finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko
sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi
galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio
įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę,
jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo
atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia
naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo
tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; taip pat jeigu
įstaiga negali užtikrinti tinkamo šio straipsnio 5–9 dalių reikalavimų vykdymo.
Apie tokius atvejus, įvertinus keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
grėsmę, būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
12.
Šio straipsnio 11 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams tuo metu,
kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba
atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas
dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.
13.
Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktai, 5, 7–10 dalys netaikomos, kai finansų
įstaigos ar kito subjekto klientas yra kita finansų įstaiga.
14.
Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių
piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.
Papildyta nuo 2014-09-01:
15. Finansų įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi
klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą dėl kliento
piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo, jeigu finansų įstaigos ir kiti
subjektai kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdė dėl šio straipsnio 11
dalyje nurodytų priežasčių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1348,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
10
straipsnis. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas
1.
Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas:
1) bendrovėms,
kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių
reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių
vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra taikomi
Europos Sąjungos
teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą;
2)
bendrųjų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti teisines paslaugas teikiantys
asmenys iš Europos
Sąjungos valstybių
narių arba iš trečiųjų valstybių, naudos gavėjams, jeigu jiems yra taikomi
kovos su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu reikalavimai,
atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie kompetentingų institucijų yra
prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, jei finansų įstaigų, kurios turi
tokias bendras sąskaitas, prašymu pateikiama informacija apie naudos gavėjo tapatybę;
3)
gyvybės draudimo sutarčių, kai metinė įmoka yra ne didesnė kaip 1 000 eurų arba
vienkartinė įmoka yra ne didesnė kaip 2 500 eurų arba ją atitinkanti suma
užsienio valiuta, atvejais;
Redakcija nuo 2014-09-01:
3) gyvybės
draudimo sutarčių, kai metinė draudimo įmoka yra ne didesnė kaip 1 000
eurų arba vienkartinė draudimo įmoka yra ne didesnė kaip 2 500 eurų ar ją
atitinkanti suma užsienio valiuta, atvejais;
4)
pensijų programų draudimo liudijimų, jeigu juose nėra nuostatos dėl jų
išankstinio nutraukimo ir jeigu draudimo liudijimai negali būti naudojami kaip
įkeitimo objektai, atvejais;
5)
pensijų, senatvės pensijų ar kitų sistemų, kurios numato pensijas darbuotojams,
kai įmokos yra išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, o šių sistemų veiklą
reglamentuojantys teisės aktai neleidžia kitam asmeniui perduoti tokios
sistemos nario dalies, atvejais;
6) elektroninių
pinigų atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia
laikmenose saugoma suma neviršija 250 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio
valiuta, arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai
per kalendorinius metus sudaromų sandorių vertei taikoma 2 500 eurų arba ją
atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais
kalendoriniais metais elektroninės laikmenos turėtojas pasiima 1 000 eurų arba
ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ar didesnę sumą;
7)
klientui, jei klientas yra finansų įstaiga, kuriai taikomas šis įstatymas, arba
finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba
trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius
reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų
laikymosi;
8) mažą pinigų
plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę keliančiam klientui.
2. Draudžiama
atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jei dėl to yra priimtas
atskiras Europos Komisijos sprendimas.
3. Supaprastinto
kliento tapatybės nustatymo tvarką bei kriterijus, kuriais vadovaujantis
klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
grėsmę, nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1384,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)
ANTRASIS
Nr.
XI-1877,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7768 (2011-12-31)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
11
straipsnis. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas
1.
Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas:
1)
kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas
fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę;
2)
kai yra vykdomi tarptautiniai korespondentinės bankininkystės santykiai su
trečiųjų valstybių kredito įstaigomis;
3)
kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais
fiziniais asmenimis;
Redakcija nuo 2014-09-01:
3)
kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais
fiziniais asmenimis,
kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai finansų įstaiga ar kitas subjektas, įvertinę kliento
keliamą riziką ir nustatę, kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo riziką, nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės
nustatymą taikyti ir kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis;
4)
kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
grėsmė.
2. Atlikdami
sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai
atliekami per atstovą ar klientas fiziškai
nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo grėsmė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo
taikyti vieną ar kelias papildomas priemones:
1) kliento
tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją;
2) panaudoti papildomas
priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus
arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio
pažymėjimo;
3) užtikrinti,
kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą
kredito įstaigoje.
3. Atlikdamos
sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra
vykdomi tarptautiniai korespondentinės bankininkystės santykiai su trečiųjų
valstybių kredito įstaigomis, kredito
įstaigos privalo:
1) surinkti
pakankamai informacijos apie lėšas gaunančią kredito
įstaigą, kad būtų galima gerai suprasti jos verslo pobūdį ir iš viešai
prieinamos informacijos nustatyti šios įstaigos reputaciją ir priežiūros
kokybę;
2) įvertinti
lėšas gaunančios kredito įstaigos pinigų
plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;
3) prieš naujų
korespondentinės bankininkystės santykių užmezgimą gauti įgalioto vadovo
pritarimą;
4) pagrįsti
dokumentais atitinkamus kiekvienos kredito
įstaigos įsipareigojimus;
5) įsitikinti,
kad lėšas gaunanti kredito įstaiga patikrino klientų, turinčių tiesioginį
priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko tęstinį kliento
tapatybės nustatymą ir kad tokia įstaiga įstaigos korespondentės prašymu gali
pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti.
4. Atlikdami
sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai
ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais
asmenimis, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo:
1) gauti
įgalioto vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti;
2) imtis
atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba
sandoriu, šaltiniui nustatyti;
3) vykdyti
sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su
politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis stebėseną.
Redakcija nuo 2014-09-01:
4. Atlikdami
sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai
ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais
asmenimis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai
finansų įstaiga ar kitas subjektas, įvertinę kliento keliamą riziką ir nustatę,
kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką,
nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės nustatymą taikyti ir kitiems
politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis, finansų įstaigos ir kiti
subjektai privalo:
1) gauti
įgalioto vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti
ar tęsti dalykinius santykius su klientais, kai jie tampa politikoje
dalyvaujančiais fiziniais asmenimis;
2) imtis
atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba
sandoriu, šaltiniui nustatyti;
3) vykdyti
sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su
politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis stebėseną.
5. Jeigu bent
vienus metus asmuo nustoja eiti šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytas
pareigas, finansų įstaigos ir kiti subjektai, įvertinę pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu
fiziniu asmeniu. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti vidines
procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra
politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.
Redakcija nuo 2014-09-01:
5.
Jeigu bent vienus metus asmuo nustoja eiti jam patikėtas svarbias viešąsias
pareigas, finansų įstaigos ir kiti subjektai, įvertinę pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu
fiziniu asmeniu. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti vidines
procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra
politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.
6.
Kredito įstaigoms draudžiama pradėti ir
tęsti korespondentinės
bankininkystės ar kitokius santykius su fiktyviu banku ar banku, kai
žinoma, kad šis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.
7. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo skirti dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl sandorių, kuriuose
siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę, taip pat dėl
dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo akivaizdžiai
nustatyta, ir prireikus nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas
kelias pinigus panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
Redakcija nuo 2014-09-01:
7.
Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo skirti ypatingą dėmesį bet kokiai
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl bet
kokio pobūdžio gaminių, produktų, kitokių žmogaus darbo rezultatų, teikiamų
paslaugų naudojimo ar vykdomų sandorių, kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos
gavėjo tapatybę (linkstama į anonimiškumą), taip pat dėl dalykinių santykių ar
sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatyta jam dalyvaujant fiziškai,
ir prireikus nedelsdami imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias turtą
panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
8.
Sustiprinto kliento tapatybės nustatymo tvarką ir kriterijus, kuriais
vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo grėsmė, nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
Nr.
XI-1885,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
8 straipsnis.
Operacijų pinigais įtartinumas
1. Jeigu kredito
ir finansinės įstaigos įtaria, kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais
gali būti susijusios su pinigų plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę
ir nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo
dienos, pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos
pinigais dydžio, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie
pinigais atliktą operaciją.
2.
Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui,
kad jų klientų sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu, privalo
kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir šio Įstatymo 12 straipsnio 1
dalyje nurodytą informaciją apie sudarytą sandorį nedelsdami, ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas nuo sandorio patvirtinimo dienos, pateikti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos
pinigų sumos dydžio.
3. Kriterijus,
kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė
kartu su Lietuvos banku.
9 straipsnis.
Kliento tapatybės nustatymas
1. Kredito ir
finansinės įstaigos, prieš atidarydamos sąskaitas, priimdamos indėlius,
teikdamos vertybių saugojimo paslaugas, sudarydamos kitokias sutartis su
klientu ar atlikdamos operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba
šią sumą užsienio valiuta, privalo nustatyti kliento tapatybę.
2.
Kliento tapatybės nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Draudžiama
atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas operacijas, jeigu klientas šio
Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę,
taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.
10 straipsnis.
Operacijos pinigais atlikimas per atstovą
Kai operacija
pinigais, apie kurią pagal šį Įstatymą turi būti pranešta Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai, atliekama per atstovą, kredito ir finansinės
įstaigos privalo nustatyti kliento ir jo atstovo tapatybę.
11 straipsnis. Sąskaitų atidarymas ar kitų operacijų
su pinigais atlikimas per atstovą
Kai klientas
atidaro sąskaitą arba atlieka kitas šio Įstatymo 10 straipsnio 1–3 dalyse
nurodytas operacijas ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo
nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę.
12
straipsnis. Informacijos saugojimas
1.
Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytų kliento atliktų operacijų su pinigais bei įtartinų operacijų registrą,
išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.
2.
Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo
tvarkyti klientų įtartinų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar
mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta, registrą.
3. Kiti subjektai, išskyrus notarus
ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir advokatus ar
advokatų padėjėjus, privalo tvarkyti šio Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje
nurodytų operacijų su pinigais bei įtartinų operacijų su pinigais registrą.
4.
Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo tvarkyti šio Įstatymo 13
straipsnio 3 dalyje nurodytų gautų draudimo įmokų registrą.
5.
Advokatai ar advokatų padėjėjai privalo tvarkyti jų klientų sudaromų įtartinų
sandorių registrą.
6.
Lietuvos advokatų taryba privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų
praneštų jų klientų įtartinų sandorių registrą.
7. Registrų tvarkymo taisykles
nustato Vyriausybė.
8.
Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos ne trumpiau kaip 10 metų nuo ryšių su klientu
pabaigos.
9. Operaciją su
pinigais ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys
dokumentai, susiję su operacijų su pinigais atlikimu ar sandorių sudarymu, turi
būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo operacijos su pinigais atlikimo ar
sandorio sudarymo dienos.
12 straipsnis. Sąskaitų atidarymas ar kitų piniginių
operacijų atlikimas per atstovą
Kai klientas
atidaro sąskaitą arba atlieka kitas šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalyse
nurodytas operacijas ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo
nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę.
13
straipsnis. Trečiosios šalys
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės
nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją.
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę
tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodami informaciją apie klientą ar naudos
gavėją iš finansų įstaigų ir kitų subjektų arba jų atstovybių užsienyje, kai
jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje trečiajai šaliai nustatytus
reikalavimus.
3.
Kai Lietuvos Respublikoje registruota finansų įstaiga ar kitas subjektas veikia
kaip trečioji šalis ir atitinka šio įstatymo nustatytus kliento ar naudos gavėjo
tapatybės nustatymo reikalavimus, jam leidžiama
iš kliento reikalauti kitų duomenų ar kitos informacijos, kurie reikalingi
kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
4.
Trečiosios šalys paprašytos privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų
įstaigai ar kitam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus
turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
5.
Trečiosios šalys privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų įstaigai ar
kitam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo
tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus,
susijusius su klientu ar naudos gavėju.
6. Draudžiama
naudotis trečiųjų šalių iš trečiosios valstybės informacija apie klientą ar
naudos gavėją, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.
7. Šis
straipsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų, tarpininkavimo ir atstovavimo
santykiams, kai pagal sutartį užsakomųjų paslaugų teikėjas, tarpininkas ar
atstovas laikytinas finansų įstaigos ar kito subjekto (juridinio asmens)
dalimi.
8. Atsakomybė
dėl šiame įstatyme nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo
reikalavimų įvykdymo tenka trečiosios šalies informacija apie klientą ar naudos
gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems subjektams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
Nr.
XI-1885,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)
13 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai
1. Finansų įstaigos, atliekančios
operaciją su pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir
informaciją apie atliktą operaciją su pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su pinigais arba kelių
tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje
informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu
operacija su pinigais atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys
duomenys, operacijos su pinigais suma, valiuta, kuria atlikta operacija su
pinigais, operacijos su pinigais atlikimo data, operacijos su pinigais atlikimo
būdas, subjektas, kurio naudai atlikta operacija su pinigais.
2.
Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento
tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų
pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma
viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
3.
Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės praneša Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis
ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų
pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų draudimo įmokų
suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta.
4.
Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento
tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį
pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar
mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta.
5. Kiti subjektai, išskyrus notarus
ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų
padėjėjus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę
patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą
grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50
000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
6. Šio straipsnio 1–5 dalyse
nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama
nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su pinigais
atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta
informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų
įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.
8. Finansų įstaiga gali neteikti
šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios
operacijos su pinigais, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.
9. Šio
straipsnio 8 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas
yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:
1) teisinių paslaugų teikimu, advokato
praktika, notaro veikla;
2) loterijų, azartinių lošimų
organizavimu ir vykdymu;
3) veikla, susijusia su juodaisiais,
spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais,
juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
4) prekyba transporto priemonėmis;
5) prekyba
nekilnojamuoju turtu;
6) audito veikla;
7) asmens
sveikatos priežiūra;
8) aukcionų
organizavimu ir vykdymu;
9) turizmo ar
kelionių organizavimu;
10) didmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako
gaminiais;
11) prekyba naftos produktais;
12) farmacine
veikla.
14
straipsnio redakcija iki 2007 m. birželio 15 d.:
14
straipsnis. Muitinės įstaigų veikla
1. Muitinės
įstaigos atlieka į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – trečiosios šalys), įvežamų ir
iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų
kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Muitinės
įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos
Respubliką iš trečiųjų šalių ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias
šalis atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų pinigų vienkartinė suma
viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
3. Muitinės
įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į
Lietuvos Respubliką ar išveža iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis
grynųjų pinigų vienkartinę sumą, viršijančią 50 000 litų ar ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta.
14
straipsnio redakcija nuo 2007 m. birželio 15 d.:
14
straipsnis. Muitinės įstaigų veikla
1.
Muitinės įstaigos atlieka į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš
trečiųjų šalių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme
(toliau – trečiosios šalys), įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos
Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę
vadovaudamosi 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente nustatytais atvejais, kai Europos
Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima
ir atitinkamų reglamento nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti
įstatymai nustato kitaip.
3.
Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas,
pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų
šalių į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Bendrijos
per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios
vertė yra ne mažesnė kaip nurodyta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-2189,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)
14 straipsnis. Pranešimas apie įtartinas ar
neįprastas pinigines operacijas ir sandorius
Redakcija nuo 2014-09-01:
14
straipsnis. Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius
1. Finansų įstaigos ir
kiti subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir
sandorius. Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams vykdant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant
sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta
šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje.
Redakcija nuo 2014-09-01:
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.
Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir
kitiems subjektams atkreipiant
dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti
susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento
ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių
stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą,
kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar
sandorių atpažinimo kriterijus.
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę
operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos
privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo
valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai.
Redakcija nuo 2014-09-01:
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę
operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos,
privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės
operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to
padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau
kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos
advokatūrai.
3. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto
nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai
kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.
Redakcija nuo 2014-09-01:
3. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto
nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai
kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.
4. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba nuo to momento, kai yra pagrindžiamas lėšų ar turto
teisėtumas ar paneigiamos abejonės dėl galimų sąsajų su teroristų finansavimu,
privalo nedelsdama raštu pranešti finansų įstaigai ar kitam subjektui, kad
piniginės operacijos ar sandoriai gali būti atnaujinami.
5. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę
atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar
teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą
sustabdyti kliento atliekamas
įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių
atsiradimo momento iki 5 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.
Redakcija nuo 2014-09-01:
5. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę
atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar
teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą
sustabdyti kliento atliekamas
įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių
atsiradimo momento iki 10 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.
6. Jeigu finansų
įstaigos ir kiti subjektai per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikimo ar
nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo
Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris
turi būti atnaujinami.
Redakcija nuo 2014-09-01:
6. Jeigu finansų
įstaigos ir kiti subjektai per 10 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo ar
nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo
Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris
turi būti atnaujinami.
7. Jeigu
piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl
nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir
kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų
finansavimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba privalo apie tai pranešti
finansų įstaigai ir kitam subjektui.
8.
Finansų įstaigos ir kiti subjektai, gavę informacijos, kad klientas ketina ar bandys
atlikti įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, privalo nedelsdami
informuoti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybą, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos
advokatūrą.
Redakcija nuo 2014-09-01:
8. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, gavę
informacijos, kad klientas ketina ar bandys atlikti įtartiną piniginę operaciją
ar sandorį, privalo nedelsdami informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybą, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrą.
9. Neteko galios nuo 2011-07-01.
10. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 3 darbo
valandas nuo šio straipsnio 2 ir 8 dalyse nurodytos informacijos gavimo privalo
ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
11. Šio
straipsnio 2 ir 8 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams tuo metu,
kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba
atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas
dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.
12. Kai piniginė
operacija arba sandoris gali būti susiję su teroristų finansavimu, Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnyba informaciją apie piniginę operaciją arba sandorį ne vėliau kaip
per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo Vyriausybės nustatyta tvarka
pateikia Valstybės saugumo departamentui.
Redakcija nuo 2014-09-01:
12. Jeigu
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi informacijos apie galimas įtartinų
piniginių operacijų ar sandorių sąsajas su teroristų finansavimu, turimą
informaciją Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Valstybės saugumo
departamentui ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo
momento.
13. Šio
straipsnio 3 dalyje nustatytomis aplinkybėmis finansų įstaigos ir kiti
subjektai privalo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašomą
informaciją per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo momento.
14. Finansų įstaigos
ir kiti subjektai, vykdydami nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną,
įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, privalo
atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti
susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus
ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras,
kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius
santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės nepakankamos
ar neatitinka tarptautinių standartų. Tokių operacijų ar sandorių vykdymo
pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami dokumentais ir
saugomi 10 metų.
Netenka galios nuo 2014-09-01.
15. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų
nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir
veiksmus. Jokion atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų
subjektų darbuotojai, kurie gera valia praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar
sandorius.
Redakcija nuo 2014-09-01:
15. Finansų įstaigos
ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų
nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir
veiksmus. Baudžiamojon, civilinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn nėra
traukiami ir finansų įstaigų bei kitų subjektų vadovai ar kiti darbuotojai,
kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba
apie kliento vykdomas įtartinas
pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės
atsakingiems darbuotojams arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
16. Kriterijus,
kuriais vadovaujantis piniginė
operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, nustato Vyriausybė.
Netenka galios nuo 2014-09-01.
17. Šiame
straipsnyje nurodytų įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir
informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius
pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.
Redakcija nuo 2014-09-01:
17. Šiame
straipsnyje nurodytų įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir
informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
Papildyta nuo 2014-09-01:
15 straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų subjektų
pareigos
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, kurios užkirstų kelią su
pinigų plovimu susijusioms operacijoms su pinigais, bei užtikrinti, kad jų
darbuotojai būtų tinkamai pasirengę bei supažindinti su pinigų plovimo
prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose.
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame Įstatyme numatytų
pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
3.
Apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą turi būti pranešta
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
4. Finansų
įstaigoms draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas.
16 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai pateiktos informacijos apsauga
1.
Šiame Įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,
kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus
atvejus.
2.
Asmenys, pažeidę šiame Įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo
tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
3.
Institucijoms, jų tarnautojams ar darbuotojams, finansų įstaigoms ir jų
darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama pranešti
klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų atliekamas operacijas su
pinigais arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
4.
Šiame Įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
17
straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiksmų apskundimas
Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
18
straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka
Žala,
atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų,
einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai
1.
Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie
atliktą piniginę
operaciją pateikti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos
su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su
grynaisiais pinigais suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje
nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo
tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės
operacijos atlikimo
būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.
Redakcija nuo 2014-09-01:
1. Finansų
įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę
patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją
pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės
operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų
su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o
jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę
patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta
piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos
atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.
2.
Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys
privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie
kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu
pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Redakcija nuo 2014-09-01:
2.
Notarai ar teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys
privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie
kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu
pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000
eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
3. Kiti
subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius
veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius
ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį
atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma
viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Redakcija nuo 2014-09-01:
3. Kiti
subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius
veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius
ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius
duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais,
jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta.
4. Šio
straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.
5. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
neteikiama, jeigu finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.
6.
Finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės
nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.
7. Šio
straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas
yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:
1) teisinių paslaugų teikimu, advokato
praktika, notaro veikla;
2) loterijų, azartinių lošimų
organizavimu ir vykdymu;
3) veikla, susijusia su juodaisiais,
spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais,
juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
4) prekyba transporto priemonėmis;
5) prekyba
nekilnojamuoju turtu;
6) audito veikla;
7) asmens
sveikatos priežiūra;
8) aukcionų
organizavimu ir vykdymu;
9) turizmo ar
kelionių organizavimu;
10) didmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako
gaminiais;
11) prekyba naftos produktais;
12) farmacine
veikla.
Papildyta nuo 2014-09-01:
8. Šio
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai tvarką
nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
18 straipsnis. Grynųjų pinigų
deklaravimas ir muitinės įstaigų veikla
1. Grynųjų
pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais:
1) kai asmuo per
Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos
Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos
reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje
– trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne
mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar
išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3
straipsnio 1 dalyje;
2) Muitinės
pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos
Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos
Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos
Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma
viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
2. Muitinės
įstaigos atlieka:
1) į Europos Sąjungą
per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per
Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę
vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis;
2) į kitas
Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų
Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos
Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos
valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000
eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę.
3. Reglamento
(EB) Nr. 1889/2005 nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms
suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Reglamento
(EB) Nr. 1889/2005 nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti
įstatymai nustato kitaip.
4. Į
kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš
kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per
Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos
Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės
kontrolės tvarką nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos.
5. Muitinės
įstaigos privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai:
1) jeigu asmuo
įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš
Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis grynųjų pinigų
vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB)
Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje;
2) jeigu asmuo į
kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš
kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per
Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos
Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija
10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Papildyta nuo 2014-09-01:
6. Šiame
straipsnyje vartojama sąvoka „grynieji pinigai“ atitinka sąvoką, vartojamą
Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2 straipsnyje, o sąvoka „Europos Sąjungos
valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1384,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
19
straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų subjektų pareigos
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos
gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos
saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių
santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo
valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar)
teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir
užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai
pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Redakcija nuo 2014-09-01:
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir
naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų ir informacijos pateikimu
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos
saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių
santykių, produkto, paslaugos ar sandorio tipą, geografinę riziką ir pan.)
valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija ir kurios užkirstų kelią
su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms
operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų
darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir
kituose teisės aktuose. Šioje dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi
atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų
patvirtintus nurodymus.
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą
ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių
darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai.
3. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
imtis tinkamų
priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu
galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą
specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti
veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų
finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.
4. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai trečiosiose valstybėse esančiuose savo padaliniuose
ir dukterinėse įmonėse, kuriuose turi daugumą akcijų, privalo taikyti šio
įstatymo keliamus reikalavimus. Jeigu trečiosios valstybės teisės aktai
neleidžia taikyti tokių lygiaverčių reikalavimų, finansų įstaigos ir kiti
subjektai nedelsdami privalo pranešti apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai ir suderinę su ja imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai
sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę.
5. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias
skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl šiame
įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos
pateikimą per 14 darbo dienų (jei šis įstatymas tam tikrais atvejais nustato
trumpesnius šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai terminus, – tokia informacija turi būti pateikiama
per trumpesnius terminus).
6. Finansų
įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų knygeles, atidaryti
anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat
atidaryti sąskaitas nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų
arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra
netikri ar suklastoti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
19 straipsnis. Atsakomybė
Pareigūnai ir
asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
2003
m.
lapkričio 25 d.
įstatymo
Nr. IX-1842
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo
pinigų plovimui.
2. 2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB, iš dalies pakeičianti
Tarybos direktyvą 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo
pinigų plovimui.
Priedas
papildomas 3 punktu nuo 2007 m. birželio 15 d.:
3. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų,
įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005 L 309, p. 9).
Priedo
pakeitimas:
Nr. X-1107,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-335,
2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-660,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-821,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1485,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1716,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1842,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2189,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1107,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-05-21)
autrap@lrs.lt
20 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai pateiktos informacijos apsauga
1.
Šiame įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,
kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, kitiems asmenims, išskyrus šio ir kitų
įstatymų nustatytus atvejus.
2.
Asmenys, pažeidę šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo
tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
3. Šio
įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytoms institucijoms, jų darbuotojams,
finansų įstaigoms ir jų darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams
draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento
atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą
tyrimą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šioje dalyje nustatytas
draudimas netaikomas advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie siekia įtikinti
klientą neužsiimti neteisėta veikla.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia:
1)
keistis informacija tarp kredito įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės
draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu
susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, ir investicinių kintamojo kapitalo
bendrovių, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat
registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kurioms galioja šiam įstatymui
lygiaverčiai reikalavimai, jeigu šie subjektai priklauso vienai grupei,
sudarytai iš patronuojančios įmonės, jos dukterinių įmonių ir įmonių, kuriose
patronuojanti įmonė arba jos dukterinės įmonės turi kapitalo dalį, taip pat
įmonės, sudarančios įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį
ir įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį;
2)
keistis informacija tarp auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių
konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius
veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos
Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių
teritorijoje, kuriose galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jei
minėti subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar
kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli
asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;
3)
keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar
mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti
notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais
atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu,
apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos
Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje,
kurioje galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie
priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės
paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.
Redakcija nuo 2014-09-01:
3) keistis
informacija tarp finansų įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo
veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią
draudimo tarpininkavimo veiklą, auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių
konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius
veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais,
kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba
daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos
valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje
galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie priklauso tos
pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir
asmens duomenų saugojimo pareigas.
5. Šio
straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik
siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
6. Šio
straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja,
jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų
įstaigų ir kitų subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, bei finansų įstaigų
ir kitų subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios
valstybės.
7. Šio
straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su
subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams
teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.
8. Draudžiama
keistis informacija su finansų įstaigomis ir kitais subjektais, institucijomis
ir kitais asmenimis iš trečiosios valstybės, jei dėl to yra priimtas atskiras
Europos Komisijos sprendimas.
9.
Šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1348,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)
Nr.
XI-1687,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
21 straipsnis. Kliento, atliekančio pinigines
operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos gavėjo fizinio asmens duomenų
apimtis
1. Kliento,
atliekančio pinigines operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos
gavėjo fizinio asmens duomenis sudaro:
1) vardas;
2) pavardė;
3) asmens kodas
arba kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti;
4) kiti šiame
įstatyme nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyti duomenys.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys šio įstatymo nurodytais atvejais
pateikiami ir tvarkomi:
1) pranešant ar
teikiant informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;
2) finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę;
3) finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams gaunant informaciją iš trečiųjų šalių šio
įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais;
4) finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams tvarkant informaciją šio įstatymo 16
straipsnyje nustatytais atvejais.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
UŽ PINIGŲ
PLOVIMO IR (ar) TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJĄ ATSAKINGOS INSTITUCIJOS
3 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevenciją atsakingos institucijos
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
22
straipsnis. Piniginis vienetas
Šiame įstatyme
nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais ar kita valiuta pagal Lietuvos
banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį ar oficialų kitos valiutos ir
euro santykį.
23 straipsnis. Informacijos pateikimas
kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos priežiūros institucijoms ir
Europos Komisijai
1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie
įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 3 ir 9 punktuose
nurodytiems subjektams.
2.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja kitas Europos Sąjungos
valstybes nares, Europos Komisiją ir, laikydamasi atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010,
Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, –
Europos priežiūros institucijas apie atvejus, kai:
1) trečioji
valstybė tenkina šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies 2 punkte nustatytus
reikalavimus;
2) trečioji valstybė
tenkina šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatytus
reikalavimus;
3) trečiosios
valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 19 straipsnio
4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) trečioji
valstybė tenkina šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
Nr.
XI-1885,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)
24 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos pareigūnų veiksmų apskundimas
Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
25
straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka
Žala,
atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų,
einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Atsakomybė
Pareigūnai ir
asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo
departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos bankas,
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros
paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau –
Kultūros paveldo departamentas), Valstybinė lošimų priežiūros komisija, Notarų
rūmai, Auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo
rūmai ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, kurios pagal kompetenciją
atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevenciją.
Straipsnio
Respublikos
pinigų
plovimo ir teroristų
finansavimo
prevencijos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų,
įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005, L 309, p. 9).
2. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos
nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005 L 309,
p. 15) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).
3. 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatanti Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje
dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo
procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad
finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL 2006, L 214, p. 29).
4. 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo
informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006, L 345, p. 1).
5. 2007 m.
lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo
paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB,
2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1).
6. 2009 m. rugsėjo
16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių
pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies
keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą
2006/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7).
Priedo
pakeitimai:
Nr. XI-559,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)
Nr.
XI-1687,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
4
straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją
atsakingų institucijų pareigos
1. Lietuvos
bankas patvirtina kredito, mokėjimo įstaigoms, draudimo įmonėms, vykdančioms
gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės
draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms,
valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumui skirtus nurodymus,
kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui,
prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus
minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
2. Kultūros
paveldo departamentas patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine
veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar)
antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą,
susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo
klausimais.
*3. Valstybinė
lošimų priežiūros komisija priima azartinius lošimus organizuojančioms
bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui
ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių bendrovių veiklą, susijusią su
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja šias bendroves minėtų nurodymų įgyvendinimo
klausimais.
*4. Lietuvos advokatūra patvirtina
advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti
kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri advokatų ir
advokatų padėjėjų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja advokatus ir
advokatų padėjėjus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
*5. Notarų rūmai
patvirtina notarams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų
plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą, susijusią su
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja notarus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
*6. Auditorių
rūmai patvirtina auditoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri auditorių veiklą,
susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu, konsultuoja auditorius minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
*7. Lietuvos
antstolių rūmai patvirtina antstoliams arba teisę atlikti antstolių veiksmus
turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų
plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių arba teisę atlikti
antstolių veiksmus turinčių asmenų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja antstolius
arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis minėtų nurodymų
įgyvendinimo klausimais.
*8. Lietuvos
prabavimo rūmai patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla,
susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus
nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų
finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos
subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
*9. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems subjektams, nenurodytiems šio
straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią
pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri
finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą.
*10. Šio
straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius
darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar)
teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
*11. Apie šio
straipsnio 12 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių
darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turi būti raštu pranešta
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
*12. Šio
straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija
apie atliktų subjektų veiklos, susijusios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, patikrinimų rezultatus.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. XI-559,
XI-1877,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7768 (2011-12-31)
Nr.
XI-1885,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-335,
2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-660,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-821,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1485,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1716,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1842,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2189,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1107,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1419,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 10-335 (2008-01-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija (keistas
įstatymo pavadinimas)
Šio
įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos įstatymo 9–11 straipsnių nuostatas finansų įstaigos ir kiti
subjektai taiko ir šio įstatymo įsigaliojimo momentu esamiems klientams.
Šio
įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2008 m. birželio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-559,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1348,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 9 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1687,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
*Pastaba:
4 straipsnio 3,4
dalys neteko galios; buvusios 5-14 dalys tapo 3-12 dalimis
4 straipsnis.
Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos klausimais
priėmimas
Lietuvos bankas
priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų
siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
5 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos
priemones
Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:
1)
renka ir registruoja šiame įstatyme nurodytą informaciją apie kliento pinigines
operacijas ir sandorius bei apie klientą, atliekantį šias operacijas ir
sandorius;
2) kaupia, analizuoja ir teisės aktų
nustatyta tvarka skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją,
nurodytą 2005
m.
spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų
sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui
33 straipsnio 2 dalyje);
3)
Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės
institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;
4)
atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto
legalizavimo;
5)
bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis,
tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemones;
6)
teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie galimo pinigų
plovimo ir (ar) teroristų finansavimo bei įtartinų ar neįprastų piniginių
operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus;
7)
teikia pasiūlymus kitoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevenciją atsakingoms institucijoms dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos sistemos tobulinimo;
8)
informuoja finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės
institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas ar neįprastas pinigines
operacijas ir sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus.
6 straipsnis. Valstybės saugumo departamento funkcijos
įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones
1. Valstybės
saugumo departamentas:
1) renka ir analizuoja
žvalgybos informaciją, susijusią su teroristų finansavimu;
2)
bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis
organizacijomis, renkančiomis informaciją apie teroristų finansavimą;
3) šio įstatymo
4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikia informaciją apie galimus
teroristų finansavimo atpažinimo kriterijus.
2. Valstybės
saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja
ir Vyriausybės nustatyta tvarka keičiasi informacija įgyvendinant teroristų finansavimo
prevencijos priemones.
7 straipsnis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo prevencijos priemones
XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 11, 13, 14, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1384,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
141 straipsnis. Sudėtingi ar
neįprastai dideli sandoriai ir neįprastos sandorių struktūros
Finansų įstaigos
ir kiti subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone,
dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų
finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas
neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo
teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš
trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų
oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų.
Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo išnagrinėti tokių operacijų ar sandorių
vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Raštai,
kuriais įforminami šiame straipsnyje nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi 5
metus popierinėje arba elektroninėje laikmenoje.
Papildyta
straipsniu:
Nr.
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
15
straipsnis. Sandorių ar dalykinių santykių su klientu nutraukimas
Jeigu klientas
vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam subjektui jo prašymu ir
terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus
papildomus duomenis, finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nutraukti
sandorius ar dalykinius santykius su klientu.
16
straipsnis. Informacijos saugojimas
1.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją turi teisę:
1) gauti
iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės
institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų
subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, savo funkcijoms atlikti
reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius;
2) gauti
iš institucijų, finansų įstaigų, kitų subjektų informaciją, susijusią su pinigų
plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo
prevencijos priemonių įgyvendinimu;
3) koordinuoti
institucijų (išskyrus Valstybės saugumo departamento) veiklą, susijusią su
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu;
4)
nurodyti institucijoms, finansų įstaigoms ir kitiems subjektams aplinkybes ir
sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus,
susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos
priemonių įgyvendinimu. Institucijos, finansų įstaigos ir kiti subjektai
privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne
vėliau kaip per 7 darbo dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai apie priemones, kurių imtasi;
5)
nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę
atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius arba teisę atlikti
antstolių veiksmus turinčius asmenis, iki 5 darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius.
2. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą dėl
nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teises reglamentuoja
Baudžiamojo proceso kodeksas.
Straipsnio
pakeitimai:
Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5
punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir
neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus
atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos
Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.
Redakcija nuo 2014-09-01:
1.
Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5
punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių
operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų
įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos
valstybės narės finansų įstaiga.
2.
Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar
teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti
klientų įtartinų ir neįprastų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar
mokama grynųjų pinigų suma viršija
15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.
Redakcija nuo 2014-09-01:
2.
Notarai, teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai arba
teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti klientų
įtartinų sandorių ir sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama grynųjų pinigų
suma lygi arba viršija
15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.
3.
Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4
punkte nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių
operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
Redakcija nuo 2014-09-01:
3.
Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
4 punkte nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų
piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
4. Kiti
subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius
veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti
antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo
tvarkyti šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei
įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
Redakcija nuo 2014-09-01:
4. Kiti
subjektai, išskyrus notarus ar teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius
asmenis, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių
veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo tvarkyti šio
įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei įtartinų
piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
5.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti šio įstatymo 9
straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų registracijos žurnalą.
6.
Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų
klientų įtartinų ir neįprastų sandorių registracijos žurnalą.
Redakcija nuo 2014-09-01:
6.
Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų
klientų įtartinų sandorių registracijos žurnalą.
7. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar
dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis
aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos
žurnalą.
8.
Registracijos žurnalų duomenys saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių
santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles
nustato Vyriausybė.
9. Kliento
tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos 10 metų nuo
sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
Redakcija nuo 2014-09-01:
9. Kliento
tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, sąskaitų ir (ar) sutarčių
dokumentacija (dokumentų originalai) turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar
dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Dalykinių santykių su klientu
korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su
klientu pabaigos dienos popierinėje arba elektroninėje laikmenoje. Saugojimo
terminai gali būti papildomai pratęsti, kai yra motyvuotas kompetentingos
institucijos nurodymas.
10. Piniginę
operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys
dokumentai, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi
būti saugomi 10 metų nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo
dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1687,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
8
straipsnis. Valstybės institucijų bendradarbiavimas
Teisėsaugos ir
kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
požymius, šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš
pažeidėjus. Duomenis, kuriuos valstybės institucijos turi pranešti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir šios informacijos pateikimo tvarką nustato
Vyriausybė.
TREČIASIS
SKIRSNIS
PINIGŲ PLOVIMO
IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS
9
straipsnis. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir
naudos gavėjo tapatybę:
1) prieš
pradėdami dalykinius santykius;
2) prieš
atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas
arba sudarydami sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių
susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo
tapatybė jau yra nustatyta;
3)
prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija
6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
4) vykdydami
vidaus ir tarptautinių pašto perlaidų paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų
pinigų suma viršija 600 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
5) vykdydami ir
priimdami pinigų pervedimus – vadovaudamiesi 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo
informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, nuostatomis;
6) kai kyla
abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų
teisingumo ar autentiškumo;
7) bet kuriuo
kitu atveju, kai kyla įtarimas, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo veika.
2. Jeigu
piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra
žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš
karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma viršija 15 000 eurų ar
ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių
operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai
nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.
3. Draudimo
įmonės,
vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su
gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, privalo
nustatyti kliento ir draudžiamo asmens tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė
įmoka viršija 1 000 eurų arba vienkartinė įmoka viršija 2 500 eurų arba ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šioje dalyje nurodytos įmonės gali
patikrinti draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo tapatybę po to, kai
dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais tapatybė turi būti
patikrinama išmokant išmokas arba prieš tai, arba naudos gavėjui pareiškus norą
pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis arba prieš tai.
4. Azartinius
lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į
lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai
jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus.
5. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų
priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra
kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją.
6. Draudžiama
atlikti šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas operacijas, jeigu klientas šio
įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę,
jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo
atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia
naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo
tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka.
7. Visais
atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos
ir kiti subjektai privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių
santykių tikslą ir numatomą pobūdį.
8. Visais
atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos
ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi
dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo
šaltinio.
9. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento
dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu,
tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar
kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį,
prireikus – žinias apie lėšų šaltinį.
10. Duomenys apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę privalo
būti nuolatos peržiūrimi ir atnaujinami.
11.
Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko
sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi
galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus
būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
12.
Šio straipsnio 11 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams tuo metu,
kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba
atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas
dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.
13.
Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktai, 5, 7–10 dalys netaikomos, kai finansų
įstaigos ar kito subjekto klientas yra kita finansų įstaiga.
14.
Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių
piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1348,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)
10
straipsnis. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas
1.
Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas:
1) bendrovėms,
kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių
reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių
vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra
taikomi Europos Sąjungos
teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą;
2)
bendrųjų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti teisines paslaugas teikiantys
asmenys iš Europos
Sąjungos valstybių
narių arba iš trečiųjų valstybių, naudos gavėjams, jeigu jiems yra taikomi
kovos su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu reikalavimai,
atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie kompetentingų institucijų yra
prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, jei finansų įstaigų, kurios turi
tokias bendras sąskaitas, prašymu pateikiama informacija apie naudos gavėjo tapatybę;
3)
gyvybės draudimo sutarčių, kai metinė įmoka yra ne didesnė kaip 1 000 eurų arba
vienkartinė įmoka yra ne didesnė kaip 2 500 eurų arba ją atitinkanti suma
užsienio valiuta, atvejais;
4)
pensijų programų draudimo liudijimų, jeigu juose nėra nuostatos dėl jų
išankstinio nutraukimo ir jeigu draudimo liudijimai negali būti naudojami kaip
įkeitimo objektai, atvejais;
5)
pensijų, senatvės pensijų ar kitų sistemų, kurios numato pensijas darbuotojams,
kai įmokos yra išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, o šių sistemų veiklą
reglamentuojantys teisės aktai neleidžia kitam asmeniui perduoti tokios
sistemos nario dalies, atvejais;
6) elektroninių
pinigų atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia
laikmenose saugoma suma neviršija 150 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio
valiuta, arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai
per kalendorinius metus sudaromų sandorių vertei taikoma 2 500 eurų arba ją
atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais
kalendoriniais metais elektroninės laikmenos turėtojas pasiima 1 000 eurų arba
ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ar didesnę sumą.
7)
klientui, jei klientas yra finansų įstaiga, kuriai taikomas šis įstatymas, arba
finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba
trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius
reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų
laikymosi;
8) mažą pinigų
plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę keliančiam klientui.
2. Draudžiama
atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jei dėl to yra priimtas
atskiras Europos Komisijos sprendimas.
3. Supaprastinto
kliento tapatybės nustatymo tvarką bei kriterijus, kuriais vadovaujantis
klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę,
nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1384,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)
11
straipsnis. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas
1.
Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas:
1)
kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas
fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę;
2)
kai yra vykdomi tarptautiniai korespondentinės bankininkystės santykiai su
trečiųjų valstybių kredito įstaigomis;
3)
kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais
fiziniais asmenimis;
4)
kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
grėsmė.
2. Atlikdami
sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai
atliekami per atstovą ar klientas fiziškai
nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo grėsmė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo
taikyti vieną ar kelias papildomas priemones:
1) kliento
tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją;
2) panaudoti
papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus
dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio
pažymėjimo;
3) užtikrinti,
kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą
kredito įstaigoje.
3. Atlikdamos
sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra
vykdomi tarptautiniai korespondentinės bankininkystės santykiai su trečiųjų
valstybių kredito įstaigomis, kredito
įstaigos privalo:
1) surinkti
pakankamai informacijos apie lėšas gaunančią kredito
įstaigą, kad būtų galima gerai suprasti jos verslo pobūdį ir iš viešai
prieinamos informacijos nustatyti šios įstaigos reputaciją ir priežiūros
kokybę;
2) įvertinti
lėšas gaunančios kredito įstaigos pinigų
plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;
3) prieš naujų
korespondentinės bankininkystės santykių užmezgimą gauti įgalioto vadovo
pritarimą;
4) pagrįsti
dokumentais atitinkamus kiekvienos kredito
įstaigos įsipareigojimus;
5) įsitikinti,
kad lėšas gaunanti kredito įstaiga patikrino klientų, turinčių tiesioginį
priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko tęstinį kliento
tapatybės nustatymą ir kad tokia įstaiga įstaigos korespondentės prašymu gali
pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti.
4. Atlikdami
sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai
ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais
asmenimis, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo:
1) gauti
įgalioto vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti;
2) imtis
atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba
sandoriu, šaltiniui nustatyti;
3) vykdyti
sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su
politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis stebėseną.
5. Jei bent
vienus metus asmuo nustoja eiti šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje
nurodytas pareigas, finansų įstaigos ir kiti subjektai, įvertinę pinigų plovimo
ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje
dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo
nustatyti vidines procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos
gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.
6.
Kredito įstaigoms draudžiama pradėti ir
tęsti korespondentinės
bankininkystės ar kitokius santykius su fiktyviu banku ar banku, kai
žinoma, kad šis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.
7. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo skirti dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl sandorių, kuriuose
siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę, taip pat dėl
dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo akivaizdžiai
nustatyta, ir prireikus nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas
kelias pinigus panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
8.
Sustiprinto kliento tapatybės nustatymo tvarką ir kriterijus, kuriais
vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų
finansavimo grėsmė, nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
8 straipsnis.
Operacijų pinigais įtartinumas
1. Jeigu kredito
ir finansinės įstaigos įtaria, kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais
gali būti susijusios su pinigų plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę
ir nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo
dienos, pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos
pinigais dydžio, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie
pinigais atliktą operaciją.
2.
Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui,
kad jų klientų sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu, privalo
kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir šio Įstatymo 12 straipsnio 1
dalyje nurodytą informaciją apie sudarytą sandorį nedelsdami, ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas nuo sandorio patvirtinimo dienos, pateikti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos
pinigų sumos dydžio.
3. Kriterijus,
kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė
kartu su Lietuvos banku.
9 straipsnis.
Kliento tapatybės nustatymas
1. Kredito ir
finansinės įstaigos, prieš atidarydamos sąskaitas, priimdamos indėlius,
teikdamos vertybių saugojimo paslaugas, sudarydamos kitokias sutartis su
klientu ar atlikdamos operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba
šią sumą užsienio valiuta, privalo nustatyti kliento tapatybę.
2.
Kliento tapatybės nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Draudžiama
atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas operacijas, jeigu klientas šio
Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę,
taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.
10 straipsnis.
Operacijos pinigais atlikimas per atstovą
Kai operacija
pinigais, apie kurią pagal šį Įstatymą turi būti pranešta Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai, atliekama per atstovą, kredito ir finansinės
įstaigos privalo nustatyti kliento ir jo atstovo tapatybę.
11 straipsnis. Sąskaitų atidarymas ar kitų operacijų
su pinigais atlikimas per atstovą
Kai klientas
atidaro sąskaitą arba atlieka kitas šio Įstatymo 10 straipsnio 1–3 dalyse
nurodytas operacijas ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo
nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę.
12
straipsnis. Informacijos saugojimas
1.
Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytų kliento atliktų operacijų su pinigais bei įtartinų operacijų registrą,
išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.
2.
Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo
tvarkyti klientų įtartinų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar
mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta, registrą.
3. Kiti subjektai, išskyrus notarus
ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir advokatus ar
advokatų padėjėjus, privalo tvarkyti šio Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje
nurodytų operacijų su pinigais bei įtartinų operacijų su pinigais registrą.
4.
Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo tvarkyti šio Įstatymo 13
straipsnio 3 dalyje nurodytų gautų draudimo įmokų registrą.
5.
Advokatai ar advokatų padėjėjai privalo tvarkyti jų klientų sudaromų įtartinų
sandorių registrą.
6.
Lietuvos advokatų taryba privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų
praneštų jų klientų įtartinų sandorių registrą.
7. Registrų tvarkymo taisykles
nustato Vyriausybė.
8.
Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos ne trumpiau kaip 10 metų nuo ryšių su klientu
pabaigos.
9. Operaciją su
pinigais ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys
dokumentai, susiję su operacijų su pinigais atlikimu ar sandorių sudarymu, turi
būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo operacijos su pinigais atlikimo ar
sandorio sudarymo dienos.
12 straipsnis. Sąskaitų atidarymas ar kitų piniginių
operacijų atlikimas per atstovą
Kai klientas
atidaro sąskaitą arba atlieka kitas šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalyse
nurodytas operacijas ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo
nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę.
13
straipsnis. Trečiosios šalys
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės
nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos
gavėją.
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę
tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodami informaciją apie klientą ar naudos
gavėją iš finansų įstaigų ir kitų subjektų arba jų atstovybių užsienyje, kai
jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje trečiajai šaliai nustatytus
reikalavimus.
3.
Kai Lietuvos Respublikoje registruota finansų įstaiga ar kitas subjektas veikia
kaip trečioji šalis ir atitinka šio įstatymo nustatytus kliento ar naudos gavėjo
tapatybės nustatymo reikalavimus, jam leidžiama
iš kliento reikalauti kitų duomenų ar kitos informacijos, kurie reikalingi
kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
4.
Trečiosios šalys paprašytos privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų
įstaigai ar kitam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus
turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
5.
Trečiosios šalys privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų įstaigai ar
kitam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo
tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus,
susijusius su klientu ar naudos gavėju.
6. Draudžiama
naudotis trečiųjų šalių iš trečiosios valstybės informacija apie klientą ar
naudos gavėją, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.
7. Šis
straipsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų, tarpininkavimo ir atstovavimo
santykiams, kai pagal sutartį užsakomųjų paslaugų teikėjas, tarpininkas ar
atstovas laikytinas finansų įstaigos ar kito subjekto (juridinio asmens)
dalimi.
8. Atsakomybė
dėl šiame įstatyme nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo
reikalavimų įvykdymo tenka trečiosios šalies informacija apie klientą ar naudos
gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems subjektams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
13 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai
1. Finansų įstaigos, atliekančios
operaciją su pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir
informaciją apie atliktą operaciją su pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su pinigais arba kelių
tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje
informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu
operacija su pinigais atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys
duomenys, operacijos su pinigais suma, valiuta, kuria atlikta operacija su
pinigais, operacijos su pinigais atlikimo data, operacijos su pinigais atlikimo
būdas, subjektas, kurio naudai atlikta operacija su pinigais.
2.
Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento
tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų
pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma
viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
3.
Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės praneša Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis
ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų
pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų draudimo įmokų
suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta.
4.
Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento
tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį
pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar
mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta.
5. Kiti subjektai, išskyrus notarus
ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų
padėjėjus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę
patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą
grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50
000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
6. Šio straipsnio 1–5 dalyse
nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama
nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su pinigais
atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta
informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų
įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.
8. Finansų įstaiga gali neteikti
šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios
operacijos su pinigais, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.
9. Šio
straipsnio 8 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas
yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:
1) teisinių paslaugų teikimu, advokato
praktika, notaro veikla;
2) loterijų, azartinių lošimų
organizavimu ir vykdymu;
3) veikla, susijusia su juodaisiais,
spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais,
juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
4) prekyba transporto priemonėmis;
5) prekyba
nekilnojamuoju turtu;
6) audito veikla;
7) asmens
sveikatos priežiūra;
8) aukcionų
organizavimu ir vykdymu;
9) turizmo ar
kelionių organizavimu;
10) didmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako
gaminiais;
11) prekyba naftos produktais;
12) farmacine
veikla.
14
straipsnio redakcija iki 2007 m. birželio 15 d.:
14
straipsnis. Muitinės įstaigų veikla
1. Muitinės
įstaigos atlieka į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – trečiosios šalys), įvežamų ir
iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų
kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Muitinės
įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos
Respubliką iš trečiųjų šalių ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias
šalis atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų pinigų vienkartinė suma
viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
3. Muitinės
įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į
Lietuvos Respubliką ar išveža iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis
grynųjų pinigų vienkartinę sumą, viršijančią 50 000 litų ar ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta.
14
straipsnio redakcija nuo 2007 m. birželio 15 d.:
14
straipsnis. Muitinės įstaigų veikla
1.
Muitinės įstaigos atlieka į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš
trečiųjų šalių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme
(toliau – trečiosios šalys), įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos
Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę
vadovaudamosi 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente nustatytais atvejais, kai Europos
Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima
ir atitinkamų reglamento nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti
įstatymai nustato kitaip.
3.
Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas,
pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų
šalių į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Bendrijos
per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios
vertė yra ne mažesnė kaip nurodyta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-2189,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)
14 straipsnis. Pranešimas apie įtartinas ar
neįprastas pinigines operacijas ir sandorius
1. Finansų įstaigos ir
kiti subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir
sandorius. Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams vykdant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant
sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta
šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje.
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę
operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos
privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo
valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai.
3. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto
nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai
kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.
4. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba nuo to momento, kai yra pagrindžiamas lėšų ar turto
teisėtumas ar paneigiamos abejonės dėl galimų sąsajų su teroristų finansavimu,
privalo nedelsdama raštu pranešti finansų įstaigai ar kitam subjektui, kad
piniginės operacijos ar sandoriai gali būti atnaujinami.
5. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę
atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar
teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą
sustabdyti kliento atliekamas
įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių
atsiradimo momento iki 5 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.
6. Jeigu finansų
įstaigos ir kiti subjektai per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikimo ar
nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo
Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris
turi būti atnaujinami.
7. Jeigu
piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl
nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir
kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų
finansavimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba privalo apie tai pranešti
finansų įstaigai ir kitam subjektui.
8.
Finansų įstaigos ir kiti subjektai, gavę informacijos, kad klientas ketina ar bandys
atlikti įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, privalo nedelsdami
informuoti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybą, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos
advokatūrą.
9. (neteko galios nuo 2011-07-01).
10. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 3 darbo
valandas nuo šio straipsnio 2 ir 8 dalyse nurodytos informacijos gavimo privalo
ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
11. Šio
straipsnio 2 ir 8 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams tuo metu,
kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba
atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.
12. Kai piniginė
operacija arba sandoris gali būti susiję su teroristų finansavimu, Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba informaciją apie piniginę operaciją arba sandorį ne
vėliau kaip per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo Vyriausybės nustatyta
tvarka pateikia Valstybės saugumo departamentui.
13. Šio
straipsnio 3 dalyje nustatytomis aplinkybėmis finansų įstaigos ir kiti
subjektai privalo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašomą
informaciją per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo momento.
14. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami nuolatinę kliento dalykinių santykių
stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą,
privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio
gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į
sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių
struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir
dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų
valstybių, kuriose pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos
priemonės nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Tokių operacijų ar
sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami
dokumentais ir saugomi 10 metų.
15. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų
nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir
veiksmus. Jokion atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų
subjektų darbuotojai, kurie gera valia praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar
sandorius.
16. Kriterijus,
kuriais vadovaujantis piniginė
operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, nustato Vyriausybė.
17. Šiame
straipsnyje nurodytų įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir
informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius
pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
15
straipsnis. Sandorių ar dalykinių santykių su klientu nutraukimas
Jeigu klientas
vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam subjektui jo prašymu ir
terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus
papildomus duomenis, finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nutraukti
sandorius ar dalykinius santykius su klientu.
16
straipsnis. Informacijos saugojimas
1.
Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5
punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir
neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus
atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos
Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.
2.
Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar
teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti
klientų įtartinų ir neįprastų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar
mokama grynųjų pinigų suma viršija
15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.
3.
Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4
punkte nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių
operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
4. Kiti
subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius
veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti
antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo
tvarkyti šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei
įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
5.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti šio įstatymo 9
straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų registracijos žurnalą.
6.
Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų
klientų įtartinų ir neįprastų sandorių registracijos žurnalą.
7. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar
dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis
aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos
žurnalą.
8.
Registracijos žurnalų duomenys saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių
santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles
nustato Vyriausybė.
9. Kliento
tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos 10 metų nuo
sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
10. Piniginę
operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys
dokumentai, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi
būti saugomi 10 metų nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo
dienos.
15 straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų subjektų
pareigos
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, kurios užkirstų kelią su
pinigų plovimu susijusioms operacijoms su pinigais, bei užtikrinti, kad jų
darbuotojai būtų tinkamai pasirengę bei supažindinti su pinigų plovimo
prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose.
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame Įstatyme numatytų
pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
3.
Apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą turi būti pranešta
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
4. Finansų
įstaigoms draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas.
16 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai pateiktos informacijos apsauga
1.
Šiame Įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,
kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus
atvejus.
2.
Asmenys, pažeidę šiame Įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo
tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
3.
Institucijoms, jų tarnautojams ar darbuotojams, finansų įstaigoms ir jų
darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama pranešti
klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų atliekamas operacijas su
pinigais arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
4.
Šiame Įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
17
straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiksmų apskundimas
Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
18
straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka
Žala,
atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų,
einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai
1.
Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie
atliktą piniginę
operaciją pateikti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos
su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su
grynaisiais pinigais suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje
nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo
tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės
operacijos atlikimo
būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.
2.
Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys
privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie
kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu
pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta.
3. Kiti
subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius
veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius
ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį
atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma
viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
4. Šio
straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.
5. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
neteikiama, jeigu finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.
6.
Finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės
nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.
7. Šio
straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas
yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:
1) teisinių paslaugų teikimu, advokato
praktika, notaro veikla;
2) loterijų, azartinių lošimų
organizavimu ir vykdymu;
3) veikla, susijusia su juodaisiais,
spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais,
juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
4) prekyba transporto priemonėmis;
5) prekyba
nekilnojamuoju turtu;
6) audito veikla;
7) asmens
sveikatos priežiūra;
8) aukcionų
organizavimu ir vykdymu;
9) turizmo ar
kelionių organizavimu;
10) didmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako
gaminiais;
11) prekyba naftos produktais;
12) farmacine
veikla.
18 straipsnis. Grynųjų pinigų
deklaravimas ir muitinės įstaigų veikla
1. Grynųjų
pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais:
1) kai asmuo per
Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos
Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos
reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje
– trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne
mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar
išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3
straipsnio 1 dalyje;
2) Muitinės
pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos
Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos
Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos
Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma
viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
2. Muitinės
įstaigos atlieka:
1) į Europos
Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos
Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų
sumų kontrolę vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis;
2) į kitas
Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų
Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos
Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos
valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000
eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę.
3. Reglamento
(EB) Nr. 1889/2005 nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms
suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Reglamento
(EB) Nr. 1889/2005 nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti
įstatymai nustato kitaip.
4. Į
kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš
kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per
Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos
Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės
kontrolės tvarką nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos.
5. Muitinės
įstaigos privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai:
1) jeigu asmuo
įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš
Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis grynųjų pinigų
vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB)
Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje;
2) jeigu asmuo į
kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš
kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per
Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos
Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija
10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1384,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)
19
straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų subjektų pareigos
1. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos
gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos
saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių
santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo
valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar)
teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir
užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai
pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.
2. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų
pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą
ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių
darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai.
3. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo
imtis tinkamų
priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu
galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą
specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti
veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų
finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.
4. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai trečiosiose valstybėse esančiuose savo padaliniuose
ir dukterinėse įmonėse, kuriuose turi daugumą akcijų, privalo taikyti šio
įstatymo keliamus reikalavimus. Jeigu trečiosios valstybės teisės aktai
neleidžia taikyti tokių lygiaverčių reikalavimų, finansų įstaigos ir kiti
subjektai nedelsdami privalo pranešti apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai ir suderinę su ja imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai
sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę.
5. Finansų
įstaigos ir kiti subjektai privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias
skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl šiame
įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos
pateikimą per 14 darbo dienų (jei šis įstatymas tam tikrais atvejais nustato
trumpesnius šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai terminus, – tokia informacija turi būti pateikiama
per trumpesnius terminus).
6. Finansų
įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų knygeles, atidaryti
anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat
atidaryti sąskaitas nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų
arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra
netikri ar suklastoti.
19 straipsnis. Atsakomybė
Pareigūnai ir
asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
2003
m.
lapkričio 25 d.
įstatymo
Nr. IX-1842
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo
pinigų plovimui.
2. 2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB, iš dalies pakeičianti
Tarybos direktyvą 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo
pinigų plovimui.
Priedas
papildomas 3 punktu nuo 2007 m. birželio 15 d.:
3. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų,
įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005 L 309, p. 9).
Priedo
pakeitimas:
Nr. X-1107,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-335,
2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-660,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-821,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1485,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1716,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1842,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2189,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1107,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-05-21)
autrap@lrs.lt
20 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai pateiktos informacijos apsauga
1.
Šiame įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,
kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, kitiems asmenims, išskyrus šio ir kitų
įstatymų nustatytus atvejus.
2.
Asmenys, pažeidę šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo
tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
3. Šio įstatymo
4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytoms institucijoms, jų darbuotojams, finansų
įstaigoms ir jų darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama
pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas
pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą
pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šioje dalyje nustatytas
draudimas netaikomas advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie siekia įtikinti
klientą neužsiimti neteisėta veikla.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia:
1)
keistis informacija tarp kredito įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės
draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu
susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, ir investicinių kintamojo kapitalo
bendrovių, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat
registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kurioms galioja šiam įstatymui
lygiaverčiai reikalavimai, jeigu šie subjektai priklauso vienai grupei,
sudarytai iš patronuojančios įmonės, jos dukterinių įmonių ir įmonių, kuriose
patronuojanti įmonė arba jos dukterinės įmonės turi kapitalo dalį, taip pat
įmonės, sudarančios įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį
ir įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį;
2)
keistis informacija tarp auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių
konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius
veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos
Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių
teritorijoje, kuriose galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jei
minėti subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar
kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli
asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;
3)
keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar
mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti
notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais
atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu,
apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos
Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje,
kurioje galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie
priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės
paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.
5. Šio
straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik
siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
6. Šio
straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja, jei
dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų įstaigų
ir kitų subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, bei finansų įstaigų ir kitų
subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios
valstybės.
7. Šio
straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su
subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams
teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.
8. Draudžiama
keistis informacija su finansų įstaigomis ir kitais subjektais, institucijomis
ir kitais asmenimis iš trečiosios valstybės, jei dėl to yra priimtas atskiras
Europos Komisijos sprendimas.
9.
Šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1348,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)
Nr.
XI-1687,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
21 straipsnis. Kliento, atliekančio pinigines
operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos gavėjo fizinio asmens duomenų
apimtis
1. Kliento,
atliekančio pinigines operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos
gavėjo fizinio asmens duomenis sudaro:
1) vardas;
2) pavardė;
3) asmens kodas
arba kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti;
4) kiti šiame
įstatyme nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyti duomenys.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys šio įstatymo nurodytais atvejais
pateikiami ir tvarkomi:
1) pranešant ar
teikiant informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;
2) finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę;
3) finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams gaunant informaciją iš trečiųjų šalių šio
įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais;
4) finansų
įstaigoms ir kitiems subjektams tvarkant informaciją šio įstatymo 16
straipsnyje nustatytais atvejais.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
22
straipsnis. Piniginis vienetas
Šiame įstatyme
nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais ar kita valiuta pagal Lietuvos
banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį ar oficialų kitos valiutos ir
euro santykį.
23 straipsnis. Informacijos pateikimas
kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai
1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie
įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 3 ir 9 punktuose
nurodytiems subjektams.
2.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja kitas Europos Sąjungos
valstybes nares ir Europos Komisiją apie atvejus, kai:
1) trečioji
valstybė tenkina šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalies 2 punkte nustatytus
reikalavimus;
2) trečioji
valstybė tenkina šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose
nustatytus reikalavimus;
3) trečiosios
valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje
nustatytų reikalavimų;
4) trečioji
valstybė tenkina šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
24 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos pareigūnų veiksmų apskundimas
Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų
nustatyta tvarka.
25
straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka
Žala,
atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų,
einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Atsakomybė
Pareigūnai ir
asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
pinigų
plovimo ir teroristų
finansavimo
prevencijos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų,
įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005, L 309, p. 9).
2. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos
nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005, L 309, p. 15).
3. 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatanti Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje
dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo
procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad
finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL 2006, L 214, p. 29).
4. 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo
informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006, L 345, p. 1).
5. 2007 m. lapkričio
13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų
vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB
ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1).
Priedo
pakeitimas:
Nr. XI-559,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-335,
2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-660,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-821,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1485,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1716,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1842,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2189,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1107,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1419,
2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 10-335 (2008-01-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija (keistas
įstatymo pavadinimas)
Šio
įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos įstatymo 9–11 straipsnių nuostatas finansų įstaigos ir kiti
subjektai taiko ir šio įstatymo įsigaliojimo momentu esamiems klientams.
Šio
įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2008 m. birželio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-559,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1348,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 9 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1349,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 11, 13, 14, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1384,
2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
XII-894,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
2012-01-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 12, 1
2011-06-04
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 12, 1
2011-05-03
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 17, 2
2009-12-28
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 17, 2
2008-01-24
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 15, 1
2007-05-03
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 19, 5
2004-04-27
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 19, 5
2003-11-25
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 11, 1
2003-07-04
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 15, 1
2003-05-01
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 15, 1
2002-03-28
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 15, 1
2001-12-17
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 14
2001-05-22
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 3, 14
1999-11-04
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — arts. 15, 1
1998-10-20
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas — versión
originali versija
Tekstas šią datą