LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas
32 versijos
· 1996-10-22
2026-01-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 45 má
2025-01-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 3, 42, 31 y 16 má
2024-07-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 3, 11, 31 y 8 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 3, 31, 15 y 3 más
2020-10-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 351, 35, 43
2020-07-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 31, 61, 12 y 18 m
2020-01-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 5, 43
2019-01-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 41, 43
2018-06-06
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 41, 43
2018-01-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 3, 15, 26, 43
2017-10-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 61, 6, 43
2017-07-05
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 3, 43
2017-07-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 3, 21, 43
2017-01-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 34, 33, 43
2016-11-16
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 6, 17, 37 y 3 más
2016-09-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 16, 2, 6 y 9 más
2016-04-27
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 3, 411, 43
2015-07-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 34, 37, 33 y 3 má
2015-04-21
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 41 má
Pakeitimai 2015-04-21
@@ -1,14 +1,12 @@
# Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 106-2427
Neoficialus
įstatymo tekstas
Įstatymo aktuali redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.
Suvestinė redakcija nuo 2015-04-21 iki 2015-06-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 106-2427, i. k. 0961010ISTA00I-1593
Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01:
Nr. XI-1508, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
@@ -20,63 +18,19 @@
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01:
Nr. XI-1508,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3
straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi
teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės
nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta kiekvieno
Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo
užsienio ginkluoto užpuolimo;
įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139
straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą – įstatymu nustatyti Lietuvos
Respublikos piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo
tvarką;
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą;
siekdamas laiduoti tinkamą krašto apsaugą ir tokį karo
tarnybos teisinį reglamentavimą, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos narystę Šiaurės Atlanto
Sutarties Organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje, kitus tarptautinius
įsipareigojimus, geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes valstybės saugumui,
taip pat užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
pabrėždamas, kad šiam tikslui pasiekti turi būti
sudarytos tokios teisinės prielaidos, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti
tinkamai parengtų piliečių skaičius, o tokios teisinės prielaidos apima
įvairias veiksmingas priemones, kuriomis Lietuvos Respublikos piliečiai būtų iš
anksto parengti prireikus ginti valstybę,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą – įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką;
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą;
siekdamas laiduoti tinkamą krašto apsaugą ir tokį karo tarnybos teisinį reglamentavimą, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje, kitus tarptautinius įsipareigojimus, geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes valstybės saugumui, taip pat užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
pabrėždamas, kad šiam tikslui pasiekti turi būti sudarytos tokios teisinės prielaidos, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičius, o tokios teisinės prielaidos apima įvairias veiksmingas priemones, kuriomis Lietuvos Respublikos piliečiai būtų iš anksto parengti prireikus ginti valstybę,
p r i i m a šį įstatymą.
@@ -84,195 +38,69 @@
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių
karo prievolės atlikimo ir jos administravimo tvarką.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.
2. Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių
ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja
tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nėra pasirašyta tarptautinė sutartis,
karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės
šio įstatymo sąvokos
1. Aktyviojo
rezervo karys – pagal kario
savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo
prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete.
2. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – dėl
religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalinčių tarnauti karo
prievolininkų tarnyba, kuria pakeičiama privalomoji karo tarnyba.
3. Baziniai kariniai mokymai – privalomoji
pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį
karinį parengtumą.
4. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai –
privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja
pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam
vadovauti.
5. Karinė įskaita – elektroninė karo
prievolininkų apskaita.
6. Karys savanoris – aktyviojo rezervo
karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.
7. Kariuomenės personalo rezervas – karo
prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo
prievolininkus.
8. Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos
Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą.
9. Karo prievolininkas – karo prievolę turintis
Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.
10. Karo prievolininko kodas – unikali
skaitmenų seka, skirta karo prievolininko tapatybei nustatyti, duomenims apie
jį kaupti.
11. Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas)
– procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo
tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.
12. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau
– savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų
pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo
tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.
13. Neparengtasis kariuomenės personalo
rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.
14. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba
– nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo
prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio
vieneto sudėtyje.
15. Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos
kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas.
16. Parengtasis
kariuomenės personalo rezervas – karo
prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą.
17. Parengtojo rezervo karys
– pagrindinį karinį parengtumą įgijęs
karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo
rezervo karinį vienetą.
18. Privalomoji
karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo
tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.
19. Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę
vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.
20. Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės
personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba
parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita
karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba
kariniuose vienetuose.
3 straipsnis. Atleidimas nuo
karo prievolės
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos administravimo tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete.
2. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalinčių tarnauti karo prievolininkų tarnyba, kuria pakeičiama privalomoji karo tarnyba.
3. Baziniai kariniai mokymai – privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą.
4. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.
5. Karinė įskaita – elektroninė karo prievolininkų apskaita.
6. Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.
7. Kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo prievolininkus.
8. Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
9. Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.
10. Karo prievolininko kodas – unikali skaitmenų seka, skirta karo prievolininko tapatybei nustatyti, duomenims apie jį kaupti.
11. Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.
12. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.
13. Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.
14. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.
15. Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas.
16. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą.
17. Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą.
18. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.
19. Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.
20. Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose.
3 straipsnis. Atleidimas nuo karo prievolės
Nuo karo prievolės atleidžiami:
1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti
neveiksniais arba ribotai veiksniais;
1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
2) neįgalieji;
3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės
komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –
Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami
privalomajai karo tarnybai;
4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į
dimisiją;
5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai
jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar
akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų;
6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą
tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje
medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;
7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių
bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;
4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;
5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų;
6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;
7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
II SKYRIUS
@@ -280,21 +108,13 @@
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATLIKIMO TVARKA
IR SĄLYGOS
4 straipsnis. Privalomosios
pradinės karo tarnybos atlikimas
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti
atliekama vienu iš šių būdų:
1) atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo
tarnybą;
PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATLIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS
4 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atliekama vienu iš šių būdų:
1) atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;
2) dalyvaujant baziniuose kariniuose mokymuose;
@@ -304,575 +124,183 @@
1) kai kariūnas baigia pirmuosius studijų metus;
2) kai atliekant profesinę karo tarnybą bandomuoju
laikotarpiu įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas;
3) kai ištarnaujama ne mažiau kaip 3 metus savanorių
karo tarnyboje ar kitoje tarnyboje aktyviajame rezerve;
4) kai karo prievolininkas baigia kitos NATO ar
Europos Sąjungos valstybės narės karo mokymo instituciją;
5) Lietuvos kariuomenės vado sprendimu, kai karo
prievolininkas atlieka karo tarnybą kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse
narėse.
5 straipsnis.
Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygos
1. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba
atliekama kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas
programas.
2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę
karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki
26 metų (įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų
(įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
3. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos
trukmė – 9 mėnesiai.
4. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
atliekantys karo prievolininkai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) nustatyta tvarka aprūpinami apranga,
maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės
karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos,
taikomos socialinės garantijos.
6 straipsnis. Šaukimo į
nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarka
1. Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo
tarnybą vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra
nustatyti didesni negu nulis nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
atliksiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos
Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams
metams nustato krašto apsaugos ministras.
2. Šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo
tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią
ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo
tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos
institucijų informacinės visuomenės
informavimo priemones (toliau – krašto
apsaugos sistemos institucijų informacinės
visuomenės informavimo priemonės) ir (ar)
visuomenės informavimo priemones. Paprastai šaukimas vykdomas pirmąjį
kalendorinių metų pusmetį.
3. Karo prievolininkas nuo 18 metų iki paskyrimo
atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą
atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis
gali atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos.
4. Šaukimas vykdomas, iki
pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę
karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų
nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti
noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai.
5. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas
sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant
karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti
atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus karo
prievolininkus, raštu pareiškusius norą ją atlikti. Einamųjų kalendorinių metų
šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip
pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos Respublikos krašto
apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo priemones. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašo sudarymo
procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. Karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų
sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę
karo tarnybą.
7. Karo prievolininkai, norintys atlikti nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta
tvarka, atsižvelgiant į poreikį.
8. Karo prievolininkų, nepareiškusių noro atlikti
nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos
ministras.
7 straipsnis. Paleidimas iš
nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos
1. Atlikę šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje
nustatytos trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai
išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo
rezervui.
2. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3
dalyje nustatyto laiko, kai:
2) kai atliekant profesinę karo tarnybą bandomuoju laikotarpiu įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas;
3) kai ištarnaujama ne mažiau kaip 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje tarnyboje aktyviajame rezerve;
4) kai karo prievolininkas baigia kitos NATO ar Europos Sąjungos valstybės narės karo mokymo instituciją;
5) Lietuvos kariuomenės vado sprendimu, kai karo prievolininkas atlieka karo tarnybą kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse.
5 straipsnis. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygos
1. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atliekama kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
2. Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
3. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai.
4. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys karo prievolininkai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.
6 straipsnis. Šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarka
1. Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.
2. Šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones (toliau – krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemonės) ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Paprastai šaukimas vykdomas pirmąjį kalendorinių metų pusmetį.
3. Karo prievolininkas nuo 18 metų iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos.
4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai.
5. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus karo prievolininkus, raštu pareiškusius norą ją atlikti. Sudarant einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašą, užtikrinama, kad atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse paskutinę gyvenamąją vietą deklaravusių karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus raštu pareiškusius norą ją atlikti, skaičiui. Jeigu atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamas karo prievolininkas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas, atsižvelgiant į jo esamą faktinę gyvenamąją vietą ar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvusią gyvenamąją vietą. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo priemones. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašo sudarymo procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
6. Karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
7. Karo prievolininkai, norintys atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į poreikį.
8. Karo prievolininkų, nepareiškusių noro atlikti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
7 straipsnis. Paleidimas iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos
1. Atlikę šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.
2. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai:
1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) pripažįstamas netinkamas nuolatinei privalomajai
pradinei karo tarnybai dėl sveikatos būklės.
3. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
atliekantis karys jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5
straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1
dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės. Tokiu atveju, atsižvelgiant į
tai, ar karys atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu
įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba
neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.
4. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3
dalyje nustatyto laiko, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis
nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti
tarnybos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos nuolatinės
privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą,
ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės
personalo rezervui.
5. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3
dalyje nustatyto laiko, kai jis yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, yra
atrenkamas į profesinę karo tarnybą ir sudaro profesinės karo tarnybos sutartį
arba pašaukiamas atlikti savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame
rezerve ir sudaro kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį. Tokiu
atveju paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos diena
laikoma diena, einanti prieš profesinės karo tarnybos sutarties, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties
įsigaliojimo dieną.
6. Paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo
tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
8 straipsnis. Bazinių
karinių mokymų atlikimo sąlygos
1. Baziniai kariniai mokymai vykdomi mokomuosiuose
kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
2. Į bazinius karinius mokymus iš neparengtojo
kariuomenės personalo rezervo šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų
(įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai).
Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į bazinius karinius mokymus šaukiami
nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
3. Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 70 iki 90
dienų.
4. Baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys karo
prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa,
jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos
buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.
9 straipsnis. Šaukimo į
bazinius karinius mokymus tvarka
1. Šaukimas į bazinius karinius mokymus vykdomas tik
tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu
nulis baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai.
Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, baziniuose kariniuose
mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams
nustato krašto apsaugos ministras.
2. Šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžią ir
pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą
prieš vieną mėnesį iki šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžios paskelbiama
per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės
visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones.
3. Karo prievolininkas nuo 18 metų iki paskyrimo
atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą
dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. Tokį savo pareiškimą jis gali
atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos.
4. Šaukimas vykdomas, iki
pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas baziniuose kariniuose mokymuose
dalyvausiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami baziniuose kariniuose
mokymuose norintys dalyvauti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės
į karo prievolininkų einamųjų kalendorinių metų sąrašą įrašyti noro juose
dalyvauti nepareiškę karo prievolininkai.
5. Einamųjų metų šaukimo sąrašas sudaromas į jį
atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo
prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti į
bazinius karinius mokymus, išskyrus karo prievolininkus, pareiškusius norą
juose dalyvauti. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios
krašto apsaugos sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo
priemones. Einamųjų kalendorinių metų
šaukimo sąrašo sudarymo procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. Karo prievolininkai skiriami į bazinius karinius
mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius,
kad jie tinkami dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose.
7. Karo prievolininkai, norintys dalyvauti baziniuose
kariniuose mokymuose, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka,
atsižvelgiant į poreikį. Karo prievolininkai, paskirti į Lietuvos šaulių
sąjungos kovinius būrius, atsižvelgiant į Lietuvos šaulių sąjungos vado
teikimą, šaukiami pirmumo tvarka. Jiems sudaromos galimybės dalyvauti
baziniuose kariniuose mokymuose kartu su kitais atitinkamo kovinio būrio
šauliais.
8. Karo prievolininkų, nepareiškusių noro dalyvauti
baziniuose kariniuose mokymuose, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos
ministras.
10 straipsnis. Paleidimas
iš bazinių karinių mokymų
1. Bazinius karinius mokymus baigę kariai išleidžiami
į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.
2. Karys iš bazinių karinių mokymų paleidžiamas
nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir neįgyja
pagrindinio karinio parengtumo, kai:
2) pripažįstamas netinkamas nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai dėl sveikatos būklės.
3. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.
4. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.
5. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai jis yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, yra atrenkamas į profesinę karo tarnybą ir sudaro profesinės karo tarnybos sutartį arba pašaukiamas atlikti savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve ir sudaro kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį. Tokiu atveju paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos diena laikoma diena, einanti prieš profesinės karo tarnybos sutarties, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties įsigaliojimo dieną.
6. Paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
8 straipsnis. Bazinių karinių mokymų atlikimo sąlygos
1. Baziniai kariniai mokymai vykdomi mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
2. Į bazinius karinius mokymus iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į bazinius karinius mokymus šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
3. Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 70 iki 90 dienų.
4. Baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.
9 straipsnis. Šaukimo į bazinius karinius mokymus tvarka
1. Šaukimas į bazinius karinius mokymus vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.
2. Šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones.
3. Karo prievolininkas nuo 18 metų iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos.
4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami baziniuose kariniuose mokymuose norintys dalyvauti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų kalendorinių metų sąrašą įrašyti noro juose dalyvauti nepareiškę karo prievolininkai.
5. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti į bazinius karinius mokymus, išskyrus karo prievolininkus, pareiškusius norą juose dalyvauti. Sudarant einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašą, užtikrinama, kad į bazinius karinius mokymus šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse paskutinę gyvenamąją vietą deklaravusių karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus raštu pareiškusius norą juose dalyvauti, skaičiui. Jeigu į bazinius karinius mokymus šaukiamas karo prievolininkas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas, atsižvelgiant į jo esamą faktinę gyvenamąją vietą ar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvusią gyvenamąją vietą. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo priemones. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašo sudarymo procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
6. Karo prievolininkai skiriami į bazinius karinius mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose.
7. Karo prievolininkai, norintys dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į poreikį. Karo prievolininkai, paskirti į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, atsižvelgiant į Lietuvos šaulių sąjungos vado teikimą, šaukiami pirmumo tvarka. Jiems sudaromos galimybės dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose kartu su kitais atitinkamo kovinio būrio šauliais.
8. Karo prievolininkų, nepareiškusių noro dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
10 straipsnis. Paleidimas iš bazinių karinių mokymų
1. Bazinius karinius mokymus baigę kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.
2. Karys iš bazinių karinių mokymų paleidžiamas nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir neįgyja pagrindinio karinio parengtumo, kai:
1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti bazinių
karinių mokymų;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis
nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti
bazinių karinių mokymų;
4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15
straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės.
3. Paleidimo iš bazinių karinių mokymų tvarką nustato
krašto apsaugos ministras.
11 straipsnis. Jaunesniųjų
karininkų vadų mokymų atlikimo sąlygos
1. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai vykdomi
mokomuosiuose kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje pagal
Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
2. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami raštu
pareiškę norą karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas
baigę, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kitas NATO ar
Europos Sąjungos valstybių narių karo mokymo įstaigas, nuo 18 iki 32 metų (įskaitytinai).
3. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų trukmė – nuo 160
iki 200 dienų.
4. Atsižvelgiant į aukštosiose mokyklose
studijuojančių karo prievolininkų studijų tvarkaraštį, jaunesniųjų karininkų
vadų mokymai gali būti organizuojami dalimis. Dalimis organizuojami jaunesniųjų
karininkų vadų mokymai trunka ne ilgiau kaip 3 metus.
5. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujantys
karo prievolininkai mokymų metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine
gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams
nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės
garantijos.
12 straipsnis. Šaukimo į
jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarka
1. Šaukimas į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus
vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti
didesni negu nulis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių
ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius,
jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems
kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.
2. Šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus
pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo į
jaunesniųjų karininkų vadų mokymus pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki
šaukimo pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės
informavimo priemones.
3. Karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose
mokyklose ar jas baigę, gali raštu pareikšti norą dalyvauti jaunesniųjų
karininkų vadų mokymuose. Tokį savo pareiškimą jie gali atšaukti iki paskyrimo
į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus datos.
4. Karo prievolininkai į jaunesniųjų karininkų vadų
mokymus šaukiami atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus. Šaukimo į
jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
5. Karo prievolininkai skiriami į jaunesniųjų
karininkų vadų mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą
ir nustačius, kad jie tinkami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
6. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos
ministro nustatytas jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių
skaičius.
13 straipsnis. Paleidimas
iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų
1. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigę kariai
išleidžiami į atsargą jiems suteikiant atsargos jaunesniojo karininko laipsnį
ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.
2. Karys iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų
paleidžiamas nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir
neįgyja pagrindinio karinio parengtumo, kai:
2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti bazinių karinių mokymų;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti bazinių karinių mokymų;
4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės.
3. Paleidimo iš bazinių karinių mokymų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
11 straipsnis. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų atlikimo sąlygos
1. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai vykdomi mokomuosiuose kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
2. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami raštu pareiškę norą karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kitas NATO ar Europos Sąjungos valstybių narių karo mokymo įstaigas, nuo 18 iki 32 metų (įskaitytinai).
3. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų trukmė – nuo 160 iki 200 dienų.
4. Atsižvelgiant į aukštosiose mokyklose studijuojančių karo prievolininkų studijų tvarkaraštį, jaunesniųjų karininkų vadų mokymai gali būti organizuojami dalimis. Dalimis organizuojami jaunesniųjų karininkų vadų mokymai trunka ne ilgiau kaip 3 metus.
5. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujantys karo prievolininkai mokymų metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.
12 straipsnis. Šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarka
1. Šaukimas į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.
2. Šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones.
3. Karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę, gali raštu pareikšti norą dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Tokį savo pareiškimą jie gali atšaukti iki paskyrimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus datos.
4. Karo prievolininkai į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus šaukiami atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus. Šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
5. Karo prievolininkai skiriami į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
6. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių skaičius.
13 straipsnis. Paleidimas iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų
1. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigę kariai išleidžiami į atsargą jiems suteikiant atsargos jaunesniojo karininko laipsnį ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.
2. Karys iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų paleidžiamas nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir neįgyja pagrindinio karinio parengtumo, kai:
1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti jaunesniųjų
karininkų vadų mokymų;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis
nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti
jaunesniųjų karininkų vadų mokymų;
4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15
straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės.
3. Paleidimo iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų
tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti jaunesniųjų karininkų vadų mokymų;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti jaunesniųjų karininkų vadų mokymų;
4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės.
3. Paleidimo iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATIDĖJIMAS
14 straipsnis. Privalomosios
pradinės karo tarnybos atidėjimas bendra tvarka
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba krašto apsaugos
ministro įsakymu atidedama bendra tvarka visiems karo prievolininkams tuo
atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas privalomąją pradinę
karo tarnybą atliksiančių karių ribinis skaičius yra nulis.
2. Privalomoji pradinė karo tarnyba pagal šio
straipsnio 1 dalį atidedama atitinkamiems kalendoriniams metams.
3. Atidėjus privalomąją pradinę karo tarnybą bendra
tvarka pagal šio straipsnio 1 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba
individualia tvarka pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį neatidedama.
15 straipsnis.
Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia
tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:
1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir
profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam
studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir
bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios
pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio
nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
3) Seimo, Vyriausybės, Europos
Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
14 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas bendra tvarka
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba krašto apsaugos ministro įsakymu atidedama bendra tvarka visiems karo prievolininkams tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribinis skaičius yra nulis.
2. Privalomoji pradinė karo tarnyba pagal šio straipsnio 1 dalį atidedama atitinkamiems kalendoriniams metams.
3. Atidėjus privalomąją pradinę karo tarnybą bendra tvarka pagal šio straipsnio 1 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį neatidedama.
15 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:
1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
3) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
4) teisėjams;
@@ -880,691 +308,227 @@
6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
8) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams;
9) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
10) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese
arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės
karo tarnybos;
11) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu
jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
12) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie
nėštumą;
13) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems
vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
14) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka –
atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai
didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima
išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų
kitu metu.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir
13 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba
neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo
tarnybą.
3. Vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba
atidedama karo prievolininkams:
1) kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta,
kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės
karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;
2) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti
atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.
10) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
11) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
12) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
13) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
14) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
3. Vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams:
1) kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;
2) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.
III SKYRIUS
ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA
16 straipsnis.
Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo sąlygos
1. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama
vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, bazinių karinių mokymų
ir tarnybos paskelbus mobilizaciją.
2. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos,
atliekamos vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, trukmė – 10
mėnesių, atliekamos vietoj bazinių karinių mokymų, – 4 mėnesiai. Į
alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis karo prievolininkas be
pateisinamos priežasties nebuvo tarnybos vietoje.
3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama
vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, trunka tol, kol
paskelbiama demobilizacija.
4. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo
prievolininkai atlieka valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose
dirbdami visuomenei naudingą darbą. Karo prievolininkai skiriami atlikti darbų,
nesusijusių su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.
5. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems
karo prievolininkams taikomos tokios pačios aprūpinimo sąlygos (išskyrus
aprūpinimą gyvenamąja patalpa ir apranga), kokias Krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nustato privalomosios pradinės karo
tarnybos kariams. Bendra gyvenamąja patalpa alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą atliekantys karo prievolininkai jų pageidavimu gali būti aprūpinami
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik tuo atveju, kai
jų darbo vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje negu jų nuolatinė gyvenamoji
vieta.
6. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo
valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvarką nustato Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.
17 straipsnis.
Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj nuolatinės
privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių mokymų
1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki šaukimo į nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus pradžios gali bet kuriuo metu
pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai
prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti
grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais
tarnauti su ginklu.
2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios
krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir rekomendacijas dėl prašymų
pagrįstumo teikia specialioji komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių
religinių bendruomenių ir religinių bendrijų,
aukštųjų mokyklų atstovų. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgdama į
specialiosios komisijos rekomendacijas, karo prievolę administruojanti krašto
apsaugos sistemos institucija priima sprendimą prašymą atlikti alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą pripažinti pagrįstu arba nepagrįstu.
3. Karo prievolininkas yra skiriamas atlikti
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jis yra atrenkamas į nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą ar į bazinius kariniuos mokymus, šio įstatymo
6 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinus jo sveikatą nustatoma, kad jis
tinkamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvauti
baziniuose kariniuose mokymuose, jo prašymas atlikti šią tarnybą yra
pripažįstamas pagrįstu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos.
4. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą karo prievolininkas gali bet kuriuo metu atšaukti prašymą
atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka arba dalyvauti
baziniuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.
18 straipsnis.
Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj privalomosios
karo tarnybos paskelbus mobilizaciją
1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki mobilizacijos paskelbimo gali
bet kuriuo metu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos
sistemos institucijai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais
įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu.
2. Jeigu karo prievolininkas yra pateikęs prašymą
atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kaip nustatyta šio įstatymo 17
straipsnio 1 dalyje, šis prašymas yra pripažintas pagrįstu šio įstatymo 17
straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos ir nėra atšauktas, laikoma, kad toks prašymas taip pat
reiškia pagrįstą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj
privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai
nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka.
4. Karo prievolininkas yra skiriamas atlikti
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jo prašymas atlikti šią tarnybą
yra pripažįstamas pagrįstu šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos. Karo prievolininkas yra atrenkamas į privalomąją karo tarnybą šio
įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu patikrinus sveikatos būklę
nustatoma, kad jis yra tinkamas atlikti privalomąją karo tarnybą paskelbus
mobilizaciją.
5. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą, taip pat bet kuriuo metu atlikdamas alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą karo prievolininkas gali atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu
atveju jis skiriamas atlikti privalomąją karo tarnybą šio įstatymo 27
straipsnyje nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Paleidimas
iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos
1. Iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos karo
prievolininkas paleidžiamas, kai:
1) jis atlieka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ar 3
dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
16 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo sąlygos
1. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, bazinių karinių mokymų ir tarnybos paskelbus mobilizaciją.
2. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, atliekamos vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, trukmė – 10 mėnesių, atliekamos vietoj bazinių karinių mokymų, – 4 mėnesiai. Į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis karo prievolininkas be pateisinamos priežasties nebuvo tarnybos vietoje.
3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, trunka tol, kol paskelbiama demobilizacija.
4. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkai atlieka valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose dirbdami visuomenei naudingą darbą. Karo prievolininkai skiriami atlikti darbų, nesusijusių su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.
5. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems karo prievolininkams taikomos tokios pačios aprūpinimo sąlygos (išskyrus aprūpinimą gyvenamąja patalpa ir apranga), kokias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nustato privalomosios pradinės karo tarnybos kariams. Bendra gyvenamąja patalpa alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantys karo prievolininkai jų pageidavimu gali būti aprūpinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik tuo atveju, kai jų darbo vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje negu jų nuolatinė gyvenamoji vieta.
6. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
17 straipsnis. Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių mokymų
1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus pradžios gali bet kuriuo metu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu.
2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir rekomendacijas dėl prašymų pagrįstumo teikia specialioji komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgdama į specialiosios komisijos rekomendacijas, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija priima sprendimą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pripažinti pagrįstu arba nepagrįstu.
3. Karo prievolininkas yra skiriamas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jis yra atrenkamas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar į bazinius kariniuos mokymus, šio įstatymo 6 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinus jo sveikatą nustatoma, kad jis tinkamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, jo prašymas atlikti šią tarnybą yra pripažįstamas pagrįstu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos.
4. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkas gali bet kuriuo metu atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka arba dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją
1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki mobilizacijos paskelbimo gali bet kuriuo metu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu.
2. Jeigu karo prievolininkas yra pateikęs prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kaip nustatyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, šis prašymas yra pripažintas pagrįstu šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos ir nėra atšauktas, laikoma, kad toks prašymas taip pat reiškia pagrįstą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
4. Karo prievolininkas yra skiriamas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jo prašymas atlikti šią tarnybą yra pripažįstamas pagrįstu šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos. Karo prievolininkas yra atrenkamas į privalomąją karo tarnybą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu patikrinus sveikatos būklę nustatoma, kad jis yra tinkamas atlikti privalomąją karo tarnybą paskelbus mobilizaciją.
5. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat bet kuriuo metu atlikdamas alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkas gali atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti privalomąją karo tarnybą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Paleidimas iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos
1. Iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos karo prievolininkas paleidžiamas, kai:
1) jis atlieka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
2) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
3) jis pripažįstamas netinkamas privalomajai karo
tarnybai dėl sveikatos būklės;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis
nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti
tarnybos.
2. Paleidimo iš alternatyviosios krašto apsaugos
tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
20 straipsnis.
Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas
1. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama
vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių
mokymų, atidedama tiems karo prievolininkams, kurių prašymai atlikti
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos
yra pripažinti pagrįstais:
1) individualia tvarka – šio įstatymo 15 straipsnio 1
dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytiems karo prievolininkams, taip pat karo
prievolininkams, kurie neatrenkami į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
pagal šio įstatymo 6 straipsnį ar bazinius karinius mokymus pagal šio įstatymo
9 straipsnį;
2) bendra tvarka kalendoriniams metams – krašto
apsaugos ministro įsakymu, jeigu atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas
nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose
mokymuose dalyvaujančių karių ribinis skaičius yra nulis.
2. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama
vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, atidedama tiems karo
prievolininkams, kurių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos
komisijos yra pripažinti pagrįstais:
1) šio įstatymo 29 straipsnio 1–7 punktuose
nurodytiems karo prievolininkams;
2) šio įstatymo 29 straipsnio 8 punkte nurodytiems
karo prievolininkams, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.
3) jis pripažįstamas netinkamas privalomajai karo tarnybai dėl sveikatos būklės;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos.
2. Paleidimo iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
20 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas
1. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių mokymų, atidedama tiems karo prievolininkams, kurių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos yra pripažinti pagrįstais:
1) individualia tvarka – šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytiems karo prievolininkams, taip pat karo prievolininkams, kurie neatrenkami į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio įstatymo 6 straipsnį ar bazinius karinius mokymus pagal šio įstatymo 9 straipsnį;
2) bendra tvarka kalendoriniams metams – krašto apsaugos ministro įsakymu, jeigu atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių karių ribinis skaičius yra nulis.
2. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atliekama vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, atidedama tiems karo prievolininkams, kurių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos yra pripažinti pagrįstais:
1) šio įstatymo 29 straipsnio 1–7 punktuose nurodytiems karo prievolininkams;
2) šio įstatymo 29 straipsnio 8 punkte nurodytiems karo prievolininkams, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.
IV SKYRIUS
TARNYBA REZERVE
21 straipsnis. Tarnybos
rezerve atlikimas
1. Tarnyba rezerve atliekama tarnaujant kariniuose
vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo
kariniuose vienetuose, taip pat parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.
21 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimas
1. Tarnyba rezerve atliekama tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, taip pat parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.
2. Karo prievolininkai atrenkami ir skiriami:
1) tarnybą rezerve atlikti kariniuose vienetuose,
krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose
vienetuose nuo 18 iki 55 metų;
2) tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo
kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55
metų, atsargos karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys
gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 60 metų.
3. Pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos
užduočių tarnybą rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami
apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už
tarnybos rezerve dienas, taikomos socialinės garantijos.
22 straipsnis.
Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto
apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose
1. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytą Lietuvos
kariuomenės principinę struktūrą, ribinius skaičius, pareigybių kariniuose
vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ir kituose aktyviojo
rezervo kariniuose vienetuose, į kuriuos atrenkami ir skiriami tarnybą rezerve
atliksiantys kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, skaičių
atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.
2. Pareiškę norą raštu ir sudarę kario savanorio ar
aktyviojo rezervo kario sutartį, karo prievolininkai atrenkami ir skiriami
atlikti tarnybą rezerve paskiriant juos į pareigas kariniame vienete, krašto
apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete.
3. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario
atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo kario savanorio ar aktyviojo rezervo
kario sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos dienos.
4. Į karinį vienetą, krašto apsaugos savanorių pajėgas
ar kitą aktyviojo rezervo karinį vienetą paskirti karo prievolininkai Lietuvos
kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens įsakymu dalyvauja mokymuose, pratybose,
vykdo Lietuvos kariuomenei įstatymuose nustatytus uždavinius.
5. Tarnyba rezerve atliekama, kario savanorio ir
aktyviojo rezervo kario sutartis sudaroma ir nutraukiama Krašto apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir
tvarka.
23 straipsnis.
Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose
vienetuose
1. Krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto pritarimu nustato parengtojo rezervo karinių
vienetų struktūrą.
2. Parengtojo rezervo kario atliekamos tarnybos
rezerve trukmė – nuo paskyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete
iki atleidimo iš pareigų dienos.
3. Į parengtojo rezervo karinius vienetus paskirti
karo prievolininkai dalyvauja to vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30
dienų per penkerius metus ir vykdo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir
karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas
užduotis. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos
kariuomenės vadas.
4. Tarnyba rezerve tarnaujant parengtojo rezervo
kariniuose vienetuose atliekama Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos
įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
24 straipsnis.
Atrankos ir skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir
atleidimo iš jų tvarka
1. Karo prievolininkai, atsižvelgiant į jų asmenines
savybes, patirtį ir pasirengimą, atrenkami ir skiriami į pareigas parengtojo
rezervo kariniame vienete, kurios paprastai atitinka jų turimą karinį laipsnį,
karinę ir (ar) civilinę specialybę.
2. Skiriant į pareigas parengtojo rezervo kariniame
vienete, pirmenybė teikiama karo prievolininkams, raštu pareiškusiems norą
tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniame vienete.
3. Iš pareigų parengtojo rezervo kariniame vienete
karo prievolininkai atleidžiami, kai:
1) tarnybą rezerve atlikti kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 18 iki 55 metų;
2) tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55 metų, atsargos karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 60 metų.
3. Pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tarnybą rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už tarnybos rezerve dienas, taikomos socialinės garantijos.
22 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose
1. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytą Lietuvos kariuomenės principinę struktūrą, ribinius skaičius, pareigybių kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ir kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, į kuriuos atrenkami ir skiriami tarnybą rezerve atliksiantys kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.
2. Pareiškę norą raštu ir sudarę kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, karo prievolininkai atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve paskiriant juos į pareigas kariniame vienete, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete.
3. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos dienos.
4. Į karinį vienetą, krašto apsaugos savanorių pajėgas ar kitą aktyviojo rezervo karinį vienetą paskirti karo prievolininkai Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens įsakymu dalyvauja mokymuose, pratybose, vykdo Lietuvos kariuomenei įstatymuose nustatytus uždavinius.
5. Tarnyba rezerve atliekama, kario savanorio ir aktyviojo rezervo kario sutartis sudaroma ir nutraukiama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
23 straipsnis. Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose vienetuose
1. Krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu nustato parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą.
2. Parengtojo rezervo kario atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo paskyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete iki atleidimo iš pareigų dienos.
3. Į parengtojo rezervo karinius vienetus paskirti karo prievolininkai dalyvauja to vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus ir vykdo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas užduotis. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas.
4. Tarnyba rezerve tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose vienetuose atliekama Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
24 straipsnis. Atrankos ir skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarka
1. Karo prievolininkai, atsižvelgiant į jų asmenines savybes, patirtį ir pasirengimą, atrenkami ir skiriami į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, kurios paprastai atitinka jų turimą karinį laipsnį, karinę ir (ar) civilinę specialybę.
2. Skiriant į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, pirmenybė teikiama karo prievolininkams, raštu pareiškusiems norą tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniame vienete.
3. Iš pareigų parengtojo rezervo kariniame vienete karo prievolininkai atleidžiami, kai:
1) priimami į profesinę karo tarnybą;
2) paskiriami į nenuolatinę karo tarnybą kariniame
vienete, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo
kariniame vienete;
3) sumažinamas parengtojo rezervo karių skaičius,
pertvarkomas parengtojo rezervo karinis vienetas;
2) paskiriami į nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete;
3) sumažinamas parengtojo rezervo karių skaičius, pertvarkomas parengtojo rezervo karinis vienetas;
4) atleidžiami nuo karo prievolės;
5) įstatymų nustatyta tvarka pašalinami iš tarnybos
parengtojo rezervo kariniame vienete;
6) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jie
nuteisiami už nusikaltimą ir jiems skiriama bausmė, dėl kurios jie negali tęsti
nenuolatinės karo tarnybos;
7) teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus sveikatos
būklę paaiškėja, kad jie netinkami atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo
rezervo kariniame vienete.
4. Atrinkti karo prievolininkai skiriami į pareigas
parengtojo rezervo kariniame vienete, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jų
sveikatos būklė yra tinkama atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo
kariniame vienete.
5. Karo prievolininkų skyrimo į pareigas parengtojo
rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos
ministras.
5) įstatymų nustatyta tvarka pašalinami iš tarnybos parengtojo rezervo kariniame vienete;
6) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jie nuteisiami už nusikaltimą ir jiems skiriama bausmė, dėl kurios jie negali tęsti nenuolatinės karo tarnybos;
7) teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete.
4. Atrinkti karo prievolininkai skiriami į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jų sveikatos būklė yra tinkama atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete.
5. Karo prievolininkų skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
25 straipsnis Tarnybos rezerve atidėjimas
1. Atliekant atranką į pareigas parengtojo rezervo
kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama šio įstatymo 15 straipsnio 1
dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.
2. Atliekant atranką į pareigas kariniuose vienetuose,
parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar
kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama karo
prievolininkams, kurie dėl sveikatos būklės laikinai yra netinkami atlikti
tarnybą rezerve, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.
1. Atliekant atranką į pareigas parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.
2. Atliekant atranką į pareigas kariniuose vienetuose, parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama karo prievolininkams, kurie dėl sveikatos būklės laikinai yra netinkami atlikti tarnybą rezerve, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.
V SKYRIUS
TARNYBA PASKELBUS MOBILIZACIJĄ
26 straipsnis. Tarnybos
paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygos
1. Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos
kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai yra šaukiami atlikti karo
tarnybą. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai yra šaukiami, jeigu
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl mobilizacijos skelbimo yra
nurodyta pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus atlikti
karo tarnybą.
2. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atliekama kariniuose
vienetuose.
3. Paskelbus mobilizaciją, neparengtajame kariuomenės
personalo rezerve esantys karo prievolininkai šaukiami į karinius mokymus įgyti
pagrindinį karinį parengtumą. Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą
karinę ir (ar) civilinę specialybę karo prievolininkai paskiriami į pareigas
kariniame vienete.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti kariniai mokymai
atliekami mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado
patvirtintas programas.
27 straipsnis. Šaukimo į
tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarka
1. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai
priimamas sprendimas pašaukti į karo tarnybą kariuomenės personalo rezervo karo
prievolininkus, pranešimas apie šaukimo pradžią skelbiamas per visuomenės informavimo priemones, taip pat per krašto apsaugos sistemos institucijų
informacinės visuomenės informavimo
priemones arba karo prievolininkai
informuojami asmeniškai.
2. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai
priimamas sprendimas pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus
į karo tarnybą, karo prievolininkai nustatytu laiku atvyksta į šaukimo punktus,
karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas.
3. Karo prievolininkai atlikti tarnybą paskelbus
mobilizaciją skiriami tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą
ir nustačius, kad jie tinkami atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją. Šis
reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, kurie iki mobilizacijos
paskelbimo atliko tarnybą rezerve.
4. Karo prievolininkų šaukimo tvarką paskelbus
mobilizaciją nustato krašto apsaugos ministras.
28 straipsnis. Paleidimas
iš tarnybos paskelbus mobilizaciją
1. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu
paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas paleidžiamas, kai:
26 straipsnis. Tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygos
1. Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai yra šaukiami atlikti karo tarnybą. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai yra šaukiami, jeigu Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl mobilizacijos skelbimo yra nurodyta pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus atlikti karo tarnybą.
2. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atliekama kariniuose vienetuose.
3. Paskelbus mobilizaciją, neparengtajame kariuomenės personalo rezerve esantys karo prievolininkai šaukiami į karinius mokymus įgyti pagrindinį karinį parengtumą. Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę karo prievolininkai paskiriami į pareigas kariniame vienete.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti kariniai mokymai atliekami mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
27 straipsnis. Šaukimo į tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarka
1. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai priimamas sprendimas pašaukti į karo tarnybą kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus, pranešimas apie šaukimo pradžią skelbiamas per visuomenės informavimo priemones, taip pat per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones arba karo prievolininkai informuojami asmeniškai.
2. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai priimamas sprendimas pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus į karo tarnybą, karo prievolininkai nustatytu laiku atvyksta į šaukimo punktus, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas.
3. Karo prievolininkai atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją skiriami tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją. Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, kurie iki mobilizacijos paskelbimo atliko tarnybą rezerve.
4. Karo prievolininkų šaukimo tvarką paskelbus mobilizaciją nustato krašto apsaugos ministras.
28 straipsnis. Paleidimas iš tarnybos paskelbus mobilizaciją
1. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas paleidžiamas, kai:
1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti privalomosios
karo tarnybos;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis
nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti
tarnybos.
2. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu
paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas gali būti paleidžiamas, kai
vietoj visuotinės mobilizacijos paskelbiama dalinė mobilizacija ir dėl šios
priežasties yra išformuojamas karinis vienetas arba sumažinamas karinio
vieneto, kuriame jis atliko karo tarnybą, karių skaičius.
3. Paleidimo iš tarnybos paskelbus mobilizaciją tvarką
nustato krašto apsaugos ministras.
29 straipsnis. Tarnybos
paskelbus mobilizaciją atidėjimas
Tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama šiems karo
prievolininkams:
1) Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento
ir Vyriausybės nariams;
2) savivaldybių tarybų, kurių įgaliojimai karo
padėties metu nėra sustabdyti Seimo sprendimu, nariams;
2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti privalomosios karo tarnybos;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos.
2. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas gali būti paleidžiamas, kai vietoj visuotinės mobilizacijos paskelbiama dalinė mobilizacija ir dėl šios priežasties yra išformuojamas karinis vienetas arba sumažinamas karinio vieneto, kuriame jis atliko karo tarnybą, karių skaičius.
3. Paleidimo iš tarnybos paskelbus mobilizaciją tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
29 straipsnis. Tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimas
Tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama šiems karo prievolininkams:
1) Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento ir Vyriausybės nariams;
2) savivaldybių tarybų, kurių įgaliojimai karo padėties metu nėra sustabdyti Seimo sprendimu, nariams;
3) teisėjams ir prokurorams;
4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus
pareigūnus, tarnaujančius tose vidaus tarnybos sistemos institucijose, kurios
karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju įstatymais yra
priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms;
5) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, kuriuos numatoma
mobilizuoti pagal mobilizacinius planus;
6) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese
arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti tarnybos;
7) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir
priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka įrašytiems į civilinį
mobilizacinį personalo rezervą ir atliekantiems jiems pavestas funkcijas
paskelbus mobilizaciją;
4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, tarnaujančius tose vidaus tarnybos sistemos institucijose, kurios karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju įstatymais yra priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms;
5) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, kuriuos numatoma mobilizuoti pagal mobilizacinius planus;
6) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti tarnybos;
7) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka įrašytiems į civilinį mobilizacinį personalo rezervą ir atliekantiems jiems pavestas funkcijas paskelbus mobilizaciją;
8) kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti tarnybos.
@@ -1572,892 +536,514 @@
KARO PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS
30 straipsnis. Karo
prievolės administravimas
Karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos
institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu.
31 straipsnis.
30 straipsnis. Karo prievolės administravimas
Karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu.
31 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos uždaviniai
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai:
1) įgyvendinti valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką, užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą;
2) informuoti karo prievolininkus apie jų įrašymą į karinę įskaitą, išbraukimą iš jos ir su tuo susijusių duomenų tvarkymą;
3) atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą;
4) organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą ir atrinktų karo prievolininkų sveikatos patikrinimą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai;
5) tinkamus karo prievolininkus skirti į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;
6) organizuoti aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų atranką į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus;
7) nagrinėti rašytinius Lietuvos Respublikos piliečių prašymus karo prievolės klausimais;
8) atlikti savo nuostatuose nustatytus kitus uždavinius ir funkcijas.
32 straipsnis. Asmenų ir kitų organizacijų ir jų padalinių pareigos administruojant karo prievolę
1. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, ir jų padaliniai privalo teikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai duomenis, būtinus karinei įskaitai tvarkyti elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu.
2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo karo prievolininkui atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją įteikti asmeniškai karo prievolininkui negali, šis nurodymas, sutikus jį priimti, pasirašytinai įteikiamas kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, ir jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, ar valstybės ir savivaldybių institucijoms, teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas, kurie nedelsdami šį nurodymą privalo perduoti karo prievolininkui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
33 straipsnis. Policijos pareigos administruojant karo prievolę
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo prašymu policija privalo:
1) atlikti karo prievolininkų paiešką ir informuoti karo prievolininkus apie prievolę atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją;
2) pristatyti karo prievolininkus, padariusius administracinių teisės pažeidimų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, ir vengiančius atvykti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją.
34 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos teisės
Įgyvendindama šį įstatymą, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę:
1) gauti neatlygintinai iš valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją;
2) kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų ir kitų organizacijų, ir jų padalinių;
3) gauti iš karo prievolininkų papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;
4) gauti iš Lietuvos kariuomenės informaciją, būtiną privalomajai karo tarnybai planuoti;
5) nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas;
6) skirti į privalomąją karo tarnybą atrenkamiems karo prievolininkams sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą;
7) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, susijusias su šio įstatymo pažeidimais, ir skirti administracines nuobaudas;
8) įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šio įstatymo pažeidimais;
9) kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas su prašymu paraginti užsienyje gyvenančius karo prievolininkus vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas;
10) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.
35 straipsnis. Karinė įskaita
1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Karo prievolininkų registrą. Karo prievolininkų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Karo prievolininkų registro tvarkymo įstaiga – karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija.
2. Karo prievolininkų registre įrašomi ir tvarkomi šie karo prievolininkų asmens duomenys:
1) vardas ir pavardė;
2) gimimo data;
3) asmens kodas;
4) karo prievolininko kodas;
5) duomenys apie šeimos sudėtį (tėvai, įtėviai, sutuoktinis ar sugyventinis, vaikai, įvaikiai), taip pat šeimos nario vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta;
6) duomenys apie deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą;
7) duomenys apie išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją;
8) duomenys apie sveikatos būklę;
9) duomenys apie darbo vietą ar pagrindinį užsiėmimą, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
10) duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos) už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą, apie teistumą už tyčinius nusikaltimus;
11) duomenys apie įgytą pagrindinį karinį parengtumą, atliktą karo tarnybą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turimą karinį laipsnį ir karines specialybes;
12) duomenys apie karo prievolininko priskyrimą kariniam vienetui, parengtojo rezervo kariniam vienetui, krašto apsaugos savanorių pajėgoms ar kitam aktyviojo rezervo kariniam vienetui;
13) duomenys ryšiams palaikyti (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris).
3. Asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami mirusiais ar nežinia kur esančiais.
36 straipsnis. Karo prievolininkų sveikatos tikrinimas
Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.
37 straipsnis. Karo prievolininkų pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą
1. Karo prievolininkai privalo:
1) jeigu karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija nurodo, pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;
2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą;
3) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į paskirtą privalomosios karo tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti atitinkamos krašto apsaugos sistemos institucijos (jos padalinio) vadui (viršininkui);
4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;
5) sukakę 18 metų ir per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, kreiptis į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją;
6) išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
7) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
2. Karo prievolininkai šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, o kai tai neįmanoma, – raštu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų karo prievolininkų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:
1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;
2) karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis;
3) stichinė nelaimė;
4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada;
5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės.
38 straipsnis. Karo prievolininko teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimus
1. Karo prievolininkas turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.
3. Karo prievolininkas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens priimtą sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali skųsti administraciniam teismui.
4. Karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.
39 straipsnis. Karo prievolininkų aprūpinimas, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą
1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje dieną karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.
2. Karo prievolininkams apmokamos kelionės iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal arba į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.
3. Karo prievolininkai jų tinkamumo karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
4. Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimas karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba karinio vieneto patalpose.
5. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas karo prievolininkui neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų.
6. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41 straipsnis. Lengvatos Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus
1. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims taikomos šios lengvatos:
1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas;
2) asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, aukštosios mokyklos gali nustatyti lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas;
3) keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus;
4) asmeniui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teikiama pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso.
2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą nuostatą, darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius ar bazinius karinius mokymus baigusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, yra iki 100 procentų apskaičiuotų lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui mokama 6 mėnesius, o įdarbinusiems bazinius karinius mokymus baigusius, – 3 mėnesius. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo ar bazinių karinių mokymų baigimo datos.
3. Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus ir grįžusiems į darbą, taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui.
4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvata finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
42 straipsnis. Karo prievolės administravimo ir karo prievolininkų aprūpinimo ir skatinimo išlaidos
Karo prievolės administravimo ir šiame įstatyme nustatyto karo prievolininkų aprūpinimo ir skatinimo išlaidos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
40 straipsnis. Karo prievolę atliekančių asmenų statusas
1. Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat jų prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui, bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojami atidėti pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimai ir sudaromas atnaujintas mokėjimo grafikas. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu apskaičiuotos palūkanos už būsto kreditą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančio asmens pasirinkimu mokamos vienu iš šių būdų:
1) palūkanos už būsto kreditą mokamos taip, kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje;
2) palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui;
3) palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
2. Lietuvos Respublikos įstatymai nustato karo prievolę atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių aprūpinimo ir kitas garantijas.
158 straipsnis.
Vietinė teritorinė karinė įstaiga
1. Vietinė teritorinė karinė įstaiga:
1) tvarko jai karo prievolę
administruoti priskirtoje teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus
jaunuolių apskaitą ir pagal kompetenciją karo prievolininkų karinę įskaitą,
atlieka pradinę šauktinių atranką;
2) sudaro karo prievolininkų asmens
bylas;
3) tvarko šauktinių ir rezervo karo
prievolininkų apskaitą;
4) pateikia atrankos komisijos posėdžiams
reikiamus dokumentus, kviečia šauktinius į atrankos komisijos posėdžius;
5) pristato karo prievolininkus į
paskirtą tarnybos vietą;
6) organizuoja ikišauktinio amžiaus
jaunuolių ir šauktinių paiešką ir perduoda medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms;
7) atlieka kitas
teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Šaukimui į privalomąją pradinę karo
tarnybą organizuoti krašto apsaugos ministro įsakymu prie vietinės teritorinės karinės įstaigos teisės aktų
nustatyta tvarka iš karo prievolės administravimo specialistų, karo
medicinos tarnybos atstovų, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir
valstybės tarnautojų sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nuostatus
ir atrankos komisijos darbo reglamentą tvirtina krašto apsaugos ministras.
Atrankos komisija tikrina šauktinių asmens, karinės įskaitos, socialinės
padėties, asmens sveikatos būklės (išrašą iš ambulatorinės kortelės) bei kitus
dokumentus ir pagal juos preliminariai nustato, ar šauktinis tinkamas
privalomajai karo tarnybai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
TREČIASIS SKIRSNIS
KARO
PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE
159 straipsnis.
Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija
1. Krašto apsaugos ministras, pavesdamas
administruoti karo prievolę Lietuvos kariuomenės vadui, paskiria šiai funkcijai
įgyvendinti kariuomenės padalinį, patvirtina šio padalinio struktūrą ir darbo reglamentą.
2. Lietuvos kariuomenės padalinys,
kuriam pavesta administruoti karo prievolę, gali turėti savo struktūrinių
padalinių, įgyvendinančių vietinės teritorinės karinės įstaigos funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
1510 straipsnis.
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos
uždaviniai
Karo prievolę administruojančios krašto
apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai:
1) įgyvendinti valstybės karo prievolės
organizavimo ir administravimo politiką, užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą;
2) informuoti karo prievolininkus apie
jų įrašymą į karinę įskaitą, išbraukimą iš jos ir su tuo susijusių duomenų
tvarkymą;
3) atlikti šaukimą į privalomąją karo
tarnybą;
4) organizuoti karo prievolininkų atranką į
privalomąją karo tarnybą ir atrinktų karo prievolininkų sveikatos patikrinimą,
nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto
apsaugos tarnybai;
5) tinkamus karo prievolininkus skirti į privalomąją
karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasiųsti į tarnybos
atlikimo vietą;
6) organizuoti aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų
atranką į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus;
7) nagrinėti rašytinius Lietuvos
Respublikos piliečių prašymus karo prievolės klausimais;
8) atlikti savo nuostatuose nustatytus
kitus uždavinius ir funkcijas.
32 straipsnis.
Asmenų ir kitų organizacijų ir jų padalinių pareigos administruojant karo
prievolę
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos prašymu fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos
organizacijos, ir jų padaliniai privalo teikti karo prievolę administruojančiai
krašto apsaugos sistemos institucijai duomenis, būtinus karinei įskaitai
tvarkyti elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai
neįmanoma, – raštu.
33 straipsnis. Policijos
pareigos administruojant karo prievolę
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo prašymu policija privalo:
1) atlikti karo prievolininkų paiešką ir informuoti
karo prievolininkus apie prievolę atvykti į karo prievolę administruojančią
krašto apsaugos sistemos instituciją;
2) pristatyti karo prievolininkus, padariusius
administracinių teisės pažeidimų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, ir
vengiančius atvykti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, į karo
prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją.
34 straipsnis.
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos teisės
Įgyvendindama šį įstatymą, karo prievolę
administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę:
1) gauti neatlygintinai iš valstybės registrų,
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtiną
informaciją;
2) kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų,
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos
informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją
iš fizinių ir juridinių asmenų ir kitų organizacijų, ir jų padalinių;
3) gauti iš karo prievolininkų papildomą, dokumentais
pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;
4) gauti iš Lietuvos kariuomenės informaciją, būtiną
privalomajai karo tarnybai planuoti;
5) nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku
atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją,
o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar
kitas nurodytas vietas;
6) skirti į privalomąją karo tarnybą atrenkamiems karo
prievolininkams sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti į
sveikatos priežiūros įstaigą;
7) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių
teisės pažeidimų bylas, susijusias su šio įstatymo pažeidimais, ir skirti
administracines nuobaudas;
8) įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti ikiteisminį
tyrimą dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šio įstatymo pažeidimais;
9) kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines
atstovybes ir konsulines įstaigas su prašymu paraginti užsienyje gyvenančius karo
prievolininkus vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas;
10) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas
teises.
35 straipsnis. Karinė
įskaita
1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Karo
prievolininkų registrą. Karo prievolininkų registro vadovaujančioji tvarkymo
įstaiga – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Karo prievolininkų
registro tvarkymo įstaiga – karo prievolę administruojanti krašto apsaugos
sistemos institucija.
2. Karo prievolininkų registre įrašomi ir tvarkomi šie
karo prievolininkų asmens duomenys:
1) vardas ir pavardė;
2) gimimo data;
3) asmens kodas;
4) karo prievolininko kodas;
5) duomenys apie šeimos sudėtį (tėvai, įtėviai,
sutuoktinis ar sugyventinis, vaikai, įvaikiai), taip pat šeimos nario vardas,
pavardė, gimimo data, asmens kodas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta;
6) duomenys apie deklaruotą ir faktinę gyvenamąją
vietą;
7) duomenys apie išsilavinimą, specialybę ir
kvalifikaciją;
8) duomenys apie sveikatos būklę;
9) duomenys apie darbo vietą ar pagrindinį užsiėmimą,
išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
10) duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą
baudžiamajame procese, apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę
(viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, terminuotą laisvės
atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos) už padarytą nusikalstamą veiką ir
jos vykdymą, apie teistumą už tyčinius nusikaltimus;
11) duomenys apie įgytą pagrindinį karinį parengtumą,
atliktą karo tarnybą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turimą karinį
laipsnį ir karines specialybes;
12) duomenys apie karo prievolininko priskyrimą
kariniam vienetui, parengtojo rezervo kariniam vienetui, krašto apsaugos
savanorių pajėgoms ar kitam aktyviojo rezervo kariniam vienetui;
13) duomenys ryšiams palaikyti (elektroninio pašto
adresas, telefono ryšio numeris).
3. Asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų
nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės
įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami
mirusiais ar nežinia kur esančiais.
36 straipsnis. Karo
prievolininkų sveikatos tikrinimas
Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų
sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios
naudojasi ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.
37 straipsnis.
Karo prievolininkų pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario
statusą
1. Karo prievolininkai privalo:
1) jeigu karo prievolę administruojanti krašto
apsaugos sistemos institucija nurodo, pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą
informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;
2) pagal karo prievolę administruojančios krašto
apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į karo prievolę
administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą,
krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu
į kitą sveikatos priežiūros įstaigą;
3) pagal karo prievolę administruojančios krašto
apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į paskirtą privalomosios
karo tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti atitinkamos krašto apsaugos
sistemos institucijos (jos padalinio) vadui (viršininkui);
4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos
pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos
institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių
įrodymus;
5) sukakę 18 metų ir per 3 mėnesius negavę pranešimo
apie įrašymą į karinę įskaitą, kreiptis į karo prievolę administruojančią
krašto apsaugos sistemos instituciją;
6) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę
administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.
2. Karo prievolininkai šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4
punktuose nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos
sistemos institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per
kontaktinį centrą, o kai tai neįmanoma, – raštu.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų
karo prievolininkų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:
1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos
sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos
pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;
2) karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo
giminaičio mirtis;
3) stichinė nelaimė;
4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar
blokada;
5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl
kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės.
38 straipsnis.
Karo prievolininko teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto
apsaugos sistemos institucijos sprendimus
1. Karo prievolininkas turi teisę skųsti karo prievolę
administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto
apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo.
Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens
sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos
institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.
3. Karo prievolininkas krašto apsaugos ministro ar jo
įgalioto asmens priimtą sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali skųsti
administraciniam teismui.
4. Karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo
prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo
vykdymo.
39 straipsnis.
Karo prievolininkų aprūpinimas, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario
statusą
1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai
tikrinimo karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos
institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros
įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje dieną
karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės
išmokos dydžio dienpinigiai.
2. Karo prievolininkams apmokamos kelionės iš
gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos
instituciją, šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros
įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal
arba į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus
keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, –
pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu
transportu kompensuojamus dydžius. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo
pagrindiniai uždaviniai ir veikla
1. Karo prievolę administruojančios
krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje
valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką užtikrinant
šio įstatymo vykdymą;
2) pagal bendrą sistemą tvarkyti
privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų
bazes;
3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir
Lietuvos kariuomenės poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į
privalomąją karo tarnybą planus;
4) organizuoti vietinės
teritorinės karinės įstaigos atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą,
nustatyti, ar jie tinkami karo tarnybai;
5) tinkamus šauktinius
skirti į karo tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;
6) tvarkyti atsargos karo
prievolininkų rezervo apskaitą;
7) tvarkyti aktyviojo
kariuomenės rezervo ir personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų
bazes;
8) nustatyti karo
prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką;
9) nagrinėti piliečių raštu
pateiktus prašymus karo prievolės klausimais;
10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir
karo prievolę administruojančios krašto
apsaugos sistemos institucijos darbo reglamento nustatyta tvarka priimti
sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo privalomosios karo tarnybos;
11) šio įstatymo nustatytais pagrindais
ir tvarka atidėti karo prievolininkams privalomąją pradinę karo tarnybą;
12)
atlikti jos nuostatuose numatytus kitus uždavinius ir funkcijas.
2. Karo
prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos struktūrinio
padalinio preliminariai atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą atlieka krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai.
Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Lietuvos kariuomenės vado sprendimai
dėl šauktinių pašaukimo, jų atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar
privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrįstumo skundžiami krašto apsaugos
ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Šauktinio skundas privalo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo gavimo
dienos. Krašto apsaugos ministro sprendimas per 20 darbo dienų gali būti
skundžiamas teismui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
15(11)
straipsnis. Neteko galios
nuo 2011 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
1512
straipsnis. Šauktinių aprūpinimas
1. Už tinkamumo karo
tarnybai tikrinimo dienas šauktiniams mokami 0,1 minimaliojo gyvenimo lygio
dydžio dienpinigiai.
2. Šauktiniams apmokamos
kelionės iš gyvenamosios vietos į tinkamumo karo tarnybai patikrinimo vietą
ir atgal arba į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto
(išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus – pagal nustatyta tvarka
patvirtintus važiavimo autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu vagonu
maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo
prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.
3. Karo prievolininkai jų tinkamumo karo tarnybai
tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama
Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
4. Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai
karo tarnybai tikrinimas karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos
sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos
priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros
įstaigoje trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui
suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos
institucijoje arba karinio vieneto patalpose.
5. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas karo
prievolininkui neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų karo prievolę
administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų.
6. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos apmokamos iš
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų valstybės
biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41 straipsnis.
Lengvatos Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus
1. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims taikomos šios
lengvatos:
1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas;
2) dalies už pagal pirmosios pakopos (profesinio
bakalauro ir bakalauro) arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų
programas pirmą kartą įgyto išsilavinimo studijas sumokėtos kainos
kompensavimas;
3) asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę
karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, aukštosios mokyklos gali
nustatyti papildomų lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į valstybės
finansuojamas studijų vietas;
4) keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į
valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus
rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo
tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus;
5) asmeniui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus
reikalavimus, teikiama pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų
profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama
teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į
statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso.
2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytą nuostatą, darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę
karo tarnybą atlikusius ar bazinius karinius mokymus baigusius karo
prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens
darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo
privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti
(toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis
sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką,
subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką
pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami
asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, yra iki 100 procentų apskaičiuotų
lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio
apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydį,
neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio,
ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą
atlikusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui mokama 6 mėnesius,
o įdarbinusiems bazinius karinius mokymus baigusius, – 3 mėnesius. Ši subsidija
taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo
nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo ar bazinių karinių
mokymų baigimo datos.
3. Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus ir
grįžusiems į darbą, taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta subsidija darbo
užmokesčiui.
4. Taikant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą
lengvatą, Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir dydžiu aukštosiose
mokyklose studijuojantiems ar jas baigusiems asmenims, atlikusiems nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus,
kompensuojama dalis už studijas sumokėtos kainos. Ši kompensacija taikoma 3
metų laikotarpiu nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo
ar bazinių karinių mokymų baigimo datos. Studijų kainos dalis, sumokėta už
ankščiau negu prieš 3 metus baigtas studijas, nekompensuojama.
5. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos
lengvatos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir
kitų fondų bei šaltinių.
42 straipsnis.
Karo prievolės administravimo ir karo prievolininkų aprūpinimo išlaidos
Karo prievolės administravimo ir šiame įstatyme
nustatyto karo prievolininkų aprūpinimo išlaidos finansuojamos iš Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto
asignavimų.
40 straipsnis. Karo
prievolę atliekančių asmenų statusas
1. Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos
piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal
darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje,
garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą.
2. Lietuvos Respublikos įstatymai nustato karo
prievolę atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių aprūpinimo ir kitas
garantijas.
158 straipsnis.
Vietinė teritorinė karinė įstaiga
1. Vietinė teritorinė karinė įstaiga:
1) tvarko jai karo prievolę
administruoti priskirtoje teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus
jaunuolių apskaitą ir pagal kompetenciją karo prievolininkų karinę įskaitą,
atlieka pradinę šauktinių atranką;
2) sudaro karo prievolininkų asmens
bylas;
3) tvarko šauktinių ir rezervo karo
prievolininkų apskaitą;
4) pateikia atrankos komisijos posėdžiams
reikiamus dokumentus, kviečia šauktinius į atrankos komisijos posėdžius;
5) pristato karo prievolininkus į
paskirtą tarnybos vietą;
6) organizuoja ikišauktinio amžiaus
jaunuolių ir šauktinių paiešką ir perduoda medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms;
7) atlieka kitas
teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Šaukimui į privalomąją pradinę karo
tarnybą organizuoti krašto apsaugos ministro įsakymu prie vietinės teritorinės karinės įstaigos teisės aktų
nustatyta tvarka iš karo prievolės administravimo specialistų, karo
medicinos tarnybos atstovų, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir
valstybės tarnautojų sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nuostatus
ir atrankos komisijos darbo reglamentą tvirtina krašto apsaugos ministras.
Atrankos komisija tikrina šauktinių asmens, karinės įskaitos, socialinės
padėties, asmens sveikatos būklės (išrašą iš ambulatorinės kortelės) bei kitus
dokumentus ir pagal juos preliminariai nustato, ar šauktinis tinkamas
privalomajai karo tarnybai.
sistemos institucijos pasiūlytu transportu arba kai jis šio transporto
atsisako.
3. Šauktiniai jų tinkamumo
karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems
išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė
kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.
4. Šiame straipsnyje
numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės
neįvykdė atrankos komisijos ar karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos nustatytų reikalavimų ir dėl to negalėjo būti tikrinama,
ar jis tinkamas karo tarnybai.
5. Šiame straipsnyje numatytos išmokos
mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
TREČIASIS SKIRSNIS
KARO
PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE
159 straipsnis.
Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija
1. Krašto apsaugos ministras, pavesdamas
administruoti karo prievolę Lietuvos kariuomenės vadui, paskiria šiai funkcijai
įgyvendinti kariuomenės padalinį, patvirtina šio padalinio struktūrą ir darbo reglamentą.
2. Lietuvos kariuomenės padalinys,
kuriam pavesta administruoti karo prievolę, gali turėti savo struktūrinių
padalinių, įgyvendinančių vietinės teritorinės karinės įstaigos funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
1510 straipsnis.
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos
pagrindiniai uždaviniai ir veikla
1. Karo prievolę administruojančios
krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje
valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką užtikrinant
šio įstatymo vykdymą;
2) pagal bendrą sistemą tvarkyti
privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų
bazes;
3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir
Lietuvos kariuomenės poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į
privalomąją karo tarnybą planus;
4) organizuoti vietinės
teritorinės karinės įstaigos atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą,
nustatyti, ar jie tinkami karo tarnybai;
5) tinkamus šauktinius
skirti į karo tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;
6) tvarkyti atsargos karo
prievolininkų rezervo apskaitą;
7) tvarkyti aktyviojo
kariuomenės rezervo ir personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų
bazes;
8) nustatyti karo
prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką;
9) nagrinėti piliečių raštu
pateiktus prašymus karo prievolės klausimais;
10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir
karo prievolę administruojančios krašto
apsaugos sistemos institucijos darbo reglamento nustatyta tvarka priimti
sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo privalomosios karo tarnybos;
11) šio įstatymo nustatytais pagrindais
ir tvarka atidėti karo prievolininkams privalomąją pradinę karo tarnybą;
12)
atlikti jos nuostatuose numatytus kitus uždavinius ir funkcijas.
2. Karo
prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos struktūrinio
padalinio preliminariai atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą atlieka krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai.
Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Lietuvos kariuomenės vado sprendimai
dėl šauktinių pašaukimo, jų atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar
privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrįstumo skundžiami krašto apsaugos
ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Šauktinio skundas privalo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo gavimo
dienos. Krašto apsaugos ministro sprendimas per 20 darbo dienų gali būti
skundžiamas teismui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
15(11)
straipsnis. Neteko galios
nuo 2011 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
1512
straipsnis. Šauktinių aprūpinimas
1. Už tinkamumo karo
tarnybai tikrinimo dienas šauktiniams mokami 0,1 minimaliojo gyvenimo lygio
dydžio dienpinigiai.
2. Šauktiniams apmokamos
kelionės iš gyvenamosios vietos į tinkamumo karo tarnybai patikrinimo vietą
ir atgal arba į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto
(išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus – pagal nustatyta tvarka
patvirtintus važiavimo autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu vagonu
maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo
prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos pasiūlytu transportu arba kai jis šio transporto
atsisako.
3. Šauktiniai jų tinkamumo
karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems
išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė
kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.
4. Šiame straipsnyje
numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės
neįvykdė atrankos komisijos ar karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos nustatytų reikalavimų ir dėl to negalėjo būti tikrinama,
ar jis tinkamas karo tarnybai.
5. Šiame straipsnyje numatytos išmokos
mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
III SKYRIUS
TARNYBA
@@ -2474,315 +1060,177 @@
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
43 straipsnis. Atsakomybė
už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
______________________
43 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1258,
1999.06.22, Žin., 1999, Nr. 59-1918 (1999.07.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1258, 1999.06.22, Žin., 1999, Nr. 59-1918 (1999.07.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1863, 2000.07.17, Žin., 2000, Nr.
64-1933 (2000.07.31)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20,
29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO
II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS
Nr. VIII-1863, 2000.07.17, Žin., 2000, Nr. 64-1933 (2000.07.31)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20, 29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-971,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-971, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1480,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y.
nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1480, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1506,
2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 3, 8 IR
19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1506, 2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 3, 8 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1658,
2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1658, 2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1774,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1774, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 15(4),
15(5), 15(12), 16, 17, 18, 19, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI II
SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR 15(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2359, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 15(4), 15(5), 15(12), 16, 17, 18, 19, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR 15(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 6, 7,
9, 15(4), 15(5), 15(8), 19, 20, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-325, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 9, 15(4), 15(5), 15(8), 19, 20, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-770,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3396 (2006-08-08)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-770, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3396 (2006-08-08)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-854, 2006-10-12,
Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 15
IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-854, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 15 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1390,
2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5760 (2007-12-29)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 18
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1390, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5760 (2007-12-29)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15(2), 15(3), 15(8), 15(9),
15(10), 15(12), 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO IR 15(4), 15(5), 15(6), 15(7), 15(11), 29, 34 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO
NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas,
išskyrus 30 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1173, 2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15(2), 15(3), 15(8), 15(9), 15(10), 15(12), 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 15(4), 15(5), 15(6), 15(7), 15(11), 29, 34 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 30 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1508,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)
Nr. XI-1508, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01.
1. Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo
įsigaliojimo buvo atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos,
įsigaliojus šiam įstatymui, nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo
tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti
privalomąją pradinę karo tarnybą.
2. Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo
įsigaliojimo buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, įsigaliojus šiam
įstatymui, iki privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo termino pabaigos
nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo
prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti privalomąją pradinę karo
tarnybą.
3. Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą
laikomi tie karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo atliko
privalomąją pradinę karo tarnyba arba laikomi ją atlikę.
4. Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo
įsigaliojimo pradėjo ir nebaigė privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitos
ją pakeičiančios tarnybos, įsigaliojus šiam įstatymui, tęsia tarnybą, iki įgis
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės
įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą pagrindinį karinį parengtumą.
5. Karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias
mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikoma šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir
8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad į nuolatinę privalomąją karo
tarnybą ar bazinius karinius mokymus šaukiami aukštųjų mokyklų absolventai iki
38 metų įskaitytinai.
6. Lengvatos, nustatytos šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41
straipsnio 1 dalyje, taikomos karo prievolininkams, baigusiems privalomąją
pradinę karo tarnybą po šio įstatymo įsigaliojimo.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušra Bodin (2011-07-15)
aubodi@lrs.lt
1. Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos, įsigaliojus šiam įstatymui, nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
2. Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, įsigaliojus šiam įstatymui, iki privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo termino pabaigos nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
3. Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą laikomi tie karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo atliko privalomąją pradinę karo tarnyba arba laikomi ją atlikę.
4. Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo ir nebaigė privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitos ją pakeičiančios tarnybos, įsigaliojus šiam įstatymui, tęsia tarnybą, iki įgis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą pagrindinį karinį parengtumą.
5. Karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad į nuolatinę privalomąją karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus šaukiami aukštųjų mokyklų absolventai iki 38 metų įskaitytinai.
6. Lengvatos, nustatytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, taikomos karo prievolininkams, baigusiems privalomąją pradinę karo tarnybą po šio įstatymo įsigaliojimo.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41-1 straipsniu įstatymas
411 straipsnis. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas
1. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys asmenys yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:
1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai;
3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.
2. Savo noru nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos yra didinamos 25 procentais.
3. Piniginės išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, yra apskaičiuojamos proporcingai asmens nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje ar baziniuose kariniuose mokymuose ištarnautam laikui ir išmokamos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims.
4. Piniginių išmokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokėjimo tvarką ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių asmenų tarnybos vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
TAR pastaba. 411 straipsnyje nustatyta tvarka skatinami asmenys, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus pašaukti po įstatymo XII-1607 įsigaliojimo 2015-04-21.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
2011-09-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 43 má
2011-01-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 159, 15, 19 y 19
2007-12-29
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 15, 19, 26 y 8 má
2006-10-12
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 35 má
2006-07-18
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 15, 19, 20 y 9 má
2005-07-05
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 15, 19, 17 y 12 m
2004-07-13
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 19, 16, 11 y 15 m
2003-10-14
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 11, 42, 12 y 9 má
2003-06-26
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 19, 3, 42 y 11 má
2003-05-01
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 19, 42, 18 y 10 m
2002-06-20
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 38 m
2000-07-17
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 38 má
1999-06-22
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą